23:25 | Vengrija teigia, kad neblokuos 13-ojo sankcijų Rusijai paketo
Vengrija nebeblokuos naujo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketo, nes tam „nebėra priežasčių“.
Tai „Facebook“ paskyroje pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó, praneša portalas „rbc.ua“.
„Vengrija neblokuos sankcijų Rusijai paketo, nes parengiamajame etape pavyko pašalinti visus Vengrijos interesams prieštaraujančius punktus“, – sakė URM vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinės „turėtų tapti dingstimi“ kalbėti apie ugnies nutraukimą ir taikos derybas.
Portalas primena, kad dar sausį Europos Sąjunga pradėjo svarstyti 13-ojo sankcijų prieš Rusiją paketo įvedimo klausimus.
Norima patvirtinti ribojimus iki antrųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių.
ES šalių ambasadoriai kelis kartus bandė susitarti dėl naujų ribojamųjų priemonių prieš Rusiją, tačiau jiems taip ir nepavyko to padaryti. Kaip rašė „Financial Times“, naujas sankcijas blokavo Vengrija. Esą Budapeštas nenorėjo, kad į sankcijų sąrašus būtų įtrauktos Kinijos įmonės.
23:10| Raudonasis Kryžius siekia išsiaiškinti per karą Ukrainoje dingusių 23 tūkst. žmonių likimą
Raudonasis Kryžius pirmadienį pranešė, kad bando išsiaiškinti, kas nutiko 23 tūkst. žmonių, dingusių be žinios per Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) teigia siekiantis nustatyti, ar šie asmenys buvo paimti į nelaisvę, nužudyti, ar prarado ryšį, kai bėgo iš savo namų ieškodami pagalbos.
Netrukus po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, TRKK įkūrė specialų Centrinės paieškos agentūros (CTA) biurą dingusių asmenų iš abiejų konflikto pusių paieškai.
„Nežinoti, kas atsitiko mylimam žmogui, yra siaubinga, ir tai yra tragiška dešimčių tūkstančių šeimų, kurios gyvena nuolatinėje kančioje, realybė“, – sakoma CTA biuro vadovo Dusano Vujasanino išplatintame pareiškime.
„Šeimos turi teisę žinoti, kas nutiko jų artimiesiems, ir, jei įmanoma, pasikeisti su jais naujienomis“, – priduriama jame.
TRKK duomenimis, per pastaruosius dvejus metus sulaukta apie 115 tūkst. skambučių, internetinių prašymų, laiškų ir asmeninių apsilankymų iš šeimų Ukrainoje ir Rusijoje, ieškančių savo dingusių giminaičių.
Iki sausio pabaigos CTA ir jos partneriai suteikė informaciją 8 tūkst. šeimų.
Pareiškime taip pat minima kai kurių asmenų reakcija į pranešimus apie dingusio šeimos nario atsiradimą.
„Nieko [apie jį] negirdėjau maždaug du mėnesius. Per tą laiką jaučiausi it miręs“, – cituojamas vienas žmogus, išgirdęs žinią, kad jo sūnus gyvas.
D. Vujasaninas pabrėžė, kad daugelis šeimų lieka nežinioje.
22:44 | Zelenskis įvardijo – padėtis sudėtinga net keliuose fronto ruožuose
Net keliuose fronto ruožuose, kur Rusijos okupacinės pajėgos sutelkė didžiausius savo rezervus, padėtis itin sudėtinga, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, Rusijos kariai naudojasi sąjungininkų delsimu padėti Ukrainai.
„Ir tai yra labai apčiuopiami dalykai. Trūksta artilerijos. Reikia fronto priešlėktuvinės gynybos ir ilgesnio mūsų ginklų nuotolio. Kiek įmanoma, dirbame su savo partneriais, kad atnaujintume ir pratęstume paramą.
Norėčiau padėkoti visiems ukrainiečiams, visoms mūsų įmonėms ir partneriams, kurie jau sukūrė ginklų, sviedinių, dronų ir elektroninės kovos priemonių gamybą – naują gamybą, kuri vis labiau įsibėgėja“, – pridūrė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad šiuo metu neįmanoma patiems patenkinti visų poreikių.
22:23 | Charkivo srityje rusai apšaudė kaimą valdomosiomis aviacinėmis bombomis
Charkivo srityje apie 17 val. okupantai rusai apšaudė Vilchuvatkos kaimą valdomosiomis aviacinėmis bombomis, sugriauta gyvenamųjų namų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Apie 17 valandą okupantai rusai apšaudė Kupiansko rajono Vilchuvatkos kaimą valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Sugriauti 2 privatūs namai, apgadinta 10“, – parašė pareigūnas.
Pasak jo, viena moteris buvo ištraukta iš griuvėsių. Jai teikiama medicinos pagalba.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba patikslino, kad nukentėjusiajai – 74 metai. Gelbėtojai moterį išlaisvino iš griuvėsių ir apie 15 kilometrų vežė priešgaisrinės tarnybos automobiliu, kad kuo greičiau ją perduotų medikams.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 19-osios rytą rusai apšaudė įmonę Charkivo srities Vovčansko mieste, sužeisti du žmonės.
21:26 | Kuleba paragino ES visą sviedinių gamybą skirti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms ir Europos gynybai
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino kolegas Europoje nedelsiant padidinti artilerijos sviedinių tiekimą Ukrainai ir visą jų gamybą skirti Ukrainos fronto ir Europos gynybos poreikiams.
Ukrainos diplomatijos vadovas tai pareiškė ES užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje, praneša „Ukrinform“, remdamasi Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
„Kiekvienas šiuo metu Europoje gaminamas artilerijos sviedinys turi tarnauti Europos gynybai. Mes turime laikyti tai taisykle“, – sakė D. Kuleba.
Jis paragino Europos vyriausybes sudaryti daugiau ilgalaikių sutarčių dėl naujų gamybos linijų kūrimo, kartu ieškoti šaudmenų, kuriuos būtų galima pirkti ir siųsti į Ukrainą, už Europos ribų, taip pat atšaukti sutartis dėl Europos šaudmenų tiekimo į trečiąsias šalis ir skirti juos Ukrainos karių ir Europos gynybos poreikiams.
Ministras pabrėžė, kad dabar visi susitelkę į Rusijos stabdymą ir didesnio karo Europoje prevenciją. Tačiau vienintelis būdas užkirsti kelią šiai katastrofai – suteikti Ukrainos kariuomenei galimybę savo žemėje nugalėti užpuolikus rusus, sakė jis.
D. Kuleba taip pat paragino kuo greičiau imtis reikiamų veiksmų, kurie leistų realiai pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES, sukurti atskirą karinės pagalbos mechanizmą Europos taikos fonde, konfiskuoti įšaldytus Rusijos aktyvus ir padidinti sankcijų spaudimą Rusijai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, D. Kuleba Miuncheno saugumo konferencijoje partneriams priminė, jog kiekvieną kartą, kai Ukrainos kariai dėl amunicijos trūkumo pasitraukia iš kurio nors Ukrainos miesto, Rusijos kariuomenė kelis kilometrus priartėja prie jų miestų.
20:45 | Rastas negyvas rusus apgavęs pilotas
Rusų pilotas Maksimas Kuzminovas, pernai vasarą iš Rusijos pavogęs sraigtasparnį Mi-8AMTSh ir jį atpilotavęs į Ukrainą, rastas negyvas Ispanijoje.
Šią informaciją „UNIAN' patvirtino Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.
Paklaustas, ar M. Kuzminovas tikrai žuvo Ispanijoje, A.Jusovas nurodė: „Mes patvirtiname mirties faktą“.
Žvalgybos atstovas rusų piloto mirties detalių nepateikė.
Pasak portalo, pirmadienį Ispanijos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad dar vasario 13-ąją Viljachojosos municipalitete buvo rastas vyro kūnas.
19:20 | „Plano B nėra“: pagalbos Ukrainai klausimo svarba išaugo
Pasaulį sukrėtus žiniai apie garsiausio šio dešimtemčio Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno mirtį, dalis Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvavusių Ukrainos sąjungininkų nuogąstavo, kad šalis pralaimės karą su Rusija, jei JAV nesuteiks dar 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) karinės pagalbos, dėl kurios šiuo metu laukiama balsavimo Atstovų Rūmuose, praneša „Politico“.
Miuncheno saugumo konferencija surengta tuo metu, kai pasitikėjimas JAV prezidentu Joe Bidenu yra itin menkas, o buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, Respublikonų kandidatas, siekia užkirsti kelią pagalbos paketui Ukrainai.
Dabartinis sąjungininkų planas, kurį „Politico“ patvirtino aštuoni JAV įstatymų leidėjai ir penki užsienio valstybių pareigūnai – neleisti Ukrainos kariuomenei žlugti.
Senato Žvalgybos komiteto pirmininkas Markas Warneris teigė, kad pagalbos paketas Ukrainai iš esmės „pakeistų situaciją“. Tačiau jis nesiėmė teigti, kad ši parama užtikrins Ukrainos triumfą, tik pareiškė, kad Amerikos pagalba yra paskutinė ir geriausia Kyjivo viltis.
„Nežinau jokio kito būdo, kaip trumpalaikėje perspektyvoje ukrainiečiai galėtų gauti jiems reikalingų ginklų, šaudmenų ir įrankių, išskyrus Jungtines Valstijas“, – pridūrė M. Warneris – vienas iš 44 Miunchene dalyvavusių JAV įstatymų leidėjų.
Ukrainai trūksta ne tik šaudmenų, bet ir karių. Savaitgalį okupantams atiteko dešimtmetį gyvavusi Avdijivkos tvirtovė ir Kremlius pirmą kartą nuo gegužės mėn. pasiekė didelį laimėjimą.
Prieš Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pakeičiant šalies kariuomenės vadą Valerijų Zalužną, generolai tvirtino, kad privaloma sutelkti dar 500 tūkst. karių, kad neatsiliktų nuo Rusijos pajėgų, kurios, atrodo, pasirengusios paaukoti daugybę gyvybių, kad užimtų vos kelis metrus žemės.
Vis tik aukšto rango administracijos pareigūnai tvirtina, kad Amerikos įsipareigojimas Ukrainos atžvilgiu nesumažėjo.
„Putinas nesustos, kol nebus sustabdytas“, – kalbėjo JAV armijos sekretorė Christine Wormuth, kuri į Miuncheną atvyko kaip tik po to, kai amerikiečių bazėje Vokietijoje stebėjo, kaip JAV kariai rengia naują Ukrainos batalioną.
„Ir nenorėčiau, kad priešininkai, kurie stebi, kas vyksta Ukrainoje, darytų išvadą, kad mes leisime tokiam lyderiui kaip Putinas daryti, ką jis nori“, – kalbėjo ji.
Pasak „Politico“ kalbintų pareigūnų, tinkamiausia vienintelė galimybė užkirsti tam kelią vis dar siūloma: JAV Kongresas priima sprendimą dėl karinės pagalbos Ukrainai.
Miunchene abiejų JAV partijų įstatymų leidėjai patikino sąjungininkus, kad Atstovų Rūmai galiausiai pritars pagalbos teikimui, o kai kurie prognozavo, kad ji bus patvirtinta jau kovo mėn. Tačiau dalis mato grėsmę dėl Respublikonų partijos lyderio, buvusio prezidento D/ Trumpo.
„Atrodo, kad buvęs prezidentas Donaldas Trumpas bando sužlugdyti paramą šiuo metu Senate priimtam dvipartiniam papildomam įstatymui“, – sakė Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto narė Mikkie Sherill.
V. Zelenskis, aiškiai sunerimęs dėl tokios perspektyvos, pasinaudojo vieša proga ir konferencijoje užtarė savo šalį: „Mums šis paketas yra gyvybiškai svarbus. Šiuo metu nesvarstome alternatyvų, nes pasikliaujame Jungtinėmis Valstijomis kaip savo strategine partnere“.
Jei įstatymų leidėjams nepavyks pritarti paketui, „plano B nebus“, tvirtino JAV viceprezidentė Kamala Harris.
„Yra tik planas A“, – pridūrė ji.
18:04 | Ukrainoje kuriamas antitermovizinis apsiaustas kariškiams
Centrinė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų plėtros ir materialinio aprūpinimo valdyba kuria antitermovizinį apsiaustą, galintį sugerti infraraudonąją spinduliuotę.
Tai pranešė Gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.
Pažymima, jog jei darbai bus sėkmingi, tai šis gaminys padės Ukrainos kariškiams likti nematomiems priešo termovizorių ir naktinio matymo prietaisų.
Antitermovizinio apsiausto gamybai ieškoma medžiagų, kurios būtų lanksčios ir atsparios aplinkos, ypač atmosferos kritulių ir saulės, poveikiui ir kartu turėtų maskuojamųjų savybių.
Valdybos specialistai jau testuoja penkis skirtingų audinių pavyzdžius.
Pasak Ukrainos gynybos viceministro Vitalijaus Polovenkos, specifika tokia, kad reikia sukurti medžiagą, kuri sugertų infraraudonąją spinduliuotę ir būtų mažo šilumos laidumo.
„Mūsų tikslas – kuo patikimiau užmaskuoti kariškius ir įrangą nuo priešo“, – pažymėjo jis.
Gynybos ministerijos duomenimis, nuo metų pradžios Centrinė valdyba jau patvirtino šešis patobulintus drabužių pavyzdžius: žiemines pirštines, striukes, pašiltintas kelnes, terminius apatinius ir marškinėlius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausį Gynybos ministerija patvirtino antrąjį kariškėms skirtos šarvuotosios liemenės pavyzdį – bendrovės „Temp-3000“ gaminį.
17:15 | Rusai iš „Gradų“ apšaudė kaimą netoli Zaporižios, yra aukų
Pirmadienį Rusijos kariuomenė iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų „Grad“ apšaudė netoli Zaporižios esantį Primorskės kaimą. Žuvo žmogus.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Apie 12 val. okupantai iš „Gradų“ apšaudė Vasylivkos rajono Primorskės kaimą. Žuvo 57 metų amžiaus vietos gyventojas. Kažkieno sūnus, vyras, tėvas“, – parašė pareigūnas.
Anksčiau buvo pranešta, kad praėjusią parą okupantai smogė 402 smūgius 12-kai Zaporižios srities miestų ir kaimų.
16:14 | Ukraina bando atlaikyti Rusijos puolimą faktiškai be artilerijos: „Turime moraliai nusiteikti“
Rusijos kariuomenė vykdo puolimo operacijas didžiojoje fronto dalyje. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pasitraukus iš Avdijivkos, operatyvinės pauzės nebuvo. Apie tai „Telegram“ paskyroje rašo projekto „Informacinis pasipriešinimas“ politinis ir karinis ekspertas Oleksandras Kovalenka.
O. Kovalenka aiškina, kad Rusijos vadovybė siekė pademonstruoti, jog po Avdijivkos užėmimo Rusijos ginkluotosios pajėgos gali žengti į tolimesnį puolimą „akimirksniu“. Okupacinės pajėgos naudojasi langu, kai Ukrainos gynybos pajėgoms banaliai trūksta šaudmenų.
„Atsižvelgiant į tai, kiek šūvių per dieną paleidžia Ukrainos artilerija, galima teigti, kad dabar kovojame be artilerijos“, – „Focus“ cituojamas O. Kovalenka.
Jis taip pat teigė, kad Rusija tikrina galimybes ir atlieka puolamuosius veiksmus beveik visoje fronto linijoje, naudodamasi Ukrainos pajėgų nusilpimu ir taktinės aviacijos dominavimu. O. Kovalenka tvirtina, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė nusprendė išspausti iš savo dalinių maksimumą, kol yra tokia galimybė.
„Ką tai reikš? Vargu ar nulems kažkokį esminį proveržį fronte. Pavienių užimtų lokacijų – taip, mes turime būti tam moraliai pasiruošę“, – aiškino ekspertas.
Analogiškas išvadas pateikė ir naujienų agentūra „Associated Press“. Ukrainos pozicijoms 1 tūkst. km fronto linijoje, kurią intensyviai atakuoja Rusija, kyla grėsmė dėl mažėjančių amunicijos ir ginkluotės atsargų, rodo naujienų agentūros AP atlikta analizė.
15:25 | V. Zelenskis apsilankė priešakinėse Ukrainos kariuomenės pozicijose Kupiansko rajone
Prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė priešakinėse Ukrainos kariuomenės pozicijose Kupiansko rajone.
Tai pranešama valstybės vadovo tinklalapyje, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Ukrainos prezidentas V. Zelenskis apsilankė Kunigaikščio Romano Didžiojo 14-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, vykdančios kovines Kupiansko gynybos užduotis, bataliono vadavietėje“, – rašoma pranešime.
13:49 | Ukraina numušė du rusų lėktuvus, padegta naftos bazė
Rusija šiandien neteko dar dviejų karo mašinų: naikintuvo-bombonešio Su-34 ir naikintuvo Su-35S. Ukrainos kariuomenės atstovai patvirtino anksčiau vietos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją.
Ukrainos karinių oro pajėgų vadas patvirtino, kad vienas iš rusų lėktuvų nukrito į vandenį.
„Rusijos gelbėtojai pranešė, kad lėktuvo Su-35 pilotas dreifuoja „veidu į vandenį“ Azovo jūroje. O „Cospas-Sarsat“ sistema vėl nurodo, kur ieškoti Su-34 įgulos. Dirbkime toliau!“ – UNIAN cituojamas Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas.
Tikėtina, kad abu lėktuvai galėjo būti numušti Ukrainos pietuose, kur Rusijos pajėgos itin suaktyvino puolimą. Savaitgalį Rusijos pajėgos neteko dar trijų lėktuvų, o tai rodo, kad vykdomi itin intensyvūs Ukrainos karių pozicijų antskrydžiai. Šiais lėktuvais Rusijos pajėgos bombarduoja oponentų kontroliuojamą teritoriją valdomomis raketomis.
Ukrainos žiniasklaida ir nepriklausomi Rusijos informaciniai šaltiniai skelbia ir apie sprogimus okupuotoje Makijivkos teritorijoje. Ten, pirminiais duomenimis, buvo pataikyta į naftos bazę. Į dangų pakilo aukštas juodų dūmų debesis.
10:49 | Vakarai kurią planą, kaip išvengti Ukrainos kariuomenės subyrėjimo, „Politico“
„Politico“ šaltinių duomenimis, būtent galima Ukrainos kariuomenės subyrėjimo grėsmė tapo viena iš Miuncheno saugumo konferencijos temų. Renginyje buvo aptariamas specialus ir išsamiai aprašytas planas, kaip neleisti jai sugriūti. „Politico“ šaltiniai neįvardijo konkrečių šio plano detalių.
Vienas iš pagrindinių klausimų išlieka karinės pagalbos teikimas. Konferencijos dalyviai – įvairių valstybių lyderiai – akcentavo papildomų lėšų Kyjivui skyrimą. Tačiau net ir aktyviausi pagalbos Ukrainai šalininkai „nebuvo tikri dėl to, kaip gali atrodyti potenciali Ukrainos pergalė“, pažymima „Politico“.
Tuo pat metu Vakarų šalių generolai pradėjo nagrinėti galimo Rusijos puolimo prieš vieną iš NATO valstybių scenarijų, „Bloomberg“ cituojami NATO valdininkai.
Jų teigimu, dėl Ukrainos patiriamų nesėkmių mūšio lauke, o taip pat dėl JAV nesugebėjimo suteikti Kyjivui papildomo finansavimo bei vieši komentarai dėl pagalbos susitraukimo „gali pažadinti Rusijai norą tiesiogiai atakuoti NATO valstybę“. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, „neburiant iš kavos tirščių“ tai teoriškai gali nutikti po 5-8 metų.
Situacija mūšio lauke Ukrainai pablogėjo dar rudenį, kuomet šios šalies kariuomenei pradėjo trūkti amunicijos. Tuo pat metu JAV Kongresas jau nuo spalio mėnesio negali patvirtinti iš anksto numatytos beveik 62 mlrd. dolerių karinės pagalbos, iš kurios daugiau nei 20 mlrd. turėjo atitekti ginkluotės tiekimo finansavimui.
V. Zelenskis dar lapkričio pabaigoje perspėjo, jog nesant Vakarų finansinės pagalbos, Ukrainos kariuomenei teks atsitraukinėti. Vasario 17-ąją naujasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis paskelbė apie kariuomenės iš Avdijivkos – vieno iš kertinių atramos taškų Donbase nuo pat 2014-ųjų – atsitraukimą.
10:12 | Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo ataskaita
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. vasario 19 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 403 720 rusų okupantų, iš jų 1 290 – vien per pastarąją parą, skelbiama Ukrainos kariuomenės ataskaitoje.
07:31 | Grėsminga situacija visomis kryptimis, frontas buvo pralaužtas dar vienoje vietoje
Po Avdijivkos netekties seka Rusijos pajėgų puolimas daugeliu krypčių – Rusija vien Marijinko kryptimi sukaupė apie 40 tūkst. karių, skelbiama „Focus“. „The New York Times“ įvardijo penkias vietas, kuriose šiuo metu atakuojama Ukraina ir kur situacija atrodo grėsmingiausiai: Avdijivkos, Marijinkos, Robotynės, Kremenskos, Bachmuto.
Avdijivka jau okupuota, tai buvo nedidelis, 20 kv. kilometrų miestas, o jo gynyba tęsėsi faktiškai dešimtmetį – gyvenvietė įsikūrusi vos už kelių kilometrų nuo dar 2014-aisiais okupuoto Donecko. Kol kas nėra aišku, kaip toli Rusijos kariuomenė galės pažengti gilyn į Ukrainos teritoriją šiai netekus gynybinio ramsčio.
Pirminiais skaičiavimais Rusija neteko apie 50 tūkst. karių šturmuojant Avdijivką ir teikė tam prioritetinę reikšmę. Manoma, kad dalį gausių pajėgų rusai dabar perkels iš šio miesto kitomis kryptimis.
Rusijos pajėgos dabar pradėjo masyvią ataką Robotynėje – bandomas išmušti ukrainiečių pleištas, kuomet kontrpuolimo metu 2023-iaisiais pavyko atsikovoti dalį nedidelės teritorijos.
„DeepState“ analitikai skelbia, kad rusams pavyko prasiveržti šia kryptimi ir į pačią Robotynę, tačiau didžioji jų dalis ilgainiui buvo nukauti.
