Svarbiausi pirmadienio įvykiai Ukrainoje:
23:55 | Vakarų pagalba padeda mūšio lauke
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teigė, kad šalies ginkluotosios pajėgos, gaudamos reikšmingą Vakarų paramą ir naudodamos perduodamus ginklus mūšio lauke, gali padaryti ryškių nuostolių rusų okupantams, rašo CNN.
Kasdieniame vaizdo pranešime Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad dabar Rusijos kariams tampa vis sunkiai išlaikyti pozicijas užgrobtoje teritorijoje, taip pat yra trikdomi okupantų logistiniai objektai.
Pažymima, kad JAV perduota HIMARS raketų sistema, kuri gali būti naudojama, siekiant nusitaikyti į ilgesnio nuotolio taikinius, keičia situaciją mūšio lauke.
23:39 | Renkamos lėšos „Bayraktar“ orlaiviui
Norvegijoje pradėtos rinkti lėšos bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“, kuris vėliau būtų perduotas Ukrainai.
🇳🇴Fundraising for the purchase of Bayraktar for #Ukraine started in #Norway
— NEXTA (@nexta_tv) July 18, 2022
The organizers plan to collect 55 million kroner (about $ 5.5 million) and donate them to the Ukrainian Embassy's relief fund.
📰Spleishttps://t.co/tFl1T6jRUW
22:52 | Civilių evakuacija Charkivo srityje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos: 943 civiliai, įskaitant 216 vaikų, buvo evakuoti iš Charkivo srities okupuotų teritorijų.
Pasak Charkivo srities gubernatoriaus, evakuacijoje dalyvavo ir valdžios atstovai, ir savanoriai.
⚡️ Armed Forces: 943 civilians, including 216 children, evacuated from occupied territories in Kharkiv Oblast.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) July 18, 2022
Both authorities and volunteers participated in the evacuation, according to Kharkiv Oblast Governor Oleh Syniehubov.
22:08 | Rusų okupantai pražudė 6 žmones
Rusijos okupantai atakavo Torecko miestą Ukrainos rytinėje dalyje. Pranešama, kad po okupantų išpuolio 6 žmonės buvo pražudyti, skelbia „The Guardian“ žurnalistai, remdamiesi Ukrainos pranešimu.
Tuo metu gelbėtojai, po rusų okupantų smūgių sugriuvus 2 aukštu pastatui, kasinėjo griuvėsius.
„Mano langai buvo pradaryti, kai išgirdau didelį sprogima apie 5 valandą ryto, buvo matyti tik akmenys ir dulkės“, – sakė vietinė gyventoja Nadia.
Gelbėtojai pranešė, kad 5 žmonės iš griuvėsių buvo ištraukti negyvi, tuo metu dar vienas nukentėjęs asmuo mirė ligoninėje.
Taip pat pranešama, kad atakos metu buvo suniokoti ir kiti gyvenamieji namai, mokyklą, vaikų darželis, medicinos mokymosi įstaiga.
21:32 | Atleidžiamas SBU vadovas
V. Zelenskis parlamentui pateikė prašymą, siekdamas iš pareigų atleisti Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovą Ivaną Bakanovą.
20:40 | ES skyrė piniginę paramą Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai sutiko, kad Ukrainai būtų skiriama 500 mln. eurų vertės karinė pagalba.
Skaičiuojama, kad ES nuo invazijos pradžios Ukrainai jau skyrė 2,5 mlrd. eurų.
Teigiama, kad piniginė parama leis Ukrainai perduoti reikiamos karinės įrangos, įskaitant šaunamuosius ginklus, kurie leistų apsiginti nuo okupantų.
20:14 | Rusų kariuomenė į Ukrainos teritoriją paleido 3 tūkst. raketų
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovai teigė, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karinę invaziją šalyje, okupantai paleido jau 3 tūkst. raketų, skelbia CNN.
Įvardijama, kad rusų kariuomenė paleido sparnuotasias, „oras-žemė“, operatyvines-taktines („Tochka-U“, „Iskander“), taip pat „Onyx“ tipo raketas.
Ukrainos atstovai taip pat pastebėjo, kad Maskva pradėjo dažniau naudoti sovietmečio laikų sviedinius.
„Vis dažniau okupantai prieš Ukrainos kariuomenę, taip pat civilinius objektus naudoja senas sovietines raketas, tokias kaip X-59, X-22, X-31 ir kitas, prieš Ukrainos armijos pozicijas ir civilinius objektus“, – rašoma pranešime.
Be to, priduriama, kad pastarosiomis savaitėmis rusų okupantai antžeminius taikinius pradėjo atakuoti priešlektuvinėmis raketomis, naudojant S-300 kompleksą.
19:49 | Okupantai paleido raketas netoli Mykolajivo
Rusijos okupantai netoli Mykolajivo apšaudė daugiaaukščio namo kiemą, atakos metu žuvo 4 civiliai, praneša „The Kyiv Independent“.
Be to, karinės administracijos spaudos atstovas Dmitrijus Pletenčukas teigė, kad įvykio vietoje kiek vėliau dirbo okupantų filmavimo grupė, kuri karo vaizdus po atakos naudojo propagandinei žiniasklaidai.
19:36 | R. T. Erdoganas vėl grasina „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį vėl pagrasino „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas, jei Aljansas neįvykdys Ankaros sąlygų.
Birželio pabaigoje Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime R. T. Erdoganas paragino abi šalis „atlikti savo vaidmenį“ kovojant su terorizmu ir apkaltino jas suteikus prieglobstį įtariamiesiems, Ankaros kaltinamiems terorizmu ir siejamiems su uždraustomis kurdų grupuotėmis arba su vienu į užsienį pasitraukusiu dvasininku, kaltinamu dėl 2016 metais Turkijoje mėginto įvykdyti perversmo.
19:05 | J. Borrellis: Europa negali pavargti kovoje su Rusijos invazija į Ukrainą
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad europiečiai negali pavargti kovoje su Rusijos invazija į Ukrainą, ir perspėjo, kad Vladimiras Putinas sieks pasinaudoti „demokratijos nuovargiu“.
Kalbėdamas po derybų su ES šalių užsienio reikalų ministrais, J. Borrellis sakė, kad Rusijos vadovas „mano, jog demokratijos yra silpnos“, ir paragino Europą tvirtai laikytis savo sprendimų apginkluoti Ukrainą ir įvesti sankcijas Maskvai.
18:34 | Rusija skyrė 360 mln. JAV dolerių baudą „Google“ dėl su Ukraina susijusio turinio
Maskvos teismas skyrė JAV technologijų milžinei „Google“ 21 mlrd. rublių (360 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad ji nepašalino turinio apie Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje, pirmadienį pranešė Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūros „Roskomnadzor“.
Pasak agentūros, „Google“ priklausanti vaizdo įrašų platforma „YouTube“ neužblokavo „klaidingos informacijos“ apie Rusijos veiksmus Ukrainoje, taip pat „ekstremistinės ir teroristinės propagandos“ bei turinio, „kviečiančio nepilnamečius dalyvauti neteisėtose demonstracijose“.
17:55 | V. Putinas pripažino: Rusija susiduria su didžiuliais sunkumais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad dėl Vakarų sankcijų Maskva susiduria su „kolosaliais“ sunkumais, siekdama gauti aukštųjų technologijų prekių, tačiau pareiškė, kad jo šalies neįmanoma atskirti nuo pasaulio ekonomikos, rašo CNN.
„Jie bando mum sukurti barjerus tam, kad negalėtumėme įgyvendinti tolimesnės plėtros. Akivaizdu, kad tai yra didelis iššūkis mūsų šaliai.
<...> Tačiau mes nepasiduosime, arba, kaip sako kai kurie mūsų „gerieji linkėtojai“, kad sugrįšime į prieš kelių dešimtmečių išsivystimo lygį. Priešingai - suvokdami kolosalius sunkumus, su kuriais susiduriame, mes intensyviai ir kompetentingai ieškosime naujų sprendimų“, – pirmadienį savo bendražygiams sakė V. Putinas.
Taip pat jis pridūrė, kad bandymai Rusiją atskirti nuo likusio pasaulio nėra realūs.
„Suprantama, kad mes negalime tęsti plėtros, jeigu atsiskirsime nuo likusio pasaulio. Tačiau to nebus. Moderniame pasaulyje pastatyti didelę tvorą yra neįmanoma. Tiesiog neįmanoma!“ – kalbėjo diktatorius.
17:25 | „Gazprom“ pareiškė: negali tiekti dujų dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių
Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių negalinti įvykdyti su dujų tiekimu susijusių įsipareigojimų bent vienam stambiam klientui Europoje, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
„Gazprom“ laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra ir kuriuo dujų milžinė greičiausiai siekia apsisaugoti nuo galimų reikalavimų dėl kompensacijų, teigiama, kad įsipareigojimų neįmanoma įvykdyti dėl „neįprastų“ aplinkybių.
„Gazprom“ nurodė ketinanti taikyti „nenugalimos jėgos“ išlygą atgaline data – nuo birželio 14 dienos dujotiekiu „Nord Stream 1“ vykdytiems pristatymams.
Rusija liepos 11 dieną sustabdė savo pagrindinį gamtinių dujų tiekimo į Europą kanalą – per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestą vamzdyną „Nord Stream 1“ – planuotai techninei priežiūrai.
Baiminamasi, kad dėl invazijos į Ukrainą, kai Rusijos ir Vakarų santykiai yra blogiausi per daugelį metų, „Gazprom“ gali pasinaudoti proga ir paprasčiausiai atsisakyti vėl atidaryti sklendes.
Ilgalaikis dujotiekio uždarymas smarkiai paveiktų ES šalis, ypač Vokietiją, ir dar labiau pagilintų energetikos krizę Europoje, kurioje dėl neaiškių tiekimo perspektyvų dujų kainos neregėtas aukštumas pasiekė dar pernai rudenį.
16:58 | Kremlius: V. Putinas ir R. T. Erdoganas Irane aptars Ukrainos grūdų eksporto mechanizmus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį susitiks Teherane aptarti Ukrainos grūdų eksporto mechanizmų, pirmadienį pranešė Kremliaus šaltiniai.
Jiedu susitiks Irano sostinėje, karui Ukrainoje smarkiai stabdant vienos didžiausių pasaulyje kviečių ir kitų grūdų eksportuotojų krovinių gabenimą ir kurstant būgštavimus dėl maisto stygiaus pasaulyje.
Ukraina yra gyvybiškai svarbi javų, įskaitant kviečius, miežius ir kukurūzus, eksportuotoja ir tiekdavo beveik pusę pasaulio rinkose parduodamo saulėgrąžų aliejaus, bet šių prekių gabenimas buvo sutrikdytas Rusijai vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį.
Grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.
Rusija ir Ukraina praėjusią savaitę pasiekė reikšmingą pažangą per savo pirmąsias nuo kovo tiesiogines derybas, tardamosi dėl galimybių sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę dėl blokuojamo grūdų eksporto per Juodąją jūrą.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad derybos tapo „vilties spinduliu, jog žmonių kančios ir badas visame pasaulyje bus sumažinti“, bet perspėjo, kad nors jis nusiteikęs optimistiškai, susitarimas „dar nėra visiškai sudarytas“.
Derybas komplikuoja didėjantys įtarimai, kad Rusija mėgina eksportuoti grūdus, pavogtus iš Ukrainos ūkininkų regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskvos pajėgos.
16:31 | Kyjivas įspėja ES: nusileisti V. Putinui būtų „spąstai“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį įspėjo kolegas iš Europos Sąjungos šalių nepasiduoti jokioms pagundoms švelninti sankcijas Rusijai ar vykdyti jos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus.
„Nusileidimas ir nusilenkimas jo reikalavimams nepadės, tai niekada neveikdavo. Tai – spąstai“, – sakė D. Kuleba per ES 27 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą. Jo žodžiai cituojami naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime.
„Esu tikras – ateinančiomis savaitėmis bus daugiau Kremliui pritariančių balsų, raginančių viešąją nuomonę duoti Putinui tai, ko jis nori, kad jis paliktų Europą ramybėje. Turėtume aktyviai priešintis šiems naratyvams“, – pabrėžė D. Kuleba.
15:51 | Ukrainos žvalgyba aptiko ir sunaikino 36 rusų jūrų pėstininkus Charkivo srityje
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato žvalgybos grupė „Kedr“ įvykdė spec. operaciją Dementjevkos kaime, Charkivo srityje. Jos metu buvo aptikta ir sunaikinta Rusijos jūrų pėstininkų diversijų-žvalgybinė grupė.
„Novoje Vremia“ skelbiama, kad operacijos metu buvo sunaikinti 36 Rusijos okupacinės kariuomenės kariai, daug sužeistųjų.
Didelė rusų žvalgybininkų grupė buvo įsikūrusi kaimo apleistuose ir sugriautuose pastatuose, kur juos ir aptiko ukrainiečiai. Artilerijos ugnis faktiškai sunaikino žvalgybinį būrį, likusius sužeistuosius sulaikė Ukrainos žvalgybininkų pajėgos.
Ukrainos žvalgyba taip pat parodė reportažą iš ligoninės, kurio gydomi rusų sužeistieji ir būrio vadą Stanislavą Trutnevą. Zaporižėje 1989-aisiais gimęs vyras pasakojo, kad didelė jo grupės dalis išsilakstė (pasitraukė iš karinės tarnybos namo) dar prieš juos aptinkant ukrainiečiams.
Murmanske dislokuoto Rusijos „Raudonosios vėliavos Šiaurės laivyno“ dalinio kariai prieš trejus metus dirbo Sirijoje.
14:48 | ES ministrai: sankcijos Rusijai veikia
Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį tvirtino, kad Rusijai dėl jos invazijos Ukrainoje įvestos sankcijos veikia, nors iškilo grėsmė ir energijos tiekimui į Europos Sąjungą.
Praėjusią savaitę vienas ES lyderis, Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, pasmerkė sankcijų politiką ir teigė, kad Briuselis sankcijomis labiau kenkia pačios Europos ekonomikai nei Maskvai.
Atvykdamas į ES būstinę derėtis, kaip užkamšyti sankcijų režimo skyles ir didinti spaudimą Rusijai, Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) šias kalbas atmetė.
„Kai kurie Europos lyderiai sako, kad sankcijos buvo klaida, – sakė jis reporteriams. – Na, nemanau, kad tai buvo klaida. Tai mes turėjome padaryti ir toliau darysime.“
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) atmetė mintį, kad sankcijų reikėtų atsisakyti.
„Jei tai padarytume, tai būtų lemtinga. Ant kortos pastatytas mūsų patikimumas“, – sakė jis.
„Normaliai bandydami tai sutvarkyti turėtume naudotis diplomatija, Jungtinėmis Tautomis. Tačiau laikai nėra normalūs. Išgyvename laikus, kai svarbūs džiunglių įstatymai“, – pabrėžė J. Asselbornas.
Nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, ES įvedė šešis sankcijų paketus Maskvai.
Nuo birželio draudžiama didžioji naftos importo iš Rusijos dalis, o dabar diplomatai aptarinėja galimybę suvaržyti Rusijos aukso eksportą, bet daugelis Europos šalių tebėra priklausomos nuo rusiškų gamtinių dujų.
J. Borrellis ir dauguma Vakarų lyderių tvirtina, kad sankcijos pakenkė Rusijos ekonomikai ir bus griežtinamos toliau, jei prezidentas Vladimiras Putinas neišves savo pajėgų iš Ukrainos.
Tačiau penktadienį V. Orbanas – artimiausias Kremliui ES lyderis, dažnai kritikuojantis Briuselį – pasmerkė šias priemones ir pareiškė, kad Europa Rusijai įvestomis sankcijomis „šovė sau į plaučius“, nes pakenkė energijos tiekimui.
„Briuselis galvojo, kad sankcijų politika pakenks rusams, bet ji labiau kenkia mums“, – sakė jis.
J. Borrellis ir ES ministrai vaizdo ryšiu turi surengti derybas su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, o tarpusavyje aptars, kaip griežtinti sankcijas.
„Nesakome „naujas paketas“, bet [kalbame apie] jau esamų sankcijų įgyvendinimą“, – nurodė J. Borrellis ir pažymėjo, kad ES pareigūnai rengia planus uždrausti rusiško aukso importą.
Tuo metu Rusija pradėjo trikdyti dujų tiekimą Europai, sukeldama grėsmę tokių šalių, kaip bloko pramoninė galia Vokietija, energetiniam saugumui.
„Rusija bando mus demoralizuoti“, – sakė Vokietijos Europos reikalų ministrė Anna Luehrmann (Ana Liūrman).
14:07 | Žiniasklaida: Rusai patys numušė 36 mln. dolerių kainuojantį naikintuvą
Prorusiškuose „Telegram“ kanaluose buvo suskubta džiūgauti Luhansko srityje pirmadienį numuštu Ukrainos naikintuvu, tačiau netrukus akylesni žmonės pastebėjo rusiškus užrašus ant sudegusio orlaivio.
Vėliau tariami liudininkai paprašė ištrinti paviešintą vaizdo įrašą, nes susisiekus su tos vietos prorusiškais smogikais paaiškėjo, kad „Su-34“ iš tiesų yra rusų. Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad apie 36 milijonus dolerių kainuojantį naikintuvą numušė pačių rusų oro gynybos sistema.
Vaizdo įraše vyras už kadro, eidamas link sudegusio lėktuvo laukuose, sako, kad „dabar vis dažniau ir arčiau tokių dalykų gali išvysti“. Proklemliškuose kanaluose suskubta džiaugtis numuštu ukrainiečių naikintuvu, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai Rusijos naikintuvas „Su-34“, kuris Rusijos kariuomenėje yra laikomas pasididžiavimu.
13:09 | Ukrainos Torecke per Rusijos pajėgų smūgį žuvo šeši žmonės
Ukrainos rytiniame Torecko mieste šeši žmonės žuvo per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą, sugriovusį vieną namą, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Anksti ryte buvo apšaudytas Torecko miestas, – sakoma tarnybos pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus. – Buvo sugriautas dviejų aukštų namas, kuriame buvo žmonių.“
„Gelbėtojai rado ir ištraukė iš viso penkių žuvusių žmonių kūnus. Trys žmonės buvo išgelbėti iš po griuvėsių, bet vienas jų mirė ligoninėje“, – nurodoma pranešime.
Pareigūnų išplatintose nuotraukose matyti mėlynus šalmus dėvintys gelbėtojai, besirausiantys nuolaužose.
12:57 | Donecke – apšaudymai, tačiau Rusijos bandymai veržtis – sustabdyti
Ukrainos kariuomenė pirmadienį pareiškė, kad Donecke tęsiasi apšaudymas, tačiau pasikartojantys Rusijos pajėgų bandymai užimti teritoriją – sustabdyti, rašo CNN.
Generalinis štabas pranešė, kad į šiaurę nuo Slovjansko miesto buvo apšaudyta daugiau nei dešimt gyvenviečių. Dauguma civilių paliko rajoną prieš kelias savaites.
12:36 | Borellis sako, kad Ukrainos grūdų blokada – gyvybės ir mirties klausimas
Ukrainos grūdų tiekimo blokada yra gyvybės ir mirties klausimas daugeliui žmonių, sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, rašo CNN.
„Rusija turi nutraukti blokadą ir leisti eksportuoti Ukrainos grūdus“, – prieš Europos užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė J. Borrellis.
12:09 | Scholzas: sankcijos Rusijai bus ilgam, Vokietija taip pat susidurs su sunkumais
Sankcijos Rusijai bus taikomos dar ilgai, įsitikinęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Savo tekste „Allgemeine Zeitung“ Vokietijos politikas perspėjo šalies gyventojus, kad dėl to vokiečiai susidurs su sunkumais, tačiau kitos išeities, kaip sustabdyti „neokolonijinę“ Putino krypti, nėra.
„Tai, kad mums, tikėtina, teks išlaikyti sankcijas ilgą laiką, buvo aišku nuo pat pradžių, – pažymėjo O. Scholzas. – Jeigu leisime, kad tai Putinas nieko nepajustų, reikštų, kad jėga gali laužyti įstatymus faktiškai be pasekmių. Tuomet, jau vėliau, mūsų pačių laisvė ir saugumas taip pat gali susidurti su grėsme“.
Jis pripažino, kad pasirinktas kelias nebus paprastas, net ir tokiai stipriai bei klestinčiai valstybei, kaip Vokietija.
11:37 | Pranešama apie raketų smūgius Odesos srityje
Ukrainos naujienų kanalai „Telegram“ skelbia apie oro pavojų Odesos apylinkėse ir „tris galingus smūgius“. Pasirodė nuotraukos, kuriose matyti į dangų kylantys dūmai. Kol kas nėra tiksliai aišku, kur pataikė Rusijos kariuomenės raketos.
10:21 | Buvęs NATO pajėgų vadas: karas tęsis dar pusmetį, ilgiau nė viena iš pusių neišsilaikys
JAV atsargos generolo J. Stavridžio teigimu, situacija Ukrainoje bus panaši į tą, kuri iškilo pasibaigus Korėjos karui.
„Ukrainiečiai labai aršiai priešinasi. Kariniai Putino planai pasirodė esantys nelabai efektyviais. Jis gavo nedaug teritorijos jeigu lygintume su tuo, kaip konfliktas buvo pradėtas, – „The Insider“ pasakojo J. Stavridis. – Aš manau, kad bus panašu į Korėjos karo pabaigą – tai yra paliaubos, militarizuota zona tarp dviejų šalių, priešiškumas, tęsis tam tikro pobūdžio įšaldytas konfliktas. To reiktų laukti po keturių – šešių mėnesių. Nė viena iš pusių nesugebės išsilaikyti ilgiau“.
10:05 | R. Kadyrovui prireikė oro gynybos sistemų
Čečėnijos vadas Ramzanas Kadyrovas netikėtai prabilo apie būtinybę dislokuoti respublikoje oro gynybos sistemas. Nuo kieno lėktuvų ir raketų žada gintis šios Kaukazo respublikos vadovas ir Kremliaus statytinis, kol kas nėra aišku.
09:20 | Ukrainiečiai sunaikino Rusijos kariuomenės amunicijos sandėlį Nova Kachovkoje
Ukrainos pajėgos ir toliau sėkmingai naikina Rusijos kariuomenės amunicijos sandėlius okupuotose teritorijose. Pirminiais duomenimis, šįsyk pataikyta į didelį ginkluotės sandėlį Nova Kachovkoje.
09:00 | Naktį raketomis apšaudytas Mykolajivas
Naktį Rusijos pajėgos eilinį sykį apšaudė Mykolajivo miestą, skelbia vietos savivaldos atstovas. Apie aukas nepranešama.
UNIAN cituojamas miesto vadovas Oleksandras Senkevičius pranešė, kad apie 3 ryto buvo girdimi galingi sprogimai. Viso suskaičiuota apie 10 smūgių iš oro.
Ukrainos kariuomenės atstovų teigimu, miestas apšaudomas oro gynybos sistemomis S-300, kurios gali būti naudojamos ir antžeminių taikinių apšaudymui, tačiau jų tikslumas tokiu atveju gerokai mažesnis.
08:09 | Rusijoje sulaikyta televizijos eteryje prieš karą Ukrainoje protestavusi žurnalistė
Rusijos policija sekmadienį sulaikė žurnalistę Mariną Ovsianikovą, kovo mėnesį surengusią protesto akciją prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje Rusijos valstybinės televizijos vakaro žinių laidos tiesioginiame eteryje, pranešė jos advokatas.
Joks oficialus pareiškimas nebuvo paskelbtas, tačiau 44 metų M. Ovsianikova buvo sulaikyta praėjus kelioms dienoms po to, kai viena surengė akciją netoli Kremliaus, per kurią laikė plakatą, smerkiantį Rusijos invaziją Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną.
„Marina sulaikyta, – buvo nurodyta žurnalistės „Telegram“ paskyroje paskelbtoje žinutėje. – Nėra jokios informacijos, kur ji yra.“
Kartu su žinute buvo paskelbtos trys nuotraukos, kuriose matyti, kaip du policijos pareigūnai veda M. Ovsianikovą į baltą furgoną. Žurnalistė buvo sustabdyta, kai važiavo dviračiu.
07:44 | Medvedevas pagrasino „paskutinio teismo diena“ ir sulaukė atsako
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininko Dmitrijaus Medvedevo žodžius apie tai, kad Ukrainos tariamai laukia „Paskutinio teismo diena“, jeigu bus puolamas dar anksčiau okupuotas ir į Rusijos sudėtį inkorporuotas Krymas.
„Šiandien Rusijoje nuskambėjo eilinis nelabai blaivus pareiškimas apie tariamą „Paskutinio teismo dieną“ Ukrainai. Aišku, niekas rimtai į tokius gąsdinimus nežiūrės. Tačiau atkreipkite dėmesį, kaip ciniška yra kalbėti apie tai būtent šiandien – eilines Rusijos virš Ukrainos Donbaso sunaikinto Malaizijos „Boeingo“ metines. 298 žmonės buvo nužudyti akivaizdaus teroro išpuolio metu. 80 vaikų. Penkių valstybių piliečiai“, – aiškino V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad specialaus tribunolo atliekamas tyrimas taps tikrąja „Paskutinio teismo diena“ pačiai Rusijos Federacijai.
Vienas iš Ukrainos derybinės grupės atstovų Mychailo Podolyakas eilinį sykį pažymėjo, kad Ukrainai grasina „istorijos užmirštas žmogelis“.
„Šiuolaikinės Rusijos paveikslas – tai ir yra Dmitrijus Medvedevas, kuris kažkam grasina „Paskutinio teismo diena“. Mažas, istorijos užmirštas žmogelis, bandantis pasirodyti rimtu ir baisiu, o realybėje tik kelia gailestį. Dar šiek tiek ir aš jums visiems parodysiu! Ką parodysit? Užmušite eilinį vaiką?“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Ukrainos prezidento administracijos patarėjas.
07:15 | Ekspertai: Kremlius ruošiasi ilgam karui, pildomi jaunų karių rezervai
„Kremlius, tikėtina, ėmėsi ilgalaikių kariuomenės pajėgų, kurios leistų atstatyti stipriai pažeistą Rusijos kariuomenę ir/arba išlaikyti tęstinį karą Ukrainoje, atnaujinimo darbų“, – pažymi analitikai.
Ekspertai remiasi ukrainiečių žvalgybos duomenimis, kuri skelbia, kad Rusijoje buvo atidaryta daugiau nei 500 naujų kadetų klasių ir 1000 jaunaarmiečių klasių Belgorode ir jo apylinkėse.
„Jaunaarmiečiai priima 8-18 metų savanorius, todėl bet kuris savanoris, dalyvaujantis šioje programoje, vargu ar bus pasiruošęs stoti į mūšį dar ilgą laiką. Žvalgyba taip pat skelbia, kad Rusijos savanoriškojo bendradarbiavimo su kariuomene, aviacija ir laivynu bendruomenė Belgorode pradėjo kursus tiems, kurie neturi karinės patirties tačiau nori tarnauti Rusijos kariuomenėje“, – UNIAN cituojami ekspertai.
Svarbiausi sekmadienio įvykiai:
► Zelenskis iš pareigų atleido generalinę prokurorę ir Saugumo tarnybos vadovą.
Beveik 100 rusų karių atsisakė vykti į kovą: nepaklusus vadams, uždarė į kalėjimą.
► Latvijos gynybos ministras: Kremlius naujam puolimui bus pasirengęs tik po 2 metų.
► Medvedevas perspėjo dėl Krymo puolimo ir atsako į tai.
► Ukraina šiuo metu yra viena labiausiai užminuotų teritorijų pasaulyje, Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko.
► JK kariuomenės vadas: gandai apie Putino nužudymą yra saviapgaulė.
