Popiežius dovanoja Ukrainai keturis greitosios pagalbos automobilius
Popiežius Pranciškus dovanoja Ukrainai keturis greitosios pagalbos automobilius, kurie bus naudojami karo su Rusija fronto linijoje, pirmadienį pranešė Vatikanas.
Nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasarį užpuolė savo kaimynę, popiežius jau yra padovanojęs ukrainiečiams tris greitosios pagalbos automobilius, ligoninės autobusiuką ir ultragarsinių tyrimų aparatų nuo priešų smūgių nukentėjusioms ligoninėms, taip pat keletą generatorių, maisto ir medikamentų.
„Šventasis tėvas nusprendė dar kartą pasiųsti savo atstovą į Ukrainą, kad pasiūlytų keturis karo veiksmų zonoms skirtus greitosios pagalbos automobilius su medicinine įranga, būtina gelbėti žmonių gyvybes“, – teigiama Vatikano pranešime.
Į Ukrainą vyks kardinolas Konradas Krajewskis, vadovaujantis Labdaros tarnybos dikasterijai.
Greitosios pagalbos automobiliai bus pažymėti Vatikano herbu.
„Šiuo Velykų atgimimo metu popiežius nori parodyti artumo gestą vienoje iš skausmingiausių vietų, kur jau trejus metus vyksta karas – kančios apimtoje Ukrainoje“, – rašoma Vatikano pranešime.
Nors iš Argentinos kilęs pontifikas ne kartą maldavo užbaigti karą, jo balsas siekiant paliaubų kokio nors poveikio neturėjo. Tačiau Vatikanas suvaidino vaidmenį vykdant kalinių mainus tarp Kyjivo ir Maskvos.
Po to, kai kovo 23 d. buvo išrašytas iš Romos ligoninės, kurioje gydėsi nuo plaučių uždegimo, 88-erių Pranciškus sveiksta Vatikane.
Šių metų kovas – pats blogiausias Ukrainai nuo karo pradžios
Šių metų kovas buvo pats blogiausias mėnuo Ukrainai pagal karinės technikos nuostolius per visą laikotarpį nuo tada, kai rusai pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, rašo UNIAN.
Jeigu žiūrėtume į Rusijos ir Ukrainos karinės technikos nuostolių santykį, 2025 m. kovas Ukrainai buvo blogiausias mėnuo nuo rusų plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų pradžioje. Tokią išvadą pateikia amerikiečių analitikas ir karo apžvalgininkas Dmitrijus Alperovičius savo anketoje socialiniame tinkle „X“.
Jis skelbia grafiką, anot jo, sudarytą remiantis atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) projekto „Oryx“ duomenimis. Šiame grafike vaizduojamas Rusijos ir Ukrainos karinės įrangos nuostolių karo metu santykis. Grafike matyti, kad 2025 m. kovą ukrainiečių nuostoliai yra šiek tiek didesni nei rusų – taip nutiko pirmą kartą per daugiau nei 3 metus trunkantį rusų pradėtą plataus masto karą Ukrainoje. Santykis buvo maždaug 1,1:1 Rusijos naudai.
Ukrainoje gimusi JAV įstatymų leidėja: ukrainiečiai turėtų atiduoti Rusijai žemes ir nuversti Zelenskį
Ukrainoje gimusi JAV įstatymų leidėja Victoria Spartz pareiškė, kad Ukraina turėtų atiduoti žemes Rusijai, o jos žmonės turėtų reikalauti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsistatydinimo, rašoma „Kyiv Independent“.
Balandžio 7 d. paskelbtame interviu laikraščiui „The Telegraph“ V. Spartz teigė, kad Ukraina negali reikalauti grąžinti visų okupuotų teritorijų. „Jei jie laimėtų karą, būtų visai kitaip“, – pridūrė ji.
Okupantų išpuolių kaina: Ukrainos gynybos pramonė nuo karo pradžios išaugo 20 kartų
Ukrainos gynybos pramonė išaugo nuo 70 mlrd. grivinų 2022 m. iki 1,5 trilijono grivinų 2025 m.
Tai pareiškė Ukrainos Parlamento Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenka, rašo „Ukrinform“.
„Mūsų saugumą garantuoja tik mūsų pačių gynybos pramonė, apmokyta kariuomenė ir ideologiškai paruošti žmonės, kurie yra pasirengę atgrasyti priešą... 2022 m. mūsų gynybos pramonė įvykdė valstybinių užsakymų už maždaug 70–80 mlrd. Grivinų (1,5–1,8 mlrd. eurų) – toks buvo jos pajėgumas. 2023 m. ši suma jau viršijo 200 milijardų (4,4 mlrd. eurų), 2024 m. – beveik 400 milijardų (8,9 mlrd. eurų), o 2025 m. ji pasirengusi įvykdyti užsakymų už 1,5 trilijono grivinų (33,3 mlrd. eurų)“, – informavo jis.
Kremlius vėl melavo – pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas raketos smūgis Kryvyj Rihe
Pasirodė filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip balandžio 4 d. Rusijos raketa smogė restoranui „RoseMarie“ Kryvyj Rihe. Rusijos Federacija tvirtina, kad šioje įstaigoje esą „vyko karinių vadų ir Vakarų instruktorių susitikimas“. Tačiau ši informacija neatitinka tikrovės, cituodami France 24 rašo UNIAN.
Paviešintoje filmuotoje medžiagoje matyti įstaigos darbuotojai ir lankytojai. Akivaizdu, kad restorane nebuvo jokių kariškių.
Toliau ieško preteksto kariauti: Kremlius skundžiasi, kad nekreipiama dėmesio į Putino „klausimus“
Kremlius pirmadienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau palaiko sumanymą Ukrainoje paskelbti paliaubas, tačiau vis dar yra daugybė neatsakytų klausimų dėl to, kaip pavyktų tai padaryti.
Savo ruožtu Ukraina jau sutiko su JAV pasiūlytomis visiškomis 30 dienų paliaubomis ir kovo 11 d. pareiškė, kad Kijevas yra pasirengęs žengti tokį žingsnį, jei Rusija taip pat sutiks su sąlygomis.
Nuo to laiko, kai vėl buvo išrinktas JAV prezidentu, Donaldas Trumpas stengiasi kuo greičiau pasiekti, kad Maskva ir Kyjivas susitartų dėl paliaubų, tačiau, nepaisant derybų su abejomis šalimis, jo administracijai kol kas nepavyko padaryti kokio nors proveržio.
„V. Putinas palaiko mintį, kad paliaubos yra reikalingos, tačiau prieš tai reikia atsakyti į visą aibę klausimų“, – pirmadienį žurnalistams pasakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Šie klausimai kybo ore, kol kas niekas mums į juos neatsakė“, – pridūrė jis, dėl pažangos stokos kaltindamas „Kyjivo režimo nekontroliuojamumą“.
D. Peskovo komentarai atkartoja ilgamečius melagingus naratyvus, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos vyriausybei, ir kartoja Kremliaus propagandinius teiginius apie būtinybę „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą – terminus, kuriais Rusija nuo 2022 m. pateisina savo visapusišką invaziją.
Trumpas apie Putino veiksmus Ukrainoje: „Man nepatinka bombardavimas“
Tuo tarpu D. Trumpas yra pareiškęs nepasitenkinimą dėl lėto derybų proceso, o kovą transliuotojui NBC pasakė, kad yra „užsiutęs“ ant V. Putino.
Sekmadienį kalbėdamas su žurnalistais jis sakė: „Mes kalbamės su Rusija. Norėtume, kad jie liautųsi. Man nepatinka tas bombardavimas. O bombardavimas vis tęsiasi ir tęsiasi“.
Kovą V. Putinas atmetė bendrą JAV ir Ukrainos pasiūlymą paskelbti besąlygiškas ir visuotines paliaubas, o JAV pasiūlymą dėl paliaubų Juodojoje jūroje sutiko priimti su sąlyga, kad Vakarai atšauks tam tikras sankcijas.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pasakė, kad D. Trumpas neketina „pakliūti į nesibaigiančių derybų (su Rusija dėl trejus metus vykstančio karo) spąstus“.
„Mes jau greitai – per kelias savaites, ne mėnesius – sužinosime, ar Rusija yra rimtai nusiteikusi dėl taikos, ar ne“, – pasakė jis.
Macronas ragina Rusiją nebenaudoti vilkinimo taktikos dėl Ukrainos
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino Rusiją nebenaudoti vilkinimo taktikos ir sutikti su ugnies nutraukimu Ukrainoje, kaip siūlo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Jau beveik mėnesį Rusija ne tik atsisako sutikti su ugnies nutraukimu, bet ir intensyvina civilių bombardavimą“, – sakė jis lankydamasis Kaire.
E. Macronas pažymėjo, kad tragiškų pasekmių Rusijos smūgiai Ukrainoje ir vėl turėjo prieš kelias dienas.
Kremlius pateikė standartinį atsakymą, sulaukus klausimo apie smūgį Kryvyj Rihui
Pirmadienį Rusija neigė apšaudžiusi civilinę infrastruktūrą po mirtino smūgio Vidurio Ukrainos Kryvyj Riho mieste, per jį žuvo 20 žmonių, įskaitant devynis vaikus.
„Jokie smūgiai į socialines įstaigas ir socialinę infrastruktūrą nevykdomi“, – paklaustas apie penktadienio puolimą atsakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Kremliaus teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palaiko mintį skelbti paliaubas Ukrainoje, tačiau liko daug neatsakytų klausimų, kaip jos veiks.
„V. Putinas palaiko susitarimą dėl paliaubų, bet vis dar yra daug neaiškumų, nes yra daugybė neatsakytų klausimų“, – sakė D. Peskovas.
Kremlius: V. Putinas pritaria paliauboms Ukrainoje, tačiau yra daug neatsakytų klausimų
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas remia paliaubų Ukrainoje idėją, tačiau vis dar turi daug klausimų dėl to, kaip jos veiktų.
„Putinas tikrai pritaria paliaubų būtinybės idėjai, tačiau tam reikia atsakyti į daugelį klausimų. Šie klausimai vis dar kabo ore ir kol kas niekas į juos neatsakė“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Ukrainos žvalgyba: Rusija „Shahed“ dronuose amerikietiškus komponentus keičia kiniškais
„Shahed“ tipo dronuose Rusija vis dažniau naudoja kiniškus komponentus, o ne amerikietiškus, kad apsaugotų juos nuo elektroninės karybos sistemų, feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR).
HUR paskelbė informaciją apie beveik 200 naujų dalių ir komponentų, aptiktų šešių tipų rusiškuose ginkluose. Tarp jų yra CRP antena, naudojama dronuose „Shahed“, Šiaurės Korėjos balistinė raketa KN-24, borto kompiuteris iš balistinės raketos Kh-47 „Kinžal“ ir nepilotuojami orlaiviai, tokie kaip „Supercam“ S350, „Gerbera“ ir „Zala“.
Naujose antenose CRP dronams „Geran-2“ (taip Rusija vadina dronus „Shahed“) tik du lustai buvo amerikietiškos kilmės. Tai rodo Rusijos pastangas sumažinti priklausomybę nuo komponentų iš šalių, kurios jai taiko sankcijas.
Anksčiau HUR pranešė, kad 2025 m. panaudoti dronai „Shahed“ turėjo naujas trukdymui atsparias antenas, pažymėtas kinų kalba. Vienoje tokioje antenoje iš 15 komponentų tik du buvo pagaminti JAV įmonių – „Texas Instruments“ ir „Linear Technologies“. Dauguma kitų dalių buvo pagamintos Kinijoje, įskaitant siųstuvus ir imtuvus, signalų generatorius, signalų keitiklius ir kitas mikroschemas. Pavyzdžiui, pagrindinį CRP lustą, analizuojantį gaunamus signalus ir nustatantį, kuriuos ignoruoti, pagamino Pekino mikroelektronikos technologijų institutas (BMTI).
Pirmą kartą Rusijos ginkluotėje buvo aptiktas Indijoje pagamintas komponentas – „Aura Semiconductor“ laikrodžio buferis. Dar dviejų komponentų kilmė kol kas nenustatyta, bet jie greičiausiai irgi pagaminti Kinijoje.
Portalo „Karas ir sankcijos“ skiltyje „Ginklų komponentai“ sukataloguotos iš viso 4672 dalys, rastos 164 rūšių ginkluose, Rusijos panaudotuose prieš Ukrainą.
2024 m. Rusija padidino Kinijos staklių, skirtų panaudoti gynybos pramonėje, importą.
Trumpo muitai aplenkė Rusiją, bet krizė – ne: rusai su nerimu stebi krintančias naftos kainas
Dėl stipraus rublio ir mažų naftos kainų šiais metais padidės Rusijos biudžeto deficitas, o tai dar labiau padidins spaudimą dėl karinių išlaidų ir privers vyriausybę skolintis daugiau, nei planuota, arba pasinaudoti dar likusiais fiskaliniais rezervais, teigia analitikai.
Rublio kursas dolerio atžvilgiu šiemet jau išaugo 26 %, nes santykiai su JAV pagerėjo, o karo Ukrainoje pabaigos galimybė yra išaugusi. Tačiau valiuta taip pat yra 12 proc. stipresnė už šių metų biudžete numatytą lygį, rašoma „Reuters“.
„Stiprus rublis yra palaima žmonėms, bet skausmas biudžetui. Taip yra todėl, kad pajamas už naftą ir dujas gauname užsienio valiuta, kuri vėliau konvertuojama į rublius“, – sakė ekonomistas Jevgenijus Koganas.
Jei valiuta visus metus išliks arti 81 rublio už dolerį, J. Koganas sakė, kad deficitas padidės iki 1,5 trilijono rublių – daugiau nei šiuo metu planuojama 1,2 trilijono.
Nors ministrų kabinetas siekė šiais metais sumažinti biudžeto atotrūkį iki 0,5 % bendrojo vidaus produkto, pirmieji ženklai nėra geri: per pirmuosius du šių metų mėnesius deficitas išsipūtė iki 1,3 proc.
Be to, nors neseniai vykusios JAV ir Rusijos derybos ir abiejų šalių prezidentų pokalbiai telefonu suteikė vilčių dėl taikos, jie dar nepadėjo pasiekti paliaubų.
Rublis ir nafta
Tuo tarpu tarptautinė Rusijos „Urals“ naftos mišinio kaina kovo viduryje nukrito iki 14 mėnesių minimumo – maždaug 54 JAV dolerių už barelį, todėl Maskvos fiskaliniams skaičiavimams naudojama rublio kaina tapo žemiausia nuo 2023 m. birželio mėn. – net 29 proc. mažesnė už 2025 m. biudžeto orientyrą.
Mažesnė naftos kaina paprastai lemia rublio silpnėjimą, tačiau šiuo metu rublis kaip tik stiprėja, o kai kurie ekonomistai dabartinį valiutos kurso „atsiejimą“ nuo naftos kainos pavadino unikalia Rusijos ekonomikos situacija.
Banko „TsentroKreditBank“ ekonomistas Jevgenijus Suvorovas mano, kad biudžeto mažinimas taps neišvengiamas, jei naftos kaina nukris iki 50 JAV dolerių už barelį ar mažiau.
„Kaip tai padaryti vykstant kariniams veiksmams, neaišku“, – sakė jis.
Nafta pinga
Tuo metu naftos kainos po Trumpo muitų įvedimo ir kilusio chaoso pasaulio rinkose toliau krenta, o Rusijos naftos eksportas taip pat kenčia.
Įvedus didelio masto JAV muitus, naftos vertė toliau krenta – rinkos baiminasi nuosmukio, dėl kurio nukentės pasaulinė paklausa, praneša „Reuters“.
Pirmadienį „Brent“ rūšies naftos kaina sumažėjo 1,41 JAV dolerio (-2,15 proc.) – iki 64,17 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina sumažėjo 1,35 JAV dolerio (-2,18 proc.) – iki 60,64 JAV dolerio. Abi rūšys per penktadienį prarado apie 7 proc. po to, kai Kinijos atsakomieji muitai suintensyvino prekybos karą.
Smarkiai atpigo ir Rusijos „Urals“ rūšies nafta: dabar ji kainuoja 56,27 JAV dolerio už barelį, o Rusija šių metų biudžete planavo naftą pardavinėti po 70 JAV dolerių.
Ekspertai pažymi, kad pastaruoju metu rusiška „Urals“ nafta buvo pardavinėjama su 15-20 proc. nuolaida, skaičiuojant nuo „Brent“ naftos kainos.
D. Trumpo muitai nesitaikė tiesiogiai į Rusiją, tačiau dėl pasaulinės prekybos sulėtėjimo ir mažėjančių naftos kainų patiriama šalutinė žala vis dar skaudžiai atsiliepia jos ekonomikai, ypač nuo naftos priklausomam biudžetui.
Suomija: JAV turėtų pateikti planą, jeigu ketina išvesti pajėgas iš Europos
Jeigu JAV iš tiesų ketina išvesti savo pajėgas iš Europos, tai ji turėtų pristatyti NATO narėms Europoje aiškų planą, kaip tai būtų įgyvendinta. Apie tai Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas sakė interviu leidiniui „Politico“.
„Mums reikia turėti kokį nors bendrą veiksmų planą su amerikiečiais, jeigu amerikiečiai keičia konvencinių gynybos pajėgumų balansą Ramiojo Vandenyno regione“, – sakė ministras, duodamas interviu telefonu po neformalaus Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikimo Varšuvoje.
A. Hakkanenas ragina Vašingtoną sukurti „aiškų veiksmų planą“ tam, kad Rusija „neturėtų galimybės pabandyti ką nors padaryti“. Be to, jis mano, kad JAV planas turėtų būti suderintas su ES iniciatyvomis, kuriomis siekiama sustiprinti ES gynybos pajėgumus.
Anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas taip pat sakė JAV gynybos sekretoriui Pete‘ui Hegsethui, kad JAV turi sukurti veiksmų planą siekiant išvengti gynybos pajėgumų spragų, o naštos pasidalinimą reikia organizuoti palaipsniui, žinant, kas ką daro, tuo atveju, jeigu JAV iš tiesų nukreips pajėgas iš Europos į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
B. Pistoriusas sakė neišgirdęs atsakymo nei iš Baltųjų rūmų, nei iš Pentagono, JAV gynybos departamento.
Europos valstybės siekia skubiai peržiūrėti žemyno gynybos sistemą tuo metu, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pradėjo ekonominį karą prieš ES, grasina užimti Grenlandiją, nori gerinti santykius su Rusija ir perspėja, kad JAV gali neginti NATO valstybių, jeigu manys, kad šios nepakankamai investuoja į gynybą.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje nesureikšmino būgštavimų dėl JAV įsipareigojimų Aljansui ir apibūdino juos kaip „isteriją“.
Tame pačiame susitikime NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, kad Aljanse nebus netikėtumų, o jeigu JAV dėmesys nukryps nuo Europos link Azijos, tai bus padaryta „labai koordinuotai“.
„Net žodį „rusų“ bijo pasakyti“: Ukraina gedi nužudytų vaikų, Zelenskį nustebino JAV reakcija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po savaitgalį Rusijos įvykdyto apšaudymo, kurio metu žuvo 20 žmonių, iš jų – net 9 vaikai – sukritikavo JAV reakciją. Ambasadorė Kyjive Bridget Brink „X“ parašė esanti sukrėsta dėl to, kad „balistinė raketa pataikė į vaikų žaidimų aikštelę ir restoraną Kryvyj Rihe“, nenurodydama, jog tai yra Rusijos darbas.
Ministrė: Ukraina netrukus nusiųs į JAV komandą derėtis dėl naudingųjų iškasenų
Ukraina netrukus nusiųs komandą į Vašingtoną pradėti derybų dėl naujo susitarimo projekto, pagal kurį JAV gautų prieigą prie vertingų Ukrainos naudingųjų iškasenų, naujienų agentūrai AP sakė ukrainiečių vicepremjerė ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.
„Naujas JAV (pateiktas) susitarimo projektas rodo, kad ketinimas įkurti fondą ar bendrai investuoti išlieka“, – šeštadienį lankydamasi Ukrainos šiaurėje sakė J. Svyrydenko.
Kyjivo delegacijoje bus Ekonomikos, Užsienio reikalų, Teisingumo ir Finansų ministerijų atstovų.
Ilgai trunkančios derybos dėl naudingųjų iškasenų jau sukėlė įtampos tarp Kyjivo ir Vašingtono. Abi šalys rengėsi vasarį pasirašyti susitarimo gaires, bet šis planas žlugo po Ovaliajame kabinete įvykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo, JAV viceprezidento J. D. Vance'o ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčo.
Kai kuriems Ukrainos įstatymų leidėjams nutekinus naują susitarimo projektą, kritikai jį pavadino ne ką daugiau nei bandymu atimti iš Kyjivo Ukrainos gamtinių išteklių ir infrastruktūros kontrolę. Kaip rodo nutekintas dokumentas, naujajame projekte kalbama ne tik apie retuosius mineralus, bet ir apie gamtines dujas bei naftą.
Zelenskis: Rusija atmeta paliaubas, kad išsaugotų galimybę inicijuoti smūgius iš jūros
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija atsisako sutikti su besąlygiškomis paliaubomis, jog išsaugotų galimybę inicijuoti raketų atakas prieš Ukrainą iš jūros.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pasakė savo vakariniame kreipimesi į tautą.
Pasak Ukrainos lyderio, per naujausią Rusijos ataką buvo pasitelktos raketos, kurios buvo paleistos iš Juodosios jūros. V. Zelenskis teigė, kad Ukrainos partneriai tiksliai žino, kurie laivai dalyvavo atakoje ir iš kurios jūros dalies buvo paleistos raketos.
„Tai viena iš priežasčių, kodėl Rusija iškraipo diplomatiją, kodėl ji atsisako sutikti su besąlygiškomis paliaubomis, – jie nori išsaugoti galimybę smogti į mūsų miestus ir uostus iš jūros“, – kalbėjo valstybės vadovas.
V. Zelenskis pažymėjo, kad paliaubos jūroje nėra susijusios tik su laivybos laisve ir maisto produktų eksportu, o ir su bendru saugumu bei galimybe priartinti taiką.
Ukrainos prezidentas sakė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nenori užbaigti karo, nes jis nori išsaugoti gebėjimą bet kurią akimirką jį eskaluoti dar didesne jėga.
„Būtent todėl turi tęstis visų formų spaudimas Rusijai: mūsų gebėjimų apsiginti stiprinimas, sankcijų išlaikymas ir garantavimas, kad bet kokia diplomatija, bet kokie pokalbiai su Maskva, nepaliktų jiems jokios galimybės žudyti“, – akcentavo V. Zelenskis.
Trumpas apie Putino veiksmus Ukrainoje: „Man nepatinka bombardavimas“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 6 d. dar kartą paragino nutraukti ugnį Rusijos ir Ukrainos kare ir paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sustabdyti smurtą.
„Kalbamės su Rusija. Norėtume, kad jie liautųsi, – sakė D. Trumpas žurnalistams lėktuve „Air Force One“. – Man nepatinka bombardavimas, bombardavimas tęsiasi ir tęsiasi, kiekvieną savaitę žūsta tūkstančiai jaunų žmonių.“
Jo komentarai nuskambėjo po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis atnaujino savo raginimą imtis ryžtingo JAV atsako į nuolatinius Rusijos išpuolius prieš Ukrainą.
Kyjivas sutiko su visiškomis paliaubomis, o Kremlius toliau vilkina
Ukraina jau sutiko su JAV siūlomomis visiškomis 30 dienų paliaubomis ir kovo 11 d. pareiškė, kad Kyjivas yra pasirengęs tokiam žingsniui, jei Rusija taip pat sutiks su sąlygomis. Iki šiol Rusija atsisakė.
„Putinas nenori nutraukti karo, jis ieško būdų, kaip išsaugoti galimybę bet kuriuo metu vėl jį atnaujinti, ir dar didesne jėga“, – sakė V. Zelenskis balandžio 6 d. vakare sakydamas kalbą.
„Būtent todėl turi būti tęsiamas visų formų spaudimas Rusijai: stiprinami mūsų gebėjimai apsiginti, išlaikomos sankcijos ir užtikrinama, kad diplomatija – bet koks pokalbis su Maskva – nepaliks jiems jokių galimybių žudyti.“
V. Zelenskis pridūrė, kad Ukraina laukia atsako iš Jungtinių Valstijų – „kol kas tokio atsako nėra – ir mes taip pat laukiame atsako iš visų Europoje ir visame pasaulyje, kurie tikrai nori taikos“.
V. Zelenskio kalba nuskambėjo po to, kai balandžio 6 d. naktį Rusija surengė naujausią masinį išpuolį prieš Ukrainą. Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido 23 raketas ir 109 bepiločius, nukreiptus į Kyjivo, Sumų, Charkovo, Chmelnickio, Čerkasų ir Nikolajevo sritis, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Kyjivo valdžios institucijos patvirtino, kad per naktinę ataką žuvo vienas žmogus ir trys buvo sužeisti.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat prisijungė prie siekio nutraukti ugnį. „Nors Ukraina beveik prieš mėnesį priėmė prezidento D. Trumpo pasiūlymą 30 dienų visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį, o mes su visais partneriais ieškome būdų, kaip užtikrinti taiką, Rusija su nauju intensyvumu tęsia karą, nerodydama jokios pagarbos civiliams gyventojams“, – sakė E. Macronas.
„Šie Rusijos smūgiai turi būti nutraukti. Turi būti kuo greičiau pasiektos paliaubos. Ir turi būti imtasi ryžtingų veiksmų, jei Rusija ir toliau vilkins ir atmes taiką“, – pridūrė E. Macronas.
Tuo tarpu Kremliaus derybininkas Kirilas Dmitrijevas balandžio 6 d. paskelbė, kad nauji Rusijos ir Jungtinių Valstijų kontaktai gali įvykti jau kitą savaitę.
Duodamas interviu Rusijos valstybės kontroliuojamai Pirmajam televizijos kanalui, K. Dmitrijevas išreiškė „atsargų optimizmą“ dėl atnaujinto diplomatinio bendradarbiavimo ir pabrėžė dvišalių ryšių atkūrimo svarbą.
Rutte: jei NATO šalys išlaikytų išlaidas gynybai ties 2 proc. BVP riba, po trejų metų jos negalėtų apsiginti
Jei NATO valstybės narės išlaikytų savo išlaidas gynybai ties 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) riba, po trejų-penkerių metų NATO negalėtų apsiginti.
Tai duodamas interviu stočiai „CBS News“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Jei liktume prie senujų 2 proc., po trejų-penkerių metų negalėsime apsiginti“, – sakė jis.
Jis tikino, kad „stulbina“ matyti, kiek milijardų eurų NATO priklausančios Europos šalys įsipareigojo skirti gynybai per pastaruosius porą mėnesių. „Turime tai daryti ir toliau“, – pridūrė M. Rutte.
Kiek anksčiau NATO vadovas tvirtino, kad, siekiant užtikrinti Europos saugumą, būtina didinti Europos gynybos biudžetus ir plėsti ginklų gamybą.
Ukraina Rusijos pranešimus apie perimtas teritorijas vadina dezinformacija
Ukrainos pasienio pareigūnas sekmadienį teigė, kad Rusijos pranešimai apie užimtą kaimą Sumų pasienio ruože buvo „dezinformacija“.
„Priešas tęsia savo dezinformacijos kampaniją, meluodamas apie užimtas gyvenvietes Sumų srityje ir apie prasiveržimus pro pasienį“, – sakė Ukrainos valstybės pasienio tarnybos atstovas Andrijus Demčenko. Maskva sekmadienį teigė „išlaisvinusi“ Basivkos kaimą, esantį netoli Rusijos kontroliuojamos Kursko srities.
Zelenskis: JAV dar nepateikė atsakymo po to, kai Rusija atmetė pasiūlymą dėl paliaubų
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį apgailestavo, kad Jungtinės Valstijos nereaguoja į Rusijos atsisakymą pasirašyti „visiškas ir besąlygiškas paliaubas“.
Toks jo komentaras nuskambėjo po to, kai per raketų ir dronų atakas praėjusią naktį Ukrainoje žuvo du žmonės.
Per masinę rusų raketų ir dronų ataką naktį Ukrainoje taip pat sužeisti septyni žmonės, sakė V. Zelenskis, įspėdamas, kad Maskvos oro atakų prieš kaimyninę šalį daugėja.
Ukraina sutiko su JAV pasiūlymu dėl besąlygiškų ir visiškų paliaubų daugiau nei trejus metus trunkančiame kare, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jį atmetė.
Laukiame Jungtinių Valstijų atsakymo – kol kas jokio atsakymo nėra“, – skundėsi V. Zelenskis.
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė kaimą Ukrainos Sumų srityje.
Rusija „anksti šį rytą surengė masinę ataką prieš visą Ukrainą, panaudodama balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir dronus“, – anksčiau sekmadienį sakė vicepremjerė Julija Svyrydenko.
V. Zelenskis įspėjo, kad Rusijos oro atakų prieš Ukrainą daugėja, ir užsiminė, kad tarptautinis „spaudimas Rusijai vis dar nepakankamas“.
Kyjive sprogimai girdėjosi per naktį; sekmadienio ryte virš miesto kilo tamsių dūmų stulpas, matė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Sostinėje, „preliminariais duomenimis, vienas žmogus žuvo, o (dar) trys buvo sužeisti, du iš jų hospitalizuoti“, socialiniuose tinkluose parašė miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Meras Vitalijus Klyčko sakė: „(Kyjivo) Darnycios rajone rastas per priešo ataką žuvusio vyro kūnas. Jis buvo gatvėje, netoli sprogimo epicentro. Vyro tapatybė nustatinėjama.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai kaip ir tikėjausi kacapų ubliudkai melavo, kad jie smūgiavo ne vaikus, o atseit į ''nato samdinius''. Tačiau yra net keli įrodymai, kad kacapai nužudė būtent vaikus
1-rusų propagandos naratyvas niekada nestovi vietoje, jis nuolat kinta:prisiminkime mh17 lėktuvo teraktą, kai kacapai patys prisipažino, kad smogė jie, tik kai suprato, kad smogė civilių lėktuvui, kaltę permetė Ukrainai
2-kacapinių fašistų telegramuose jie juokėsi iš žuvusių vaikų-kad ir kaip pikta buvo tai skaityti, tai rodė kad jie patys prisipažino, kad žudė vaikus, o ne ''nato samdinius''
3-dabar gyvename 21a. jei įvyksta kas, video internete atsiranda jau greičiau nei per minutę, tad mes puikiai matėme kas dėjosi Krivij Rihe tądien.
O kacapiniams fašistams, kurie nužudė vaikus, priminimas-Izraelis medžioja nacius net dabar po 80+ metų-tad anksčiau ar vėliau ateis ir jūsų eilė iškeliauti pas Kobzoną.
Slava Ukraini, smert kacapam!
„The Washington Post“ nurodė, kas gali kliudyti taikos Ukrainoje deryboms
Didžiausia Europoje Zaporižioss atominė elektrinė greičiausiai taps vienu iš pagrindinių kliūčių taikos derybose, nes Ukraina negali sau leisti laikyti jos Rusijos rankose, o rusai jau paskelbė, kad užimtas objektas yra teisėtas jų grobis. Apie tai rašo „The Washington Post“.
Leidinyje pažymima, kad atominė elektrinė buvo vienas iš Ukrainos energetinės, o kartu ir ekonominės nepriklausomybės simbolių. Ji gamino 20 proc. visos Ukrainos elektros energijos, kurios pakako ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir eksportuoti į Europą.
Tačiau dabar elektrinė virto kitu simboliu – Rusijos siekio užvaldyti Ukrainą ir pajungti jos ekonomiką savo poreikiams simboliu. Arba bent jau sugriauti ukrainiečių viltis, kad jie, būdami Europos Sąjungos dalimi, klestės.
Dabar atominė elektrinė neveikia. Tačiau rusai ją pavertė karine baze ir treniruojasi žudyti ukrainiečius, puldami Nikopolio miestą, esantį priešais elektrinę kitoje Dnipro upės pusėje. „The Washington Post“ cituoja Nikopolio karinės administracijos vadovą Jurijų Bahną, kuris sakė, kad užgrobus atominę elektrinę, rusai ten pradėjo rengti karius, kad šie treniruotųsi artilerijos ir bepiločių lėktuvų smūgiams Nikopolio mieste. Per visą tą laiką žuvo 79 Nikopolio gyventojai, dar 400 buvo sužeisti, apgadinta apie 7 000 pastatų.
Nuolatinė Rusijos okupacija atominėje elektrinėje yra blogiausias scenarijus Ukrainai, pažymi publikacijos autorius. Tai reiškia, kad Ukraina ir toliau praras elektrinės teikiamą energetinį potencialą. Tai taip pat reiškia, kad elektrinės satelitinio miesto Enerhodaro gyventojai niekada negalės grįžti namo. Nikopolio gyventojams tai taip pat reikš nuolatinę grėsmę.
Baltieji rūmai pasiūlė savo scenarijų, kaip deokupuoti Zaporižios atominę elektrinę – Amerikos kontrolė būtų „geriausia šios infrastruktūros apsauga“, žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią idėją atmetė, pabrėždamas, kad atominė elektrinė yra Ukrainos valstybės nuosavybė. Rusija taip pat nerodė noro grąžinti tai, ką pavogė.
„Jėgainės grąžinimas Rusijos branduolinei pramonei yra seniai žinomas faktas, kurį tarptautinei bendruomenei tereikia pripažinti. Perduoti pačią atominę elektrinę ar jos kontrolę Ukrainai ar bet kuriai kitai šaliai neįmanoma“, – kovo 25 d. pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.