Stoltenbergas apie karą Ukrainoje: kelionė bus ilga
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad būtina ruoštis ilgam karui Ukrainoje ir toliau remti gynybos pajėgas.
Jis taip pat pabrėžė, kad verta neužmiršti ir karo nenuspėjamumo.
„Turime būti pasirengę ilgai kelionei. Karai iš prigimties yra nenuspėjami. Žinome tik tai, kad tai, kas vyksta prie derybų stalo, neatsiejama nuo padėties mūšio lauke, – sakė jis.
J. Stoltenbergas pridūrė, kad Ukraina išliks suvereni ir demokratinė valstybė tik su nuolatine ir reguliaria parama.
Žvalgyba: Kryme nuskendo du Rusijos desantiniai laivai
Penktadienį papildomai atliktos žvalgybos Užkos įlankos rajone laikinai okupuotame Kryme rezultatai rodo, kad du nedideli Rusijos Juodosios jūros laivyno desantiniai laivai buvo sunaikinti po bepiločių orlaivių atakos, skelbia Ukrainos gynybos žvalgyba (GUR)
Pagal naujausius žvalgybos duomenis, nukentėjo du okupantų laivai: „Akula“ ir „Serna“.
„Po atakos abu rusų laivai nuskendo: „Akula“ iš karto, o „Serna“ nesėkmingai kovojo dėl išlikimo, bet taip pat nuskendo“, – detalėmis dalijosi žvalgyba.
„Medžioklė tęsiasi“, – pridūrė GUR.
Žiniasklaida: per Rusijos dronų smūgį Nikopolyje žuvo vienas žmogus, dar vienas sužeistas
Rusams apšaudant Nikopolį Ukrainos pietuose žuvo vienas žmogus ir dar vienas civilis buvo sužeistas, penktadienį per „Telegram“ pranešė pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas, kurį cituoja ukrainiečių interneto laikraštis „The Kyiv Independent“.
Per popietę surengtą išpuolį, kurio metu buvo panaudoti du dronai kamikadzės, žuvo 67-erių moteris ir buvo sužeistas 68-erių vyras.
Vyrui buvo suteikta būtina medicininė pagalba dėl žaizdų nuo šrapnelio, sakė S. Lysakas.
Anksčiau penktadienį S. Lysakas pranešė, kad Rusijos pajėgos naktį iš sunkiosios artilerijos apšaudė Nikopolio apylinkes ir apgadino tris namus.
Antradienį į šį regioną taip pat taikėsi Rusijos kariai ir sužeidė 31-erių moterį. Atakos metu buvo naudojami ir kamikadzės dronai, ir artilerija.
Nikopolis yra prie beveik išdžiūvusio Kachovkos rezervuaro, priešais Rusijos okupuotą Enerhodaro ir Zaporižios atominę elektrinę. Jis yra nuolatinis Rusijos atakų taikinys.
Rusija grąžina deportuotą 17-metį ukrainietį paauglį iš Mariupolio
17-metis našlaitis iš Mariupolio, rusų okupantų neteisėtai deportuotas į Rusijos teritoriją, grąžinamas į Ukrainą pagal retą Kyjivo ir Maskvos susitarimą, penktadienį pranešė Ukraina ir Rusija.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.
Praėjusį pavasarį Rusijos pajėgos iš Mariupolio į Rusiją išvežė 17-metį Bohdaną Jermochiną ir, kaip ir nežinomą skaičių kitų ukrainiečių vaikų, apgyvendino rusų globėjų šeimoje.
Anksčiau šiais metais Maskva teigė, kad jis bandė pabėgti atgal į Ukrainą, bet buvo sulaikytas netoli Baltarusijos sienos.
„Bohdanas Jermochinas netrukus bus Ukrainoje!“ penktadienį socialiniame tinkle parašė Ukrainos teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Oficialiai patvirtinu, kad susitarėme dėl Bohdano grįžimo į Ukrainą ir jo susijungimo su seserimi“, – pridūrė jis.
Ši žinia buvo paskelbta po to, kai jo advokatai šią savaitę Ukrainos žiniasklaidai pranešė, kad B. Jermochinui, kuriam netrukus sukaks 18 metų, Rusijoje jau įteiktas šaukimas į kariuomenę.
Maskva patvirtino, kad B. Jermochinas bus grąžintas Ukrainai.
Rusų vaiko teisių komisarė Marija Lvova-Belova, kuriai dėl priverstinio ukrainiečių vaikų perkėlimo į Rusiją TBT taip pat yra išdavęs arešto orderį, penktadienį sakė, kad paauglys išvyks iš Rusijos per trečiąją šalį susitikti su giminaite.
„Rusijos ir Ukrainos pusės susitarė dėl Bohdano ir jo sesers susitikimo trečiojoje šalyje per jo gimtadienį“, – sakė ji socialinėje žiniasklaidoje, bet susitikimo vietos nenurodė.
Šiais metais M. Lvova-Belova kelis kartus sakė, kad B. Jermochinas norėjo likti Rusijoje ir kad Ukrainos pareigūnai jį įkalbinėjo grįžti.
Tačiau penktadienį ji teigė, kad B. Jermochinas persigalvojo.
Ji taip pat sakė, kad normalu, jog jis sulaukė šaukimo į kariuomenę.
„Tokius pranešimus gauna visi tokio amžiaus Rusijos piliečiai“, – sakė ji.
Ukraina nenurodė, kada B. Jermochinas bus grąžintas į Ukrainą.
Manoma, kad nuo karo pradžios Rusija į savo teritoriją išvežė tūkstančius ukrainiečių vaikų.
Praėjusį mėnesį Rusija pareiškė, kad tarpininkaujant Katarui grąžins keturis ukrainiečių vaikus jų giminaičiams.
„Bloomberg“: ES veikiausiai neįvykdys savo pažado Ukrainai
Europos Sąjunga (ES) informavo valstybes nares, kad blokas veikiausiai neįvykdys savo įsipareigojimo aprūpinti Ukrainą 1 mln. artilerijos šaudmenų. Tai apsunkins Kyjivo galimybes neatsilikti nuo pačios Rusijos gamybos apimčių, praneša „Bloomberg“.
Kaip skelbia leidinys, cituodamas šiuo klausimu susipažinusius šaltinius, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) informavo diplomatus, kad ES greičiausiai neįvykdys 2024 m. kovo mėn. nustatyto tikslo.
Pagal šių metų pradžioje parengtus planus ES įsipareigojo tiekti Ukrainai artilerijos šaudmenis 12 mėnesių, iš pradžių naudodama turimas atsargas, o vėliau sudarydama bendrų viešųjų pirkimų sutartis ir didindama pramonės pajėgumus.
Tačiau jau praėjo daugiau nei pusė numatyto laiko, o įgyvendinta tik 30 proc. plano. O sprendžiant iš iki šiol pasirašytų sutarčių apimties, ES rizikuoja nepasiekti užsibrėžto tikslo, pažymi „Bloomberg“.
Šaltinių teigimu, kai kurios valstybės narės nenori atskleisti tiekimo detalių, todėl ES gali paprašyti jų pateikti daugiau informacijos apie planuojamą tiekimą, kad susidarytų išsamus vaizdas. Šis klausimas bus svarstomas kitą savaitę vyksiančiame ES gynybos ministrų susitikime.
Tiekti Ukrainai šaudmenis tampa dar svarbiau, nes Rusijai pavyko padidinti savo gamybos apimtis. Pasak „Bloomberg“ šaltinių, kai kurios valstybės narės per šią savaitę vykusius susitikimus pažymėjo, kad Šiaurės Korėjos tiekimas Maskvai dar kartą patvirtina, jog ES turi būti veiksmingesnė.
Šią savaitę Pentagonas pareiškė, kad mažina karinę pagalbą Ukrainai, nes Kongresas vėluoja skirti finansavimą.
Ukraina: Rusijos kariuomenė vis dar bando apsupti Avdijivką
Rusų pajėgos vis dar bando apsupti Avdijivką ir užimti netoliese esančią strategiškai svarbią gamyklą, penktadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas.
Rytinėje Donecko srityje esantis pramonės centras tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai 2014 metais jį trumpam užėmė prorusiškos pajėgos.
„[Rusų pajėgos] kovoja ne tik dėl gamyklos, jos neatsisakė ir savo planų apsupti Avdijivką“, – valstybinei žiniasklaidai sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Oleksandras Štupunas.
Jo teigimu, Ukrainos pajėgos atremia rusų puolimus prieš didelę chemijos gamyklą ir iki šiol kontroliuoja objektą.
Jis nurodė, kad rusų pajėgos nuolat smogia Avdijivkai iš artilerijos pabūklų ir karo lėktuvų, ir kad per bombardavimą vėlai ketvirtadienį žuvo du civiliai gyventojai.
„Kūnai dabar yra po griuvėsiais“, – sakė O. Štupunas.
Anksčiau šią savaitę Ukrainos pareigūnai sakė, kad ruošiasi trečiajai Rusijos pajėgų, kurios pradėjo šturmuoti miestą maždaug prieš mėnesį, atakų bangai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę Avdijivką apibūdino kaip vieną karščiausių fronto sektorių.
Devynerius metus trunkančios kovos Avdijivką beveik visiškai sunaikino. Nors miestas kasdien apšaudomas artilerijos ugnimi, iš 30 000 gyvenusiųjų prieš karą čia vis dar liko apie 1 500 žmonių. Jie daugiausia glaudžiasi rūsiuose, paverstuose slėptuvėmis.
Orbanas: Ukrainos derybos dėl stojimo į ES neturėtų būti tęsiamos
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė, kad nepritaria tolesnėms deryboms dėl būsimos Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, taip dar kartą parodydamas, kad jo šalis gali tapti pagrindine kliūtimi Kyjivo siekiui prisijungti prie bloko.
Gruodžio viduryje ES lyderiai turėtų nuspręsti, ar Ukraina turėtų būti oficialiai pakviesta pradėti derybas dėl prisijungimo prie 27 narių bloko, o Vengrija laikoma potencialia kliūtimi. Norint priimti naują šalį į bloką, būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas, todėl Vengrijos ministras pirmininkas turi galingą veto teisę.
Trečiadienį ES vykdomoji institucija rekomendavo leisti Ukrainai pradėti derybas dėl narystės, kai tik ji pašalins kai kuriuos trūkumus. Tačiau penktadienį duodamas interviu valstybiniam radijui V. Orbanas teigė, kad kariaujanti šalis nė iš tolo nepriartėjo prie narystės didžiausiame pasaulio prekybos bloke.
„Ukraina jokiu būdu nėra pasirengusi derėtis dėl savo ambicijų įstoti į Europos Sąjungą, – sakė V. Orbanas. – Aiški Vengrijos pozicija yra ta, kad derybos neturi prasidėti.“
V. Orbano vyriausybė atsisakė tiekti Ukrainai ginklus karui su Rusija ir grasino vetuoti ES finansinės pagalbos Kyjivui paketus. Ji taip pat kaltina Kyjivą pažeidus etninių vengrų Vakarų Ukrainoje teises vengrų kalbos vartojimo mokyklose apribojimu.
Vengrija taip pat ilgai kovoja su ES dėl įtariamų teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių standartų pažeidimų, dėl kurių įšaldytos milijardinės lėšos iš ES.
V. Orbanas neigė, kad Vengrijos nepritarimas Ukrainos deryboms dėl narystės ES yra susijęs su įšaldytomis lėšomis, ir stengėsi išsklaidyti įtarimus, kad jo vyriausybė balsavimu dėl Ukrainos siekė daryti spaudimą ES, kad ši išmokėtų lėšas.
Jis pridūrė, kad jo vyriausybė nesutiks su ES spaudimu paremti Ukrainos narystės paraišką mainais į lėšų išmokėjimą.
Be Vengrijos, kliūtimi Ukrainos deryboms dėl narystės ES gali tapti ir kaimyninė Slovakija. Naujai išrinktas šios šalies ministras pirmininkas Robertas Fico pagrasino nutraukti savo šalies karinę paramą Ukrainai ir neseniai rytinę kaimynę pavadino viena labiausiai korumpuotų šalių pasaulyje.
Tačiau trečiadienį pateiktoje rekomendacijoje pradėti derybas su Kyjivu dėl narystės ES Europos Komisija pagyrė Ukrainą, sakydama, kad šalies vyriausybė pademonstravo nepaprastą institucinę stiprybę, ryžtą ir gebėjimą veikti.
EK teigė, kad derybos turėtų prasidėti tik tada, kai bus išspręstos korupcijos, lobizmo ir tautinių mažumų kalbų varžymo problemos.
„Išnyko du kateriai“: Ukrainos žvalgyba skelbia sėkmingai sunaikinusi rusų desantinius laivus
Ukrainos pajėgos praėjusią naktį Kryme jūriniais dronais atakavo du Rusijos mažuosius desantinius katerius, penktadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyba (GUR).
Laivuose buvo šarvuotosios technikos, įskaitant šarvuočius BTR-82, sakoma pranešime. Jame nenurodoma, kokia žala buvo padaryta laivams.
Vietos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad du greiti rusų desantiniai kateriai buvo apgadinti Rusijos 2014 metais nuo Ukrainos atplėšto ir aneksuoto Krymo Čornomorskės kaime.
Anksčiau internete buvo pasirodę pranešimų, kad Čornomorskėje penktadienio rytą buvo smogta rusų kareivinėms.
Pokalbiai už uždarų durų: Bidenas sulaukė svarbaus įspėjimo dėl pavojaus JAV
JAV prezidento Joe Bideno administracija sulaukė griežtų perspėjimų iš amerikiečių diplomatų arabų pasaulyje, kad Jungtinių Valstijų tvirta parama Izraelio karinei kampanijai Gazoje rūstina arabų bendruomenę.
Rusai stiprina puolimą
Rusijos ginkluotosios pajėgos intensyvina atakas Bachmuto (Rytų Ukraina) apylinkėse.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas lapkričio 8–9 dienomis pranešė apie 30 okupantų išpuolių Bachmuto srityje – tai daugiau nei įprastai.
Lapkričio 9 d. paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos pajudėjo Kliščijivkos link ir užima pozicijas į rytus nuo gyvenvietės bei į vakarus nuo strategiškai svarbaus geležinkelio.
Grupė rusų karių Kryme nužudė savo pulkininką
Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, lapkričio 1 d. Simferopolyje, laikinai okupuotame Kryme, rusų 20-osios motorizuotųjų šaulių divizijos karių grupė sunkiai sumušė savo pulkininką Musurbekovą. Žvalgyba nepatikslino nei pulkininko vardo, nei jį sumušusių karių skaičiaus.
Po savaitės, lapkričio 7 d., Simferopolio ligoninės gydytojai patvirtino Musurbekovo mirtį dėl sunkių sužalojimų.
Ukrainos žvalgyba taip pat pranešė, kad pulkininko nužudymu įtariami kariai iškart po incidento dezertyravo iš savo padalinio Simferopolio regione, prisidengę civiliais. Žvalgybos duomenimis, jie pabėgo į Rusijos Federacijos Krasnodaro teritoriją.
„Politico“: Putinas apėjo sankcijas – užsidirbo papildomą milijardą eurų
Šiais metais Rusija užsidirbo papildomą milijardą eurų kariaudama Ukrainoje po to, kai didžiausia Rusijos privati naftos bendrovė, padedama Bulgarijos, pasinaudojo Europos Sąjungos sankcijų spraga. Apie tai rašo „Politico“.
Prieš rusus sukilęs Rusijos savanorių korpusas užpuolė pasieniečius ir nukovė FSB leitenantą
Rusijos Federacijos Briansko srityje nežinomi asmenys apšaudė Rusijos pasieniečių automobilį, žuvo FSB pulkininkas leitenantas. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Rusijos savanorių korpusas – proukrainietiški rusų partizanai.
Ukrainiečiai perėmė kelio kontrolę
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko perimti kelią tarp Oleškų ir Nova Kachovkos gyvenviečių. Tam Ukrainos kovotojai naudojo keletą būdų, įskaitant artileriją, Ukrainos televizijai penktadienį pasakojo operatyvinės vadovybės „Pietūs“ pranešėja Natalija Humeniuk.
Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja per praėjusią parą nukovusios 800 rusų karių.
Tarp kitų rusų nuostolių: vienas tankas, trys šarvuočiai, 14 artilerijos sistemų, dvi daugkartinio paleidimo raketų sistemos, oro gynybos sistema, du bepiločiai orlaiviai, 23 automobiliai, specialiosios įrangos vienetas, viena sparnuotoji raketa ir vienas povandeninis laivas.
JAV mažins paramą Ukrainai
Pentagonas ketvirtadienį pranešė, kad JAV planuoja mažesnę paramą Ukrainai.
„Išnaudojome visą Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvos finansavimą. Taigi mums liko tik 1 milijardas dolerių, kad galėtume papildyti tiekimą JAV.
Vis dar turime šiek tiek prezidentinės pagalbos paketo lėšų, bet, kaip matėte, mūsų paketai mažėja, nes turime paskirstyti savo paramą Ukrainai“, – ketvirtadienį kalbėjo JAV gynybos departamento pirmininko pavaduotoja Sabrina Singh.
Taip pat per spaudos konferenciją Pentagono atstovė patvirtino, kad JAV jau išleido 96 proc. iš pradinių 62,3 mlrd. dolerių, kurie buvo skirti paremti Ukrainą.
Tačiau ji patikino, kad JAV toliau teiks paramą Ukrainai ir toliau teiks atitinkamą pagalbą.
Putinas apsilankė kariniame štabe, prižiūrinčiame operacijas Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naktį netikėtai apsilankė Rostove prie Dono esančiame kariniame štabe, prižiūrinčiame puolimą Ukrainoje, penktadienį pranešė Kremlius.
Tai antrasis jo vizitas šiame Rusijos pietvakarių mieste per mažiau nei mėnesį.
Maskva ne juokais išsigando – apginklavo savo pagrindinį oro uostą
Netoli Maskvos Šeremetjevo oro uosto ant gelžbetonio bokšto išdygo oro gynybos sistema „Pancir“. Kitas rusų oro gynybos kompleksas buvo pastatytas Kapustino kaime prie Dmitrovskoje plento.
JAV patvirtino 2,53 mlrd. dolerių vertės tankų pardavimą Rumunijai
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pranešė pritarusios 2,53 mlrd. dolerių (2,39 mlrd. eurų) vertės tankų „M1A2 Abrams“ ir susijusios įrangos pardavimui Rumunijai.
„Šis siūlomas pardavimas padės įgyvendinti Jungtinių Valstijų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus padedant pagerinti NATO sąjungininkės, kuri yra svarbi politinio ir ekonominio stabilumo Europoje jėga, saugumą“, – sakoma Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) pareiškime.
Tai pagerins Rumunijos gebėjimą atremti dabartines ir būsimas grėsmes, suteikiant patikimas pajėgas, galinčias atgrasyti priešininkus ir dalyvauti NATO operacijose, priduriama jame.
Latvijos teismas įkalino buvusį vidaus reikalų ministrą už šnipinėjimą Rusijai
Latvijos teismas ketvirtadienį įkalino buvusį vidaus reikalų ministrą Janį Adamsoną ir jo bendrininką rusą už šnipinėjimą Rusijos saugumo tarnybai FSB.
Rygos teismas J. Adamasonui skyrė aštuonerius su puse, o Genadijui Silonovui – septynerius su puse metų laisvės atėmimo bausmes.
„Adamsonas neteisėtai, sistemingai ir kryptingai rinko slaptą ir neįslaptintą informaciją Rusijos slaptosioms tarnyboms“, – sakė teisėjas Erlenas Ernstsonas.
67-erių J. Adamsonas 1994–1995 metais buvo Latvijos vidaus reikalų ministras, iki suėmimo 2021 metais šešias kadencijas dirbo įstatymų leidėju.
Naktiniai sprogimai Kryme
Penktadienio naktį Kryme pasigirdo sprogimai, skelbia „Telegram“ kanalas „Krymskij Veter“, remdamasis vietos gyventojų liudijimais.
Vietinių gyventojų teigimu, Černomorske buvo girdėti „keturi ar penki sprogimai, tikriausiai pasienio poste“. Kitas vietos gyventojas pasakojo, kad buvo pataikyta į Černomorsko kareivines ir gelbėtojai tvarkė griuvėsius.
Tuo metu Rusijos Gynybos ministerija pareiškė, kad šiąnakt virš Krymo tariamai buvo sunaikinti du dronai. Trečiasis buvo numuštas virš Rusijos Tulos srities teritorijos.
ES pavargo būti Orbano įkaite: paruošė planą „B“
Europos Sąjunga (ES) gali atmesti Vengrijos veto dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai, prašydama kitų ES šalių atskirai surinkti tokią pačią sumą dvišaliais susitarimais, praneša „Reuters“, remdamasi šaltiniais.
Bloko vadovybė pasiūlė išplėsti biudžeto paramą Ukrainai, kad šalis galėtų mokėti atlyginimus ir padengti kitas išlaidas, nes konfliktas tęsiasi jau 21 mėnesį, o finansinė pagalba yra gyvybiškai svarbi.
27 ES valstybės narės dėl šio paketo turėtų balsuoti gruodžio 14-15 d. Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.
Tačiau kai kurie nerimauja, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris puoselėja savo ryšius su Maskva ir praeityje prieštaravo ankstesniam panašios paramos teikimui, gali blokuoti pagalbos Ukrainai teikimą. Tokioms išmokoms iš bendro ES biudžeto reikia vieningos visų valstybių narių paramos.
Jei Budapeštas pasinaudos veto teise, blokas turės būdą ją apeiti – būtų prašoma, kad kiekviena ES vyriausybių parengtų savo pagalbos Kyjivui paketą, „Reuters“ teigė du ES pareigūnai.
„Vengrija rizikuoja perlenkti lazdą. Norėtume, kad visi laikytųsi vieningos pozicijos, tačiau neabejotinai ateis ta akimirka, kai visiems pabos būti Vengrijos įkaitais. Nors teks įdėti daugiau pastangų, eiti per aplink, bet galime paprasčiausiai neturėti kito pasirinkimo“, – sakė pareigūnas.
Su tuo sutiko ir kitas ES pareigūnas: „Pinigų Ukrainai klausimas vienaip ar kitaip bus išspręstas, Kyjivas gaus ES paramą“.