Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:57 | Apšaudyta Sumų sritis, žuvo žmogus
Rusų pajėgos trečiadienio vakarą apšaudė Sumų sritį, praneša UNIAN. Pasak regiono vadovo Dmytro Žyrvyckio, rusai paleido penkias raketas, vienas žmogus žuvo ir dar šeši buvo sužeisti.
23:54 | Rusija kaltina Ukrainą sužlugdžius evakuaciją iš Sjevjerodonecko
Rusija trečiadienį žadėjo atverti humanitarinį koridorių civilių iš Sjevjerodonecko evakuacijai. Vis dėlto vakare BBC praneša, kad Rusija apkaltino Ukrainą neleidžiant niekam išvykti.
Po mieste esančia chemijos gamykla „Azot“ slepiasi šimtai civilių, jiems trūksta maisto, vandens ir medicininių priemonių.
Rusija pareiškė, kad „Kyjivo valdžia ciniškai sužlugdė humanitarinę operaciją“.
Ukrainos pajėgos „pasinaudojo humanitarine pertrauka, kad persigrupuotų ir užimtų palankesnes pozicijas, slėpdamosi už civilių gyventojų skydo“.
Ukraina dar neatsakė į šiuos teiginius. Vis dėlto ankstesnė patirtis rodo, kad Rusija dažnai neįvykdydavo savo pažadų dėl humanitarinių koridorių, juos apšaudydavo.
23:43 | Arestovyčius apie JAV sprendimą: privers rusus jaustis labai nemaloniai, bet reikia daugiau
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius pakomentavo JAV sprendimą Ukrainai skirti dar 18 haubicų, rašo UNIAN. Anot jo, tiek haubicų privers rusų karius mūšio lauke jaustis nepatogiai, tačiau iš tikrųjų Ukrainai reikėtų bent du kartus daugiau.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pranešė, kad JAV skirs Ukrainai papildomą vieno milijardo vertės paramą ginkluote. Planuojamų Ukrainai siųsti ginklų sąraše yra 18 155 mm haubicų.
Šį sprendimą O. Arestovyčius įvertino „Feygin live“ laidoje.
Jo nuomone, tiek haubicų pakanka, kad Rusijos kariams būtų labai nemalonu, tačiau Ukrainai reikia daugiau.
„Ar daug, ar mažai? Na, kad rusų kariams būtų labai nemalonu, iš esmės to pakanka. Tai leis jums laimėti kontratakos ugnį ir nukauti rusų grupuotės užnugarį viena ar dviem kryptimis 1,3 tūkst. km fronte. Net trys išrikiuoti automobiliai yra didelė bėda puolėjams ar gynėjams, jei mes einame į puolimą“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto O. Arestovičius teigė nemanantis, kad toks kiekis atitinka Ukrainos poreikius.
„Realiai mums jų reikia du ar tris kartus daugiau, mažiausiai du kartus daugiau. Galbūt jie suteiks mums daugiau“, – sakė jis.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė apie naują ginklų ir šaudmenų paketą Ukrainai, per pokalbį su prezidentu Volodymyru Zelenskiu dar kartą patvirtinęs Vašingtono paramą Kyjivui, kovojančiam prieš Rusijos invaziją.
Į 1 mlrd. dolerių (962 mln. eurų) vertės paketą įtraukta daugiau artilerijos, pakrančių priešlaivinės gynybos sistemų ir šaudmenų artilerijai bei pažangioms raketų sistemoms, kurias Ukraina jau naudoja, sakė J. Bidenas.
23:32 | Dauguma evakuotų Mariupolio gynėjų yra Donecko srityje
Dauguma iš Mariupolio evakuotų Ukrainos kariškių yra okupuotoje Donecko srities teritorijoje, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo UNIAN.
„Šiuose procesuose dalyvauja ne tik mūsų šalis, bet ir tarptautinės institucijos. Svarbiausia – nepadaryti jokios žalos. Ir nereikia daug kalbėti. Palaukime, kol bus įvykdyti sudaryti susitarimai ir visi šiandien nelaisvėje esantys vaikinai bei merginos, kurie pateko į Mariupolį, grįš gyvi ir sveiki.
Dar kartą pabrėžiu: dabar svarbiausia – nedaryti jokių papildomų žingsnių, kad agresorius neapkaltintų mūsų vienų ar kitų dalykų sužlugdymu. Tai labai subtilus dalykas“, – sakė jis.
Anot jo, „Azovstal“ gynėjai šiuo metu yra Donecko regione.
„Dar kartą pabrėžiu: žmonių skaičius nėra 100 ar 200, jų yra daug daugiau. Todėl negalime sakyti, kad visi yra ten. Galime neabejotinai teigti, kad didžioji dauguma, o gal ir visi, yra Donecko srities teritorijoje“, – pridūrė jis.
23:13 | Žiniasklaida: į rusų nelaisvę pateko du JAV kariai
Du buvę JAV kariai, kovoję Ukrainoje, buvo paimti į Rusijos nelaisvę, praneša „The Telegraph“. Teigiama, kad tai 39-erių Alexanderis Drueke ir 27-erių Andy Huynh.
Jei pranešimas pasitvirtins, šie du vyrai bus pirmieji JAV kariai, tapę Rusijos karo belaisviais nuo konflikto pradžios.
Abiejų vyrų bendražygis, prašęs neminėti jo pavardės, sakė, kad kariai buvo paimti per mūšį praėjusį ketvirtadienį Izbytskės kaime netoli Charkivo.
Anot šaltinio, per mūšį į abu vyrus šaudė tankas, tačiau vėliau per kratą nebuvo rasta nei jų kūnų, nei įrangos. Įtarimai sustiprėjo kai rusiškame „Telegram“ kanale pasirodė žinutė, kurioje teigiama, jog netoli Charkivo buvo pagrobti su amerikiečių kariai.
22:59 | Generolas: Rusija neteko 20–30 proc. šarvuočių
Rusija nuo karo su Ukraina pradžios galėjo netekti 20–30 proc. savo šarvuočių, sako JAV kariuomenės štabo viršininkas generolas Markas Milley, rašo „Sky news“.
Jis teigė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskaičiavimai apie per dieną žūstančius 100–200 ukrainiečių karių iš esmės atitinka JAV vertinimus.Vis dėlto daugiau detalių pateikti generolas nesutiko saugumo sumetimais.
Jis taip pat teigė, kad Rusija nuo karo pradžios neteko didelės šarvuočių dalies – nuo 20 iki 30 proc.
„Tai yra egzistencinė grėsmė. Jie kovoja dėl savo šalies gyvybės. Taigi, jūsų gebėjimas ištverti kančias, ištverti aukas yra tiesiogiai proporcingas siekiamam tikslui“, – kalbėjo generolas.
Anot jo, jei šalies tikslas yra išlikimas, jis bus palaikomas tol, kol šalis turės vadovybę ir karinių priemonių.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija iš viso neteko daugiau nei 32,7 tūkst. karių, 1440 tankų, 3528 šarvuočių, 213 lėktuvų, 179 sraigtasparnių, 591 bepiločio, 97 oro gynybos sistemų, 13 laivų ir kitos technikos.
22:47 | Generolas: iki rugsėjo Ukraina pradės kontrpuolimą, jei gaus reikiamos ginkluotės
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas majoras Dmytro Marčenko prognozuoja sėkmingą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą ir Rusijos laikinai užgrobtų teritorijų išlaisvinimą iki vasaros pabaigos. Tačiau tam yra viena sąlyga – Ukrainai reikia gauti visą reikalingą ginkluotę, rašo UNIAN.
Apie tai generolas kalbėjo interviu „Radio Svoboda“.
„Galbūt mano informacijos nepakanka, kad tai nuspėčiau. Tačiau faktas, kad tai greitai nesibaigs, yra faktas. Bet vėlgi: duokite mums visus reikiamus ginklus, ir kontrpuolimas tikriausiai baigsis iki vasaros pabaigos.
Kažkur ten mes prarandame laiką, tegul jie daugiau gilinasi, taip, jis bus ilgesnis. Čia... Niekada nedariau jokių prognozių. Niekada nemaniau, kad atsilaikysime prieš tiek daug karių, kiek jų buvo Mykolajive. Tiesą sakant, maniau, kad būsime uždaryti į katilą ir ten kovosime, bet, matote, viskas pavyko“, – sakė jis.
Anksčiau UNIAN pranešė, kad karinis ekspertas Oleksijus Melnikas taip pat mano, jog Rusijos ir Ukrainos kare netrukus įvyks dar vienas lūžis. Rusijos kariuomenė gali visiškai prarasti puolamąjį potencialą, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos gaus visą sąjungininkų karinę pagalbą.
22:29 | Ginklų tiekimas Ukrainai yra raktas į šalies pergalę prieš Rusiją – Anušauskas
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį paragino NATO sąjungininkes toliau tiekti ginkluotę Ukrainai, pareiškęs, jog tai yra raktas į su Rusijos invazija kovojančios šalies pergalę.
Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime.
„Ukraina kariauja dėl viso regiono saugumo, todėl bendromis pastangomis su sąjungininkais turime siekti kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje. Tvirta ir ilgalaikė parama, ginklų tiekimas yra raktas, jei norime, kad Ukraina laimėtų“, – pranešime spaudai sakė A. Anušauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į NATO vaidmenį išminuojant Ukrainos teritoriją bei organizuojant karių mokymus. „Akivaizdu, kad šis karas pareikalaus mūsų ilgalaikės paramos, todėl mes visi turėtume turėti „įsipareigojimą Ukrainai“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Lietuva Ukrainai yra perdavusi karinių sunkvežimių, išminavimo darbams naudojamų visureigių, priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, minosvaidžių bei kitos karinės paramos.
Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 115 mln. eurų, nurodo Krašto apsaugos ministerija.
Lietuva taip pat apmoko Ukrainos karius naudotis vakarietiška ginkluote.
NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikimą iniciavo Jungtinės Valstijos. Jame taip pat dalyvavo atstovai iš Australijos bei Japonijos.
Jis vyko prieš ketvirtadienį prasidėsiantį NATO gynybos ministrų susitikimą, kur bus sprendžiama dėl Aljanso rytinio sparno stiprinimo.
22:12 | Nuo karo pradžios žuvo beveik 4,5 tūkst. ukrainiečių
Nuo karo pradžios žuvo arba buvo sužeisti beveik 10 tūkst. Ukrainos civilių gyventojų, remdamasi JT rašo BBC.
Skelbiama, kad nuo karo pradžios žuvo 4 452 civiliai, o dar 5 531 buvo sužeistas. Nuo karo pradžios žuvo 280 vaikų.
Dažniausia sužeidimų ar žūčių priežastis – sprogstamieji ginklai.
Šie skaičiai dar toli gražu nėra galutiniai, o realūs duomenys gali stipriai skirtis nuo šių.
21:50 | Generolas: JAV ilgojo nuotolio raketų sistemas Ukrainai nusiųs iki mėnesio galo
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley teigia, kad raketų sistema „Himars“ kartu su amunicija ir apmokyta įgula Ukrainai bus perduota iki šio mėnesio pabaigos.
Tai reiškia, kad po kelių savaičių Ukraina turės tolimojo nuotolio raketinę artileriją kovai, rašo BBC.
Generolas M. Milley yra aukščiausias JAV prezidento Joe Bideno karininkas. Trečiadienį jis spaudos konferencijoje kalbėjo kartu su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.
Sistema „Himars“ gali paleisti kelias tiksliai valdomas raketas į taikinius, esančius iki 70 km atstumu – daug toliau nei šiuo metu Ukrainos turima artilerija.
JAV anksčiau yra sakiusios, kad sutiko jas suteikti tik gavusios Ukrainos prezidento Volodomiro Zelenskio patikinimą, kad ginklai nebus naudojami pulti taikiniams Rusijos teritorijoje.
Generolas M. Milley teigė, kad JAV ir sąjungininkai apmokė 60 ukrainiečių dirbti su šiomis sistemomis.
21:32 | Sjevjerodonecke trūksta švaraus vandens
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, Sjevjerodonecke yra įstrigę tūkstančiai civilių gyventojų. Tarp jų – vaikai, moterys, pagyvenę žmonės. Mieste įkalintiems žmonėms trūksta švaraus vandens, prasta situacija su sanitarinėmis paslaugomis, elektros energija, rašo BBC.
JT taip pat teigia, kad po chemijos gamykla „Azot“ esančiuose bunkeriuose susidariusi situacija reikalauja skubaus sprendimo. Organizacijos Humanitarinių reikalų biuro atstovas Saviano Abreu sako, kad vandens ir sanitarijos trūkumas kelia didelį nerimą.
„Tai mums kelia didžiulį susirūpinimą, nes žmonės negali ilgai išgyventi be vandens“, – teigė jis.
„Jei jie priklauso nuo nesaugių šaltinių, tai sukelia komplikacijų sveikatai. Turime kuo greičiau užtikrinti, kad žmonės, kurie vis dar ten yra, turėtų prieigą prie vandens“, – sakė JT atstovas.
JT humanitarinės pagalbos skyrius ruošiasi teikti pagalbą mieste įstrigusiems žmonėms, tačiau šiuo metu jis neturi prieigos ar garantijų, kad galėtų saugiai pasiekti civilius gyventojus.
Rusija pažadėjo trečiadienį atidaryti humanitarinį koridorių civiliams evakuoti iš teritorijos, tačiau kol kas nėra patvirtinimo, kad tai buvo ar bus padaryta.
21:08 | Ukraina atrėmė rusų ataką Sjevjerodonecke, rusai telkia pajėgas Donbase
Ukrainos kariuomenė sėkmingai atrėmė dar vieną priešo puolimą Sjevjerodonecko kryptimi, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN.
„Sjevjerodonecko kryptimi okupantai toliau apšaudo gynybos pajėgų pozicijas iš statinių artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Priešų daliniai vykdo šturmo veiksmus, siekdami visiškai kontroliuoti Sjevjerodonecko miestą, kovos tęsiasi. Mūsų gynėjai sėkmingai atrėmė dar vieną priešo puolimą Toškivkoje“, – rašoma pranešime.
Generalinis štabas taip pat pažymėjo, kad priešas apšaudė Ukrainos karius Bachmuto kryptimi. Ukrainos kariai patyrė nuostolių rusams puolant Vasiljevkos-Jakovlevkos ir Vasiljevkos-Berestovo kryptimis.
Rusų pajėgos nebuvo aktyvios Avdejevsko, Kurachovsko, Novopavlovsko ir Zaporižios kryptimis.
Generalinis štabas taip pat skelbia, kad Rusijos pajėgos sutelkė pajėgas užimti Donbasą. Įnirtingi mūšiai tęsiasi Sjevjerodonecke ir viename Vrubovkos rajone. Teigiama, kad rusai naikina regiono gyvenvietes, daugėja civilių aukų.
Be to, rusai bando veržtis Izyumo-Slavjansko kryptimi. Rusijos ginkluotosios pajėgos nesėkmingai vykdė šturmo operacijas Dolgenkojės-Krasnopolio kryptimi. Černihivo ir Sumų regionų apšaudymas taip pat nesiliauja. Trečiadienį Rusija apšaudė karines pozicijas ir vykdė oro žvalgybą iš bepiločių orlaivių.
Ukrainiečiai skaičiuoja, kad nuo karo pradžios Rusija neteko 32 750 karių.
20:35 | JAV paskelbė sankcijas keliems Rusijos ir Švedijos ultradešiniesiems
Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė sankcijas keliems Rusijos ir Švedijos nacionalistams baltųjų viršenybės šalininkams, perspėdamos, kad jie kelia grėsmę visuomenei ir kad vienas iš jų rinko lėšas Maskvos invazijai į Ukrainą.
JAV, daugelį dešimtmečių daugiausiai dėmesio skyrusios islamiškajam ekstremizmui, vis dažniau įžvelgia kraštutinių dešiniųjų keliamą pavojų. 2020 metais šalis teroristine organizacija pripažino „Rusijos imperinį judėjimą“ (RID), pirmą kartą imdamasi tokių veiksmų prieš kurią nors baltųjų viršenybės šalininkų grupę.
Trečiadienį Valstybės departamentas prie teroristų priskyrė Antoną Thuliną (Antoną Tuliną) – Švedijos pilietį, kaip įtariama, besilankiusį Sankt Peterburge, kad gautų nurodymų iš šios sukarintos Rusijos grupuotės.
2017 metais jis buvo nuteistas kalėti už bombos detonavimą prie pabėgėlių centro Švedijoje, o vėliau, išėjęs į laisvę, buvo išsiųstas iš Lenkijos, kur, pasak vietos valdžios, siekė padidinti savo kovinę parengtį.
„JAV vyriausybė tebėra labai susirūpinusi dėl kylančios rasiškai ar etniškai motyvuotos smurtinio ekstremizmo grėsmės visame pasaulyje“, – nurodė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).
„Vienas iš jos elementų – smurtaujančių baltųjų viršenybės šalininkų tarptautinės kelionės, skirtos mokytis ir kovoti panašiai mąstančių asmenų pusėje“, – pridūrė jis.
Tuo metu Iždo departamentas paskelbė sankcijas dviem RID nariams – Stanislavui Ševčukui ir Aleksandrui Žučkovskiui. Su jais uždrausta palaikyti finansinius ryšius, o bet kokį jų turtą JAV nurodyta įšaldyti.
Departamento duomenimis, S. Ševčukas yra keliavęs į Jungtines Valstijas ir Europą vienyti kraštutinių dešiniųjų ekstremistų, o A. Žučkovskis, pasinaudojęs socialine žiniasklaida ir internetinėmis mokėjimo sistemomis, pirko karinių reikmenų į Ukrainą įsiveržusiems rusų kariams.
Rusijos grupuotė pasmerkė Vašingtono sprendimą 2020 metais įtraukti ją į teroristinių organizacijų sąrašą. RID teigimu, judėjimas padeda savanoriams, kovojantiems prorusiškų separatistų pusėje Ukrainoje.
Šių metų pradžioje JAV pavyzdžiu pasekė ir Kanada, uždraudusį šį judėjimą kaip teroristinį. Tokių pat veiksmų Otava ėmėsi ir prieš amerikiečių ultradešiniųjų grupę „Proud Boys“, prisidėjusią prie riaušių JAV Kapitolijuje praėjusių metų sausio 6-ąją.
20:05 | Bidenas: JAV siųs dar 1 mlrd. vertės ginklų Ukrainai
Jungtinės Valstijos skiria Ukrainai dar 1 mlrd. dolerių vertės paramą saugumo srityje, praneša „The Guardian“. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Ukrainai bus tiekiami papildomi artilerijos ir pakrančių gynybos ginklai, taip pat šaudmenys, pažangios raketų sistemos.
Apie tai J. Bidenas pranešė telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Paramos paketą sudaro „papildomi artilerijos ir pakrančių gynybos ginklai, taip pat amunicija artilerijai ir pažangiosios raketų sistemos“, po pokalbio Baltųjų rūmų pareiškime cituojamas J. Bidenas.
„Aš dar kartą patvirtinau savo įsipareigojimą, kad Jungtinės Valstijos palaikys Ukrainą, kuri gina savo demokratiją ir remia savo suverenitetą bei teritorinį vientisumą neišprovokuotos Rusijos agresijos akivaizdoje“, – teigia J. Bidenas.
Paskutinį kartą J. Bidenas ir V. Zelenskis telefonu kalbėjosi balandį.
19:37 | Pasipriešinimas Mariupolyje tęsiasi
Pasipriešinimas Mariupolio okupacijai tęsiasi, nors miestas dar praėjusį mėnesį pateko į Rusijos rankas, rašo BBC. Anot Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, miestas „nesutinka su okupacija“.
Jis teigė, kad praėjusią savaitę Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos automobilių stovėjimo aikštelėje buvo padegti du vilkikai ir trys kitos didelės transporto priemonės.
Pranešime taip pat buvo aprašytas mirtinas ministerijos darbuotojo subadymas peiliu humanitarinės pagalbos laukiančioje minioje prie miesto metro.
„Atpildas arti. Šlovė Ukrainai!“ – baigdamas pranešimą parašė P. Andriuščenka.
Mariupolis per kelias savaites trukusį apšaudymą buvo praktiškai visiškai sugriautas, šiuo metu baiminamasi choleros protrūkio mieste.
19:19 | Ukraina: užkirstas kelias išpuoliui prieš vadovybę
Teisėsaugos institucijos užkirto kelią teroristiniam išpuoliui prieš Ukrainos vadovybę, rašo BBC. Šių teiginių nepriklausomai patikrinti neįmanoma.
„Būtent dėl informacijos, kurią gauname iš mūsų operatyvinių šaltinių, mums pavyko užkirsti kelią teroro aktui, nukreiptam prieš mūsų šalies vadovybę“, – sako Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Yevhenas Yeninas.
Jis teigė negalįs atskleisti daugiau jokių detalių, tačiau sakė, kad plačiau apie tai papasakoti bus galima po pergalės kare su Rusija.
19:01 | JK netrukus pristatys raketų sistemų Ukrainai, sako gynybos sekretorius
Jungtinė Karalystė netrukus pristatys Ukrainai reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, reaguodama į Kyjivo prašymą aprūpinti jį ginkluote Rusijos invazijai atremti, trečiadienį pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas).
Sekdamas Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, Londonas birželio 6-ąją paskelbė, kad atsiųs Ukrainai savo valdomųjų raketų kompleksų, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas yra geresni nei Rusijos artilerijos.
„Manau, kad jos netrukus bus pristatytos, o šaudmenys turi būti perduoti kartu“, – Osle žurnalistams sakė B. Wallace'as, vykstant 10 Šiaurės Europos šalių vienijančių Jungtinių ekspedicinių pajėgų susitikimui.
Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti Rytų Ukrainos Donbaso regioną, jau daugelį kartų ragino savo sąjungininkus tiekti daugiau sunkiosios ginkluotės.
Antradienį Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar pareiškė, kad jos šalis yra gavusi tik „apie 10 procentų“ visos reikalingos ginkluotės.
Pasak B. Wallace'o, be salvinės ugnies sistemų Britanija taip pat svarsto galimybę nusiųsti priešlaivinių raketų „Harpoon“. Tokios ginkluotės žadėjo perduoti ir Danija bei Nyderlandai, pridūrė sekretorius.
Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, kalbėjęs šalia stovint B. Wallace'ui, pranešė, kad Oslas taip pat „svarsto galimybę padovanoti Ukrainai papildomų“ ginklų. Norvegija jau perdavė Kyjivui 22 haubicas M-109, apie 100 priešlėktuvinių raketų „Mistral“ ir maždaug 4 tūkst. prieštankinių ginklų M72.
Tokius komentarus jie išsakė likus kelioms valandoms iki kone pusšimčio šalių susitikimo Briuselyje, kuriame, pasak JAV ambasadoriaus prie NATO, kartu su amerikiečių gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu) bus aptarta karinė pagalba Ukrainai.
18:43 | JT: dar anksti patvirtinti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje
Jungtinių Tautų Ukrainos tyrimo komisija trečiadienį patvirtino sulaukianti daugybės pranešimų apie Rusijos pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, tačiau pareiškė, kad dar anksti pasakyti, ar tai yra karo nusikaltimai.
„Bučoje ir Irpinėje komisija gavo informacijos apie savavališką civilių žudymą, turto naikinimą ir plėšimą, o taip pat atakas prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant mokyklas“, – per spaudos konferenciją Kyjive sakė komisijos pirmininkas Erikas Mose (Erikas Mosė).
Charkivo ir Sumų regionuose komisija stebėjo „didelių miesto rajonų sunaikinimą, kaip manoma, aviacijai, artilerijai ar raketomis atakuojant civilius objektus“, pridūrė jis.
Tačiau, pasak E. Mose, JT „šiame etape“ negali pateikti išsamaus įvykių, kurie vyko prie Kyjivo kovo mėnesį, vertinimo teisiniu požiūriu.
Pasak jo, komisijos surinkti įrodymai, „jeigu vėliau bus patvirtinti“, galėtų būti panaudoti pagrindžiant kaltinimus dėl įtariamų žmogaus tiesių pažeidimų, „įskaitant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui“.
JT Žmogaus teisių tarybos kovą įsteigta nepriklausoma tarptautinė pažeidimų Ukrainoje tyrimo komisija ketvirtadienį turėtų užbaigti birželio 7 dieną pradėtą savo pirmąją misiją Ukrainoje.
Komisija lankėsi Bučoje, Irpinėje, Charkive ir Sumuose, kur rinko civilių gyventojų parodymus, susitiko su vietos pareigūnais ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovais.
„Viena yra būti masinio naikinimo liudininku, pavyzdžiui, rinkti pranešimus apie tyčinius nužudymus, bet kitas dalykas yra priimti sprendimą dėl atsakomybės, teisiškai įvertinus šiuos faktus“, – sakė komisijos narys Pablo de Greiffas (Pablas de Greifas).
Komisija, kuriai praėjusį mėnesį buvo pavesta ištirti vasarį ir kovą Ukrainoje vykusius įvykius, kitą mėnesį grįš į šalį tęsti savo tyrimo.
JT tyrimas yra vienas iš kelių tarptautinių tyrimų, pradėtų dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje. Vieną tokių tyrimų pradėjo Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kurio prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) neseniai lankėsi Charkive.
„Prokuroras Khanas atidžiai tiria nusikaltimų vietas ir užduoda svarbius klausimus mūsų prokurorams“, – nurodė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova trečiadienį paskelbtame pareiškime.
K. Khanas lankėsi Charkivo rajonuose, labiausiai nukentėjusiuose per Rusijos pajėgų apšaudymą. Juose žuvo devyni žmonės, įskaitant penkių mėnesių kūdikį, o dar 17 buvo sužeisti per bombardavimą gegužės 26 dieną.
18:26 | Peskovas: Putinas penktadienį pasakys „itin svarbią kalbą“
Rusijos žiniasklaida praneša, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakys „labai svarbią“ ir „labai įdomią“ kalbą. Kol kas neaišku, koks bus kalbos turinys, rašo „Sky news“.
Pranešama, kad V. Putinas turėtų kalbėti kasmetiniame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Jame paprastai dalyvauja pasaulio lyderiai ir verslo titanai, tačiau dėl akivaizdžių priežasčių šiemet jame dalyvaus gerokai mažiau užsienio svečių.
Siekiant kompensuoti pagrindinių Vakarų šalių dalyvių trūkumą, svarbiausia vieta bus skiriama mažesniems dalyviams ir tokioms šalims kaip Kinija.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Vakarų pareigūnai darė spaudimą kai kuriems dalyviams, siekdami priversti juos nedalyvaut forume.
„Jie visi yra po piktavalių iš kolektyvinių Vakarų, kurie suka jiems rankas, grasina ir šantažuoja“, – sakė jis Rusijos žiniasklaidai.
Rusijos prezidento susitikimai su žiniasklaida taip pat atrodys kitaip. Užuot pasirodęs prieš pagrindines pasaulio žiniasklaidos priemones, jis susitiks su Rusijos žiniasklaidos atstovais ir karo korespondentais.
V. Putino statytinis D. Peskovas aiškino, kad taip bus dėl to, kad Vakarų žurnalistų adekvatumas Rusijai esą kelia abejonių. Rusija dar antradienį uždraudė dešimtims britų žurnalistų atvykti į šalį.
18:04 | Ukrainiečiai pradėjo kontrpuolimą prie Izyumo, laisvinami kaimai
Charkivo srityje vykstant įnirtingoms kovoms, rusų laikinai užgrobto Izyumo miesto pakraščiuose išlaisvinami kaimai. Apie tai televizijos kanalo „Espresso“ eteryje pranešė Izyumo tarybos deputatas Maksimas Strelnykas, praneša „Ukrinform“.
„Izyum kryptimi tęsiasi įnirtingos kovos. Rusų okupantai taip pat bando veržtis link Slovjansko ir Barvinkovo miestų, kad galėtų apsupti mūsų karius jungtinės pajėgos operacijos zonoje. Tačiau ginkluotosios pajėgos, Izyumo teritorinės gynybos pajėgos, ginasi ir net kontrpuola priešą šonuose, išlaisvindamos kai kurias gyvenvietes net Izyumo pakraštyje. Tai tokie kaimai kaip Spivakivka ir Zavody, kurie yra abiejuose Seversky Donec upės krantuose“, – sakė M. Strelnykas.
Jis pažymėjo, kad Izyumo gyventojai tikisi, jog ukrainiečių kariškiams pavyks įsitvirtinti atkovotose teritorijose ir kad jie galės tęsti kontrpuolimą, kurio rezultatas bus Izyumo išlaisvinimas.
Deputatas teigė, kad Rusija į Izyumo regioną atveda rezervus, tačiau jų kariai jau yra demoralizuoti.
„Rusų įsibrovėliai dabar nuolat manevruoja, kai kurias pajėgas perkelia Sjevjerodonecko ir Lymano kryptimis. Jų atsargos ateina. Todėl sunku tiksliai pasakyti, kiek okupantų yra Iziumo placdarme. Tačiau tai apie 20–25 bataliono taktinės grupės, kurios kelia labai rimtą grėsmę mūsų (ukrainiečių – aut. past.) kariuomenei.
Tačiau Izyumo priešas yra demoralizuotas, o mūsų kariuomenė yra visiškai motyvuota tęsti savo kontrapuolimą“, – sakė M. Strelnykas.
Miesto tarybos duomenimis, Izyumo mieste yra 13–15 tūkst. gyventojų, jiems trūksta maisto ir vaistų.
Mieste visiškai sunaikintos ligoninės, vaikų darželiai ir apie 80 proc. daugiabučių gyvenamųjų namų, nėra vandens, dujų, šildymo, elektros.
17:38 | Putinas telefonu kalbėjosi su Kinijos prezidentu
Pranešama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį ryte telefonu kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Anot „Sky news“, Kremlius po pokalbio pranešė, kad prezidentų pašnekesys buvo „šiltas ir draugiškas“, o jo metu abu lyderiai sutarė, kad Kinijos ir Rusijos santykiai yra „aukšto lygio“.
Teigiama, kad prezidentai taip pat aptarė tolesnį karinių ryšių plėtojimą.
V. Putinas esą išdėstė savo padėties Ukrainoje vertinimą, o Kremlius teigė, kad Japonijos prezidentas „atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmų teisingumą siekiant apsaugoti pagrindinius nacionalinius interesus“.
Kinija iki šiol nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą.
17:19 | Pentagono vadovas: Vakarai turi „intensyviau“ tiekti ginkluotę Ukrainai
JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas trečiadienį paragino sąjungininkus „neprarasti ryžto“ siunčiant ginklus Ukrainai, Kyjivui desperatiškai prašant sunkesnės ginkluotės Rusijos invazijai sulaikyti.
„Turime intensyviau vykdyti savo įsipareigojimą Ukrainos savigynai ir turime dar labiau stengtis užtikrinti, kad Ukraina galėtų apginti save, savo piliečius ir savo teritoriją“, – sakė Ll. Austinas per Briuselyje vykusį susitikimą su maždaug pusšimčio Kyjivą remiančių šalių atstovais.
17:02 | Ukrainiečiai skelbia sunaikinę rusų sandėlį ir 9 mašinas
Ukrainiečiai skelbia sėkmingai smogę rusų kariams. Lvive buvo sunaikintas rusų amunicijos sandėlis ir devynios transporto priemonės, rašo UNIAN.
Smūgį rusams Lvivo desantininkai įvykdė birželio 13-ąją.
Lvivo 80-osios oro desantininkų brigados kariai susprogdino devynias transporto priemones ir sandėlį su rusų amunicija. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sako, kad tai buvo sėkmingas artileristų ir prieštankinių dalinių darbas.
„Kaip jau buvo pranešta žiniasklaidoje, 2022 m. gegužę, kai rusų okupantai bandė pontoniniu būdu persikelti per Šiaurės Donecko upę, 80-osios atskirosios desantinės šturmo brigados artilerijos daliniai iš DSV AFU pasiekė savotišką rekordą: per dvi dienas sunaikino 73 priešo transporto priemones (tankus, BMP, BMD, MTLB, APC). O dabar, 2022 m. birželio 13 d., šauliai, taip sakant, pataikė į dar vieną „patrankos aukso puodą“, – teigiama pranešime.
Minėtą dieną brigados šauliai susprogdino dvi „Uragan“ daugkartinio raketų paleidimo sistemas, kelias mašinas ir rusų šaudmenų sandėlį. Kaip rašo minėta naujienų agentūra, sprogimo jėga buvo tokia didelė, kad leidžia manyti, jog sandėlyje buvo raketos.
Tą pačią dieną tos pačios brigados nariai sunaikino kovos mašiną ir tanką.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija iš viso neteko daugiau nei 32,7 tūkst. karių, 1440 tankų, 3528 šarvuočių, 213 lėktuvų, 179 sraigtasparnių, 591 bepiločio, 97 oro gynybos sistemų, 13 laivų ir kitos technikos.
16:48 | Ukrainos atsakas Medvedevui: klausimas, kur tu pats būsi po 2 metų
Ukrainos prezidentūros patarėjas Mychailo Podoliakas pakomentavo buvusio Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo išsišokimą, kuomet šis pareiškė, kad „neaišku, ar po 2 metų Ukraina išvis egzistuos“. Ukrainos atstovo teigimu, Ukraina visada buvo, yra ir bus, ne toks aiškus paties D. Medvedevo likimas.
„Ukraina buvo, yra ir bus, o kur bus Medvedevas po 2 metų – klausimas“, – savo „Twitter“ paskyroje pareiškė M. Podoliakas.
„Jeigu rusų imperializmas turėtų veidą, tai būtų Medvedevas. Mažas žmogelis su dideliais kompleksais, kurio vienintelė galimybė atkreipti į save dėmesį ir save įprasminti – šliūkštelėti nuodų į Ukrainos pusę ar grasinti pasauliui“, – pažymėjo M. Podoliakas.
16:33 | Zelenskis ragina Europą teikti Ukrainai daugiau pagalbos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį priminė apie 1968 metų Sovietų Sąjungos invaziją į Čekoslovakiją, ragindamas Europą labiau padėti jo šaliai priešintis Rusijos įsiveržimui.
„Mes su jumis, būkite su mumis“, – vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis Čekijos įstatymų leidėjams Prahoje, cituodamas vieno tuometinės Čekoslovakijos radijo laidų vedėjo kreipimąsi, kai okupantai mėgino išjungti radijo ryšį.
„Dabar, kai Ukrainos žmonės kovoja už laisvę prieš žiaurią Rusijos invaziją, šiais žodžiais kreipiamės į visas Europos ir demokratinio pasaulio tautas“, – pridūrė prezidentas.
„Ukraina turėtų gauti viską, ko reikia pergalei pasiekti“, – pabrėžė jis.
1968-aisiais penkių Maskvos vadovautų armijų invazija į Čekoslovakiją numalšino vadinamąjį Prahos pavasarį – demokratinį judėjimą, gyvavusį komunistų valdymo laikotarpiu 1948–1989 metais.
1993-aisiais Čekoslovakija suskilo į Čekiją ir Slovakiją.
V. Zelenskis sakė manąs, kad vasario 24 dieną prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą yra tik pirmas Maskvos sąmokslo susigrąžinti buvusias savo satelitines valstybes etapas.
„Tironas, kuris... nori visko, niekada nesustos“, – perspėjo Ukrainos prezidentas.
„Čekai puikiai žino, kas nutinka, kai einama į kompromisus su tironais“, – pridūrė jis, taip pat primindamas apie 1938 metais nacistinės Vokietijos įvykdytą Čekoslovakijos okupaciją.
V. Zelenskis padėkojo Prahai už tai, kad ji priėmė daugiau kaip 300 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių ir atsiuntė daugiau nei 3,5 mlrd. Čekijos kronų (142 mln. eurų) vertės ginkluotę.
Prezidentas paragino Čekiją padėti paspartinti naują sankcijų Rusijai paketą, kai liepą rotacijos principu pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungai.
Praha pareiškė, kad pirmininkaudama ES pirmenybę teiks Ukrainai, žadėdama garsinti šalies siekį įstoti į bloką ir padėti jai atsistatyti po karo.
„Būkite aktyvūs, kad visi Europos lyderiai sutiktų, jog Europos gynimas ir stiprinimas yra mūsų bendras tikslas, – kalbėjo V. Zelenskis. – Rusijos kariai žino, kad jie kovoja prieš europietiškas vertybes.“
16:11 | Ukraina vis dar kontroliuoja pramoninį Sjevjerodonecko rajoną
Sjevjerodonecke situacija toliau kaista. Miesto meras Oleksandras Striukas pranešė, kad Ukrainos pajėgos vis dar kontroliuoja pramoninį miesto rajoną, todėl yra „įmanoma susisiekti“ su kaimyniniu Lysičansko miestu, rašo „Sky news“.
„Dedamos pastangos nustumti priešą atgal į miesto centrą. Tai nuolatinė situacija su daline sėkme ir vietomis taktiniu atsitraukimu“, – sakė jis.
„Padėtis sudėtinga, bet stabili“, – pridūrė meras.
Anot jo, miestas vis dar nėra visiškai atkirstas nuo Ukrainos, nors visi tiltai, jungiantys miestą su pasauliu, buvo sunaikinti.
Manoma, kad Sjevjerodonecke esančioje chemijos gamykloje „Azot“ šiuo metu slepiasi apie 500 civilių.
15:55 | NATO vadovas: reikės laiko ukrainiečių karių apmokymui naudotis Vakarų ginklais
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad reikia „skubiai“ paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, bet perspėjo, jog prireiks laiko, kol Kyjivo pajėgos prisitaikys prie modernios sunkiosios ginkluotės.
Maždaug 50 Aljanso narių ir partnerių susitinka Briuselyje, kad aptartų Ukrainos prašymus parūpinti jai daugiau ginkluotės, ukrainiečiams bandant atlaikyti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose.
„Ukraina iš tikrųjų yra labai kritinėje padėtyje, todėl skubiai reikia imtis daugiau veiksmų“, – prieš NATO ministrų susirinkimą žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
Vakarai siunčia į Ukrainą dideles ginkluotės siuntas, kad padėtų jai kovoti su Kremliaus pajėgomis, tačiau Kyjivas skundžiasi, kad gavo tik dalį to, ko jam reikia, ir prašo sunkesnės ginkluotės.
J. Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės perėjo nuo senesnės įrangos prie „tolimesnio nuotolio, pažangesnių oro gynybos sistemų, pažangesnės artilerijos, daugiau sunkiosios ginkluotės“ siuntimo.
„Taip pat yra faktas, kad dabar, kai mes iš tikrųjų pradedame pereiti nuo sovietmečio ginklų prie modernesnių NATO ginklų, prireiks šiek tiek laiko, kad ukrainiečiai būtų pasirengę naudoti ir valdyti šias sistemas“, – sakė jis.
Pasak J. Stoltenbergo, tokios NATO narės kaip Nyderlandai skubiai bando surengti mokymus ukrainiečių kariams, kad jie greičiau prisitaikytų prie naujų atkeliaujančių sunkiųjų ginklų.
J. Stoltenbergas sakė, kad vėliau šį mėnesį Madride vyksiančiame viršūnių susitikime Aljanso lyderiai turėtų susitarti dėl „visapusio pagalbos paketo“ Ukrainai, kad ilgainiui jos pajėgos pereitų prie NATO standartus atitinkančių ginklų.
Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę Ukrainą sukrėtė JAV vadovaujamą karinį bloką ir privertė perkelti daugiau pajėgų į Rytų Europą.
NATO viršūnių susitikime ketinama galutinai patvirtinti naują gynybinę strategiją, kuria siekiama sustiprinti Aljanso gebėjimą atgrasyti Maskvą nuo atakų prieš NATO nares.
J. Stoltenbergas sakė, jog tikisi, kad sąjungininkės įsipareigos laikyti daugiau didelės parengties karių, kurie bus apmokyti ir skirti ginti Aljanso rytinį flangą, ir dislokuoti daugiau ginkluotės šiame regione.
Tačiau, pasak jo, tai veikiausiai nebus nuolatinis karių dislokavimas rytinėse sąjungininkėse, nors dauguma jų, įskaitant Baltijos valstybes, tikėjosi ir siekė didelių NATO pajėgų dislokavimo savo teritorijose.
15:36 | Charkive vyksta aktyvūs mūšiai: Ukrainos kariuomenė atremia rusų atakas
Charkivo srityje vyksta aktyvūs karo veiksmai, skelbiama UNIAN. Rusijos okupacinės pajėgos ir toliau tęsia regiono gyvenviečių apšaudymą.
Regiono vadovas Olehas Sinehubovas pranešė, kad per pastarąją parą rusų pajėgos paties Charkivo nepuolė, tačiau atidengė ugnį į aplinkinius miestus bei kaimus.
Jo teigimu, rusų sviediniai sukėlė daug gaisrų. Pavyzdžiui, Charkivo rajone užsidegė miškas. Bohoduchovske užsidegė administracijos pastatas, Iziumo rajone – gamyklos pastatas.
Jis taip pat pranešė, kad apšaudymų metu nukentėjo 7 civiliai. Rusijos pajėgos, anot Ukrainos atstovo patiria didelių nuostolių, tačiau būtent Charkivo kryptimi yra nukreipusi savo pagrindines pajėgas.
14:41 | Ukraina „laukia sprendimo“ dėl tolesnių vakarietiškų ginklų
Ukraina trečiadienį sakė neturinti pranašumo karine jėga ir paprašė sąjungininkių Vakaruose didesnės karinės pagalbos Rusijos invazijai atremti.
Prašymas pareikštas prieš NATO pareigūnų susitikimą Belgijoje tolesniam tiekimui aptarti.
Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas socialinėje žiniasklaidoje parašė, kad ukrainiečių kariai klausia, kada prie fronto linijos galima laukti vakarietiškos artilerijos, ir pridūrė: „Briuseli, mes laukiame sprendimo.“
M. Podoliako teigimu, Rusijos ir Ukrainos artilerijos santykis kai kuriose fronto linijos atkarpose yra 10:1.
„Kasdien gaunu gynėjų žinią: „Mes laikomės, tik pasakykite, kada laukti ginklų“, – rašė jis.
14:14 | NATO planas Ukrainai
Pasak UNIAN korespondento, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijoje Briuselyje paskelbė, kad NATO ruošia planą dėl visiško Ukrainos kariuomenės perkėlimo iš posovietinės ginkluotės į Aljanso ginkluotę.
Anot NATO vadovo, Aljanso viršūnių susitikime greičiausiai bus susitarta dėl naujo visapusiško paramos Ukrainai paketo.
„Sąjungininkai ir partneriai jau suteikė Ukrainai milijardų dolerių vertės karinės technikos, taip pat ekonominę ir humanitarinę pagalbą. Tikiuosi, kad NATO sąjungininkai viršūnių susitikime susitars dėl visapusiško pagalbos paketo Ukrainai, kad padėtų Ukrainai ilgalaikėje perspektyvoje, turint tikslą šalyje pereiti nuo sovietmečio ginklų prie modernių NATO ginklų, taip pat pagerinti suderinamumą su NATO“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Jis pažymėjo, kad sąjungininkai nedvejodami remia artimų partnerių Europoje suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat kiekvienos šalies teisę laisvai pasirinkti savo kelią be išorinio įsikišimo.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, birželio 29–30 dienomis Ispanijoje vyks 30 NATO valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas. Trečiadienį J. Stoltenbergas patvirtino, kad Aljansas tikisi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimo viršūnių susitikime Madride.
13:51 | Arestovyčius apkaltino Scholzą dėl ukrainiečių mirčių
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas yra tiesiogiai atsakingas už ukrainiečių žūtis, nes nesuteikia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, nors yra pažadėjęs tai padaryti, įsitikinęs Ukrainos politikas.
Ukrainos prezidentūros administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kalbėdamas vokiečių „Bild“, pareiškė, kad Ukrainai reikia tolimojo nuotolio artilerijos pabūklų, reaktyvinių raketų paleidimo sistemų, tankų, šarvuočių ir bepiločių.
„Jeigu mes jų turėsime pakankamą kiekį, mes laimėsime karą. Kuomet Vakarai suteikė mums 120 vienetų tolimojo nuotolio artilerijos pabūklų, situacija fronte iškart pasikeitė. Per tris dienas rusai prarado puolimo spartą“, – pareiškė jis.
O. Arestovyčius priminė, kad Vokietija žadėjo Ukrainai perduoti 88 tankus „Leopard“, 50 savaeigių oro gynybos sistemų „Gepard“.
„To būtų užtekę dviem Ukrainos kariuomenės brigadoms. Dabar, turėtume mes dvi brigadas kur nors priešakinėse linijose, galėtume atkovoti Chersoną ar atstumti juos nuo Popasnos ir Sjeverodonecko. Šiandien dvi brigados – milžiniška jėga“, – paaiškino Ukrainos prezidentūros patarėjas.
13:22 | Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 313 vaikų
Kaip skelbia Ukrainos Generalinė prokuratūra, birželio 15 d. duomenimis, Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 313 vaikų, dar 579 buvo sužeisti.
Akcentuojama, kad šie skaičiai nėra galutiniai, į juos neįtraukti skaičiai iš vietų, kur vyksta aktyvūs karo veiksmai, iš okupuotų ar išlaisvintų teritorijų.
Daugiausia aukų tarp vaikų šiose srityse: Donecko – 291, Charkivo – 169, Kyjivo – 116, Černihivo – 68, Luhansko – 54, Chersono – 52, Mykolajivo – 48, Zaporižios – 30, Sumų – 17.
12:46 | JT įspėja dėl ukrainiečių vaikų įvaikinimo Rusijoje
Ukrainiečių vaikai neturėtų būti įvaikinami Rusijoje, į kurią nuo Maskvos invazijos vasario 24-ąją, kaip manoma, išvežta keli tūkstančiai nepilnamečių, antradienį sakė Jungtinių Tautų pareigūnė.
„Mes kartojame, taip pat ir Rusijos Federacijai, kad niekada neturėtų būti įvaikinama ekstremalių situacijų metu ir iškart po jų“, – reporteriams sakė Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF direktorė Europai ir Centrinei Azijai Afshan Khan.
Tokių vaikų negalima laikyti našlaičiais ir visi „sprendimai perkelti kokius nors vaikus privalo būti grindžiami geriausiais jų interesais, bet koks judėjimas turi būti savanoriškas“, sakė pareigūnė, sugrįžusi po apsilankymo Ukrainoje.
„Tėvams reikia pateikti informuotą sutikimą“, – sakė ji.
„Dėl vaikų, nusiųstų į Rusiją, glaudžiai bendradarbiaujame, kad su ombudsmenais ir tinklais išsiaiškintume, kaip galime geriausiai dokumentuoti šiuos atvejus“, – sakė A. Khan ir nurodė, kad kol kas su šiais vaikais negalima susisiekti.
12:31 | Prancūzijos prezidentas ragina surengti „naujas diskusijas“ su Ukraina
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino surengti „naujas išsamias diskusijas“ su Ukraina, tačiau nepatvirtino, ar vyks į Kyjivą, kaip pranešė kelios žiniasklaidos priemonės.
„Prie mūsų Europos Sąjungos vartų klostosi precedento neturinti geopolitinė situacija“, – sakė prezidentas po susitikimo su Rumunijoje dislokuotais Prancūzijos kariais.
„Politinis kontekstas ir sprendimai, kuriuos turės priimti Europos Sąjunga ir kelios valstybės, pateisina naujas išsamias diskusijas ir naują pažangą“, – kalbėjo jis.
12:18 | Latvija ruošiasi uždrausti Rusijos ir Baltarusijos atstovams valdyti svarbias įmones
Latvijos parlamento (Saeimos) Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komitetas per galutinį svarstymą pritarė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų uždraustas Rusijos ir Baltarusijos rezidentų dalyvavimas Latvijos saugumui svarbių įmonių valdyme.
Įstatymo pakeitimai skelbia, kad Rusija ir Baltarusija, jos piliečiai ar juridiniai asmenys negali įgyti reikšmingos dalies ar lemiamo balso teisės Latvijos nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse, taip pat negali tapti tokios įmonės nariais ar faktiniais naudos gavėjais.
Jei Rusijos ar Baltarusijos rezidentai jau turi reikšmingą akcijų dalį ar lemiamą įtaką tokiose įmonėse, šiems įstatymo pakeitimams įsigaliojus, jie nebegalės naudotis balsavimo teisėmis jose. Veiksmai, atlikti pažeidžiant šią nuostatą, bus pripažinti negaliojančiais.
Pataisas inicijavusi Ekonomikos ministerija, pagrįsdama jų poreikį, paaiškino, kad Rusijos karinė invazija į suverenią Ukrainos valstybę šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir kelia esminę grėsmę Europos Sąjungos, įskaitant Latvijos, saugumui ir stabilumui.
11:55 | Čornobajivkoje – galingas sprogimas, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų
Galingas sprogimas užfiksuotas rusų okupuotame Chersono srities mieste Čornobajivkoje. Liudininkai tvirtina, kad incidentas įvyko kažkur netoli vietos turgaus.
„Ryte Čornobajivkoje, vietos turgaus rajone, įvyko sprogimas. Yra žuvusiųjų ir traumuotų, jų skaičius yra tikslinamas“, – UNIAN cituojamas vietos žiniasklaidos pranešimas.
Karinis aerodromas Čornobajivkoje rusų yra naudojamas kaip vadavietė ir lėktuvų ar sraigtasparnių dislokavimo vieta. Pirmą sykį okupacinių pajėgų pozicijas aerodrome ukrainiečiai suniokojo dar vasario 24-ąją. Tačiau Rusija į tą pačią vietą siunčia vis naują karinę techniką.
Mažiausiai dukart Čornobajivkoje buvo sunaikinti aukštas pareigas užimantys Rusijos kariuomenės vadai, įskaitant ir 8-osios armijos vadą, generolą leitenantą Andrejų Mordvičevą.
Ukrainos prezidentūros administracijos patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus teigimu, gegužės 29-ąją rusų pozicijos Čornobajivkoje buvo sunaikintos 22-ąjį sykį.
11:36 | Rusijos nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 32 750 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 213 lėktuvų, 179 sraigtasparnius, 1440 tankų, 3528 šarvuočius, 722 artilerijos pabūklus, 230 raketų sistemų, 13 laivų, 2485 mašinas, 76 kuro cisternas, 591 bepilotį orlaivį, 97 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 55 specialiosios įrangos vienetus.
11:01 | Medvedevas: O kas sakė, kad Ukraina egzistuos po 2 metų?
Vakarų šalių atvirai nekenčiantis Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas pareiškė, kad „Ukrainos po dvejų metų gali ir nelikti“. Savo drastiškais pasisakymais pastaruoju metu garsėjantis ilgametis V. Putino bendražygis tikina, kad pagalba Ukrainai gali būti ir nebereikalinga.
„Mačiau pranešimą, kad Ukraina lendlizu nori gauti iš savo užjūrio šeimininkų suskystintųjų dujų apmokant po 2 metų. Kitaip artėjančią žiemą jie paprasčiausiai užšals. Tik toks klausimas: o kas pasakė, kad po dvejų metų Ukraina išvis egzistuos pasaulio žemėlapyje? Nors amerikiečiams tai jau visiškai nebesvarbu – jie tiek investavo į „antiRusija“ projektą, kad visa kita jiems atrodo smulkmenos…“ – savo „Telegram“ kanale rašė jis.
10:33 | JAV leis atlikti mokėjimus Rusijai už energetikos produktus iki gruodžio 5 dienos
Vašingtonas antradienį pranešė apie ketinimus pratęsti terminą, per kurį leidžiama atlikti mokėjimus Rusijai už energetikos produktus, iki gruodžio 5 dienos, kad Europos šalys turėtų laiko pasiruošti beveik visiškam naftos embargui, paskelbtam reaguojant į Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.
Ši išimtis iš griežtų JAV finansinių sankcijų, kurios faktiškai atskyrė Rusiją nuo didžiosios dalies pasaulinės finansų sistemos, turėjo baigtis birželio 24 dieną.
Atnaujinta išimtis „suderins mūsų reglamentus su Europos Sąjungos žalios naftos [importo iš Rusijos] draudimo įgyvendinimo terminu“, naujienų agentūrai AFP teigė JAV iždo atstovas.
„Leidimas užtikrins tvarkingą perėjimą, siekiant padėti mūsų plačiai partnerių koalicijai sumažinti priklausomybę nuo rusiškos energetikos tuo metu, kai stengiamės apriboti Kremliaus pajamų šaltinius“, – teigė pareigūnas.
10:07 | Iškėlė ultimatumą
Ukraina teigia, kad daugiau nei 500 civilių yra įstrigę kartu su kareiviais „Azot“ chemijos gamykloje, kurioje Ukrainos pajėgos priešinosi kelias savaites trukusiam Rusijos bombardavimui ir puolimui, dėl kurio didžioji Sjevjerodonetsko dalis tapo griuvėsiais.
Kovotojai turėtų „sustabdyti beprasmišką pasipriešinimą ir padėti ginklus“ nuo 8 val. ryto Maskvos laiku (8 val. Lietuvos laiku), naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos Nacionalinės gynybos valdymo centro vadovas Michailas Mizincevas. Jo teigimu, tokiu atveju bus įvykdyta civilių asmenų evakuavimo operacija. Vis dėlto civilius ketinama išgabenti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos ir [apsišaukėliškos] Luhansko liaudies respublikos formuotės yra pasirengusios vykdyti humanitarinę operaciją civiliams evakuoti. Tam nuo 8 val. iki 20 val. Maskvos laiku birželio 15 d. atsiveria humanitarinis koridorius į Luhansko Liaudies Respublikos Svatovo miestą“, – antradienį paskelbė M. Mizincevas.
09:09 | Karas negali būti sustabdytas be NATO įsikišimo – JAV atsargos generolas
Buvęs JAV ir NATO sąjungininkų pajėgų vadas, JAV atsargos generolas Wesley Clarkas tvirtina, kad NATO laikas suprasti – arba Aljansas kare Ukrainoje peržengia nubrėžtą teritoriją, arba nutraukia savo veiklą.
Anot atsargos generolo, norint sustabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, būtinas tiesioginis NATO pajėgų įsikišimas.
„Šiandien palaikymo sulaukusi NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo mintis, kad NATO nieko negali padaryti, jei nėra tiesioginės atakos, buvo niveliuojama dar 90-aisiais. Atėjo laikas grįžti prie pamokų, kurias išmokome. NATO turi įsikišti. Padarykime tai oficialiai ir įsakykime rusams nutraukti ugnį. Karas negali būti sustabdytas be NATO įsikišimo“, – W. Clarką cituoja „Amerikos balsas“.
08:34 | Per Rusijos puolimą Dniepropetrovsko srityje žuvo 4 žmonės, sužeistas 1
Apostolovės miestas, esantis 37 km į pietus nuo Kryvyj Riho, antradienį buvo apšaudytas Rusijos raketomis. Per išpuolį žuvo keturi žmonės, pranešė Apostolovės meras Andrijus Osa.
08:08 | Zelenskis: mūšio už Donbasą baigtis nulems karo eigą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad apginti Donbasą yra „gyvybiškai svarbu“, nes šio mūšio baigtis nulems viso karo eigą.
„Nepaprastai svarbu išsilaikyti čia, Donbase. Donbasas yra svarbiausias dalykas sprendžiant, kas dominuos ateinančiomis savaitėmis“, – sakė V. Zelenskis savo tradiciniame dienos pranešime, paskelbtame platformoje „Telegram“.
Rusijos pajėgos Donbase stumiasi į priekį ir jau kontroliuoja beveik visą Luhansko sritį. Ypač įnirtingos kovos vyksta Sjevjerodonecke – didžiausiame Ukrainos dar kontroliuojamame srities mieste.
Užėmusi Sjevjerodonecką ir jo miestą dvynį Lysyčanską Rusija galėtų taikytis į toliau vakaruose esantį Donecko srities miestą Slovjanską.
Mūšiai taip pat vyksta netoli antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo šalies šiaurės rytuose ir Chersono pietuose. V. Zelenskis sakė, kad Ukrainos pajėgos patiria „skausmingų“ nuostolių Charkivo regione.
„Kovos ten tęsiasi, mums reikia toliau smarkiai kovoti dėl visiško saugumo Charkivo srityje, – sakė jis. – Toliau spaudžiame priešą pietuose. Mūsų svarbiausias tikslas yra išvaduoti Chersoną.“
07:32 | Rusija liepė Ukrainos pajėgoms, esančioms chemijos gamykloje Sjevjerodonetske, iki ankstyvo trečiadienio sudėti ginklus
Ukraina teigia, kad daugiau nei 500 civilių yra įstrigę kartu su kareiviais „Azot“ chemijos gamykloje, kurioje Ukrainos pajėgos priešinosi kelias savaites trukusiam Rusijos bombardavimui ir puolimui, dėl kurio didžioji Sjevjerodonetsko dalis tapo griuvėsiais.
Kovotojai turėtų „sustabdyti beprasmišką pasipriešinimą ir padėti ginklus“ nuo 8 val. ryto Maskvos laiku (8 val. Lietuvos laiku), naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos Nacionalinės gynybos valdymo centro vadovas Michailas Mizincevas.
Civiliai būtų išleidžiami humanitariniu koridoriumi, tvirtino M. Mizincevas.
06:58 | Reuters: Pentagono pareigūnas sako, kad Putinas vis dar tikisi užimti visą Ukrainą
Pentagono pareigūnas Colinas Kahlas sakė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vis dar siekia užimti visą Ukrainą, bet mano, kad tai mažai tikėtina.
Nepaisant tam tikros taktinės sėkmės, Rusija vargu ar pasieks savo „didžiųjų tikslų“, sakė pareigūnas.
06:35 | NATO vadovas ragina siųsti daugiau sunkiosios ginkluotės Ukrainai
Vakarų šalys privalo siųsti daugiau sunkiosios ginkluotės Ukrainai, bandančiai atremti Rusijos puolimą, antradienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Taip, Ukraina turėtų turėti daugiau sunkiųjų ginklų“, – spaudos konferencijoje Hagoje sakė J. Stoltenbergas. Jis kalbėjo po susitikimo su septynių NATO narių Europoje lyderiais, prieš svarbų viršūnių susitikimą.
Pasak J. Stoltenbergo, NATO jau didina tiekimą, o pareigūnai trečiadienį susitiks Briuselyje koordinuoti tolesnės paramos, taip pat ir sunkiaisiais ginklais.
„Nes jie absoliučiai nuo to priklausomi, kad galėtų priešintis brutaliai Rusijos invazijai“, – sakė J. Stoltenbergas.
06:11 | Rusija ketina plėsti savo pajėgas
Naujausioje Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje pranešama, kad Rusija, ketindama praplėsti šauktinių rezervą, ketina karinės tarnybos amžiaus ribą pakelti nuo 40 iki 49 metų amžiaus.
„Rusų tinklaraštininkas Jurijus Kotionokas užsiminė, kad Rusijos valdžia ruošiasi pakelti karinės tarnybos amžiaus ribą nuo 40 iki 49 metų ir panaikinti dabar galiojantį karinės tarnybos reikalavimą tarnybai tankų ir motorizuotų šautuvų daliniuose.
Jei tai tiesa, tai rodo, kad Kremlius vis labiau trokšta priešakinių kovotojų, nepaisant prastų jų įgūdžių. <...> J. Kotionokas pridūrė, kad nors norintys tarnauti Rusijos kariuomenėje turi neturėti teistumo, privačios karinės įmonės, kaip „Wagner Group“, leis tarnauti asmenims, padariusiems „lengvus nusikaltimus“, – skelbiama naujausioje ISW analizėje.
Taip pat, pasak amerikiečių analitikų, Rusijos karinė vadovybė greičiausiai ir toliau stengsis plėsti tinkamų naujokų skaičių net ir aukštos kvalifikacijos kariškių sąskaita.
Be to, analizėje teigiama, kad Rusijos valdžia gali paspartinti planus aneksuoti okupuotas Ukrainos teritorijas ir rengia politines bei administracines priemones aneksuotoms.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Ukraina gavo tik 10 proc. ginklų, kuriuos Vakarai pažadėjo Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos puolimą, antradienį pareiškė gynybos ministro pavaduotoja.
► Kyjivas antradienį pranešė, kad atgavo 64 ukrainiečių karių, žuvusių ginant pietrytinio Mariupolio uostamiesčio metalurgijos gamyklą „Azovstal“, kūnus, grąžinęs Rusijai žuvusių jos karių palaikus.
► Rusijos Valstybės Dūma, šiuo metu svarstanti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo atšaukimą, vėliau galėtų atšaukti ir Estijos, Latvijos bei Ukrainos nepriklausomybės pripažinimą, antradienį pranešė naujienų svetainė Gazeta.ru, remdamasi Dūmos deputatu Jevgenijumi Fiodorovu.
► Ukrainos pareigūnai antradienį pranešė, kad buvo sugriautas trečias į Sjevjerodonecką vedantis tiltas, bet pabrėžė, kad šis rytinis miestas, kurį jau kelias savaites įnirtingai puola rusų pajėgos, nėra atkirstas.
► Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį pranešė ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras, kartu pažymėdamas, kad pavojus aprūpinimui maistu nekyla.
► Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale Lenkija priėmė per 4 mln. ukrainiečių pabėgėlių, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis Lenkijos valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija.
► Ukrainos prezidentas V. Zelenskis aistringai paragino sąjungininkus Vakaruose perduoti jo šaliai daugiau ginkluotės ir padėti nutraukti „siaubingą“ kraujo praliejimą, Sjevjerodonecką apgulusioms Rusijos pajėgoms sugriovus visus tiltus, vedančius į šį rytinį pramoninį miestą.
