Svarbiausi įvykiai:
23:59 | Ukraina numušė rusų lėktuvą
Ukrainos kariuomenė numušė dar vieną Rusijos lėktuvą, rašo UNIAN.
Šį kartą ukrainiečiai „nutupdė“ rusų atakos lėktuvą Su-25. Lėktuvas numuštas Pokrovsko kryptimi, rytų Ukrainoje, Donecko srityje.
Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, padėtis šioje vietoje išlieka sudėtinga.
„Pokrovsko kryptimi atakų skaičius išaugo iki 25. Visų pirma priešas su šturmo grupėmis ir technika bando įsiveržti į mūsų kovinius įsakymus. Padėtis išlieka įtempta – tebevyksta devyni koviniai susirėmimai. Turimais duomenimis, Ukrainos kariai sunaikino Rusijos atakos lėktuvą Su-25“, – sakoma pranešime.
23:31 | Lenkija svarsto savo sistemomis numušinėti rusų raketas virš Ukrainos
Lenkija svarsto galimybę savo oro gynybos sistemomis numušinėti Rusijos raketas prie Lenkijos sienų, sako Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis, rašo „Ukrinform“. Anot jo, kol kas konkrečių sprendimų priimta nėra.
Ukraina jau kurį laiką kalba apie galimybę panaudoti partnerių ginkluotę numušinėti rusų raketas virš Ukrainos.
„Šis klausimas svarstomas teisiniu ir techniniu požiūriu, tačiau jokių sprendimų šiuo klausimu nėra priimta“, – sako P. Wronskis.
Anot jo, Ukraina jau kreipėsi į Lenkiją su tokia iniciatyva. Diskusijas šiuo klausimu paskatino incidentas kai Rusijos raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę ir ten išbuvo 39 sekundes.
Pasak P. Wronskio, diskutuojama apie tai, ar Lenkijos oro gynybos sistemos galėtų numušti tokias raketas virš Ukrainos teritorijos ir kokios galėtų būti tokio žingsnio teisinės pasekmės. Laukiama ekspertų vertinimo.
Kartu Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pabrėžė, kad nekalbama apie fizinį Lenkijos oro gynybos sistemos elementų perdavimą Ukrainai.
„Lenkijoje apie tai apskritai nediskutuojama. Nėra jokios galimybės, kad Lenkijos oro gynybos sistema būtų už šalies sienų“, – pabrėžia jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad NATO gali numušti Rusijos raketas, skrendančias virš Ukrainos, be Ukrainos oro erdvę kertančių lėktuvų.
Pasak jo, tai būtų grynai gynybinė taktika ir nesukeltų tiesioginės kovos su Rusijos kariuomene pavojaus.
22:57 | Švedijos kariuomenės vadas: karas Ukrainoje atsidūrė aklavietėje ir truks dar ilgai
Karas Ukrainoje atsidūrė aklavietėje ir gali tęstis labai ilgai. Tokią nuomonę interviu Vokietijos žiniasklaidos tinklui RND išsakė Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Mikaelis Bydenas, rašo UNIAN.
„Yra tik nedideli pasiekimai, fronto linija tai vienur, tai kitur pasislenka – apskritai situacija yra labai sudėtinga. Karas jau kelis mėnesius yra aklavietėje, ir šiuo metu jokių pokyčių nematyti. Karo pabaigos nematyti, ir nei Rusija, nei Ukraina nėra pajėgios kariniu būdu jį laimėti. Tikėtina, kad karas tęsis labai ilgai“, – nurodo jis.
Pasak M. Bydeno, Švedija į šią situaciją atsižvelgia savo strateginiuose saugumo planuose, taip pat formuodama karinę pagalbą Ukrainai.
Švedijos kariuomenės vadas pažymėjo, kad Rusija vis dar yra pranašesnė už Ukrainą karinio potencialo požiūriu, o tai tiesiogiai atsispindi fronte.
„Putinas parengė Rusijos ekonomiką karui taip, kaip mes negalime. Rusai dabar gamina didžiulį kiekį ginklų, daug daugiau nei mes galime tiekti Ukrainai“, – sako jis.
Kartu Švedijos pajėgų vadas pabrėžia, kad nei pačioje Švedijoje, nei kitose NATO šalyse neišseko politinė valia remti Ukrainą. Pasak jo, problema slypi bendrame Vakarų lėtume.
22:07 | Ukrainoje nurodyta karinėn tarnybon paleisti pirmuosius kalinius
Ukraina paleido pirmuosius kalinius, tarnausiančius jos ginkluotose pajėgose pagal naująją programą, pagal kurią kovoti pasirengę nuteistieji paleidžiami lygtinai, trečiadienį pranešė regioninis teismas.
Kyjivo teigimu, po to, kai šį mėnesį buvo priimtas įstatymas, numatantis galimybę į kariuomenę imti kalinius, tarnauti ginkluotose pajėgose pasiprašė daugiau nei 3 000 nuteistųjų.
Toks sprendimas buvo priimtas, nes Kyjivui sunkiai sekasi rasti karių kovoti fronte, ir primena panašius metodus, kurie yra taikomi Rusijoje, kur nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 m. vasarį į Ukrainą buvo išsiųsta dešimtys tūkstančių kalinių, kuriems buvo pažadėta amnestija.
Šalies vakaruose esančio Chmelnyckio miesto teismas nurodė antradienį priėmęs sprendimą lygtinai paleisti du už vagystes nuteistus vyriškius, kurių vienas yra gimęs 2000 m., o kitas – 1981 m., kad jiedu galėtų įstoti į šalies nacionalinę gvardiją.
„Teismas patenkino jų prašymus ir nurodė Chmelnyckio sulaikymo centrui paleisti vyriškius lygtinai, kad jie galėtų tuojau pat pradėti karinę tarnybą pagal sutartį“, – teigiama trečiadienį paviešintame teismo pranešime.
„Abu šie vyrai sveikatos atžvilgiu yra tinkami karinei tarnybai, perėjo profesinę ir psichologinę atranką ir yra pakankamai geros fizinės būklės“, – pridūrė teismas.
Jiems bus skirta priežiūra bei bus draudžiama be vado leidimo pasišalinti iš savo karinio dalinio ar keliauti asmeniniais reikalais.
Šioje programoje, kuria siekiama papildyti fronto linijose kovojančių Ukrainos karių gretas, gali dalyvauti tik tie kaliniai, kuriems kalėti yra likę mažiau nei treji metai.
Mobilizuotiesiems Ukrainos kaliniai nuo bausmės neatleidžiami, kaip tai buvo daroma Rusijoje, bet yra paleidžiami lygtinai.
Dėl rusiškosios sistemos buvę kilęs skandalas: ne vienas šaltinis teigė, kad laisvėję atsidūrę nuo bausmės atleisti kaliniai baigę karinę tarnybą toliau imdavosi smurtinių nusikaltimų, be kita ko, žmogžudysčių.
Ukrainoje kariuomenėje tarnauti draudžiama nusikaltėliams, kurie yra nuteisti už seksualinį smurtą, dviejų ar daugiau asmenų nužudymą, sunkius su korupcija susijusius nusikaltimus, taip pat pirmiau aukšto rango oficialias pareigas ėjusiems asmenims.
21:33 | JAV Atstovų rūmų pirmininkas sukritikavo JAV draudimą Ukrainai
JAV Atstovų rūmų pirmininkas Mike Johnsonas sukritikavo JAV draudimą Ukrainai savo ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, rašo UNIAN.
Anot jo, tai neteisinga politika.
Apie tai M. Johnsono buvo paklausta Kongreso kuluaruose.
„Manau, kad reikia leisti Ukrainai kariauti taip, kaip ji mano esant reikalinga. Jiems turėtų būti suteikta galimybė duoti atkirtį“, – komentuoja jis.
20:25 | Švedų ministras ragina Europą suklusti: Rusija karinėje pramonėje mus lenkia
Rusija, palyginti su NATO šalimis, sparčiau plėtoja karinę pramonę, sako švedų gynybos ministras Paulas Johnsonas, rašo UNIAN. Anot jo, prireiks dar metų ar dvejų, kad pasivytume agresorę.
„Rusija tapo greitesnė už euroatlantinę bendruomenę. Tikiuosi, kad mes ją pasivysime, tačiau manau, kad prireiks metų ar dvejų, kol pamatysime visą efektą“, – sako jis.
Ministras išreiškė susirūpinimą, kad Rusija per trumpą laiką gali dar labiau pasistūmėti į priekį ir kelti karinę grėsmę visam Aljansui. Šiomis aplinkybėmis ginklų tiekimas Ukrainai yra neatidėliotina užduotis, pabrėžia jis.
Pasak P. Johnsono, Švedijos vyriausybė planuoja per ateinančius kelerius metus patrigubinti artilerijos šaudmenų gamybą.
„Padidėjo supratimas apie iššūkį ir sustiprėjo skubos jausmas. Tačiau tikiuosi, kad 2025 ir 2026 m. mastelio efektas bus didesnis“, – nurodo jis.
20:13 | Žiniasklaida: per Rusijos branduolinių ginklų pratybas užfiksuotas „keistas“ šarvuotis
Vaizdo įrašuose, kuriuose nufilmuotos Rusijos taktinio branduolinio ginklo pratybos, buvo matyti gana retas šarvuotis, rašo „Defence Express“. Anot leidinio, šis šarvuotis lydėjo galimus branduolinius šaudmenis ir „Iskander“.
Minėtas šarvuotis yra gana retas KamAZ K-43269 Vystrel, jis buvo kolonos priekyje.
Ši šarvuotoji transporto priemonė buvo kuriama nuo 1997 m., sveria apie 11 tonų ir yra viena pirmųjų tokio tipo Rusijos šarvuočių.
Tačiau yra vienas niuansas, pažymi leidinys. Vaizdo įraše rodoma „Vystrel“ K-43269 versija su MB2-03 koviniu moduliu, kuris turėtų būti ginkluotas 30 mm automatine patranka 2A72, kulkosvaidžiu ir automatiniu granatsvaidžiu, tačiau vaizdo įraše matyti transporto priemonė su nuimtu automatiniu ginklu.
„Šio sprendimo priežastys, ypač tariamų branduolinio ginklo pratybų kontekste, gali būti gana įdomios, nors ir nežinomos“, – pabrėžiama tekste.
19:20 | Švedų kariuomenės vadas perspėja dėl Putino planų salai Baltijos jūroje
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas žvalgosi į Švedijos Gotlando salą, perspėjo Švedijos gynybos vadovas Mikaelis Bydenas, rašo „Politico“.
Gotlandas yra didžiausia Švedijos sala ir yra strategiškai svarbioje vietoje Baltijos jūros viduryje – tarp Stokholmo ir Kaliningrado.
Rusija nusprendė vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, trečiadienį buvo rašoma Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame dekrete.
Vėliau rusų plano keisti jūrines sienas su Lietuva, Suomija neliko ministerijos svetainėje.
Anot M. Bydeno, „Putinas net abiem akimis žiūri į Gotlandą.“
„Putino tikslas – įgyti Baltijos jūros kontrolę“, – nurodo jis.
„Jei Rusija perims kontrolę ir užtvers Baltijos jūrą, tai turės didžiulę įtaką mūsų gyvenimui Švedijoje ir visose kitose šalyse, besiribojančiose su Baltijos jūra. Negalime to leisti“, – sako jis.
„Baltijos jūra neturi tapti Putino žaidimų aikštele, kurioje jis gąsdina NATO nares“, – priduria M. Bydenas.
Jo teigimu, rusų tanklaiviai pastaruoju metu dažnai lankėsi prie rytinės Gotlando salos pakrantės. Apytikriai 1 400 laivų laivynas veikia už oficialaus jūrų sektoriaus ribų ir oficialiai nepriklauso jokioms ginkluotosioms pajėgoms, todėl NATO čia turi mažai galių imtis veiksmų.
Praėjusį mėnesį Švedija pareiškė, kad Europos Komisija kitame sankcijų pakete ieškos būdų, kaip kovoti su Rusijos naftos laivynu.
2005 m. demilitarizavusi Gotlando salą, Švedija 2016 m. vėl įvedė nuolatines karines pajėgas po to, kai Rusija 2014 m. aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Kovo mėnesį Švedija taip pat tapo naujausia NATO nare.
„Jei Putinas įsiverš į Gotlandą, jis galės grasinti NATO šalims iš jūros. Tai būtų taikos ir stabilumo Šiaurės ir Baltijos regionuose pabaiga“, – perspėja M. Bydenas.
18:26 | Rusija gali pradėti puolimą nauja kryptimi: įvardijo, kuriam regionui kyla didžiausia grėsmė
Rusija gali pradėti puolimą kita kryptimi šiauriniuose Ukrainos regionuose, sako trečiojo specializuoto karinio dalinio vado pavaduotojas Maksimas Žorinas.
Apie tai jis kalbėjo Liga.net, rašo UNIAN. Anot jo, didžiausia grėsmė dabar kyla Sumų regionui.
„Didžiausia grėsmė dabar tikrai yra Sumų regionui. Jei rusai nori dar labiau ištempti mūsų pajėgas ir išteklius, jie gali sau leisti iš dalies atidaryti frontą ir Sumų regione“, – sako jis.
Anot M. Žorino, tai greičiausiai nebus gilus rusų veržimasis į Ukrainos teritoriją, o greičiau tai bus siekis išsklaidyti Ukrainos pajėgas bei sukelti įtampą.
17:59 | ISW: Rusijos „žvanginimas branduoliniais ginklais“ yra Kremliaus kampanijos daryti įtaką sprendimų priėmėjams Vakaruose dalis
Kremlius ir toliau ima „žvanginti branduoliniais ginklais“ tuo metu, kai Vakaruose vyksta svarbios politinės diskusijos, tarytum nevalingai mėgindamas daryti įtaką sprendimų priėmėjams Vakaruose, rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.
ISW priminė, jog gegužės 21 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad raketiniai Pietų karinės apygardos daliniai pradėjo pirmą nestrateginių (taktinių) branduolinių ginklų pratybų etapą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pratybų metu Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgos taip pat treniruosis naudoti balistines raketas „Iskander“ bei „Kinžal“.
Ekspertų teigimu, vienas garsus ir Kremliaus apdovanotas karo tinklaraštininkas Rusijos taktinių branduolinių ginklų pratybas vienareikšmiškai susiejo su Kremliaus pastangomis daryti įtaką Vakaruose priimamiems sprendimams, ypač pastaruoju metu vykstančioms diskusijoms dėl draudimo Ukrainai naudoti Vakarų suteiktus ginklus kariniams objektams Rusijoje pulti
„(Tai) atitinka ISW vertinimą, kad Rusijos branduolinių ginklų bandymai yra dalis nevalingos Kremliaus kampanijos, kurios metu dažnai žvanginama branduoliniais ginklais, siekiant daryti įtaką sprendimų priėmėjams Vakaruose ir juos atgrasyti nuo priimamų sprendimų“, – rašoma straipsnyje.
Tuo pat metu ISW toliau laikosi nuomonės, kad JAV ir Vakarų šalių nuostatos, kuriomis ribojamos Ukrainos galimybės atakuoti karinius taikinius Rusijoje, „smarkiai kenkia Ukrainos sugebėjimui apsiginti nuo šiuo metu vykstančių rusų karinių operacijų šiaurinėje Charkivo apskrityje ar kurioje kitoje pasienio zonoje, kurioje Rusijos pajėgos gali nuspręsti ateityje pradėti puolimą“.
Pranešama, kad gegužės 6 d. Rusija pranešė apie pratybas, skirtas „didinti nestrateginių branduolinių pajėgų parengtį vykdyti karines misijas“. Gegužės 21 d. Rusijos kariuomenė pradėjo pirmąjį šių pratybų etapą – praktines treniruotes ruošiantis naudoti nestrateginius branduolinius ginklus.
16:43 | Rusai smogė Charkivui, sužeistas troleibuso vairuotojas
Per apšaudymą Charkive buvo sužeista dešimt žmonių, tarp jų – troleibuso vairuotojas, rašo UNIAN.
Anot Charkivo srities vadovo Olego Sinehubovo, okupantai smogė apie 13:45. Degalinėje ir daugiabučiame name kilo gaisras, buvo apgadinta kavinė ir automobiliai.
„Dėl Charkivo apšaudymo sužeista dešimt civilių gyventojų. Iš jų keturi žmonės paguldyti į ligoninę. Vieno asmens būklė sunki. Kitiems pagalba suteikta vietoje“, – nurodo jis.
Anot O. SInehubovo, sunkios būklės yra sužeistas troleibuso vairuotojas.
16:15 | Per Rusijos drono išpuolį žuvo Ukrainos policijos pareigūnas, padėjęs evakuoti kaimą
Per Rusijos drono ataką žuvo Ukrainos policijos pareigūnas, padėjęs evakuoti civilius gyventojus iš fronto linijoje esančio kaimo Charkivo srityje, trečiadienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras.
„Vovčanske evakuacijos metu Rusija apšaudė policijos automobilį. Vienas policijos pareigūnas žuvo, o kitas buvo sužeistas. Okupantai pataikė į evakuacijos automobilį iš FPV (angl. First-person view) drono. Du automobilyje buvę pareigūnai vyko gelbėti civilių“, – platformoje „Telegram“ teigė Ihoris Klymenka.
Nuo gegužės 10 dienos Rusijos kariai vykdo sausumos puolimą Charkive, Ukrainos šiaurės rytuose, kur pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų per pastaruosius pusantrų metų.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing (Karolina Lindholm Biling) antradienį sakė, kad nuo sekmadienio pasienio rajonuose buvo evakuota apie 10,3 tūkst. žmonių „ir kad evakuacija vis dar tęsiasi“.
15:15 | Britai perspėja: Kinija tiekia arba tieks karinę pagalbą Rusijai ir tai yra reikšminga permaina
Didžiosios Britanijos gynybos ministro G. Shappso teigimu, JAV ir britų žvalgyba turi įrodymų, kad Rusija ir Kinija bendradarbiauja karinės technikos kūrime ir panaudojime Ukrainoje.
„Tai turėtų mums kelti susirūpinimą, nes pirmosiomis šio karo dienomis Kinija norėjo pateikti save šalimi, galinčia moderuoti, paveikti Rusijos prezidentą Putiną“, – aiškino jis.
Kol kas nėra aišku, apie kokią ginkluotę šiuo atveju kalbama, tačiau britų ministras tai pavadino „svarbiu įvykių pokyčiu“.
14:26 | „Bild“: Ukrainai pavyko sustabdyti rusų puolimą Charkive
Vokietijos leidinio „Bild“ analitikas Julianas Ropke rašo, kad, praėjus 11 dienų po rusų pradėto puolimo Charkive, ukrainiečiams pavyko jį sustabdyti, gavus ginklų iš JAV.
„Lypcų kaimo kryptimi Rusijos ginkluotosios pajėgos tebėra tuose pačiuose pasienio kaimuose, kuriuos užėmė per pirmąsias tris dienas. Vovčansko rajone toliau kovojama dėl miesto, tačiau jo apylinkėse pažangos praktiškai nėra“, – rašo „Bild“.
Leidinys pažymi, kad to priežastis – Ukrainos gauta nauja amerikietiška ginkluotė. Be to, ginklai iš Jungtinių Valstijų taip pat pasiekė fronto liniją Donecko srityje, pažymi „Bild“.
„Per vieną pirmadienį, gegužės 20 d., Rusijos ginkluotosios pajėgos Ukrainoje neteko 67 vienetų šarvuotos technikos. Tačiau Rusijos vadovybė ir toliau meta karius į savižudiškus išpuolius“, – rašo leidinys.
13:42 | Žiniasklaida: Kerčės tiltą nuolat saugo du kateriai
Laikinai okupuotame Kryme Kerčės tiltą iš Azovo jūros pusės nuolat saugo du kateriai, skelbia „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Mūsų akys“ mato viską: Kerčės tiltą iš Azovo jūros pusės nuolat saugo du kateriai“, – rašoma pranešime.
Anksčiau buvo pranešta, kad iš Juodosios jūros pusės prie tilto montuojama antroji bonų užtvarų linija. Tai rodo, kad okupantai laiko Ukrainos jūrinius dronus didele grėsme.
13:27 | Rusija skelbia užėmusi 2023 metais Ukrainos atkovotą kaimą
Rusija trečiadienį paskelbė, kad jos kariai vėl užėmė Kliščijivką, vieną iš kelių kaimų Rytų Ukrainoje, kuriuos ukrainiečių pajėgos atkovojo per 2023 metų kontrpuolimą.
„Pietų grupės junginiai išvadavo Kliščijivkos kaimą“ Ukrainos rytinėje Donecko srityje, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Ukraina šio pareiškimo nekomentavo.
12:27 | Pirmoji Rusijos reakcija į kalbas dėl sienų Baltijos jūroje peržiūros
Rusija neketina peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, šelfo ir valstybinės sienos linijos pločio Baltijos jūroje, teigė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ tvirtino neįvardintas karinis-diplomatinis šaltinis.
12:59 | Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas: Putinas nusitaikė į Baltijos jūrą
Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Micaelas Bydenas mano, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas „abiem akimis“ stebi Švedijai priklausančią Gotlando salą, kad galėtų kontroliuoti Baltijos jūrą.
12:02 | Ukraina talžo Rusijos laivyną Juodojoje jūroje: laivus naikina greičiau negu rusai spėja juos statyti
Rusijos karinio jūrų laivyno raketnešis-korvetė „Ciklonas“ prie Juodosios jūros laivyno prisijungė vos 2023 m. liepą, o jau gegužės 19 d. Sevastopolyje šis „Karakurt“ klasės laivas buvo nuskandintas Ukrainos raketų atakos metu. Kitas „Karakurt“, dar nebaigtas statyti „Askold“, buvo apgadintas per lapkričio mėnesį Ukrainos raketų ataką prieš laivų statyklą Kerčėje, Kryme.
11:37 | Keistas Kremliaus manevras – vaizdo įraše paslėpė branduolinius ginklus
Paskelbdama apie pradedamas taktinių branduolinių pratybas, Rusijos Federacijos Gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti miškingu keliu judanti karinės technikos kolona. Joje – ir mobilieji raketų kompleksai „Iskander“, kurių kovines galvutes rusai vaizdo įraše sugalvojo paslėpti.
11:09 | Ukrainiečius pagaliau pasiekė rusus Charkive atremti būtini artilerijos sviediniai: „Čia karščiau nei Bachmute“
„Reuters“ skelbia, kad Charkivo sritį ginantys Ukrainos kariai pagaliau sulaukė atakoms būtinų artilerijos sviedinių.
Ukrainos gynėjai kelis mėnesius buvo paralyžiuoti dėl artilerijos sviedinių ir kitų ginklų stygiaus, nes JAV Kongresas užvilkino milijardų dolerių karinę pagalbą. Rusijos pajėgos pasinaudojo savo pranašumu fronto linijoje ir pasistūmėjo į rytinį frontą.
Praėjusį mėnesį Kongresui pavėluotai patvirtinus 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą, Ukrainos ginkluotės kariai sako, kad katastrofiškas deficitas pradeda mažėti.
Vietos gyventojų teigimu, Charkivo srities šiaurėje kovos vyksta intensyviau nei Bachmute, kurį praėjusiais metais Rusija užėmė ir pavertė griuvėsiais.
„Tai vyksta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, jų pėstininkai toliau žengia pirmyn, mes toliau atremiame atakas. Kai tik įmanoma, atmušame [rusus]. Anksčiau buvome dislokuoti Bachmuto rajone, dabar buvome perkelti čia.
Čia daug „karščiau“. Ten neturėjome apkasų. Čia bent jau turime sviedinių, juos pradėjo atvežti. Turime ką veikti“, – agentūrai sakė 92-osios Ukrainos atskirosios šturmo brigados šaulys, valdantis haubicą.
10:41 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 300 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų gegužės 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 496 370 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 611 tankų (+6), 14 721 šarvuotosios kovos mašinos (+22), 12 820 artilerijos sistemų (+41), 1 077 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 812 oro gynybos priemonių (+1), 354 lėktuvų (+0), 326 sraigtasparnių (+0), 10 346 dronų (+56), 2 208 sparnuotųjų raketų (+1), 27 laivų (+1), 1 povandeninio laivo (+0), 17 442 automobilių (+59), 2 090 specialiosios technikos vienetų (+5).
10:18 | Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 24 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikino 24 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 24 dronais „Shahed-131/136“, paleistais iš Rusijos Primorsko Achtarsko ir Kursko rajonų, taip pat iš okupuoto Krymo.
Ukrainiečiai numušė visus 24 dronus virš Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Donecko, Sumų ir Odesos sričių.
09:50 | Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva, Suomija URM vadina eskalacine provokacija
Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija Užsienio reikalų ministerija (URM) vadina sąmoninga Kremliaus eskalacine provokacija.
09:14 | Branduoliniai Kremliaus grasinimai: analitikai paaiškino, ko Rusija siekia naujausiomis pratybomis
Rusija antradienį paskelbė pradedanti taktinių branduolinių ginklų pratybas netoli Ukrainos, teigdama, kad tai yra atsakas į Vakarų šalių grasinimus. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų, taip siekiama daryti įtaką Vakarų sprendimų priėmėjams.
Rusijos Gynybos ministerija nurodė, kad Rusijos oro ir kosmoso pajėgos taip pat vykdys pratybas su balistinėmis raketomis „Iskander“ ir oro balistinėmis raketomis „Kinžal“. Apie pasirengimą šioms pratyboms ministerija paskelbė gegužės 6 d.
Vienas iš žinomų karinių Kremliaus tinklaraštininkų Rusijos branduolines pratybas tiesiogiai susiejo su Kremliaus bandymais daryti įtaką sprendimų priėmimui Vakaruose. Ypač su neseniai vykusiomis diskusijomis dėl leidimo Vakarų ginklais smogti kariniams taikiniams Rusijoje.
Rusija dažnai naudoja grasinimus branduoliniais ginklais, kad paveiktų Vakarų sprendimų priėmėjus.
08:46 | V. Zelenskis sako, kad Ukraina pasiekia rezultatų Charkivo srityje
Ukrainos kariai šiaurės rytinėje Charkivo srityje pasiekia „apčiuopiamų“ rezultatų kovoje su Rusijos pajėgomis, tačiau padėtis kitose fronto linijos dalyse yra „labai sudėtinga“, antradienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Gegužės 10 d. Rusija pradėjo naują Charkivo puolimą ir nuo tada užėmė keletą nedidelių gyvenviečių.
„Mūsų pajėgos Charkivo srityje naikina okupantą, rezultatai apčiuopiami“, – savo vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Tačiau jis įspėjo, kad padėtis rytiniame fronte netoli Pokrovsko, Kramatorsko ir Kurachovės miestų tebėra „labai sudėtinga“.
„Dabar ten vyksta dauguma mūšių“, – pažymėjo prezidentas.
08:32 | Rusija nusprendė pakeisti sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje
Rusija nusprendė vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, rašoma Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame dekrete.
08:06 | JAV neleidžia Ukrainai atakuoti Rusijos teritorijos amerikietiškais ginklais
JAV neleido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atakuoti Rusijos teritorijos amerikietiškais ginklais.
Tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė JAV gynybos departamento atstovas Patrickas Ryderis, praneša portalas „rbc.ua“.
„Gynybos sekretorius (Lloydas Austinas) pabrėžė, kad mūsų pozicija šiuo klausimu nepasikeitė“, – sakė pareigūnas.
Pentagono atstovas pridūrė, jog JAV sutelkia dėmesį į Ukrainos aprūpinimą, kad ji galėtų išvaduoti savo suverenią teritoriją.
„Mes ketiname tęsti šiuos pokalbius su mūsų partneriais ukrainiečiais, taip pat su mūsų tarptautiniais sąjungininkais. Vyksta diskusijos dėl oro gynybos sistemų perdavimo Ukrainai“, – teigė P. Ryderis.
07:30 | Naktį rusai smogė Sumų srities energetikos objektams
Dėl Rusijos pajėgų smūgio energetikos objektams Sumai liko be elektros.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų miesto karinės administracijos vadovas Oleksijus Drozdenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Dėl priešo atakos Sumų miestas negauna elektros energijos. Laukiame tiekimo atnaujinimo ir pirmiausia aprūpiname kritinę infrastruktūrą“, – parašė jis.
Kaip pranešama, trečiadienio naktį Sumų srities Šostkos ir Konotopo miestų energetikos objektai nukentėjo nuo rusų bepiločių orlaivių smūgio, vyksta elektros tiekimo atnaujinimo darbai.
Daugelyje Ukrainos sričių, taip pat ir Sumų regione, naktį į trečiadienį buvo paskelbtas oro pavojus dėl priešo „Shahed“ tipo dronų grėsmės.
Bet klausimas : o ar jūs padunės kacapai ir kremliniai tikrai nebijote branduolinio smūgio ?
ar tikrai pasiruošę mirti ir jūs nuo jo ?
o pabaigai : nustokit gąsdinti, nes , tikiu, kad kai jus pagąsdins tie, kas turi tą ginklą, tai jums maža nepasirodys
Va taip, užpypino tia kacapija prakeikta
