Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:39 | Kas liko iš namo Kramatorske
Paskelbta nuotrauka, kurioje matyti, kaip iš viršaus atrodo pastatas, kuriam prieš parą smogė rusų raketa, rašo UNIAN.
Primename, kad smūgio metu žuvo trys žmonės, dar bent buvo sužeisti.
Ketvirtadienio rytą rusai dar kartą apšaudė Kramatorską, buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, apgadinta keliolika gyvenamųjų namų ir vaikų poliklinika.
Anot Kramatorsko mero, per pastarąsias dvi dienas Kramatorske dėl rusų apšaudymų buvo apgadintas 51 daugiaaukštis pastatas.
„Žuvo trys žmonės. 14 sužeistųjų (yra rimtai – jie operuojami). Dar 13 žmonių naktį kreipėsi į terapijos skyrių – jiems buvo suteikta reikalinga pagalba (daugiausia psichologinė). Buvo sugriautas penkiasdešimt vienas daugiaaukštis pastatas (670 butų), mokykla, poliklinika, parduotuvės ir biurai“, – informuoja Oleksandras Hončarenko.
23:09 | Zelenskis: pasiektas etapas, kai strateginis Rusijos pralaimėjimas yra aiškus
Jau pasiektas etapas, kai strateginis Rusijos pralaimėjimas kare prieš Ukrainą yra aiškus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vis dėlto taktiniu požiūriu rusai vis dar turi išteklių, kad galėtų imtis puolimo veiksmų.
Apie tai Ukrainos vadovas kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į svao tautą, rašo UNIAN.
Anot V. Zelenskio, Ukraina turi toliau stiprinti savo atsparumą ir išlikti vieninga.
„Priešas yra tam tikrame etape, kai strategiškai Rusijos pralaimėjimas jau aiškus. Tačiau taktiniu požiūriu jie vis dar turi išteklių, kad galėtų imtis puolamųjų veiksmų. Jie ieško galimybių, kaip pakeisti karo eigą, ir bando panaudoti agresijai visų vis dar kontroliuojamų teritorijų potencialą.
Turime tęsti tai, ką darome: stiprinti savo atsparumą, visiškai vieningai siekti aprūpinti savo kariuomenę ir visus gynėjus reikiama ginkluote ir įranga – mes Ukrainoje turime kalbėti vienu balsu su pasauliu dėl gynybai skirtų atsargų“, – sako jis.
V. Zelenskis priduria, kad būtina ir toliau didinti spaudimą Rusijai. Anot jo, Rusija po karo turi likti stipriai susilpnėjusi.
„Mums tai sunki užduotis. Bet mes turime tai padaryti“, – pabrėžia jis.
22:49 | Pareigūnas: rusai stipriau apšaudo gyvenamuosius Chersono rajonus
Rusai suintensyvino gyvenamųjų rajonų apšaudymą Chersone, sako regioninės tarybos vadovo pavaduotojas Jurijus Sobolevskis, rašo CNN. Anot jo, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį per apšaudymą žuvo du žmonės ir dar septyni buvo sužeisti.
J. Sobolevskis sako, kad visi sužeistieji šiuo metu yra ligoninėje.
„Priešas ir toliau apšaudo daugiausia gyvenamuosius rajonus – privačius namų ūkius ir rajonus su daugiaaukščiais gyvenamaisiais namais. Tai tikrai nėra kariniai taikiniai“, – pabrėžia jis.
Pareigūnas atsisakė spėlioti, ar suintensyvėjęs apšaudymas gali būti susijęs su galimu Rusijos planu surengti dar vieną didelį puolimą vasario 24 d.
„Apie jų pajėgų judėjimą, jų pajėgų telkimą mūsų kariuomenės prašymu tylime. Matome tam tikrą judėjimą, tam tikrą susitelkimą. Tačiau esu tikras, kad mūsų ginkluotosios pajėgos gerai supranta, kas vyksta, ir yra pasirengusios bet kokiam scenarijui“, – teigia jis.
22:20 | Mariupolyje prie rusų kareivinių nugriaudėjo penki sprogimai
Laikinai rusų okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo penki garsūs sprogimai, rašo „Ukrinform“. Sprogimai nugriaudėjo Iljičiaus geležies ir plieno gamyklos teritorijoje, kur rusai šiuo metu yra įsirengę kareivines ir sandėlius.
„Netoli ligoninės Nr. 1, esančios Iljičiaus gamykloje, įvyko penki garsūs sprogimai. Po sprogimų pusė miesto mėgaujasi detonacijos garsais. Atsižvelgiant į rusų buvimo vietos žemėlapį, epicentro kryptimi yra vieta, kurioje rusai nuo gegužės mėnesio įrengė kareivines ir sandėlius“, – cituojamas Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
Jis taip pat pranešė, kad greitkelyje Mariupolis-Novoazovskas įvyko didelė avarija, dėl kurios buvo paralyžiuotas eismas.
„Du sunkvežimiai, iš kurių vienas vežė sausus maisto davinius okupantams „civiliniame“ automobilyje. Kelias valandas trukusi spūstis Maskvos gatvėje. Galimai alkanų okupantų būrys netoli Mariupolio. Tokia gera diena naujienoms“, – teigia P. Andriuščenka.
21:36 | Duda: Lenkija pasiryžusi atstatyti „geležinę uždangą“ su Rusija, nors iki debesų
Kadangi Rusija į Ukrainą įsiveržė siekdama atkurti carinę imperiją, Lenkija yra pasiryžusi atkurti „geležinę uždangą“ su Rusija, pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo viešėdamas Rygoje, rašo „Ukrinform“.
Anot A. Dudos, Rusijoje atgimsta imperialistinės idėjos, o režimo lyderis Vladimiras Putinas ir jo aplinka siekia atkurti carinės imperijos laikais turėtą Rusijos įtaką.
Lenkijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis ir kitos regiono valstybės siekia išvengti karo ir padarys viską, kad jis nesiplėstų. Todėl, jo teigimu, Lenkija kuria atgrasymo pajėgas ir didina savo karinį biudžetą 2023 m. iki 4 proc. BVP.
A. Duda taip pat patikino, kad jei reikės izoliuoti agresyvią kaimynę, Lenkija yra pasirengusi atkurti Šaltojo karo metais buvusią „geležinę uždangą“.
„Esu pasirengęs atstatyti „geležinę uždangą“, jei teks susidurti su agresyvia valstybe kitoje rytinės sienos pusėje, kuri nori nužudyti savo kaimynus, nori atimti jų žemę, nori atimti jų laisvę. Aš esu tas, kuris pasiruošęs pastatyti „geležinę uždangą“ iki debesų, kad jie nuo mūsų atsitvertų“, – pabrėžia lenkų prezidentas.
Anot jo, Lenkija savo šalyje nenori matyti rusų pasaulio.
„Tegul Rusija pasilieka savo „rusišką pasaulį“, jei jai tai patinka. Mums tai nepatinka“, – sako A. Duda.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
21:02 | Rusai Charkivo srityje ruošiasi sunaikinti kelius, tiltus ir užtvankas
Rusai Charkivo srityje ruošiasi sunaikinti kelius, tiltus ir užtvankas, ketvirtadienį vakare pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Tavilžankoje, Kupjansko rajone, Charkivo srityje, priešas ruošiasi sunaikinti kelių infrastruktūrą, užminuoti tiltus, užtvankas ir perėjas“, – cituojamas pranešimas.
Generalinis štabas taip pat įspėja, kad Rusija ruošiasi slaptai mobilizacijai laikinai okupuotose Donecko srities teritorijose.
20:44 | Ar Putinas ryšis dar vienam dideliam puolimui: datas jis mėgsta, bet žingsnis nebūtų protingas
19:41 | Šmyhalis: rusų padaryta žala siekia šimtus milijardų
Jau beveik metus besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą padarė maždaug 600–750 mlrd. dolerių žalos Ukrainai, pareiškė šalies premjeras Denysas Šmyhalis, rašo „Ukrinform“.
„Pasaulio banko skaičiavimais, iki praėjusių metų birželio 1 d. Rusija padarė Ukrainai žalos už 350 mlrd. 2023 m. pradžioje ši suma gali siekti 600–750 mlrd. dolerių“, – ketvirtadienį Kyjive kalbėjo jis.
19:20 | JK gynybos ministras sako neatmetantis galimybės siųsti naikintuvus į Ukrainą
Jungtinės Karalystės gynybos ministras ketvirtadienį pareiškė neatmetantis galimybės aprūpinti Ukrainą naikintuvais, tačiau įspėjo, kad jie nebus „stebuklinga lazdelė“ šiame kare.
Gynybos sekretorius Benas Wallace'as žurnalistams teigė: „Dėl naikintuvų proceso aš pasisakiau gana aiškiai. Vienas dalykas, kurį supratau per pastaruosius metus, yra tas, kad nieko nereikia prižadėti, bet nieko negalima atmesti.“
Kyjivas prašo amerikiečių gamybos naikintuvų F-16, kad šie padėtų atremti Rusijos invaziją.
Jungtinės Valstijos kol kas atmetė bet kokius F-16 tiekimus Ukrainai, tačiau kitos partnerės, įskaitant Lenkiją, pasirodė esančios atviresnės šiai idėjai.
„Esu labai atviras dėl visų rūšių sistemų, ne tik naikintuvų, nagrinėjimo, kad galėtume suteikti Ukrainai tokią pagalbą“, – sakė B. Wallace'as.
Ministras teigė, kad „tokie dalykai ne visada įvyksta per naktį. Tačiau galiu pasakyti, kad mes nepaliekame ukrainiečių pavojuje“.
Jo komentarai pasirodė po to, kai Dauningo gatvė, atrodo, atsisakė siųsti savo kovinius lėktuvus.
„JK naikintuvai „Typhoon“ ir F-35 yra labai sudėtingi ir išmokti jais skraidyti prireikia kelių mėnesių, – antradienį teigė oficialus ministro pirmininko atstovas spaudai. – Atsižvelgdami į tai, manome, kad tuos lėktuvus siųsti į Ukrainą nepraktiška.“
Sausio mėnesį britų vyriausybė pareiškė ketinanti kovo pabaigoje nusiųsti tankus Ukrainai, tapusi pirmąja Vakarų sąjungininke, pažadėjusia sunkiąsias puolamąsias mašinas – planuojama nusiųsti 14 tankų „Challenger 2“.
B. Wallace'as sakė, kad Kyjivui skubiai reikia ginkluotės, kad karinės formuotės vietoje galėtų atstumti Rusijos kariuomenę, todėl „lengva nuklysti“.
Jis pridūrė, kad naikintuvų tiekimas nepakeis situacijos per vieną dieną, nes reikėtų sudėtingų mokymų.
„Žinote, net jei rytoj ryte paskelbtume, kad pasodinsime juos į naikintuvus, tai užtruktų kelis mėnesius“, – teigė jis, kadangi ukrainiečiams tektų „staiga išmokti juos pilotuoti“.
„Taigi šiame siaubingame konflikte nėra stebuklingos lazdelės“, – sakė B. Wallace'as, kalbėdamas spaudos konferencijoje Portsmute, pietų Anglijoje, kartu su savo kolega iš Australijos Richardu Marlesu.
18:49 | Kremliaus ruporas širsta dėl Vakarų ginklų Ukrainai: grasina Rusijos „potencialu“
Vakarams didinant ginklų tiekimą Ukrainai, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad atsakydama į tai Rusija „labiau išnaudos savo potencialą“.
„Kadangi kolektyviniai Vakarai tiekia naujus ginklus, Rusija labiau išnaudos savo potencialą, kad atsakytų“, – pagrasino jis.
Apie tai D. Peskovas kalbėjo ketvirtadienį po Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimo, kad atsakydama į modernią Vakarų ginkluotę Rusija „vien tik šarvuočiais neapsiribos“.
„Tai neįtikėtina, bet faktas. Mums vėl grasina vokiečių tankai „Leopard“, – sakė V. Putinas.
„Rusija atsakydama į grasinimus vien tik šarvuočiais neapsiribos, tai turi suprasti visi“, – per renginį, skirtą sovietų pergalei prieš nacių pajėgas Stalingrado mūšyje paminėti, kalbėjo Kremliaus šeimininkas.
18:11 | Iš Reznikovo – sąrašas Europos pareigūnams: ko reikia, kad Ukraina nugalėtų Rusijos agresiją?
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas Kyjive ketvirtadienį viešintiems Europos Sąjungos (ES) pareigūnams įvardijo, ko reikia Ukrainai, kad ji galėtų surengti kontrataką ir laimėti karą, rašo UNIAN.
Ministras pažymėjo, kad Ukrainos sėkmė mūšio lauke yra ir visos ES sėkmė.
„Tikimės, kad šiais metais atsivers galimybė surengti kontrpuolimą ir užbaigti šį karą Ukrainos ir viso laisvojo pasaulio pergale“, – kalbėjo jis.
O. Reznikovas pabrėžė, kad pirmiausia Ukrainai reikia kuo greičiau užtikrinti veikiančią oro ir priešraketinę gynybą. Rusija toliau sistemingai atakuoja Ukrainos miestus ir žudo civilius gyventojus.
Anot jo, prioritetas yra užtikrinti, kad tragedijos nepasikartotų.
„Norėtume kuo anksčiau gauti „Patriot“ ir SAMP-T sistemas, taip pat naujas IRIS-T ir NASAMS sistemas“, – sakė jis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Ukrainai reikia tolimojo nuotolio ginklų.
„Jei įgysime galimybę smogti 300 km atstumu, Rusijos kariuomenė nesugebės organizuoti gynybos ir bus priversta trauktis. Ukraina yra pasirengusi suteikti bet kokias garantijas, kad jūsų ginklai nebus panaudoti smūgiams į Rusijos teritoriją. Laikinai okupuotoje teritorijoje yra pakankamai taikinių. Esame pasirengę su partneriais derinti taikinių pasirinkimą“, – aiškino O. Reznikovas.
Anot jo, Ukrainai taip pat reikia daugiau tankų ir šarvuočių.
„Tai leis mums sukurti šarvuotą kumštį, kad pralaužtume Rusijos gynybą“, – teigė ministras.
Jis taip pat pareiškė, kad Ukrainai reikia 125 mm kalibro šaudmenų tankams, daugiau artilerijos ir amunicijos tiek gynybai, tiek kontratakoms. Pasak jo, taip pat reikia didinti 155 mm kalibro šaudmenų gamybą, o Ukrainai reikia daugiau lėšų, kad galėtų trikdyti Rusijos skaitmeninio karo sistemų veikimą.
17:27 | EK pirmininkė: steigiamas naujas centras, tirsiantis nusikaltimus Ukrainoje
Hagoje bus įsteigtas tarptautinis centras, kuriame bus tiriami Ukrainoje įvykdyti nusikaltimai, pranešė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen, rašo „Sky news“.
„Jis koordinuos įrodymų rinkimą, bus įtrauktas į jungtinę tyrimo grupę, kurią remia mūsų agentūra Eurojustas“, – kalbėjo EK pirmininkė.
U. von der Leyen apie tai paskelbė ketvirtadienį kartu su daugiau nei dešimčia kitų ES pareigūnų viešėdama Kyjive.
Tarptautinis baudžiamasis teismas, taip pat įsikūręs Hagoje, Nyderlanduose, jau tiria įtariamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, susijusius su Rusijos invazija į Ukrainą.
17:16 | Putinas: Rusijai „grasina vokiečių tankai“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, esą Rusijai, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, grasina vokiečių tankai.
Taip jis kalbėjo ketvirtadienį per renginį, skirtą sovietų pergalei prieš nacių pajėgas Stalingrado mūšyje paminėti.
„Tai neįtikėtina, bet faktas. Mums vėl grasina vokiečių tankai „Leopard“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad Rusija turi „atsaką“.
„Rusija atsakydama į grasinimus vien tik šarvuočiais neapsiribos, tai turi suprasti visi“, – kalbėjo Kremliaus šeimininkas.
Sprendimas nusiųsti vakarietiškų kovos tankų buvo priimtas po mėnesius trukusių Kyjivo lobistinių pastangų ir savaites vykusių Vakarų sąjungininkių intensyvių diskusijų.
Svarbus lūžis įvyko sausio mėnesį, kai sąjungininkių, įskaitant Lenkiją, spaudžiamas Berlynas pritarė vokiškų tankų „Leopard“ siuntimui ukrainiečiams.
Nuo tada, kai beveik prieš metus V. Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą „denacifikuoti“ provakarietišką šalį, jis dažnai lygina šį karą su Sovietų Sąjungos karu prieš nacistinę Vokietiją.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.
16:52 | Ukrainos žvalgyba: Putinas davė Gerasimovui užduotį
Vasario ir kovo mėnesiais padėtis fronte stipriai eskaluosis, mano Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, rašo UNIAN.
Anot žvalgybos atstovo Andrijaus Jusovo, tikimasi veiksmų fronte suaktyvėjimo.
„Gerasimovui paskirtam vadovauti okupacinei kariuomenei Ukrainoje ir gėdingai vadinamajai specialiajai karinei operacijai, nors tai yra visavertis karas, V. Putinas pavedė iki kovo mėnesio užimti Donbasą“, – teigia jis.
Valerijus Gerasimovas dar sausio viduryje pakeitė tuometinį rusų pajėgų Ukrainoje vadą Sergejų Surovikiną ir tapo naujuoju rusų Ukrainoje vadu.
„Iš to nieko nebus, kaip ir ankstesniais atvejais. Visos šios datos buvo daug kartų atidėtos. Vis dėlto užduotys yra tokios. Tai reiškia, kad intensyvumas, kurį dabar matome Donbase, rytuose, yra bandymas įgyvendinti šiuos planus. Neatsižvelgdami į žmonių, technikos nuostolius, priešai bando įvykdyti Rusijos diktatoriaus užduotį“, – sako A. Jusovas.
Jo įsitikinimu, Ukraina atlaikys laukiančius iššūkius ir toliau laisvins visas savo teritorijas.
16:36 | Zelenskis: Ukrainos ir ES institucijos jau dabar sąveikauja taip, kaip turėtų sąveikauti ES ir ES valstybės narės
Ukraina ir Europos Sąjunga nebėra atskiri Europos gyvenimo subjektai, Kyjive vykstant Ukrainos vyriausybės ir Europos Komisijos (EK) posėdžiui sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų vertybės yra bendros. Mūsų likimas yra bendras. Mūsų priešas yra bendras. Mūsų gynyba yra bendra. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimai taip pat yra vieningi“, – savo „Telegram“ kanale ketvirtadienį rašo jis.
Anot jo, įsivaizduoti vieningos Europos be Ukrainos neįmanoma.
„Mūsų institucijos jau dabar de facto sąveikauja taip, kaip turėtų sąveikauti ES ir ES valstybės narės. Dabar turime tai patvirtinti politiniu ir teisiniu lygmenimis.
Svarbiausias žingsnis bus derybų dėl narystės pradžia, ir tikiuosi, kad netrukus galėsime apie tai paskelbti“, – rašo prezidentas.
16:18 | Išpuolio Kramatorske aukų skaičius išaugo iki trijų
Gelbėtojai toliau likviduoja ketvirtadienio naktį rusų surengto išpuolio pasekmes, rašo „Sky news“. Naujausiais duomenimis, raketai pataikius į gyvenamąjį namą, žuvo trys žmonės –vyras ir žmona bei 61 metų pensininkas. Dar 18 žmonių buvo sužeista.
Anot įvykio vietoje apsilankiusio Donecko srities vadovo Pavlo Kyrylenko, išpuolis įvykdytas miesto centre.
„Čia gyvena tik civiliai gyventojai, todėl bet kokie mėginimai tai pateisinti yra mažų mažiausiai bergždi“, – pabrėžia jis.
Minėtam kanalui komentavusi išpuolį išgyvenusi ukrainietė Natalija Chyžniak papasakojo, kad tuo metu, kai į namą rėžėsi raketa, ji šėrė savo katę ir ruošėsi miegoti.
Moteris atsidūrė ligoninėje, iš jos nugaros medikai turėjo traukti šrapnelius ir stiklo šukes.
15:51 | V. Zelenskis ragina ES greitai paskelbti naujų sankcijų Maskvai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą skubiai įvesti daugiau sankcijų Rusijai, jo karo draskomai šaliai stengiantis atremti Maskvos invaziją.
„Šiandien matome, kad sankcijų tempas Europoje šiek tiek sulėtėjo“, – sakė V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
„Vietoj to teroristinė valstybė didina prisitaikymo prie sankcijų tempą. Tai turėtų būti išspręsta. Tikime, kad galime tai padaryti kartu“, – kalbėjo V. Zelenskis.
15:09 | „Putinas viską puikiai supranta“: Ukrainos gynybos ministras apie galimą NATO ir Rusijos konfliktą
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad tiesioginis Rusijos ir NATO susidūrimo tikimybė lygi nuliui. Anot ukrainiečių atstovo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedrįstų pradėti šio karo, nes puikiai suvokia, kad jį pralaimėtų.
Kalbėdamas televizijai BFMTV jis buvo užtikrintas tuo, kad šis konfliktas nepersikels už Ukrainos teritorijos ribų.
„Putinas mato, kokia efektyvi yra NATO ginkluotė, ir tai dar ribotu kiekiu, nes jis pralaimi (kovoje) ant žemės“, – paaiškino ministras.
O. Reznikovas pridūrė, kad Kremliaus vadas ir jo generolai gerai suvokia, kad karas prieš Aljansą yra neįmanomas 100 proc., todėl jie niekada neužpuls NATO šalių.
Ukrainos gynybos ministras taip pat pažymėjo, kad V. Putinas karą Ukrainoje savo liaudžiai pateikia kaip karą su NATO dėl tos pačios priežasties – jis nesugeba įveikti net ir Ukrainos kariuomenės, tik karo eigoje apginkluotos dalimi NATO turimos karinės ginkluotės. „Iš tiesų jis kariauja tik prieš Ukrainos kariuomenę“, – pažymėjo jis.
Nepaisant to, remiantis NATO šalių susitikimo Madride metu išsakytais nuogąstavimais, O. Reznikovas pažymėjo, kad pavojus Aljansui yra realus ateityje, būtent todėl Rusija ir turi būti sustabdyta Ukrainoje.
„Rusai nesirengia sustoti patys, juos reikia stabdyti Ukrainoje. Tam, kad nebūtų pralietas kitų šalių gyventojų kraujas, Ukraina nugalės“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministras.
14:55 | Lavrovas atsigręžė į Moldovą
Interviu Rusijos kanalui „Rossija 24“ paklaustas „Kas, jūsų nuomone, po Ukrainos taps „antirusišku centru“ – Kazachstanas ar Kirgizija?“ Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad, jo manymu, kita bus Moldova.
„Dabar į šitą vaidmenį pretenduoja Moldova. Pirmiausiai todėl, kad toli gražu nedemokratiniais metodais sugebėjo vadovauti valstybei pastatyti prezidentę, kuri veržiasi į NATO. Ji turi Rumunijos pilietybę, ji pasiruošusi jungtis su Rumunija ir pasiruošusi praktiškai bet kam“, – Kremliaus propagandinę liniją kartojo S. Lavrovas.
Moldovos Konstitucijoje yra įtvirtintas neutraliteto principas ir šalis nepriklauso NATO. Tačiau sausį Moldovos prezidentė Maia Sandu duodama interviu sakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą privertė Moldovą susimąstyti apie savo ateitį – galimybę keisti savo konstituciją ir jungtis prie „didesnio aljanso“, skelbė „Politico“.
Tiesa, pati M. Sandu pokalbyje stengėsi konkrečiai nepaminėti NATO.
14:23 | ES planuoja karo metinėms naujas sankcijas Rusijai
Europos Sąjunga planuoja iki Maskvos invazijos į Ukrainą metinių paskelbti Rusijai naujų sankcijų, ketvirtadienį lankydamasi Kyjive sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Drauge su Didžiojo septyneto (G-7) partneriais įvesime papildomas kainų lubas Rusijos naftos produktams, o iki vasario 24-osios, kai bus praėję lygiai metai nuo invazijos pradžios, siekiame priimti 10-ą sankcijų paketą“, – sakė U. von der Leyen bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pasak EK pirmininkės, jau įvestos sankcijos ardo Rusijos ekonomiką ir „bloškia ją atgal per kartos gyvenimo laiką“. Apskaičiuota, kad vien esamos naftos kainų lubos Maskvai atsieina po maždaug 160 mln. eurų per dieną.
13:40 | EK pirmininkė patenkinta Ukrainos kovos su korupcija priemonėmis
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį teigiamai įvertino Ukrainos pastangas šalyje išnaikinti korupciją.
Komentaras duotas po kelių viešų tyrimų ir daug atgarsio sulaukusių atleidimų, susijusių su lėšų švaistymu.
„Džiaugiuosi matydama, kad jūsų antikorupcinės institucijos budriai ir veiksmingai išaiškina korupcijos atvejus“, – sakė ji spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Taip pat norėčiau pagirti jus už tokią greitą reakciją politiniu lygmeniu ir užtikrinimą, kad kova su korupcija duotų apčiuopiamų rezultatų ir būtų toliau stiprinama“, – pridūrė ji.
13:06 | Naujos JAV sankcijos nukreiptos prieš Rusijos prekiautoją ginklais
Jungtinės Valstijos trečiadienį pradėjo taikyti sankcijas Rusijos ginklų prekeivio Igorio Zimenkovo pasauliniam tinklui, kuris, kaip įtariama, įsigyja aukščiausios klasės technologijų Rusijos gynybos pramonei ir organizuoja ginklų eksportą į kitas šalis.
Rusijoje ir Kipre įsikūrę I. Zimenkovas ir jo sūnus Jonatanas Zimenkovas sudaro sandorius pagrindinių Rusijos gynybos įmonių, tokių kaip „Rostech“ ir „Rosoboroneksport“, kurioms jau taikomos sankcijos, vardu, teigė JAV iždo departamentas.
Jie turi pasaulinį įmonių tinklą Kipre, Singapūre, Baltarusijoje, Bulgarijoje, Uzbekistane ir Izraelyje.
12:22 | Dar vienas išpuolis Kramatorske
Ketvirtadienį popiet Rusijos pajėgos dar kartą atakavo Rytų Ukrainos miestą Kramatorską. Miesto meras Oleksandras Gončarenka pranešė apie raketos smūgį miesto pramoninėje zonoje.
Kramatoską Rusija apšaudė ir ketvirtadienio naktį.
12:11 | Komisija Kyjive praneš apie paramos paketą, aptars Ukrainos narystę ES – V. Sinkevičius
Europos Komisija vizito Kyjive metu praneš apie naują pagalbos paketą Ukrainai, aptars šalies siekiamos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas, sako Ukrainos sostinėje su Komisijos delegacija viešintis komisaras Virginijus Sinkevičius.
„Prezidentė paskelbs apie dar papildomą 50 mln. (eurų) paketą, jis nėra kažkoks didelis, lyginant su visa pagalba, kuri siekia 50 mlrd. (eurų) bet tai bus dar vienas naujas papildomas paketas“, – BNS telefonu iš Kyjivo ketvirtadienį sakė eurokomisaras.
Ukrainoje Europos Komisijos pirmininkės Ursula fon der Leyen ir 15 eurokomisarų delegacija lankosi V. Sinkevičiaus iniciatyva.
„Planuojame aptarti visą eilę klausimų – nuo naujo pagalbos paketo paskelbimo iki biudžeto, finansų klausimų, diplomatijos pastangų suderinamumo, žalio ir tvaraus Ukrainos miestų atstatymo. Bus pasirašytas susitarimas dėl vandenilio ir biometano technologijų gavybos, bendradarbiavimo, vystymo“, – vardino politikas.
11:45 | Rusams apšaudžius Chersoną ir jo apylinkes žuvo du žmonės
Rusams ketvirtadienį apšaudžius pietinį Ukrainos Chersono miestą ir jo apylinkėse esančią Komyšanų gyvenvietę žuvo du žmonės, pranešė pareigūnai.
Ukrainos transliuotojas „Suspilne“ cituoja Chersono administracijos spaudos tarnybos vadovą Oleksandrą Tolokonikovą, kuris pranešė, kad rusai apšaudė Chersono centrą. Ten žuvo 25-erių vyras.
Komyšanuose, kur apšaudyti gyvenamieji namai, žuvo vienas žmogus, o dar vienas asmuo buvo sužeistas, sakė seniūnė Kateryna Rohova.
Platformoje „Telegram“ Chersono srities prokuratūra pranešė, kad per rytinį apšaudymą žuvo du žmonės ir mažiausiai du buvo sužeisti. Dėl visų incidentų iškeltos baudžiamosios bylos.
11:06 | „Politico“: Pentagonas netiki Ukrainos galimybe atsikovoti Krymą
Keturi aukšti JAV Gynybos departamento pareigūnai per įslaptintą susitikimą su JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto nariais pareiškė Pentagoną netikint Ukrainos galimybe artimiausiu metu atsikovoti aneksuotą Krymo pusiasalį, skelbia „Politico“.
Tiesa, leidinys pažymi, kad neaišku, kas paskatino susitikimo dalyvius laikytis tokio vertinimo. Tačiau, anot leidinio šaltinių – trijų apie susitikimą žinančių pareigūnų, – Pentagonas netiki, kad Ukraina turi arba netrukus turės galimybę išstumti Rusijos karius iš laikinai okupuoto pusiasalio.
Ketvirtasis leidinio šaltinis teigė, kad susitikimas buvo dviprasmiškesnis. Tačiau esmė išlieka ta pati: Ukrainos pergalė puolime atkovojant neteisėtai aneksuotą teritoriją nėra garantuota.
Visi keturi šaltiniai prašė anonimiškumo, atskleisdami įslaptintą informaciją.
10:32 | Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus
Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus, įskaitant du akredituotus Jungtinėse Tautose Vienoje, ketvirtadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.
Įtariama, kad diplomatai elgėsi „nesuderinamai su savo diplomatiniu statusu“, nurodė ministerija.
Šie diplomatai šalį turi palikti iki vasario 8-osios, sakoma jos pranešime.
09:55 | Lenkija būtų pasirengusi drauge su NATO siųsti Ukrainai naikintuvus – premjeras
Lenkija būtų pasirengusi tiekti Ukrainai naikintuvus F-16, jei toks sprendimas būtų priimtas drauge su sąjungininkėmis Vakaruose, trečiadienį sakė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis.
„Jei tai būtų visos NATO sprendimas, aš būčiau už šių naikintuvų siuntimą, – interviu vokiečių dienraščiui „Bild“ sakė M. Morawieckis. – Mano vertinimas grindžiamas tuo, ką NATO šalys nusprendžia drauge.“
Vakarų sąjungininkės turėtų koordinuoti bet kokį naikintuvų tiekimą, „nes tai labai rimtas karas, o Lenkija nedalyvauja šiame kare, NATO nedalyvauja“, – sakė M. Morawieckis ir pridūrė, kad tokiam sprendimui reikia „visos NATO strateginio aptarimo“.
Vakarų šalys tik neseniai pritarė sunkiųjų kovos tankų siuntimui Ukrainai, bet su Rusijos invazija kovojantis Kyjivas jau prašo amerikietiškų F-16.
Jungtinės Valstijos kol kas atmeta galimybę tiekti Ukrainai F-16, bet kitos partnerės palankiau vertina idėją.
09:05 | Į Kyjivą atvyko J. Borrellis ir U. von der Leyen
Į Kyjivą ketvirtadienį atvyko Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Leyen.
Šia žinia ir nuotraukomis iš traukinių stoties jie patys pasidalino savo paskyrose socialiniame tinkle „Twitter“.
„Gera sugrįžti į Kyjivą, jau ketvirtą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios. Šį kartą su savo Komisijos narių komanda. Esame čia kartu, kad parodytume, jog ES kaip niekada tvirtai palaiko Ukrainą. Ir dar labiau sustiprinti mūsų paramą ir bendradarbiavimą“, – parašė U. von der Leyen.
ES diplomatijos vadovas savo ruožtu parašė: „Atvykau į Kyjivą, kad perduočiau stipriausią ES paramos žinią visiems savo šalį ginantiems ukrainiečiams. Nuo Rusijos karo pradžios ES parama pasiekė 50 mlrd. eurų. Europa nuo pat pirmos dienos buvo vieninga su Ukraina. Ir toliau būsime kartu, kad laimėtumėte ir atsistatytumėte.“
08:28 | ISW: Putinas ėmėsi klastingos taktikos
Nors Rusijos Federacijos išpuolis prieš Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos atrodo itin mažai tikėtinas, JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando apgauti ukrainiečių karius.
Instituto analitikai mano, kad V. Putinas gali sudaryti sąlygas tolesniems Rusijos tarpvalstybiniams smūgiams į Ukrainos šiaurės rytų regionus, tam, kad tęstų vidines informacines operacijas ir nublokštų Ukrainos pajėgas į šiaurinius pasienio regionus.
„Putino akcentuojamas pavojus, kad Ukraina apšaudys pasienio regionus, greičiausiai turi dvejopą tikslą – prisideda prie informacinės operacijos, kurios tikslas – pristatyti karą Ukrainoje kaip egzistencinę grėsmę Rusijos piliečiams, siekiant suteikti šalies vidaus paramą užsitęsusiame kare.
Putinas taip pat gali sudaryti sąlygas tarpvalstybiniams išpuoliams eskaluoti, siekdamas nukreipti ir išsklaidyti Ukrainos pajėgas nuo kritinių pažangos ašių, prikaustydamas jas šiaurės rytų pasienio zonose“, – atkreipia dėmesį ISW analitikai.
Anot ISW, Rusijos invazija iš Baltarusijos yra mažai tikėtina, o informacinė operacija, skirta nuvilioti Ukrainos karius prie šiaurinės sienos, greičiausiai žlugs.
07:51 | Siaubingas gaisras rusų okupuotame Sevastopolyje – žuvo mažiausiai 7 žmonės
Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio mieste Sevastopolyje kilo gaisras, kurio metu žuvo mažiausiai septyni žmonės, dar du paguldyti į ligoninę.
Gaisras ketvirtadienio naktį kilo statybų nameliuose, kuriuos gyveno Tavridos greitkelį statę darbininkai.
Kaip praneša Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerija, gaisro metu patalpose buvo 185 žmonės, beveik visi spėjo išsigelbėti. Gaisro plotas siekė 200 kvadratinių metrų.
Gaisro priežastis nustatinėjama. Prokuratūra savo ruožtu pradėjo tyrimą.
Pirminiais duomenimis, dėl nelaimės visiškai sugriautas dviejų aukštų modulinis pastatas, skirtas darbininkams.
07:00 | Per išpuolį Kramatorske žuvo du žmonės
Ketvirtadienio naktį Rusijos pajėgos apšaudė Rytų Ukrainos miestą Kramatorską. Naujausiais duomenimis, dėl smūgio buvo apgadinti mažiausiai aštuoni daugiabučiai namai, vienas iš jų visiškai suniokotas. Išpuolio metu žuvo su civiliai žmonės, dar 21 buvo sužeistas.
„Priešo ataka įvyko 21.45 val. Šiuo metu vyksta paieškos ir gelbėjimo operacija. Policija fiksuoja Rusijos karo nusikaltimo pasekmes. Įvykio vietoj dirba 11 tyrimo grupių, sprogmenų ekspertai, kinologai, gydytojai, patrulinės policijos ir kiti padaliniai“, – rašoma vietos valdžios pranešime.
Pažymima, kad žmonės vis dar gali būti likę po pastatų griuvėsiais. Apgadintų namų gyventojai evakuoti į prieglaudą.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Ukrainos Generalinė prokuratūra pranešė apie įtarimus buvusiam Gynybos ministerijos valstybinių pirkimų departamento direktoriui Bohdanui Chmelnyckiui, buvusiam gynybos viceministrui Vjačeslavui Šapovalovui ir valstybinės įmonės „Promoboroneksport“ direktoriaus pareigas ėjusiam Volodymyrui Tereščenkai.
► Kremlius trečiadienį pareiškė, kad bet koks Vakarų šalių ilgojo nuotolio ginklų tiekimas Ukrainai nepakeis Rusijos karinių tikslų Ukrainoje ir nepakeis kovos veiksmų mūšio lauke.
► Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) atmetė Rusijos reikalavimą, kad jai atstovaujantiems sportininkams nebūtų taikomos kitokios sąlygos nei kitų šalių atletams, plečiantis ginčui dėl Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimo 2024 metų Paryžiaus žaidynėse.
