Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:49 | Zelenskis ragina ukrainiečius atlaikyti elektros tiekimo trikdžius
Rusams toliau taikantis į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ukrainiečius išlikti pozityviais ir atlaikyti elektros energijos tiekimo trikdžius.
Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo trumpoje žinutėje tautiečiams.
Anot V. Zelenskio, ketvirtadienis buvo dar viena sunki diena Ukrainai. Rusai vėl smogė šalies energetikos objektams.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad yra įsitikinęs, jog ukrainiečiai sunkumus atlaikys.
„Esu įsitikinęs, kad šią tamsą įveiksime drąsiai ir oriai. Svarbiausia – išlaikyti šviesą širdyje. Kiekvienas iš mūsų turi savo: kažkam tai tėvas fronte, kažkam – bendražygis. Kažkam tai mylimasis, kažkam – pirmasis pasimatymas. Esu tikras, kad mums visiems Ukraina yra pagrindinė šviesa. Mes laimėsime dėl jos“, – kalbėjo jis.
Dėl rusų atakų Ukrainos energetikos objektams šimtai tūkstančių ukrainiečių ketvirtadienio vakarą liko be elektros.
23:17 | Keturiems Ukrainos regionams gali tekti nutraukti elektros tiekimą ilgiau nei planuota
Kyjive, Žytomyre, Čerkasuose ir Černihive energijos tiekimas bus gerokai apribotas, teigia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko, rašo „Sky news“.
Anksčiau planuota, kad elektros tiekimas šiose srityse bus nutraukiamas iki keturių valandų per dieną. Dabar nuspręsta, kad elektra galės būti atjungiama ilgesniam nei keturių valandų laikotarpiui.
„Mes darome viską, kas įmanoma, imamasi daugybės priemonių, kad Kyjive ir kituose miestuose būtų užtikrinta šviesa, tačiau apskritai turime kuo labiau sumažinti elektros energijos naudojimą“, – teigia K. Tymošenko.
Ribojant elektros tiekimą bandoma sumažinti apkrovą elektros tiekimo infrastruktūrai.
22:59 | Buvęs FSB pulkininkas: Chersono išlaisvinimas bus esminis posūkis
Chersonas gali būti išlaisvintas per artimiausias dvi ar tris savaites, o tai būtų esminis posūkis Rusijos kare prieš Ukrainą, sako rusų opozicionierius ir buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pulkininkas Genadijus Gudkovas.
Apie tai jis kalbėjo „Feygin Live“ laidoje, rašo UNIAN.
„Chersono išlaisvinimas yra radikalus, esminis posūkis. Taip, tai dar nėra visiškas pralaimėjimas, taip, žinoma, Putino propaganda atsigaus, bet tai bus galutinis signalas Rusijos elitui, kad Putinui kaput, kad „gelbėkitės, kas galite“. Ir visas pasaulis supras, kad Putinui yra kaput“, – sako jis.
G. Gudkovas prognozuoja, kad po to, kai ukrainiečiai atgaus Chersoną, V. Putino aplinkoje nebeliks abejonių dėl pergalės prieš V. Putino režimą.
„Putino kariuomenės žlugimas prie Chersono bus paskutinis lašas Putino elitui. Ji jau dabar jo nekenčia. Labai padidės rūmų perversmo tikimybė“, – svarsto opozicionierius.
Ukrainiečiai dar rugpjūčio pabaigoje paskelbė šalies pietuose ir rytuose vykdantys kontrpuolimą. Jo metu jau išlaisvinta dalis gyvenviečių.
Kiek anksčiau šią savaitę Ukrainos prezidento visuomeninis patarėjas Oleksijus Arestovyčius prognozavo, kad netrukus Chersone prasidės labai sunkios kovos.
22:29 | Baltieji rūmai: Putino kalba nerodo tikslų pasikeitimo
Vladimiro Putino pastabos šį vakarą „nėra labai naujos“ ir nerodo jo strateginių tikslų pasikeitimo, pareiškė Baltieji rūmai, rašo „Sky news“.
Rusijos režimo lyderis V. Putinas tarptautiniame diskusijų forume „Valdai“ ketvirtadienį aiškino jau seniai vystomą populiarią propagandinę klišę, kad egzistuoja tam tikra „Vakarų šalių globali valdžia“, kuri tariamai „primeta visiems taisykles“, taip pat piktinosi nepagarba „kitiems“ ir akcentavo būtinybę derėtis.
22:03 | Haidajus: Ukrainos pajėgos Luhansko srityje į priekį žengia dviem kryptimis
Ukrainos pajėgos pasistūmėjo dviem kryptimis Luhansko srityje, praneša srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Anot jo, ukrainiečiai žengė į priekį Kreminos ir Svatovės kryptimis, rašo UNIAN.
Kaip nurodo S. Haidajus, tuo pačiu metu rusai bandė prasiveržti Bilohorivkos kryptimi, tačiau visus jų išpuolius Ukrainos pajėgos atrėmė.
Rusai taip pat toliau apšaudo deokupuotus kaimus.
„Tarp 17 Belogorovkoje likusių žmonių buvo pagyvenęs vyras ir jį prižiūrėjusi dukra – būtent jie anądien žuvo nuo rusų sviedinio“, – praneša jis.
21:40 | Ukrainiečiai Zaporižios srityje perėmė modernų rusų transporterį ir jo įgulą
Zaporižios srityje ukrainiečiai iš okupantų perėmė modernų šarvuotą transporterį su jo įgula, praneša Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas
Informacija apie tai jis pasidalijo savo „Telegram“ kanale.
„Mainų fondo papildymas ir APC-82A – švieži mūsų gynėjų trofėjai Zaporižios sektoriuje“, – rašo jis.
Anot mero, transporteris modernizuotas, su sustiprintais šarvais, galingu kulkosvaidžiu ir apsauga nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo.
„Visoje Rusijoje yra tik 150 tokių transporto priemonių“, – dalijasi I. Fiodorovas.
„Okupantams primename: kad neišbandytų mūsų ginkluotųjų pajėgų kantrybės, pasiduokite ir pelningai parduokite karinę įrangą“, – rašo meras.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo prieš Ukrainą pradžios Rusija jau neteko 69 220 karių.
Rusai taip pat neteko 2 631 tanko, 5 364 šarvuočių, 271 lėktuvo, 249 sraigtasparnių, 1 398 bepiločių, 192 oro gynybos sistemų, 16 laivų ir daugybės kitos technikos.
21:16 Analizuodamos palydovinius vaizdus, JT fiksuoja Ukrainos kultūros objektams padarytą žalą
Jungtinės Tautos trečiadienį pranešė, kad lygina palydovinius vaizdus, kad galėtų stebėti Rusijos karo Ukrainoje padarytą žalą kultūriniams objektams.
Taip pat pranešama, kad po kelių savaičių visuomenei bus pristatyta stebėjimo platforma.
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) teigia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją buvo padaryta žala 207 kultūros objektams Ukrainoje.
Tarp jų – 88 religinės vietos, 15 muziejų, 76 istorinės ir (arba) meninės reikšmės pastatai, 18 monumentų ir 10 bibliotekų.
Kultūriniai objektai, labiausiai nukentėję nuo rusų atakų, yra Rytų Ukrainoje, šalies sostinėje ir gretimuose miestuose. Donecko srityje buvo pažeisti 56 objektai, Charkivo – 51, Kyjivo – 30, o Luhansko – 25.
„Mes darome išvadas, kad [padėtis] yra bloga, o ji gali blogėti ir toliau“, – spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė UNESCO kultūros ir ekstremaliųjų situacijų direktorė Krista Pikkat (Krista Pikat).
Žala „kultūros paveldui labai dažnai būna papildoma žala karo metu, bet kartais į jį yra taikomasi specialiai, nes tai yra šalių tapatybės esmė“, pridūrė ji.
20:53 | Zelenskis: Rusijos sprendimas dėl branduolinio ginklo nepriklauso nuo situacijos fronte
Padėtis mūšio lauke neturi įtakos Rusijos sprendimui dėl branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainoje, mano šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jei Rusija nuspręs panaudoti branduolinius ginklus, ji juos panaudos. Jei ji nusprendė to nedaryti, o tai priklauso nuo Vakarų pasaulio spaudimo, ji jo nenaudos. Nepriklausomai nuo to, kas vyksta mūšio lauke“, – italų leidiniui „Corriere della Sera“ kalbėjo jis.
V. Zelenskis sako kartais girdintis nuomonių, kad jeigu Ukrainai seksis mūšio lauke, tai Rusiją gali paskatinti panaudoti branduolinį ginklą.
„Logika tokia, kad tada turėtume pasiduoti, nes jie, neduok Dieve, panaudos branduolinius ginklus. Tiesą sakant, nesame pasirengę gyventi pagal tokią logiką“, – teigia Ukrainos prezidentas.
20:41 | Putinas kartoja kaltinimus Kyjivui dėl planų panaudoti „nešvarią bombą“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misija turėtų „kuo greičiau“ patikrinti Ukrainos branduolinius objektus, ir pakartojo Maskvos teiginius, kad Kyjivas neva rengiasi panaudoti „nešvarią bombą“.
„Kalbama, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra nori atvykti ir patikrinti Ukrainos branduolinius objektus. Mes tam pritariame. Ir tai turėtų būti padaryta kuo greičiau“, – sakė V. Putinas per vadinamojo Valdajaus diskusijų klubo renginį.
Rusijos prezidentas tvirtino, esą Kyjivas „daro viską, kad paslėptų šio pasirengimo pėdsakus“.
Paprastai „nešvari bomba“ yra tradicinė bomba su radioaktyviosiomis, biologinėmis ar cheminėmis medžiagomis, paskleidžiamomis sprogimo metu.
Rusija apkaltino Ukrainą rengiantis tokią „nešvarią bombą“ panaudoti prieš Maskvos karius.
„Daviau (gynybos ministrui Sergejui) Šoigu įsakymą paskambinti visiems savo kolegoms ir informuoti juos“, – ketvirtadienį sakė V. Putinas.
Pastarąją savaitę S. Šoigu pakartojo šiuos kaltinimus per pokalbius su daugeliu kolegų, įskaitant Prancūzijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kinijos ir Indijos atstovus.
Prancūzija, JAV ir JK atmetė tokius kaltinimus, o NATO vadovas Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad Rusija gali bandyti pasinaudoti šiuo teiginiu kaip pretekstu eskaluoti situaciją.
Kyjivas įtaria, kad Rusija pati gali panaudoti „nešvarią bombą“ ir suversti kaltę ukrainiečiams, galbūt siekdama pateisinti įprastinių branduolinių ginklų panaudojimą, Maskvai patyrus keletą karinių pralaimėjimų Ukrainos pietuose ir rytuose.
Ketvirtadienį V. Putinas pareiškė, kad branduolinių ginklų panaudojimas Ukrainoje mums „neturėtų jokios prasmės nei politine, nei karine prasme“.
Jis tvirtino, kad Ukraina ir Vakarai kaltina Rusiją kariniu eskalavimu siekiant „paveikti neutralias šalis ir pasakyti joms: žiūrėkite į Rusiją! Nebendradarbiaukite!“
V. Putinas per Valdajaus diskusijų klubo renginį taip pat pareiškė, kad ateinantis dešimtmetis bus „pavojingiausias“ nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
„Laukia bene pavojingiausias, nenuspėjamiausias ir kartu svarbiausias dešimtmetis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad padėtis yra „tam tikra prasme revoliucinė“.
Jis taip pat tvirtino, kad Rusija stengiasi „apginti savo teisę egzistuoti“ nuo Vakarų pastangų „sunaikinti“ jo šalį.
„Rusija nekelia iššūkio Vakarų elitui, ji tik bando apginti savo teisę egzistuoti“, – sakė Rusijos vadovas, apkaltinęs Vakarus bandymu Rusiją „sunaikinti, nušluoti ją nuo politinio žemėlapio paviršiaus“.
Vakarų šalys įvedė Maskvai beprecedenčių sankcijų Maskvai, kai V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą.
Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.
20:28 | Podoliakas sureagavo į Putino kalbą
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sureagavo į Vladimiro Putino ketvirtadienį išsakytą kalbą.
„Bet kokią Putino kalbą galima apibūdinti kaip „skirtą Freudui“. Tas, kuris įsiveržė į svetimą šalį, aneksavo jos žemes ir vykdė genocidą, kaltina kitus tarptautinės teisės ar kitų šalių suvereniteto pažeidimu? Viena tiesa: „Kas paleido vėją, sulauks audros“. Audra artėja“, – „Twitter“ rašo M. Podoliakas.
Rusijos režimo lyderis V. Putinas tarptautiniame diskusijų forume „Valdai“ ketvirtadienį aiškino jau seniai vystomą populiarią propagandinę klišę, kad egzistuoja tam tikra „Vakarų šalių globali valdžia“, kuri tariamai „primeta visiems taisykles“, taip pat piktinosi nepagarba „kitiems“ ir akcentavo būtinybę derėtis.
Any Putin‘s speech can be described as "for Freud". The one who invaded foreign country, annexed its land and committed genocide accuses others of international law/ sovereignty of other countries violation? One truth: "Who started a wind, will get a storm". The storm is coming.
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) October 27, 2022
19:26 | Baltieji rūmai: Bidenas neketina susitikti su Putinu per G-20 susitikimą
JAV prezidentas Joe Bidenas neketina susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu kitą mėnesį dalyvaudamas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime Indonezijoje, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Jis neketina sėsti prie derybų stalo su Vladimiru Putinu, ir štai tokia šiandien mūsų pozicija“, – sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
J. Bidenas anksčiau yra sakęs, kad neketina susitikti su V. Putinu Balyje, Indonezijoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime. Kol kas nepatvirtinta, ar V. Putinas tame susitikime dalyvaus.
19:13 | Generalinis štabas: rusai vėl gali pulti Kyjivą iš Baltarusijos
Rusijos pajėgos vėl gali pulti Kyjivą iš Baltarusijos teritorijos, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Oleksijus Hromovas. Anot jo, Kyjivą rusai pulti gali per Černobylio ar Černihivo sritis, rašo „Ukrinform“.
„Neatmetame galimybės, kad priešas vėl gali pradėti puolimą prieš Kyjivą“, – cituojamas jis.
Vis dėlto, jei taip nutiktų, rusams šį kartą nepavyktų taip greitai žengti į priekį, kaip vasario mėnesį. O. Hromovo teigimu, ukrainiečiai jau įgijo nemažai patirties ir yra pasirengę bet kokiems scenarijams.
„Darome prielaidą, kad priešas gali pradėti operaciją pirmiausia iš Baltarusijos Respublikos. Tai gali būti kryptis iš Černobylio zonos, taip pat iš Černihivo regiono“, – sako jis.
Ketvirtadienį taip pat pranešta, kad Ukraina padidino savo pajėgas šiauriniame regione netoli Baltarusijos, kad atremtų bet kokį galimą pasikartojantį Rusijos puolimą per sieną.
Baltarusijos režimas yra ištikimas Rusijos režimui, o Baltarusijos teritorija jau ne kartą buvo naudota rusų atakoms Ukrainai rengti.
18:59 | Putinas: ateinantis dešimtmetis bus pavojingiausias nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad ateinantis dešimtmetis bus „pavojingiausias“ nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
„Laukia bene pavojingiausias, nenuspėjamiausias ir kartu svarbiausias dešimtmetis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – sakė V. Putinas per vadinamojo Valdajaus diskusijų klubo renginį ir pridūrė, kad padėtis yra „tam tikra prasme revoliucinė“.
Jis taip pat tvirtino, kad Rusija stengiasi „apginti savo teisę egzistuoti“ nuo Vakarų pastangų „sunaikinti“ jo šalį.
„Rusija nekelia iššūkio Vakarų elitui, ji tik bando apginti savo teisę egzistuoti“, – sakė Rusijos vadovas, apkaltinęs Vakarus bandymu Rusiją „sunaikinti, nušluoti ją nuo politinio žemėlapio paviršiaus“.
Vakarų šalys įvedė Maskvai beprecedenčių sankcijų Maskvai, kai V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą.
Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.
18:35 | Meloni per pokalbį su NATO vadovu patvirtino paramą Ukrainai
Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį per savo pirmąjį pokalbį telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu dar kartą patvirtino paramą Ukrainai, pranešė jos biuras.
„Ministrė pirmininkė Meloni pakartojo, kad Atlanto aljansas yra labai svarbus siekiant apginti saugumą ir bendras vertybes, apibūdinančias Vakarų tapatybę“, – sakoma pranešime.
„Meloni dar kartą patvirtino visapusišką paramą Ukrainai kovojant su Rusijos agresija ir tai, kad pasauliniu mastu svarbu stiprinti NATO įsipareigojimą atremti įvairaus pobūdžio grėsmes, kylančias iš visų strateginių krypčių, įskaitant Pietų iššūkius“, – priduriama jame.
„Twitter“ žinutėje J. Stoltenbergas teigė: „Italija yra atsidavusi sąjungininkė, svariai prisidedanti prie mūsų atgrasymo ir gynybos bei labai svarbi sąjungininkams teikiant paramą Ukrainai.“
„NATO nesileis įbauginama ar atgrasoma nuo paramos Ukrainos savigynai – tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.
G. Meloni neofašistinių šaknų turinti partija „Italijos broliai“ laimėjo rugsėjį vykusius rinkimus, o praėjusį savaitgalį darbą pradėjo šios politinės jėgos koalicija su Silvio Berlusconi partija „Pirmyn, Italija“ ir Matteo Salvini kraštutinių dešiniųjų „Lyga“.
Tiek M. Salvini, tiek S. Berlusconi jau seniai palaiko gerus ryšius su Maskva, nors antradienį pirmą kartą kreipdamasi į parlamentą G. Meloni pabrėžė, kad Italija liks „visiška Europos ir Vakarų pasaulio dalis“.
Antradienį G. Meloni taip pat kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu ir pabrėžė „gilią draugystę, kuri sieja“ abi šalis, pranešė jos biuras.
Ji „pabrėžė jų transatlantinės partnerystės svarbą, ypač atsižvelgiant į istorinius iššūkius, su kuriais susiduria Vakarų demokratijos, pavyzdžiui, karą Ukrainoje, energetikos ir maisto krizes“.
18:10 | Lymane ir Sviatohirske per spalį rasti 83 kūnai
Deokupuotose Donecko srities teritorijose – Lymane ir Sviatohirske – nuo spalio pradžios buvo rasti 83 kūnai, rašo „Ukrinform“.
„Dabar turime tokią statistiką – iš viso palaidoti 83 žmonės. Iš jų 33 yra Sviatohirske ir 50 – Lymane“, – cituojama Donecko policijos atstovė Oleksandra Havrylko.
Anot jos, rasta ir civilių, ir karių kūnų.
17:59 | Putino „metų kalba“: žmonijai dabar liko du keliai
17:30 | Zelenskis: rusai iš Chersono nebėga
Kol kas rusų okupantai neketina palikti Chersono, nors kalbėjo apie pasitraukimą. Tai buvo padaryta tam, kad Ukraina perkeltų savo karius iš kitų krypčių link Chersono, italų leidiniui „Corriere della Sera“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Negalime elgtis su žmonėmis kaip Rusijoje, mums svarbios gyvybės, negalime sakyti: eikite ten ir mirkite. Todėl ieškome būdų, prašome daugiau šarvuočių, kad galėtume išgelbėti daugiau žmonių“, – cituojamas V. Zelenskis.
Anot jo, visos kalbos apie rusus, bėgančius iš Chersono yra informacinė ataka, kuria siekiama perkelti Ukrainos dalinius iš kitų krypčių.
„Jie nepasirengę palikti Chersono, bet žino, kad jei mums pavyks, jie bus apsupti. Dirbame ties tuo. Jų geriausiai apmokyti kariai lieka savo vietose, niekas neišvyko“, – pabrėžia prezidentas.
Ukrainiečiai Chersono srityje nuo kontrpuolimo pradžios išlaisvino beveik 100 gyvenviečių.
16:59 | Kremlius: Ukraina iš derybų su Rusija pasitraukė JAV įsakymu
Kremlius skelbia, kad Ukraina iš derybų su Rusija pasitraukė JAV įsakymu, rašo „Sky news“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad deryboms jau buvo pasirengta, tačiau neva Ukraina „netikėtai“ pareiškė nenorinti jų tęsti.
Trečiadienį Kyjive viešėjęs Bisau Gvinėjos prezidentas teigė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas atrodo pasiruošęs deryboms ir prašė perduoti Volodymurui Zelenskiui žinutę apie dialogo svarbą.
V. Zelenskis atšovė, kad dialogas prasideda nuo paprastų pamatinių dalykų, tokių kaip šalių suvereniteto, sienų ir teritorijos vientisumo gerbimas. Anot jo, iš Rusijos pusės to kol kas nematyti.
16:33 | Kyjive sugriežtintas elektros tiekimo nutraukimo grafikas
Kyjive bus griežtinamas elektros energijos nutraukimų grafikas, rašo „The Guardian“. Elektra bus nutraukiama ilgesniam laikui ir dažniau.
Toks sprendimas priimtas po rusų dronų smūgių Kyjivo energetikos infrastruktūrai.
Nutraukiant elektrą siekiama užkirsti kelią infrastruktūros perkrovai ir visiškam elektros dingimui.
16:15 | Rusai Zaporižioje žada tikrinti ukrainiečių telefonus
Prorusiški pareigūnai laikinai rusų okupuotose Zaporižios dalyse tikrins vietos gyventojų telefonus ir žiūrės, ar juose nėra „propagandos“, rašo CNN.
„Nuo šiandien teisėsaugos pareigūnai Zaporižios regione pradėjo atsitiktinius prevencinius gyventojų mobiliųjų telefonų patikrinimus“, – cituojamas rusų primestos regiono tarybos narys Vladimiras Rogovas.
Anot jo, rusai ieškos, ar žmonės nėra užsiprenumeravę ukrainietiškų kanalų, kuriuos rusai vadina „propagandiniais“. Jei bus randama informacijos apie prenumeratą, žmogus pirmiausia gaus įspėjimą, o vėliau bus baudžiamas.
15:54 | Charkive – dar viena masinė kapavietė: rusai ją sulygino tankais
Ukrainos nacionalinės policijos pranešime skelbiama, kad pirminiais duomenimis, ne mažiau negu 17 žmonių – civilių ir Ukrainos karių – buvo aptikta Charkivo srityje. Trijų karių kūnus pareigūnai aptiko dar pirmąją darbo apylinkėse dieną.
Skelbiama, kad apie masinę kapavietę pranešė netoliese esančio Kopankų kaimo gyventojai. „Gyventojai tyrėjams papasakojo, kad okupantai surinkinėjo žuvusiųjų visame rajone kūnus. Balandžio 13-ąją atvežė juos dviem sunkvežimiais, ekskavatoriumi išrausė iki 3 metrų duobę ir visus juos ten suvertė. Vėliau užpylė žemėmis ir sulygino jas tankais“, – skelbiama Ukrainos policijos pranešime.
Charkivo policijos atstovo Dmytro Soimo steigimu, vietovėje palaidoti ukrainiečių kariai žuvo mūšių metu. „Rusai niekaip nepažymėjo laidojimo vietos ir neleido to daryti vietos gyventojams. Tik Velykų dieną leido žmonėms ateiti į kapines. Žmonės surado tris kryžius, tokiu būdu pažymėjo kapavietės perimetrą, apvalė aplinką“, – pasakojo jis.
UNIAN rašoma, kad Charkivo apylinkėse iki spalio 6-osios buvo aptikti 534 nužudytų civilių kūnai, iš jų 447 – masinėje kapavietėje Iziumo mieste.
Vėliau Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis pranešė, kad Charkivo srityje buvo ekshumuota jau daugiau nei 600 žmonių kūnų, tačiau ne visus juos pavyksta iškart identifikuoti.
Spalio 26-ąją Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos pranešime skelbiama, kad atkovotose iš Rusijos okupacijos teritorijose Ukrainoje ekshumuota apie tūkstantį žuvusiųjų, tarp kurių buvo taikūs gyventojai ir vaikai.
14:41 | Xi Jinpingas: Pekinas ir Vašingtonas turi „rasti būdų, kaip sugyventi“
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad Pekinas ir Vašingtonas turi „rasti būdų, kaip sugyventi“, kad užtikrintų taiką ir vystymąsi pasaulyje, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, jam pradedant precedento neturinčią trečiąją kadenciją valdžioje.
Pastaraisiais metais Kinija ir Jungtinės Valstijos nesutaria įvairiais klausimais – nuo Pekino vis agresyvesnės pozicijos savivaldaus Taivano atžvilgiu iki represijų Honkonge ir įtariamų teisių pažeidimų Sindziange.
„Stiprinant Kinijos ir JAV, kaip galingųjų valstybių, bendravimą ir bendradarbiavimą, bus didinamas stabilumas ir tikrumas pasaulyje, skatinama taika ir vystymasis“, – sakė jis Niujorke įsikūrusiai pelno nesiekiančiai organizacijai.
14:16 | Medvedevas pažadėjo keršyti „už rusų kančias“
Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad rusai „kenčia“ nuo amerikiečių pagalbos Ukrainai, todėl, jo teigimu, už jų „kančias“ bus tariamai atkeršyta, ir ne tik mūšio lauke.
JAV netrukus vyksiantiems Kongreso narių rinkimams skirtame įraše buvęs ilgametis Rusijos premjeras leido suprasti, kad Rusijai nėra didelio skirtumo, kas yra JAV valdžioje – demokratai ar respublikonai, nes jų politika Ukrainos atžvilgiu nesikeičia. Tiesa, jis sau būdingu propagandiniu stiliumi aiškina, kad amerikiečiams Ukrainos gyventojai „tėra keičiama moneta“.
Maža to, jis pagrasino „keršyti už rusų kančias“. „Už mūsų žmones bus atkeršyta. Visus. Ir mūšio lauke, ir kitose pusėse, tolimose nuo mūšių vietų. Ir jau tikrai ne nevykusiuose teismo procesuose. Kitais būdais“, – pareiškė iš įtakingiausių Kremliaus politikų.
13:53 | Ukraina: Baltarusija ir Rusija ruošiasi įvykių eskalacijai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas generolas Oleksijus Hromovas teigia, kad Rusijos pajėgos ruošiasi eskalacijai. Anot jo, Rusijos karininkai dalyvauja vertinant Baltarusijos Gardino, Gomelio ir Bresto sričių karinių dalinių kovinę parengtį.
Jis pažymėjo, kad šalyje tęsiasi slaptas personalo, technikos judėjimas ir kariniai manevrai. Tuo pat metu Aliaksandro Lukašenkos režimo atstovai viešai kalba neturintys ketinimų pulti Ukrainą.
Reaguodama į tai, Ukraina padidino savo pajėgas šiauriniame regione netoli Baltarusijos, kad atremtų bet kokį galimą pasikartojantį Rusijos puolimą per sieną.
„Šiuo metu smogiamųjų pajėgų [Baltarusijoje] kūrimas nepastebimas. [Bet] grasinimų yra ir bus. Mes reaguojame, jau padidinome kariuomenę šiaurės kryptimi“, – spaudos konferencijoje sakė O. Hromovas.
Baltarusija yra pagrindinė Rusijos sąjungininkė konflikte ir leido Rusijos pajėgoms panaudoti savo teritoriją kaip trampliną atakuoti Ukrainą.
13:18 | JAV skubina atnaujintų termobranduolinių bombų dislokavimą Europoje – „Politico“
JAV paspartino modernizuotų termobranduolinių bombų B61-12 pristatymą NATO bazėms Europoje, skelbiama „Politico“, remiantis šaltiniais Pentagone. Oficialūs JAV gynybos ministerijos atstovai tvirtina, kad atnaujinimo procesas yra nuolatinis, sąsajų su karu Ukrainoje nėra ir viskas vykdoma pagal iš anksto numatytą tvarkaraštį.
Leidinio teigimu, anksčiau buvo tikimasi, kad termobranduolinės bombos B61-12, kuriuos yra laikomos pagrindine JAV branduolinio ginklo galia, bus į Europą išsiųstos 2023-ųjų pavasarį, tačiau vėliau jų tiekimą perkėlė į 2022-ųjų gruodį. „Politico“ susipažino su apie tai skelbiančia žinute Pentagono ir Valstybės departamento darbuotojams, po 15-os NATO šalių gynybos ministrų susitikimo spalį.
Du šaltiniai patvirtino „Politico“, kad bombos bus išsiųstos pagreitinta tvarka.
Oficialus Pentagono atstovas Patrickas Ryderis „Politico“ paaiškino, kad bombų B61 modernizavimas yra nuolatinis procesas, o JAV „jau seniai planavo pakeisti seno tipo ginkluotę į modernizuotas bombų versijas“. „Tai niekaip nesusiję su dabartiniais įvykiais Ukrainoje ir niekaip nebuvo spartinama“, – aiškino JAV gynybos ministerijos atstovas.
12:38 | Rusija: privatūs JAV palydovai gali tapti kariuomenės taikiniu
Rusijos URM atstovas Konstantinas Voroncovas pagrasino, kad JAV privačių bendrovių palydovai, kurie yra naudojami Ukrainos žvalgybiniams tikslams, „gali būti teisėtais taikiniais Rusijos kariuomenei“.
JT pirmajame komitete (atsakingas už nusiginklavimo ir pasaulinio saugumo klausimus) kalbėjęs Rusijos atstovas įsitikinęs, kad Rusija gali numušinėti „Starlink“, „Planet Labs“ ir „Maxar“ palydovus, kurie daro detalias vietovių nuotraukas.
„Kvazicivilinė infrastruktūra gali tapti teisėtu taikiniu atsakomajam smūgiui“, – pažymėjo jis.
11:56 | Kremlius bando permesti atsakomybę
Naujausioje savo apžvalgoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba atkreipia dėmesį į tai, kad spalio 24 dieną Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pareiškė, kad Maskvos meras Sergejus Sobianinas koordinuos „saugumo priemonių plėtrą“ Rusijos regionuose.
Tai buvo padaryta po Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekreto, kuriuo Rusijos Federacijoje įvestas naujas pavojaus lygių režimas.
„Tikėtina, kad ši priemonė paskatins glaudesnę regionų gubernatorių integraciją į Rusijos nacionalinio saugumo sistemą. Tai dar viena priemonė, skirta kontroliuoti visuomenę, kuri ir toliau jaučia Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo spaudimą“, – rašoma apžvalgoje.
Anot žvalgybos, aktyvesnis regiono pareigūnų įtraukimas į nacionalinio saugumo sistemą bent iš dalies yra skirtas nukreipti visuomenės kritiką nuo centrinės Rusijos valdžios.
Kremlius panašaus veiklos metodo laikėsi COVID-19 krizės metu, tačiau tikėtina, kad Kremliui bus sunku izoliuoti Rusijos visuomenę nuo „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje pasekmių, mano britų žvalgai.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 27 October 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) October 27, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/PNwzvPXnTE
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/OZfoBTEdyJ
11:11 | Lenkijos Senatas paskelbė Rusiją teroristiniu režimu
Lenkijos aukštieji parlamento rūmai priėmė rezoliuciją, kuria Rusija pripažįstama teroristiniu režimu, o tarptautinė bendruomenė raginama paremti karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimus, pranešė lenkų naujienų agentūra PAP ir Lenkijos radijas.
Rezoliucija Senate buvo priimta vienbalsiai.
Senatoriai pažymėjo, kad Rusija vasario 24 dieną „pradėjo brutalų karą su Ukraina“ ir kad „jos tikslas yra ištrinti iš žemėlapio suverenią valstybę, sunaikinti ukrainiečių tautą.“
„Nusikaltėliai rusiškomis uniformomis okupuotose teritorijose kankina ir žudo karo belaisvius ir civilius. Jie grobia ukrainiečių vaikus, kad išaugintų iš jų režimo karius. Jie deportuoja, perkelia ir į atokius Rusijos regionus siunčia Ukrainos piliečius“, – nurodo Lenkijos Senatas.
10:25 | Liubliana: Rusija teiginiams dėl „nešvarios bombos“ panaudojo seną atvaizdą iš Slovėnijos
Slovėnija trečiadienį paskelbė, kad vienas iš atvaizdų, kuriais pasinaudodama Rusija tvirtino Ukrainą planuojant susprogdinti „nešvarią bombą“, yra sena Slovėnijoje padaryta dūmų detektorių nuotrauka.
„Rusijos užsienio reikalų ministerijos įraše „Twitter“ panaudota nuotrauka yra ARAO (Slovėnijos branduolinių atliekų tvarkymo agentūros) 2010 metų fotografija“, – trečiadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino Slovėnijos premjero Roberto Golobo patarėjas Draganas Barbutovskis.
Jis pridūrė, kad šia nuotrauka buvo netinkamai pasinaudota be ARAO žinios.
09:50 | Praėjusią naktį dronas smogė Krymo elektrinei – Maskvos primesta administracija
Rusijos aneksuoto Krymo administracija ketvirtadienį paskelbė, kad pusiasalio šiluminė elektrinė praėjusią naktį tapo drono atakos taikiniu, bet tvirtino, kad didelės žalos nepadaryta.
„Šiąnakt įvykdyta nepilotuojamo orlaivio ataka prieš Balaklavos šiluminę elektrinę“, – per platformą „Telegram“ paskelbė Maskvos primestas gubernatorius Michailas Razvožajevas.
„Minimaliai apgadintas transformatorius. Aukų nėra“, – sakė jis.
Pasak pareigūno, grėsmės elektros tiekimui taip pat nėra.
Pranešimas pasirodė Ukrainai tęsiant kontrpuolimą šalies pietuose.
09:15 | Rusija praėjusią naktį atakavo Kyjivo sritį
Rusija ketvirtadienio naktį atakavo Kyjivo sritį, per platformą „Telegram“ pranešė srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.
„Pradiniais duomenimis, aukų ir nukentėjusiųjų nėra“, – rašė jis.
Jis taip pat paragino nenurodyti smūgio vietos ir neskelbti socialiniuose tinkluose nuotraukų bei filmuotos medžiagos.
Praėjusią naktį rusų kariuomenė taip pat atakavo Zaporižios apylinkes, „Telegram“ paskelbė šio pietinio miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas.
08:36 | Putinas neišsižada savo karo tikslų
Naujausioje savo apžvalgoje JAV Karo studijų institutas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebesilaiko įsikibęs savo tikslų kare ir neketina sėsti prie derybų stalo su Ukraina.
Pasak analitikų, per susitikimą su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) saugumo pareigūnais spalio 26 d. V. Putinas sakė, kad Ukraina „prarado suverenitetą“, o JAV naudoja Ukrainą „taranuoti“ Rusiją.
Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas dar paaštrino šias V. Putino mintis, sakydamas, kad „Ukraina prarado galimybę egzistuoti kaip valstybė“, „Ukrainą okupavo NATO“ ir „[Ukraina] tapo JAV kolonija“.
„Ši kalba nesuderinama su derybomis lygiais pagrindais dėl paliaubų, jau nekalbant apie Rusijos pradėto konflikto sprendimą. Vietoj to tai primygtinai rodo, kad Kremlius vis dar siekia karinės pergalės Ukrainoje ir režimo pasikeitimo Kyjive, kuris paveiktų Ukrainos persiorientavimą nuo Vakarų į Rusijos kontrolę“, – rašoma ISW analitikų apžvalgoje.
07:55 | Rusijos žurnalistė K. Sobčiak yra Lietuvoje, patvirtino VSD vadovas
Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak yra Lietuvoje, patvirtino Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.
„Jinai yra Lietuvoje ir kaip Izraelio pilietė, turinti Izraelio pasą, jai nereikia vizos ir ji gali važiuoti ir būti čia, jei aš neklystu, 90 dienų. Taip, tvirtinam faktą“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui patvirtino D. Jauniškis.
VSD vadovas taip pat teigė, kad duomenų. jog K. Sobčiak galėtų kelti grėsmę Lietuvos saugumui, nėra.
„Kol kas konkrečių duomenų žvalgybinių mes neturime, kad ji keltų grėsmę Lietuvos valstybei, jei tokių būta, atitinkamai būti imtasi tam tikrų priemonių“, – pažymėjo VSD vadovas.
A channel associated with #Belarusian security forces published a video of Ksenia #Sobchak crossing the Belarusian-Lithuanian border at the Vidzy checkpoint. pic.twitter.com/rNRQzuCZBN
— NEXTA (@nexta_tv) October 27, 2022
07:10 | Bidenas su Izraelio prezidentu aptarė iranietiškų dronų naudojimą Ukrainoje
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas trečiadienį aptarė augančią grėsmę Ukrainai dėl Irano Rusijai tiekiamų kovinių dronų.
I. Herzogas, kurio šalis spaudžiama padėti Kyjivui, po derybų reporteriams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad daugiausia buvo aptarinėjami Irano branduolinė programa, protestų prieš griežtus Irano religinius įstatymus slopinimas ir iranietiškų dronų pardavimas Rusijai.
Šie ginklai „žudo nekaltus Ukrainos piliečius“, – sakė I. Herzogas.
07:39 | JAV: Rusija galbūt patarinėja Iranui dėl protestų slopinimo
Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija gali patarinėti Iranui, kaip slopinti masinius protestus, kilusius dėl moralės policijos areštuotos jaunos moters mirties.
Baltieji rūmai yra „susirūpinę, kad Maskva gali patarinėti Iranui, kaip geriausia valdyti protestus, remdamasi... didele [oponentų] tildymo patirtimi“, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby kalbėjo aptakiau.
„Jie gali svarstyti tam tikrą paramą“ slopinant protestus Irane, sakė jis.
„Matome ženklų, kad jie gali svarstyti pajėgumus instruktuoti. Deja, Rusija turi patirties“, – nurodė J. Kirby.
Jis taip pat pakartojo, kad Irano kadrų yra okupuotoje Ukrainoje ir kad jie padeda Rusijos pajėgoms naudotis koviniais dronais, dažniausiai taikantis į civilinę infrastruktūrą.
„Jie dabar Kryme“, – sakė jis.
06:15 | Rusų 9 laivų flotilė Juodojoje jūroje yra pasiruošusi 16 „Kalibr“ raketų
Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad „audringoje Juodojoje jūroje vis dar yra priešo laivyno laivų grupė, kurią sudaro 9 laivai, įskaitant 1 didįjį desantinį laivą ir 3 raketų paleidimo įrenginius, iš kurių 2 yra po vandeniu“.
Naudojimui paruoštos 16 „Kalibr“ raketų.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Kyjivas trečiadienį pranešė, kad Rusija per apsikeitimą belaisviais grąžino JAV piliečio, kuris žuvo kovodamas su Maskvos pajėgomis Ukrainoje, palaikus.
► Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak trečiadienio naktį per Baltarusiją išvyko į Lietuvą, skelbia valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi teisėsaugos šaltiniais.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį stebėjo Maskvos karių, atsakingų už reagavimą į branduolinio karo grėsmę, pratybas, pranešė Kremlius.
► Ukrainiečių branduolinės energetikos operatorius antradienį pranešė, kad Kremliaus pajėgos vykdo slaptus darbus okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje pietų Ukrainoje.
