Svarbiausi įvykiai:
23:41 | CNN: jei taip nutiks, Ukraina iki vasaros gali pralaimėti karą prieš Rusiją
Ukraina gali pralaimėti karą prieš Rusiją, jei JAV ir Europos Sąjungos valstybės nustos remti Kyjivą, rašo CNN.
Kaip rašoma publikacijoje, apie galimą Ukrainos pralaimėjimą tuo atveju, jeigu karinė parama Kyjivui nebus suteikiama, užsiminė JAV ir Europos pareigūnai.
„Kartu su mumis sėkmė nėra garantuota, tačiau be mūsų jiems tikrai nepavyks“, – kalbėjo aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas.
Tuo metu vienas iš Europos diplomatų CNN komentavo, kad jeigu Ukraina sieks atsikovoti naujas, prarastas šalies teritorijas, „sunku įsivaizduoti, kaip tai būtų galima pasiekti be JAV paramos“.
Vakarų pareigūnai taip pat baiminasi, kad jei JAV nustos remti Ukrainą arba parama bus vėluojanti, tai gali paveikti ir tolimesnį kitų valstybių sąjungininkių požiūrį dėl paramos suteikimo Ukrainai.
Pažymima, kad Vengrija nesutiko, jog Europa skirtų tolesnę karinę pagalbą Ukrainai. Tad baiminamasi, kad jei JAV nerems Kyjivo, kitos ES šalys gali pasekti tokiu pat pavyzdžiu.
„Dabar Vakarų žvalgybos agentūros skaičiuoja, kiek ilgai Ukraina gali atlaikyti [rusų kariuomenės puolimą] be JAV ir NATO paramos. Vienas aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas mano, kad tai gali užtrukti kelis mėnesius, o blogiausiu atveju iki vasaros gali būti patirta didelė nesėkmė ar netgi pralaimėjimas“, – rašoma publikacijoje.
Tuo metu JAV ir Ukrainos pareigūnai CNN teigė, kad Kyjivo pajėgos jau dabar taupo šaudmenis, o Rusijos pajėgos vykdo apšaudymus penkis-septynis kartus intensyviau nei Ukrainos kariai.
Aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas žurnalistams taip pat teigė, kad dėl šios priežasties priešo pajėgumai ir lemia padidėjusį sužeistų ukrainiečių karių skaičių.
Vakarų pareigūnai svarsto, kad be JAV paramos Ukraina pirmiausiai susidurs su ilgojo nuotolio, o vėliau ir oro gynybos sistemoms skirtų raketų trūkumu. Taip pat, pasak jų, gali pradėti trūkti ir artilerijai skirtos amunicijos, trumpojo nuotolio raketų.
„Nemanau, kad žmonės iki galo supranta, ką iš tiesų reikštų Ukrainos žlugimas. Mes pamatysime siaubingų dalykų: etninį valymą ir visišką Ukrainos sunaikinimą. Prisiminkite, ką jie [rusų kariai] padarė Bučoje. <...> Todėl mes turime ir toliau tai tęsti [suteikti karinę paramą Ukrainai]“, – CNN kalbėjo vienas Europos diplomatas.
22:38 | Macronas: esu pasiruošęs kalbėtis su Putinu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako neatmetantis galimybės pakalbėti su Rusijos Federacijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, jeigu tai leistų užtikrinti taiką tarp Ukrainos ir Rusijos.
„SkyNews“ rašo, kad prieš karinės invazijos pradžią Ukrainoje E. Macronas ir V. Putinas palaikė gerus diplomatinius santykius, tačiau situacija pasikeitė prasidėjus karui.
Viešėdamas Briuselyje, kur buvo sprendžiama pradėti diskusiją dėl galimybės Ukrainai įstoti į Europos Sąjungą, E. Macronas teigė, kad jei V. Putinas su juo susisieks, jis yra atviras dialogui tam, kad būtų rastas taikus sprendimas.
„Aš nepradėjau karo vienašališkai, pažeisdamas sutartis, su kuriomis buvau sutikęs. Ir tai nebuvo Prancūzija, kuri nusprendė įvykdyti karo nusikaltimus Ukrainos šiaurinėje srityje, todėl diskusijos tapo praktiškai neįmanomas.
<...> Jei V. Putinas išreikš norą pradėti dialogą ir pateiks rimtus pasiūlymus, kaip rasti būdų pasitraukti iš pradėto konflikto, taip pat atvers kelią ilgalaikei taikai, kuri gerbtų tarptautinę teisę, įskaitant ir Ukrainos interesus bei suverenitetą, aš priimsiu skambutį“, – kalbėjo E. Macronas.
Tuo metu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kiek anksčiau ketvirtadienį prancūzų žurnalistų teigė, esą, E. Macronas kažkuriuo metu pats nustojo bendrauti su Rusija.
21:51 | Donecke nugriaudėjo sprogimas
Penktadienį Donecke nugriaudėjo sprogimas. UNIAN skelbia, kad nauji smūgiai buvo suduoti naftos saugyklai.
Šią žinią patvirtino ir propagandinė rusų naujienų agentūra TASS.
21:02 | Rusijoje ir Kryme – sprogimai
Rusijos pajėgos penktadienį Kursko pasienio srityje numušė šešis Ukrainos dronus, pranešė šalies gynybos ministerija.
Bepiločių orlaivių atakos Rusijos pasienio regionuose yra kone kasdienis reiškinys, nors masinės atakos pasitaiko rečiau.
Dronai taikėsi į „Rusijos teritorijoje esančius įrenginius“, pranešė ministerija platformoje „Telegram“, nepateikusi išsamesnės informacijos.
Srities gubernatorius Romanas Starovoitas platformoje „Telegram“ patvirtino atakas ir paprašė srities gyventojų „išlikti ramiems“.
Tuo metu UNIAN socialiniame tinkle „Telegram“ taip pat paviešino išplitusį vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo veikiančias oro gynybos sistemas.
Rusijos sostinė Maskva ir jos apylinkės taip pat buvo tapusios Ukrainos dronų atakų taikiniais.
Tuo tarpu Rusija kone kasdien bombarduoja Ukrainos miestus. Šią savaitę ji surengė masinę dronų ataką prieš Pietų Ukrainą ir paleido balistinių raketų į Kyjivą, kur nuolaužos sužeidė apie 50 žmonių.
20:03 | EK vadovė žada rasti būdą, kaip įveikti Vengrijos prieštaravimą pagalbos Ukrainai paketui
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo kitų metų pradžioje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rasti būdą, kaip įveikti Vengrijos prieštaravimą 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketui.
„Kaip Komisija išnaudosime iki tol likusį laiką, kad užtikrintume, jog, kad ir kas nutiktų kitame (ES aukščiausiojo lygio) susitikime, turėsime praktinį sprendimą“, – sakė ji po Europos Vadovų Tarybos Briuselyje.
Ukraina anksčiau penktadienį paragino sausį vėl susirinksiančius Europos Sąjungos lyderius patvirtinti 50 mlrd. eurų finansinę pagalbą, kurią Briuselis numatė karo draskomai šaliai ir kurią blokavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
„Tikimės, kad visos būtinos teisinės procedūros bus užbaigtos 2024 metų sausį, o tai leis mums kuo greičiau gauti atitinkamą finansavimą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
18:47 | E. Macronas: Ukrainos narystė ES dar toli
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį perspėjo, kad, nepaisant proveržio Briuselyje vykusioje Europos Vadovų Taryboje, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje dar toli.
Atsakydamas į klausimą, kokį poveikį Prancūzijos ūkininkams turės Ukrainos, turinčios stambų žemės ūkio sektorių, priėmimas į ES, E. Macronas sakė, kad dar yra laiko pasirengti.
„Esame labai toli nuo veiksmingos plėtros į Ukrainą ir bet kuriuo atveju plėtrai, kad ir kokia ji būtų, reikės nuodugniai reformuoti mūsų taisykles, todėl tai bus įmanoma tik masiškai padidinus finansavimą“, – sakė jis.
18:25 | Ukraina ragina ES patvirtinti 50 mlrd. paramą per lyderių susitikimą sausį
Ukraina penktadienį paragino sausį vėl susirinksiančius Europos Sąjungos lyderius patvirtinti 50 mlrd. eurų finansinę pagalbą, kurią Briuselis numatė karo draskomai šaliai ir kurią blokavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
„Tikimės, kad visos būtinos teisinės procedūros bus užbaigtos 2024 metų sausį, o tai leis mums kuo greičiau gauti atitinkamą finansavimą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę lankėsi Jungtinėse Valstijose, kad paprašytų didesnės karinės pagalbos.
Jam nepavyko įtikinti JAV Kongreso patvirtinti naują 60 mlrd. JAV dolerių (55,6 mlrd. eurų) pagalbos paketą – jis tik pasakė, kad gavo teigiamų signalų. Vėliau jis aplankė Norvegiją ir Vokietiją, kad paragintų Europos sąjungininkus suteikti paramą.
„Kartu su partneriais tęsiame darbą, kad išsaugotume vienybę ginant Ukrainą. Europoje, su Amerika ir visais kitais mus remiančiais pasaulio žmonėmis“, – sakė V. Zelenskis.
„Padarysime viską, kas įmanoma, kad Ukraina taptų stipri ir kad kitais metais visi galėtume būti tikri – tikri dėl paramos gynybai, makrofinansinės ir politinės paramos“, – pridūrė prezidentas.
16:08 | Ukrainos kaimo tarybos narys posėdžio metu numetė 3 granatas ir sužeidė 26 žmones
Vieno Ukrainos kaimo tarybos narys per posėdį ant kabineto grindų numėtė tris rankines granatas ir sužeidė 26 žmones, penktadienį pranešė šalies policija.
Incidentas įvyko penktadienio rytą Kereckio kaimo, esančio Vakarų Ukrainoje, tarybos būstinėje.
Policijos „Telegram“ svetainėje paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip vyriškis, apsirengęs juodai, karštos diskusijos metu įeina pro duris į patalpą, kur vyko tarybos posėdis.
Tada jis išsitraukia iš kišenės tris rankines granatas ir numeta jas ant grindų, sukeldamas sprogimus.
„Dėl to buvo sužeisti 26 žmonės, iš kurių šešių būklė sunki“, – sakoma policijos pareiškime ir priduriama, kad medikai bando reanimuoti granatas metusį vyrą.
Dėl karo su Rusija daugelis ukrainiečių turi galimybę įsigyti ginklų.
15:58 | JAV Kongresas patvirtino 886 mlrd. dolerių vertės 2024 metų gynybos biudžetą
JAV Kongresas ketvirtadienį patvirtino 886 mlrd. JAV dolerių (808 mlrd. eurų) gynybos biudžetą 2024 metams.
Be to, buvo išplėsta prieštaringai vertinama elektroninio sekimo užsienyje sistema, kurią plačiai naudoja JAV žvalgybos tarnybos.
Atstovų Rūmuose po Senato balsavimo priimtame svarbiame išlaidų įstatyme numatyta skirti milijardus dolerių (eurų) JAV atgrasymo ir gynybos pozicijai Indijos ir Ramiojo vandenynų regione stiprinti. Juo taip pat siekiama kovoti su didėjančia Kinijos įtaka šiame regione.
Be to, šiuo dokumentu pratęsiama karinės pagalbos Ukrainai programa, pagal kurią Kyjivui palaipsniui bus suteikta 300 mln. dolerių (273,91 mln. eurų) parama.
Ši suma yra daug mažesnė už atskirą 61 mlrd. dolerių (56,1 mlrd. eurų) paramą, kurią JAV ir Ukrainos prezidentai paprašė Kongreso skirti Kyjivui iki metų pabaigos. Šis paketas yra skirtas ginkluotei Ukrainai, o diskusijos dėl jo vis dar verda.
Taip pat keliems mėnesiams pratęsiamas įstatymas, plačiai kritikuojamas privatumo grupių, kuriuo reglamentuojamas užsieniečių elektroninis sekimas užsienyje.
Pagal šią programą Vašingtono saugumo tarnybos gali vykdyti ne JAV piliečių, gyvenančių užsienyje, elektroninio sekimo programas, įskaitant elektroninio pašto šnipinėjimą, negavusios teismo orderio.
JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Chrisas Wray'us paragino Kongresą atnaujinti įstatymo galiojimą, teigdamas, kad jo taikymo pabaiga reikštų „vienašališką nusiginklavimą“.
Naujame biudžete taip pat penkiais procentais padidintas kariškių darbo užmokestis.
Tačiau į įstatymo projektą nebuvo įtrauktas respublikonų pasiūlytas įstatymo projektas, numatantis apriboti kariuomenės moterų galimybes pasidaryti abortą ir uždrausti Pentagonui savo bazėse iškelti LGBTIQ vėliavas.
Gynybos biudžeto projektas perduotas galutiniam patvirtinimui JAV prezidentui Joe Bidenui.
14:47 | Akibrokštas Orbanui – prieš lemiamą ES sprendimą Sholzas išsiuntė jį gerti kavos
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Briuselyje diskutuojant apie Ukrainos ateitį ES surengė neplanuotą „kavos pertraukėlę“ pagrindiniam šio klausimo priešininkui – Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui.
14:12 | Navalnas iš kalėjimo šalia Maskvos perkeltas į nežinomą vietą, sako jo atstovė
Įkalintas Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas buvo iš kalėjimo netoli Maskvos išvežtas į neskelbiamą vietą, penktadienį pranešė jo atstovė spaudai, remdamasi teismo atstovu.
Kira Jarmyš sakė, kad jai buvo pranešta, jog 19 metų laisvės atėmimo bausmę atliekantis A. Navalnas gruodžio 11 dieną buvo išvežtas iš netoli Maskvos esančios Vladimiro srities, o tai reiškia, kad jis gali būti perkeltas į griežtesnio režimo kalėjimą, ir pridūrė, kad „nežinoma, kur tiksliai“ jis buvo išvežtas.
13:44 | Estija siųs Ukrainai 80 mln. eurų vertės karinę pagalbą
Estija siųs Ukrainai 80 mln. eurų vertės karinę pagalbą, įskaitant prieštankines raketas „Javelin“, laivus ir kitą labai reikalingą įrangą.
Estijos vyriausybė pritarė gynybos ministro Hanno Pevkuro pasiūlymui dėl ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos, įskaitant naująjį plačios apimties paketą.
13:05 | Ukrainiečiai padarė žalos
Bandydama užimti Charkivo srities gyvenvietę Synkivką, rusai neteko ištisos karinės technikos kolonos, skelbia „Telegram“ kanalas „Dvorična – Ivan Čornyj“.
Nepatikslinama, kada tiksliai įvyko sėkmingas ukrainiečių išpuolis, tačiau publikuotuose nuotraukose matyti, kad mūšio lauką nuklojusi sniego danga. Naujausioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo ataskaitoje teigiama, kad šiomis dienomis Kupjansko kryptimi ukrainiečiai atmušė 15 Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakų Charkivo srities Synkivkos apylinkėse.
Synkivkos apylinkėse ukrainiečiai iš žvalgybinio drono pamatė devynis rusų karinės technikos vienetus, įskaitant tankus ir kovos mašinas. Jie turėjo šturmuoti gyvenvietę, tačiau buvo apšaudyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų. Apšaudymo metu rusai neteko mažiausiai penkių šarvuočių.
Ukrainos sausumos pajėgų atstovas Volodymyras Fitja sakė, kad rusai visomis jėgomis stengiasi veržtis į priekį ir traukia savo puolimo technikos atsargas, kad galėtų bandyti atakuoti.
Paklaustas, kuo rusams svarbi Synkivka, V. Fitja atsakė: „Synkivka gali būti ateities placdarmas tolesniam puolimui prieš patį Kupjansko miestą; ne tik Synkivka, bet ir pats Kupjansko miestas yra svarbus tiek logistiniu, tiek įvaizdžio požiūriu“.
12:27 | Japonija plečia sankcijas Rusijai
Japonija penktadienį paskelbė išplėstas sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, atskleisdama dešimtis naujų įmonių ir kitų organizacijų, kurioms pritaikytos sankcijos, įskaitant eksporto draudimus kai kurioms, kurios nėra Rusijos ar jos sąjungininkės Baltarusijos.
Tokijas į sankcijų sąrašą įtraukė 57 organizacijas Rusijoje ir dar šešias organizacijas kitose šalyse, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, Armėniją, Siriją ir Uzbekistaną, sakoma prekybos ministerijos pranešime.
Po šių papildymų Japonija uždraudė eksportą 494 Rusijos organizacijoms, 27 Baltarusijos subjektams ir dar šešiems kitų šalių subjektams.
11:54 | Ekspertai įspėja: Rusijai laimėjus Ukrainoje, rusų kariuomenė išsirikiuos palei NATO sieną
JAV yra daug labiau suinteresuotos Ukrainos pergale kare prieš Rusijos Federaciją, nei daugelis galvoja, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
11:19 | Orbanas susiejo visų ES lėšų atblokavimą Vengrijai su tolesne pagalba Ukrainai
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį paragino Europos Sąjungą atblokuoti visas milijardines lėšas jo šaliai, kad imtųsi svarstyti galimybę atšaukti savo veto dėl tolesnės pagalbos Ukrainai.
„Visada sakiau, kad jei kas nors nori pakeisti biudžeto įstatymą, o jie to nori dėl kelių priežasčių, tai puiki proga Vengrijai aiškiai parodyti, kad ji turi gauti tai, ko nusipelnė. Ne pusę, paskui ketvirtadalį, bet ji turi gauti viską“, – sakė V. Orbanas interviu Vengrijos visuomeniniam radijui.
10:43 | Paviešino Putino planus iki 2026-ųjų: nusitaikė į daugiau Ukrainos miestų, rengs netikras derybas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi planą užgrobti dar daugiau Ukrainos teritorijų ir surengti fiktyvias derybas. Apie tai pranešė Vokietijos laikraštis „Bild“, remdamasis žvalgybos duomenimis ir neįvardytais pašnekovais.
09:56 | Du scenarijai karui Ukrainoje
Kaip komentare „Bloomberg“ rašo buvęs NATO Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, JAV atsargos karinio jūrų laivyno admirolas Jamesas Stavridis, ateitis mūšio lauke Ukrainoje yra „geriausiu atveju miglota“ ir labiausiai priklauso nuo Vakarų paramos. Anot jo, galimi du scenarijai.
Pirmasis scenarijus išsipildys, jei amerikiečiai ir europiečiai ir toliau didins karinę pagalbą Kyjivui, skirdami tam 100 mlrd. dolerių (90,97 mlrd. eurų) J. Stavridis pabrėžė, kad ši suma yra „maža“, palyginti su Vakarų šalių gynybos biudžetais, tačiau padėtų Ukrainai atgrasyti agresorių nuo naujų puolimo veiksmų.
Antrasis scenarijus, atsargos admirolo teigimu, yra „tamsesnis“. Jame numatyta nutraukti Vakarų pagalbą Ukrainos kariuomenei. Pareigūno teigimu, tokiu atveju rusai galėtų atnaujinti puolimą.
„Ukraina tikriausiai gali ištverti dar metus, Vakarų paramai mažėjant, bet po to Putinas paims viršų“, – tvirtina J. Stavridis.
Buvusio NATO kariuomenės Europoje vado teigimu, Vladimiras Putinas darys viską, kas įmanoma, kad karas tęstųsi iki JAV prezidento rinkimų, nes tikisi Donaldo Trumpo pergalės ir Amerikos pagalbos Kyjivui nutraukimo.
09:14 | Ukrainos oro pajėgos: numušta 14 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušta 14 rusų dronų.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko.
Visi 14 dronų buvo numušti – virš Mykolajivo, Chersono, Chmelnyckio ir Poltavos sričių, sakoma pranešime.
08:54 | Ch. Michelis: ES grįš prie derybų dėl pagalbos Ukrainai kitų metų pradžioje
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį patvirtino, kad Europos lyderiams nepavyko susitarti dėl biudžeto plano, į kurį būtų įtraukta pagalba Ukrainai, nes tam paprieštaravo viena narė, kaip manoma, Vengrija.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė vetuosiantis lėšas Ukrainai.
EVT vadovas ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Ch. Michelis pareiškė, kad lyderiai grįš prie šio klausimo kitų metų pradžioje.
„Nenoriu per daug gilintis į detales, nes noriu artimiausiomis dienomis, artimiausiomis savaitėmis kartu su kolegomis pasirengti aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris įvyks kitais metais, kitų metų pradžioje“, – sakė Ch. Michelis.
08:15 | ES susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti 12-ąjį sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketą, nukreiptą prieš jos deimantų eksportą ir skirtą geriau užtikrinti naftos kainų ribojimą.
Briuselyje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu paskelbtame pareiškime 27 vadovai teigė, kad palankiai vertina naujų sankcijų Maskvai patvirtinimą.
07:39 | JAV prakalbo apie svarbų pasirinkimą
JAV Gynybos departamento atstovas Patrickas Ryderis ketvirtadienį pareiškė, kad JAV bus priverstos rinktis: ginkluotis pačioms ar apginkluoti Ukrainą. P. Ryderis pažymėjo, kad Amerika turi 4,4 mlrd. dolerių (4 mlrd. eurų) lėšų Ukrainai padėti ir 1 mlrd. dolerių (0,91 mlrd. eurų) savo ištekliams papildyti.
„Galiausiai mes pradėsime priimti sprendimus dėl savo kovinio pasirengimo ir savo gebėjimo toliau remti Ukrainą tokiu būdu, kokio reikia mūšio lauke“, – sakė jis žurnalistams.
Vašingtonas pareiškė, kad Europos sąjungininkų pagalba būtų abejotina, jei JAV nustotų siųsti ginklus Ukrainai.
07:04 | Vengrija blokuoja 50 mlrd. eurų ES pagalbą Ukrainai
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį užblokavo 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą Ukrainai, bloko lyderiams išvengus lemiamos jo nepritarimo pradėti derybas su Kyjivu dėl prisijungimo reikšmės.
„Naktinės pamainos apibendrinimas: veto dėl papildomų pinigų Ukrainai, veto dėl DFP (daugiametės finansinės programos; biudžeto) peržiūros. Prie šio klausimo sugrįšime kitais metais Europos Vadovų Taryboje, tinkamai pasiruošę“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Orbanas.
