Kviečiame svarbiausias sekmadienio karo naujienas sekti tv3.lt:
23:39 | Žuvo beveik 30 tūkst. okupantų
Ukrainos gynybos ministerija apskaičiavo, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. žuvo apie 27 400 okupantų, rusai prarado 200 lėktuvų, 1 220 tankų ir 164 sraigtasparnius.
23:10 | Rusija patiria nuostolius
Atnaujinta Didžiosios Britanijos karinės žvalgybos informacija rodo, kad Rusija galėjo netekti net trečdalio karinių pajėgų, skirtų vykdyti invaziją Ukrainos teritorijoje, rašo „The Guardian“.
Kiek anksčiau buvo pranešta, kad Rusija į Ukrainą planuoja siųsti savo atsargos karius, be to, praėjusią savaitę žuvo daugiau kaip 400 okupantų, kurie bandė kirsti Doneco upę.
22:34 | Ukraina kontroliuoja 10 proc. skirtingų teritorijų Luhansko srityje
Ukraina kontroliuoja 10 proc. Luhansko srities teritorijų, kurią sudaro Severodonecko, Lisichansko miestai, Rubižnės pakraščiai, pranešė gubernatoriaus Serhijaus Haidai, praneša ukrinform.ua.
22:01 | Rusijos pajėgumai kai kur sudaro mažiau kaip 20 proc.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad tam tikrose srityse Rusijos kariuomenės pajėgos sudaro mažiau kaip 20 proc. visų pajėgumų.
Be to, pastebima, kad Charkivo srityje Rusija ir toliau pasitelkia karius, kurie Kremliaus kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse mobilizacijos būdu buvo paimti į kariuomenę.
21:38 | Ukraina dislokavo haubicas
Ukraina savo fronto linijose dislokavo haubicas M-777.
Teigiama, kad haubicos yra JAV karinė parama Ukrainai.
Гаубиці М-777 у дії. Це частина останнього пакету допомоги Збройним Силам України на суму 800 мільйонів доларів США. Усі 90 гаубиць, надісланих Сполученими Штатами, за винятком однієї, зараз знаходяться в Україні, багато з них вже працюють на передовій. @GeneralStaffUA pic.twitter.com/9Uf0iOf3Yz
REKLAMAREKLAMAREKLAMA— U.S. Embassy Kyiv (@USEmbassyKyiv) May 15, 2022
21:09 | Švedijos premjerė: jeigu neįstotumėme į NATO, šalis taptų pažeidžiama
Švedijos premjerė Magdalena Andersson teigė, kad jei Švedija būtų vienintelė šalis Baltijos regione, kuri nepriklausytų NATO, šalis karo atveju taptų itin pažeidžiama, rašo „Sky News“.
Ministrė pridūrė, kad sprendimas prisijungti prie Aljanso užtikrintų Švedijos saugumą.
22:43 | Okupantai pražudė du civilius
Luhansko srities gubernatorius teigė, kad per Rusijos apšaudymą Sievierodonetske žuvo 2 žmonės.
Gubernatoriaus Serhijaus Haidai pridūrė, kad okupantai užpuolė gyvenamąjį pastatą.
20:18 | Rusija į Ukrainą planuoja pasiųsti 2,5 tūkst. rezervistų
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigia, kad Rusija planuoja į šalies teritoriją perkelti 2,5 tūkst. rezervistų.
Pasak Ukrainos generalinio štabo, rusų kariai yra mokomi Voronežo, Belgorodo ir Rostovo sričių poligonuose.
⚡️ General Staff: Russia plans to send up to 2,500 reservists to Ukraine.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) May 15, 2022
The new recruits are being trained at training grounds in Russia’s Voronezh, Belgorod, and Rostov oblasts, according to Ukraine’s General Staff.
19:48 | Švedija sieks išsklaidyti abejones
Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson teigia, kad bus siekiama užsitikrinti paramą tam, jog būtų pritarta paraiškos teikimui dėl įstojimo į NATO.
Be to, politikė teigė, kad tokiu būdu taip pat galimai bus išspręstos Turkijos išreikštos abejonės dėl Suomijos ir Švedijos noro įstoti į NATO.
19:21 | Ankara: Suomija derybose dėl narystės NATO konstruktyvi, o Švedija – „provokuojanti“
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sekmadienį pagyrė Suomiją už konstruktyvų požiūrį, tačiau sukritikavo Švediją už „provokuojančius“ pareiškimus per Berlyne sekmadienį vykusį aljanso susitikimą.
Penktadienį Turkija pagrasino blokuoti šį NATO plėtros procesą, kuriam būtinas visų aljanso narių pritarimas.
„Švedijos užsienio reikalų ministro pareiškimai, deja, nėra konstruktyvūs. Ji ir toliau daro provokuojančias pastabas“, – kalbėjo M. Cavusoglu žurnalistams Berlyne.
Turkijos diplomatijos vadovas pasirinko taikesnį toną Suomijos, kurią jis apibūdino kaip „labai pagarbią“ Ankaros „susirūpinimo“ akivaizdoje, atžvilgiu.
„Deja, to paties nematome iš Švedijos pusės“, – tvirtino jis.
Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.
„Mes visada pritarėme NATO atvirų durų politikai. Tačiau tai, kad šios dvi šalys palaiko ryšius su teroristinės organizacijos nariais, kad Švedija siunčia jiems ginklus ir kad jos taiko apribojimus gynybos įrangos eksportui į Turkiją, prieštarauja aljanso dvasiai“, – kalbėjo Turkijos URM vadovas.
Jis pabrėžė, kad Ankara laukia, kokias garantijas pasiūlys abi šalys.
„Būtina nutraukti paramą teroristinėms organizacijoms ir panaikinti eksporto į Turkiją apribojimus. Sakau tai ne kaip apie derybų priemonę, o todėl, kad tai reiškia būti sąjungininkais“, – kalbėjo M. Cavusoglu.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pareiškė esąs tikras, kad Turkijai rūpestį keliantys klausimai dėl numatomo Švedijos ir Suomijos stojimo į aljansą bus išspręsti.
18:44 | Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija pritarė šalies narystei NATO
Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį pareiškė, kad pritaria šalies prisijungimui prie NATO, taip atsisakydama dešimtmečius trukusios priešpriešos ir atverdama kelią šiai Skandinavijos valstybei teikti paraišką dėl narystės aljanse.
„Tokiu būdu socialdemokratai sieks užtikrinti, kad Švedija, jei paraiška bus patvirtinta, pareikštų vienašališkas išlygas dėl branduolinių ginklų ir nuolatinių bazių dislokavimo Švedijos teritorijoje“, – sakoma partijos pareiškime praėjus kelioms valandoms po to, kai kaimyninė Suomija pranešė apie savo oficialų ketinimą teikti paraišką dėl narystės.
18:20 | Iranas svarsto galimybę eksportuoti dujas į Europą – pareigūnas
Dėl Rusijos karo Ukrainoje sparčiai kylant energijos kainoms, Iranas svarsto galimybę eksportuoti gamtines dujas į Europą, sekmadienį pareiškė šalies naftos ministerijos pareigūnas.
„Iranas nagrinėja šį klausimą, bet sprendimo dar nepriėmėme“, – pareiškė naftos viceministras Majidas Chegeni (Madžidas Čegenis), kurį cituoja oficialioji ministerijos naujienų agentūra „Shana“.
„Iranas visada siekia vystyti energetinę diplomatiją ir plėsti rinką“, – pridūrė jis.
Nors Irano įrodytos dujų atsargos yra vienos didžiausių pasaulyje, šalies naftos ir dujų sektorius smarkiai nukentėjo dėl JAV sankcijų, kurios buvo vėl įvestos 2018 metais, kai Vašingtonas pasitraukė iš Teherano ir galingų pasaulio valstybių branduolinio susitarimo.
Pernai Vienoje prasidėjo derybos dėl 2015 metais pasirašyto susitarimo gaivinimo, tačiau jos jau ne vieną savaitę yra sustabdytos.
Rusijai vasario pabaigoje surengus invaziją į Ukrainą, naftos ir dujų kainos pasaulyje smarkiai pakilo. Tai skaudžiai smogė ir Europai, nes daugelis žemyno šalių yra priklausomos nuo energijos išteklių importo iš Rusijos.
Pernai Europos Sąjunga (ES) gavo apie 155 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų, o tai sudarė 45 proc. jos importo.
Irano naftos viceministras taip pat patvirtino, kad Teheranas ir Bagdadas prieš kelias savaites pasirašė susitarimo memorandumą, pagal kurį Iranas padidins dujų eksportą į Iraką.
„Dujų eksportas iš Irano padidėjo ir šiame memorandume buvo nustatyta, kad Irako 1,6 mlrd. JAV dolerių skola Iranui bus sumokėta iki gegužės pabaigos“, – pridūrė M. Chegeni.
Nors Irakas pats turi didelių dujų atsargų, dėl dešimtmečius trukusio karo, menkų investicijų ir sankcijų šalis yra priklausoma nuo dujų importo iš Irano, iš kurio gauna trečdalį reikalingo dujų kiekio.
17:58 | JAV ambasada Kyjive tęs veiklą
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad JAV jau netrukus vėl atidarys savo ambasadą Kyjive, praneša „Reuters“ naujienų agentūra.
17:37 | Kyjivas giria Berlyną už ginklų tiekimą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pagyrė Vokietiją už sukurtą „precedentą“ ir įveiktą „psichologinį barjerą“, kuris trukdė tiekti Kyjivui sunkiąją ginkluotę.
„Buvo sukurtas precedentas. Įveiktas pirmasis psichologinis barjeras (dėl ginklų perdavimo Ukrainai)“, – pareiškė D. Kuleba feisbuke paskelbtame vaizdo įraše savo vizito Berlyne metu.
Berlynas, anksčiau delsęs skirti sunkiosios ginkluotės su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, dabar didina siunčiamų ginklų kiekius ir perduos Kyjivui vokiškų savaeigių haubicų.
D. Kuleba pažymėjo, kad Vokietija ukrainiečių kariams organizavo artilerijos mokymus.
„Tai labai svarbi akimirka mūsų santykiams, nes tai bus pirmieji sunkieji ginklai, kuriuos Vokietija netrukus perduos Ukrainai“, – pareiškė jis.
Vokietija praėjusią savaitę pareiškė nusiųsianti Ukrainai septynias savaeiges haubicas „Panzerhaubitze 2000“, kurios, pasak D. Kulebos, bus panaudotos „priešui sutriuškinti“.
Ukrainos diplomatijos vadovas sakė aptaręs, kokie kiti ginklai galėtų būti perduoti Kyjivui, bet „galutinį sprendimą vis vien priims vokiečiai“.
Didesnių ginklų kiekių siuntimą Ukrainai D. Kuleba Vokietijos sostinėje taip pat aptarė su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.
„Daugiau ginklų ir kita pagalba vyksta į Ukrainą“, – parašė jis tviteryje ir paskelbė savo susitikimo su JAV pareigūnu nuotrauką.
Ukrainos URM vadovas taip pat pareiškė, kad Vokietija priėmė „politinį sprendimą“ atsikratyti savo energetinės priklausomybės nuo Maskvos.
„Man susidaro įspūdis, kad esminis politinis sprendimas, jog Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų yra milžiniška problema ir kad ši priklausomybė turi pasibaigti, toks sprendimas buvo priimtas“, – pažymėjo jis.
Vokietija yra „viena iš pagrindinių šalių, kurios realiai siekia rusiškos naftos embargo“, nors dar neseniai manė, kad tai „neįmanoma“, pridūrė Ukrainos ministras.
16.58 | „Ukraina gali laimėti“ karą su Rusija – NATO generalinis sekretorius
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Ukrainos pajėgumai leidžia manyti, kad Ukraina laimės karą su Rusija.
„Ukraina gali laimėti šį karą. Ukrainiečiai drąsiai gina savo tėvynę“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad „mes privalome ir toliau didinti bei išlaikyti savo ... paramą Ukrainai“.
Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pažymėjo, kad NATO šalys yra pasirengusios karinę pagalbą Ukrainai teikti tol, kol Kyjivui to reikės siekiant atremti Rusijos invaziją.
„Mes sutinkame, jog neturime mažinti ir nemažinsime savo nacionalinių pastangų, ypač susijusių su karine parama, tol, kol Ukrainai reikės šios paramos savo šalies savigynai“, – pareiškė ji per NATO susitikimą Berlyne.
16:34 | Suomijos, Švedijos noras įstoti į NATO rodo, kad „agresija nenaudinga“ – J. Stoltebergas
Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą įrodys, kad „agresija yra nenaudinga“, sekmadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Jų narystė padidins mūsų bendrą saugumą, parodys, kad NATO durys yra atviros ir kad agresija yra nenaudinga“, – pareiškė jis reporteriams per aljanso susitikimą Berlyne.
Kiek anksčiau sekmadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin per spaudos konferenciją paskelbė, kad šalies vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO.
Tokį pat žingsnį artimiausiu metu ketina žengti ir kaimyninė Švedija.
Dienraštis „Svenska Dagbladet“ sekmadienį pranešė, kad Švedijos vyriausybė jau antradienį planuoja pateikti NATO oficialią paraišką priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą.
Tuo tarpu J. Stoltenbergas taip pat pareiškė esąs tikras, kad Turkijai rūpestį keliantys klausimai dėl numatomo Švedijos ir Suomijos stojimo į aljansą bus išspręsti.
„Esu tikras, kad mes sugebėsime rasti bendrą pagrindą, pasieksime sutarimą dėl to, kaip spręsti su naryste susijusius klausimus“, – pareiškė jis reporteriams ir pridūrė palaikantis ryšį su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.
Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.
Kartu Ankara yra davusi suprasti, kad yra pasirengusi aptarti šiuos klausimus su būsimomis NATO kandidatėmis.
16:08 | Latvija nutraukė susitarimą su Baltarusija dėl karinių krovinių vežimo per šalies uostus
Latvija nuo gegužės 10 dienos nutraukė susitarimą, pagal kurį buvo leidžiama iš Baltarusijos tiesiogiai geležinkeliu gabenti karinius krovinius išsiuntimui į trečiąsias šalis per Latvijos uostus, sekmadienį pranešė portalas Delfi.lv, remdamasis Susisiekimo ministerijos informacija.
„Susitarimas dėl tiesioginio karinės paskirties krovinių vežimo geležinkelių transportu iš Baltarusijos Respublikos į trečiąsias šalis naudojant Latvijos Respublikos uostus vyriausybės sprendimu buvo patvirtintas 1994 metų sausio 25 dieną, kai Latvija dar nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą“, – sakoma ministerijos pranešime.
Latvija NATO ir ES nare tapo 2004 metais.
„Taigi Latvija yra saistoma šių tarptautinių organizacijų teisinių nuostatų, kurių susitarimas su Baltarusija neatitinka. Be to, Latvijos vyriausybė, atsižvelgdama į Rusijos karą Ukrainoje, apskritai peržiūri dvišalius santykius su Rusija ir Baltarusija“, – nurodė ministerija.
15:26 | Kyjivas keičia sovietiniais laikais statytos Tautų draugystės arkos pavadinimą
Kyjivas šeštadienį pervadino dar sovietiniais laikais statytą ir ryšius su Maskva simbolizavusią arką, kuri nuo šiol vadinsis Ukrainos tautos laisvės arka, pareiškė sostinės meras.
Šis simbolinis žingsnis buvo žengtas po to, kai miestas praėjusį mėnesį nugriovė po arka stovėjusią dviejų darbininkų – ruso ir ukrainiečio – statulą.
„Miesto taryba šiandien nusprendė „dekomunizuoti“ Tautų draugystės arkos pavadinimą. Dabar tai bus Ukrainos tautos laisvės arka“, – platformoje „Telegram“ parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Anot jo, pareigūnai taip pat „patvirtino sąrašą daugiau kaip 40 paminklų ir atminimo lentų, kurias reikės išvežti iš sostinės gatvių ar nuimti nuo pastatų ir perkelti į totalitarizmo muziejų“.
Pasak V. Klyčko, visiems paminklams pervadinti reikės laiko ir šiame procese dalyvaus „specialistai“, daugiausia istorikai, „kad nebūtų priimta skubotų sprendimų“.
Arka yra įspūdingas 35 metrų aukščio paminklas Kyjivo centre. Ji buvo pastatyta 1982 metais.
Pakeisti ant įvairių miesto pastatų pakabintas atminimo lentas, susijusias su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija, ragina daugelis Kyjivo gyventojų.
Tuo tarpu Kyjivo metropolitenas buvo internete surengęs apklausas dėl galimų naujų stočių pavadinimų.
Internautai nubalsavo už tai, kad metro stotis „Minskas“ būtų pervadinta į „Varšuva“, o stotis „Levo Tolstojaus aikštė“ būtų pervadinta Vasylio Stuso, sovietiniame gulage mirusio ukrainiečių disidento garbei.
14:52 | Kuleba susitiko su Blinkenu
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba Berlyne susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu. Savo „Twitter“ paskyroje ministras vėliau pranešė, kad buvo susitarta bendradarbiauti siekiant užtikrinti, jog Ukrainos maisto eksportas pasiektų Afrikos ir Azijos vartotojus.
„Į Ukrainą keliauja daugiau ginklų ir kitos pagalbos. Sutarėme glaudžiai bendradarbiauti siekdami užtikrinti, kad Ukrainos maisto produktų eksportas pasiektų Afrikos ir Azijos vartotojus. Dėkingi sekretoriui Blinkenui ir JAV už jų lyderystę ir neabejotiną paramą“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Kuleba.
Met @SecBlinken in Berlin. More weapons and other aid is on the way to Ukraine. We agreed to work closely together to ensure that Ukrainian food exports reach consumers in Africa and Asia. Grateful to Secretary Blinken and the U.S. for their leadership and unwavering support. pic.twitter.com/E3oru9jfIJ
REKLAMA— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) May 15, 2022
14:30 | Skelbia atnaujintus rusų nuostolius
Nuo karo Ukrainoje pradžios iki gegužės 15 d. Ukrainos gynėjai sunaikino apie 27,4 tūkst. Rusijos karių, praneša generalinis štabas. Pasak „Ukrinform“, vien per pastarąją dieną buvo nužudyta apie 200 rusų karių.
Pasak generalinio štabo, rusų pajėgos taip pat neteko: 1220 tankų, 2958 šarvuotos kovos mašinos, 555 artilerijos sistemos, 89 oro gynybos sistemos, 200 lėktuvų, 164 malūnsparniai, 95 sparnuotosios raketos, 13 laivų, 2087 motorinių transporto priemonių ir tanklaivių ir kitos įrangos.
Didžiausi Rusijos kariuomenės nuostoliai praėjusią dieną, gegužės 15 d., buvo pastebėti Avdiivkos ir Kurachivo srityse.
14:10 | Prezidentas: Suomijai NATO sudėtyje vis tiek reikės sklandžių santykių su Maskva
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto dar šeštadienį kalbėjosi su Rusijos prezientu Vladimiru Putinu. Pokalbio metu Suomijos prezidentas perspėjo V. Putiną, kad Suomija ketina jungtis prie NATO.
V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad šis žingsnis būtų klaida.
Sekmadienį Suomija pranešė, kad teiks paraišką stoti į NATO. Apie tai kalbėdamas Helsinkyje S. Niinisto teigė, kad narystė NATO nekeičia geografinės Suomijos padėties ir nepaisant prisijungimo prie aljanso, šalis vis tiek turės didelę sausumos ir jūros sieną su Rusija, rašo BBC.
S. Niinisto neabejoja, kad Rusija yra pasirengusi toliau vykdyti savo įsipareigojimus. Kaip santykių su Rusija pavyzdį jis pateikė Norvegiją.
Pasak jo, nepaisant to, kad Norvegija yra NATO narė, turinti sieną su Rusija, vis tiek sugeba palaikyti darbinius santykius su Maskva.
13:34 | Suomijos premjerė tikisi, kad šalies parlamentas NATO narystės klausimą apsvarstys artimiausiomis dienomis
Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin tikisi, kad Suomijos parlamentas artimiausiomis dienomis patvirtins sprendimą dėl stojimo į NATO, rašo BBC.
Kartu su šalies prezidentu žiniasklaidai komentavusi premjerė teigė, kad abu politikai palaiko glaudžius ryšius su NATO šalimis narėmis, o pats aljansas dėkoja už iki šiol gautą paramą.
„Suomijoje mūsų dar laukia parlamentinis procesas, tačiau tikiu, kad parlamentas ryžtingai ir atsakingai aptars šį istorinį sprendimą“, – sako ji.
13:15 | Suomija teiks paraišką dėl narystės NATO
Suomija teiks paraišką dėl narystės NATO, tvirtina šalies prezidentas Sauli Niinisto.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pareiškė, kad šalis pateiks paraišką dėl narystės NATO, praneša „Sky news“. Jis teigia, kad tai padės „maksimaliai padidinti“ šalies saugumą.
Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin tikisi, kad parlamentas pritars sprendimui kreiptis į šią organizaciją.
Šį sprendimą dar turės patvirtinti parlamentas.
13:06 | Truss: NATO turi išlaikyti „atvirų durų“ politiką
JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss teigia, kad NATO turi ir toliau laikytis „atvirų durų“ politikos priimant naujas nares, rašo BBC.
„NATO atvirų durų politika yra labai svarbi, ir jei Suomija ir Švedija nuspręs pateikti paraišką dėl narystės, akivaizdu, kad jos sustiprins aljansą ir visos Europos saugumą“, – sako L. Truss.
Berlyne vykusiame gynybos aljanso ministrų susitikime nutarta, kad NATO toliau turi remti Ukrainą, kad padėtų jai atremti Rusiją.
„Putinas turi patirti ilgalaikį pralaimėjimą Ukrainoje, Rusija turi būti suvaldyta, o tokia agresija daugiau niekada neturi pasikartoti“, – sako L. Truss.
„Ukrainos saugumas turi būti užtikrintas, kad ji sugebėtų apsiginti pati. Sąjungininkai turi remti Ukrainos perėjimą prie NATO standarto įrangos, nedelsiant suteikti artilerijos, mokymų ir reikiamų žinių“, – teigė sekretorė.
12:46 | Švedijos žiniasklaida: Stokholmas paraišką įstoti į NATO planuoja pateikti antradienį
Švedijos vyriausybė antradienį planuoja pateikti NATO oficialią paraišką priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą, sekmadienį pranešė dienraštis „Svenska Dagbladet“.
Pranešime nurodoma, jog jeigu viskas vyks kaip planuota, Švedijos prašymas antradienį Briuselyje bus įteiktas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.
Kaip rašo „Svenska Dagbladet“, šie planai dar gali būti pakeisti, kadangi Stokholmas nori įteikti paraišką kartu su kaimynine Suomija, bet dar neaišku, ar Helsinkis parengs savo paraišką iki antradienio.
Suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto anksčiau švedų dienraščiui „Aftonbladet“ sakė, kad Suomija stojimo į NATO paraišką tikriausiai teiks trečiadienį.
12:24 | NATO derybos dėl Suomijos ir Švedijos narystės „sėkmingai juda pirmyn“
Derybos, kuriose siekiama išsklaidyti Turkijos abejones dėl Suomijos ir Švedijos planų stoti į NATO, „sėkmingai juda pirmyn“, sekmadienį pareiškė Kroatija, kelioms aljanso narėms tikintis, kad dvi Šiaurės šalys greitai prisijungs prie organizacijos.
„Manau, kad diskusijos sėkmingai juda pirmyn ir tikiuosi, kad šiandien turėsime galutinę vaisingą diskusiją ir pasieksime gerą rezultatą, kuriuo parodysime savo solidarumą ir tai, kad kalbame vienu balsu“, – pareiškė Kroatijos užsienio reikalų ministras Gordanas Grličius-Radmanas, atvykęs į Berlyną derybų su NATO kolegomis.
Dieną anksčiau Suomijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai prisijungė prie derybų su gynybos aljanso šalių, įskaitant Turkiją, diplomatijos vadovais, pasinaudoję galimybe tiesiogiai aptarti Ankaros nepritarimą jų planams stoti į NATO.
Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.
Kartu Ankara davė suprasti, jog yra pasirengusi aptarti šiuos klausimus su būsimomis NATO kandidatėmis.
12:16 | NATO: Rusijos puolimas Ukrainoje atrodo išsikvepiantis
Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainoje atrodo išsikvepiantis, sekmadienį pareiškė vienas aukšto rango NATO pareigūnas, taip pat išreiškęs viltį, kad Kyjivas šį karą laimės.
NATO šalių diplomatijos vadovai sekmadienį Berlyne aptars tolesnę paramą Ukrainai, taip pat Suomijos, Švedijos ir kitų šalių pastangas įstoti į Vakarų karinį aljansą, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei.
„Rusijos brutali invazija praranda pagreitį, – žurnalistams sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana (Mirčia Džoanė). – Žinome, kad su Ukrainos žmonių ir kariuomenės drąsa ir su mūsų pagalba Ukraina gali laimėti šį karą.“
M. Geoana pirmininkauja susitikimui Berlyne, nes NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šiuo metu sveiksta po koronaviruso infekcijos. Pasak pareigūno, Ukrainos rėmėjai yra „vieningi – esame stiprūs, toliau padėsime Ukrainai laimėti šį karą“.
Vienas iš svarbiausių susitikimo Berlyne klausimų – Aljanso, dabar turinčio 30 narių, plėtros planai.
Suomija ir Švedija jau atliko pirmųjų žingsniu stojimo į bloko link, o Sakartvelas vėl atnaujino šias diskusijas, nors Maskva perspėja, kad kaimyninės šalys dėl to sulauks pasekmių.
„Suomija ir Švedija jau yra artimiausios NATO partnerės“, – pabrėžė M. Geoana ir išreiškė viltį, kad sąjungininkai Helsinkio ir Stokholmo siekius įvertins teigiamai.
11:55 | Baerbock: Vokietija yra pasirengusi Švedijos ir Suomijos įstojimui į NATO
Suomija ir Švedija svarsto prisijungti prie NATO. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Bearbock sako, kad Vokietija yra pasiruošusi greitam ratifikavimo procesui.
„Vokietija parengė viską, kad ratifikavimo procesas vyktų greitai. Jei jie nuspręs prisijungti, galės prisijungti greitai... Turime užtikrinti, kad suteiksime jiems saugumo garantijas, neturi būti pereinamojo laikotarpio, pilkosios zonos, kur jų statusas būtų neaiškus“, – ministrės pranešimą cituoja „Reuters“.
Pasak „the Guardian“, ratifikavimo procesas gali užtrukti metus, o per jį šalys nebūtų apsaugotos pagal NATO 5-ąjį straipsnį, garantuojantį, kad išpuolis prieš vieną sąjungininką yra išpuolis prieš visus.
11:34 | Papildoma informacija apie ataką Lvivui: Rusija paleido keturias raketas
„Ukrinform“ pateikia dar daugiau informacijos apie Rusijos pajėgų ataką Lvive. Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksimas Kozickis praneša, kad Rusija smogė ukrainiečių karinės infrastruktūros objektui, jis buvo visiškai sunaikintas.
Rusija į jį pataikė keturiomis sparnuotosiomis raketomis.
„Keturios priešo raketos pataikė į vieną iš karinės infrastruktūros objektų Lvivo srityje. Objektas visiškai sunaikintas. Naujausiais duomenimis, aukų ir nukentėjusiųjų nėra. Niekas nesikreipė į medikus“, – cituojamas M. Kozickis.
Dar dvi raketos virš Lvivo srities buvo numuštos. Raketos paleistos ankstų sekmadienio rytą, apie 4:30.
11:08 | Kyjive apsilankiusi JAV senatorių delegacija susitiko su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu
JAV Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas ir keletas kitų respublikonų senatorių šeštadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per iš anksti neskelbtą vizitą Kyjive, tapusį naujausiu amerikiečių solidarumo su Rusijos užpulta šalimi ženklu.
V. Zelenskio paskyroje platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti susitikime sostinėje dalyvavę amerikiečių senatoriai M. McConnellas, Susan Collins, Johnas Barrasso ir Johnas Cornynas. Prezidentas per „Instagram“ parašė, kad šis vizitas yra „stiprus abiejų partijų paramos Ukrainai signalas, pasiųstas Jungtinių Valstijų Kongreso ir Amerikos žmonių“.
Vizitas buvo surengtas Senatui dedant pastangas patvirtinti beveik 40 mlrd. dolerių (38,4 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai. Be kita ko, planuojama skirti 6 mlrd. dolerių (5,76 mlrd. eurų) skirti Ukrainos žvalgybai paremti, aprūpinti karine technika ir amunicija bei kariams apmokyti. Dar 4 mlrd. dolerių (3,84 mlrd. eurų) turėtų būti skirta Ukrainos ir NATO sąjungininkių kariuomenėms vystyti.
Šio paketo priėmimą ketvirtadienį sutrikdė senatorius Randas Paulas (Rendas Polas), pareikalavęs, kad būtų paskirtas generalinis inspektorius, tikrinsiantis, kaip šios lėšos yra naudojamos. Tačiau neabejojama, kad paketas bus galiausiai priimtas ir kad tai gali įvykti jau ateinančią savaitę, nes triuškinama dauguma Kongreso narių remia pastangas paremti Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
„Jie [ukrainiečiai] teprašo išteklių, reikalingų apsiginti nuo šios pamišėliškos invazijos, – šią savaitę sakė M. McConnellas. – Ir jiems ši pagalba reikalinga dabar.“
Senatorių viešnagė tapo jau antru aukšto lygio JAV Kongreso delegacijos vizitu Ukrainoje per pastarąsias dvi savaites. Gegužės 1-ąją Kyjive apsilankė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) kartu su grupe demokratų kongresmenų. Jie pažadėjo V. Zelenskiui, kad Jungtinės Valstijos rems Ukrainą „kol ši kova bus baigta“.
Praeitą savaitgalį, kai Amerikoje buvo minima Motinos diena, vakarų Ukrainoje apsilankė JAV pirmoji ponia Jill Biden. Ji susitiko su V. Zelenskio žmona Olena Zelenska.
10:47 | Raketos į Lvivą galimai paleistos iš povandeninių laivų
Pateikiama dar daugiau informacijos apie ataką Lvive. Sekmadienio rytą Rusijos pajėgos smogė karinės infrastruktūros objektui Lvivo srityje. Sparnuotosios raketos buvo paleistos iš Juodosios jūros, spėjama, iš povandeninių laivų, rašo UNIAN.
„Rasistai surengė kelis raketų smūgius Lvivo srityje, siekdami sunaikinti svarbiausius infrastruktūros objektus. Tikėtina, kad sparnuotosios raketos buvo paleistos iš povandeninių laivų“, – rašoma Vakarų operatyvinės vadovybės pranešime.
Pranešama, kad Ukrainos pajėgos sunaikino dvi okupantų sparnuotąsias raketas.
10:34 | Suomijos vyriausybė paskelbs oficialų sprendimą dėl stojimo į NATO
Suomijos vyriausybė sekmadienio popietę oficialiai paskelbs sprendimą dėl ketinimų teikti prašymą įstoti į NATO, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl Rusijos invazijos Ukrainoje, pranešė visuomeninis transliuotojas YLE.
Šis sprendimas bus priimtas per vyriausybės Užsienio ir saugumo politikos komiteto ir prezidento Sauli Niinisto bendrą posėdį.
Suomijos lyderiai 13 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prasidėsiančioje spaudos konferencijoje, kuri bus tiesiogiai transliuojama, pristatys sprendinius dėl valstybės saugumo, sakoma YLE pranešime.
Per spaudos konferenciją prezidentūroje pasisakys S. Niinisto, ministrė pirmininkė Sanna Marin, užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto ir gynybos ministras Antti Kaikkonenas.
Pirmadienį sprendimą dėl šalies stojimo į NATO svarstys Suomijos parlamentas.
Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių ir švedų dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.
Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.
Pabrėždamas, kad geopolitinė padėtis yra įtempta, P. Haavisto paragino kuo daugiau NATO narių demonstruoti „aiškią paramą“ Suomijai nuo paraiškos pateikimo akimirkos iki galutinio įstojimo.
Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias valstybes suteikiant prieglobstį kurdų „teroro organizacijoms“.
Tokia Ankaros pozicija gali tapti rimta kliūtimi potencialiam Helsinkio ir Stokholmo prisijungimui prie Vakarų gynybos aljanso.
Visgi P. Haavisto šeštadienį sakė, kad Helsinkis neabejoja, jog pavyks rasti sprendimą, galintį įtikinti Ankarą nebeprieštarauti Suomijos ketinimui stoti į NATO.
10:11 | Rusija ant „Azovstal“ numetė fosforo arba padegamąsias bombas – Ukraina
Rusijos okupantai pirmą kartą nuo karo pradžios ant Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“ numetė fosforo arba padegamąsias bombas, rašo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.
Miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka teigia, kad tai įvyko šeštadienį.
„Mariupolis. „Azovstal“. Vėl – iš dangaus, jūros, žemės. Vakar okupantai pirmą kartą prieš Mariupolio gynėjus panaudojo padegamąsias arba fosforo bombas (išvadas paliksime specialistams)“, – cituojamas P. Andriuščenka.
Pasak jo, patys okupantai teigia naudoję 9M22C padegamuosius sviedinius su termito sluoksniais. Jų degimo temperatūra yra apie 2–2,5 tūkst. laipsnių. Minėta agentūra teigia, kad degimo beveik neįmanoma sustabdyti.
„Pragaras pakilo į žemę. Į „Azovstal“. Neįtikėtina, kaip mūsų gynėjai laikosi“, – pridūrė jis.
09:49 | NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja: Rusijos invazija prarado tempą
NATO paskelbė, kad Rusijos invazija Ukrainoje prarado tempą. Ukraina gali laimėti šį karą su partnerių parama, „Telegram“ skelbia UNIAN.
„Žiauri Rusijos invazija praranda pagreitį, o dėl didžiulės sąjungininkų ir partnerių paramos milijardais dolerių – karinės, finansinės ir humanitarinės paramos, žinome, kad Ukrainos žmonių ir kariuomenės drąsos dėka ir su mūsų pagalba galima laimėti karą“, – teigė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Mircea Joane.
JK gynybos ministerija kiek anksčiau sekmadienį taip pat pranešė, kad rusų puolimas Donbaso kryptimi yra praradęs tempą ir gerokai atsilieka nuo plano.
09:35 | Blinkenas ir Stoltenbergas apgailestauja dėl Putino karo Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad apgailestauja dėl „pražūtingo prezidento V. Putino karo Ukrainoje“, rašo „Sky news“.
A. Blinkenas ir J. Stoltenbergas Švedijai ir Suomijai nusprendus prisijungti prie NATO, šeštadienį kalbėjosi apie būsimus susitikimus.
„Šiandien (šeštadienį – aut. past.) valstybės sekretorius Antony J. Blinkenas telefonu kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu dėl gegužės 14–15 d. Berlyne vyksiančio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo“, – cituojamas Valstybės departamento pranešimas.
„Jie apgailestavo dėl prezidento Vladimiro Putino pražūtingo karo Ukrainoje, pakartojo savo paramą Ukrainos žmonėms ir Ukrainos teritoriniam vientisumui ir aptarė, kaip svarbu, kad NATO išlaikytų tvirtas atgrasymo ir gynybos priemones“, – teigiama jame.
Pokalbio metu taip pat aptartas pasirengimas birželio 28–30 d. Madride įvyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui.
09:14 | Lvive smogta karinei infrastruktūrai
Pateikiama šiek tiek daugiau informacijos apie rusų ataką Lvivui. UNIAN praneša, kad Rusijos pajėgos smogė Lvive esančiai karinei infrastruktūrai.
„Lvovo srities gyventojai! Šiandien, gegužės 15 d., apie 04.30 val. buvo suduotas raketinis smūgis vienam iš karinės infrastruktūros objektų. Kol kas informacijos apie žuvusiuosius ir sužeistuosius nėra. Naikinimo faktas ir pobūdis yra aiškinamasi“, – cituojamas Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksimas Kozickis.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lvive nugriaudėjo keli sprogimai. Pranešama, kad paryčiais mieste ėmė kaukti oro pavojaus sirenos.
Liudininkai teigė danguje užfiksavę pėdsakus, panašius į priešlėktuvinių gynybos sistemų darbą.
08:52 | JK žvalgyba: nuo karo pradžios Rusija, tikėtina, neteko trečdalio sausumos pajėgų
Tikėtina, kad Rusija prarado trečdalį sausumos pajėgų, kurias skyrė invazijai į Ukrainą, praneša JK gynybos ministerija.
Naujausioje ataskaitoje ministerija pranešė, kad Rusijos puolimas Donbase „prarado pagreitį ir smarkiai atsilieka nuo grafiko“, rašo „Sky news“.
Žvalgyba priduria, kad per pastarąjį mėnesį Rusijai nepavyko pasiekti jokių „reikšmingų teritorinių laimėjimų“.
„Rusijos pajėgas vis labiau riboja sumažėję pajėgumai, vis dar žema moralė ir sumažėjęs kovinis efektyvumas“, – teigiama pranešime.
„Mažai tikėtina, kad per artimiausias 30 dienų Rusija smarkiai paspartins savo judėjimo į priekį tempą“, – priduria JK gynybos ministerija.
Maskva į Donbasą nusitaikė po nesėkmingo bandymo užimti Kyjivą.
Penktadienį Ukraina ir vienas amerikiečių analizės centras pareiškė, kad Rusija pralaimėjo mūšį dėl Charkivo.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 15 May 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) May 15, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/VBPIqyrgA5
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/n6dBVZHAos
08:42 | Apšaudyta Dniepropetrovsko sritis
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį rusų pajėgos apšaudė Dniepropetrovsko sritį. Pasak „24.tv.ua“, okupantai apšaudė Krivoj Rogo rajono Širokovskio bendruomenę.
08:29 | Rusai smogė Severodonetskui
Okupantai įvykdė 11 artilerijos atakų Severodonetske, „Telegram“ praneša UNIAN. Pataikyta į „Azoto“, technikumą, daugiaaukščius pastatus, per kelias dienas buvo sužeisti keturi Luhansko srities gyventojai.
08:11 | Zelenskis pasirašė įstatymą, draudžiantį prorusiškų partijų veiklą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą „Dėl kai kurių Ukrainos teisės aktų, susijusių su politinių partijų uždraudimu, pakeitimų“. Pasak „Ukrinform“, dokumentas yra paskelbtas Aukščiausiosios Rados interneto svetainėje.
Pranešama, kad eisės aktas išplečia politinės partijos draudimo pagrindų sąrašą. Atitinkami pagrindai yra karinės agresijos prieš Ukrainą pateisinimas, pripažinimas teisėta, Rusijos bei Baltarusijos agresijos vadinimas vidaus konfliktu, pilietiniu konfliktu, pilietiniu karu.
Numatyta, kad teismui atmetus politinės jėgos kandidatūrą, jos turtas, lėšos ir kiti aktyvistai bus perduoti valstybės nuosavybėn.
07:45 | Generalinis štabas: provokacijų iš Baltarusijos tikimybė išlieka didelė
Ukrainos generalinis štabas praneša, kad raketų ir bombų atakų iš Baltarusijos teritorijos tikimybė išlieka didelė. Kaip rašo „24.tv.ua“, neatmetama galimybė, kad Baltarusijos kariai gali imtis provokacinių veiksmų pasienio su Ukraina teritorijose.
07:37 | JAV Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas susitiko su Zelenskiu
JAV Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas šeštadienį pranešė, kad jo vadovaujama respublikonų delegacija neseniai išvyko iš Ukrainos ir pareiškė, kad jam buvo garbė susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Kartu su M. McConnellu iš anksto neskelbtoje kelionėje dalyvavo respublikonų partijos senatoriai Susan Collins, John Barrasso ir John Cornyn.
V. Zelenskis šeštadienį savo „Instagram“ paskyroje teigė, kad delegacijos vizitas buvo „stiprus Jungtinių Valstijų Kongreso ir Amerikos žmonių dvipartinės paramos Ukrainai ženklas“, rašo CNN.
M. McConnellis pakartojo šią mintį sakydamas, kad JAV „delegacija dar kartą patvirtino prezidentui V. Zelenskiui, kad Jungtinės Valstijos tvirtai palaiko Ukrainą ir palaikys ją tol, kol Ukraina laimės šį karą“.
„Mūsų nacionalinis interesas yra padėti Ukrainai pasiekti pergalę šiame kare ir padėti Ukrainai bei kitoms šalims atgrasyti nuo kitų agresijos karų prieš jiems prasidedant“, – pridūrė jis.
07:10 | Kyjive vėl atsidarys Indijos ambasada
Indijos ambasada Ukrainoje antradienį grįš į sostinę Kyjivą, penktadienį pranešė Indijos užsienio reikalų ministerija.
„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Indijos ambasada netrukus grįš į Kyjivą. Nuo 2022 m. gegužės 17 d. ambasada vėl pradės veikti Kyjive“, – CNN cituoja ambasados pranešimą.
Kovo 13 d., paaštrėjus situacijai netoli Kyjivo, ambasada buvo laikinai perkelta į Varšuvą.
06:59 | Zelenskis: žingsnis po žingsnio išvarome okupantus iš savo žemių, išvarysime ir iš jūros
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija nori parodyti bent kokią nors pergalę, todėl padėtis Donbase išlieka sudėtinga. Vis dėlto V. Zelenskis pastebėjo, kad Ukrainos pajėgos žingsnis po žingsnio iš savo žemių išvaro rusų karius, atkovos ir savo vandens teritoriją.
Šeštadienio vakare paskelbtame savo kreipimęsi į ukrainiečius V. Zelenskis padėkojo žurnalistams ir kitiems žmonėms, kurie fiksuoja tai, ką šiuo metu tenka išgyventi Ukrainai.
Jis taip pat pranešė apie su Mitchell McConnell vadovaujama JAV senatorių delegacija surengtas derybas. Pasak jo, susitikimo metu kalbėta apie gynybą ir finansus, taip pat raginta oficialiai pripažinti Rusiją teroristine valstybe.
Toliau prezidentas aptarė situaciją šalyje. Ypatingą dėmesį jis atkreipė į Donbaso regioną. Maskva siekia bet kokia Kaina parodyti bet kokią pergalę, todėl toliau smūgiuoja šiam regionui
„Padėtis Donbase tebėra labai sudėtinga. Rusijos kariai vis dar bando parodyti bent kokią nors pergalę. Aštuoniasdešimtąją visiškos invazijos dieną tai atrodo ypač beprotiška, tačiau jie nestabdo šių pastangų.
Esu dėkingas visiems, kurie laikosi linijos ir priartina prie Donbaso, Pryazovijos ir Chersono tą patį, kas dabar vyksta Charkivo srityje. Žingsnis po žingsnio verčiame okupantus palikti mūsų žemę. Priversime juos palikti ir Ukrainos jūrą“, – kalbėjo jis.
06:31 | Donecko okupuotose teritorijose gyvenantys pensininkai negauna pensijų
Donecko srities okupuotose teritorijose gyvenantys pensininkai dar negavo pensijų, šeštadienį „Facebook“ paskyroje pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kirilenko.
Jis teigė, kad šį klausimą aptarė susitikime su Ukrainos pašto tarnybos generaliniu direktoriumi Ihoriu Smelianskiu ir kad maždaug trečdalis Donecko srities pensininkų, gyvenančių okupuotose teritorijose, negavo pensijų. Kaip praneša CNN, tai yra susiję su probelmomis dėl grynųjų pinigų pervedimo į šias teritorijas.
Pasak P. Kirilenko, Ukrainos pašto tarnyba pristato grynuosius pinigus į artimiausius paštus, kurie laikomi saugiais, tačiau žmonės, gyvenantys okupuotose Mariupolio, Kalčycko, Mangušo, Nikolsko, Sartansko, Volnovachos, Chlibodarivo, Myrnensko, Olhinsko ir kai kuriose Staromlynsko teritorijose, negali gauti savo lėšų.
„Laikinai okupuotose teritorijose ir kai kuriose gyvenvietėse, kuriose vyksta aktyvūs karo veiksmai, esančių bankomatų papildymui skirtų grynųjų pinigų pervedimas sustabdytas karo veiksmų laikotarpiui“, – sakė jis.
P. Kirilenko teigė, kad valdžios institucijos bendradarbiauja, jog išspręstų šią problemą.
06:11 | Maskva Mariupolyje gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos
Maskva ruošiasi surengti referendumą Mariupolyje dėl miesto prisijungimo prie Rusijos, pareiškė Ukrainos pareigūnai, rašo „the Guardian“.
Petro Andriuščenka, Mariupolio mero patarėjas, sakė, kad šaltiniai tikino, jog mieste yra rengiamas balsavimas dėl miesto ateities.
Mariupolio, kuriame kadaise gyveno 400 tūkst. žmonių, griuvėsius daugiausiai yra užėmusi Rusija, nors iki dviejų tūkst. Ukrainos karių vis dar laikosi prie uosto esančioje didelėje plieno gamykloje „Azovstal“.
P. Andriuščenka „Observer“ sakė, kad apie referendumą gali būti paskelbta jau sekmadienį, tačiau jis teigė, kad dar nėra duomenų, jog būtų įsteigti balsavimo punktai.
„Turime informacijos, kad Rusijos valdžia rengia referendumą ir gali jį paskelbti net rytoj, bet dar nežinome, ar taip yra iš tikrųjų. Tačiau matome daug Mariupolio integracijos į Rusijos sistemą, švietimo sistemą, bankų sistemą“, – kalbėjo jis.
Pietų Osetijos lyderis Anatolijus Bibilovas penktadienį paskelbė, kad liepos 17 d. surengs referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
06:06 | Lvive nugriaudėjo sprogimai
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lvive nugriaudėjo sprogimai, rašo „24tv.ua“. Apie tai apie 5 val. ryto pranešė įvairių rajonų gyventojai. Jie raginami nepalikti slėptuvių. Apie 5:20 nuskambėjo oro pavojaus signalas.
Kol kas tiksliai nežinoma, kas sukėlė sprogimus.
06:00 | Luhansko sritis ruošiasi dviem rusų puolimams
Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijaus Haidai šeštadienį vakare pranešė, kad Ukrainos kariuomenė ruošiasi dviems dideliems rusų puolimams Luhanso srityje.
„Mes ruošiamės dviems dideliems puolimams prieš Severodonecką ir prasiveržimui į greitkelį Lysičanskas-Bachmutas iš Popasnos ir Bilohivkos pusės.
Regioninis centras rusams reikalingas „dėl varnelės“, o kelias – tam, kad atkirstų regioną nuo ryšių su kitais regionais, t. y. jį užimti, apsupti“, – sakė jis.
S. Haidai taip pat pridūrė, kad regione galima atnaujinti evakuaciją – šeštadienį iš Severodonecko ir Vrubovkos buvo evakuoti 25 žmonės, rašo UNIAN.
Svarbiausios šeštadienio karo naujienos:
- Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka „Observer“ pranešė, kad Maskva Mariupolyje ruošiasi surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Pasak jo, apie referendumą gali būti paskelbta jau sekmadienį. Vis dėlto kol kas neturima duomenų, kad jau būtų įsteigti balsavimo punktai. Penktadienį Pietų Osetijos lyderis Anatolijus Bibilovas paskelbė, kad liepos 17 d. Pietų Osetija surengs referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
- Rusų pajėgos šeštadienį toliau tęsė Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą. Šeštadienį taip pat buvo pranešta, kad gamykloje yra apie 600 sužeistų karių. Vietoje esantis pareigūnas žiniasklaidai teigė, kad kariams tiesiog kritiškai trūksta maisto, vandens ir medikamentų, todėl, pasak jo, išgelbėti sunkiai sužeistus Mariupolio gynėjus yra praktiškai neįmanoma.
- Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Vakarai paskelbė „totalinį hibridinį karą“ prieš Rusiją, šeštadienį pranešė „Sky news“. Kalbėdamas Maskvoje, S. Lavrovas pridūrė, kad sunku nuspėti, kiek ilgai tęsis konfliktas su Vakarais. Vis dėlto, jo nuomone, pastangos izoliuoti Rusiją yra „pasmerktos“ žlugti. S. Lavrovas sako, kad „Vakarų politikai turėtų suprasti, jog jų pastangos izoliuoti šalį yra bevaisės“.
- Šeštadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad būtent Rusija yra kalta dėl kylančių problemų maisto srityje. Vis dėlto Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova dėl kylančių kainų kaltino Vakarų sankcijas, praneša dpa.
- Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Kyjive priėmė Kongreso delegaciją, kuriai vadovauja JAV Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas. Savo „Instagram“ paskyroje V. Zelenskis teigė, kad šis vizitas „yra stiprus Jungtinių Valstijų Kongreso ir Amerikos žmonių paramos Ukrainai ženklas“.
