Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:47 | Berdjanske Ukrainos naikintuvai atakavo rusų laikinai perimtą aerodromą
Vakar Ukrainos naikintuvai laikinai okupuotame Berdjanske atakavo aerodromą, skelbia „Ukrinform“.
Apie tai pranešė Berdjansko miesto karinė administracija.
„Iš savo gynėjų gavome išsamią informaciją apie vakarykščius sprogimus: nukentėjo aerodromas“, – rašoma pranešime.
Taip pat pažymima, kad Ukrainos kariuomenė sunaikino daugiau nei šimtą okupantų. Apgadintas sandėlis su amunicija, degalais ir tepalais bei radiolokacinė stotis.
23:35 | CNN: Iranas modifikuoja Rusijai tiekiamus dronus, kad padarytų didesnę žalą Ukrainos energetikos infrastruktūrai
Iranas modifikuoja Rusijai pristatomus atakos bepiločius orlaivius, kad sprogstamosios kovinės galvutės galėtų padaryti didesnę žalą infrastruktūros objektams Ukrainoje, pranešė CNN, remdamiesi nauja Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios organizacijos „Conflict Armament Research“ (CAR) tyrimo ataskaita.
Tyrimo grupė ištyrė nesprogusią Irano drono „Shahed-131“ kovinę galvutę, aptiktą Odesos srityje spalį. Anot analitikų, kovinės galvutės buvo „paskubomis modifikuotos su prastai pritvirtintais dešimčių mažų metalo skeveldrų sluoksniais“, kurie smūgio metu išsisklaido dideliu spinduliu.
Taip pat aplink kovinės galvutės perimetrą buvo 18 mažesnių „užtaisų“, kurie, ištirpę nuo sprogstamosios bangos, gali pramušti šarvus ir sukurti savotišką „360 laipsnių“ sprogstamąjį efektą, rašoma pranešime.
Šių elementų derinys ženkliai padidina kovinės galvutės galimybes sunaikinti tokius taikinius kaip elektrinės, skirstomieji tinklai, elektros linijos ir dideli, galingi transformatoriai, teigiama pranešime. Jie taip pat labai apsunkina remonto darbus.
„Buvo daug spėlionių, kad galbūt šie sprogmenys buvo labai neapdoroti, pigūs ir paprasti“, – CNN sakė vienas iš ataskaitą rengiančių tyrėjų Damienas Spleetersas. „Tačiau pažvelgus į kovinę galvutę aišku, kad buvo daug galvojama, ar ji gali padaryti kuo daugiau žalos infrastruktūrai dideliu spinduliu“, – pridūrė jis.
Rusija surengė daugiau nei dešimt didžiulių smūgių prieš svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą, vienu metu panaudodama dešimtis raketų ir Irane pagamintų bepiločių orlaivių. Per šiuos išpuolius žuvo dešimtys civilių ir buvo smarkiai pažeista Ukrainos energetikos sistema, dėl to visoje šalyje buvo nutrauktas elektros tiekimas, šildymas ir vanduo.
Ukrainos vyriausiasis karinės žvalgybos direktoratas sausio 4 dieną pranešė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje panaudojo apie 660 Irane pagamintų bepiločių orlaivių „Shahed-131“ ir „Shahed-136“.
Rusija tapo priklausoma nuo Irano bepiločių orlaivių, nes jie yra pigi alternatyva tikslioms raketoms, kurių atsargos Rusijos kariuomenė gerokai išseko.
23:13 | Reznikovas nemano, kad neįmanoma gauti karo laivų iš sąjungininkų
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad Ukraina nemano, kad neįmanoma gauti karo laivų iš sąjungininkų, skelbia „Ukrinform“.
„Vos prieš metus niekas nebūtų patikėjęs, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės „Stinger“. Lietuva tapo pirmąja šalimi, kuri mums perdavė šias nešiojamas priešlėktuvinių raketų sistemas. Taigi ar dabar kas nors gali pasakyti, kad karo laivų gauti neįmanoma?“ – teigia O. Reznikovas.
22:47 | Dalyje Ukrainos srityje kaukia oro pavojaus sirenos
Ketvirtadienio vakarą pranešta, kad Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse suveikė oro gynyba. Vėliau pranešta, kad oro gynyba jau veikia dešimtyje Ukrainos sričių.
UNIAN skelbia, kad Rusija į Ukrainą paleido Irano bepiločius orlaivius-kamikadzes.
22:44 | Dnipropetrovsko srities gyventojai įspėjami apie galimą bepiločių orlaivių ataką
Dnipropetrovsko srities gyventojai perspėjami apie galimą priešo „Shakhed“ ataką, skelbia „Ukrinform“.
Apie tai pranešė Dnipropetrovsko karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Remiantis turimais duomenimis, dronų-kamikadzių ataka tikėtina regiono kryptimi“, – sakė jis.
Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas paragino paisyti oro pavojaus signalų ir laikytis atokiau nuo ypatingos svarbos infrastruktūros ir kitų strateginių objektų.
„Rusai ateina pas mus iš Zaporožios pusės“, – sakė jis.
Gyventojai taip pat buvo raginami neskelbti smūgių ir oro gynybos darbų rezultatų.
22:20 | Danilovas sako, kad Ukrainos kariai ypač greitai mokosi valdyti tankus: kitiems prireikia 3-5 mėnesių, ukrainiečiams – 3-4 savaičių
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sako, kad Ukrainos kariškiai ypač sparčiai mokosi valdyti vakarietiškus tankus. Pasak jo, Vakaruose išmokstama dirbti su tankais per 3-5 mėnesius, o Ukrainos karių mokymai trunka 3-4 savaites, praneša „Ukrinform“.
„Kalbant apie tankus „Abrams“, tai jų pristatymas į Ukrainą užtruks. Tačiau „Leopard“ tankai gali būti pristatyti anksčiau. Mūsų kariai mokomi dirbti su šiais tankais. Jei Vakaruose mokymai trunka 3-5 mėnesius, tai mūsų kariškių mokymas trunka tik 3-4 savaites. Ir tai labai svarbu, nes dėl šių tankų trūkumo kasdien prarandame savo piliečius. Esu tikras, kad tankai atvyks anksčiau nei numatyta“, – sakė O. Danilovas.
Kartu jis pabrėžė, kad Ukraina nenaudoja vakarietiškos ginkluotės smogdama Rusijos teritorijai.
„Noriu dar kartą pabrėžti, kad mes nenaudojame vakarietiškos ginkluotės smūgiams Rusijos teritorijoje. Kalbant apie mūsų pačių gaminamus ginklus, mes turime visas teises naikinti tuos objektus, kurie kelia grėsmę mūsų piliečių saugumui. Mes turime savo raketas, turime savo kompleksus, kurie gali atlikti šias funkcijas“, – sakė jis.
21:57 | Kišiniovas: Rusija veikia siekdama destabilizuoti Moldovą
Moldovos žvalgybos tarnyba (SIS) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija veikė siekdama destabilizuoti šią buvusią sovietinę šalį, netrukus po Ukrainos prezidento komentarų, kad Kyjivas sustabdė tokius Maskvos planus.
„SIS patvirtina, kad tiek iš mūsų partnerio Ukrainoje pateiktos informacijos, tiek iš mūsų operatyvinės veiklos nustatyta ardomoji veikla, kuria siekiama pakenkti Moldovos Respublikai, destabilizuoti padėtį ir pažeisti viešąją tvarką“, – sakoma Moldovos žvalgybos ir saugumo tarnybos pareiškime.
21:42 | Nausėda EVT akcentavo, kad Ukrainos vieta yra Europos Sąjungoje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje, tarp kurio dalyvių šįkart buvo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, akcentavo, kad šios šalies vieta – Europos Sąjungoje, pranešė Prezidentūra.
Šalies vadovas kreipdamasis į Europos lyderius akcentavo, kad, nepaisant žiauraus Rusijos vykdomo karo, Ukraina padarė didžiulę pažangą įgyvendindama reformas.
Pasak prezidento, būtina užtikrinti sklandų Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesą ir, remiantis konkrečia padaryta pažanga, pradėti derybas dar šiais metais.
„Tai, kad Volodymyras šiandien prie šio stalo yra kartu su mumis, išties džiugu, nes Ukrainos vieta ir yra čia – Europos Sąjungoje“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat ragino ES valstybių narių vadovus palaikyti iniciatyvą dėl specialaus tribunolo Rusijos agresijos nusikaltimams tirti įsteigimo. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad tai yra vienintelis būdas patraukti atsakomybėn Kremliaus režimą.
Anot prezidento, įšaldytos Rusijos lėšos turi būti panaudotos Ukrainai atstatyti. Pasak šalies vadovo, daugiau nei 300 milijardų agresoriaus įšaldytų eurų būtų ženkli pagalba Ukrainai, todėl būtina rasti teisinius sprendimus ES lygmeniu.
G. Nausėda taip pat pažymėjo būtinybę griežtinti sankcijas agresorei ir išreiškė lūkestį, kad dešimtasis sankcijų paketas be jokių išimčių bus priimtas iki vasario 24 dienos.
Po plenarinės sesijos Lietuvos prezidentas kartu su keleto kitų šalių vadovais susitiko su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu.
„Lietuva nuo pat pradžių rėmė Ukrainą ir rems ją iki pergalės. Neturi būti jokių raudonų linijų, jokio delsimo, tik visokeriopa pagalba prieš agresorių kovojančiai šaliai. Tikiu, kad sutelkę jėgas, būdami vieningi ir gindami laisvės ir demokratijos vertybes sugrąžinsime taiką į Europą“, – teigė prezidentas.
21:23 | Ukraina: rusai degina karių kūnus, norėdami nuslėpti tikruosius nuostolius fronte
Rusai laikinai okupuotame Tokmate, Zaporižios srityje, įrengė mobilų krematoriumą, kuriame degina savo karių kūnus tam, kad nuslėptų tikruosius nuostolius fronte, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Priešas ir toliau patiria nuostolių. Norėdami nuslėpti žuvusių okupantų skaičių Tokmako mieste, Zaporižios srityje, rusai įrengė mobilų krematoriumą. Vietiniai gyventojai skundžiasi nuolatine lavonų smarve, ypač naktį“, – rašoma pranešime.
20:55 | Bachas: Ukrainos raginimas boikotuoti žaidynes prieštarauja olimpiniams principams
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas pareiškė Ukrainai, kad jos raginimai boikotuoti 2024-ųjų Paryžiaus žaidynes dėl galimo rusų sportininkų dalyvavimo prieštarauja olimpiniams principams.
Laiške Ukrainos nacionaliniam olimpiniam komitetui Th. Bachas ketvirtadienį teigė, kad Ukrainos pastangos „spausti“ kitas šalis boikotuoti 2024 metų žaidynes yra „labai apgailėtinos“.
20:40 | Zelenskis susitiko su Belgijos karaliumi Philippe'u
Po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, kur kalbėjosi su Europos lyderiais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai ketvirtadienį susitiko su Belgijos karaliumi Philippe'u, pranešė rūmai.
Belgijos karališkieji rūmai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė nuotrauką, kurioje V. Zelenskis, dėvintis karo laikus primenančias žalias kelnes ir juodą megztinį, eina šalia karaliaus Philippe'o.
Prieš dieną V. Zelenskis Londone susitiko su karaliumi Charlesu III.
19:45 | Rusijos diplomatas: ryšiai su JAV išgyvena „precedento neturinčią krizę“
Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai išgyvena „precedento neturinčią krizę“ be jokių pagerėjimo ženklų, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango Rusijos diplomatas.
Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas teigė, kad Baltieji rūmai, siekdami užtikrinti Rusijos pralaimėjimą, pabrėžia, jog reikia didinti ginklų tiekimą Ukrainai, nepalieka vietos diplomatijai.
„Nematau jokių perspektyvų produktyviam politiniam ir diplomatiniam procesui, – sakė S. Riabkovas per trumpąją spaudos konferenciją. – Turime labai gilią ir precedento neturinčią Rusijos ir JAV santykių krizę. (JAV prezidento Joe) Bideno administracija įstūmė juos į aklavietę“.
S. Riabkovas įspėjo, kad JAV ir jų sąjungininkės turi atidžiai įvertinti riziką, kylančią dėl vis galingesnių vakarietiškų ginklų tiekimo Ukrainai.
„Amerikiečiai turi kruopščiai ir nuodugniai pasverti riziką, susijusią su jų beatodairiškai lengvabūdišku elgesiu“, – teigė jis.
S. Riabkovas pažymėjo, kad Maskva nepasitiki Vakarų pareiškimais apie tai, kad, siekiant išvengti eskalacijos, patys nustatė apribojimus Ukrainai tiekiamai ginkluotei, ir pridūrė, kad tokie patikinimai praeityje pasitarnavo kaip priedanga nuolatiniam ginklų tiekimo asortimento didinimui.
„Nė vienos NATO ir ES narės sostinėje nematome jokių sveiko proto ženklų, – sakė S. Riabkovas. – Tai, ką jie daro, nepadės sustiprinti jų saugumo.“
Jis atmetė JAV argumentą, kad Rusijos atsisakymas leisti atnaujinti jos branduolinių objektų patikrinimus yra Naujosios START sutarties – paskutinio likusio abiejų šalių branduolinės ginkluotės kontrolės pakto – pažeidimas.
2010 metais JAV prezidento Baracko Obamos ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasirašytoje naujojoje START sutartyje numatyta, kad kiekviena šalis gali turėti ne daugiau kaip 1 550 branduolinių kovinių galvučių ir ne daugiau kaip 700 dislokuotų raketų ir bombonešių. Sutartyje numatyti plataus masto patikrinimai vietoje, kad būtų galima stebėti, kaip jos laikomasi.
Likus kelioms dienoms iki sutarties galiojimo pabaigos 2021 metų vasarį, Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė ją pratęsti dar penkeriems metams.
Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Rusija ir JAV sustabdė abipusius karinių objektų inspektavimus pagal naująją START sutartį, tačiau praėjusį rudenį Maskva atsisakė leisti juos atnaujinti ir dėl to kilo neaiškumų dėl pakto ateities.
JAV valstybės departamentas praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijos atsisakymas leisti atlikti inspektavimus „trukdo Jungtinėms Valstijoms naudotis svarbiomis sutartyje numatytomis teisėmis ir kelia grėsmę JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės kontrolės gyvybingumui“. Jis pažymėjo, kad niekas nedraudžia Rusijos inspektoriams atlikti JAV objektų patikrinimus.
S. Riabkovas ketvirtadienį tvirtino, kad Rusija ir toliau laikosi sutarties ir keičiasi informacija pagal ją. „Mes laikomės sutarties ir vadovaujamės jos nuostatomis“, – sakė jis.
Kartu jis dar kartą patvirtino Maskvos nuomonę, kad dabartinėmis sąlygomis atnaujinti patikrinimus neįmanoma.
S. Riabkovas, kuris neseniai susitiko su naująja JAV ambasadore Maskvoje Lynne Tracy, taip pat teigė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija pateikė oficialų skundą JAV ambasadai, kaltindama, kad socialinių tinklų naudojimas yra kišimasis į Rusijos vidaus reikalus.
19:42 | Valstybės turto viceministras: Lenkija vis dar perka rusišką naftą
Valstybės turto viceministras ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkija vis dar perka dešimt procentų naftos iš Rusijos, nors Varšuva ne kartą ragino sugriežtinti sankcijas Rusijos naftai.
Bloko įvestas Rusijos naftos produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ir reaktyviniai degalai, embargas įsigaliojo sekmadienį.
Taip buvo išplėstas prieš du mėnesius įvestas Europos Sąjungos embargas naftos tiekimui jūra.
Praėjusiais metais Lenkija paskelbė turinti „radikalų planą“ iki 2022 metų pabaigos nutraukti visą Rusijos naftos importą.
Tačiau valstybės turto viceministras Maciejus Maleckis parlamentui sakė, kad Lenkija vis dar turi galiojančią sutartį su Rusijos bendrove „Tatneft“.
Sandoris, kurio galiojimo terminas baigiasi 2024 metų pabaigoje, padengia „apie 10 proc. (Lenkijos naftos bendrovės) „Orlen“ poreikių“, sakė M. Maleckis.
Tai reiškia, kad Lenkija kas mėnesį iš Rusijos vis dar perka 200 000 tonų naftos.
Pasak M. Maleckio, valstybinė bendrovė „Orlen“ „tvirtai pareiškė, kad nustos pirkti rusišką naftą, kai tik bus įvestas ES embargas“.
M. Maleckis teigė, kad dabartinė sutartis su „Tatneft“ negali būti nutraukta, nes tai priverstų Varšuvą mokėti Rusijos įmonei kompensacinius mokesčius.
Pastaraisiais metais Lenkija iš esmės diversifikavo naftos ir dujų tiekimus. M. Maleckio teigimu, sandoris su „Tatneft“ yra „vienintelė“ energetikos sutartis su Rusija.
19:31 | Ekspertas įspėjo, kad karas Ukrainoje gali užsitęsti: Kinija gali pabloginti padėtį
Karo ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad Kinija gali pakeisti Ukrainos padėtį į blogesnę pusę, jei nuspręstų Rusijai padėti ginklais ir kita įranga, skelbia UNIAN.
„Jei Kinija įsipareigoja padėti Rusijai įranga ir ginklais, konfliktas gali užsitęsti. Ir tai tikrai gali privesti prie to, kad Rusija privers mus sėsti prie derybų stalo. Tai yra pats blogiausias variantas, koks gali būti šiandien“, – sakė jis.
„Manau, kad dėl to prezidentas Zelenskis dabar išvyko į šį turą po Europą – kad išmuštų kuo daugiau ginklų“, – pridūrė jis.
Jo nuomone, dabar Ukraina turi galimybę „aplenkti Kiniją“.
„Jei Kinija tyliai nuspręs padėti Rusijai, o tai gali atsitikti, tuomet mes turime šansą nugalėti ir pasiekti 1991 metų sienas iki 2023 metų pabaigos“, – sako O. Ždanovas.
19:15 | Danilovas griežtai pasisakė apie Rusijos galimybes: „Jie neturi jėgų užimti Kyjivo“
Rusija stengsis pasiekti kuo daugiau sėkmės fronte iki invazijos metinių – vasario 24 d. Tačiau naujo didelio masto puolimo prieš Kyjivą nebus, nes Rusija nebeturi tam jėgų.
Apie tai kalbėjo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„Jie neturi jėgų užimti Kyjivo. Be to, mūsų visuomenė to neleis“, – sakė jis.
Kartu O. Danilovas pripažino, kad rusai bandys nutraukti vakarietiškos ginkluotės tiekimą, atakuodami vakarinius Ukrainos regionus iš Baltarusijos.
„Esame pasiruošę tokiam scenarijui, suprantame, kas vyksta, ir duosime tinkamą atkirtį“, – patikino jis.
18:48 | Iš Rusijos atimta teisė rengti 2025 metų pasaulio plaukimo čempionatą
Iš Rusijos ketvirtadienį buvo atimta teisė rengti 2025-ųjų pasaulio plaukimo čempionatą, ji perleista Singapūrui, paskelbė šią sporto šaką administruojanti organizacija.
2019-aisiais renginio šeimininku buvo išrinktas Rusijos miestas Kazanė, kur 2015-aisiais jau vyko čempionatas.
Po Maskvos invazijos į Ukrainą Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) kreipėsi į sporto šakų federacijas, prašydamas nerengti varžybų Rusijoje.
„Singapūras turi viską, kuo tikimės pasidalinti su mūsų sportininkais: pasaulinio lygio infrastruktūrą, įrodytą aukščiausios kokybės renginių organizavimo patirtį ir visapusišką požiūrį į vandens sportą nuo elito iki bendruomenių“, – išplatintame pareiškime, kuriame neminima Rusija, sakė Tarptautinės vandens sporto federacijos (FINA) prezidentas Husainas al Musallamas.
Pasaulio čempionate dalyvauja plaukimo, šuolių į vandenį, sportinio plaukimo ir vandensvydžio sportininkai. Šiemet pasaulio čempionatas vyks Japonijos mieste Fukuokoje, o kitąmet jį surengs Kataras savo šalies sostinėje Dohoje.
18:24 | Išsijungė kameros ir „pokazucha“ baigėsi: iš kare vyrų netekusių moterų atėmė „kompensacinius“ kailinius
Antradienį internete ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame vyras įteikia kare vyrų netekusioms moterims po kailinius. Tačiau šiandien paaiškėjo, kad visa tai tebuvo propagandinis šou – iš karto po to, kai išsijungė vaizdo kameros, kailiniai iš moterų buvo atimti.
Apie tai papasakojo viena iš moterų, gavusių kailinius. Pranešimo ekrano kopijas paskelbė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
Našlė, kuriai mainais už mirusį vyrą buvo padovanoti kailiniai, parašė, kad nufilmavus propagandinius vaizdo įrašus filmavimo grupei buvo liepta pasiimti visus kailinius.
Našlė pasakoja, kad kelios moterys spėjo nueiti su kailiniais, tačiau iš jos ir dar trijų moterų „dovanos“ buvo atimtos. Buvo žadama atvežti geresnius, kokybiškesnius, nes, kaip sakė jie, neva padovanoti buvo nekokybiški.
Pasak vienos iš našlių, moterų skambučiai buvo ignoruojami visą dieną, po to buvo pasakyta, kad kailinius jos gavo per klaidą ir neva juos reikia atiduoti kitoms moterims. Našlė įtaria, kad neva jai skirti kailiniai iš tiesų buvo perduodami iš rankų į rankas, filmuojant propagandinius filmukus ir atimami.
17:59 | „Puolimas jau prasidėjo“: Ukraina skelbia apie aktyvius Rusijos kariuomenės veiksmus
Ukrainos prezidento atstovas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad didelio masto Rusijos puolimas jau yra prasidėjęs – atakuojamos Luhansko ir Donecko sričių Ukrainos pozicijos.
Savo kasdieninėje ataskaitoje apie Rusijos pajėgų pradėtą puolimą Luhansko kryptimi rašoma ir Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų ataskaitoje.
Ekspertai taip pat pažymėjo, kad „visų laukiamas didelis rusų karių puolimas iš esmės jau prasidėjo Svatovo – Kremenaja fronto atkarpoje“. Teigiama, kad Rusijos kariuomenė šiam tikslui pasitelkė 2-3 divizijas.
Nepaisant to, Ukrainos kariuomenė kol kas neleidžia rusams pasiekti didesnių pergalių. Rusija, metusi didžiules pajėgas tam, kad užimtų dar vieną gabalėlį teritorijos, rizikuoja praleisti Ukrainos kontrpuolimą, koks jau buvo 2022-ųjų rudenį Charkivo srityje.
Luhansko srities vadovo Serhijaus Haidajaus teigimu, plataus masto Rusijos puolimo laukiama artimiausiomis 10 dienų. Jo teigimu, puolimas visu frontu ar didelėje jo dalyje gali prasidėti kažkur vasario 15-ąją.
17:27 | Michelis įspėja, kad kitos savaitės Ukrainai bus lemiamos
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį, po Europos vadovų susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, perspėjo, kad artimiausios savaitės gali nulemti Rusijos invazijos eigą.
„Artimiausios savaitės ir mėnesiai tikriausiai bus lemiami. Dabar metas ne drebėti, o visapusiškai remti“, – sakė EVT pirmininkas.
17:15 | JT branduolinės priežiūros institucijos vadovas Rusijoje dalyvaus derybose dėl Ukrainos
Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros institucijos vadovas Rafaelis Grossi ketvirtadienį turėtų atvykti į Maskvą derybų dėl branduolinės saugos Ukrainoje, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas.
Beveik vienus metus trunkančios Rusijos invazijos Ukrainoje metu didžiausią susirūpinimą kėlė atominės elektrinės, o išpuoliai prieš kelis tokius objektus kurstė baimę, kad gali įvykti branduolinis incidentas.
Praėjusį mėnesį R. Grossi apsilankė Ukrainoje ir išsiuntė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) grupes į kelis branduolinius objektus, išplėsdamas agentūros misiją Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios elektrinėje netoli fronto linijos.
„TATENA generalinis direktorius šiandien skrenda į Maskvą“, – Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
„Jo kelionė yra svarbi. Jau seniai aptarinėjame saugumo ir branduolinės saugos zonos parametrus“, – pridūrė jis.
S. Riabkovas sakė, kad derybos „nėra lengvos“.
„Suprantame, kad agentūra ir jos vadovybė patiria išorinį spaudimą“, – pareiškė jis.
Kyjivas ir Maskva ne kartą kaltino viena kitą apšaudžius Zaporižios elektrinę – didžiausią Europoje branduolinę jėgainę.
Rusija šią elektrinę kontroliuoja nuo praėjusių metų kovo mėnesio ir teigia aneksavusi aplinkinį Zaporižios regioną.
16:59 | Dėl sprogimo Kyjive yra žuvusių ir sužeistų
„Ukrinform“ praneša, kad dėl sprogimo viename Kyjivo rajonų žuvo keturi žmonės.
Skelbiama, kad dėl sprogimo kilo gaisras, gelbėjimo operacija tęsiasi.
Spėjama, kad sprogimas galėjo įvykti dėl dujų.
Vitalijus Kličko pranešė, kad dar penki žmonės buvo sužeisti.
16:44 | Zelenskis: parodėme pavyzdį, kodėl nereikėtų pradėti agresijos prieš europiečius
Kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybos susitikimo dalyvius, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina savo pavyzdžiu parodė, kodėl nereikėtų pradėti agresijos prieš europiečius.
„Laisva Europa šiandien neįsivaizduojama be laisvos Ukrainos. Dėkoju už tai, kad kartu ruošiamės Ukrainai gauti kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Už tai, kad kartu ruošiame teigiamą mūsų pertvarkos įvertinimą kelyje į Europos Sąjungą. Dėkojame už tai, kad jau šiais metais prasidėjusios derybos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje taps dar vienu stipriu mūsų su jumis bendro saugumo ramsčiu.
Kartu su atitinkamu vadovavimu valstybių narių lygmeniu šis saugumo bendradarbiavimas su Ukraina sukūrė istorinį precedentą bet kuriam agresoriui. Tai pavyzdys, kodėl nereikėtų pradėti agresijos prieš europiečius.
Štai kodėl Rusijos agresija neišvengiamai turi būti nugalėta. Ir kuo greičiau!“, – sako V. Zelenskis.
16:18 | Sprogimas viename Kyjivo rajonų
Kyjivo Darnickio rajone, buvusios gamyklos teritorijoje, pasigirdo sprogimas, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Vėliau pranešta, kad greičiausiai sprogo dujų balionas, vienas žmogus žuvo.
15:56 | Rusai neteko tūkstančių savo tankų
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija, preliminariais duomenimis, prarado iki pusės savo tankų, skelbia CNN, cituodamas analitinį projektą „Oryx“ ir jo karinį analitiką Jakubą Janovskį.
„Grupė teigė patvirtinusi, kad per šį karą Rusija neteko 1 000 savo tankų. 544 Rusijos tankai buvo perimti Ukrainos pajėgų, 79 buvo apgadinti ir 65 buvo palikti“, – CNN cituoja „Oryx“ skaičiavimus.
J. Janovskio teigimu, ši statistika apima tik nuostolius, kuriuos stebėtojų komanda galėjo patvirtinti. Jo vertinimu, realus rusų prarastų tankų skaičius gali siekti apie 2 000.
„Rusija pradėjo karą turėdama apie 3 000 tankų... Tad yra didelė tikimybė, kad Rusija prarado pusę tinkamų naudoti tankų“, – pridūrė J. Janovskis.
J. Janovskio teigimu, iki karo pradžios Maskva rezerve turėjo apie 4 000 tankų. Tačiau daugelis jų išliko tik „ant popieriaus“. Taigi, net ir darant prielaidą, kad juos visus galima suremontuoti, Rusijos Federacija, anot J. Janovskio, vis tiek prarado apie 30 proc. ikikarinių savo tankų pajėgų.
„Oryx“ duomenimis, bendras rusiškos karinės įrangos nuostolis siekia beveik 9 100 vnt. Bendri Ukrainos nuostoliai – 2 934 technikos vienetai.
Tuo pat metu Ukraina kare prarado 459 tankus ir užėmė perėmė daugiau nei 500 rusų tankų.
15:29 | Ypatinga Zelenskio padėka Lietuvai
15:00 | Kadyrovas prabilo apie karą su Lenkija ir Trečiąjį pasaulinį
14:27 | Baltijos šalys ir Lenkija ragina 300 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos lėšų skirti Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) valstybių įšaldyti apie 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko rezervai turi būti panaudoti Ukrainos atstatymui – tai padaryti ragina Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos premjerais.
Bendrijos vadovams skirtame laiške pabrėžiama Rusijos atsakomybė už karo žiaurumus ir sunkius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę, taip pat būtinybė atlyginti žalą, kurią Ukrainoje padarė neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos karinė agresija, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra.
„ES ir Ukrainos viršūnių susitikime įsipareigojome Ukrainai, kad ES paspartins savo darbą siekdama panaudoti Rusijos viešąjį ir privatųjį įšaldytą turtą Ukrainai atstatyti pagal ES ir tarptautinę teisę. Tam, kad tesėtume pažadą Ukrainai, turime ne tik pakartoti savo įsipareigojimą, bet ir paspartinti darbą Taryboje jau dabar“, – rašoma laiške.
Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovai laiške pažymi, jog visas įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti naudojamas pagalbai nuo karo kenčiantiems ukrainiečiam ir Ukrainai atstatyti.
13:49 | Zelenskis dėkoja ES lyderiams už tvirtą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį per viršūnių susitikimą Briuselyje padėkojo Europos Sąjungos vadovams už paramą Kyjivui beveik metus trunkančioje kovoje su Rusijos invazija.
„Turiu jums asmeniškai padėkoti už tai, kad tvirtai remiate mūsų šalį ir mūsų siekius, mūsų siekį gyventi vieningoje ir laisvoje Europoje“, – sakė jis 27 ES šalių narių vadovams.
Briuselyje vykstančiame viršūnių susitikime V. Zelenskis paragino ES vadovus greičiau aprūpinti Ukrainą ginklais, kol Rusija dar nespėjo sutelkti pajėgų naujiems puolimams.
„Turime stiprinti mūsų bendradarbiavimo dinamiką, turime tai daryti greičiau nei agresorius“, – kolegoms Europoje sakė V. Zelenskis.
13:23 | Zelenskis baigia kelionę po Europą apsilankymu ES viršūnių susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artėja prie savo žaibiškai greito turo po didžiausius Kyjivo rėmėjus Europoje pabaigos – namo jis grįš su daugybe išreikšto prielankumo, pažadais suteikti daugiau karinės pagalbos ir jam įteiktu garbingiausiu Prancūzijos medaliu.
Ketvirtadienį Briuselyje 27 Europos Sąjungos lyderiai laukia šio įprastai chaki spalvos drabužiais vilkinčio vyro, tikėdamiesi įtikinti jį, kad blokas tvirtai remia prieš Maskvos invaziją bandančią atsilaikyti Ukrainą, Rusijai, kaip baiminamasi, rengiantis naujam puolimui.
Iš Paryžiaus atskridęs kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kuris jį apdovanojo Garbės legiono ordino Didžiuoju kryžiumi, V. Zelenskis dar kartą – per pastaruosius metus vaizdo ryšiu tą darė pustuzinį kartų – kreipsis į ES vadovus, kad pasinaudodamas savo charizma ir oratoriniais gebėjimais asmeniškai užtikrintų, jog niekas nepristabdys tvirtos Europos paramos Kyjivui.
„Faktas lieka tas pats: Rusija neturi laimėti šio karo“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
12:57 | Morawieckis: „Mes nesiderame su teroristais“
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis priešinasi deryboms tarp Ukrainos ir Rusijos, nes Rusija yra teroristinė valstybė.
„Mes nesiderame su teroristais. O dabar Rusija tapo teroristine valstybe“, – sakė jis interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“.
Anot M. Morawieckio, Lenkija karą Ukrainoje laiko egzistencine grėsme sau ir Europai. Po beveik metus trunkančios Rusijos invazijos, jis pažymėjo, kad „visiems turėtų būti aišku, kad grįžti į ankstesnį būvį neįmanoma“.
„Jei Rusija laimės, visos geopolitinės analizės gali būti išmetamos. Lenkija nepasirinko savo vietos žemėlapyje, bet puikiai supranta atsakomybę, kurią ši pozicija užtraukia. Pergalė prieš Rusiją yra ir Lenkijos, ir Europos valstybių reikalas“, – sakė premjeras.
12:28 | Anušauskas lankosi Ukrainoje, susitiko su gynybos ministru O. Reznikovu
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas lankosi Ukrainoje, susitiko su gynybos ministru Oleksejumi Reznikovu.
„Oficialaus dvišalio vizito diena Ukrainoje praėjo pokalbiuose su gynybos ministru O.Reznikovu, karinių pajėgų atstovais apie saugumo situaciją, Rusijos okupacinių pajėgų veiksmus, padėtį Juodojoje jūroje, paramos Ukrainai formas ir būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ir taip toliau. Savo susitikimuose išlaikome maksimalų galimą atvirumą, kuris leidžia mums suprasti bei įvertinti realią padėtį“, – feisbuke skelbė ministras.
Anot jo, Ukraina labai vertina Lietuvos paramą, kuri tampa vis įvairesnė.
„Kartu pasitaikė proga perduoti tiesioginę mūsų paramą ukrainiečių brigadų atstovams, kurie atvyko iš sunkiausių fronto ruožų. Mikolajivo srities vadovas Vitalijus Kim pasakojo apie vietinio pilietinio pasipriešinimo subtilybes. Galiu tik pakartoti tai ką pasakiau: žaviuosi ne tik ukrainiečių kariais, bet ir jų šeimomis, kurios jiems padeda šiame kare ginti šalį“, – rašė A. Anušauskas.
11:58 | Europos Parlamentas Zelenskį pasitiko sveikinimo šūksniais ir ovacijomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Europos Parlamentą Briuselyje pasakyti kalbos jo nariams.
Pasitinkant Ukrainos valstybės vadovą nuskambėjo jo šalies ir Europos Sąjungos himnai.
Europarlamentarai atsistoję plojo V. Zelenskiui, atvykusiam į Briuselį pirmo vizito nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Ukraina yra Europa ir jūsų šalies ateitis yra Europos Sąjungoje“, – savo kalboje sakė EP pirmininkė Roberta Metsola.
„Valstybės privalo greit apsvarstyti – kaip kitą žingsnį – tolimojo nuotolio sistemų ir lėktuvų, kurių jums reikia, tiekimą, kad būtų apsaugota laisvė, kurią pernelyg daug kas laikė savaime suprantama“, – pabrėžė R. Metsola.
President @ZelenskyyUa arrived to European Parliament.
— Anton Gerashchenko (@Gerashchenko_en) February 9, 2023
Ukraine is grateful to EU for standing with us! pic.twitter.com/DYQ53ncoWF
11:30 | Rusijos samdinių bendrovė „Wagner“ teigia užbaigusi verbavimą kalėjimuose
Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ ketvirtadienį pranešė, kad baigė verbavimo Rusijos kalėjimuose programą, kuria siekta sustiprinti Ukrainoje kovojančias Maskvos pajėgas.
„Kalinių verbavimas į privačią samdinių grupę „Wagner“ galutinai baigėsi“, – savo spaudos tarnybos išplatintame pranešime teigė jos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.
2022-ųjų viduryje pasirodė pranešimų, kad su Kremliumi susijęs verslininkas verbuoja kalinius kovoti, žadėdamas amnestiją grįžus į Rusiją, jei jie išgyvens.
J. Prigožinas pareiškime pridūrė, kad vykdomi visi įsipareigojimai grupuotei dirbantiems asmenims.
11:23 | V. Zelenskis atvyko į Briuselį raginti ES dėl pagalbos Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Briuselį paraginti Europos Sąjungos lyderius didinti pagalbą Rusijos puolamai jo šaliai, pranešė pareigūnai.
V. Zelenskis, kuris į Briuselį atskrido kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kreipsis į Europos Parlamentą ir dalyvaus ES lyderių susitikime.
10:46 | Žiniasklaida: „SpaceX“ apribojo Ukrainos galimybes naudotis „Starlink“ valdant dronus
Elono Musko kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ apribojo Ukrainos kariškių galimybes naudotis palydovinio ryšio „Starlink“ paslauga dronų valdymui, trečiadienį žiniasklaidai sakė kompanijos prezidentė Gwynne Shotwell.
Pasak G. Shotwell, kurią citavo naujienų agentūra „Reuters“, kompanija nenori, kad Ukrainos kariškiai naudotųsi „SpaceX“ technologijomis puolamiesiems veiksmams.
Kompanijos vadovė nurodė, kad sutartyje su Ukraina minimas tik „SpaceX“ įrangos naudojimas humanitariniais tikslais.
Be kitų dalykų, kompanijos terminalai padėjo aprūpinti ryšiu Ukrainos ligonines, bankus, fronto liniją.
10:16 | Zelenskis: E. Macronas „iš tikrųjų pasikeitė“ dėl Ukrainos
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas labai pakeitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu po to, kai ankstyvuoju Maskvos karo etapu siekė bendrauti ir su Rusija, trečiadienį paskelbtame interviu sakė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.
Interviu dienraštis „Le Figaro“ išspausdino kaip tik tuo metu, kai V. Zelenskis turėjo atvykti į Paryžių savo pirmojo vizito Prancūzijoje nuo invazijos pradžios beveik prieš metus.
Ukrainiečių lyderis kartais parodydavo savo nekantrumą dėl E. Macrono pozicijos. Pastarasis net prasidėjus Maskvos puolimui dažnai telefonu kalbėdavosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir net reiškė susirūpinimą, kad Rusija nebūtų pažeminta.
Tačiau dabar E. Macronas parodė, kad Paryžius nori remti Ukrainą tol, kol ji laimės karą, ir paskelbė, kad Kyjivui atsiųs lengvųjų tankų. Tai paskatino Berlyną pasekti jo pavyzdžiu ir ukrainiečiams atsiųsti sunkiųjų tankų „Leopard“.
„Manau, kad jis pasikeitė, – sakė V. Zelenskis. – Ir kad šį kartą jis pasikeitė iš tikrųjų. Juk galiausiai jis (E. Macronas) atvėrė duris tankų tiekimui.“
„Jis taip pat pritarė Ukrainos kandidatūrai į ES. Tikiu, kad tai buvo tikras signalas. Daug kalbėjomės su Prancūzija, Vokietija ir kitomis šalimis. Manau, kad tas pasitikėjimas šiandien yra tikras“, – pridūrė V. Zelenskis.
09:59 | „Foreign Policy“: Rusija paruošė ginkluotę Ukrainos puolimui
Rusijos karinės pajėgos būsimam puolimui Ukrainoje jau paruošė 1 800 tankų, 3 950 šarvuočių, 2 700 artilerijos sistemų, 810 daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS), 400 naikintuvų ir 300 sraigtasparnių.
Apie tai skelbia leidinys „Foreign Policy“, cituodamas Ukrainos karinį pareigūną, kuris pageidavo likti anonimu.
„Rusija pradėjo ginkluotis ir ruoštis būsimam puolimui. Ukrainos kariniais skaičiavimais, Rusija jau turi 1 800 tankų, 3 950 šarvuočių, 2 700 artilerijos sistemų, 810 sovietinių daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, tokių kaip „Grad“ ir „Smerč“, 400 naikintuvų ir 300 sraigtasparnių, paruoštų naujai atakų bangai“, – teigė leidinio šaltinis.
Ukrainos pareigūnai skaičiuoja, kad puolimui parengtų Rusijos karių skaičius Ukrainoje viršijo 300 000. „Foreign Policy“ kalbinto karininko teigimu, Ukraina „per artimiausias 10 dienų [tikisi] naujos didžiulės invazijos“.
Dabar Rusijos buvimas Ukrainoje gerokai viršija invazines pajėgas, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dislokavo 2022 metų vasarį, ir šį kartą jos sutelktos Rytų Ukrainoje.
Tačiau, pasak aukšto JAV kariuomenės pareigūno, Pentagonas mūšio lauke jau dislokuotus Rusijos karius pavadino „prastai aprūpintus, prastai apmokytus ir ūmius“.
08:51 | Rusijos pajėgos pradėjo naują didelio masto puolimą Rytų Ukrainoje
08:09 | Zelenskis: Ukraina iš Didžiosios Britanijos gaus ilgojo nuotolio ginklų
07:51 | E. Macronas ir V. Zelenskis kartu vyks į ES viršūnių susitikimą Briuselyje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio rytą kartu iš Paryžiaus išskris į Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą Briuselyje, pranešė Eliziejaus rūmai.
Netikėtai į kelionę po Europą išvykęs V. Zelenskis jau antrą kartą nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai prasidėjo Rusijos puolimas, paliko savo šalį. Gruodį jis buvo nuvykęs į Vašingtoną.
07:00 | Vėlai trečiadienį į Paryžių atvykusį V. Zelenskį pasitiko E. Macronas ir O. Scholzas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pirmą kartą nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į jo šalį, apsilankė Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, ragindamas sąjungininkus suteikti daugiau ginkluotės, ypač naikintuvų.
Vos antrą kartą nuo invazijos pradžios išvykęs į užsienį, V. Zelenskis praleido ceremonijų kupiną dieną Londone, kur susitiko su karaliumi Karoliu III ir kreipėsi į parlamentą.
Jo vizito į Prancūziją, kuris, priešingai, atrodė, kad buvo įtrauktas paskutinę minutę, metu vyko vėlyva vakarienė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, prie kurio prisijungė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Tačiau, nepaisant skirtingų formatų, V. Zelenskio reikalavimai buvo tie patys – daugiau ginklų, ypač naikintuvų ir ilgesnio nuotolio raketų, ir greitesnis jų pristatymas.
Jis paragino Prancūziją ir Vokietiją „kuo greičiau“ pristatyti kovinius lėktuvus ir sunkiąją ginkluotę, sakydamas, kad kovojant su Rusijos invazija svarbiausia yra laikas.
„Kuo greičiau Ukraina gaus sunkiąją tolimojo nuotolio ginkluotę, kuo greičiau mūsų pilotai gaus lėktuvus, tuo greičiau baigsis ši Rusijos agresija ir mes galėsime atkurti taiką Europoje“, – sakė jis Paryžiuje.
E. Macronas pažadėjo, kad jo šalis padės Ukrainai pasiekti pergalę kare ir toliau stengsis tiekti ginklus.
Prancūzija yra „pasiryžusi padėti Ukrainai pasiekti pergalę ir atkurti jos teisėtas teises“, sakė E. Macronas prieš vėlyvą vakarienę su V. Zelenskiu ir pridūrė, kad Paryžius „toliau dės pastangas“ tiekti Kyjivui ginklus.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankosi Jungtinėje Karalystėje – tai pirmas jo vizitas į šią šalį nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ir tik antroji patvirtinta jo kelionė už Ukrainos ribų karo metu.
► Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą dėl jos invazijos į Ukrainą, sakoma paskelbtame pareiškime.
► Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė, jog praėjus beveik metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios yra aišku, kad Maskvai nepavyks pasiekti savo tikslų.
