Atskleidė, kiek „Flamingo“ raketų pagaminama per mėnesį
Bendrovė „Fire Point“, kuri yra raketos „Flamingo“ kūrėja, didina savo gamybą. Pasak bendrovės vyriausiosios inžinierės Irinos Terech, šiuo metu jų įmonė pagamina 50 raketų per mėnesį. Apie tai ji papasakojo interviu „LIGA.net“.
Ji teigia, kad „Fire Point“ iki metų pabaigos planuoja pasiekti septynių raketų per dieną gamybos apimtį. Tačiau per rugpjūčio mėnesį įmonė pagamino vos 30 raketų.
„Kainos mažėjimą skatina mūsų pačių sukurta kompozicinių sparnų gamybos technologija, kuri gamybos ciklą sutrumpina nuo septynių dienų iki dviejų valandų. Tai leidžia sumažinti savikainą neprarandant efektyvumo“, – sakė I. Terech.
Anot jos, įmonė taip pat didelį dėmesį skiria gamybos robotizavimui ir unikalioms anglies pluošto vyniojimo technologijoms.
Kompanijos, gaminančios radioelektroninės kovos priemones, generalinio direktoriaus pavaduotojas, aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis mano, kad naujos Ukrainos raketos „Flamingo“ gali padėti sunaikinti neteisėtai rusų pastatytą Krymo tiltą.
Jis pažymėjo, kad tokiam uždaviniui Ukraina turi ir kitų „įdomių sprendimų“. Jo teigimu, „Flamingo“ labiau tinka strateginiams uždaviniams, pavyzdžiui, sunaikinti gamybos cechą toje pačioje Alabuhoje arba Kazanės aviacijos ar sraigtasparnių gamyklas.
Rusai ant vieno kaimo Ukrainos Zaporižios srityje numetė bombų, sužeisti du žmonės
Rusijos pajėgos ant Vozdvyživkos kaimo Ukrainos Zaporižios srityje numetė mažiausiai tris aviacines bombas, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Preliminarūs pranešimai rodo, kad buvo sužeisti du žmonės. Jiems bus suteikta visa reikalinga pagalba“, – teigė karinės administracijos vadovas.
Kaip jau skelbta, Rusijos pajėgos dieną atakavo Dnipropetrovsko srities Synelnykovės ir Nikopolio rajonus ir pridarė žalos.
Vladimiras Putinas: Ukrainoje fronto linijoje yra daugiau nei 700 tūkst. rusų karių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos fronto linijoje kovoja daugiau nei 700 tūkst. rusų karių.
„Fronto linijoje yra daugiau nei 700 tūkst. karių“, – per televiziją transliuotame susitikime sakė V. Putinas.
Riebus smūgis už 1400 kilometrų: Ukrainos dronai atakavo didelę Rusijos naftos perdirbimo gamyklą
Ukraina ketvirtadienį dronais atakavo didelę Rusijos naftos perdirbimo gamyklą, esančią maždaug už 1,4 tūkst. kilometrų nuo fronto linijos, pranešė abiejų šalių pareigūnai.
Ketvirtadienio incidentas yra naujausia iš virtinės dronų atakų prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, Kyjivui siekiant padaryti kuo didesnę žalą Maskvos gyvybiškai svarbiam energetikos sektoriui, kuris finansuoja plataus masto invaziją.
Šaltinis Ukrainos saugumo agentūroje SBU pranešė, kad ukrainiečių dronai pataikė į naftos perdirbimo gamyklą centrinėje Baškortostano srityje. Pasak šaltinio, ši gamykla priklauso Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“.
Rusijos socialiniuose tinkluose paplitusiuose, tačiau nepatvirtintuose vaizdo įrašuose matyti gaisras objekte ir į dangų kylantis tamsių dūmų stulpas.
Rusija paprastai nekomentuoja tokių incidentų, tačiau ketvirtadienį Rusijos Baškortostano regiono vadovas Radijus Chabirovas patvirtino, kad Ukraina pataikė į naftos perdirbimo gamyklą.
„Du dronai atakavo objektą. Aukų ir sužeistųjų nebuvo. Buvo aktyvuotos pasyvios ir aktyvios gynybos sistemos, o objekto apsauga atidengė ugnį, kad juos neutralizuotų“, – socialiniuose tinkluose ketvirtadienį nurodė jis.
„Vertiname padarytą žalą ir šiuo metu gesiname gaisrą“, – pridūrė jis.
Vasaros mėnesiais Ukrainos suduoti smūgiai sutrikdė reikšmingą dalį Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Rusija oficialiai neskelbia padarytos žalos masto, tačiau visoje šalyje smarkiai išaugo degalų kainos, o daugelyje regionų pastebimas degalų trūkumas.
Be to, Kremlius pratęsė benzino eksporto draudimą, siekdamas kontroliuoti kainas šalies vidinėje rinkoje.
Anksčiau ketvirtadienį „Gazprom Neft“ pranešė, kad atideda planinius techninės priežiūros darbus vienoje gamykloje, siekdama nepaaštrinti benzino krizės.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pagrasinęs nubausti šalis, perkančias rusišką naftą, kad nutrauktų svarbų pajamų srautą Rusijos prezidento Vladimiro Putino karui. Tačiau kol kas D. Trumpas įvedė vadinamuosius antrinius tarifus tik Indijai.
Volodymyras Zelenskis susitiko su ukrainiečių kariais Donecko srityje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė susitikęs su kariais rytinėje Donecko srityje.
„Susitikau su mūsų kariais, dalyvaujančiais Dobropilijos kontrpuolime. Kalbėjausi su gynėjais, padėkojau jiems už pasiekimus ir įteikiau jiems valstybinius apdovanojimus“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė prezidentas.
Ukraina sako gavusi iš Rusijos 1 tūkst. žuvusių karių kūnų
Ukraina iš Rusijos ketvirtadienį gavo 1 tūkst. žuvusių ukrainiečių karių kūnų, pranešė Kyjivas.
„Šiandien buvo imtasi repatriacijos priemonių. 1 tūkst. kūnų, kurie, pasak Rusijos pusės, priklauso Ukrainai, buvo grąžinti į Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas.
Ukraina grąžino 24 Rusijos karių kūnus mainais, pranešė kita vyriausybinė įstaiga, teikianti informaciją apie rusų karo belaisvius ir dingusius rusus kareivius.
Karių kūnų repatriacija ir karo belaisvių mainai yra viena iš nedaugelio sričių, kuriose Ukraina ir Rusija bendradarbiauja karo metu.
Nuo Rusijos invazijos 2022 metais abiejose pusėse žuvo dešimtys tūkstančių karių, nors nė viena pusė reguliariai neskelbia duomenų apie aukas.
Ukrainos projekto „Noriu rasti“ duomenimis, palaikų mainams tarpininkavo Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas.
Nepaisant JAV vadovaujamų pastangų diplomatinėmis pastangomis užbaigti konfliktą ir trijų tiesioginių derybų tarp Kyjivo ir Maskvos raundų, pažanga siekiant nutraukti kovas, regis, įstrigo.
Praėjusią savaitę Kremlius pareiškė, kad taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos yra „pristabdytos“.
Ukraina susigrąžino tūkstančio ukrainiečių kūnus
Į Ukrainą grąžinti 1 000 ukrainiečių kūnai, praneša UNIAN. Artimiausiu metu teisėsaugos pareigūnai atliks repatrijuotų kūnų ekspertizę ir identifikavimą.
JK sulaikyti trys asmenys, įtariami šnipinėjimu Rusijai
Jungtinės Karalystės (JK) kovos su terorizmu policija pietryčių Anglijoje sulaikė du vyrus ir moterį, įtariamus šnipinėjimu Rusijai, ketvirtadienį pranešė Metropoliteno policija.
„Visi trys buvo sulaikyti įtarus, kad padėjo užsienio žvalgybos tarnybai, pažeidžiant Nacionalinio saugumo įstatymo 3 straipsnį“, – pranešė policija, pridurdama, kad įtariamieji buvo nuvežti į policijos nuovadą Londone po to, kai buvo suimti Esekso grafystėje.
Australija sumažino Rusijos naftos kainų ribą ir įvedė sankcijas Rusijos šešėliniam laivynui
Australijos vyriausybė viršutinę Rusijos naftos kainos ribą mažina iki 47,60 JAV dolerio ir įveda tikslines sankcijas dar 95 vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui priklausantiems laivams.
Naujienų agentūros „Ukrinform“ duomenimis, apie tai pranešė Australijos vyriausybės Užsienio reikalų departamentas.
Departamentas mano, kad šis sprendimas sumažins Rusijos naftos rinkos vertę ir atims iš Rusijos karo ekonomikos dalį pajamų.
Šių veiksmų Australija ėmėsi kartu su Europos Sąjunga, Jungtine Karalyste, Kanada, Naująja Zelandija ir Japonija. Šalis taip pat laikosi visiško draudimo importuoti naftą ir naftos produktus iš Rusijos.
Be to, Australija ims taikyti tikslines sankcijas dar 95 Rusijos šešėlinio laivyno laivams. Taigi, nuo 2025 m. birželio Australijos vyriausybė jau bus pritaikiusi sankcijas daugiau nei 150 laivų.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha padėkojo Australijos vyriausybei ir savo kolegei Penny Wong už ryžtingą paramą Ukrainai ir už tai, kad jų šalis laikosi tarptautinės teisės normų.
„Mažindama Rusijos naftos kainos viršutinę ribą ir taikydama tikslines sankcijas 95 šešėlinio laivyno laivams, Australija padeda apriboti Rusijos galimybes finansuoti savo karą ir pakenkti taikai pasaulyje“, – pažymėjo vyriausiasis Ukrainos diplomatas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Europos Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su JAV ir Didžiojo septyneto šalimis, vis dar rengia naują, 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
Zaporižios srityje likviduota 18 karininkų: įvykdyta neįtikėtina operacija
Zaporižios srityje žolės padegėjai likvidavo 18 rusų karininkų, skelbia UNIAN.
Skelbiama, kad nežinomi asmenys padegė sausą žolę netoli Rusijos ginkluotųjų pajėgų 35-ojo karinio dalinio vadavietės. Ugnis greitai persimetė į patalpas ir bunkerius. Stiprūs dūmai užtvindė patalpas, vadai negalėjo evakuotis.
Dėl to buvo likviduota 18 karininkų.
Budrys ragina ES didinti gynybos finansavimą sieną su Rusija ir Baltarusija turinčioms šalims
Po pastarųjų incidentų Lenkijoje, kuomet į jos teritoriją įskrido beveik dvi dešimtys rusiškų dronų, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų skirti didesnį finansavimą su šalimis agresorėmis besiribojančioms Bendrijos valstybėms.
„Privalome stiprinti ES rytinį pasienį, nes būtent ten prasideda Europos saugumas. Būtinas didesnis ES finansavimas rytinėms ES narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija. Tikimės reikšmingo ES finansavimo Lietuvai ypač svarbioms iniciatyvoms – Baltijos gynybos linijos, Rytų skydo, dronų sienos“, – ketvirtadienį susitikęs su eurokomisaru Andriumi Kubiliumi kalbėjo K. Budrys.
Susitikime jis pabrėžė, kad išaugęs Europos Komisijos (EK) dėmesys gynybos sričiai bei naujos ES gynybos ir saugumo iniciatyvos yra labai svarbūs, siekiant stiprios ir atsparios Europos bei padėti nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.
K. Budrys taip pat pasveikino EK sprendimą Lietuvos gynybai skirti 6,3 mlrd. eurų pagal naują ES gynybos pajėgumų stiprinimo priemonę (SAFE).
Susitikime ministras su eurokomisaru taip pat aptarė paramos Ukrainą klausimus ir ES iniciatyvas, didinančiais Ukrainos gynybos pramonės integraciją į ES gynybos pramonę, būsimą ES daugiametę finansinę programą 2028–2034 metų laikotarpiu.
ELTA primena, kad praeitą savaitę Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos po pakartotinių oro erdvės pažeidimų vykstant Rusijos atakai prieš Ukrainą.
Lenkijos valdžia išardė tinklą, iš Ukrainos neteisėtai gabenusį jaunus vyrus
Lenkijos valdžios institucijos likvidavo nusikaltėlių tinklą, padėjusį jauniems vyrams neteisėtai išvykti iš Ukrainos.
Šią schemą suorganizavo geležinkelio mašinistai iš Ukrainos, kurie slėpė jaunuolius traukinių, vykstančių į pietryčių Lenkijos Peremislio miestą, lokomotyvuose.
Dėl šios bylos buvo sulaikyti du mašinistai, kuriems pateikti kaltinimai dėl organizuoto nusikalstamos veiklos ir pagalbos neteisėtai kertant Lenkijos sieną. Pranešama, kad jie už kiekvieną neteisėtai pervežtą asmenį ketino imti po 10 tūkst. JAV dolerių.
Peremislio apygardos prokuratūros atstovė spaudai Marta Petkowska ketvirtadienį naujienų agentūrai PAP sakė, kad kaltinamiesiems gresia maksimali aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė ir kad jie kaltės pagal jiems pateiktus kaltinimus nepripažino.
Tačiau, pasak M. Petkowskos, byla vis dar nagrinėjama ir artimiausiomis savaitėmis gali būti sulaikyti dar keli asmenys. Lenkijos valdžios institucijos kreipėsi į Ukrainą su prašymu bendradarbiauti.
Vietos sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Piotras Zakielarzas pranešė, kad taip pat buvo sulaikyti du Ukrainos piliečiai, patekę į Lenkiją tokiu būdu.
„Ukrainiečiai buvo sulaikyti Lenkijos teritorijoje, jiems pateikti kaltinimai dėl sienos kirtimo apgaulės būdu ir bendradarbiaujant su kitais asmenimis“, – naujienų agentūrai PAP sakė P. Zakielarzas.
Abu asmenys kaltę dėl savo veiksmų pripažino ir paaiškino, kad jų motyvas buvo noras išvengti šaukimo į Ukrainos kariuomenę.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 930 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų rugsėjo 18 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 98 tūkst. 380 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 930 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 tūkst. 191 (+2) priešo tanką, 23 tūkst. 277 (+0) šarvuotas kovos mašinas, 32 tūkst. 879 (+33) artilerijos sistemas, 1 tūkst. 491 (+1) daugkartinį raketų paleidimo įrenginį, 1 tūkst. 217 (+0) oro gynybos sistemų, 422 (+0) karo lėktuvus, 341 (+0) sraigtasparnį, 60 tūkst. 469 (+390) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 tūkst. 718 (+0) kruizinių raketų, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 62 tūkst. (+108) automobilių ir degalų cisternų, 3 tūkst. 965 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 48 rusų dronus iš 75
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 48 Rusijos paleistus dronus iš 75, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 21.00 val. rusai atakavo Ukrainą 75 koviniais dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Ketvirtadienio 9.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos oro gynyba šalies šiauriniuose, rytiniuose ir centriniuose regionuose numušė arba neutralizavo 48 dronus.
Registruoti 26 dronų smūgiai šešiose vietose.
Naktį į ketvirtadienį rusų agresoriai atakavo geležinkelio infrastruktūrą Myrhorodskio rajone Poltavos srityje. Nukentėjo vienas žmogus.
Dėl atakos keliuose geležinkelio ruožuose Poltavos srityje nėra elektros. Vėlavo traukiniai.
Rusijoje nugriaudėjo sprogimai: dronai atakavo Volgogradą, atšaukti skrydžiai
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai atakavo Rusijos Volgogrado regioną, skelbia „Ukrainska Pravda“. Čia veikia „Lukoil“ įmonė.
Vietos gyventojai pranešė apie daugiau nei dešimt sprogimų, skelbia minėtas leidinys, remdamasis pranešimais „Telegram“.
Vietos gyventojai sako, kad pirmiausia pietinėje Volgogrado dalyje pasigirdo variklio garsas, o vėliau sprogimai.
Volgogrado oro uoste buvo įvesti apribojimai, atšaukti du skrydžiai į Maskvą.
Regiono gubernatorius Andrejus Bočarovas pareiškė, kad dėl nukritusių dronų nuolaužų buvo išdaužyti langai ir apgadintas stogas dviejuose privačiuose namuose. Nukentėjusiųjų nėra.
Socialiniuose tinkluose spėjama, kad dronų tikslas buvo „Lukoil“ koncerno įmonė, kuri tiekia degalus rusų kariuomenei.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad per naktį budintys oro gynybos pajėgos perėmė ir sunaikino 43 Ukrainos dronus virš Rostovo, Volgogrado, Kursko ir Belgorodo sričių bei okupuoto Krymo.
Ukraina taip pat skelbia, kad rusai naktį atakavo šalį.
Gerasimovas meluoja Putinui? Versijos apie „pergales“ stipriai skiriasi
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad trečiadienį aukšto rango Rusijos karininkas, apžiūrėjęs savo kariuomenės pozicijas Ukrainoje, pareiškė, jog Maskvos pajėgos smarkiai žengia į priekį, o intensyviausi kovos veiksmai vyksta aplink Pokrovsko logistikos centrą. Ukrainiečiai kalba kiek kitaip, rašo „Reuters“.
Lenkija patvirtino: į namą pataikė pačių lenkų raketa
Lenkijos vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas ketvirtadienį patvirtino, kad Lenkijos karinio lėktuvo paleista raketa, skirta numušti Rusijos droną, greičiausiai buvo atsakinga už žalą, padarytą gyvenamajam namui Virikų kaime, esančiame rytinėje Lenkijoje.
Praėjusią savaitę virtinė Rusijos dronų pažeidė šalies oro erdvę, o Europos pareigūnai tai pavadino sąmoninga provokacija, dėl kurios Lenkija ir NATO nusiuntė naikintuvus dronus neutralizuoti.
Lenkija tuo metu teigė, kad dronai, kėlę tiesioginę grėsmę, naktį buvo numušti.
Saugumo tarnybas koordinuojantis T. Siemoniakas, duodamas interviu privačiam transliuotojui TVN 24, pakomentavo neseniai laikraščio „Rzeczpospolita“ paskelbtą pranešimą, kuriame, remiantis anoniminiais šaltiniais šalies saugumo struktūrose, buvo teigiama, kad namą Virikuose apgadino ne krintantis dronas, o nuklydusi priešlėktuvinė raketa, paleista Lenkijos naikintuvo F-16.
„Viskas rodo, kad tai buvo mūsų lėktuvo paleista raketa, skirta ginti Lenkiją“, – sakė T. Siemoniakas, pridurdamas, kad netrukus bus paskelbtas oficialus pareiškimas.
Ministras taip pat patikino, kad kariuomenė įsipareigojo padengti išlaidas, susijusias su turtui padaryta žala.
Zelenskio teigimu, Rusija per silpna, kad pradėtų naują didelį puolimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija neturi jėgų rengti naujų didelio masto puolimų, paminėdamas didelius karių nuostolius daugiau nei trejus su puse metų trunkančiame kare.
„Manau, kad šiuo metu trūksta jėgų didelio masto puolimui“, – socialinių tinklų platformoje „X“ rašė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Rusija patyrė tokius didelius nuostolius, kad negali pradėti tolesnių didelio masto veiksmų.
Abi šalys retai skelbia duomenis apie savo patirtus nuostolius, o ekspertai mano, kad tie, kurie ligi šiol buvo pateikti, yra gerokai per maži.
V. Zelenskio teigimu, šiais metais Rusija rengė operacijas keturiomis – Sumų, Novopavlivkos, Pokrovsko ir Zaporižios – kryptimis.
„Sumų operacija jau žlugo – Rusija patyrė didelių nuostolių, ypač gyvosios jėgos, ir perkėlė pajėgas į kitus frontus“, – rašė jis, pridurdamas, kad Ukrainos pajėgos juose padarė priešams dar daugiau nuostolių.
Rugpjūčio pradžioje Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis padėtį rytinėje Donecko srityje ties fronto linijomis prie Pokrovsko, Dobropilijos ir prie sienos su Dnipropetrovsko sritimi apibūdino kaip ypač sudėtingą.
V. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukraina tikisi netrukus gauti raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“ ir HIMARS. Pasak jo, pagal naują NATO prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo (PURL) mechanizmą Kyjivas iš partnerių jau gavo pagalbos už daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių.
Spalio mėnesį gavus daugiau lėšų, bendra pagalbos suma sieks apie 3,6 mlrd. dolerių, o pirmuosiuose dviejuose 500 mln. dolerių pagalbos paketuose turėtų būti ir raketų sistemoms „Patriot“ bei HIMARS. PURL yra skirtas koordinuoti Jungtinėse Valstijose sąjungininkų šalių lėšomis įsigytų ginklų tiekimą Ukrainai.
Putinas už raginimą baigti karą Ukrainoje patraukė pareigūną: analitikai įvardijo, ką tai reiškia
Aukšti Kremliaus pareigūnai, tikriausiai gavę Rusijos prezidento Vladimiro Putino pritarimą, pašalino Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotoją Dmitrijų Kozaką iš jo pareigų Kremliuje, sako JAV Karo studijų institutas (ISW).
Sprendimas esą priimtas po kelerių metų nesutarimų su V. Putino politika dėl karo Ukrainoje. Rusijos valstybinė žiniasklaidos priemonė RBK rugsėjo 17 d. pranešė, kad du šaltiniai teigė, jog D. Kozakas savaitgalį (rugsėjo 13–14 d.) „atsistatydino“ iš pareigų ir svarsto įvairius pasiūlymus pereiti į verslą.
Rusijos politologas Arkadijus Dubnovas rugsėjo 17 d. taip pat pranešė, kad šaltiniai Maskvoje teigė, jog D. Kozakas „savanoriškai“ paliko savo pareigas. A. Dubnovas teigė, kad D. Kozakas buvo vienintelis 2022 m. vasario 21 d. Saugumo Tarybos posėdžio dalyvis, kuris prieštaravo visapusiško įsiveržimo į Ukrainą pradžiai.
Rusijos žurnalistas Aleksejus Venediktovas rugsėjo 17 d. patvirtino A. Dubnovo informaciją. Pranešama, kad D. Kozakas karo pradžioje tarpininkavo sudarant susitarimą su Ukraina, kuris būtų užkirtęs kelią Ukrainos narystei NATO, tačiau V. Putinas, kaip pranešama, atmetė susitarimą, nes taip pat norėjo aneksuoti Ukrainos teritoriją.
„The New York Times“ rugpjūčio 10 d. pranešė, kad Vakarų ir Rusijos šaltiniai nurodė, jog D. Kozakas prarado įtaką Kremliuje po to, kai pastaraisiais mėnesiais patarė V. Putinui nedelsiant nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, pradėti taikos derybas ir sumažinti Rusijos saugumo tarnybų galias.
„Pranešimai apie D. Kozako nuolatinius nesutarimus su V. Putinu rodo, kad V. Putinas ir galbūt kiti Kremliaus įtakingi asmenys, tokie kaip Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenko, atleido D. Kozaką iš pareigų arba privertė jį „atsistatydinti“ savo noru.
Rugpjūčio 29 d. V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo panaikino Prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių santykių su užsieniu departamentą ir Tarpvalstybinio bendradarbiavimo departamentą, kuriuos abu prižiūrėjo D. Kozakas, tikriausiai ruošdamasis D. Kozako pasitraukimui.
Rugsėjo 17 d. pranešimai, kad D. Kozakas svarsto verslo pasiūlymus, taip pat paneigia ankstesnius rugpjūčio pabaigos pranešimus, kad D. Kozakas buvo kandidatas tapti prezidento įgaliotuoju atstovu Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje, o tai rodo, kad V. Putinas pastarosiomis savaitėmis galėjo nuspręsti visiškai pašalinti D. Kozaką iš vyriausybės“, – pastebi analitikai.
D. Kozakas anksčiau buvo vienas iš artimiausių V. Putino patarėjų ir prižiūrėjo Kremliaus strategiją Ukrainoje, kol Kremlius 2022 m. šią atsakomybę perdavė S. Kirijenko. S Kirijenko taip pat, kaip pranešama, neseniai perėmė D. Kozako vadovavimą Kremliaus Moldovos portfeliui.
„D. Kozako išėjimas iš Kremliaus sustiprins S. Kirijenko galią ir atsakomybę prezidento administracijoje. V. Putino sprendimas pašalinti iš savo artimiausių patarėjų ratą ilgametį Kremliaus pareigūną, išreiškus norą baigti karą Ukrainoje, dar labiau rodo, kad V. Putinas ir jo patarėjai vienijasi aplink savo įsipareigojimą tęsti karą Ukrainoje ir V. Putino maksimalistinius karo reikalavimus“, – pabrėžia ISW.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Trumpas pripažino: greitai užbaigti karo nepavyko, Putinas mane tikrai nuvylė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažino, kad jo pastangos greitai užbaigti karą Ukrainoje nedavė laukiamų rezultatų. Per bendrą spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Kiro Starmeriu JAV lyderis pareiškė, kad Vladimiras Putinas „jį nuvylė“, praneša „The Telegraph“.
„JAV jau nutraukė septynis karus visame pasaulyje, ir aš maniau, kad karo Ukrainoje nutraukimas, pasinaudojant mano santykiais su Putinu, bus lengviausia užduotis. Bet jis mane nuvylė. Jis tikrai mane nuvylė“, – pareiškė D. Trumpas.
Vis dėlto prezidentas užtikrino, kad konfliktas bus užbaigtas, ir išreiškė įsitikinimą, kad naftos kainų kritimas privers Maskvą nutraukti karo veiksmus. Jis kreipėsi į Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką su pasiūlymu aktyviau naudoti Šiaurės jūros išteklius. „Šiaurės jūros nafta yra fenomenali. Jūs turite milžiniškus išteklius, kuriuos reikia pradėti naudoti“, – pažymėjo D. Trumpas.
JAV prezidentas taip pat pareiškė, kad V. Putinas „žudo daug žmonių, bet jis praranda daugiau nei žudo“. „Atvirai kalbant, rusų kariai žūsta dažniau nei ukrainiečiai“, – patikslino jis.
Grįžęs į Baltuosius rūmus, D. Trumpas aktyviai bando užbaigti karą Ukrainoje. Jis grasino Maskvai sankcijomis ir tarifais, jei Kremlius atsisakys nutraukti karo veiksmus, ir net nustatė terminus paliaubų sudarymui. Tačiau pasibaigus terminams ribojančios priemonės nebuvo įvestos. Vašingtone tai paaiškino diplomatinėms pastangoms kylančiais pavojais.
Kaip rašė „Politico“, JAV ir Europos Sąjunga bando suderinti bendrą strategiją, kaip daryti spaudimą Rusijai, kurioje pagrindiniai instrumentai lieka nafta, dujos ir tarifų politika. Rugsėjo 12 d. Trumpas pareiškė, kad yra pasirengęs suduoti „stiprų smūgį“ Maskvai, taikydamas sankcijas Rusijos naftos pramonei ir bankams.
Vėliau JAV lyderis pabrėžė, kad sąlyga, kuomet Vašingtonas įvestų ribojančias priemones, yra NATO šalių atsisakymas pirkti rusišką naftą. Jis pridūrė, kad jį „šokiruoja“ kai kurių aljanso narių tęsiama prekyba su Maskva, nes tai silpnina JAV pozicijas derybose.