Svarbiausi įvykiai:
17:26 | Ukrainos viršūnių susitikimo bendrasis komunikatas: pagrindiniai punktai
Dešimtys šalių sekmadienį susitarė dėl „visų pusių“ dialogo ir pagarbos Ukrainos teritoriniam vientisumui kaip būdo užbaigti karą tarp Kyjivo ir Maskvos.
Didžioji dauguma iš daugiau kaip 90 šalių, dalyvavusių aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje, pritarė baigiamajam komunikatui, kuriame taip pat raginama grąžinti deportuotus ukrainiečių vaikus ir visiškai apsikeisti į nelaisvę paimtais kariais.
Tačiau dokumentui nepritarė kai kurios glaudžius ryšius su Rusija palaikančios šalys, pavyzdžiui, Indija, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Pagrindiniai dokumento punktai.
16:55 | Volodymyras Zelenskis: Rusija nepasirengusi diskutuoti apie teisingą ir ilgalaikę taiką
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Rusija nepasirengusi diskutuoti apie teisingą ir ilgalaikę taiką.
„Rusija nenori taikos, tai faktas“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje pasibaigus svarbiam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje.
„Rusija ir jos vadovybė nėra pasirengusi teisingai taikai, tai faktas“, – pridūrė jis.
16:54 | Ukrainos taikos konferencijos deklaraciją priėmė 80 iš 93 dalyvavusių šalių
Sekmadienį Šveicarijoje pasibaigusio viršūnių susitikimo dėl taikos Ukrainoje komunikatą palaikė 80 iš 93 renginyje dalyvavusių valstybių.
Dokumentui nepritarė šešios Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybės: Brazilija, Meksika, Saudo Arabija, Pietų Afrika, Indija ir Indonezija.
Deklaracijos taip pat nepalaikė Armėnija, Bahreinas, Tailandas, Libija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kolumbija ir Vatikanas.
15:49 | Susitikimo dėl taikos Ukrainoje deklaracija: karui užbaigti reikia „visų pusių dialogo“
„Tikime, kad taikai pasiekti reikalingas visų pusių įsitraukimas ir dialogas“, – teigiama baigiamajame komunikate, kuriam pritarė didžioji dauguma iš daugiau kaip 90 renginyje dalyvavusių šalių.
Didžioji dalis šalių taip pat išsakė raginimą apsikeisti paimtais į nelaisvę kariais ir grąžinti deportuotus ukrainiečių vaikus.
Tačiau ne visi dalyviai pritarė galutiniam dokumentui – susitikimo ekranuose rodytame komunikatą pasirašiusių valstybių sąraše nesimatė Indijos, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų.
Teigiama, kad Kyjivas dėjo dideles pastangas, kad užtikrintų šiltus santykius su Rusija palaikančių šalių dalyvavimą dvi dienas trukusiame renginyje.
„Mes dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą (...) visų valstybių, įskaitant Ukrainą, suvereniteto, nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo principams jų tarptautiniu mastu pripažintose ribose“, – teigiama komunikate.
Baigiamajame dokumente taip pat raginama paleisti visus karo belaisvius „visiško apsikeitimo būdu“ ir grąžinti į Ukrainą visus ukrainiečių vaikus, kurie buvo „deportuoti ir neteisėtai perkelti“.
Kyjivas kaltina Rusiją pagrobus beveik 20 000 vaikų iš šalies rytų ir pietų regionų, kuriuos kontroliavo jos pajėgos.
Viršūnių susitikime suburtos darbo grupės taip pat sprendė pasaulinio aprūpinimo maistu ir branduolinės saugos klausimus.
„Apsirūpinimas maistu jokiu būdu negali tapti ginklu“, – teigiama deklaracijoje. Joje taip pat akcentuojama prieigos prie Juodosios ir Azovo jūrų uostų „kritinė“ svarba pasauliniam maisto tiekimui.
Be to, šalys paragino Ukrainą imtis „visiškos suverenios kontrolės“ Zaporižios atominės elektrinės atžvilgiu.
Ukrainos pietuose esanti jėgainė – didžiausias Europoje branduolinės energetikos objektas. Rusijos pajėgos ją laiko užėmusios nuo karo pradžios.
14:51 | Viršūnių susitikimas dėl taikos Ukrainoje: tikėtina, kad deklaraciją pasirašys ne visi dalyviai
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris teigia, kad galutinę viršūnių susitikimo dėl taikos Ukrainoje deklaraciją gali pasirašyti ne visi Šveicarijoje vykstančio renginio dalyviai. Tačiau jis tikina, kad to priežastis yra pasirinktos formuluotės, o ne paramos nebuvimas.
K. Nehammeris sekmadienį pareiškė, kad, atmetus diplomatines rašybos subtilybes, pagrindinė bendra pozicija išlieka nepakitusi.
„Štai kodėl nejaučiu didelio nerimo, jei ne visi dabar pasirašys“, – sekmadienį prie Liucernos esančiame Biurgenštoko kurorte kalbėjo Austrijos kancleris.
Jis pridūrė, kad į klausimą dėl tolesnės konferencijos apimties atsakyti kol kas sudėtinga.
Pasak K. Nehammerio, prieš Rusijai sėdant prie derybų stalo, galima įsivaizduoti kitą konferenciją kitokiu formatu. „Iš tikrųjų reikia į tai žiūrėti kaip į procesą“, – sakė jis.
Planuota, kad dviejų dienų trukmės konferencija, kurioje dalyvauja 92 valstybės ir aštuonios tarptautinės organizacijos, turėtų pasibaigti popiet, paskelbiant galutinę deklaraciją.
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, ši konferencija atvėrė kelią didelei pažangai.
D. Kuleba sakė, kad visos nedalyvavusios šalys taip pat žino apie susitikimo suteiktą postūmį. Pradėtas procesas yra labai sveikintinas, sakė jis: „Esame teisingame kelyje“.
Ukrainos diplomatijos vadovas dar kartą pabrėžė, kad būtina remti Ukrainą aukščiausios kokybės ginkluote. Pasak jo, kuo stipresnė bus Ukraina, tuo labiau Maskva bus linkusi derėtis dėl taikos.
Konferencijos pabaigoje buvo numatytos spaudos konferencijos, taip pat ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Renginio tikslas buvo inicijuoti taikos procesą, kuriame ilgainiui dalyvautų ir Rusija. Šįkart pareigūnai iš Maskvos pakviesti nebuvo ir noro dalyvauti nepareiškė.
14:50 | Kremlius: Ukraina turėtų „apmąstyti“ karių išvedimą iš fronto
Kremlius sekmadienį pareiškė, kad Kyjivas turėtų apmąstyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimą Ukrainai išvesti savo karius iš šalies rytų ir pietų, kad būtų pradėtos taikos derybos, ukrainiečių karinei padėčiai prastėjant.
„Dabartinė situacijos fronte dinamika aiškiai rodo, kad ukrainiečių padėtis toliau blogėja. Tikėtina, kad politikas, kuris savo šalies interesus iškelia aukščiau už savo ir savo šeimininkų interesus, apmąstytų tokį pasiūlymą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pasaulio lyderiai šiuo metu susitinka Šveicarijoje, kur aptaria taikos scenarijus.
Taikos aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse V. Putinas išdėstė savo sąlygas, kaip užbaigti konfliktą.
Jis paragino Ukrainą išvesti savo karius iš šalies pietų ir rytų ir atsisakyti užmojų įstoti į NATO karinį aljansą – šias sąlygas V. Zelenskis greitai atmetė.
D. Peskovas teigė, kad tai ne ultimatumas, o „taikos iniciatyva, kuria atsižvelgiama į realią padėtį vietoje“.
Ukrainos prezidentas šeštadienį pareiškė, kad pateiks Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo, kai dėl jo susitars tarptautinė bendruomenė.
„Jis neragina derėtis, jis ragina pasiduoti“, – apie V. Putino reikalavimus šeštadienį aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris).
„Visi esame įsipareigoję kurti tvarią taiką [...]. Tokia taika negali būti Ukrainos kapituliacija“, – sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas Šveicarijoje susirinkusiems pasaulio lyderiams ir pridūrė: „Yra vienas agresorius ir viena auka.“
Tuo tarpu Rusija sekmadienį pareiškė, kad jos kariai užėmė kaimą Pietų Ukrainoje ir toliau žengia fronto linijoje prieš Ukrainos kariuomenę, kuriai trūksta karių ir amunicijos.
„Rytų pajėgų daliniai išlaisvino Zahirnės gyvenvietę Zaporižios srityje ir užėmė palankesnes pozicijas“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Šios savaitės pradžioje Rusija paskelbė užėmusi tris kaimus Ukrainos rytuose, pietryčiuose ir šiaurės rytuose.
14:22 | Rusija skelbia užėmusi kaimą pietų Ukrainoje
Rusija sekmadienį pareiškė, kad jos kariai užėmė kaimą pietų Ukrainoje ir toliau daro pažangą fronto linijoje prieš Ukrainos kariuomenę, kuriai trūksta karių ir amunicijos.
„Rytų pajėgų daliniai išlaisvino Zagrinės gyvenvietę Zaporižios srityje ir užėmė palankesnes pozicijas“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Rusijos kariuomenė jau kelis mėnesius stiprina pozicijas Ukrainoje, ypač rytuose, tačiau tikro proveržio nepasiekė.
Šią savaitę Rusija tvirtino užėmusi tris kaimus Ukrainos rytuose, pietryčiuose ir šiaurės rytuose.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę paskelbė, kad nuo metų pradžios jo kariai užėmė beveik 880 kvadratinių kilometrų teritoriją.
Gegužės 10 d. Rusija pradėjo puolimą Charkivo srityje ir perėmė kelias vietovių kontrolę. Jų veržimasi pristabdė Kyjivo atsiųstas pastiprinimas.
14:05 | Nausėda: su Ukrainos pergale turime pasiekti ilgalaikę taiką Europoje
Šveicarijoje Ukrainos taikos konferencijoje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi dėti pastangas, kad su Ukrainos pergale kare būtų pasiekta tvari ir ilgalaikė taika Europoje.
Taip jis kalbėjo plenarinėje taikos konferencijos sesijoje.
„Šiandien Ukraina gina savo laisvę ir teritorinį vientisumą bei taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką. Mūsų kolektyvinis įsipareigojimas – būti visiškai solidariems su Ukraina siekiant šio tikslo“, – sekmadienį išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat pakartojo, kad Lietuva visiškai remia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulės principus.
Anot G. Nausėdos, taika Ukrainoje gali būti pasiekta tik visiškai atkūrus šalies teritorinį vientisumą, o kad tai įvyktų, Rusija turi nedelsdama nutraukti agresiją ir išvesti visas savo pajėgas ir karinę techniką iš Ukrainos teritorijos.
„Bet kokiais raginimais Ukrainai pasiduoti, eiti į kompromisus dėl savo suvereniteto ir teritorinio vientisumo ar priimti Rusijos ultimatumus tik pataikaujama Rusijai ir kviečiama tęsti agresijos karą prieš Ukrainą. (...) sunku šią paramą agresoriui pavadinti „alternatyviais taikos planais“, – rašoma pranešime.
V. Zelenskis pastangas pritraukti pasaulio lyderius į birželio 15–16 dienomis vyksiančią konferenciją laikė vienu svarbiausių šių metų uždavinių. Jis asmeniškai lankėsi įvairiose šalyse, kad pakviestų jų vadovus į susitikimą.
Maskva anksčiau pareiškė, kad nėra suinteresuota dalyvauti pirmajame taikos konferencijos susitikime, todėl šeimininkė Šveicarija rusų atstovų nepakvietė.
Šveicarijos prezidentė V. Amherd šią savaitę sakė, kad susitikimu siekiama rasti kelius į tarptautine teise grindžiamą visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje bei nustatyti struktūrą, pagal kurią abi kariaujančios šalys būtų įtrauktos į būsimą taikos procesą.
13:51 | Norvegija Ukrainai skiria 96 mln. eurų, kad užtikrintų elektros tiekimą
Norvegija sekmadienį pranešė, kad skirs Ukrainai 1,1 mlrd. kronų (96,47 mln. eurų), kad padėtų atstatyti energetikos infrastruktūrą ir užtikrinti elektros tiekimą šaliai iki kitos žiemos.
„Rusija vykdo masines, sistemingas atakas, siekdama paralyžiuoti elektros tinklą, tačiau ukrainiečiai dirba dieną ir naktį, kad išlaikytų gyventojams būtiną elektros tiekimą“, – teigiama ministro pirmininko Jono Gahro Store (Jono Garo Stiorės) pareiškime.
Remiantis naujais skaičiavimais, sunaikinta daugiau kaip 50 proc. Ukrainos elektros gamybos pajėgumų, pranešė vyriausybė.
„Glaudžiai bendraujame su Ukraina dėl to, kaip efektyviausiai panaudoti šias lėšas. Patys ukrainiečiai turi geriausią supratimą apie tai, ko reikia“, – sakė J. Gahras Store, pridurdamas, kad svarbu pradėti infrastruktūros atstatymą prieš prasidedant žiemai.
Norvegija teigė, kad jau nuspręsta 120 mln. kronų (10,52 mln. eurų) skirti remonto darbams Charkivo srityje, kuri pastaruoju metu ypač smarkiai nukentėjo nuo Rusijos atakų.
Saulės baterijos bus sumontuotos septyniuose Charkivo srities gimdymo skyriuose ir operacinėse, sakoma J. Gahro Store pareiškime, kuris buvo paskelbtas jam dalyvaujant Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje.
2022 metais Norvegija skyrė Ukrainos energetikos sektoriui 2,1 mlrd. kronų (184,17 mln. eurų), o pernai – 1,9 mlrd. kronų (166,63 mln. eurų).
Norvegija pažadėjo skirti 75 mlrd. kronų (6,58 mlrd. eurų) karinės ir civilinės pagalbos Ukrainai penkerių metų laikotarpiui nuo 2023 iki 2027 metų, kiekvienais metais skirstant lėšas pagal Ukrainos poreikius.
12:31 | Ukrainos taikos konferencijoje dėmesys krypsta į branduolinės nelaimės pavojų
Tarptautiniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime sekmadienį dėmesio centre atsiduria aprūpinimas maistu, branduolinės katastrofos išvengimas ir deportuotų vaikų grąžinimas iš Rusijos.
Praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos invazijos, daugiau nei 90 valstybių lyderiai ir aukščiausi pareigūnai savaitgalį praleidžia Šveicarijos kalnų kurorte, kur vyksta svarbus dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimas, skirtas didžiausiam nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Europos konfliktui išspręsti.
Po to, kai šeštadienį pasaulio lyderiai susivienijo ir pasiūlė savo paramą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė viltį, kad pavyks pasiekti tarptautinį susitarimą dėl pasiūlymo nutraukti karą, kurį jis galiausiai galėtų pateikti Maskvai.
„Turime kartu nuspręsti, ką pasauliui reiškia teisinga taika ir kaip ją galima pasiekti ilgam laikui“, – kalbėjo jis susirinkusiems lyderiams.
Susitikime dalyvauja Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame nėra Rusijos ir jos sąjungininkės Kinijos atstovų, vyksta tuo metu, kai Ukraina patiria sunkumų mūšio lauke, kur susiduria su ginkluotės ir pajėgų trūkumu.
11:39 | Žiniasklaida: per Ukrainos dronų ataką žuvo rusų žurnalistas
Per dronų ataką rytinėje Ukrainoje žuvo rusų žurnalistas, sekmadienį pranešė naujienų organizacija, kurioje jis dirbo. Tai jau antra Rusijos žurnalistų mirtis Ukrainoje pastaruoju metu – prieš porą dienų netoli fronto linijos žuvo valstybinės televizijos korespondentas.
„Mūsų korespondentas Nikita Tsitsagis žuvo per Ukrainos kariuomenės dronų ataką“, – kanale „Telegram“ paskelbė „News.Ru“.
Pasak agentūros, išpuolis surengtas prie Šv. Mikalojaus vienuolyno, esančio netoli Vuhledaro miesto, kuriame pastaruosius tris mėnesius vyko įnirtingi mūšiai.
Ketvirtadienį per Ukrainos drono ataką Golmivske, Rusijos kontroliuojamame kaime netoli fronto linijos Donecko srityje, žuvo Rusijos valstybinės televizijos žurnalistas, dar vienas buvo sužeistas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Ukrainą tyčiniu taikymusi į žurnalistus.
Prezidentas Vladimiras Putinas šį mėnesį teigė, kad nuo konflikto Ukrainoje pradžios žuvo „mažiausiai 30“ Rusijos žurnalistų. AFP neturėjo galimybės patikrinti šio teiginio.
10:24 | Ukraina: per dieną dėl rusų atakų žuvo 3 Donecko srities gyventojai, dar 5 sužeisti
Rusijos kariuomenė per vieną dieną nužudė tris rytinės Donecko srities gyventojus ir dar penkis sužeidė.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ rašė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas, praneša ukrainiečių naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Birželio 15 dieną rusai nužudė 3 Donecko srities gyventojus – Ulakluose. Dar 5 regiono gyventojai per dieną buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.
Anot V. Filaškino, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija regione nužudė 1 999 civilius gyventojus, o dar 5 029 buvo sužeisti.
Į bendrą aukų skaičių Donecko srityje neįtraukti žuvusieji ir sužeistieji Mariupolyje ir Volnovachoje.
Ukraina penktadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos sutelkė ugnį Pokrovsko fronte Donecko srityje, kur per nakties smūgius buvo sužeisti mažiausiai šeši žmonės.
Kremlius šią pramoninę teritoriją aneksavo 2022 metų antroje pusėje, praėjus keliems mėnesiams po įsiveržimo, ir rusų pajėgos ten vis labiau įsitvirtina.
„Pokrovsko frontas [...] yra intensyviausias, kalbant apie priešo atakas“, – nurodė Ukrainos kariuomenė.
09:40 | Emmanuelis Macronas: „Taika negali būti Ukrainos kapituliacija“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šeštadienį tarptautiniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainoje tvirtino, kad tvarus karo su Rusija užbaigimas negali būti susijęs su Kyjivo kapituliacija.
„Visi esame įsipareigoję kurti tvarią taiką [...] Tokia taika negali būti Ukrainos kapituliacija“, – sakė E. Macronas Šveicarijoje susirinkusiems pasaulio lyderiams ir pridūrė: „Yra vienas agresorius ir viena auka.“
Dar prieš šios savaitės svarbius pasaulio lyderių susitikimus prezidentas yra užsipuolęs pacifistais save laikančius žmones ir „pralaimėjimo dvasią“, tvyrančią dėl Ukrainos kovos su Rusijos invazija, ir pažadėjęs, kad ukrainiečių pasipriešinimas nesibaigs kapituliacija.
„Mes žinome šią pacifistų stovyklą. Tai kapituliantų stovykla. Tai pralaimėjimo dvasia. Mes tokie nesame“, – kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, prieš daugiau nei savaitę dalyvaudamas D dienos 80-ųjų metinių iškilmėse Normandijoje, kalbėjo E. Macronas, bandydamas įgelti savo kritikams, įskaitant kraštutinių dešiniųjų opoziciją savo šalyje.
Tada jis pridūrė, kad taika šiame kare negali būti pasiekta „užpultai pusei kapituliavus“.
09:15 | Rusijos kariuomenė Ukrainoje per pastarąją parą neteko dar 1 160 karių
Rusijos kariuomenės koviniai nuostoliai Ukrainoje nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų birželio 16 d. pasiekė 525 150 karių, įskaitant dar 1 160, kurie žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino 7 956 priešo tankus (+0 per pastarąją parą), 15 269 šarvuotas kovos mašinas (+6), 13 913 artilerijos sistemas (+58), 1 104 daugkartinio paleidimo raketų įrenginius (+1), 853 oro gynybos sistemas (+0) ir 2 296 sparnuotąsias raketas (+7). Per pastarąją parą Rusijos kariuomenė taip pat neteko 359 karinių orlaivių (+0), 326 sraigtasparnių (+0), 11 159 bepiločių orlaivių (+11), 28 karo laivų / katerių (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 18 967 motorinių transporto priemonių (+56) ir 2 325 specialiosios įrangos vienetų (+3).
Informacija apie priešo nuostolius atnaujinama.
Kaip pranešė „Ukrinform“, per praėjusią parą Rusijos karinės pajėgos surengė per 400 atakų prieš septynias gyvenvietes Zaporižios srityje. Apie sužeistuosius nepranešama, nukentėjo gyvenamieji pastatai.
Pernakt apšaudytas ir Nikopolio miestas Dnipropetrovsko srityje. Pasak srities karinės administracijos, priešas naudojo sunkiąją artileriją ir dronus kamikadzes. Pranešta, kad nukentėjo dešimt gyvenamųjų namų ir keturi ūkiniai pastatai, buvo pažeisti dujotiekiai ir elektros linijos.
08:31 | Italija pasiūlė Ukrainai naują karinę pagalbą
Šveicarijoje vykstančiame taikos aukščiausiojo lygio susitikimas Italija pasiūlė Ukrainai naują karinę pagalbą, praneša „24 kanalas“.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi nusiųsti Ukrainai naują karinės pagalbos paketą.
Ministras pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį atvykti į Italiją ir patikino, kad Ukraina visada gali pasikliauti jo šalimi. Kartu Italijos ministras kritikavo Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino veiksmus prieš Kyjivą.
Pasak A. Tajani, Italija suinteresuota, kad Ukraina liktų jos dėmesio centre. Diplomatas pažymėjo, kad, V. Putinas nerodo teigiamų ženklų, jog siekia taikos. Jis pabrėžė, kad „karas gali bet kada liautis, viskas, ką Rusija turi padaryti, tai nutraukti savo ginkluotą agresiją ir atkurti Ukrainos teritorijos vientisumą“.
08:25 | Italijos premjerė įvardijo šalis, suteiksiančias 50 mlrd. dolerių paskolą Ukrainai
Italijos premjerė Giorgia Meloni pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys šiuo metu tiesiogiai nedalyvaus Didžiojo septyneto (G7) plane suteikti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių paskolą iš pajamų, gautų už įšaldytas Rusijos lėšas.
„Apie 50 mlrd. paskolą jau paskelbė (ir suteiks) Jungtinės Valstijos, taip pat Kanada, Jungtinė Karalystė ir tikriausiai Japonija, kiek jai leidžia jos konstituciniai apribojimai“, – teigė G. Meloni, kurią cituoja „Reuters“.
Pasak jos, ES valstybės šiuo metu procese nedalyvauja.
Kaip pranešta anksčiau, Rusijai po įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. įvestos sankcijos lėmė tai, kad buvo įšaldytas beveik 260 mlrd. eurų (278 mlrd. JAV dolerių) siekiantis Rusijos turtas, pavyzdžiui, centrinių bankų atsargos.
Apie 190 mlrd. eurų iš šių lėšų laikoma Belgijoje įsikūrusiame centriniame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“, todėl ES atitenka pagrindinis vaidmuo plane kaip panaudoti šį turtą. Jungtinėse Valstijose tokio turto yra apie 5 mlrd. dolerių.
G7 susitarė panaudoti įšaldytą Rusijos turtą ir surinkti 50 mlrd. dolerių Ukrainai iki 2024 m. pabaigos. Šią paskolą teikia JAV, tačiau ją gali papildyti ES pinigai arba šalių įnašai.
Paskola bus grąžinta iš Europos Sąjungoje įšaldyto Rusijos turto gaunamų pajamų.
