Svarbiausi įvykiai:
23:25 | Žiniasklaida: Vakarų partneriai nerimauja dėl augančio Zalužno populiarumo
Vakarų partneriai nerimauja dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir šalie pajėgų vado Valerijau Zalužno konflikto, praneša „Financial Times“, rašo UNIAN.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pranešė, kad svarsto galimybę pertvarkyti Ukrainos vadovybę.
Anot leidinio, praėjusią savaitę V. Zelenskis susitiko su V. Zalužnu. Teigiama, kad susitikimo metu tikėtasi pataisyti santykius, tačiau įtampa tik išaugo. V. Zelenskis suabejojo, ar reikia pašaukti 500 tūkst. naujų karių, kuriuos esą ragino pašaukti V. Zalužnas.
„Prieš susitikimo pabaigą Zelenskis pasakė generolui, kad planuoja jį pakeisti, teigia keturi žmonės, susipažinę su susitikimo detalėmis. Du iš jų teigė, kad Zelenskis leido Zalužnui aiškiai suprasti, kad nepriklausomai nuo to, ar jis pradės eiti naujas pareigas, bus atleistas iš dabartinių. Du žmonės teigė, kad Zelenskis siūlė Zalužinui kitas pareigas, pavyzdžiui, vadovauti šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai arba ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigas, tačiau Zalužinas atsisakė“, – cituojamas leidinys.
Pasak dviejų Vakarų pareigūnų iš G7 šalių, kurių vyriausybės tiekia Ukrainai paramą, Ukrainos Vakarų partneriai nervinasi dėl konflikto.
„Jie baiminasi dėl Zalužno populiarumo tarp Ukrainos eilinių karių ir gyventojų, o tai gali turėti neigiamų pasekmių tuo metu, kai vienybė yra labai svarbi“, – pažymi leidinys.
22:33 | Danilovas: rinkimai Ukrainoje nevyks, kol tęsis karas
Ukrainoje nebus jokių rinkimų, kol nebus panaikinta karo padėtis, pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo UNIAN.
„Rinkimai gali būti surengti, kai pasibaigs karo padėtis. Tam mums reikia iškovoti pergalę. Ir mes ją tikrai pasieksime“, – cituojamas jis.
21:55 | Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas apie Krymo tiltą: šiais metais jo nebeliks
Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Oleksijus Neižpapa mano, kad rusų pastatytas Krymo tiltas iki 2024 metų pabaigos neišstovės.
Kaip praneša portalas „rbc.ua“, jis tai pareiškė interviu žurnalistui Dmytro Gordonui.
Pokalbio metu žurnalistas paklausė kariškio apie Krymo tiltą ir ko dėl jo galima tikėtis. Neižpapa į tai pareiškė manąs, kad iki metų pabaigos Krymo tiltas neišstovės.
„Manau, kad mums nereikės ilgai laukti. Bent jau šiais metais tikrai (jo nebeliks)“, - sakė viceadmirolas.
Jis teigiamai atsakė Į klausimą, ar Krymo tiltą galima laikyti potencialiu „velioniu“, ir pridūrė, kad žino, kaip tai padaryti.
Portalas primena, kad okupantų nelegaliai pastatytam Krymo tiltui buvo smogta mažiausiai du kartus. 2022 metų spalį ant jo nugriaudėjo galingi sprogimai, kurie padarė daug žalos. Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadovas Vasylis Maliukas patvirtino, kad tai buvo jo specialiosios tarnybos operacija.
Be to, 2023 metų liepą buvo surengta dar viena ataka prieš Krymo tiltą. Tada nukentėjo du tarpatramiai. Ukrainos pareigūnai taip pat patvirtino, kad specialioji tarnyba prisidėjo prie šios atakos, ir pažymėjo, kad ji buvo surengta naudojant dronus „Sea Baby“.
Kaip pažymi „rbc.ua“, praėjusių metų lapkritį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba suintrigavo prie Krymo tilto filmuotais kadrais.
21:40 | Rusijos kariuomenė apšaudė Sumų sritį, yra aukų
Rusai iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų apšaudė Ukrainos Sumų srities Vorožbos miestą. Vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities valstybinės administracijos ir karinės administracijos aparato vadovas Ihoris Kalčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien, vasario 5-ąją, 17.00 val., rusai iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų apšaudė Vorožbos miestą. Užfiksuoti 8 sprogimai. Per apšaudymą žuvo 40 metų vyras, jo motina buvo sužeista. Taip pat buvo sužeistas dar vienas žmogus“, – rašoma pranešime.
Preliminariais duomenimis, nukentėjo penki gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, elektros tinklai, interneto jungtys. Vietoje dirba atitinkamos tarnybos, nukentėjusiesiems teikiama visa reikiama pagalba.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į pirmadienį Rusijos kariškiai šešis kartus apšaudė Sumų srities pasienio teritorijas ir gyvenvietes.
20:55 | Rusija suėmė tris asmenis, tariamai planavusius nužudyti Krymo pareigūną
Pirmadienį Rusija pranešė sulaikiusi tris savo piliečius, įtariamus pasikėsinimu nužudyti aukšto rango Krymo pareigūną automobilyje padėta bomba.
Nuo 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos jau kėsintasi į kelis žinomus Rusijos puolimo Ukrainoje rėmėjus ir Maskvos primestus pareigūnus.
Pas tris įtariamuosius rastas savadarbis sprogmuo, pranešė Rusijos saugumo tarnyba FST. Jos teigimu, pasikėsinimą įvykdyti išpuolį „suorganizavo Ukrainos saugumo tarnyba“, trims įtariamiesiems pateikti kaltinimai teroristiniais nusikaltimais.
Šių FST teiginių nebuvo įmanoma nepriklausomai patikrinti, FST neatskleidė, į kokį pareigūną taikytasi.
Paprastai Ukraina neprisiima atsakomybės už prorusiškų veikėjų likvidavimą tiek Rusijoje, tiek Rusijos pajėgų okupuotose Ukrainos teritorijose. Tačiau ji atvirai grasino medžioti „kolaborantus“ ir „išdavikus“, taip pat ir Kryme, Rusijos aneksuotame 2014 metais.
Taip pat pirmadienį buvo sulaikytas 23 metų rusas už tai, kad tariamai Ukrainos užsakymu padegė geležinkelio įrangos kabinetą Maskvoje, pranešė valstybinė žiniasklaida.
19:11 | Tarp Ukrainos karių – nerimas dėl galimo Zalužno atleidimo: kas jį pakeistų?
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio svarstymas pakeisti Ukrainos pajėgų vadą Valerijų Zalužną sukėlė abejonių tarp kariuomenės vadų ir fronto linijos karių, praneša „Reuters“.
Ukrainos kariai sako, kad daug kas priklausys nuo to, kas pakeis V. Zalužną.
„Šis atleidimas dabar būtų netinkamas, nes mūšio lauke vadų nepakeisi“, – sako vienas prieštankinio dalinio vadas.
Anot jo, daug kas priklausys nuo to, kas pakeis V. Zalužną.
„Populiariausi (vadai – red. past.) yra tie, kurie yra čia ir kovoja kartu su vaikinais, kurie sėdi tranšėjose“, – pabrėžia karys.
Jam antrina ir kitas karys Igoris.
„Prieš atleidžiant žmogų iš pareigų, ypač tokį svarbų, reikia būti tikram, kas pakeis šį žmogų ir kokia jo ateities vizija“, – tikina jis.
Primename, kad praėjus savaitei po to, kai pasirodė pirmieji gandai apie planus atleisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą generolą Valerijų Zalužną, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo šį klausimą. Jis pabrėžė, kad reikia „persitvarkymo, naujos pradžios“.
18:40 | Trumpas ragina respublikonus atmesti pagalbos Ukrainai įstatymo projektą
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paragino respublikonus atmesti dvipartinį Senato susitarimą, pagal kurį būtų sugriežtinti JAV pasienio įstatymai ir kartu suteikiamas 60 mlrd. dolerių (55,67 mlrd. eurų) vertės finansavimas Ukrainai bei kitiems nacionalinio saugumo prioritetams.
„Nebūkite KVAILI!!! Mums reikia atskiro pasienio ir imigracijos įstatymo projekto. Jis jokiu būdu, forma ar pavidalu neturėtų būti susietas su užsienio pagalba!“ – sakė D. Trumpas, siekiantis perrinkimo ir desperatiškai bandantis atimti iš prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) svarbią pergalę teisės aktų leidyboje prieš lapkritį įvyksiančius rinkimus.
Varžyboms dėl Baltųjų rūmų beveik neabejotinai tapsiant 2020 metų rinkimų kovos tarp J. Bideno ir D. Trumpo pakartojimu, eksprezidentas respublikonas užsipuolė savo įpėdinį demokratą dėl rekordinio pietinę JAV sieną kertančių nelegalių migrantų skaičiaus.
Sekmadienį senatoriai pristatė vieną griežčiausių imigracijos įstatymų projektų per pastarąjį šimtmetį, įskaitant reikšmingus apribojimus, kuriuos J. Bidenas įsipareigojo pasirašyti.
Į 118,3 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų) paketą įtraukta 60 mlrd. dolerių Ukrainai, 14 mlrd. dolerių (13,08 mlrd. eurų) Izraeliui, 10 mlrd. dolerių (9,3 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai, beveik 5 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų) Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono partneriams, įskaitant Taivaną, ir 20,2 mlrd. dolerių (18,74 mlrd. eurų) naujam JAV pasienio finansavimui.
Tai būtų didelė imigracijos priešininkų pergalė – būtų daug nuolaidų respublikonų atžvilgiu, kurioms demokratai paprastai griežtai prieštarautų. Pavyzdžiui, būtų apribota prezidento teisė savo nuožiūra įsileisti pabėgėlius dėl humanitarinių priežasčių, pagreitintas išsiuntimo procesas ir nustatytas įpareigojimas uždaryti sieną, kai sulaikymų prie sienos skaičius išauga iki 5 tūkst. per dieną.
Projekte taip pat nėra nė vieno iš prioritetų, kurių paprastai siekia demokratai, pavyzdžiui, kelio į pilietybę maždaug 11 mln. dokumentų neturinčių migrantų.
Tačiau D. Trumpas turi didelę įtaką Atstovų Rūmams vadovaujantiems respublikonams ir ne kartą ragino partiją atmesti šį teisės akto projektą bei atimti iš J. Bideno ir demokratų politinę pergalę prieš lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus.
„Šis įstatymo projektas yra puiki dovana demokratams ir mirties troškimas Respublikonų partijai, – pareiškė D. Trumpas. – Juo imamasi SIAUBINGO DARBO, kurį demokratai atliko dėl imigracijos ir pasienio; jie atleidžiami nuo atsakomybės ir viskas perkeliama ant respublikonų pečių.“
18:20 | Bulgarija sulaikė Rusijai šnipinėjusį kovos su mafija pareigūną
Pirmadienį Bulgarija suėmė Vidaus reikalų ministerijos padalinio, kovojančio su organizuotu nusikalstamumu, darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu Rusijai, pranešė ministerijos personalo vadovas.
Visuomeninė žiniasklaida pranešė, kad Kovos su organizuotu nusikalstamumu generalinio direktorato (GDBOP) pareigūnas įtariamas suteikęs įslaptintą informaciją buvusiam Rusijos ambasados Sofijoje darbuotojui, kuris nuo to laiko buvo paskelbtas persona non grata.
„Vienas GDBOP darbuotojas buvo sulaikytas dėl įtarimų šnipinėjimu užsienio valstybei, o tiksliau - Rusijai“, – žurnalistams sakė Vidaus reikalų ministerijos personalo viršininkas Zhivko Kotsevas. Jis susilaikė nuo tolesnių komentarų, nes operacija tebevyksta, tik pridūrė, kad neteisėta darbuotojo veikla buvo stebima „daug mėnesių“.
Pasak jo, operacija atlikta kartu su Valstybine nacionalinio saugumo agentūra (SANS) ir Sofijos miesto prokuratūra.
Valstybinės televizijos BNT žiniomis, pareigūnas dalijosi informacija apie tyrimus, įskaitant tarptautinius, susijusius su galimomis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai apėjimo schemomis, kuriose dalyvauja Rusijos kapitalo įmonės.
Bulgarija istoriškai ir kultūriškai labai artima Maskvai, tačiau nuo 2019 m. išsiuntė dešimtis šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų ir darbuotojų. Vien 2022 m. birželį Sofija pranešė išprašiusi 70 Rusijos diplomatinių įstaigų darbuotojų. Praėjusį rugsėjį valdžia taip pat išvarė Rusijos stačiatikių bažnyčios Sofijoje vadovą ir du baltarusius kunigus, apkaltinusi juos tarnaujant Maskvos geopolitiniams interesams. Kitais metais Londone bus teisiami penki bulgarai dėl kaltinimų, kad priklausė „tinklui“, nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2023 m. vasario vykdžiusiam stebėjimą Rusijos naudai.
17:27 | Zelenskis atskleidė, kur šiuo metu yra ir ką veikia jo vaikai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kur šiuo metu yra ir ką veikia jo vaikai, rašo UNIAN.
V. Zelenskis ir jo žmona Olena Zelenska turi du vaikus – sūnų Kyrylą ir dukrą Oleksandrą.
16:59 | Borrellis pranešė vykstantis į Ukrainą
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė vykstantis į Ukrainą ir dar kartą paragino suteikti daugiau pagalbos karo alinamai šaliai.
„Esu pakeliui į Kyjivą“, – Varšuvoje žurnalistams sakė J. Borrellis ir pridūrė, kad blokas turi remti Ukrainą viskuo, ko reikia.
Jo vizitas vyksta atnaujinus tarptautines pastangas padėti Ukrainai papildyti savo ginkluotę, skirtą pasipriešinimui Rusijos invazijai.
16:35 | Vokiečių generolas įvardijo, kokiu scenarijumi turi baigtis karas Ukrainoje
Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis, kai ukrainiečiai nugalės rusus mūšio lauke, pareiškė Vokietijos generolas Christianas Freudingas, rašo UNIAN.
Interviu RND metu jo buvo paklausta, kada, jo vertinimu, baigsis Rusijos karas prieš Ukrainą.
„Jis baigsis, kai Ukraina laimės karą“, – pabrėžė jis.
Generolas paaiškino, kad jis nusiteikęs optimistiškai, nes tiki tuo, ką gali pasiekti Ukrainos pajėgos.
„Esame įsitikinę savo paramos verte ir Ukrainos partnerių, kurie turi valios atkakliai siekti norimo rezultato, vienybe“, – sako Ch. Freudingas.
Komentuodamas ginkluotę, kurią Vakarai siunčia Ukrainai, jis pažymėjo, kad dauguma sistemų, kurias dabar naudoja ukrainiečiai, yra daug efektyvesnės už rusiškas.
„Tai reiškia, kad reikia mažiau amunicijos. Ir vien iš Vokietijos šiais metais galėsime daugiau nei dvigubai padidinti artilerijos šaudmenų tiekimą“, – nurodo generolas.
15:54 | Zelenskis: O kur dėsis visi žmonės Europoje, jei ten ateis Rusijos armija?
Interviu Italijos televizijos kanalui RAI Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie vadinamąjį pripratimą prie karo, dėl kurio perspėjo ir popiežius, priminė europiečiams apie galimą Rusijos puolimą, praneša „Ukrinform“.
„Jis (popiežius) buvo teisus, prie to (karo) jau priprantama. Tikra tiesa... Žmonės pripranta net prie to, kad buvo deportuoti tūkstančiai Ukrainos vaikų. Iš pradžių tai buvo siaubas Europai. Iš pradžių mums padėjo, neseniai net sudarėme tarptautinę koaliciją. Tačiau žmonės pripranta prie emocijų. Ir net jau klausiama apie vaikus Rusijoje – na, o gal kam ten ir patinka? Tokių balsų jau girdėti Europoje ir visame pasaulyje, suprantate? Tai nesąžiningas požiūris.
Popiežius Pranciškus teigia, kad žmonės pripranta prie karo. Bet aš noriu paaiškinti. Prie karo galima priprasti tik per atstumą. Bet kai karas ateina pas tave, neįmanoma ir nepriimtina prie jo visiškai priprasti. Kitaip tu pralaimėjai šį karą. Praradai save, savo namus, savo šeimą“, – sakė prezidentas.
Jis pažymėjo, kad dalis ukrainiečių taip pat pripranta prie karo, ir tai yra didelė klaida.
„Prie kai kurių dalykų – taip (galima priprasti), bet kaip galima priprasti prie to, kad žūsta žmonės, kad skrenda raketos? Supraskite, tai neįmanoma, ir tai nėra normalus gyvenimas. Jūs priprantate per atstumą. Kai esame Kyjive ir yra atstumas iki fronto, mes pradedame prie kažko priprasti. Tai nesąžininga prieš tuos, kurie yra fronte. Reikia įjungti smegenis ir suprasti: jei tu pripratai čia, kol frontas ten, tai frontas gali būti jau čia, kur tu, jei nepalaikysi tų, kurie fronte“, – paaiškino V. Zelenskis.
Anot jo, taip yra ir su Europa – ji per atstumą nuo karo. „Ačiū Dievui, kad pas jus nėra karo, bet karas gali ateiti į Europą, nes turime reikalą su Putinu“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskio nuomone, jei karas ateis į Europą, niekas ten nebus jam pasiruošęs.
„Visų pirma, niekas nebus pasiruošęs taip, kaip Ukraina, nes mes jau seniai kariaujame. Europos armijos nebus pasiruošusios. Bus šokas. Dešimtys milijonų žmonių chaose, emigracijoje. Ir kur jie bėgs? Mūsų žmonės išvažiavo, išėjo į Europos šalis, jie ten gavo prieglobstį... O kur dėsis visi žmonės Europoje, jei ten ateis Rusijos armija? Kaip jie ginsis? Kur įsitikinimas, kad NATO suveiks? Kas apie tai kalba? Niekas apie šias detales visuomenei nepasakoja, bet kur visi dėsis? Jie ginsis. Prasidės pasaulinis karas. Imigracijos procesai ir dideli, dideli, dideli nuostoliai“, – pabrėžė prezidentas.
Todėl, anot jo, žmonėms Europoje atėjo metas susimąstyti, kodėl jų šalys turėtų rizikuoti ir manyti, kad Putinas ne toks. Užuot to tikėjęsi jie turėtų tiesiog palaikyti Ukrainą, kad Ukraina sustabdytų juos (rusus) savo teritorijoje.
„Tiesiog reikia iš anksto žengti kelis žingsnius, kad nebūtų rizikuojama savo šalimis ir žmonėmis: palaikykite Ukrainą, kad Ukraina juos sustabdytų čia ir kartu su jumis politiškai išstumtų juos namo. Štai ką reikia daryti. Politikai sako: „Na, tai dar ne faktas, kad jie ateis“. O kam rizikuoti? Kam šios mintys: faktas ar ne faktas? Jei ne faktas, kad jie ateis, tai ir ne faktas, kad jie neateis“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Kaip rašė „Ukrinform“, anksčiau Ukrainos prezidentas perspėjo, kad Vakarų dvejonės remiant Kyjivą ir būgštavimai dėl karo su Rusija eskalavimo gali pratęsti karo veiksmus ne vienerius metus.
15:32 | Europos šalyse kalbama apie pasirengimą karui, o Lenkija rengiasi blogiausiam scenarijui
R. Sikorskio nuomone, Rusija kariauja su Lenkija pastaruosius 15 metų, tačiau Vakarai nenorėjo to pripažinti. „Manyta, jog tai nerimta, kad tai tik žaidimas dėl balsų, nes (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas negali būti toks beprotis, kad pradėtų šaudyti“, – sakė R. Sikorskis.
„Deja, tai buvo rimta. Šiandien žinome, kad V. Putinas tam rengėsi, kai statė „Nord Stream“, kaupė aukso atsargas, perkėlė centrinio banko turtą iš JAV į Europą ir daugeliu kitų būdų“, – sakė R. Sikorskis ir pridūrė, jog keičiasi ir Vakarų nuomonė dėl Ukrainos nepriklausomybės.
14:45 | Rusija didina išlaidas karui: turės skolintis ir didinti mokesčius
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija praneša, kad Rusijos vyriausybė turės apsvarstyti kitas politikos priemones numatytoms karo išlaidoms finansuoti.
„Rusijos vyriausybė turi ambicingų planų 2024 metais išlaidas padidinti 26 proc. Tai grindžiama optimistiniais lūkesčiais, kad pajamos išaugs 22 proc., o pajamos iš naftos ir dujų turėtų padidėti beveik 25 proc.
Panašu, kad vyriausybė turės sumažinti įmokas į Nacionalinės gerovės fondą, padidinti vidaus mokesčius ir padidinti skolą, kad galėtų finansuoti planuojamas išlaidas“, – rašoma ministerijos įraše.
Pasak žvalgybos analitikų, tokia politika beveik neabejotinai turės neigiamą poveikį ekonomikai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, nes išlaikys infliacinį spaudimą arba suvaržys būsimą ekonomikos augimą.
„Nacionalinio turto fondas yra tariamai skirtas ilgalaikei Rusijos žmonių ekonominei gerovei, tačiau vis dažniau naudojamas invazijai į Ukrainą finansuoti, o jo turto vertė 2023 metais sumažėjo 10 proc.“, – pažymi JK gynybos ministerija.
14:21 | Zelenskis nerimauja dėl JAV sprendimo: Putinas pralauš mūsų gynybą
JAV pagalbos Ukrainai sumažinimas gali lemti Rusijos pergalę kare Ukrainoje, o tai paskatintų naujos geopolitinės tvarkos atsiradimą, nerimauja Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.
13:42 | Kyjivo srityje atstatyta apie 17 tūkst. rusų apgadintų objektų
Kyjivo srityje jau atstatyta beveik 17 tūkst. objektų, kuriuos apgadino rusų okupantai. Apie tai feisbuke pranešė regiono karinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenka.
Pasak jo, „priešas ir toliau puola Kyjivo sritį. Todėl apgadintų objektų skaičius didėja. Šiandien jų yra daugiau kaip 29 tūkstančiai“.
Tačiau jis pažymėjo, kad atstatymo darbai tęsiasi. Pirmenybė teikiama būstų atstatymui.
„Kartu su Irpinės bendruomene jau kapitališkai suremontuotas 31 privatus namas, esantis priešais gyvenamąjį kompleksą „Irpinsky Lypky“. Dar 30 namų statome nuo nulio. Bahirovos gatvėje dėl rusų okupantų kaltės be namų liko daugiau kaip 300 žmonių. Kai kurie iš jų jau grįžo namo“, – pabrėžė R. Kravčenka.
13:03 | Ukrainos smūgiai paralyžiavo Rusijos karinį laivyną: sunaikinta arba apgadinta pusė dislokuotų laivų
Ukrainos karinis jūrų laivynas pareiškė, kad beveik dvejus metus trunkantis karas Ukrainoje „labai apsunkino, o gal net paralyžiavo“ Rusijos operacijas Juodojoje jūroje, ir tai yra naujausias rodiklis, rodantis, kaip nukentėjo Rusijos karinio jūrų laivyno ištekliai netoli Ukrainos.
12:36 | Zelenskis paviešino didžiulę ukrainiečių klaidą kare su Rusija
Duodamas interviu Italijos kanalui „Rai 1“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad Rusija neturi jokio noro sustabdyti karo.
„Rusija nenori taikos, jiems taika reiškia pralaimėjimą, jie pradėjo viešai sakyti, kad neketina sustoti, kad jie dar nepasiekė savo tikslo“, – aiškino V. Zelenskis.
Pasak jo, pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas – atimti iš ukrainiečių nepriklausomybę. Maskva nori, kad Ukraina taptų Rusijos „imperijos“ dalimi.
V. Zelenskis pridūrė, kad kai kurie ukrainiečiai jau priprato prie karo, jo supratimu, tai „didelė klaida“.
Jis pripažino, kad šiuo metu dėl technikos vėlavimo padėtis fronte yra „aklavietėje“. Šalies prezidentas priminė, kad Rusija turi vieną didžiausių kariuomenių pasaulyje ir jai netrūksta amunicijos.
Tačiau kartu V. Zelenskis pabrėžė, kad ukrainiečiams pavyko apsaugoti savo valstybę. Maždaug 26 proc. teritorijų tebėra laikinai okupuotos, tačiau Rusijos ginkluotosios pajėgos negali pasiekti reikšmingos pažangos fronte.
11:23 | Patyčios iš rusų: vienintelį „antikarinį“ kandidatą Kremlius meta lauk iš rinkimų
Rusijos centrinė rinkimų komisija „aptiko“ 15,348 proc. brokuotų parašų, kuriuos vienintelis prieš karą pasisakantis kandidatas Borisas Nadeždinas pateikė sausio 31-ąją, su viltimi gauti leidimą sudalyvauti rinkimuose. Dabar didelės dalies rusų viltys turėti bent vieną kandidatą rinkimuose, kuris atitiktų jų nuotaikas, žlugo.
10:51 | Rusijoje sudužo sraigtasparnis: ekipažo ieškoma ežero dugne
Atšiaurioje Karelijoje (Rusija) sudužo Rusijos gelbėjimo tarnybos sraigtasparnis Mi-8, juo skridusių žmonių kūnų kol kas rasti nepavyko. Kol kas nėra aiškios katastrofos priežastys, vietos teisėsauga iškėlė baudžiamąją bylą.
10:00 | Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų vasario 5 dienos Ukrainoje skelbia nukovusios apie 389 560 Rusijos karių, įskaitant 810 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat skelbia sunaikinę 6 348 priešo tankus (+5 per praėjusią parą), 11 822 šarvuotas kovos mašinas (+4), 9 349 artilerijos sistemas (+18), 979 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 664 oro gynybos sistemas (+1), 332 orlaivius, 324 sraigtasparnius, 7 173 dronus, 1 848 sparnuotąsias raketas, 24 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 12 412 motorinių transporto priemonių (+19) ir 1 486 specialiosios įrangos vienetus (+7).
09:38 | Zelenskis pirmą kartą prabilo apie Zalužno atleidimą
Praėjus savaitei po to, kai pasirodė pirmieji gandai apie planus atleisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą generolą Valerijų Zalužną, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo šį klausimą.
„Tai yra personalo klausimas. Žmonių, kurie turėtų valdyti Ukrainą, klausimas. Žinoma, reikia persitvarkymo, naujos pradžios. Turiu omenyje kažką rimto, susijusio ne su vienu asmeniu, o su šalies vadovavimo kryptimi“, – sakė jis interviu Italijos radijui.
V. Zelenskis pažymėjo, kad tai reiškia, jog turi pasikeisti nemažai vyriausybės vadovų, ne tik kariniame sektoriuje.
„Aš galvoju apie šį pakeitimą, bet negalima sakyti, kad čia pakeitėme vieną asmenį... Jei norime laimėti, turime visus stumti ta pačia kryptimi, įsitikinę pergale, negalime nusiminti, pasiduoti, turime turėti tinkamos pozityvios energijos... Todėl aš kalbu apie perkrovimą, pakeitimą, turiu omenyje kažką rimto, kas susiję ne su vienu asmeniu, o su šalies vadovavimo kryptimi“, – pridūrė Ukrainos lyderis.
Portalas tv3.lt yra plačiau aprašęs V. Zelenskio ir V. Zalužno nesutarimų priešistorę.
08:57 | Vokietijos kariuomenės brigados generolas: Ukraina turi pašaukti daugiau naujų karių
Vokietijos Bundesvero brigados generolas Christianas Freudingas pasakė, kad Ukraina turi pašaukti daugiau naujų karių, kad galėtų sėkmingai atremti rusų puolimą.
„Mūsų manymu, Ukrainai tikrai reikės mobilizuoti daugiau karių, vien jau dėl patiriamų aukų“, – pirmadienį paskelbtuose komentaruose žiniasklaidos organizacijai „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RND) teigė gynybos ministerijos padėties Ukrainoje centro vadovas.
Ch. Freudingas taip pat minėjo, jog yra svarbu leisti kariams pailsėti - kai kurie iš jų fronte yra praleidę jau 24 mėnesius. Ukrainoje šiuo metu svarstomas mobilizacijos tipas ir apimtys.
Brigados generolas kritiškai įvertino pranešimus apie prezidento Volodymyro Zelenskio ir kariuomenės vado Valeryjaus Zalužno nesutarimus.
„Užkulisių mes nematome“, – kalbėjo Ch. Freudingas. „Tačiau, savaime suprantame, matome karo ir politinių vadovų diskusijas. Ir, savaime suprantama, tikimės, kad Ukrainai pavyks išsaugoti vienybę, pastaraisiais mėnesiais ir metais teikusią jai jėgų gintis“, – sakė jis.
„Tokios diskusijos yra ir demokratinės valstybės ženklas. Tačiau ilgainiui pastangų gintis jos nestiprina.“
Ukraina Rusijos invazijai priešinasi jau beveik dvejus metus.
08:19 | Turkija patvirtino, kad šalyje lankysis V. Putinas
Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas patvirtino, kad šalyje lankysis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Šis vizitas suteiks mums galimybę aptarti daug klausimų“, – sakė jis sekmadienį visuomeniniam transliuotojui „TRT Haber“. Tikslios vizito datos ministras nenurodė. Pasak žiniasklaidos, V. Putino Turkijoje laukiama vasario 12 d.
„Mūsų prezidentai susitinka reguliariai“, – kalbėjo H. Fidanas. Pastarąjį kartą V. Putinas ir Recepas Tayypas Erdoganas susitiko 2023 m. rugsėjį Rusijos prezidento atostogų rezidencijoje Juodosios jūros Sočio kurorte. Turkija bus pirmoji NATO šalis, į kurią V. Putinas atvyks po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį.
07:43 | JAV Atstovų Rūmų pirmininkas atmetė Senato susitarimą dėl sienos ir paramos Ukrainai
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas sekmadienį pareiškė, kad ką tik pristatytas Senato susitarimas dėl sienų apsaugos ir paramos Ukrainai bus „miręs“, jei pasieks jo kontroliuojamus respublikonų rūmus.
„Šis įstatymo projektas yra dar blogiau, nei tikėjomės, ir nepadės priartėti prie pasienio katastrofos, kurią prezidentas sukūrė, nutraukimo“, – socialiniame tinkle „X“ sakė M. Johnsonas, pažadėdamas, kad „jei šis įstatymas pasieks Atstovų Rūmus, jis jau bus miręs“.
07:00 | JAV Senatas pristatė sienos apsaugos ir pagalbos Ukrainai įstatymo projekto tekstą
JAV senatoriai sekmadienį paskelbė ilgai laukto susitarimo tekstą, pagal kurį Ukrainai ir Izraeliui būtų suteikta milijardinė nauja pagalba ir kartu sugriežtinti JAV pasienio įstatymai, nors jo įsigaliojimo perspektyvos neaiškios.
Vadinamuosiuose papildomuose nacionalinio saugumo teisės aktuose iš viso numatyta skirti 118,3 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų), įskaitant 60 mlrd. dolerių (55,67 mlrd. eurų) paramą karo draskomai Ukrainai, kuri atitinka Baltųjų rūmų prašymą, ir 14,1 mlrd. dolerių (13,08 mlrd. eurų) paramą Izraelio saugumui, sakoma Senato asignavimų komiteto pirmininkės Patty Murray paskelbtoje santraukoje.
Į susitarimą taip pat įtraukta 20,2 mlrd. dolerių (18,74 mlrd. eurų) JAV sienų apsaugai ir daugybė imigracijos politikos pakeitimų, dėl kurių susitarė demokratų ir respublikonų derybininkai.
Neaišku, ar įstatymo projektui pritars 60 šalininkų, kurių reikės pirmajam procedūriniam balsavimui demokratų kontroliuojamame Senate. Balsavimas turėtų įvykti ne vėliau kaip trečiadienį.
