Svarbiausi įvykiai:
23:41 | Donecko srityje žuvo moteris
Antradienį Rusijos kariai apšaudė kaimą Donecko srityje, apšaudymo metu žuvo savo namuose buvusi moteris, rašo „Ukrinform“.
Žuvusiai moteriai buvo 63 metai. Ukrainos teisėsaugininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
23:13 | Zelenskis: Kyjivas inicijuos Ukrainos ir NATO tarybos posėdžio sušaukimą
Kyjivas inicijuos Ukrainos ir NATO tarybos posėdžio sušaukimą, sako Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
Anot jo, nuolat vyksta derybos su partneriais dėl Ukrainos gynybinių pajėgumų stiprinimo.
V. Zelenskis pabrėžė, kad kiekvieno žmogaus gyvybė turi būti vienodai vertinama.
„Per šias dvi dienas išgirdome daug dalykų. Apie skirtingus konfliktus – čia, Europoje ir Artimuosiuose Rytuose – skirtingus grėsmių lygius, skirtingas oro erdves. Nors tie patys „Shahed“ ir balistinės. <...> Bet ar skiriasi žmonių gyvybės, ar skiriasi žmonių orumas? Ne. Mes vis dar vertiname kiekvieną gyvybę. Mes privalome. Privalome jas vienodai saugoti nuo teroro. Ukraina pateiks prašymą sušaukti Ukrainos ir NATO tarybos posėdį dėl dangaus gynybos, oro gynybos sistemų tiekimo, atitinkamų sistemų ir raketų“, – sako jis.
22:35 | Rusijoje gamykloje, kur gaminamos raketos S-300 ir S-400, kilo gaisras
Antradienio vakarą „Avangard“ gamykloje Rusijoje kilo gaisras. Tai pranešė Rusijos leidinys „360“, remdamasis savo šaltiniais, rašo UNIAN.
Įmonė yra įsikūrusi Maskvoje ir užsiima raketų, skirtų sistemoms S-300 ir S-400, gamyba.
22:09 | Rusai smogė Sumų srities civilinei infrastruktūrai, sužeistas žmogus
Rusijos kariuomenė smogė oro smūgį Sumų srities Jampilio bendruomenės civilinei infrastruktūrai, buvo sužeistas 29 metų vyras.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Sumų srities prokuratūrai vadovaujant, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo fakto (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis). Tyrimo duomenimis, 2024 metų balandžio 16 d., apie 15.00 val., naudodami tarptautinės teisės draudžiamus kariavimo būdus, okupantai smogė oro smūgį Šostkos rajono Jampilio bendruomenės teritorijai“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad per priešo ataką buvo sužeistas 29 metų verslininkas, nukentėjo dviejų privačių įmonių turtas, ypač gamybinės patalpos ir transporto priemonė.
Patikslinama, kad prokurorai, bendradarbiaudami su kitais teisėsaugos pareigūnais, dokumentuoja apšaudymo padarinius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, okupantai rusai praėjusią parą 25 kartus apšaudė Sumų srities pasienio rajonus.
21:20 | Ukrainos kariuomenė: jei Rusija užims Časiv Jarą, jai atsivers kelias užimti ne vieną svarbų miestą
Rusijos pergalė ukrainiečių kontroliuojamame Časiv Jare, kuriame šiuo metu vyksta ilgas puolimas, sukeltų pavojų likusių ukrainiečių kontroliuojamų Donecko miestų saugumui, antradienį „Politico“ sakė Ukrainos kariuomenės atstovas pulkininkas leitenantas Nazaras Vološynas.
„Jei Rusijos okupantams pavyks užimti šį miestą, jie turės galimybę pradėti puolimą į Kostiantynivką, Družkivką, Kramatorską ir Slovjanską“, – sako jis.
„Šie miestai yra paskutinė Ukrainos kontroliuojamos Donecko srities tvirtovė“, – priduria N. Vološynas.
Časiv Jaras yra strategiškai svarbus miestas, esantis už 10 km nuo Bachmuto. Jis įsikūręs ant aukštumų, naudingų gynybai ir suteikiančių galimybę kontroliuoti aplinkinę teritoriją. Šiuo metu jį visiškai kontroliuoja Kyjivas, tačiau nuolat puola Rusijos kariai.
„Tai dominuojanti aukštuma regione, o jos kontrolė leis rusų užpuolikams, jei jie ją pasieks, gerokai supaprastinti žygį Kostantynivkos ir Slovjansko bei Kramatorsko kryptimi“, – pabrėžia N. Vološynas.
Kremlius nurodė savo pajėgoms, kad Časiv Jaras turi būti užimtas iki gegužės 9 d.
20:58 | Į Ukrainą grąžintas penkerių metų vaikas, kuris nematė tėvų dvejus metus
Į Ukrainą iš laikinai okupuotos teritorijos grąžintas penkerių metų vaikas, kuris, prasidėjus plataus masto invazijai, buvo atskirtas nuo tėvų.
Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija tai pranešė „Facebook“ paskyroje.
Reintegracijos ministerija, bendradarbiaudama su visuomenine organizacija „Ukrainos vaikų teisių tinklas“, padėjo grąžinti penkerių metų Maksymą į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją.
Berniukas lankėsi pas senelius Zaporižios srityje. Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, kaimas, kuriame jie gyveno, buvo užgrobtas. Tėvai nespėjo pasiimti vaiko.
„Maksymas dvejus metus gyveno be artimiausių žmonių. Dėl saugumo mama ir tėtis nesiryžo vykti jo pasiimti į laikinai okupuotą teritoriją. Močiutė taip pat bijojo išvežti anūką, nes beveik kiekviename kaime buvo daug rusų kontrolės postų“, – pažymėjo Reintegracijos ministerija.
Galiausiai Maksymo mama kreipėsi į Reintegracijos ministerijos karštąją liniją 15-48. Ministerijos atstovė Natalija Jemec kartu su projekto „Kelias namo“ koordinatore Anastasija Chaliulova parengė veiksmų planą ir grįžimo maršrutą.
„Pagaliau berniukas grįžo pas tėvus ir yra saugus. Gegužę jis švęs šeštąjį gimtadienį“, – pranešė Reintegracijos ministerija.
Žinyba padėkojo savo partneriui – „Ukrainos vaikų teisių tinklui“ – ir visiems, prisidėjusiems prie Maksymo grąžinimo. Bendromis pastangomis, įgyvendinant projektą „Kelias namo“, iki šių metų balandžio 16 d. į laisvos Ukrainos teritoriją buvo grąžinti 86 vaikai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per du pastaruosius mėnesius Ukraina, padedama tarptautinių partnerių, susigrąžino 38 vaikus.
20:15 | Rumunijos pareigūnai: tarp pabėgėlių iš Ukrainos buvo rusų šnipų
Rumunijos Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba (CSAT) pareiškė, kad šalis tapo taikiniu Rusijos šnipams, kurie, be kita ko, mėgino rinkti informaciją apie karines pratybas ir pagalbą Ukrainai.
Tai pranešė leidinys „Digi24“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.
CSAT ataskaitoje pažymima, kad potencialūs šnipai pateko į Rumuniją kartu su pabėgėliais ukrainiečiais.
Šnipų tikslas buvo gauti informacijos gynybos ir saugumo srityje. Taip pat buvo bandoma gauti itin svarbių duomenų apie pagalbą, kurią Rumunija teikė Ukrainai.
Be to, jie ieškojo informacijos apie karines pratybas Rumunijoje ir šalyje dislokuotus kariškius.
Ataskaitoje taip pat pateikiama dezinformacijos kampanijos apie Rumunijos kariuomenę ir šalies vadovus pavyzdžių.
CSAT atkreipia dėmesį į problemas, su kuriomis Rumunija susidūrė dėl šios šnipinėjimo operacijos. Tarp jų – karinių incidentų skaičiaus didėjimas, Rusijos rengiamos kibernetinės atakos ir pagalbos Ukrainai teikimo sabotažas.
Pasak leidinio „G4 Media“, kuris taip pat susipažino su CSAT ataskaita, „Rusijos Federacija buvo pagrindinė politinė ir karinė dalyvė, susijusi su visais saugumo klausimais regione“.
Ataskaitoje pažymima, kad Rusija tebekelia didžiausią karinę grėsmę, kuria siekiama išlaikyti ir stiprinti savo įtaką Juodosios jūros regiono valstybėms bei įgyvendinti savo geopolitines ambicijas.
19:45 | Ukraina nustatė 37 tūkst. dingusiųjų, perspėja, kad jų gali būti daugiau
Ukraina antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį nustatė beveik 37 tūkst. dingusių žmonių, įskaitant kariškius, ir perspėjo, kad tikrasis skaičius gali būti daug didesnis.
Apskaičiuoti tikslų dingusiųjų skaičių sudėtinga, nes Rusijos pajėgos vis dar yra okupavusios maždaug penktadalį šalies teritorijos ir nė viena pusė reguliariai neskelbia duomenų apie karių aukas.
„Beveik 37 tūkst. žmonių laikomi dingusiais – vaikai, civiliai ir kariškiai. Šie skaičiai gali būti daug didesni“, – sakė Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.
Jis nurodė, kad Ukraina ir Raudonasis Kryžius nustatė, jog apie 1,7 tūkst. žmonių buvo neteisėtai sulaikyti Rusijos, kurią D. Lubinecas apkaltino civilių gyventojų grobimu nuo 2014 metų, kai šalies rytuose prasidėjo karas su Maskvos remiamais separatistais.
Žmogaus teisių grupės kaltina Rusiją prievartiniais asmenų pradanginimais ir vaikų grobimu okupuotose teritorijose, tačiau Kremlius šiuos kaltinimus atmeta.
Nuo karo, nusiaubusio ištisus miestus ir miestelius ir nusinešusio tūkstančius gyvybių, pradžios dideli Ukrainos teritorijos plotai tebėra okupuoti Rusijos.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras kovą paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo mažiausiai 10 810 žmonių, iš jų daugiau kaip 8 tūkst. – Ukrainos kontroliuojamose teritorijose.
Ataskaitoje priduriama, kad tikėtina, jog tikrasis aukų skaičius yra gerokai didesnis ir jį sunku patikrinti, nes nepriklausomiems stebėtojams neleidžiama patekti į rusų okupuotas teritorijas.
19:09 | Zelenskis: Kinijos vaidmuo susitikime Šveicarijoje gali paspartinti taiką
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kinija, dalyvaudama birželį Šveicarijoje vyksiančioje tarptautinėje taikos konferencijoje, galėtų padėti Ukrainai užtikrinti teisingą taiką.
„Esu įsitikinęs, kad pirmasis Pasaulinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas Šveicarijoje gali pradėti tikrąjį kelią į teisingą taiką Ukrainai. Aktyvus Kinijos vaidmuo neabejotinai gali paspartinti mūsų pažangą šiame kelyje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.
18:37 | Ukraina: Pietų operatyvinės vadovybės kariuomenės vadu paskirtas brigados generolas Šapovalovas
Pietų operatyvinės vadovybės kariuomenės vadu paskirtas brigados generolas Henadijus Šapovalovas.
Tai pranešė Pietų operatyvinės vadovybės atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos kariuomenės vadas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas pristatė naująjį vadą Pietų operatyvinės vadovybės personalui.
H. Šapovalovas gimė 1978 metais Kirovohrado srityje. 2000 metais su pagyrimu baigė Charkivo valstybinio politechnikos universiteto Tankų kariuomenės institutą, o 2012 metais, taip pat su pagyrimu, – Ukrainos nacionalinio gynybos universiteto Kariuomenės (pajėgų) naudojimo vadų ir štabo karininkų institutą. Mokėsi JAV armijos koledže, kuriame rengiami Amerikos sausumo kariuomenės vyresnieji karininkai.
Jis nuėjo visą karinės karjeros kelią nuo tankų būrio vado iki Jakovo Handziuko atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados vado. 2022 metų kovą jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
„Mums iškeltos užduotys reikalauja sutelktų pastangų, patirties ir kūrybiškumo. Esu įsitikinęs, kad mes dirbsime vaisingai ir pasieksime užsibrėžtus tikslus. Bendras darnios komandos darbas duos puikių rezultatų“, – pabrėžė H. Šapovalovas.
Kaip jau buvo pranešta, šiomis dienomis Vakarų operatyvinės vadovybės kariuomenės vadu tapo brigados generolas Volodymyras Švediukas.
17:55 | Įvardijo 3 pagrindines ukrainiečių problemas fronte: „Ukraina gali pralaimėti“
Padėtis rytiniame fronte pastarosiomis dienomis labai pablogėjo. Tai viešai teigia Ukrainos kariuomenės vadai, skelbia „The New York Times“, rašo UNIAN.
Anot leidinio, okupantai deda visas pastangas, kad išnaudotų savo pranašumą.
„Nepaisant didelių nuostolių, priešas didina pastangas, naudoja naujus šarvuočių dalinius, kurių dėka periodiškai pasiekia taktinių laimėjimų“, – kalba Ukrainos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
Tuo pačiu metu Ukrainos energetikos ministerija paragino milijonus civilių įkrauti baterijas, pasiruošti generatorius ir „būti pasirengusiems bet kokiam scenarijui“.
Esant kritiniam amunicijos trūkumui, vadai priversti priimti sudėtingus sprendimus.
Anot leidinio, Ukraina susiduria su trimis esminiais iššūkiais: šaudmenų trūkumu, gerai apmokytų karių trūkumu ir mažėjančia priešlėktuvine gynyba.
17:34 | Pareigūnas: okupantai rusai suiminėjo ukrainiečius pagal vardinius sąrašus
Okupantai rusai suiminėjo ukrainiečius pagal iš anksto sudarytus sąrašus.
Tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Matome tendenciją, kad visose teritorijose rusai pirmiausia suiminėjo civilius Ukrainos piliečius pagal iš anksto sudarytus sąrašus. Taip, beje, atsitiko ir laikinai rusų okupuotoje Kyjivo srities dalyje", – pažymėjo pareigūnas.
Anot jo, Ombudsmeno biuras gavo informacijos, kad rusai tikslingai atvykdavo tam tikrais adresais ir ieškodavo konkrečių žmonių.
„Kaip liudija Ukrainos piliečiai, jie (rusai) visada turėdavo savo rankose sąrašus, kuriuose būdavo nurodomos ukrainiečių pareigos, jų amžius. O jei ukrainiečiai buvo kariškiai, tai netgi būdavo nurodomas jų karinis laipsnis. Kai dėl civilių, tai atskirą kategoriją sudarė vietos savivaldos atstovai, pilietinės visuomenės lyderiai, proukrainietiški aktyvistai, žurnalistai. Tad matome, kad visose teritorijose tai buvo sisteminis dalykas, kuriam Rusijos atstovai ruošėsi iš anksto“, – pabrėžė D. Lubinecas.
Kaip anksčiau buvo pranešta, 2023 metų gruodžio mėnesį, D. Lubineco duomenimis, Rusijos nelaisvėje buvo 28 tūkst. civilių Ukrainos piliečių.
16:49 | Borrellis kreipėsi į ES šalis: „Po metų gali būti per vėlu“
Europos šalys turėtų labiau padėti Ukrainai, pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, rašo „Ukrinform“.
Anot jo, Vakarams yra pigiau nupirkti Ukrainai priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“, nei vėliau padėti atstatyti sugriautą infrastruktūrą.
16:04 | Ukrainos prezidentas pasirašė įstatymą dėl mobilizacijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasirašė įstatymą dėl mobilizacijos, skelbiama šalies parlamento interneto svetainėje.
Ukrainos parlamentas ketvirtadienį priėmė atnaujintą mobilizacijos įstatymą, skirtą karių gretoms praplėsti.
Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs V. Zelenskis pavadino šį teisės aktą pagalbos kariuomenei, kuri kariauja fronto linijoje, klausimu.
Įstatymas priimtas po kelis mėnesius trukusio delsimo ir po to, kai buvo pateikta tūkstančiai pataisų, kuriomis buvo siekiama sušvelninti pirminį projektą.
Šis įstatymas yra pagrindinė vyriausybės pastangų atnaujinti šaukimo į karinę tarnybą teisinę sistemą, kad šiemet būtų galima padidinti karių gretas, dalis.
Išvargę kariai, esantys fronto linijose nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, neturėjo galimybių rotaciniu būdu išeiti pailsėti, o daugelis tūkstančių Ukrainos vyrų vengia šaukimo į kariuomenę.
Ukrainos kariuomenę susilpnino nepavykęs 2023 metų kontrpuolimas prieš Rusiją ir tai, kad JAV Kongresas tebeblokuoja svarbią karinę pagalbą.
Be to, manoma, kad ji patyrė didžiulių nuostolių.
Anksčiau šį mėnesį V. Zelenskis sumažino mobilizacinį amžių nuo 27 iki 25 metų, nes Kyjivui trūksta karių kovai su Rusijos pajėgomis.
Naujajame įstatyme numatyta daug dabartinės tvarkos pakeitimų, išplečiant Ukrainos institucijų įgaliojimus skelbti šaukimus naudojantis elektronine sistema.
Įstatymas palengvins visų šauktinų asmenų identifikavimą šalyje, kurioje net karo metu daugelis bandė išsisukti nuo privalomos karinės tarnybos, vengdami kontaktų su pareigūnais. Be kita ko, įstatyme numatytos griežtos priemonės prieš tuos, kurie vengia mobilizacijos.
Anksčiau šį mėnesį Kyjivo analitinio centro „Penta Center“ analitikas Volodymyras Fesenka teigė, kad įstatymas yra labai svarbus Ukrainos gebėjimui tęsti kovą su Rusija, nors ir skausmingas Ukrainos visuomenei.
„Didelė dalis žmonių nenori, kad jų artimieji eitų į frontą, bet kartu nori, kad Ukraina laimėtų“, – sakė jis.
Po svarstymo parlamente iš įstatymo išbrauktos nuostatos, kuriomis siūloma demobilizuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose jau esančius asmenis.
Kaip paaiškino Gynybos ministerija, dėl padėties fronte Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas išreiškė pageidavimą, kad demobilizacijos normos būtų svarstomos atskirame įstatymo projekte.
15:48 | O. Scholzas sako paprašęs kinų prezidento paspausti Rusiją dėl jos karo Ukrainoje
Pekine viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sakė paprašęs kinų prezidento Xi Jinpingo pasinaudoti savo įtaka Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
„Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių kancleris. – Dėl to paprašiau prezidento Xi paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau atšauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų savo karius ir užbaigtų šį siaubingą karą.“
15:24 | Zelenskis: sakau atvirai – neturime šansų laimėti su tokia ginkluote
Interviu JAV transliuotojui PBS V. Zelenskis sakė, kad Ukraina neturi galimybės laimėti su dabartine savo ginkluose.
„Sakau jums atvirai – be šios pagalbos mes neturėsime šansų laimėti. Ir mes turime būti daug stipresni už savo priešą – štai apie ką aš kalbu. Šiandien artilerijos sviedinys 1 prie 10 (Ukrainos pajėgumai prieš Rusijos – red.). Ar mes galime taip atsilaikyti? Ne. Lėktuvai – 1 prie 30.
Kaip galime neprašyti kažko ypatingo – ginklų? Ir niekas neprašo 500 ar 300 lėktuvų – Rusija, beje, 300 lėktuvų naudoja tik Ukrainos teritorijoje! Bet kokiu atveju su tokia statistika jie (mus kasdien stums atgal“, – patikino V. Zelenskis.
15:06 | Putinas įvarė Bideną į kampą: Ukraina negauna ginklų, nes JAV bijo branduolinio smūgio
Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą pradžios, JAV prezidentas Joe Bidenas vis dar baiminasi Rusijos grasinimų, kad ji panaudos branduolinį ginklą, jei Vakarai suteiks Ukrainai ginklų, kurie iš esmės pakeistų padėtį mūšio lauke. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
14:28 | Rusijos teritorijoje sunaikinta radiolokacinė stotis „Nebo U“
Ukrainos saugumo tarnyba, „Focus“ šaltinių teigimu, sunaikino Rusijos radiolokacinę stotį „Nebo U“. Brangi karinė technika buvo dislokuota Rusijos teritorijoje, Briansko srityje, o ukrainiečiai ją susekė ir sunaikino paleidę septynis dronus.
13:44 | V. Zelenskis: Ukraina nebeturėjo raketų svarbiai elektrinei apginti
Rusija galėjo sunaikinti svarbią, Kyjivą elektra aprūpindavusią elektrinę, nes ukrainiečiai nebeturėjo raketų gynybai, antradienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tris su puse savaitės Rusija beveik be atvangos atakavo Ukrainos energetinę sistemą, be elektros palikdama daugiau kaip milijoną žmonių.
Trypilios šiluminę elektrinę – vieną didžiausių elektros tiekėjų Kyjivo regione – rusų raketos sunaikino balandžio 11 dieną.
„Skrido 11 raketų. Mes sunaikinome pirmąsias septynias. Keturios sugriovė Trypilios elektrinę. Kodėl? Nes buvo nulis [gynybos] raketų“, – sakė V. Zelenskis interviu JAV televizijai PBS.
„Mums pritrūko raketų Trypilios elektrinei apginti“, – sakė jis.
12:59 | NATO viceadmirolas: rusų smūgiai šiems objektams kelia pavojų milijardui žmonių Europoje ir JAV
Vienas iš NATO vadų perspėja, kad beveik milijardo žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje saugumui gresia pavojus dėl Rusijos mėginimų atakuoti povandeninės infrastruktūros, įskaitant vėjo jėgaines, vamzdynus ir elektros kabelius, silpnąsias vietas.
11:48 | „Wagner“ smogikai grįžta – Kremlius ketina dislokuoti juos Belgorode
JAV Karo studijų institutas (ISW) naujausioje savo ataskaitoje praneša apie Rusijos karinės vadovybės norą į Belgorodą grąžinti Afrikoje dislokuotus „Wagner“ smogikus.
Kaip praneša ISW analitikai, Kremlius mano, kad Rusijos GRU generolas leitenantas Andrejus Averjanovas nesilaikė Kremliaus nustatytų terminų dėl Rusijos Federacijos gynybos ministerijai pavaldaus „Afrikos korpuso“ sukūrimo. Taigi Rusijos valdžia rengiasi perkelti atskirus korpuso dalinius iš Afrikos į Belgorodo sritį.
„Wagner“ grupės pastangos verbuoti personalą operacijoms Afrikoje iš tikrųjų yra skirtos verbuoti personalą, kuris būtų dislokuotas Belgorodo srityje. Balandžio 12 d. Rusijos „Afrikos korpuso“ kariai išvyko į Nigerį, ir neaišku, ar „Afrikos korpusas“ visiškai nutrauks savo veiklą Afrikoje, ar tik kai kurie padaliniai bus perdislokuoti prie Ukrainos ir Rusijos sienos“, – rašo ISW analitikai.
11:23 | Rusijoje planuojama siųsti 14-mečius dirbti į karo pramonės gamyklas
Rusijoje itin trūkstant darbo jėgos Tatarstano regioninė valdžia susiruošė įtraukti į gynybos pramonės įmonių darbo jėgą 14 metų sulaukusius paauglius, rašoma „Kommersant“. Katastrofiškai trūkstant darbo jėgos šalyje, ieškoma įvairių būdų, kaip tai kompensuoti. Vienas iš aktyviausiai aptariamų variantų – moksleivių ir studentų įdarbinimas.
10:52 | Grossi: „Esame pavojingai arti branduolinės katastrofos“ Zaporižios atominėje elektrinėje
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi pareiškė, kad Zaporižios atominė elektrinė pavojingai priartėjo prie avarijos.
10:29 | Rusijos sąjungininkės Kinijos profesorius: Putino pralaimėjimas – neišvengiamas
Rusija pralaimės karą su Ukraina, savo komentare „The Economist“ pareiškė Pekino universiteto profesorius, Fudano universiteto (Šanchajus, Kinija) Rusijos ir Centrinės Azijos tyrimų centro direktorius Fengas Yujunas.
Eksperto, kuris anksčiau yra dalyvavęs ir Kremliaus organizuojamuose „Valdai“ klubo diskusijose, o nuo 2023-ųjų vadovauja Rusijos tarptautinių santykių tarybos Kinijos ekspertų grupei, nuomone, Vladimiro Putino organizuoto puolimo Ukrainoje žlugimą apibrėžia keturi faktoriai.
10:07 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai per invaziją Ukrainoje jau pasiekė 455 340 – vien per pastarąją parą buvo sunaikinta ar sužeista 920 rusų okupantų, skaičiuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai skelbia nukovę 7 189 priešo tankus (+9 per pastarąją parą), 13 809 šarvuotąsias kovos mašinas (+13), 11 609 artilerijos sistemas (+16), 1 046 raketų paleidimo sistemas, 759 oro gynybos sistemas (+1), 347 karo lėktuvus, 325 sraigtasparnius, 9 277 bepiločius orlaivius (+11), 2 092 sparnuotąsias raketas (+3), 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 15 563 transporto priemones (+53), 1 908 specialiosios įrangos vienetus.
09:44 | JAV atsisako numušti dronus virš Ukrainos, kaip tai darė Izraelyje
Spaudos konferencijoje pirmadienį Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby pranešė, kad JAV neketina numušti oro taikinių virš Ukrainos, kaip tai darė Izraelyje.
„Žinojau, kad šis klausimas iškils. Klausykite, kalbame apie skirtingus konfliktus, skirtingas oro erdves, skirtingus grėsmių vaizdus“, – žurnalistams sakė J. Kirby.
Pasak jo, JAV tiekia Ukrainai ginklus, reikalingus jos oro erdvei apsaugoti nuo Rusijos raketų ir dronų.
„Deja, šiandien mes negalime to padaryti (numušti dronų Ukrainoje – red.), nes neturime papildomo finansavimo nacionaliniam saugumui, kurio ukrainiečiams taip reikia“, – pabrėžė J. Kirby.
08:57 | O. Scholzas sako norįs Kinijos vaidmens siekiant „teisingos taikos“ Ukrainoje
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad tikisi, jog Berlynui ir Pekinui pavyktų padėti pasiekti „teisingą taiką“ Ukrainoje, jam Pekine susitikus su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
Kancleris į Kiniją atvyko sekmadienį, lydimas didelės ministrų ir verslo lyderių delegacijos. Tai jo antras vizitas į Azijos milžinę nuo to laiko, kai pradėjo vadovauti Vokietijos vyriausybei.
Savo naujausio vizito metu jis aplankė pietvakarinį Čongčingą, finansų sostinę Šanchajų ir Pekiną, tačiau jam tenka apsukriai balansuoti, mat jis siekia sustiprinti ekonominius ryšius su didžiausia Berlyno prekybos partnere.
Antradienį susitikęs su Xi Jinpingu Pekino svečių namuose „Diaoyutai“, O. Scholzas kinų lyderiui pasakė besitikintis aptarti, „kaip galime daugiau prisidėti prie teisingos taikos Ukrainoje“.
08:15 | V. Zelenskis ragina sąjungininkus parodyti Ukrainai tokią pat vienybę kaip Izraeliui
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino sąjungininkus parodyti Ukrainai tokią pat vienybę kaip Izraeliui, kuris pareiškė, kad savaitgalį jiems padedant atrėmė Irano ataką.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainai vis dažniau tenka nusivilti Vakarų pagalbos, įskaitant priešlėktuvinę gynybą, kurios, pasak Kyjivo, skubiai reikia mirtinoms Rusijos atakoms atremti, vėlavimu ar stabdymu.
V. Zelenskis socialinio tinklo „Telegram“ paskyros žinutėje padėkojo sąjungininkams, kurie atsiliepė į Ukrainos raginimą stiprinti jos oro gynybą, tačiau teigė, kad „Rusijos atakų intensyvumas reikalauja didesnės vienybės“.
„Gindamas Izraelį laisvasis pasaulis parodė, kad tokia vienybė ne tik įmanoma, bet ir šimtu procentų veiksminga“, – nurodė jis.
„Tas pats įmanoma ir ginant Ukrainą, kuri, kaip ir Izraelis, nėra NATO narė, nuo teroro“, – tęsė jis, ragindamas Ukrainos sąjungininkus pareikšti politinę valią.
07:38 | Ukrainos oro pajėgos skelbia pernakt sunaikinusios 9 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė pernakt sunaikinusios devynis rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą devyniais atakos dronais „Shahed“, paleistais iš okupuoto Krymo.
Visi devyni dronai buvo numušti virš Mykolajivo, Chersono, Chmelnyckio, Poltavos, Čerkasų ir Dnipropetrovsko sričių.
07:00 | JAV Atstovų Rūmuose šią savaitę bus balsuojama dėl pagalbos Izraeliui ir Ukrainai
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas pirmadienį pranešė, kad respublikonų kontroliuojami rūmai šią savaitę balsuos dėl pagalbos Ukrainai ir Izraeliui įstatymų projektų, kurių priėmimas ne vieną mėnesį strigo dėl dešiniųjų pažiūrų respublikonų partijos atstovų daromo spaudimo.
„Šią savaitę svarstysime atskirus struktūriškai ir tinkamai pakeistus įstatymų projektus... dėl mūsų sąjungininko Izraelio finansavimo, pagalbos Ukrainai jos kare su Rusijos agresija, mūsų sąjungininkų Indijos ir Ramiojo vandenyno regione stiprinimo (ir) papildomų priemonių, skirtų kovoti su mūsų priešais ir sustiprinti mūsų nacionalinį saugumą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Johnsonas.
Karas Ukrainoje parodė, jog JAV tai plepių, išdavikų, bailių kompanija kuria negali pasitikėti
