Svarbiausi įvykiai:
23:55 | Ministras: ukrainietiškų dronų gamyba pasiekė Rusijos lygį
Ukraina, oficialiais duomenimis, pasivijo Rusiją ir pagal gaminamų kovinių dronų skaičių, ir pagal kokybę. Rusijos naudojamų iraniečių gamybos „Shahed“ dronų ukrainietiškos kopijos atitinką originalus „ir pagal sprogstamųjų užtaisų dydį, ir pagal veikimo nuotolį, ir pagal kitus techninius parametrus“, pirmadienį per televiziją sakė Ukrainos strateginių pramonės šakų ministras Oleksanderis Kamyšinas. „Šiais metais niekuo nenusileidžiame Rusijai šių dronų gamybos srityje“, – pažymėjo jis.
Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad Ukraina kovoje su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis naudoja ir kitų tipų dronus. „Tai, kas sprogsta Rusijoje – tai mūsų gamybos“, – kalbėjo O. Kamyšinas.
Praėjusiomis savaitėmis įvairiose Rusijos dalyse registruota daug sprogimų, kuriuos sukėlė dronai. Jie panaudoti nuo Sankt Peterburgo šiaurėje iki regionų Pietų Rusijoje.
23:50 | O. Scholzas pakartojo, kad „Taurus“ raketos nebus perduotos, siekiant išvengti įsitraukimo į karą Ukrainoje
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėl atmetė galimybę šiuo metu Ukrainai tiekti sparnuotąsias raketas „Taurus“, motyvuodamas tuo, kad Vokietijai kyla pavojus būti įtrauktai į karą.
„Mane stebina, kad kai kurių žmonių tai visiškai nejaudina, kad jie net nesusimąsto, ar tai, ką mes darome, negali lemti įsitraukimo į karą“, – pirmadienį Berlyne vykusioje dpa redakcijos konferencijoje sakė O. Scholzas.
Kancleris tęsė: „Tai labai toli siekiantis ginklas. O tai, ką daro britai ir prancūzai, kalbant apie taikinių kontrolę ir viską, kas susiję su taikinių kontrole, negali būti daroma Vokietijoje. Tai žino visi, kurie turėjo reikalų su šia sistema“.
Jis teigė esąs nustebęs, kad šis klausimas užduodamas vis iš naujo, ir pridūrė, kad jį „labai erzina pusiausvyros trūkumas“ tarp to, ko iš tikrųjų reikia dabar, ir diskusijų apie šią vieną sistemą.
„Ukrainai trūksta visų įmanomų ilgių ir atstumų amunicijos, bet ne šio esminio dalyko iš Vokietijos“, – sakė jis, atsakydamas į klausimus apie raketų sistemą.
Sparnuotosios raketos „Taurus“ yra paleidžiamos iš lėktuvų ir gali labai tiksliai pataikyti į taikinius, esančius iki 500 km atstumu. Ukraina nori jomis pasinaudoti, kad nutrauktų tiekimą Rusijos kariams fronte.
Kyjivas ne kartą prašė Vokietijoje pagamintų „Taurus“ raketų, teigdamas, kad jos yra tinkamiausias ginklas smogti Rusijos kariniams taikiniams toli už fronto linijos okupuotoje Ukrainoje.
23:39 | Rusai po septynių metų sumušė stipraus alkoholio vartojimo rekordą
Stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimas vienam gyventojui Rusijoje išaugo iki 7,2 litro per metus ir po septynių metų pasiekė rekordą, skelbia „The Moscow Times”, cituodami TASS tyrimą.
„Stipriojo alkoholio pardavimas parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose, lyginant su praėjusiais metais, fizine prasme išaugo 3,6 proc., nuo 7 iki 7,2 litro vienam gyventojui per metus. Tai didžiausias metinis suvartojimas vienam asmeniui nuo 2017 m., tai yra per septynerius metus“, – teigiama tyrime.
Populiariausias stiprus alkoholinis gėrimas tarp rusų išlieka degtinė, kurios suvartojimas sumažėjo 0,2 proc., iki 5,3 litro vienam žmogui. Konjako pardavimai išaugo 10 proc. iki 1 litro vienam žmogui. Alus išlieka populiariausiu alkoholio turinčiu gėrimu, šio produkto parduodama 3,5 karto daugiau nei visų kitų alkoholio rūšių. Alaus pardavimai taip pat pasiekė aukščiausią lygį per septynerius metus.
23:30 | D. Tuskas: Lenkija pasirengusi „kofinansuoti“ Ukrainos grūdų eksportą į pasaulį
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi „kofinansuoti“ Ukrainos grūdų eksportą į trečiąsias šalis, taip siekdama sumažinti įtampą dėl pigių Ukrainos žemės ūkio produktų.
Nepatenkinti Lenkijos ūkininkai blokuoja sienos su Ukraina perėjimo punktus ir greitkelius, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl prekių, įvežamų į Lenkijos rinką iš karo draskomos rytinės kaimynės.
Kalbėdamas kartu su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, kuris Varšuvoje lankėsi grįždamas iš Ukrainos, D. Tuskas sakė, kad jie tarėsi dėl to, kaip „radikaliai padidinti“ Ukrainos grūdų eksportą į skurdesnes šalis, kurioms jų reikia.
„Lenkija yra pasirengusi aktyviai dalyvauti tokioje veikloje ir ją kofinansuoti“, – sakė D. Tuskas žurnalistams, nedetalizuodamas šios schemos.
Rusija blokuoja svarbius Juodosios jūros prekybos kelius, kuriais Ukraina eksportuoja savo žemės ūkio produkciją.
Siekdama padėti Kyjivui ekonomiškai, Europos Sąjunga 2022 metais nusprendė panaikinti muitų tarifus Ukrainos prekėms, tranzitu gabenamoms 27 valstybių bloko keliais.
Tačiau dėl logistikos problemų didelė dalis Ukrainos eksportuojamų grūdų susikaupė ES narėje Lenkijoje, dėl to nukenčia vietos gamintojai.
D. Tuskas sakė, kad veiksmai, kuriais siekiama padidinti grūdų eksportą iš Ukrainos į kitas šalis, „galėtų būti didelis palengvinimas Lenkijos ir Europos ūkininkams, Ukrainai ir tiems, kurie laukia pigaus maisto kituose pasaulio regionuose“.
23:23 | G. Nausėda: Lietuva nepripažins rusų okupuotose Ukrainos teritorijose rengiamų rinkimų
Lietuva nepripažins okupuotose ir aneksuotose Ukrainos teritorijose Rusijos organizuojamų rinkimų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Taip jis pirmadienį kalbėjo nuotoliu kreipdamasis į Tarptautinės platformos dėl Rusijos savavališkai sulaikytų civilių paleidimo dalyvius, ragindamas telkti tarptautines pastangas Ukrainai padėti.
„Mes taip pat nepripažįstame ir nepripažinsime rinkimų, kuriuos Rusija planuoja surengti laikinai okupuotose ir neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose. Lietuva tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu lygiu pripažintose sienose“, – teigė šalies vadovas.
Rusijos šiemet vyks regioniniai ir prezidento rinkimai, Kremlius juos ketina organizuoti ir aneksuotuose bei okupuotuose regionuose. Stebėtojai sako, kad Rusijos vadovo rinkimai nebus sąžiningi, nes visiems svarbiems opozicijos politikams juose dalyvauti uždrausta.
Anot G. Nausėdos, vienas iš Rusijos okupacinio režimo Ukrainoje bruožų yra visiems civiliams kylanti savavališko sulaikymo, kankinimų ir mirties grėsmė.
„Nė vienas ukrainietis šiandien, netgi vaikai, nėra saugūs Rusijos okupuotoje teritorijoje“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
23:17 | V. Zelenskis: D. Trumpas nesupranta V. Putino, nes nėra su juo kovęsis
Duodamas interviu naujienų agentūrai CNN, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskio teigė manąs, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesupranta, ko siekia rusų lyderis Vladimiras Putinas, nes nė karto nėra su juo kovojęs.
Kaip sakė V. Zelenskis, „negaliu suprasti, kaip Donaldas Trumpas gali būti (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino pusėje“.
„Tai neįtikėtina“, – pabrėžė jis.
„Man atrodo, kad Donaldas Trumpas Putino nepažįsta“, – sakė V. Zelenskis. „Žinau, jog jiedu yra susitikę... bet jis nėra kovojęs su Putinu. Amerikos kariuomenė nė karto nėra kovojusi su rusų armija. Niekada... Man geriau suprasti“, – kalbėjo jis.
„Nemanau, jog jis supranta, kad Putinas niekad nesustos“, – sakė jis.
O paprašytas pakomentuoti JAV senatoriaus JD Vance‘o teiginį, kad karo baigtis nepasikeis, net jei Ukraina gaus pinigus, V. Zelenskis atsakė, kad teisės kūrėjas „nesupranta, kas čia darosi“.
„Norint tai suprasti, reikia apsilankyti fronte ir pamatyti, kas dedasi... be šios pagalbos. Ir jis supras, kad žus milijonai žmonių“, – pridūrė jis.
„Žinoma, jis to nesupranta, ačiū dievui, kad jūsų krašte nėra karo.“
22:55 | Oro pavojus Ukrainoje
Ukrainoje pirmadienio vakarą aidi oro pavojaus sirenos. Ukrainos leidiniai skelbia, kad sirena gaudžia Zaporižioje ir kitose šalies srityse.
22:20 | Nyderlandų dešinysis populistas G. Wildersas pareiškė neprieštaraująs tolesnei paramai Ukrainai
Nyderlandų dešinysis populistas Geertas Wildersas pakeitė savo poziciją ir dabar pasisako už tolesnę karinę paramą Ukrainai. Taip jis norįs išjudinti įstrigusias derybas dėl koalicijos sudarymo, pareiškė politikas pirmadienį Hagoje. Dešiniosios radikalios Laisvės partijos (PVV) pirmininkas iki šiol atmetė karinę paramą Ukrainai. Dėl to kilo nesutarimų su kitomis dešiniosiomis partijomis, su kurioms jis norėtų formuoti valdančiąją koaliciją.
Pirmadienį prasidėjo naujas pokalbių ratas, siekiant sudaryti koaliciją. G. Wilderso partija laimėjo lapkritį vykusius parlamento rinkimus iš iškovojo 37 mandatus iš 150. Jis siekia koalicijos su kitomis trimis dešiniosiomis partijomis. Tačiau pokalbiai sausį žlugo. Jis tikįs, kad dabar ir kitos partijos padarys nuolaidų. „Nyderlandams greitai reikia vyriausybės“, – pažymėjo G. Wildersas.
Naujas, parlamento paskirtas derybininkas pradžioje susitiks su visų frakcijų pirmininkais. Vis dėl to beveik nėra šansų, kad pavyks sudaryti daugumos vyriausybę su G. Wildersu premjero poste. Todėl bus zonduojama, ar šansų turu dešinioji mažumos vyriausybė.
22:05 | Kas laukia trečiaisiais Rusijos karo Ukrainoje metais? Jie Zelenskiui gali būti patys sunkiausi
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ateinantys mėnesiai bus patys sunkiausi. Rusijos kariui prieš Ukrainą tęsiantis jau trečius metus, Ukrainos prezidentas turi sunkią užduotį išlaikyti pusiausvyrą šalies viduje ir išorėje.
Apie tai rašo leidinys „The Guardian”.
Ukrainos visuomenė yra išvarginta karo, o tarptautinė parama skilinėja, todėl fronte labai trūksta amunicijos. Tuo pačiu metu dauguma ukrainiečių nelinkę pritarti taikos sutarties idėjai, nes būtų nedaug mechanizmų, galinčių priversti Rusiją jos laikytis, ir rizikuotų tik suteikti Maskvai laiko papildyti savo pajėgas ir vėl smogti Ukrainai, rašo leidinys.
Sekmadienį, praėjus dienai po invazijos metinių, surengtoje spaudos konferencijoje V. Zelenskis kalbėjo ir apie kitų metų prognozę.
„Pirmieji metai buvo tiesiog išgyvenimas, visiškas išgyvenimas... Antrieji – ištvermė, pasipriešinimas... Treti metai bus lemiami. Tai iššūkių iš vidaus ir išorės metai”, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pripažino, kad daug kas dėl Ukrainos ateities priklauso nuo šių išorinių veiksnių, o ypač nuo nuotaikų Vašingtone. „Lemiamas momentas bus rinkimai Jungtinėse Valstijose ir tada galėsime suprasti, kas vyks toliau“, – sakė jis.
Dėl šiuo metu Kongrese sustingusio didžiulio JAV pagalbos paketo V. Zelenskis galėjo pasakyti tik štai ką: „Esu tikras, kad bus priimtas teigiamas sprendimas, nes priešingu atveju man kils klausimas, kokiame pasaulyje gyvename“.
Be šių išorės problemų, kurių didžiosios dalies jis nekontroliuoja, V. Zelenskiui tai gali būti sunkūs metai ir šalies viduje. Nors jis vis dar turi aukštus reitingus tarp ukrainiečių, jis nebelaikomas neliečiamu, o politinė konkurencija grįžta į Ukrainą.
Prieš dvejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, V. Zelenskio atsisakymas išvykti iš Kyjivo ir jo vaizdo žinutės įkvėpė daugelį Ukrainoje ir užsienyje. Tačiau pastaruoju metu pasigirdo teiginių, kad V. Zelenskio komanda tebėra pirmųjų karo dienų „bunkerio režime“ ir valdo mažame rate. Keletas šaltinių teigė, kad per pastaruosius susitikimus prezidentas atrodė išsekęs po dvejų metų vadovavimo kariaujančiai šaliai.
Sekmadienį jis atrodė pasiryžęs parodyti, kad vis dar ryžtingai valdo savo šalį ir yra kupinas gyvybės. Vietomis prasiveržė ir buvęs jo, kaip komedijos aktoriaus, būdas. Į vieno žurnalisto klausimą, ką jis atsakytų Vladimirui Putinui, jei Rusijos prezidentas jam paskambintų šį vakarą, Zelenskis greitai atsakė: „Jis nepaskambins, nes jis neturi mobiliojo telefono“.
Tačiau kelis kartus V. Zelenskis spaudos konferencijoje, kai buvo stumiamas atsakyti į klausimus apie vidaus politiką, jis ėjo į gynybą. Kai japonų žurnalistas paklausė, ar jis gali pateikti nuoseklią priežastį, kodėl atleido ankstesnį kariuomenės vadą Valerijų Zalužną, Zelenskis trumpai pasakė, kad tai vidinis reikalas. Jis taip pat buvo nedaugžodžiavo atsakydamas į klausimą apie neseniai kilusį skandalą, susijusį su Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vykdomu žurnalistų stebėjimu.
Ragindamas pasaulį ir toliau remti Ukrainą, jis tebėra įtikinamas oratorius ir ne kartą pabrėžė, kad tai gali būti sunkiausi karo metai iki šiol.
„Mums reikia drąsos, reikia ištvermės, kad išgyventume. Šie metai nulems šio karo pabaigos formatą“, – sakė V. Zelenskis.
21:26 | D. Tuskas: nebus jokio kompromiso, jei V. Orbanas ir R. Fico abejos dėl Ukrainos
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad joks kompromisas su Vengrijos ir Slovakijos kolegomis neįmanomas, jei jie atsisakys atvirai palaikyti Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija.
D. Tuskas antradienį Prahoje susitiks su Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos premjerais, atitinkamai Petru Fiala, Viktoru Orbanu ir Robertu Fico vadinamosios Višegrado grupės susitikime.
Paramos Ukrainai klausimas sukėlė nesutarimų tarp šių keturių Vidurio Europos valstybių, kurios visos yra NATO ir Europos Sąjungos narės, V. Orbanui ir R. Fico kritikuojant karinę pagalbą Kyjivui.
V. Orbanas kelis mėnesius blokavo 50 mlrd. eurų ES pagalbos paketą, o R. Fico atsisako teikti karinę pagalbą karo alinamai šaliai, reikšdamas abejones dėl jos suvereniteto ir ragindamas siekti taikos su Rusija.
„Jei esate NATO ir ES narė, pagal apibrėžimą ir pačią šios narystės prigimtį turite remti Ukrainą jai ginantis nuo Rusijos invazijos, – žurnalistams sakė D. Tuskas. – Jei kas nors to nesupranta, – ir tai atvirai pasakysiu rytoj Prahoje – atsiduria [...] už mūsų bendruomenių ribų ir dėl to negalima daryti jokių kompromisų.“
Lenkų ministras pirmininkas pridūrė, kad visa tai pasakys V. Orbanui į akis, kai jie susitiks Prahoje, ir kad jį pribloškė pastarojo meto R. Fico pareiškimai dėl Ukrainos.
„Tai nebus malonus ar paprastas susitikimas“, – sakė D. Tuskas po susitikimo su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau Varšuvoje.
Pasak jo, šis susitikimas bus Višegrado grupės išbandymas. Lenkijos premjeras teigė, kad grįžęs namo atvirai pasakys, ar keturių šalių klubas vis dar turi pagrindo egzistuoti.
21:00 | JAV pasveikino Vengrijos parlamento balsavimą dėl Švedijos narystės NATO
JAV pirmadienį pasveikino balsavimą už Švedijos priėmimą į NATO Vengrijos, paskutinės iki šiol to nepadariusios Atlanto aljanso narės, parlamente.
„Mes išties sveikiname šiandien Vengrijos parlamente įvykusį balsavimą ir tikimės, kad procesas netrukus bus užbaigtas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.
20:56 | Macronas reikalauja daugiau ginklų ir lėšų Ukrainai
Paryžiuje prasidėjus pagalbos Ukrainai konferencijai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareikalavo daugiau ginklų ir lėšų Rusijos užpultai šaliai.
„Šiandien yra bendras supratimas, kad ant kortos pastatytas mūsų visų saugumas“, – sakė E. Macronas pirmadienio vakarą forume Eliziejaus rūmuose, kuriame dalyvauja 20 valstybių ir vyriausybių vadovų. Rusijos elgesys esą ir politiniu lygiu, ir fronte Ukrainoje, kur gresia naujos rusų atakos, tampa vis agresyvesnis. „Rusija neturi laimėti šio karo“, – pažymėjo E. Macronas.
Todėl Ukrainos rėmėjai, anot jo, turi susiimti. Situacija reikalauja aiškaus sprendimo. Nacionaliniu lygiu ir bendrai būtina mobilizuoti didesnę pagalbą Ukrainai pinigais ir ginklais, kalbėjo E. Macronas.
Prie konferencijos vaizdo ryšiu prisijungė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kitos šalys susitikime dalyvauja ministrų lygiu.
Per konsultacijas Paryžiuje, pasak prezidento patarėjo, kalbama ne tiek apie naujus įsipareigojimus dėl ginklų tiekimo, kiek apie didesnį jau pažadėtos karinės pagalbos efektyvumą. Tai apima ir Ukrainos karių apmokymą bei kibernetinę gynybą.
20:33 | Ukrainos žvalgyba – apie savų dronų „Sych“ veiksmingumą
Ukraina džiaugiasi savų dronų „Sych” veiksmingumu. Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas sako, kad jų pajėgoms su šiais dronais pavyko sunaikinti Rusijos įrangos už 100 mln. Dolerių, skelbia „Ukrinform”.
„Sych“ labai gerai pasitvirtino mūšio lauke. <...> Sunaikinta daugiau nei 100 milijonų dolerių vertės priešo technikos“, – sakė A. Jusovas.
Jis pažymėjo, kad iš pradžių tai buvo žvalgybinis bepilotis orlaivis, tačiau dabar jis buvo modifikuotas ir tapo smogiamuoju-žvalgybiniu dronu.
Jusovas atstovas teigė, kad pasitelkus „Sych“ dronus, priešo pajėgas ir tėechniką galima naikinti iki 50 kilometrų nuotolyje.
Visgi A. Jusovas pažymėjo, kad Rusija sparčiai gaminasi dronus, todėl Ukrainai reikia nestovėti vietoje.
„Priešo bepiločių orlaivių parkas yra rimta grėsmė, todėl Ukrainai reikia nestovėti vietoje ir judėti pirmyn“, – pabrėžė karinės žvalgybos atstovas.
20:00 | Vengrijai pritarus Švedijos narystei NATO, Lietuvos vadovai vadina tai istorine diena
Vengrijos parlamentui pirmadienį ratifikavus Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO, Lietuvos vadovai sveikina šalį ir vadina tai istorine diena stiprinant regiono bei viso Aljanso saugumą.
„Istorinė diena visiems NATO sąjungininkams ratifikavus Švedijos priėmimą į Aljansą. NATO ir Baltijos regionas dabar taps stipresnis nei bet kada anksčiau. Sąjungininkų įsipareigojimas užtikrinti mūsų valstybių saugumą ir gynybą yra vieningas ir nepajudinamas. Sveika atvykusi į NATO šeimą, Švedija!“, – socialiniame tinkle „X“ skelbia prezidentas Gitanas Nausėda.
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad po Vengrijos sprendimo galutinai pašalinus kliūtis 32-ajai narei prisijungti prie Aljanso, tai sustiprins pačios Švedijos, Baltijos-Šiaurės šalių bei „viso NATO“ ir platesnio regiono saugumą.
Ji tvirtino laukianti ir dar didesnės NATO plėtros.
„Kol mes netrukus švęsime Švedijos visateisę narystę, aš laukiu #NATO33, nes tai iš esmės sustiprintų Europos saugumą. Nes demokratijos yra stiprios kartu“, – savo „X“ paskyroje skelbė I. Šimonytė.
„Šis etapas sustiprina Aljanso pastangas užtikrinti saugumą ir klestėjimą Europoje, Šiaurės Amerikoje ir už jų ribų. Esminis žingsnis pasaulinio stabilumo link“, – Budapešto žingsnį įvertino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
19:44 | V. Zelenskis pasirašė įstatymą dėl šauktinių demobilizacijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė įstatymą dėl šauktinų demobilizacijos pasibaigus tarnybos laikui. Kariai, kurių dalis kovoja fronte nuo pat karo pradžios prieš dvejus metus, dabar galės būti perkelti į atsargą, pranešė šalies žiniasklaida. Tikslūs skaičiai nebuvo pateikti. Neatmetama, kad daugelis, kuriems galėtų būti pritaikytas šis įstatymas, jau yra žuvę.
Remiantis paskutiniaisiais oficialiais 2021 m. skaičiais, tada į kariuomenę buvo pašaukta beveik 13 000 jaunų vyrų. Iš viso 2021-aisiais kariuomenę, nacionalinę gvardiją ir civilinę saugą papildė beveik 28 000 naujokų. Privalomosios karinės tarnybos trukmė tada siekė iki 18 mėnesių.
Ukrainoje šiuo metu diskutuojama apie karių skaičiaus didinimą. Tačiau pastaruoju metu V. Zelenskis ne kartą pareiškė abejonių dėl šio plano. Sekmadienį jis atkreipė dėmesį į tai, kad karo veiksmams pasirengusios dvi apmokytos brigados, tačiau joms trūksta ginklų ir kitos įrangos.
Sekmadienį V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad per dvejus karo metus žuvo 31 000 ukrainiečių karių. Tai buvo pirmas kartas, kai prezidentas nurodė konkretų aukų skaičių. Sužeistųjų skaičiaus jis įvardyti nenorėjo.
19:20 | Ukraina teigia gavusi tik 30 proc. iš milijono ES žadėtų artilerijos sviedinių
Ukraina sulaukė tik 30 proc. iš milijono artilerijos sviedinių, kuriuos Europos Sąjunga buvo pažadėjusi pristatyti, pirmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Iš milijono sviedinių, kuriuos Europos Sąjunga mums pažadėjo, deja, atkeliavo ne 50 procentų, o 30 procentų“, – sakė V. Zelenskis Kyjive vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo su Bulgarijos ministru pirmininku Nikolajumi Denkovu.
19:05 | Annalenos Baerbock vizitas Mykolajive nutrauktas: politikų susitikime žvalgė Rusijos dronas
Vokietijos užsienio reikalų ministrei Annalenai Baerbock lankantis Mykolajive, Ukrainoje, teko slėptis, kai suskambėjo oro pavojaus sirenos.
Apie tai praneša „Deutsche Welle”.
Leidinys skelbia, kad oro pavojaus sirenos suveikė vietovėje skraidant Rusijos žvalgybiniam dronui.
Tai pakoregavo A. Baerbok vizito planus: teko nutraukti kelionę į vandens valymo įrenginius, kurie apmokėti Vokietijai teikiant pagalbą.
Leidinys skelbia, kad Rusijos žvalgybinis dronas sekė politikę ir jos komandą, todėl teko nutraukti vizitą. Pranešama, kad dažnai po tokios žvalgybos įvyksta tiesioginė raketų ataka.
Pasigirdus oro pavojui gyventojams nurodyta slėptis, o Vokietijos užsienio reikalų ministrė ir jos komanda šarvuotomis mašinomis skubiai buvo išgabenta iš zonos.
18:00 | Kaip Rusijai pavyko užverbuoti Indijos piliečius stoti į gretas
Mažiausiai tuziną indų Rusijos agentai apgavo, kad jie kovotų šalies kare su Ukraina, pranešama, kad vienas iš jų žuvo per raketos smūgį, skelbia BBC.
Leidinys išsiaiškino, kaip Rusijai pavyko užverbuoti Indijos piliečius stoti į jų gretas.
Apie tai naujienų portalas tv3.lt plačiau rašo publikacijoje „Kaip Rusijai pavyko užverbuoti Indijos piliečius stoti į gretas”,
17:44 | Vengrija ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO
Vengrijos parlamentas pirmadienį ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO, panaikindamas paskutinę kliūtį Stokholmo kelyje į Aljansą.
Šiuo balsavimu baigėsi daugiau nei metus trukęs atidėliojimas, supykdęs NATO partnerius, Ukrainai kovojant su Rusijos invazinėmis pajėgomis.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) pareiškė, kad tai – istorinė diena.
Savo ruožtu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad karinis aljansas netrukus taps stipresnis.
„Dabar, kai visos sąjungininkės pritarė, Švedija taps 32-ąja NATO sąjungininke, – rašė Aljanso generalinis sekretorius socialiniame tinkle „X“. – Švedijos narystė padarys mus visus stipresnius ir saugesnius.“
17:00 Lenkijoje prasideda pratybos „Dragon-24“ – NATO pratybų „Steadfast Defender-24“ dalis
Lenkijoje prasidėjo pratybos „Dragon-24“, kurios yra NATO pratybų „Steadfast Defender-24“ – didžiausių karinių pratybų Europoje nuo Šaltojo karo laikų – dalis.
Didžiausiuose šių metų Lenkijos kariniuose manevruose „Dragon-24“ dalyvauja 15 tūkst. lenkų karių, 3,5 tūkst. karinės technikos vienetų ir 5 tūkst. karių iš devynių kitų NATO šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Turkiją ir Albaniją.
„Bus tikrinamas jų bendradarbiavimas ir kovinių užduočių vykdymas sausumoje, ore ir jūroje [...]. Karinės operacijos taip pat bus vykdomos kibernetinėje erdvėje“, – sakoma Lenkijos ginkluotųjų pajėgų pranešime spaudai.
„Pratybose „Dragon-24“ bus patikrintas Lenkijos ginkluotųjų pajėgų gebėjimas reaguoti į galimą daugialypę ginkluoto pobūdžio krizę, taip prisidedant prie Aljanso atgrasymo ir gynybinio potencialo stiprinimo ir demonstruojant jo vienybės lemiamus stiprybę ir ryžtą“, – priduriama jame.
Ginkluotosios pajėgos taip pat įspėjo, kad iki gegužės pabaigos beveik visuose Lenkijos keliuose, įskaitant automagistrales ir greitkelius, padaugės karinės technikos.
NATO pratybose „Steadfast Defender-24“, kurios vyksta 2024 metų pirmąjį pusmetį – nuo sausio pabaigos iki gegužės 31 dienos – ir kuriose dalyvauja 90 tūkst. karių iš visų 31 NATO sąjungininkių bei šalies partnerės Švedijos, galimai greit prisijungsiančios prie Aljanso, bus išbandyti planai stiprinti Europos gynybą nuo daugmaž lygiaverčio priešininko, rašoma NATO interneto svetainėje.
Pratybos, kurios bus padalytos į dvi dalis, vyksta strategiškai svarbiose Europos šalyse, įskaitant Lenkiją, Suomiją, Estiją, Vokietiją, Graikiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Norvegiją, Rumuniją, Slovakiją, Švediją ir Jungtinę Karalystę.
16:30 | Slovakijos premjeras: kai kurios Vakarų valstybės svarsto siųsti karius į Ukrainą
Slovakijos premjeras Robertas Fico teigia, kad kai kurios NATO narės svarsto siųsti karius į Ukrainą, skelbia „Reuters”.
Kelios NATO ir Europos Sąjungos narės svarsto galimybę dvišaliu pagrindu siųsti karius į Ukrainą, pirmadienį pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.
R. Fico, kuris ilgą laiką nepritaria karinės pagalbos tiekimui Ukrainai ir kai kurių kritikų laikomas prorusišku, nepateikė jokių detalių, o kiti Europos lyderiai kol kas nekomentuoja jo pasisakymų.
R. Fico apie tai kalbėjo prieš Europos lyderių susitikimą Paryžiuje, kuriame turėtų dalyvauti vėliau pirmadienį.
„Negaliu pasakyti, kokiu tikslu ir ką jie turėtų ten veikti“, – sakė jis ir pridūrė, kad ES ir NATO narė Slovakija karių į Ukrainą nesiųs.
NATO narės Kyjivui tiekia ginklus ir amuniciją bei apmoko Ukrainos pajėgas. Tačiau NATO lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną, pabrėžė, kad Vakarų karinis aljansas nori išvengti tiesioginio konflikto su Rusija, dėl kurio gali kilti pasaulinis karas.
„Nei NATO, nei NATO sąjungininkai nėra konflikto šalys“, – vasario 14 dieną sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
NATO iš karto nekomentavo R. Fico pastabų.
Čekijos ministras pirmininkas Petr Fiala, paklaustas apie R. Fico komentarus, sakė: „Čekija tikrai nesirengia siųsti karių į Ukrainą, niekas dėl to neturi jaudintis“.
15:52 | Kuleba: Rusija turi susimokėti už nuostolius Ukrainai, Vakarai gali nesunkiai tai įgyvendinti
Rusija turės susimokėti už tą milžinišką žalą, kurią ji padarė Ukrainai savo neišprovokuota ir visiškai nepateisinama agresija, „Politico“ rašė D. Kuleba.
Jis pažymėjo, kad Vakaruose yra įšaldyta daugiau nei 300 mlrd. dolerių Rusijos aktyvų, kuriuos būtų galima perduoti Ukrainai.
„Konfiskacija būtų ne tik sąžininga, tačiau ir teisėta – tai jau įrodė daugybė teisės ekspertų ir teisininkų. Anot tarptautinės teisės, valstybė-agresorė privalo išmokėti reparacijas už karinės agresijos aktus. JT teisė dėl valstybių atsakomybės už neteisėtus veiksmus tarptautiniu mastu numatytos tokios atsakomosios priemonės.
Tuo pat metu kai kurie skeptikai klaidingai teigia, kad konfiskavimas gali destabilizuoti Vakarų finansų sistemą ir tarptautinius finansus, pakenkti rezervinėms valiutoms ir sukelti abejonių dėl užsienio investicijų saugumo. Įdomu tai, kad šį argumentą kiekviena proga propaguoja ir Kremlius. Visai neseniai Rusijos centrinio banko vadovė pareiškė, kad Vakarų vyriausybių įvykdytas Rusijos turto konfiskavimas būtų neigiamas signalas“, – aiškino D. Kuleba.
Jo teigimu, ir šis teiginys nėra teisingas, ir pamirštama, jog konfiskavus Rusijos aktyvus, kitos šalys kelis sykius pagalvotų, prieš pradedant panašaus pobūdžio karo veiksmus.
14:54 | Ukrainos kariai pasitraukė iš dar vienos gyvenvietės Rytų Ukrainoje
Tai pirmadienį per televizijos maratoną pranešė Taurijos operatyvinės strateginės kariuomenės grupuotės atstovas Dmytro Lichovijus, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai pasitraukė nuo Lastočkino kaimo“, – pareiškė jis.
Anot D. Lichovijaus, toks manevras buvo reikalingas, kad būtų galima organizuoti gynybą palei Orlivkos, Tonenkės ir Berdyčių gyvenviečių liniją ir neleisti priešui toliau veržtis į vakarus.
Vasario 25 d. portalas rašė, kad Ukrainos gynybos pajėgos atsitraukė į vakarinį Lastočkino pakraštį, o Rusijos kariuomenė tęsia puolimą Avdijivkos ruože, pasitelkdama aviaciją ir artileriją.
Vasario 20 d. „Deep State“ rašė, kad, užėmę Avdijivką, okupantai rusai pasistūmėjo į vakarus ir priartėjo prie Lastočkino gyvenvietės.
Vasario 17-osios naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė nusprendęs išvesti Ukrainos kariuomenę iš Avdijivkos, kuriai grėsė priešo apsuptis.
14:06 | Ukrainą ginantis lietuvis: „Mums reikia ginklų, daug ginklų, daug ginklų“
Ginti Ukrainos nuo pat pirmųjų Rusijos agresijos dienų stojo ne vienas lietuvis. Mes visada žinojome, kas yra maskviečiai, nes, deja, turime bendrą istoriją, todėl palaikome ukrainiečius, sako Ukrainoje, Donbase, kovojantis lietuvis, šaukiniu „Kalli“.
13:49 | Navalnas buvo nužudytas likus dienai iki apkeitimo į rusą žudiką, skelbia jo kolegos
Aleksejus Navalnas ir du amerikiečiai turėjo būti iškeisti į Rusijos FSB agentą Vadimą Krasikovą, kuris Vokietijoje nužudė buvusį čečėnų karo lauko vadą. Šią informaciją atskleidė A. Navalno kovos su korupcija Rusijoje fondo vadovė Marija Pevčich.
Jos teigimu, toks susitarimas tarp Vakarų šalių atstovų ir Rusijos jau buvo, o A. Navalnas kalėjime buvo nužudytas faktiškai likus dienai iki jo išlaisvinimo.
13:32 | Zelenskis atskleidė – rusams buvo nutekintas Ukrainos kontrpuolimo planas
Ukrainos vasarą suplanuoto kontrpuolimo veiksmai Kremliui buvo nutekinti 2022 m. rudenį, dar prieš jiems prasidedant, spaudos konferencijoje sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
12:48 | „Spiegel“: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų turimos sviedinių atsargos baigsis ne vėliau kaip birželį
Bundesvero generolas Christianas Freudingas, kuris nuo karo pradžios vadovauja Ukrainos situacijų centrui Vokietijos gynybos ministerijoje ir ginkluotės įsigijimui, apie artilerijos šaudmenų tiekimą Kyjivui kalba su nevilties gaidelėmis, rašo leidinys „Spiegel“, kuriuo remiasi UNIAN.
Pasak kariškio, jį kelis mėnesius domina tik viena tema: „Mes mėginame nupirkti amunicijos visame pasaulyje“.
Kaip rašo leidinys, Europos šalių vyriausybėms iškilo egzistencinis klausimas: ar jos gali pačios įsigyti reikiamos gynybos įrangos nedalyvaujant JAV? Pažymima, kad kol kas rezultatai padeda suvokti liūdną realybę.
„Deja, artilerijos ir priešlėktuvinės amunicijos nėra daug visame pasaulyje“, – konstatuoja Ch. Freudingas.
Berlynas slapta tariasi dėl amunicijos pirkimo su Indija, kuri nenori atvirai gadinti santykių su Rusija. Tokie susitarimai gali būti sudaryti ir su arabų šalimis, kai kurios iš jų turi dideles sviedinių atsargas.
„Gynybos ministerija Berlyne kasdien laužo galvą, kur dar būtų galima rasti amunicijos. Laikas veikia prieš Europą: specialiųjų tarnybų duomenimis, Ukrainos atsargos baigsis ne vėliau kaip birželį, o gal ir dar anksčiau“, – pažymi „Spiegel“.
12:24 | Rusai tęsia šturmą: JAV analitikai patvirtino naują proveržį ties Bachmutu
Vasario 25 d. rusų kariuomenė pasistūmėjo į priekį Bachmuto apylinkėse. Geolokacinėje medžiagoje matyti, kad kariai žengia į šiaurę nuo Ivanivskės. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas.
Poziciniai mūšiai tęsėsi netoli Ivanivskės, Bohdanivkos, Kliščijivkos, Andrijivkos, Niujorko ir Pivdeno rajonuose.
Taip pat gauta pranešimų, kad vasario 25 d. Rusijos pajėgos pasistūmėjo į vakarus nuo Avdijivkos, tačiau ISW neužfiksavo jokių patvirtintų fronto linijos pokyčių. Šaltiniai Rusijoje pranešė, kad Rusijos kariai pajudėjo į vakarus nuo Lastočkinės ir pradėjo valyti gyvenvietę. Vaizdinių to įrodymų nėra.
Tauridės gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovas Dmytro Lichovojus sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasitraukė į vakarinį Lastočkinės pakraštį, kur užėmė parengtas gynybines pozicijas. Rusijos karinių tinklaraščių autoriai ir toliau teigia, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos užėmė visus Pivničnės ir Stepovės miestus, tačiau ISW nerado jokių tai patvirtinančių vaizdinių įrodymų.
11:51 | Zelenskio pateikti Ukrainos nuostoliai – dvigubai mažesni nei skaičiuoja JAV
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbti Ukrainos nuostolių kare su Rusija skaičiai smarkiai skiriasi nuo JAV pareigūnų pateiktų duomenų, praneša „The New York Times“.
11:18 | Budanovas apie Navalno mirtį: aš jus galiu nuvilti, priežastis natūrali
Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas pareiškė, kad rusų opozicionierius Aleksejus Navalnas mirė dėl trombo.
„Aš galiu jus nuvilti, tačiau tai, ką mes žinome, – jis iš tiesų mirė nuo trombo. Ir tai yra daugiau ar mažiau patvirtinta. Tai ne iš interneto žinau, tačiau, deja, natūrali (mirtis)“, – konferencijoje „Ukraina. 2024 metai“ kalbėjo K. Budanovas.
10:41 | Okupuotame Kryme – rusų karių savivalė: sumušė baro lankytojus, šaudė iš automato
Viename iš Krymo (Rusijos okupuota Ukrainos teritorija) barų kilusiose muštynėse dalyvavo ginkluoti vietos kariai, atvykę „gelbėti“ savo draugų. Baro savininkės teigimu, tai nebuvo vienintelis toks Rusijos kariuomenės karių savivalės atvejis.
10:00 | Karas Rusiją nubloškė atgal į sovietmetį: vaikai mokomi naudotis ginklais, šeimos nariai skundžia vieni kitus
Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, pasaulio dėmesys vis dar įsikibęs į šalies agresorės politikos klausimą. Kūrybinis kontrastas tarp sporto renginių šlovės ir karinės įtampos aiškiai atspindi šalies vidinę politinę bei socialinę būklę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nors pasirodo kaip stabili valdžios figūra, susiduria su vis didėjančiu pasipriešinimu ne tik tarptautiniu mastu, bet ir tarp savo tautiečių.
09:08 | Rusai surengė kolektyvinę karo belaisvių egzekuciją prie Bachmuto: nužudyti mažiausiai 7 ukrainiečiai
Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas pranešė, kad Rusijos kariai rusai sušaudė dar vieną karo belaisvių ukrainiečių grupę. Nusikaltimas buvo įvykdytas vasario 24 d. Bachmuto rajone.
D. Lubineco paskelbtame vaizdo įraše iš drono užfiksuota, kaip keli Ukrainos kariškiai pasiduoda į nelaisvę. Jame aiškiai matyti, kad ukrainiečiai pakėlė rankas į viršų, parodydami, jog jie neturi ginklų ir nekelia grėsmės. Portalas tv3.lt nusprendė šio vaizdo įrašo neplatinti.
„Rusai turėjo paimti juos į nelaisvę, bet, užuot tai padarę, negailestingai sušaudė“, – pažymi Ukrainos pareigūnas.
Anot jo, tikslus ukrainiečių, kuriems rusai surengė egzekuciją šiame epizode, skaičius nėra žinomas, tačiau jų buvo mažiausiai septyni.
„Toks sušaudymas yra karo nusikaltimas! Mums taip pat žinoma, iš kurio Rusijos armijos karinio dalinio yra kariškiai, negailestingai nužudę ukrainiečius“, – pažymėjo įgaliotinis.
Pasak D. Lubineco, dėl šio nusikaltimo jis nedelsdamas išsiųs oficialius laiškus Jungtinėms Tautoms ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui, kad šios organizacijos užfiksuotų ir viešai pripažintų Rusijos kariuomenės įvykdyto karo belaisvių ukrainiečių nužudymo faktą.
Kaip rašė UNIAN, vien tik per kelias pastarąsias dienas fronte užfiksuoti iškart keli epizodai, kai Rusijos kariškiai surengė egzekucijas karo belaisviams ukrainiečiams.
08:27 | Sutuoktinių pora žuvo Sumų srityje dėl naktinio rusų aviacijos smūgio
Naktį į pirmadienį Rusijos kariškiai smogė aviacijos smūgį Sumų srities Junakivo bendruomenei, žuvo du žmonės.
Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien, vasario 26-ąją, 2 val. 15 min. buvo smogtas aviacijos smūgis Junakivo bendruomenei. Priešas panaudojo valdomąsias aviacines bombas. Užfiksuoti keturi sprogimai. Preliminariais duomenimis, dėl aviacijos smūgio žuvo du žmonės – namuose buvę sutuoktiniai“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad vienas privatus gyvenamasis namas buvo sugriautas, o dar penki – apgadinti.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 25 d. Rusijos kariuomenė apšaudė septynias Sumų srities bendruomenes. Buvo užfiksuoti 182 sprogimai.
07:45 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariai per pastarąją parą skelbia sunaikinę dar 880 rusų karių. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 26 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 410 700 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį rusai neteko 6 555 tankų (+13), 12 478 šarvuotųjų kovos mašinų (+37), 9 993 artilerijos sistemų (+12), 1 000 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 686 oro gynybos priemonių (+2), 340 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 7 707 dronų (+26), 1 910 sparnuotųjų raketų (+3), 25 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 13 037 automobilių (+26), 1 580 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
07:14 | Vengrijos parlamentas balsuos dėl Švedijos priėmimo į NATO
Pirmadienį Vengrijos parlamentas turėtų ratifikuoti Švedijos narystę NATO.
Įstatymų leidėjai ketina balsuoti dėl Švedijos narystės NATO per pirmąją plenarinę sesiją parlamentui grįžus po žiemos pertraukos. Balsavimo laukiama po pietų. Parlamento komitetai jau pritarė ratifikavimui. Dabar trūksta tik visos asamblėjos pritarimo.
Vengrija yra vienintelė iš 31 NATO valstybės narės, dar neratifikavusi Švedijos narystės. Visos narės turi pasirašyti paraiškas prieš priimant naują šalį. Budapeštas pateikė įvairias vėlavimo priežastis. Neseniai dešiniųjų populistinė premjero Viktoro Orbano vyriausybė pareiškė, kad jaučiasi „įžeista“ Švedijos kritikos dėl teisinės valstybės padėties Vengrijoje.
06:45 | Smūgio Dniprui padariniai: sužeisti keturi žmonės
Per apšaudymą Dnipro mieste buvo sužeisti keturi žmonės, nukentėjo 10 privačių namų ir keli automobiliai.
Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovu Serhijumi Lysaku.
„Rusų „laimėjimai“ Dnipre šį vakarą. Srities centro gyvenamajame sektoriuje apgadinta 10 privačių namų ir keli automobiliai. Nukentėjo 41 ir 49 metų amžiaus vyrai. Ir moterys – 20 ir 60 metų. Visi ligoninėje!“, – parašė „Telegram“ kanale pareigūnas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 25-osios vakarą Dnipre nugriaudėjo keli sprogimai.
