Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:48 | Generalinis štabas: per dieną Rusija paleido keturis raketų ir 13 oro smūgių
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas informavo, kad per dieną Rusija paleido keturis raketų smūgius, iš kurių du – į civilinį objektą Kramatorsko mieste, taip pat 13 oro atakų.
23:29 | Paskelbė kraupias detales: sunaikintame Dnipro name dingusiųjų kūnai gali būti nerasti, jie galėjo „išgaruoti“
Pasirodė baisios rusų raketos smūgio į daugiaaukštį Dnipre pasekmių detalės. Žmonių kūnai, kurie įtraukti į sąrašą kaip dingę, gali būti nerasti, skelbia Dnipro meras Borisas Filatovas, praneša UNIAN.
B. Filatovas sakė, kad tikimybė rasti iki šiol dingusius žmones yra beveik nulinė. Žmonių palaikai galėjo „išgaruoti“ dėl šalčio ir degančio raketinio kuro.
B. Filatovo teigimu, be tų nuotraukų, kurias jau matė visas pasaulis, užkulisiuose buvo baisių akimirkų, kurias žmonės vargu ar pasiruošę pamatyti. Jis pasakojo, kad po griuvėsiais buvo rastas moters kūnas, kuris buvo taip sužalotas ir sutraiškytas plokščių, kad pavirto „lapu“.
„Deja, tikimybė ką nors rasti yra nulinė. Pirma, naktį buvo -3 laipsniai. Antra, degė raketų kuras. Iš kai kurių kūnų liko tik dalys. Dabar dingę apie 25 žmonės. Tiesą sakant, aš nežinau. Net nežinau... Visiškai iškratome šiukšles, kad nedingtų nė vienas kūnų fragmentas, bet man buvo pranešta, kad iš esmės yra tokia galimybė, kad dalis žmonių tiesiog išgaravo“, – sakė Dnipro meras.
Jis pažymėjo, kad gelbėtojai žmonių kūnų ir palaikų ieško net ant išlikusių namų stogų, nes per sprogimą jie galėjo būti ten nublokšti. B. Filatovas mano, kad aukų bus daugiau, nei žinoma dabar. Šiuo metu gelbėtojai pranešė, kad tarp žuvusiųjų yra keturi vaikai. Tačiau yra 20 kūnų, kurių vizualiai neįmanoma atpažinti, todėl ekspertai paims DNR analizei ir bandys identifikuoti žmones, kuriuos pražudė okupantų raketa.
23:13 | Prie sunaikinto daugiabučio Dnipre – gyventojų protestas
Prie sunaikinto daugiabučio Dnipre gyventojai surengė protestą, kurio metu reikalavo, kad pasaulis aprūpintų Ukrainą tolimojo nuotolio raketomis.
22:58 | Zelenskis: pasaulis girdi Ukrainą, žino, ką Rusija padarė Dnipre ir kitose šalies dalyse
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime sako, kad Davose susirinkę pasaulio lyderiai girdi Ukrainą ir žino, ką Rusija daro su šalimi.
„Šiandien prasidėjo kasmetinis forumas Davose. <…> Pasaulis girdi Ukrainą Davose – ten jie žino, ką Rusija padarė su Dnipru, žino, ką teroristai daro Chersonui, Charkivui, mūsų Donbasui ir kitoms teritorijoms, kurioms Rusija atnešė mirtį.
Tai labai svarbu: pirmoji Ukrainos ponia šiandien Davose pristatė visus mūsų taikos formulės elementus, įskaitant pagrindinį teisingumo teiginį, ir tai apima visą Rusijos teroristų atsakomybę už viską, kas padaryta. Ir labai jaučiamas pasaulio palaikymas mūsų diplomatinei iniciatyvai.
Darome viską, kad ši parama taptų išties globali ir kad visi įtakingi tarptautinių santykių dalyviai imtųsi žingsnių Rusijos agresijai nutraukti ir saugumui atkurti.
Šlovė visiems mūsų herojams! Amžinas atminimas visiems, kurių gyvybes nusinešė Rusijos agresija. Šlovė Ukrainai!“ – sako V. Zelenskis.
22:29 | Šmyhalis apie tragediją Dnipre: Rusijai ne vieta tarp civilizuotų šalių
Teroristinis išpuolis Dnipro mieste, kur okupantai sausio 14 dieną raketomis atakavo gyvenamąjį daugiabutį, dar kartą parodo, kad Rusijai ne vieta tarp civilizuotų šalių, per Ukrainos vyriausybės posėdį pareiškė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, skelbia „Ukrinform“.
Jis priminė, kad sausio 14 dieną Rusija įvykdė vieną didžiausių ir destruktyviausių raketų atakų prieš Ukrainą.
„Baisi tragedija įvyko Dnipre, kur priešas nusitaikė į gyvenamąjį namą... Šis teroro išpuolis dar kartą parodo paprastą tiesą – Rusijai ne vieta tarp civilizuotų šalių. Tik visiška tarptautinė izoliacija, sankcijos ir pralaimėjimas mūšio lauke“, – sakė vyriausybės vadovas.
Jis pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir draugams.
„Mes atsiminsime, neatleisime ir bausime visus, kurie davė ir vykdė baudžiamuosius įsakymus“, – pabrėžė D. Šmyhalis.
22:10 | Reznikovas: kariai „Patriot“ valdymui bus paruošti per 10 savaičių
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad kariams prireiks 10 savaičių, kad jie galėtų valdyti JAV gamybos oro gynybos raketas „Patriot“.
Tai pranešė „Ukrinform“.
„Anksčiau net negalėjome pasvajoti, ką mums duos, pavyzdžiui, „Patriot“, kainuojantis milijardą dolerių, o 10 mėnesių trunkantys mokymai – minimalūs. Šiandien priimtas sprendimas, kad mūsų pareigūnai bus apmokyti po 10 savaičių. Amerikos partneriai prisiėmė tokius įsipareigojimus“, – sakė O. Reznikovas.
21:50 | Ukrainos žvalgyba pasisakė apie Putino likimą
Po nesėkmingo „žaibinio karo“ Ukrainoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino laukia užsitęsęs karas, tarptautinis tribunolas, arba maištas šalies viduje, sako Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.
„Tada žlugo Hitlerio žaibinis karas prieš Sovietų Sąjungą, dabar žlugo Putino žaibinis karas prieš Ukrainą. Greitai bus metai, kai Kyjivas turėjo būti paimtas per tris dienas. Pats „specialiosios karinės operacijos“ terminas ir samprata buvo trumpa tam tikros žaibiškos pergalės samprata. Neva orda naikina, sutriuškina Ukrainą.
Viskas įvyko atvirkščiai. Ukraina mobilizuota pagal galimybes, Ukrainos gynybos pajėgos patobulino savo ekipuotę... Juk jei karas Putinui trumpalaikis, kokia alternatyva? Alternatyva – tarptautinis tribunolas arba maištas šalies viduje. Todėl tik delsti ir tęsti karą. Bet mūsų laukia priešingi uždaviniai – kuo greičiau deokupuoti teritoriją ir užtikrinti pergalę 2023 metais. Ir tai yra užduotis ir Ukrainai, ir tarptautinei antiputininei koalicijai“, – sakė A. Jusovas.
21:24 | Ukrainoje mirė savanoris iš Kanados
Ukrainoje žuvo kanadietis savanoris Grygoryj Cekhmistrenko, kovojęs su okupantais nuo pat invazijos pradžios.
Anot „Ukrinform“ korespondento, apie tai rašo Kanados visuomeninis transliuotojas „CBC News“ .
„Mirė 28 metų kanadietis, kuris buvo savanoris medikas“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad vaikinas turėjo Kanados pilietybę. Jis gyveno Port Alice mieste Britų Kolumbijos provincijoje.
Pasak jo draugo, G. Cekhmistrenka mirė sausio 14-osios naktį prie Bachmuto.
Į Ukrainą iš Kanados jis atvyko praėjusių metų sausį, kai informacija apie Rusijos pasirengimą plataus masto invazijai tapo vis grėsmingesnė.
„CBC News“ duomenimis, G. Cekhmistrenka yra trečiasis kanadietis, žuvęs per karą Ukrainoje. Jis bus palaidotas Kijeve.
20:55 | „Bloomberg“: sąjungininkai Ukrainai nuo karo pradžios parūpino daugiau nei 4 tūkst. ginklų
Ukrainos sąjungininkai nuo karo pradžios parūpino daugiau nei 4000 ginklų, rašo „Bloomberg“
Teigiama, kad pateikti skaičiai yra apytiksliai. Juose gali būti žadėtų, bet dar neįteiktų ginklų.
Tarp karinės pagalbos Ukrainai yra tankai, šarvuočiai, automobiliai su sustiprinta apsauga nuo minų, mobiliosios pėstininkų mašinos, artilerija, daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai, priešlėktuvinės sistemos, orlaiviai.
20:24 | Nyderlandų premjeras pranešė ketinantis nusiųsti į Ukrainą „Patriot“ sistemų
Nyderlandų premjeras Markas Rutte antradienį per susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu pareiškė ketinantis pasekti Vokietijos pavyzdžiu ir pristatyti Ukrainai JAV gamybos oro gynybos raketų „Patriot“.
„Mes ketiname prisijungti prie to, ką jūs darote kartu su Vokietija dėl „Patriot“ projekto, oro gynybos sistemos. Manau, kad tai svarbu, ir mes prie to prisijungėme“, – Baltuosiuose rūmuose M. Rutte sakė J. Bidenui ir pridūrė, kad „šį rytą taip pat tai aptarė“ su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Sausio 5 dieną Vokietija paskelbė, kad ji, sekdama Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, siunčia vieną iš pažangių priešraketinės gynybos sistemų į Ukrainą.
M. Rutte paminėjo „siaubingus kadrus“, kuriuose užfiksuotas šeštadienį Dnipro mieste galingos Rusijos raketos sunaikintas gyvenamasis namas.
„Tai siaubingi vaizdai, ir manau, kad jie dar labiau sustiprina mūsų ryžtą likti su Ukraina“, – teigė jis.
J. Bidenas gyrė Nyderlandų indėlį į JAV vadovaujamą Vakarų aljansą, remiantį Kyjivą kovoje prieš Maskvos invaziją, ir pareiškė, kad „Rusija ir toliau elgiasi beveik neįtikėtinais būdais“.
19:54 | Serbijos lyderis priekaištauja Rusijos grupei „Wagner“ dėl bandymo verbuoti serbus
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pasmerkė Rusijos samdinių grupuotę „Wagner“ už bandymą verbuoti jo šalies kovotojus.
Tai įvyko po to, kai ši grupuotė vietos žiniasklaidoje paskelbė reklamą, raginančią serbus kovoti Ukrainoje.
Tokia kritika yra retas viešas Serbijos vadovo priekaištas Rusijai, kuri yra tvirta Balkanų valstybės sąjungininkė.
„Kodėl taip elgiatės su Serbija?“ – pasak naujienų agentūros „Beta“, vėlyvą pirmadienį per televiziją transliuotame interviu sakė A. Vučičius.
„Kodėl jūs, iš Wagner, kviečiate, kai tai prieštarauja reglamentams?“ – priekaištaujamai klausė jis.
Prieštaringai vertinama reklama anksčiau šį mėnesį pasirodė Maskvos propagandinio portalo RT neseniai Serbijoje įkurtoje internetinėje naujienų svetainėje serbų kalba.
Nuo 2014 metų, kai Ukrainoje įsiplieskė pirmosios kovos, nedidelis skaičius serbų ten kovoja kartu su Rusijos remiamomis pajėgomis.
Tikslaus Ukrainoje kovojusių serbų skaičiaus pareigūnai niekada neatskleidė.
Belgradas jau seniai yra patikimas Maskvos sąjungininkas – jų santykius stiprina bendras stačiatikių paveldas, abipusė neapykanta NATO ir kelių karų metu sudarytos karinės sąjungos.
Serbija išlieka vienintele Europos šalimi, išskyrus Baltarusiją, kuri neprisijungė prie Vakarų sankcijų Maskvai.
Antradienį Rusijos naujienų agentūra RIA paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, tikėtina, matomi du Serbijos piliečiai, dalyvaujantys mokymosi naudotis ginklais kursuose Ukrainoje.
2014-aisiais įkurta Wagner“ samdinių grupuotė, dalyvavusi konfliktuose Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose, išgarsėjo po to, kai 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.
Nuo karo pradžios dešimtys tūkstančių rusų persikėlė į Serbiją, kur dauguma jų buvo šiltai priimti.
Nepaisant nuo konflikto bėgančių rusų disidentų atvykimo, serbai iš esmės tebėra karšti invazijos į Ukrainą šalininkai, o sostinėje Belgrade vyksta prokremliški mitingai.
19:28 | Okupantai apšaudė 13 apgyvendintų Donecko srities vietovių: apgadinta mokykla ir ligoninė, žuvo žmogus
Donecko srityje okupantai atliko 36 smūgius, apšaudė 13 gyvenviečių, dėl to buvo apgadinta gamykla, mokykla, ligoninė ir gyvenamieji pastatai, žuvo žmogus.
Apie tai buvo pranešė Donecko srities policijos ryšių skyrius, praneša „Ukrinform“.
19:15 | Reznikovas paaiškino, kodėl Rusija grasina eskaluoti karą: jie nori „išsaugoti veidą“ ir prisistatyti kaip nugalėtojai
Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Rusija grasina dar vienu karo eskalavimu, siekdama priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo Kremliaus sąlygomis, skelbia UNIAN.
O. Reznikovas paaiškino, kad rusai jau supranta, kad jų vadinamoji „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje visiškai žlugo. Jo nuomone, dabar okupantai nori tik išsaugoti savo režimą.
Pasak ministro, Rusijos Federacija nori „išsaugoti veidą“ pasibaigus karui ir prisistatyti kaip nugalėtoja. Tačiau, kaip pabrėžė O. Reznikovas, Ukraina nuo savo pozicijų neatsitrauks. Visų pirma, derybos tarp Kijevo ir Maskvos įmanomos tik išvedus okupacinę kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos, pažymėjo O. Reznikovas.
19:01 | Pirmą kartą susitiko Ukrainos kariuomenės vadas ir aukščiausio rango JAV generolas
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas antradienį pranešė, kad Lenkijoje pirmą kartą asmeniškai susitiko su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley.
„Išsakiau neatidėliotinus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius“, – po susitikimo su vienu iš svarbiausių JAV karinės paramos Kyjivui veikėjų per „Telegram“ pranešė V. Zalužnas.
18:51 | Landsbergis: Rusija branduolinio ginklo naratyvu siekia atgrasyti nuo paramos Ukrainai
Negalima pasiduoti Rusijos kuriamam naratyvui dėl branduolinio ginklo panaudojimo, nes taip ji mėgina atgrasyti Vakarų šalis nuo paramos Ukrainai tiekimo, antradienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Rusija aktyviai stengėsi įtikinti save, o labiausiai – savo vadovybę ir mus dėl savo gebėjimų (...). Taigi, kurdama galios naratyvą, Rusija naudoja vieną iš savo priemonių“, – forumo diskusijoje sakė ministras.
„Kodėl jai (BNS – Rusijai) to reikia dabar? Kad sukurtų baimės atmosferą ir suvaldytų mūsų apsisprendimo procesą (...), kad atgrasytų mus nuo ginklų tiekimo Ukrainai, kad atgrasytų nuo apsisprendimo proceso, kad sulėtintų apsisprendimo procesą“, – pažymėjo jis.
Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, jog svarbu nepasiduoti baimei, toliau tiekti ginkluotę Ukrainai, ginkluoti sąjungininkų valstybes bei būti kantriems.
„Mes turime padėti Ukrainai laimėti, tai yra pirmas dalykas, antras dalykas, mes turime apginkluoti šalis, kurioms gresia pavojus, Lietuva yra viena iš jų (...), sudaryti koalicijas (...) ir būti kantrūs“, – teigė jis.
G. Landsbergis taip pat pažymėjo, jog Vakarai turi kurti naratyvą, kad Rusijai panaudojus atominį ginklą būtų sulaukta atsakymo.
18:37 | Karo ekspertas: Putinas ruošia didelio masto priemones trijose Ukrainos srityse
Valerijaus Gerasimovo paskyrimas naujuoju Rusijos okupacinių pajėgų Ukrainoje vadu rodo, kad Kremlius yra numatęs tam tikrų plataus masto priemonių karui prieš Ukrainą, sako Ukrainos karo ekspertas Vladislavas Seleznevas, skelbia UNIAN.
Jis pažymėjo, kad dabar mažiausiai 150 000 mobilizuotų rusų baigia mokymus poligonuose ir mokymo centruose. Todėl aišku, kad netrukus jie pateks į kokį nors Ukrainos fronto sektorių.
Remdamasis Ukrainos kariuomenės vadu Valerijumi Zalužnyj, V. Seleznevas sako, kad šie kariai gali būti pasiųsti trimis tikėtinomis kryptimis. Pasak jo, okupantai gali bandyti pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas. Be to, Rusija gali bandyti, jei pasiseks su minėtais regionais, persikelti į Zaporižios srities teritoriją.
„Trečias variantas yra bandymas vėl šturmuoti Kyjivą. Bet aš nežinau, su kokiais ištekliais ir jėgomis, kaip Putinas gali tai suorganizuoti, kad iš to būtų koks nors rezultatas“, – sako V. Seleznevas.
18:27 | Nausėda: staigi Ukrainos narystė NATO – sunkiai įmanoma, tačiau būtinas veiksmų planas
Staigi Ukrainos narystė NATO yra sunkiai įmanoma, tačiau Kyjivui būtina nubrėžti aiškų kelią į Aljansą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Žinoma, būtų labai sunku pasiekti visavertę Ukrainos narystę NATO šios krizės įkarštyje. Tačiau dabar kalbame ne apie visateisę narystę, o apie tvarkaraštį arba aiškų planą“, – antradienį amerikiečių televizijai CNBC sakė šalies vadovas.
Šveicarijoje vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis G. Nausėda pabrėžė, kad Aljansas turi nustoti kalbėti, kad NATO durys visiems atviros, o ryžtis ir rasti būdų suteikti saugumo garantijas Ukrainai, nors ši ir nepriklauso blokui.
„Tai padaryti nėra taip paprasta, bet manau, kad tai yra vienas iš Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo tikslų“, – kalbėjo prezidentas.
17:59 | ES ruošia dar vieną sankcijų paketą Rusijai
ES planuoja įvesti 10-ąjį sankcijų Rusijai paketą, skelbia UNIAN.
Tai pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Naujajame sankcijų pakete daugiausia dėmesio bus skirta priemonių, kurių buvo imtasi, spragų panaikinimui.
17:53 | Putinas pateikė projektą dėl tarptautinių sutarčių su ET nutraukimo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė Valstybės Dūmai įstatymo projektą dėl Europos Tarybos tarptautinių sutarčių Rusijos atžvilgiu nutraukimo.
17:39 | Dnipre po griuvėsiais dingusio vaiko senelis su ašaromis akyse kreipėsi į rusus: „Aš jus prakeikiu!“
Viena iš Rusijos smūgio į gyvenamąjį namą Dnipre aukų nesuvaldė emocijų ir kreipėsi į Rusiją ir jos gyventojus juos keikdama.
Vyras pasakojo savo tragediją – po griuvėsiais vis dar ieško anūko. Su ašaromis akyse Dnipro gyventojas žurnalistams parodė vaiko vaizdo įrašą. Senelis negalėjo sulaikyti nei žodžių, nei ašarų ir dėl anūko nužudymo kreipėsi į rusus.
„Būkit prakeikti, rusai, kacapai, kad jūs visi mirtumėte, velniai bl*t. Šis vaikas vis dar guli po griuvėsiais! Aš jus prakeikiu! Noriu, kad kiekvienoje rusų šeimoje būtų du ar trys (atvejai) tokių... kaip guli mūsų vaikas! Jums nėra atleidimo! Aš juos prakeiksiu iki paskutinių dienų!“ – kalbėjo berniuko senelis.
17:11 | Žuvusiųjų skaičius Dnipre išaugo iki 45
Dnipre išpuolio metu žuvusiųjų skaičius išaugo iki 45, pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Valentynas Rezničenka.
Pasak jo, tarp žuvusiųjų yra ir šeši vaikai.
17:07 | JK sako Ukrainą remsianti iki jos pergalės
Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovas Jamesas Cleverly antradienį pareiškė, kad Londonas rems Ukrainą iki jos pergalės kare.
Tai jis pareiškė Ukrainą užpuolusiai Maskvai pareiškus pasipiktinimą Londono sprendimu nusiųsti Kyjivui tankų.
„Žinia, kurią siunčiame [Vladimirui] Putinui ir, tiesą sakant, visiems kitiems, kuriems rūpi tai stebėti, – yra ta, kad įsipareigojome remti ukrainiečius, kol jie nugalės“, – sakė Vašingtone viešintis britų užsienio reikalų sekretorius J. Cleverly.
Sunkiam karui tęsiantis jau beveik 11 mėnesių, Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė atsiųsianti Ukrainai tankų – tai bus pirma pagalba tokia sunkiąja ginkluote. Nors pažadas atsiųsti 14 „Challenger 2“ atrodo kuklus, ukrainiečių pareigūnai tikisi, kad jis paskatins kitas Vakarų valstybes tiekti daugiau tankų.
17:00 | Ukraina gavo pirmuosius 3 mlrd. eurų iš ES makrofinansinės paramos paketo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad su Rusijos invazija kovojanti jo šalis gavo pirmąją dalį iš Europos Sąjungos makrofinansinės paramos paketo – 2023 metams numatytų 18 mlrd. eurų.
Su Rusijos invazija kovojanti Ukraina, siekdama atkurti savo ekonomiką, kliaunasi Vakarų paramos teikėjais.
„Ukraina gavo pirmuosius 3 mlrd. eurų iš naujos 18 mlrd. eurų vertės makrofinansinės programos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė V. Zelenskis.
Jis taip pat padėkojo ES ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen už, jo žodžiais, tvirtą paramą.
V. Zelenskis teigė, kad Ukrainos finansinio stabilumo išsaugojimas „yra gyvybiškai svarbus mūsų bendrai pergalei prieš agresorių“.
16:44 | Sprogimai Donecke
NEXTA praneša, kad Donecke pasigirdo sprogimai. Oficialios insitutcijos kol kas šios informacijos nepatvirtino.
16:31 | Nausėda Davose su EBPO ir PPO vadovais aptarė Ukrainos situaciją
Šveicarijoje vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitikęs su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovais aptarė Ukrainos situaciją.
Kaip pranešė Prezidentūra, kalbėta apie Rusijos karo padarinius Ukrainai ir tarptautinei prekybai, donorų pagalbą Ukrainai vykdant reformas bei atstatant šalį, maisto produktų iš Ukrainos eksportą.
Pasak pranešimo, EBPO vadovui Mathiasui Cormannui Lietuvos vadovas padėkojo už asmeninį įsitraukimą vadovaujant Ukrainos integracijos į šią organizaciją procesui.
„Parama Ukrainai vykdant reformas, kurios padėtų šaliai greičiau įgyvendinti EBPO standartus, šiandien yra itin svarbi tiek kaip moralinis kovojančios valstybės palaikymas, tiek kaip stiprus politinis signalas agresoriui, kad esame vieningi ir matome Ukrainą kaip neatskiriamą demokratinio pasaulio dalį“, – sakė G. Nausėda.
Jis paragino kuo greičiau pradėti derybų dėl Ukrainos narystės EBPO procesą ir parengti priėmimo kriterijus – veiksmų planą po to, kai 2022 metų spalį EBPO Taryba priėmė sprendimą pripažinti Ukrainą perspektyvia kandidate ir numatyti pirminį prisijungimo dialogą.
Lietuvos prezidentas pabrėžė svarbų EBPO vaidmenį kuriant tarptautinių donorų Ukrainai koordinacinį mechanizmą.
„Pernai atidarytas EBPO biuras Ukrainai, kurį finansuoja Lietuva ir Lenkija, yra svarbus žingsnis šia kryptimi. Tikimės, kad jau artimiausiu metu biuras iš Paryžiaus perkels savo veiklą į Kyjivą“, – sakė G. Nausėda.
Susitikime su PPO generaline direktore Ngozi Okonjo-Iweala prezidentas kėlė pasaulinės maisto krizės grėsmės klausimą ir pabrėžė, kad visa atsakomybė už susiklosčiusią situaciją tenka Rusijai, vykdančiai karą prieš Ukrainą.
„Rusijos teiginiai, kad maisto pasaulinėse rinkose trūkumas gali susidaryti dėl jai taikomų sankcijų, yra melas. ES sankcijos netrukdo Rusijos žemės ūkio produkcijos eksportui. Tai Rusijos kariniai laivai neleidžia Ukrainai išvežti derliaus“, – tvirtino G. Nausėda.
Lietuvos valstybės vadovas pabrėžė tarptautinių taisyklių prieš neteisėtą ekonominį spaudimą laikymosi svarbą ir pasisakė už PPO funkcijų stiprinimą užtikrinant pasaulinės prekybos tvarką.
„Taisyklėmis paremta pasaulio prekybos sistema veiks tik tuo atveju, jei visi PPO nariai jų laikysis, o nesutarimus spręs bendradarbiavimo keliu. Ekonominis spaudimas kitai valstybei yra blogiausias ekonominės galios naudojimo pavyzdys“, – sakė prezidentas.
16:21 | Kyjivas: po smūgio Dnipre vis dar dingę 20 žmonių, 44 žuvo
Ukraina antradienį pranešė, kad po Rusijos raketos smūgio į daugiabutį Dnipro mieste, pražudžiusio mažiausiai 44 asmenis, 20 žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios.
15 žuvusiųjų palaikai dar neidentifikuoti.
„Dvidešimt žmonių tebėra dingę be žinios, keturi iš jų – vaikai. Penkiolikos žuvusiųjų kūnai dar neidentifikuoti“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime sakė Nacionalinės policijos vadovas Ihoris Klymenka.
„13 val. 30 min. duomenimis apie raketos smūgio į gyvenamąjį namą padarinius, išgelbėti 39 žmonės, tarp jų šeši vaikai; 44 žmonės žuvo, tarp jų penki vaikai; 79 žmonės buvo sužeisti, tarp jų 16 vaikų“, – nurodoma pranešime.
16:10 | Skaistė: dalis ES šalių yra pasiruošusios didinti paramą Ukrainai
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad dalis Europos Sąjungos (ES) šalių yra pasiruošusios didinti finansinę paramą Ukrainai. Tai ji sakė Briuselyje pasibaigus Bendrijos finansų ministrų susitikimui.
Skaičiuojama, kad Ukrainos mokykloms, ligoninėms ir kitoms būtinosioms paslaugoms išlaikyti šiais metais reikės daugiau nei 40 mlrd. eurų paramos.
ES planuoja skirti 18 mlrd. eurų, tačiau anot G. Skaistės, Rusijai toliau naikinant Ukrainos miestus ir infrastruktūrą tikėtina, jog paramos reikės daugiau.
„40 mlrd. eurų per metus yra minimalūs poreikiai, kurie buvo apskaičiuoti šiek tiek anksčiau nei prasidėjo intensyvūs Rusijos bombardavimai. Labai tikėtina, kad lėšų reikės per ateinančius metus daugiau. Apie tai šiandien buvo diskutuojama, šalys narės kai kurios išsakė savo įsipareigojimą, kad jeigu reikės, tokių lėšų bus galima skirti daugiau“, – LRT radijui Briuselyje sakė ministrė.
„Natūralu, tam reikalingos tolimesnės diskusijos, jos prasideda jau dabar, nes, tikėtina, kad metų eigoje turėsime koreguoti sumą į didesnę pusę“, – pridūrė ji.
Europos Komisija (EK) ministrams Briuselyje pristatė vertinimą dėl ES ir Ukrainos ekonominės ir finansinės situacijos bei pateikė naujausią informaciją apie pagalbos paketo Ukrainai, kuriuo šiemet numatoma suteikti 18 mlrd. eurų paramą, įgyvendinimą.
15:57 | Rusija priversta atsikvėpti: bandymas bet kokia kaina užimti Soledarą ir Bachmutą turi savo kainą
Ukrainos karo eksperto O. Kovalenkos teigimu, J. Prigožino veiksmai bandant užimti Bachmutą ir Soledarą Rusijai reiškė tūkstančius žuvusiųjų ir sužeistųjų, o pats puolimas šiuo metu yra išsisėmęs dėl karių trūkumo.
„Jis perdislokavo trečdalį savo resursų iš po Bachmuto į Soledarą ir sėkmingai jį ten sumalė“, – aiškino ekspertas.
O. Kovalenkos turimais duomenimis, J. Prigožino „Vagner“ grupuotė galėjo netekti (sužeistų ir nukautų) iki 25 tūkst. rusų.
„Placdarmas pritilo. Rusijos okupacinės pajėgos nedaro staigių judesių ir laukia. Vadovybei reikia skubiai sutraukti netekčių kompensavimą, ir ta kompensacija jau tikrai nebus kaliniai. Tačiau tam reikia laiko ir resursų. Remiasi viskas tik į tai. O kol Rusijos okupacinės pajėgos yra aklavietėje, J. Prigožinas dalija ženkliukus „Už Soledaro apylinkių užėmimą“, – pažymėjo jis.
15:22 | Oficialu: Arestovyčius atleistas iš patarėjo pareigų
14:46 | Ukrainiečiai nerimauja dėl raketų Juodoje jūroje
Ukrainos karinės operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk praneša, kad Rusija Juodojoje jūroje dislokavo beveik rekordinį raketų „Kalibr“ skaičių. Ji pažymėjo, kad sausio 16 dieną raketnešių bazę aplankė priešo povandeninis laivas, o tai gali reikšti amunicijos papildymą.
„Ir tai reiškia, kad šiandien mes skaičiuojame bendrą visų šešių raketnešių turimų raketų skaičių iki 44 raketų“, – Ukrainos televizijai sakė N. Humaniuk, pridurdama, kad puolimo raketomis grėsmė išlieka didelė, rašo „Obozrevatel“.
Anot jos, 44 raketos yra maksimali įmanoma šešių raketų nešėjų salvė.
Tiesa, didžiausias iki šiol vienu metu Juodojoje jūroje užfiksuotas rusų raketų „Kalibr“ skaičius – 48.
14:16 | EK pirmininkė pažadėjo, kad parama Ukrainai nesumažės
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kreipdamasi į Pasaulio ekonomikos forumo Davose delegatus, pažadėjo, kad Europos Sąjungos parama Ukrainai nesumažės.
„Mūsų tvirta parama Ukrainai nesiliaus – nuo pagalbos atkuriant elektrą, šildymą ir vandenį iki pasirengimo ilgalaikėms atstatymo pastangoms“, – sakė ji.
„Dalyvausime tiek, kiek reikės, ir būsime kartu su savo draugais ukrainiečiais“, – pridūrė ji.
13:31 | G. Nausėda tikisi Vokietijos tankų tiekimo Ukrainai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė, kad tikisi Vokietijos tankų tiekimo Ukrainai.
„Dabar esame tokioje situacijoje, kai reikia daugiau įsipareigojimų, stipresnių įsipareigojimų tiekti šarvuočius, tankus Ukrainai, ir aš labai tikiuosi, kad mūsų stiprus sąjungininkas tai padarys“, – forumo diskusijoje sakė prezidentas, paklaustas ar mano, kad kancleris Olafas Scholzas priims žingsnį Ukrainai tiekti kovos tankus „Leopard 2“.
„Aš buvau labai svarbaus lūžio ar posūkio taško Vokietijos mąstyme liudininkas (...). Lankėmės Berlyne ir tuo metu Vokietija nusprendė, kad vietoj humanitarinės pagalbos jie tieks ginkluotę. Tai buvo labai svarbus Vokietijos apsisprendimo momentas“, – kalbėjo G. Nausėda.
O. Scholzas vis labiau spaudžiamas žengti reikšmingą žingsnį į priekį dėl karinės pagalbos Ukrainai ir sutikti tiekti Kyjivui kovos tankus „Leopard 2“. Anksčiau šį mėnesį Vokietija sutiko skirti ukrainiečiams 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir oro gynybos sistemą „Patriot“.
13:00 | Iš pareigų traukiasi Arestovyčius
12:39 | Selezniovas: trys įmanomos tolesnės puolimo kryptys
Vertindamas Kremliaus sprendimą Valerijų Gerasimovą paskirti puolimo Ukrainoje vadu, Ukrainos atsargos pulkininkas, karo ekspertas Vladislavas Selezniovas sako, kad šis žingsnis žengtas Rusijai ruošiantis didelei naujai atakai.
„Kalbant apie karinį komponentą, generalinio štabo vado paskyrimas į „specialiosios karinės operacijos“ vadovo pareigas rodo pastangų – administracinių, organizacinių ir vadybinių – sutelkimą vieno žmogaus rankose.
Nes akivaizdu, kad tiek Surovikinas (iki šiol Ukrainos puolimui vadovavęs Sergejus Surovikinas – red. past.), tiek Gerasimovas, kaip ir anksčiau, pagal įprastą tvarkaraštį lieka tose pačiose pozicijose. Tačiau visa valdžia ir galia sutelkta generolo Gerasimovo rankose“, – interviu leidiniui „Obozrevatel“ sakė V. Selezniovas.
Jo teigimu, akivaizdu, kad tai daroma „kai kurių didelio masto įvykių, susijusių su Rusijos kariuomenės dalyvavimu kare Ukrainoje, išvakarėse“.
„Rusai atsargoje laiko mažiausiai 150 000 mobilizuotųjų, kurie baigia treniruotes įvairiuose poligonuose ir mokymo centruose. Aišku, kad Putino kariuomenė įtrauks šią žmonių masę į kurią nors fronto dalį“, – pridūrė V. Selezniovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas jau yra įvardijęs galimas Rusijos puolimo kryptis Ukrainoje. Pirmoji – bandymas pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas.
„Generolas Gromovas pranešė apie galimą antrąją kryptį – kad jeigu Rusijos kariuomenė pasieks šių regionų administracines sienas, tai greičiausiai ji gali žengti toliau į Zaporižios srities teritoriją ir pasiekti jos administracines sienas, įgyvendindama Putino planą sukurti kvazivalstybę „Novorosiją“. Jam svarbu užtikrinti „naujai įgytas“ teritorijas šiuose Ukrainos regionuose.
Trečia kryptis – bandymas vėl šturmuoti Kyjivą. Bet su kokiais ištekliais ir jėgomis, kaip Putinas sugebės suorganizuoti šį renginį, kad iš to būtų koks nors rezultatas, – aš nežinau. Nes tas pats Surovikinas kažkada jau bandė įgyvendinti šį scenarijų, bet pamatėme, kaip jis baigėsi praėjusių metų kovą, kai Rusijos kariuomenė buvo priversta bėgti iš Kyjivo, nepasiekusi jokių rezultatų“, – sakė V. Selezniovas.
11:26 | Po ukrainiečių protesto „Australian Open“ uždraudė Rusijos ir Baltarusijos vėliavas
Australijos teniso organizacija „Tennis Australia“ antradienį uždraudė Rusijos ir Baltarusijos vėliavas turnyre „Australian Open“, Ukrainos ambasadoriui pareikalavus imtis veiksmų.
Rusijos vėliavų pirmadienį buvo matyti per ukrainietės Katerynos Baindl ir rusės Kamilos Rachimovos dvikovą.
Pranešama, kad ukrainiečių sirgaliai iškvietė į tribūnas apsaugą ir policiją.
Rusijos vėliava arenoje „Rod Laver“ taip pat buvo išskleista per ruso Daniilo Medvedevo ir amerikiečio Marcoso Girono varžybas.
„Rusijos ir Baltarusijos vėliavos yra uždraustos... „Australian Open“, – sakoma „Tennis Australia“ pareiškime. – Draudimas įsigalioja iškart.“
Organizacija nurodė, kad pradinė politika buvo leisti sirgaliams atsinešti vėliavas, bet drausti naudoti jas trukdymui.
10:51 | Rusijos gynybos ministras aplankė Ukrainos puolime dalyvaujančius karius
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu apžiūrėjo karinį štabą Ukrainoje, antradienį pranešė jo ministerija.
Rusijos grupės „Vostok“ (Rytai) štabe, neįvardytoje vietovėje, S. Šoigu buvo informuotas jos vado ir išklausė kitų junginių vadų pranešimą „apie kovinės misijos eigą“, sakoma ministerijos pranešime.
Jame nedetalizuojama aplankytos būstinės vieta.
Ministerijos kartu su pranešimu išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip S. Šoigu asmeniškai ir vaizdo ryšiu susitiko su kariuomenės vadais.
10:00 | Dar išaugo Dnipro atakos aukų skaičius
Rusijos pajėgų apšaudyto Dnipro daugiabučio griuvėsiuose rastas vaiko kūnas, bendras žuvusiųjų skaičius išaugo iki 41. Ukrainos prezidentūros vicekancleris Kyrylo Tymošenka „Telegram“ rašė:
„9.46 val. apgriauto namo griuvėsių ketvirtame aukšte rastas vieno žuvusio vaiko kūnas. Iš viso žuvo 41 žmogus (iš jų keturi vaikai), 79 buvo sužeisti (iš jų 16 vaikų), 39 žmonės buvo išgelbėti (iš jų šeši vaikai)“.
09:14 | Zelenskis praneša apie naujų gynybos sprendimų būtinybę
Naujausioje savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo apie pastebimą rusų norą perimti iniciatyvą kare.
„Surengiau eilinį štabo posėdį. Klausimai yra būtent tokie: sąveika su mūsų partneriais, kova su raketiniu teroru, galimi priešo veiksmų scenarijai ir mūsų atsakas į kiekvieną iš galimų scenarijų.
Buvo vadų ir žvalgybos vadovų pranešimų. Buvo ir būtinų sprendimų. Atskirai ir išsamiai apžvelgėme situaciją Donecko kryptimi. Soledaras, Bachmutas ir kiti miestai, prieš kuriuos Rusija sutelkė paskutines geriausiai parengtas pajėgas.
Taip pat apsvarstėme situaciją pietinio fronto kryptimi. Matome, ką ruošia Rusija. Mes veikiame kasdien ir naktį, kad sumažintume priešo potencialą: kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį, kad naikintume jų sandėlius, būstinę, ryšius“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Tuo pat metu Ukrainos lyderis sakė, kad „Rusija ruošiasi naujam bandymui perimti iniciatyvą kare“, o karo veiksmų pobūdis fronte „reikalauja naujų gynybos aprūpinimo sprendimų“.
08:29 | JT: kare Ukrainoje patvirtintos 7 000 civilių žūtys
Pernai vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą žuvo daugiau nei 7 000 civilių, pirmadienį pranešė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).
„Dauguma užfiksuotų civilių aukų įvyko dėl sprogstamųjų ginklų, turinčių platų poveikį, panaudojimo, įskaitant apšaudymą sunkiąja artilerija, daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, raketomis ir oro antskrydžiais“, – sakoma OHCHR pranešime.
Patvirtinta, kad žuvo 7 031 civilis, tačiau JT mano, kad faktiniai aukų skaičiai yra „žymiai didesni“, atsižvelgiant į laukiantį daugelio pranešimų patvirtinimą ir į tai, kad vietovės, kuriose vyksta intensyvios kovos, nepasiekiamos.
07:38 | Rusijos mieste Belgorode užfiksuoti sprogimai
Antradienio naktį Rusijos mieste Belgorode, esančiame pasienyje su Ukraina, nugriaudėjo sprogimai. Regiono gubernatorius skelbia apie suveikusią oro gynybą.
Rusijos Federacijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ rašė: „Mūsų oro gynybos sistema veikė virš Belgorodo ir Belgorodo srities“.
Sausio 16 d. Kremliaus statytinis okupuotame Sevastopolyje Michailas Razvožajevas pranešė apie virš miesto numuštą droną.
07:00 | Ukrainoje apsilankiusi JAV aukšto rango pareigūnė vėl patikino dėl įsipareigojimų Kyjivui
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman pirmadienį nuvyko į Kyjivą, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir dar kartą patikino jį dėl Vašingtono „tvirto įsipareigojimo“ Ukrainai, paskelbė JAV Valstybės departamentas.
W. Sherman vadovaujama delegacija Kyjive aptarė pagalbą Ukrainos saugumui ir ekonomikai, būdus kurti ilgalaikę dvišalę prekybos partnerystę su JAV.
Amerikiečių grupė susitiko su V. Zelenskiu, prezidento biuro nariais, gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir kitais ukrainiečių aukšto rango pareigūnais.
Vizito tikslas buvo „vėl patvirtinti Jungtinių Valstijų tvirtą ir nepajudinamą įsipareigojimą Ukrainai ir jos gynybai nuo Rusijos neišprovokuotos agresijos“, sakoma Valstybės departamento atstovo Nedo Price'o pareiškime.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Lenkijos ministras pirmininkas pirmadienį, prieš išvykdamas į tarptautines derybas dėl ginkluotės tiekimo Kyjivui padidinimo, pareiškė, kad tikisi greito Vokietijos pritarimo siųsti Ukrainai tankus „Leopard“.
► Rusams savaitgalį apšaudžius daugiabutį Ukrainos Dnipro mieste žuvo mažiausiai 36 žmonės, pirmadienį, tęsiantis gelbėjimo operacijai, paskelbė pareigūnai.
► Baltarusija pirmadienį paskelbė, kad jos teritorijoje prasidėjo bendros su Rusija oro pajėgų pratybos, tuo pakurstydama susirūpinimą, kad Minskas įtraukiamas į Rusijos karą Ukrainoje.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Rusijos žmonių „bailų tylėjimą“, kai aukų skaičius po raketos smūgio į daugiabutį rytiniame Dnipro mieste pasiekė 30.
