Svarbiausios dienos naujienos:
23:37 | Pentagonas patvirtino: Rusija planuoja paleisti branduolinį ginklą galinčią nešti raketą į Ukrainą
Artimiausiomis dienomis Rusija gali vėl pulti Ukrainą raketa „Orešnik“. Šią informaciją patvirtino Pentagono atstovė žiniasklaidai Sabrina Singh. Ši Rusijos raketa gali nešti ir branduolines galvutes.
Pasak jos, tikimybė dėl raketos paleidimo yra artimiausiomis dienomis.
„Putinas viešai pasakė, kad Rusija ketina paleisti dar vieną eksperimentinę raketą „Orešnik“. Yra tikimybė, kad Rusija tai padarys artimiausiomis dienomis. Konkrečios datos neturiu“, – spaudos konferencijos metu sakė S. Singh, rašo UNIAN.
Ji pabrėžė, kad jei Rusija paleis šią raketą, tai neturės įtakos situacijai mūšio lauke.
„Tai bus tiesiog dar vienas bandymas padaryti žalos ir aukų Ukrainoje. Mes tai matėme anksčiau – jie bando panaudoti visus ginklus, kuriuos turi savo arsenale, kad įbaugintų Ukrainą“, – pabrėžė Pentagono atstovė.
23:01 | NATO skuba sustiprinti Kyjivą prieš galimas taikos derybas: imasi veiksmų
Ukrainos sąjungininkai nukreipė savo dėmesį nuo pergalės siekimo ir mėgina sustiprinti Ukrainą prieš taikos derybas. Apie tai rašo leidinys „Bloomberg“.
Leidinio teigimu, NATO dvigubina pastangas, kad į karo draskomą šalį atgabentų daugiau ginklų, nes Kyjivo pajėgos pamažu praranda savo pozicijas, o tai didina šansus, kad galimos paliaubos gali įšaldyti konfliktą su dalimi Ukrainos, kurią okupavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariai.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
21:43 | Sankcijos nesuveikė: nepaisant jų Rusijos kariuomenė gauna tūkstančius ginklų iš Vakarų gamintojų
Rusija, nepaisant dar 2014 metais įvesto ES ginklų embargo, ir toliau gauna tūkstančius Vakarų kompanijų pagamintų snaiperinių šautuvų ir milijonus šovinių.
Nepaisant Rusijai galiojančių ES sankcijų, Maskva ir toliau gauna Vakaruose pagamintus snaiperinius šautuvus ir šovinius.
Ginklai ir šaudmenys tiekiami per Rusijos kaimynines šalis. Tokios išvados pateikiamos leidinio „The Insider“ tyrime, cituoja „The Moscow Times“.
Žurnalistai nustatė, kad pastaraisiais metais Europos Sąjungos, JAV ir Turkijos įmonės gerokai padidino ginklų tiekimo Armėnijai, Gruzijai, Kazachstanui, Kirgizijai ir Uzbekistanui apimtis. Į šias šalis kasmet importuojama dešimtys tūkstančių ginklų.
„Yra statistinių anomalijų: eksportas į Armėniją, Gruziją, Kazachstaną ir Kirgiziją per trejus metus išaugo du su puse karto“, – skelbiama leidinyje, remiantis JT „Comtrade“ prekybos statistikos duomenų bazės informacija.
21:11 | JAV įvedė prekybos apribojimus Kinijos, Rusijos įmonėms dėl žmogaus teisių pažeidimų
JAV antradienį įvedė prekybos apribojimus aštuonioms įmonėms, įskaitant dvi kinų bendroves ir keletą verslų iš Rusijos, kaltindamos jas žmogaus teisių pažeidimais.
Tarp Kinijoje įsikūrusių sankcionuotų bendrovių – „Zhejiang Uniview Technologies“, kurią JAV pareigūnai kaltina įgalinant žmogaus teisių pažeidimus, kaip pavyzdžiui, uigūrų ir kitų etninių bei religinių mažumų grupių sekimas.
Kita JAV prekybos departamento įvardyta įmonė – „Beijing Zhongdun Security Technology Group“, kuri, teigiama, kuria ir parduoda produktus, leidžiančius viešojo saugumo institucijoms vykdyti teisių pažeidimus.
Įmonės buvo įtrauktos į sąrašą, pagal kurį JAV verslai, prieš pradėdami dirbti su jomis, privalo turėti specialią licenciją.
„Žmogaus teisių pažeidimai prieštarauja JAV užsienio politikos interesams“, – pareiškime teigė prekybos sekretoriaus pavaduotojas pramonės ir saugumo reikalams Alanas Estevezas (Alanas Estevesas).
Šiais veiksmais siekiama „užtikrinti, kad JAV technologijos nebūtų naudojamos žmogaus teisių pažeidimams ir piktnaudžiavimui“, pridūrė jis.
Trečiadienį kinų užsienio reikalų ministerijos atstovė pareiškė, kad sankcijos yra „atviras ir bebaimis Kinijos aukštųjų technologijų bendrovių slopinimas prisidengiant žmogaus teisėmis“.
„Tai dar labiau atskleidžia melą, kad JAV gina žmogaus teises, ir tikrovę, kad iš Kinijos žmonių atimamos jų vystymosi teisės. Tokie triukai niekada nebus sėkmingi“, – sakė atstovė Mao Ning per eilinę spaudos konferenciją.
„Jei JAV iš tiesų rūpi žmogaus teisės, jos pirmiausia turėtų padengti savo pačių teisių skolas“, – pridūrė ji.
Dvi sankcionuotos kinų bendrovės neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymus pakomentuoti.
JAV valdžia bei įstatymų leidėjai keliose kitos Vakarų šalyse smerkia Kinijos elgesį su uigūrų mažuma šiaurės vakarų Sindziango regione.
Žmogaus teisių gynimo grupės teigia, kad regione įkalinta mažiausiai milijonas žmonių, daugiausia musulmoniškų mažumų atstovų, kurie susiduria su įvairiais persekiojimais, o Pekinas šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.
JAV prekybos departamentas teigė, kad antradienį tarp kitų sankcionuotų įmonių atsidūrė dvi Mianmaro ir dvi Rusijos firmos, kurios tiekė Mianmaro kariuomenei komponentus, leidžiančius vykdyti tokius veiksmus, kaip oro atakos prieš civilius gyventojus.
Dar dvi Rusijos bendrovės į sankcijų sąrašą buvo įtrauktos už tai, kad suteikė Maskvai veidų atpažinimo technologiją, „nutaikytą į taikius protestuotojus, ir tai yra neatsiejama Rusijos masinio sekimo aparato dalis“.
20:22 | Orbanas teigia, kad V. Zelenskis atmetė jo Kalėdų paliaubų su Rusija pasiūlymą
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė pasiūlymą kalėdiniu laikotarpiu paskelbti paliaubas su Rusija.
„Baigiantis Vengrijos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai dėjome naujas pastangas dėl taikos. Pasiūlėme kalėdines paliaubas ir plataus masto apsikeitimą kaliniais“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Vengrijos premjeras.
Anot jo, Ukrainos prezidentas aiškiai parodė, kad neketina priimti šio pasiūlymo.
19:50 | Ukraina puolė Rusijos aerodromą JAV suteiktomis raketomis, Maskva žada atsaką
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, per mėginimą smogti kariniam aerodromui Taganroge, uostamiestyje Rusijos pietinėje Rostovo srityje prie Azovo jūros, buvo panaudoti šeši ATACMS ginklai.
„Dvi raketas numušė oro gynybos sistemos „Pancir“ kovinė įgula, kitas nukreipė elektroninės karybos įranga“, – sakoma ministerijos pranešime. Teigiama, kad kariškiai nenukentėjo, tačiau krintančios skeveldros „šiek tiek apgadino“ karines transporto priemones ir netoliese esančius pastatus.
„Šis puolimas Vakarų ilgojo nuotolio ginklais neliks be atsako ir bus imtasi atitinkamų priemonių“, – sakoma pranešime.
Informacijos, kad Kyjivas sudavė smūgį būtent ATACMS raketomis, Ukrainos valdžia nepatvirtino. Žinoma tik tiek, kad Ukrainos pajėgos iš tikrųjų šiandieną atakavo taikinius Taganroge, tačiau kokia amunicija buvo naudojama – neaišku.
Maskva įtūžo, kai Vašingtonas praėjusį mėnesį leido Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio ATACMS raketas. Šios JAV gamybos raketos gali pasiekti taikinius už 300 kilometrų.
Lapkričio 21 d. Rusija pirmą kartą paleido į Ukrainą eksperimentinę hipergarsinę raketą „Orešnik“, prezidentas Vladimiras Putinas pavadino tai atsaku į Kyjivo ilgojo nuotolio Vakarų ginklų panaudojimą.
19:21 | Medvedevas šią savaitę vyks į derybas su kinų lyderiais Pekine
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šią savaitę lankysis Pekine, kur dalyvaus derybose su svarbiausios Maskvos partnerės lyderiais, trečiadienį pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija.
„D. Medvedevo vizitas į Kiniją (...) yra svarbus aukšto lygio Kinijos ir Rusijos kontaktas“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
Mao Ning nepateikė išsamesnės informacijos apie buvusio prezidento, dabar einančio Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas, kelionės maršrutą ar planuojamus susitikimus.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS anksčiau pranešė, kad pirmojo nuo 2022 metų gruodžio D. Medvedevo vizito metu bus surengtos diskusijos su „aukšto rango Kinijos vyriausybės pareigūnais“.
Nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė 2022 metų vasarį pradėti plataus masto invaziją į kaimyninę Ukrainą, Kinija sako esanti neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu.
Tačiau Kinija karo nėra aiškiai pasmerkusi ir išlieka artima politinė bei ekonominė Rusijos sąjungininkė, o NATO narės Pekiną vadina lemiamu karo įgalintoju.
D. Medvedevas Rusijos politinėje sistemoje vaidina ribotą vaidmenį ir šiuo metu daugiausia žinomas dėl savo prieš Vakarų šalis nukreiptų pasisakymų socialiniuose tinkluose.
18:42 | ES skiria šešioms šalims 170 mln. eurų sienų apsaugai nuo Rusijos ir Baltarusijos
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie 170 mln. eurų finansavimo paketą šešioms Europos šalims, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, kad būtų sustiprintas jų sienų saugumas.
U. von der Leyen apie tai pranešė socialinės žiniasklaidos platformoje X po diskusijų su Suomijos ministru pirmininku Petteri Orpo. Ji pabrėžė Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Norvegijos vaidmenį ginant Europos Sąjungos sienas nuo įvairių grėsmių, kylančių iš Rusijos ir Baltarusijos. „Jos saugo mūsų bendras sienas. Taigi šiandien skiriame 170 mln. eurų jų pastangoms paremti“, – parašė U. von der Leyen.
Estija stato gynybinę liniją palei sieną su Rusija, planuojama įrengti beveik 600 betoninių bunkerių, daugiausia šalies šiauriniuose ir pietrytiniuose regionuose, papildomi bunkeriai bus įrengti prie Peipuso ežero, tiesiai priešais Rusiją.
18:21 | Zelenskis: V. Orbano skambutis V. Putinui kenkia Europos vienybei
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kuris per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė karą Ukrainoje.
„Niekas neturėtų gerinti asmeninio įvaizdžio vienybės sąskaita, visi turėtų skirti dėmesį bendrai sėkmei. Norint ją pasiekti visada buvo svarbiausia Europos vienybė“, – tinkle „X“ pareiškė V. Zelenskis, reaguodamas į V. Orbano ir V. Putino pokalbį.
Anksčiau trečiadienį buvo pranešta, kad V. Putinas ir V. Orbanas kalbėjosi telefonu. Pasak Kremliaus, skambutis buvo inicijuotas V. Orbano prašymu. Jis įvyko kitą dieną po to, kai Budapešto diplomatijos vadovas pareiškė, kad Vengrija tęs savo pačios paskelbtą Ukrainos „taikos misiją“.
„Buvo išsamiai pasikeista nuomonėmis Ukrainos klausimais“, – skambučio stenogramoje nurodė Kremlius, pridurdamas, kad V. Putinas sakė, jog Kyjivas esą užėmė „destruktyvią“ poziciją, atmetančią galimybę sudaryti taikos susitarimą.
Vengrijos lyderis yra ne kartą paraginęs surengti taikos derybas ir atsisakė siųsti karinę pagalbą Ukrainai nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo puolimą. Liepos mėnesį jis supykdė kitus Europos Sąjungos šalių vadovus, nes, vos tik perėmęs šešių mėnesių pirmininkavimą blokui, ėmėsi vykdyti separatinę diplomatiją su Rusija, bandydamas ieškoti būdų karui užbaigti.
18:02 | Žiniasklaida: Rusija ruošiasi į Ukrainą paleisti naują „Orešnik“ raketą
Leidiniai „Reuters“ ir „Associated Press“, remdamiesi JAV pareigūnais, susipažinusiais su JAV žvalgybos duomenimis, praneša, kad Rusija „artimiausiomis dienomis“ gali paleisti raketos „Orešnik“ smūgį į Ukrainą.
Leidinių šaltinių teigimu, JAV tokį smūgį labiau vertina kaip bandymą įbauginti.
„Greičiausiai tai bus dar vienas Rusijos bandymas terorizuoti Ukrainą. Bandymas žlugs“, – sakė vienas iš „Reuters“ pašnekovų.
Naujoji vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“, kuria Rusija lapkričio 21 dieną atakavo Dnipro miestą Ukrainoje, yra branduolinį užtaisą nešti gebantis ginklas. V. Putinas po smūgio per televiziją sakė, kad taip buvo mūšio lauko sąlygomis išbandyta „viena iš naujausių Rusijos vidutinio nuotolio raketų sistemų“.
17:50 | Maskva: Ukraina atakavo Rusijos aerodromą amerikietiškomis raketomis
Ukraina JAV tiekiamomis ilgojo nuotolio raketomis anksti trečiadienį atakavo aerodromą Rusijos pietuose, pranešė Maskva ir pažadėjo atsakyti „atitinkamomis priemonėmis“.
„Buvo panaudotos šešios amerikiečių gamybos balistinės raketos ATACMS. Dvi raketas numušė oro gynybos sistemos „Pancir“ kovinė įgula, o kitas atrėmė elektroninės kovos įranga“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.
Ukrainiečiai kol kas nekomentavo šių pranešimų.
Lapkričio mėnesį Maskva smogė Ukrainos Dnipro miestui ir tai, pasak prezidento Vladimiro Putino, buvo naujosios raketos „Orešnik“ bandymas.
V. Putinas sakė, kad Maskva panaudojo šią raketą atsakydama į tai, jog Ukraina apšaudė Rusijos teritoriją JAV raketomis ATACMS ir Jungtinės Karalystės raketomis „Storm Shadow“.
17:28 | ES sutarė dėl griežtesnių sankcijų Rusijos „šešėliniam laivynui“
Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį susitarė į juodąjį sąrašą įtraukti dar apie 50 naftos tanklaivių iš Rusijos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įvestas dėl karo Ukrainoje, pranešė pareigūnai.
Šis žingsnis – dalis 15-ojo sankcijų paketo, kurį 27 šalių blokas įves nuo Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metais.
Naujame pakete taip pat numatytas apribojimų įvedimas daugiau Kinijos įmonių dėl bendradarbiavimo su Rusijos kariuomene, sakė pareigūnai.
Siekdama išvengti tarptautinių sankcijų naftos eksportui, Rusija naudoja senus, dažnai neapdraustus ir neaiškios nuosavybės tanklaivius.
Praėjusį mėnesį Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kurioje paragino griežtinti sankcijas prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“.
Europarlamentarai tada atkreipė dėmesį, kad Rusijos „šešėlinis laivynas“ yra pagrindinis Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą finansavimo šaltinis ir svarbi priemonė, sukurta siekiant apeiti ES sankcijas.
Be to, EP nariai reiškė nerimą dėl šių laivų galimo poveikio jūrų saugumui ir ekologinėms sistemoms, jei išsilietų nafta.
16:58 | ES pareiškė, kad šalys narės gali riboti tų migrantų, kuriuos Rusija paverčia ginklu, prieglobsčio teisę
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad su Rusija ir Baltarusija besiribojančios šalys narės gali apriboti migrantų prieglobsčio teisę, jei Maskva ir Minskas juos „paverčia ginklu“.
ES šalys, įsikūrusios rytiniame bloko pakraštyje, yra apkaltinusios Rusiją ir jos sąjungininkę Baltarusiją pastaraisiais metais per jų sienas išstūmus tūkstančius migrantų, vykstant kampanijai, kurios tikslas yra destabilizuoti Europą. Kai kurios valstybės, įskaitant Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją, siekė sustiprinti savo įgaliojimus stabdyti atvykėlių srautus nepaisydamos susirūpinimo, kad tai prieštarauja ES įstatymuose įtvirtintai teisei prašyti prieglobsčio.
Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė Henna Virkkunen pranešė, kad Briuselis dabar patikslina, jog šalys narės gali riboti prieglobsčio teisę, kai „pavertimas ginklu“ tampa grėsme saugumui, tačiau tik „griežtomis sąlygomis“. „Tai reiškia, kad jos turi būti tikrai išskirtinės, laikinos, proporcingos ir taikomos aiškiai apibrėžtais atvejais“, – sakė ji.
Briuselis taip pat informavo, kad šešioms pasienio šalims skiria 170 mln. eurų, jog būtų galima pagerinti sienų stebėjimą.
2021 m. per Baltarusijos ir Lenkijos sieną pradėjo plūsti daugybė migrantų, daugiausia kilusių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. Srautai buvo pastebėti tuo metu, kai ES siekė nubausti Minską už susidorojimą su opozicija. Šio reiškinio mastas padidėjo ir jis išplito į Rusiją, kai po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 m. išaugo įtampa. Briuselio duomenimis, 2024 m. neteisėtų atvykėlių skaičius prie ES ir Baltarusijos sienos, lyginant su 2023-iaisiais, padidėjo 66 proc.
16:37 | Scholzas ragina investuoti „būsimoje ES narėje Ukrainoje“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį ragino verslus investuoti Ukrainoje ir pabrėžė įsipareigojimus palengvinti šios su Rusijos invazija kovojančios šalies jungimąsi prie Europos Sąjungos (ES).
„Investuodamas į Ukrainą šiandien ir ateinančiais metais, investuoji į ateities ES narę“, – sakė O. Scholzas kalboje Vokietijos ir Ukrainos verslo forumo Berlyne metu.
„Po karo mes Ukrainoje pamatysime augimo greitį ir plėtros galimybes“, – teigė kancleris, palygindamas šalies ekonominį potencialą su valstybėmis, kurios prisijungė prie ES sugriuvus Sovietų Sąjungai.
Vokietijos prekyba su Ukraina išaugo nuo maždaug 8 mlrd. eurų 2021-aisiais iki maždaug 10 mlrd. eurų 2023-iaisiais, teigė O. Scholzas.
Tuo metu apie 2 tūkst. Vokietijos įmonių vykdo veiklą Ukrainoje. Be kitų dalykų, vyksta prekybas gynybos bei cheminiais produktais, teigė Vokietijos vadovas.
O. Scholzas teigė besiviliantis augančio bendradarbiavimo Ukrainos energetikos sektoriuje, į kurį be perstojo taikosi Rusija, „nes (...) mums reikia daug privataus investavimo“.
Vokietija remia Ukrainą „teisingos taikos“ paieškose, kurią pasiekus būtų nutrauktas karas, sakė O. Scholzas.
Kancleris teigė, jog toks sutarimas turėtų užtikrinti „Ukrainos nepriklausomybę ir laisvę rinktis ateitį Europoje“.
Jis pridūrė, kad Ukraina taps ES nare, tačiau „vis dar yra ką nuveikti, iki kol tai nutiks“, ir Vokietija link Ukrainos priėmimo „eitų šiuo keliu kartu“.
Tame pačiame renginyje Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, jog „privatus verslas yra raktas“ siekiant atstatyti šalį.
„Kiekvienas investuotas euras (...) yra indėlis į mūsų bendrą ateitį“, – sakė D. Šmyhalis.
16:13 | Lukašenka: Baltarusija planuoja dislokuoti rusiškas raketų sistemas „Orešnik“
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad savo šalyje jis planuoja dislokuoti rusiškas raketų sistemas „Orešnik“, šią savaitę pranešė valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
„Visa tai apgalvojama šiandien. Dabar galvojame, kur, kokiose teritorijose šiuos ginklus išdėstyti. Esame išsaugoję strateginių branduolinių raketų dislokavimo vietas“, – sakė jis.
„Turime apie 30 tokių vietų. Pasirinksime tas, kurios yra arčiausiai taikinių. Jas dislokuosime ir pasirinksime taikinius. Kaip pastebėjote, (Kremliaus šeimininkui) Putinui iškėliau tik vieną sąlygą: taikinius nustatys Baltarusija, o ne Rusija. Tačiau ji padės mums panaudoti ginklus. Kitaip tariant, jei reikės, neduok Dieve, paspausime mygtuką kartu. Mes patys nustatysime taikinius. Jis sutiko“, – pridūrė A. Lukašenka.
V. Putinas penktadienį pareiškė, kad kitais metais Baltarusijoje gali būti dislokuota naujai sukurtų hipergarsinių raketų „Orešnik“.
15:51 | Sulaukę eilinio smūgio rusai skundžiasi: niekas nebijo „Orešnik“ raketų
Ukrainos pajėgos šiąnakt atakavo Rusijos teritorijoje esančius karinius ir karinėms reikmėms naudojamus objektus, tai patvirtino ir šalies ginkluotosios pajėgos.
„Pirmiausia noriu padėkoti mūsų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams, kurie praėjusią naktį sudavė apčiuopiamus smūgius Rusijos taikiniams. buvo smogta Rusijos teritorijoje esantiems kariniams objektams, taip pat kuro ir energetikos komplekso objektams, dirbantiems agresijos prieš mūsų valstybę ir žmones tikslais. Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas pranešė apie smūgių detales. Būtent toks atstumas ir tikslumas žingsnis po žingsnio grąžina Rusiją į realybę – į realybę, kad karas turi būti baigtas“, – rašė Ukrainos prezidentas.
Šiąnakt buvo atakuotas naftotiekio „Družba“ naftos pakrovimo punktas Sveno kaime Briansko srityje. Taganroge raketomis taip pat buvo atakuota lėktuvų remonto gamykla.
Rusijos karo korespondetų kanalas „Vojennyj osvedomitel“, komentuodamas naktinius Ukrainos smūgius akcentavo, kad Rusijos kariuomenės panaudota „atgrasymo priemonė – „Orešnik“ balistinė raketa“ „didelio įspūdžio niekam nepaliko“.
„Kaip jau minėta, tušti „Orešnik“ grasinimai ir parodomieji sprogimai „Južmaš“ (gamyklos teritorijoje) niekam nepadarė didelio įspūdžio.
Iš karto po visų grasinančių pažadų buvo suduotas naujas ATACMS smūgis Kursko srityje, o dabar dar vienas amerikietiškų raketų smūgis Taganrogui“, – skundžiamasi įraše.
15:33 | Rusija trečiadienį pareiškė, kad Kursko srityje iš Ukrainos atsikovojo du kaimus.
Kyjivas šiame regione rugpjūčio mėnesį inicijavo didžiulį sausumos puolimą. Ukrainiečiai šiuo puolimu užklupo Maskvą netikėtai, tačiau ji nuolat susigrąžina teritorijas, taip stabdydama Ukrainos veržimąsi, ir į regioną skubiai pasiuntė pastiprinimą.
Kaip pranešė Rusijos gynybos ministerija, Rusijos kariuomenės daliniai „puolamųjų operacijų metu išlaisvino Darjino ir Pliochovo gyvenvietes“.
Abu šie kaimai yra išsidėstę netoli Ukrainos sienos.
14:43 | Ukrainos ministras įvardijo, kiek išsilaikytų Ukraina, jei JAV nutrauktų paramą
Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka skaičiuoja, kad jeigu bus nutraukta JAV parama Ukrainai, Ukraina galės išsilaikyti dar bent šešis mėnesius. Apie tai jis kalbėjo laikraščiui „El Pais“, rašo UNIAN.
13:27 | Zelenskis pakomentavo naktį surengtus didžiulius smūgius Rusijai: šie mėnesiai rekordiniai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo naktį iš antradienio į trečiadienį surengtus smūgius Rusijai, rašo „Kanal 24“. Detales apie smūgius ir jų pasekmes prezidentui atskleidė ukrainiečių pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
„Pirmiausia noriu padėkoti mūsų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams, kurie praėjusią naktį sudavė apčiuopiamus smūgius Rusijos objektams. Buvo smogta Rusijos teritorijoje esantiems kariniams objektams, taip pat kuro ir energetikos komplekso, kuris dirba agresijai prieš mūsų valstybę ir žmones, objektams“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, O. Syrskis pateikė išsamią informaciją apie rusų taikiniams padarytą žalą. Pasak prezidento, būtent šis smūgis grąžino Rusiją į realybę ir suvokimą, kad karas turi būti nutrauktas.
„Kuo labiau sumažinti Rusijos karinį potencialą dabar yra mūsų pagrindinis tikslas“, – pabrėžia V. Zelenskis.
O. Syrskis ir V. Zelenskis taip pat aptarė padėtį svarbiausiose fronto vietose. Karščiausia padėtis tebėra Donecko srityje, ypač Pokrovsko ir Kurachovkos kryptimis, kur tebesitęsia įnirtingos kovos. Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas taip pat informavo apie padėtį Kursko rajone.
„Kaip ir lapkritį, taip ir gruodį Rusijos kariuomenė mūšiuose ir puolimuose išleidžia rekordinį skaičių savo karių. Šie mėnesiai – lapkritis ir gruodis – yra rekordiniai Rusijos nuostoliai“, – sako V. Zelenskis.
13:09 | Putinas ir Orbanas telefonu aptarė karą Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį aptarė karą Ukrainoje per pokalbį telefonu su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kuris mato save galimu taikdariu.
„Buvo išsamiai pasikeista nuomonėmis Ukrainos klausimais“, – skambučio stenogramoje nurodė Kremlius, pridurdamas, kad V. Putinas sakė, jog Kyjivas užėmė „destruktyvią“ poziciją, atmetančią galimybę sudaryti taikos susitarimą.
Kremliaus teigimu, skambutis buvo inicijuotas V. Orbano prašymu ir įvyko kitą dieną po to, kai Budapešto diplomatijos vadovas pareiškė, kad Vengrija tęs savo pačios paskelbtą Ukrainos „taikos misiją“.
V. Orbanas šios savaitės pradžioje susitiko su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris pažadėjo pasiekti taikos susitarimą per kelias valandas nuo atėjimo į valdžią sausio mėnesį.
„Viktoras Orbanas išreiškė susidomėjimą padėti bendrai ieškoti politinių-diplomatinių kelių krizei išspręsti“, – sakė Kremlius.
Vengrijos lyderis – artimiausias tiek D. Trumpo, tiek V. Putino politinis partneris Europos Sąjungoje – ne kartą ragino surengti taikos derybas ir atsisakė siųsti karinę pagalbą Ukrainai nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo puolimą.
Liepos mėnesį jis supykdė kitus ES šalių vadovus, nes, vos tik perėmęs šešių mėnesių pirmininkavimą blokui, ėmėsi vykdyti separatinę diplomatiją su Rusija, bandydamas ieškoti būdų karui užbaigti.
V. Orbanas ir V. Putinas taip pat aptarė energetikos projektus, pranešė Kremlius.
Briuselio nepasitenkinimui, Budapeštas tebėra didelis Rusijos energijos pirkėjas, net ir praėjus beveik trejiems metams nuo karo pradžios.
12:43 | Ukrainos jūrų pėstininkai Kursko regione sunaikino keletą rusų PKM
Ukrainos 36-osios kontradmirolo Mychailo Bilinskio vardo jūrų pėstininkų brigados kariai kartu su kitais daliniais Kursko regione sunaikino keturias rusų pėstininkų kovos mašinas amfibijas „BMD-2“ ir 17 okupantų.
Apie tai brigada pranešė feisbuke.
„Mykolajivo jūrų pėstininkai kartu su kariais iš kitų dalinių atrėmė du mechanizuotus antpuolius. Brigada sunaikino keturis „BMD-2“ ir 17 priešų desantininkų“, – rašoma įraše.
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 757 340 karių, iš kurių 1 400 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
11:30 | Paskelbtos privataus Trumpo, Zelenskio ir Macrono susitikimo detalės: apie ką kalbėjo prezidentai?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasinaudojo pirmuoju susitikimu su Donaldu Trumpu po JAV prezidento rinkimų ir jo metu paaiškino, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų bet kokiose derybose dėl karo su Rusija užbaigimo, rašo „Reuters“.
11:19 | Rusijos pajėgos į Kursko sritį gabena kiniškus visureigius, praneša partizanai
Partizanų judėjimas ATESH užfiksavo kinų gamybos visureigių „Desertcross 1000-3“ kolonos judėjimą greitkeliu M-4 Kursko link.
Pasak „Ukrinform“, ATESH apie tai pranešė per „Telegramą“.
„Mūsų agentai užfiksavo karinių sunkvežimių kolonos su Kinijos gamybos visureigiais „Desertcross 1000-3“ judėjimą greitkeliu M-4 Kursko link. Transporto priemonės buvo pastebėtos ruože tarp Rostovo prie Dono ir Voronežo“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad ši technika naudojama žvalgybos ir sekimo operacijoms, antpuoliams, krovinių gabenimui ir sužeistųjų evakuacijai.
Pasak partizanų, visureigių telkimas gali reikšti, kad Rusijos pajėgos ruošiasi reidams ir diversinėms operacijoms Kursko srityje ir kituose pasienio su Ukraina rajonuose.
Anksčiau buvo pranešta, kad laikinai okupuotame Kryme partizanai aptiko Rusijos karinių pajėgų buvimo vietą poilsio bazėje Čornomorskio rajone, Marijinės kaime.
10:51 | Ukrainoje mūšio lauke sunaikinta dar 1 400 rusų
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 757 340 karių, iš kurių 1 400 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 9 526 priešų tankus (+2), 19 616 šarvuotųjų kovos mašinų (+20), 21 067 artilerijos sistemas (+3), 1 253 raketų paleidimo sistemas, 1 023 oro gynybos sistemas, 369 karo lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 20 111 nepilotuojamųjų orlaivių (+4), 2 859 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 31 073 transporto priemones ir kuro cisternas (+36), 3 641 specialiosios įrangos vienetą (+4).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
Pranešama, kad gruodžio 10 d. fronte įvyko 199 mūšiai su rusų pajėgomis.
10:19 | Trumpo teigimu, išspręsti krizę Ukrainoje – svarbiausias jo prioritetas
Donaldas Trumpas pasakė, kad išspręsti krizę Ukrainoje bus jo svarbiausiu prioritetu po to, kai kitą mėnesį vėl atsisės į prezidento kėdę – jo teigimu, padėtis Vidurio Rytuose yra „ne tokia sudėtinga“.
„Manau, turime išspręsti Ukrainos problemą su Rusija“, – Prancūzijos žurnalui „Paris Match“ sakė išrinktasis JAV prezidentas. Jo interviu buvo įrašytas šeštadienį ir pasirodė trečiadienį.
„Abi šios šalys patiria neįtikėtinus nuostolius. Žūsta šimtai tūkstančiai karių“, – sakė D. Trumpas, atsakydamas į klausimą apie tai, kam ketina skirti daugiausiai dėmesio tarptautinėje arenoje.
„Žinoma, Vidurio Rytai taip pat yra svarbi prioritetinė sritis. Bet aš manau, kad padėtis Vidurio Rytuose yra ne tokia sudėtinga, kaip Ukrainoje su Rusija“, – kalbėjo D. Trumpas.
„Tačiau šias dvi padėtis turime išspręsti ir tą padaryti greitai. Žūsta daugybė žmonių.“
D. Trumpas šeštadienį lankėsi Paryžiuje, kur dalyvavo po 2019 m. kilusio gaisro rekonstruotos Dievo Motinos katedros atidarymo iškilmėse. Būdamas Prancūzijoje jis susitiko su šios šalies prezidentu Emmanueliu Macronu bei Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu. Tai buvo pirma D. Trumpo kelionė į užsienį po to, kai laimėjo lapkritį įvykusius rinkimus.
„Mūsų susitikimas su prezidentu Zelenskiu buvo labai pavykęs“, – sakė D. Trumpas.
Antradienį V. Zelenskis pasakė, kad dėkoja D. Trumpui už šio „tvirtą ryžtą“ užbaigti karą Ukrainoje.
D. Trumpas kartą pasigyrė, kad konfliktą Ukrainoje išspręstų per 24 valandas.
Sekmadienį jis savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ rašė, kad „turėtų nedelsiant būti paskelbtos paliaubos ir prasidėti derybos“.
Jis taip pat dar kartą paragino Vašingtoną nesikišti į įvykius Sirijoje, kur praėjusį savaitgalį sukilėliai per žaibišką puolimą nuvertė šalį ilgus metus valdžiusio prezidento Basharo al-Assado režimą.
„Sirijai teks savimi pasirūpinti pačiai, – interviu metu sakė D. Trumpas. – Į Sirijos reikalus nesikišame.“
9:19 | Ukrainiečiai smogė Briansko sričiai: sudegė du magistraliniai dyzeliniai lokomotyvai
Ukraina patvirtino gruodžio 5 d. smūgį Brianskui. Kaip praneša UNIAN, Ukrainos žvalgyba paskelbė, kad Rusijoje, Briansko miesto geležinkelio depe, kilo gaisras. Jo metu sudegė du magistraliniai dyzeliniai lokomotyvai, aprūpinę Rusijos kariuomenę.
„Paslaptingo objektų, kuriuos valstybė-agresorė naudoja genocidiniame kare prieš Ukrainą, naikinimo arba iškomplektavimo procesas nesustoja“, – teigiama pranešime.
Ukrainos karinė žvalgyba priminė, kad už kiekvieną karo nusikaltimą bus teisingai atlyginta.
8:58 | Galingi sprogimai 2 Rusijos miestuose: skelbiama apie smūgį įmonei ir naftos saugyklai
Rusijos Taganrogo ir Briansko miestuose naktį iš antradienio į trečiadienį nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“.
8:32 | Rusijos ir Šiaurės Korėjos sandoris: Putinas siunčia Kim Jong Unui naikintuvų
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai atkreipia dėmesį į sustiprėjusį Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimą, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot analitikų, Rusija siunčia Šiaurės Korėjai naikintuvus MiG-29 ir Su-27 mainais į Šiaurės Korėjos karius.
8:11 | Per Rusijos raketos smūgį privačiai klinikai Zaporižioje žuvo mažiausiai 4 žmonės
Per raketos smūgį į privačią kliniką Zaporižioje antradienį žuvo mažiausiai keturi žmonės, keliolika buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai, Rusijai intensyviau atakuojant pietines sritis, kurias ji iš dalies kontroliuoja.
Pastarosiomis savaitėmis Pietų Ukrainoje suintensyvėjo smūgiai, o tai sustiprino baimę dėl naujo Rusijos puolimo.
„Šiuo metu Zaporižioje vyksta gelbėjimo operacija po žiauraus Rusijos raketų smūgio“, – teigė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip gelbėtojai, neša lavoną baltame maiše ir tikrina griuvėsius po išpuolio, per kurį Zaporižios centre buvo sugriauta klinika ir biurų pastatas.
Šalies policija pranešė, kad „žuvusiųjų skaičius išaugo iki keturių“, o 19 žmonių, tarp jų 5-erių vaikas, buvo sužeisti, Rusijos raketai „pataikius į privačią kliniką Zaporižios centre“.
Policija pranešė, kad po griuvėsiais vis dar gali būti įstrigę aštuoni žmonės.Atskirai Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA), kuri stebi Zaporižios branduolinę jėgainę, kontroliuojamą Rusijos kariuomenės, pranešė, kad į vieną iš jos tarnybinių automobilių pataikė dronas.
„Šiandien kelyje į Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę dronas pataikė į TATENA tarnybinį automobilį ir smarkiai jį apgadino“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė ši Jungtinių Tautų (JT) organizacija ir įkėlė šarvuotos transporto priemonės nuotrauką.
TATENA vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) nurodė, kad sužeistųjų nebuvo, tačiau pasmerkė išpuolį.
Zaporižios sritis yra vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva tvirtina aneksavusi 2022-aisiais, tačiau ji niekada jų visiškai nekontroliavo. Šių aneksijų nepripažįsta nei Kyjivas, nei Vakarai.
Lapkričio viduryje Ukrainos kariuomenė perspėjo, kad Rusija rengia naują puolimą prieš pietinę šalies dalį: telkia pėstininkus ir šarvuočius, intensyvina atakas iš oro.
Suintensyvėjusios kovos Zaporižios regione keltų didelę grėsmę Ukrainos pajėgoms, kurios praranda pozicijas rytinėje Donecko srityje ir Rusijos Kursko regione.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva nuosekliai žengė į priekį rytinėje fronto linijoje, stiprindama savo pranašumą prieš išvargintus ir ginklų stokojančius Ukrainos karius.
Antradienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad užėmė Žovtės kaimą netoli Kyjivo kontroliuojamo strategiškai svarbaus Pokrovsko.
Ukraina prašo didesnės Vakarų sąjungininkų paramos, kad galėtų įveikti Rusijos karius mūšio lauke ir atremti kasdienes atakas iš oro.
V. Zelenskis pakartojo šį raginimą po išpuolio Zaporižioje.
„Neturime pakankamai sistemų, kad apsaugotume savo šalį nuo Rusijos raketų“, – sakė jis savo vakarinėje kalboje.
„Tačiau mūsų partneriai turi šias sistemas. Vėl ir vėl kartojame, kad oro gynyba turi gelbėti gyvybes, o ne kaupti dulkes sandėliuose“, – pridūrė jis.
7:09 | Žiniasklaida: Zelenskis vienu sprendimu pakirto savo santykius su JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakirto savo santykius su kadenciją baigiančio Joe Bideno administracija, rašo „The Telegraph“.
JAV pasiūlė mobilizuoti jaunesnius ukrainiečių vyrus. Pastarosiomis savaitėmis JAV pareigūnai tyliai ragino savo kolegas ukrainiečius šaukti į kariuomenę vos 18 metų amžiaus vyrus. Vašingtonas teigia, kad darbo jėgos trūkumas pasiekė kritinę ribą, Rusijai nuolat siekiant laimėjimų Rytų Ukrainoje ir esant galimybei, kad Donaldas Trumpas tapęs prezidentu gali nutraukti karinę paramą Ukrainai arba ją rimtai apriboti.
„Net ir turint pinigų, net ir amunicijos, priešakinėse linijose turi būti žmonių, kurie kovotų su Rusijos agresija“, – sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Tačiau, pavyzdžiui, jaunų žmonių įtraukimas į kovą, mūsų nuomone, daugelio iš mūsų nuomone, yra būtinas. Šiuo metu 18–25 metų jaunuoliai nedalyvauja kovoje“, – pridūrė jis.
Tačiau V. Zelenskis anksčiau šią savaitę atkirto, kad prioritetas turėtų būti raketų tiekimas ir Rusijos karinio potencialo mažinimas. Anot leidinio, taip V. Zelenskis atvirai užsipuolė JAV.
„Prioritetas turėtų būti raketų tiekimas ir Rusijos karinio potencialo mažinimas, o ne šaukiamojo amžiaus mažinimas Ukrainoje. Tikslas turėtų būti išgelbėti kuo daugiau gyvybių, o ne laikyti ginklus sandėliuose“, – rašo jis.
Kiek anksčiau V. Zelenskio kabinetas yra sakęs, kad to reikalauti iš Ukrainos yra nesąžininga.
Pagal dabartines taisykles vyrai į Ukrainos kariuomenę šaukiami sulaukę 25 metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
