Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:50 | Zelenskis atsakė, su kuo Rusijoje galėtų derėtis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, su kuo būtų pasirengęs derėtis Rusijoje, rašo UNIAN.
„Esame pasirengę kalbėtis su visais, kurie nori rasti taiką... Buvau pasirengęs kalbėtis su Putinu nuo pat pirmos savo prezidentavimo dienos, išvykau kiek įmanoma daugiau... Ir jie vis siūlė man kažkokius ultimatumus, apie tai negalėjau net kalbėti“, – ZDF kalbėjo V. Zelenskis.
Anot jo, dar karo pradžioje Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas teigė, kad yra pasirengęs kalbėtis. Tačiau praktika parodė ką kita – rusai žudė ukrainiečius, prievartavo vaikus.
V. Zelenskio įsitikinumu, Rusija taip elgiasi, nes jos armija yra silpnesnė už Ukrainos.
„Štai kodėl Putinas nužudo neginkluotą, beginklį žmogų. Jei jo kariuomenė negali susidoroti su mūsų kariuomene, jo kariuomenė nužudo mūsų taikų žmogų... Tik jis nesupranta – vėl grįžtu prie to, kad jis yra neadekvatus – jis nesupranta, kad priešingai, jis mus vienija“, – kalba V. Zelenskis.
Ukrainos prezidento nuomone, arba V. Putinas išties nenori jokio dialogo su Ukraina, arba tikrai nesupranta, kad su kiekvienu rusų smūgiu ukrainiečiams derybos tolsta.
„Jis mūsų šaliai šiandien yra visiškas teroristo, su kuriuo niekas nenori apie nieką kalbėti, įvaizdis... Taigi, kaip šalis, kuri pasisako už taiką, mes sakome, kad kalbėsimės, bet jau kitu veidu... Kažkas pasirodys, kažkoks žmogus“, – įsitikinęs V. Zelenskis.
23:29 | Peskovas: „Esame atviri deryboms, kad pasiektume savo tikslus“
Maskvos operacijos Ukrainoje tikslai nesikeičia ir jų galima pasiekti derybomis, ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo „Sky news“.
„Kryptis nepasikeitė, specialioji karinė operacija tęsiasi, ji tęsiama tam, kad mes pasiektume savo tikslus.
Tačiau mes ne kartą pakartojome, kad esame atviri deryboms, kad pasiektume savo tikslus“, – cituojamas jis.
D. Peskovas pridūrė, kad artimiausiu metu nemato jokių perspektyvų deryboms su Vakarais dėl jų „priešiško“ požiūrio į Rusiją.
„Dialogui užmegzti reikia dviejų pusių. Kadangi Vakarai dabar mūsų atžvilgiu laikosi labai, labai priešiškos pozicijos, vargu ar artimiausiu metu bus tokių perspektyvų“, – kalbėjo jis.
Tuo pačiu metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad derėtis Ukraina galėtų nebent su tais žmonėmis Rusijoje, kurie išties nori taikos.
22:58 | Cichanouskaja: Baltarusijos kariuomenė nesijungs prie Rusijos karo Ukrainoje
Baltarusijos kariuomenė nesijungs prie Rusijos karo Ukrainoje ir šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka rizikuos dar labiau nuteikti visuomenę prieš save, jei pamėgins liepti pajėgoms tai daryti, ketvirtadienį pareiškė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
„Negaliu įsivaizduoti, kad Baltarusijos kariuomenė dabar dalyvautų šiame kare, ypač dabar, kai visas pasaulis yra susivienijęs su ukrainiečiais“, – pareiškė ji žurnalistams Briuselyje.
Jos nuomone, A. Lukašenka „neduos šio įsakymo – ne“.
Artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas A. Lukašenka šią savaitę paskelbė, kad jo pajėgos bus dislokuotos kartu su Rusijos kariais, tačiau nenurodė, kur.
Jo vyriausybės gynybos ministras sakė, kad bendrų pajėgų dislokavimas bus „grynai gynybinio pobūdžio“.
Tačiau galingąsias pasaulio valstybes vienijantis Didysis septynetas (G-7) pareiškė, kad tokio bendro baltarusių ir rusų karių kontingento dislokavimas būtų naujas Minsko režimo „bendrininkavimo“ su invaziją į Ukrainą tęsiančia Maskva pavyzdys.
Baltarusija jau leido Rusijai panaudoti savo teritoriją kaip placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į Ukrainą ir dėl to sulaukė Europos Sąjungos (ES) sankcijų. Tačiau Minsko režimas tvirtina, kad jo pajėgos nedalyvavo mūšiuose Ukrainos teritorijoje.
Pasak S. Cichanouskajos, kuri dabar gyvena Lietuvoje ir kurios vyrą Minsko režimas laiko už grotų, Baltarusijos žmonės ir kariai nėra nusiteikę prieš ukrainiečius.
„Manau, jog tie [kariuomenės] vadai A. Lukašenkai pasakė, kad jam davus tokį įsakymą Baltarusijos kariuomenė dezertyruos ir pereis į kitą pusę, kad jie slėpsis, bet nešaudys į ukrainiečius“, – pareiškė ji.
22:29 | Liūdna žinia iš Mykolajivo: ligoninėje sustojo 6 val. po griuvėsiais praleidusio berniuko širdis
Rusų apšaudytame Mykolajive ketvirtadienį mirė berniukas, kurį iš penkiaaukščio pastato griuvėsių ištraukė gelbėtojai. Berniukas mirė ligoninėje, praneša UNIAN.
Po pastato griuvėsiais jis išbuvo šešias valandas.
Berniukui buvo 11 metų.
„Ištrauktas berniukas mirė“, – cituojamas Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.
Anot jo, ištrauktas vaikas buvo nuvežtas į regioninę ligoninę dializei, tačiau ten jam sustojo širdis.
Kiek anksčiau ketvirtadienį socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota, kaip šis berniukas buvo ištrauktas iš griuvėsių.
Vaizdo įraše matoma, kaip jį ant neštuvų išneša gelbėtojai, o nešamas berniukas apkabina savo tėvą, o jis jį pabučiuoja ir apkloja.
Primename, kad rusai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį smogė Mykolajivui ir apgriovė penkiaaukštį pastatą. Per ataką žuvo keturi žmonės.
21:57 | Rusai smogė Charkivui
Rusai smogė Ukrainos rytinėje dalyje esančiam Charkivui, rašo UNIAN.
„Priešas smogė regioniniam centrui“, – cituojamas Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinegubovas.
Jis paragino vietos gyventojus likti slėptuvėse.
Pranešama, kad Charkivui suduoti bent du smūgiai, kai kuriuose rajonuose jau kilo problemų su šviesa.
21:31 | Belgorode sprogo rusų šaudmenų sandėlis
Su Ukrainos Charkivu besiribojančiame Rusijos Belgorodo regione susprogdintas rusų šaudmenų sandėlis, praneša UNIAN.
Vaizdai iš vietos socialinėse medijose ėmė sklisti ketvirtadienį sutemus. Vaizdo įrašuose girdėti sprogstantys ginklai ir šūksniai.
Belgorodo srities vadovas Viačeslavas Gladkovas dėl sprogimų apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir paskelbė evakuaciją.
„Preliminariais duomenimis, aukų ir sužeistųjų nėra. Dabar gyventojai bus evakuojami saugiu atstumu. Apskrities vadovas Vladimiras Percevas ir operatyvinės tarnybos yra vietoje“, – cituojamas jis.
20:18 | Rusijos pietinio regiono vadovas kaltina Ukrainą apšaudymu, Kyjivas kaltinimus paneigė
Per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ketvirtadienį vykdytą apšaudymą buvo pataikyta į gyvenamąjį namą Rusijos pietiniame Belgorodo mieste, paskelbė regiono gubernatorius, tačiau Kyjivas paneigė, kad yra su tuo kaip nors susijęs.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Belgorodą“, – sakoma platformoje „Telegram“ paskelbtame Belgorodo regiono gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo pareiškime.
„Apgadintas daugiabutis... Informacija apie aukas tikslinama“, – sakoma pareiškime.
Tačiau Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas paneigė, kad už šį apšaudymą yra atsakingos Kyjivo pajėgos.
Rusija bandė apšaudyti antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, „bet kažkas nepasisekė“, sakė jis.
Rusijos Kursko regione, taip pat esančiame prie sienos su Ukraina, ukrainiečių smūgiams apgadinus elektrinę du kaimai liko be elektros, ketvirtadienį per „Telegram“ paskelbė gubernatorius Romanas Starovoitas.
Rusų pareigūnai ne kartą skelbė, kad ukrainiečiai apšaudo šį regioną, ir karo pradžioje tuo teisino kariuomenės pasiuntimą į Ukrainą.
19:58 | Borrellis: Putinui Ukrainoje panaudojus branduolinį ginklą, rusų pajėgos bus „sunaikintos“
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį įspėjo Kremlių, kad, prezidentui Vladimirui Putinui prieš Ukrainą panaudojus branduolinius ginklus, Vakarai imsis karinių atsakomųjų veiksmų ir Maskvos pajėgos bus „sunaikintos“.
„Putinas sako, kad jis neblefuoja. Ką gi, jis negali sau leisti blefuoti ir turi būti aišku, kad taip pat neblefuoja Ukrainą remiantys žmonės ir Europos Sąjunga (ES), ir jos valstybės narės, ir Jungtinės Valstijos, ir NATO“, – pareiškė jis Belgijoje steigiamoje Europos diplomatijos akademijoje.
„Bet koks branduolinis smūgis Ukrainai sulauks atsako – ne branduolinio atsako, bet tokio galingo karinio atsako, kad rusų kariuomenė bus sunaikinta“, – pabrėžė jis.
Nuogąstavimai, kad Maskva Ukrainoje galėtų panaudoti taktinį branduolinį ginklą, dar padidėjo V. Putinui paskelbus tokių užmaskuotų grasinimų per keturių okupuotų Ukrainos sričių aneksiją.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra įspėjęs Rusiją apie „sunkias pasekmes“, jei Maskva smogtų branduoliniu ginklu savo provakarietiškai kaimynei.
„Kokių atsakomųjų veiksmų bus imtasi, tiksliai nepasakosime, bet tai, be jokios abejonės, iš esmės pakeis šio konflikto pobūdį“, – sakė jis.
„Net bet koks mažesnių branduolinių ginklų panaudojimas bus labai rimtas reikalas“, - pažymėjo J. Stoltenbergas.
Vienas NATO aukšto rango pareigūnas trečiadienį sakė, kad Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje „beveik neabejotinai sulauktų daugelio sąjungininkų ir galbūt net pačios NATO fizinio atsako“.
Aljansas negrasina atsakui panaudoti savo branduolinio arsenalo, nes jam nepriklausančiai Ukrainai nėra taikoma NATO savitarpio gynybos sąlyga.
JAV ir NATO kol kas vengė karinio įsikišimo į Ukrainos konfliktą, nes baiminasi, jog tai galėtų išprovokuoti katastrofišką branduolinį konfliktą su Maskva.
„Pagrindinis NATO branduolinio atgrasymo tikslas – išsaugoti taiką ir atgrasyti agresiją bei užkirsti kelią prievartai, nukreiptai prieš NATO sąjungininkus“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Aplinkybės, kuriomis NATO galbūt reikėtų panaudoti branduolinius ginklus, yra itin išimtinės“, - pridūrė jis.
19:26 | Rusija skelbia „evakuosianti“ žmones iš Chersono srities
Rusija ragina gyventojus „evakuotis“ iš laikinai okupuotos Ukrainos Chersono srities, ir praneša, kad „padės“ jiems tai padaryti, rašo BBC.
Rusijos paskirtas regiono vadovas Vladimiras Saldo kiek anksčiau kreipėsi į Rusiją „pagalbos“ dėl „evakuacijos“. Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas pareiškė, kad Maskva „padės“ tai padaryti.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina vykdo sėkmingą kontrpuolimą pietuose ir rytuose, įskaitant Chersono sritį.
Rusija šį regioną paskelbė aneksuojanti.
18:38 | Ukrainiečiai numušė keturias rusų „Kalibr“ raketas
Ketvirtadienį rusai į vakarų Ukrainą paleido sparnuotąsias raketas „Kalibr“, praneša Ukrainos oro pajėgų Vakarų vadavietė.
Anot pranešimo, rusai ketvirtadienį taikėsi į svarbią Ukrainos infrastruktūrą.
„Tai rodo tik viena – Rusija bijo...“ – rašoma vadavietės „Facebook“.
„Šiandien, spalio 13 d., Rusijos okupacinė kariuomenė iš Juodosios jūros atakavo svarbiausius infrastruktūros objektus vakariniame regione sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“.
Keturios sparnuotosios raketos buvo sunaikintos vakarų oro pajėgų vadavietės oro gynybos pajėgomis ir priemonėmis mūsų atsakomybės zonoje.
Priešlėktuvinės gynybos titanai ir toliau sėkmingai valo Ukrainos dangų! Šlovė Ukrainai!“ – teigiama įraše.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus, pranešta apie sprogimus ir raketas vakarinėje šalies dalyje.
Kol kas nėra pranešama, kiek tiksliai raketų rusai paleido ir kiek jų numušti nepavyko. Žinoma tik apie vieną smūgį Lvivui – smogta kariniam objektui, aukų nėra. Anot UNIAN, rusai į Lvivo sritį paleido šešias raketas, dvi iš jų smogė sričiai.
18:23 | Zelenskis: tik 10 proc. Ukrainos oro gynybos poreikių yra patenkinti
Tik dešimtadalis su Rusijos agresija kovojančios Ukrainos oro gynybos poreikių yra patenkinti, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
Jis pabrėžė, kad Ukraina siekia galimybės apsaugoti savo oro erdvę.
„Tikimės, kad Prancūzija ir Italija imsis ryžtingų veiksmų“, – pažymėjo jis.
Rusija šią savaitę intensyviai raketomis apšaudo Ukrainą.
17:53 | Anušauskas: NATO turi įvertinti visus galimus Rusijos eskalacijos scenarijus
NATO turi įvertinti visus galimus Rusijos eskalacijos scenarijus, sako Aljanso gynybos ministrų susitikime dalyvaujantis Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak ministerijos, su kitų NATO valstybių kolegomis ketvirtadienį jis aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą, įvertino progresą stiprinant NATO gynybą ir atgrasymą, diskutavo apie branduolinį atgrasymą, o taip pat išsakė poreikį drauge stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą.
„Šios savaitės Rusijos raketiniai išpuoliai prieš civilinius objektus Ukrainoje rodo, kad turime dar labiau sustiprinti mūsų paramą Ukrainai. NATO turi didinti gynybą ir atgrasymą ir tinkamai įvertinti visus galimus Rusijos eskalacijos scenarijus. Taip pat neramina neatsakingas Baltarusijos elgesys,“ – pasisakymuose pabrėžė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Susitikimuose gynybos ministrai taip pat kalbėjosi apie poreikį glaudžiau koordinuoti bendrus gynybos įsigijimus, siekiant greičiau padidinti ginkluotės atsargas.
A. Anušauskas pabrėžė, kad „pafrontėje esančios šalys negali laukti metų metus naujos įrangos ir amunicijos“.
„Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste yra labai svarbus glaudesnis NATO bendradarbiavimas su gynybos pramone išlaikant paramą Ukrainai ir apsaugant NATO,“ – sakė A. Anušauskas.
Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu ministrai aptarė NATO ir ES operacijas bei paramą Ukrainai.
Penkiolika susitikime dalyvaujančių Europos sąjungininkių, įskaitant Lietuvą, ketvirtadienį pasirašė ketinimų laišką dėl Vokietijos pasiūlytos „Europos dangaus skydo“ iniciatyvos kartu pirkti naujas oro gynybos sistemas, NATO siekiant sustiprinti savo pajėgumus kovoti su Rusijos keliama grėsme.
17:25 | Donbaso regione žuvo JAV pilietis
Ukrainos rytuose esančiame Donbaso regione žuvo JAV pilietis, ketvirtadienį pranešė Valstybės departamento pareigūnas, rašo „Sky news“.
Daugiau informacijos apie mirties priežastį pareigūnas nepateikė, o žuvusiojo tapatybė taip pat neatskleidžiama.
„Palaikome ryšį su šeima ir teikiame visą reikiamą pagalbą“, – cituojamas pareigūnas.
Donbaso regione, kurį sudaro Luhanskas ir Doneckas, pastaraisiais mėnesiais vyko įnirtingi mūšiai.
16:58 | Lvive rusai smogė vienam iš karinių objektų, aukų nėra
Vakarų Ukrainoje esančioje Lvivo srityje nugriaudėjo sprogimai, praneša UNIAN. Anot srities karinės administracijos vadovo Maksimo Kozickio, suveikė oro gynyba, tačiau buvo smogta vienam iš karinių objektų. Aukų nėra, sako jis.
Kiek anksčiau ketvirtadienį pranešta apie sprogimus bei veikiančią oro gynybą ir kituose vakarų Ukrainos regionuose. Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus.
16:50 | „Dar viena džiaugsmo akimirka“: Ukraina skelbia susigrąžinusi dar 20 karių
Ukraina iš rusų nelaisvės susigrąžino 20 karių, praneša šalies prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Apie tai jis ketvirtadienį popiet pranešė „Telegram“ kanale.
„Mūsų žmonės grįžta namo.
Dar vienas apsikeitimas kaliniais, dar viena džiaugsmo akimirka ir suvokimas, kad šiandien daugeliui šeimų bus viena geriausių gyvenimo dienų.
Iš nelaisvės pavyko išlaisvinti 20 žmonių“, – rašo jis.
Anot A. Jermako, 14 iš minėtų 20-ies karių yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, keturi –Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos pajėgų kovotojai, vienas Nacionalinės gvardijos ir vienas karinių jūrų pajėgų karys.
„Yra žmonių, kuriuos rusai laikė Olenivkoje, laikinai okupuotose Zaporižios ir Chersono sričių teritorijose.
Šiuo metu vaikinams atliekama medicininė apžiūra, visi džiaugiasi esantys gimtinėje. Namuose jie buvo labai laukiami. Dažnai tai būna žmonos ir tėvai, daugelis jų turi vaikų“, – informuoja prezidento kanceliarijos vadovas.
„Visus grąžinsime. Kitaip nebus. Šlovė Ukrainai“, – priduria jis.
Liepos mėnesį Ukrainos rytuose esančioje rusų kontroliuojamoje Olenivkoje buvo nužudytos dešimtys Ukrainos karo belaisvių. Buvo smogta kalėjimui, o Rusija ir Ukraina dėl atakos apkaltino viena kitą.
Ukraina tuomet teigė, kad rusų kariai smūgiu kalėjimui galėjo siekti nuslėpti lėšų nusisavinimą, o smūgio galėjo nesuderinti su vadovybe.
Kalėjime buvo laikomi Ukrainos Mariupolio gynėjai. Maždaug 2,5 tūkst. ukrainiečių karių pateko į nelaisvę gegužę, po įnirtingų kovų dėl Mariupolio uostamiesčio, kur kelis mėnesius slėpėsi milžiniškoje metalurgijos gamykloje „Azovstal“.
16:29 | Pranešama apie sprogimus ir skriejančias raketas Ukrainos vakaruose
Ketvirtadienio popietę beveik visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus. Anot UNIAN, kai kuriose Ukrainos vietose girdimi sprogimai, užfiksuotos raketos.
Pranešama, kad vakarinėje Ukrainos dalyje esančiame Ternopilyje girdimi sprogimų garsai.
Istoriniame Ukrainos regione, taip pat esančiame vakaruose, Bukovinoje, buvo užfiksuota praskrendanti raketa.
Taip pat pranešta apie raketų atakų grėsmę Ukrainos vakarinėje dalyje esančioje Ivano-Frankivsko srityje.
16:19 | Poltavos srityje sudužo du Ukrainos lėktuvai
Pietryčių Ukrainoje esančioje Poltavos srityje per dvi dienas sudužo du ukrainiečių lėktuvai, rašo „Suspilne“.
Nelaimės įvyko spalio 11 ir 12 dienomis. Informaciją apie tai patvirtino srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas.
Anot jo, abi nelaimės įvyko toje pačioje gyvenvietėje, jų metu nebuvo sužeistas ir nežuvo nė vienas civilis gyventojas.
„Antradienį ir trečiadienį įvyko nelaimės, mūsų lėktuvai sudužo Šyšaky bendruomenėje. Daugiau informacijos komentuoti negaliu, šiuos įvykius komentuoja Gynybos ministerijos karinė vadovybė. Laukiame iš jų informacijos“, – ketvirtadienį kalbėjo D. Luninas.
Pranešama, kad vienas iš sudužusių lėktuvų yra SU-24M, vykdęs užduotis rytų kryptimi.
„Ten bombonešis smogė į okupantų pozicijas, raketomis ir bombomis atakavo įvairius taikinius. Įvykdęs užduotį, pilotas apsuko orlaivį. Tuo metu į lėktuvą pataikė raketa ir jis buvo pažeistas. Pilotai bandė į parskristi į artimiausią aerodromą, bet jiems nepavyko. Vienas pilotas liko gyvas, o kitas, deja, žuvo“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.
16:04 | Oro pavojus visoje Ukrainoje: ore pastebėtos bent 4 sparnuotosios raketos
UNIAN šaltinių teigimu, pirminė jų skridimo kryptis – Ukrainos centrinė ir vakarinė dalys. Visoje šalyje yra paskelbtas oro pavojus. „Ukraine Online“ šaltinių teigimu, vieną raketą virš Odesos srities Ukrainos kariuomenei numušti pavyko.
15:44 | Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja pripažino Rusiją teroristine valstybe
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja pripažino Rusiją teroristine valstybe ir priėmė rezoliuciją pavadinimu „Tolimesnė Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą eskalacija“, kuria Rusija skelbiama teroristiniu režimu, skelbiama „Euromaidanpress“.
99 asamblėjos nariai balsavo už rezoliuciją, vienas susilaikė. Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončarenka džiaugėsi priimtu sprendimu ir akcentavo, kad tai yra istorinis rezultatas.
Rezoliucijoje, kurios oficialus tekstas dar nėra paskelbtas, galimai raginama suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų ir smerkia Rusijos dalyvavimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje – tokį dalyvavimą vadina neteisėtu.
15:00 | Operatorius: po masinių Rusijos smūgių Ukrainos elektros tinklas stabilizavosi
Po masinių Rusijos smūgių Ukrainoje, kurie buvo nukreipti prieš energetikos infrastruktūrą ir dėl kurių nutrūko elektros energijos ir karšto vandens tiekimas, Ukrainos elektros tinklas „stabilizavosi“, ketvirtadienį pranešė nacionalinis energetikos operatorius „Ukrenergo“.
„Šiuo metu neplanuojama įvesti planinių avarinių elektros energijos tiekimo nutraukimų... Tai tapo įmanoma visų pirma dėl to, kad „Ukrenergo“ ir „Oblenergo“ specialistai stabilizavo energijos tiekimą visuose Ukrainos regionuose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė „Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudryckis.
14:58 | Poltavos srityje nukrito du Ukrainos šturmo lėktuvai
„Unian“ skelbiama, kad du kariniai lėktuvai nukrito Poltavos srityje – vienas spalio 11-ąją, kitas – spalio 12-ąją. Dėl ko sudužo lėktuvai oficialiai nėra skelbiama, kaip ir nėra tiksliai aiškus pilotų likimas. Rusijos gynybos ministerija skelbia numušusi vieną ukrainiečių naikintuvą šiame regione.
Ukrainos kariuomenės atstovas Jurijus Ignatas patvirtino vieno šturmo lėktuvo Su-24M netektį, kuris „vykdė puolamuosius veiksmus šalies pietuose, prieš į jį pataikant raketai“. Jo teigimu, abu pilotai katapultavosi, tačiau vienas jų neišgyveno.
14:53 | IKEA Rusijoje atleido 10 tūkst. darbuotojų
IKEA atleido Rusijoje 10 tūkst. darbuotojų, skelbiama AFP, remiantis bendrovės vadovų pranešimais.
IKEA dar kovo mėnesį sustabdė savo veiklą Rusijoje, o šiuo metu jau yra atleidusi apie 10 tūkst. iš visų 12 tūkst. savo darbuotojų, cituojamas bendrovės „Ingka“, kuriai priklauso IKEA prekės ženklas, vadovas Jesperis Brodinas.
14:47 | R. T. Erdoganas per susitikimą su V. Putinu gynė ryšius su Rusija
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį per ketvirtą per tris mėnesius susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu gynė sparčiai augančius Ankaros prekybinius ryšius su Maskva.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga spaudžia Turkiją laikytis sankcijų, kurias jos įvedė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.
Tačiau R. T. Erdoganas nesutiko ir siūlo savo šalį, kuri yra NATO narė, kaip neutralią vietą galimoms deryboms dėl paliaubų bei patvirtino įvairius susitarimus, dėl kurių eksporto į Rusiją vertė pastaraisiais mėnesiais išaugo daugiau nei dvigubai.
„Nors Turkijos ir Rusijos žingsniai sukels nerimą tam tikroms grupėms, jie pradžiugins mažiau išsivysčiusias šalis“, – sakė R. T. Erdoganas, turėdamas omenyje sandorį, kuriam jis tarpininkavo, atvėrusį kelią Ukrainos grūdų gabenimui per Juodąją jūrą.
Kazachstane vykstančio susitikimo su V. Putinu pradžioje R. T. Erdoganas paminėjo Rusijos vykdomas pirmosios Turkijos atominės elektrinės statybas. Ankara tikisi ją atidaryti kitais metais.
R. T. Erdoganas taip pat iškėlė idėją, kad Rusija galėtų pastatyti antrą atominę elektrinę Turkijos šiaurėje, o V. Putinas pasiūlė labiau pasikliauti Turkija transportuojant rusiškas gamtines dujas.
Tuo metu V. Putinas ketvirtadienį R. T. Erdoganui pareiškė, kad Maskva apsvarstytų galimybę Turkijoje sukurti „dujų centrą“, sutrikus Rusijos tiekimui į Europą dėl su Ukraina susijusių sankcijų ir nuotėkių pagrindiniuose dujotiekiuose.
„Turkija šiandien yra patikimiausias tiekimo maršrutas, net ir į Europą. Galėtume apsvarstyti galimybę Turkijoje įkurti dujų centrą, iš kurio būtų tiekiamos dujos į kitas šalis“, – sakė Rusijos vadovas R. T. Erdoganui per susitikimą Kazachstano sostinėje.
„Tai būtų ne tik tiekimo, bet ir (dujų) kainų nustatymo platforma, – susitikime su R. T. Erdoganu sakė V. Putinas. – Šiandien šios kainos yra pernelyg didelės, ir mes galėtume normaliai tai reguliuoti be jokio politinio atspalvio.“
Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, dujų kainos smarkiai šoktelėjo, o Europai sunkiai sekasi rasti alternatyvių energijos šaltinių po to, kai Rusija, reaguodama į Vakarų sankcijas, apribojo tiekimą.
Nuo pat Rusijos invazijos pradžios R. T. Erdoganas siekė palaikyti atvirą dialogą su Rusija ir Vakarų šalimis, nepaisant daugybės nesutarimų, įskaitant konfliktus Sirijoje ir kitur.
13:29 | Raketomis apšaudytas Belgorodas: nukentėjo daugiabutis
Rusijos pasienio su Ukraina mieste Belgorode – vėl neramios dienos. Pranešama apie apšaudymą raketomis ir oro gynybos sistemų darbą. Socialiniuose tinkluose plintančiose nuotraukose matyti, kad nuo smūgio arba nukritusių numuštos raketos nuolaužų stipriai nukentėjo gyvenamasis namas.
„Baza“ skelbiama, kad viename iš Belgorodo gyvenamųjų rajonų galimai nukritus numuštos raketos nuolaužoms pažeisti viršutiniai daugiabučio aukštai. Nuotraukose matyti kylantis dulkių ir dūmų debesis, faktiškai sunaikintas automobilis namo kieme.
Belgorodo miesto meras Antonas Ivanovas patvirtino, kad nukentėjo vienas gyvenamasis namas ant jo nukritus pamuštos raketos nuolaužoms.
12:57 | TVF Ukrainos finansavimo poreikius 2023-aisiais vertina 3-4 mlrd. JAV dolerių per mėnesį
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, Ukrainos finansavimo poreikiai 2023 metais sieks 3-4 mlrd. JAV dolerių per mėnesį, pareiškė TVF vadovė Kristalina Georgijeva.
„Tai atsispindi faktą, kad biudžeto deficitas išliks labai didelis. Be to, prieš pradedant esminį atstatymą, prireiks išteklių pagrindinėms socialinėms paslaugoms, svarbiausios infrastruktūros remontui ir energijos importui. Visi turėtume suprasti, kad Ukrainos socialinėms ir infrastruktūros reikmėms šalies finansavimo poreikiai gali būti ir didesni“, – sakė ji.
K. Georgijeva pabrėžė, jog šiemet Ukrainai skirta 35 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautinių grantų ir paskolų. TVF skaičiavimais, remiantis dabartinėmis prognozėmis ir prielaidomis, ši suma atitiks Ukrainos išorinio finansavimo poreikius 2022-aisiais.
12:25 | Macronas: Prancūzija neaktyvuos branduolinės ginkluotės, Rusijai ją panaudojus Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo, kad šalies karinės doktrinos nenumato branduolinio ginklo panaudojimo, jeigu Rusija nuspręstų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje.
„Mūsų doktrina remiasi fundamentaliais tautos interesais, ir jie labai aiškiai deklaruoti. Jeigu Ukrainos teritorijoje būtų panaudotas branduolinis užtaisas, tai tie interesai nebūtų pažeisti“, – cituojamas jis interviu „France 2“ metu.
11:39 | Rusai vietomis liepiami sustabdyti puolimą
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo kasdienėje suvestinėje skelbia, kad Rusijos pajėgos vietomis, ypač Donecko srityje, sulaukia įsakymų laikinai stabdyti puolimo operacijas.
Pagrindinės tokių sprendimų priežastys – itin žema pastiprinimui atsiųstų karių moralinė ir psichologinė būklė, daugybė dezertyravimo atvejų ir karinių įsakymų nevykdymas, skelbia generalinis štabas „Facebook“.
Tuo metu Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus praneša, kad rusų kariai masiškai reikalauja juos atšaukti iš tarnybos ir nutraukia savo sutartis.
„Taigi, iš 200 mobilizuotų karių 3-iosios gvardijos specialiųjų pajėgų brigadoje po dalyvavimo kare Ukrainoje kas antras parašė pareiškimą dėl atleidimo iš tarnybos ar sutarties nutraukimo“, – „Telegram“ tvirtino S. Haidajus.
11:03 | Ukrainos kariuomenė: rusų pajėgos vykdo agresyvų puolimą netoli Bachmuto miesto
Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad rusų pajėgos vykdo agresyvų puolimą netoli pramoninio Bachmuto miesto rytinėje Donecko srityje, o Rusijos remiamos prorusiškų separatistų pajėgos paskelbė užėmusios kelis kaimus netoli Ukrainos kontroliuojamo ir daug savaičių rusų apšaudomo miesto.
„Grupė DNR ir LNR karių – su Rusijos ginkluotųjų pajėgų ugnies parama – išlaisvino Opytinę ir Ivanhradą“, – sakoma „Telegram“ paskelbtame separatistų valdžios pareiškime, kuriame pavartotos apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ santrumpos.
Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas per televiziją sakė, kad rusai ir toliau žengia į priekį Bachmuto rajone, o aplink Svatovę Luhansko srityje bando sukurti galingą gynybos liniją.
„Kai kuriuose daliniuose dėl žemos okupantų moralės puolamieji veiksmai buvo sustabdyti. Bet jie tęsia puolimo operacijas Bachmuto rajone, iš jų pusės vyksta labai žiaurios, agresyvios puolimo operacijos, bet mūsų kariai laikosi, stengiasi dėti visas pastangas, kad atremtų šiuos puolimo veiksmus“, – teigė jis.
S. Čerevatas sakė, kad rusai ir toliau apšaudo Ukrainos miestus – ketvirtadienį apšaudyta apie 40 gyvenviečių.
„Manau, kad tai jau kažkoks agonijos, bejėgiškumo gestas, nes mes vykdome tikslinius smūgius, taip pat ir šią parą – jų vadavietėms, ginklų sandėliams, logistikos maršrutams, mes tai darome gana sėkmingai“, – sakė jis.
10:22 | Rusija okupuotose teritorijose dislokavo Irano karius: jie atsakingi už šaudymą dronais – analitikai
JAV Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad rusai į okupuotas Ukrainos teritorijas dislokavo Irano karius, susijusius su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu, kad išmokytų Rusijos kariuomenę, kaip naudotis iš Irano pirktais bepiločiais orlaiviais Shahed-136.
ISW, remdamasis Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centru, pranešė, kad Rusijos kariai atvežė nenustatytą skaičių Irano instruktorių į Džankojų Kryme, Zaliznyj uostą ir Hladivcus Chersono regione, kad apmokytų Rusijos karius naudoti atakos dronus.
ISW pareiškė, kad Irano instruktoriai tiesiogiai kontroliuoja „šahedų“ paleidimą į civilius taikinius Ukrainoje, įskaitant Mykolajivo ir Odesos regionus.
Manoma, kad Islamo revoliucinės gvardijos korpusas yra pagrindinis Irano bepiločių orlaivių operatorius, todėl šie Irano instruktoriai gali būti šio korpuso darbuotojai arba padėjėjai.
09:48 | Kyjivo sritis apšaudyta dronais-kamikadzėmis
Pasak Kyjivo srities policijos skyriaus viršininko Andrijaus Nebitovo, praėjusią naktį surengus išpuolį Bučos rajono Makarivkos gatvėje, gaisras kilo daugelyje infrastruktūros objektų. Pirminiais duomenimis, per išpuolį niekas nenukentėjo.
09:09 | Mykolajive po griuvėsiais ieškoma 7 žmonių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rodo vaizdus iš naktį apšaudyto Ukrainos miesto Mykolajivo, kur po griuvėsiais buvo įstrigęs 11-metis berniukas.
„Mykolaivas. Dėl okupantų apšaudymo penkių aukštų pastatas buvo apgadintas. Gelbėtojai išgelbėjo 11 metų berniuką. Po griuvėsiais jis praleido 6 valandas. Vaikui suteikiama medicininė pagalba. Dar septynių žmonių paieška tęsiasi. Visos paslaugos yra ir veikia.
Kiekvienas Rusijos smūgis, visos Rusijos teroro apraiškos prieš mūsų žmones, mūsų miestus neliks nenubausti. Jūsų laukia teisinga bausmė. Žinokite tai“, – „Telegram“ rašė V. Zelenskis.
08:32 | NATO Rusijai žada atsaką
Naujienų agentūra „Reuters“, cituoja anonimu likti pageidavusį NATO atstovą, kuris teigė, kad bet koks Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas Rusijai atneštų „precedento neturinčių pasekmių“.
Aljanso atstovas teigė, kad Rusijos branduolinis smūgis pakeis konflikto eigą ir „beveik neabejotinai sukels fizinį daugelio sąjungininkų ir galbūt pačios NATO atsaką“.
Tačiau kol kas atrodo, kad Maskva savo branduoliniais grasinimais pirmiausiai bando atgrasyti NATO ir kitas šalis nuo tiesioginio įsitraukimo į karą Ukrainoje, pridūrė jis.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos retorika dėl galimo branduolinio ginklo panaudojimo griežtėja.
08:02 | JT Generalinė Asamblėja pasmerkė Rusijos įvykdytą okupuotų Ukrainos sričių aneksiją
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį didele balsų persvara pasmerkė Rusijos įvykdytą okupuotų Ukrainos sričių aneksiją, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad tai yra „aiški žinia“ Maskvai.
Generalinė Asamblėja pritarė rezoliucijai 143 balsais prieš penkis, tačiau 35 šalys, įskaitant Kiniją, Indiją, Pietų Afriką ir Pakistaną, susilaikė, nors JAV dėjo dideles diplomatines pastangas, siekdama aiškesnio Maskvos pasmerkimo.
Rezoliucijoje „smerkiamas Rusijos Federacijos vadinamųjų referendumų organizavimas tarptautiniu mastu pripažintose Ukrainos sienose“ ir „bandymas neteisėtai aneksuoti“ keturis regionus, apie kurį praėjusį mėnesį paskelbė prezidentas Vladimiras Putinas.
07:19 | E. Macrono nuomone, V. Putinas turi „grįžti prie derybų stalo“ su Ukraina
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „grįžti prie derybų stalo“ aptarti taikos sudarymą Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir pridūrė, kad Kyjivui taip pat ateis laikas derėtis.
„Visų pirma V. Putinas turi nutraukti šį karą, gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir grįžti prie derybų stalo“, – sakė E. Macronas transliuotojui „France 2“, pridurdamas, kad siekia išvengti „pasaulinio karo“.
Paklaustas, ar rems Ukrainos mėginimus susigrąžinti Krymą, kurį Rusija tarptautiniu mastu nepripažįstamu žingsniu aneksavo 2014 metais, prezidentas diplomatiškai išsisuko, komentuodamas, kad „tam tikru momentu“ tiek Rusija, tiek Ukraina „turės grįžti prie derybų stalo“.
„Kyla klausimas, ar karo tikslai bus pasiekti tik karinėmis priemonėmis“, – sakė jis, nors sutiko, kad „ukrainiečių valia nuspręsti“, kokie tie tikslai turėtų būti.
Priminus, kad Ukraina nebenori derėtis su V. Putinu, Prancūzijos lyderis atsakė: „Sakau jums, kad kada nors... prireiks. Todėl visada atsisakau maksimalistinių pozicijų.“
06:37 | JAV nesės prie derybų stalo Ukrainos vardu
Jungtinės Valstijos dar kartą patvirtino savo politiką nevykdyti derybų Ukrainos vardu Ukrainai nesėdint prie derybų stalo, kaip norėtų Kremlius.
Tai pareiškė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as, trečiadienį kalbėjęs spaudos konferencijoje Vašingtone.
„Jungtinių Valstijų vyriausybės vaidmuo nėra derėtis bet kurios kitos šalies vardu, ir tai, žinoma, apima Ukrainą“, – sakė N. Price‘as, skelbia „Ukrinform“.
Jis pridūrė, kad jei atsiras galimybė dialogu ir diplomatija užbaigti vykstantį karą, „galų gale tai turės įvykti tarp Ukrainos ir Rusijos“.
„Mes nepriimsime sprendimų už Ukrainą ar bet kurią kitą šalį, nesiruošime derėtis“, – apibendrino N. Price‘as.
06:10 | Didžioji Britanija padės sustiprinti Ukrainos pro gynybą
Ketvirtadienį Jungtinė Karalystė pareiškė, kad tieks Ukrainai priešlėktuvinės gynybos raketų, skirtų apsiginti nuo Rusijos išpuolių, ir pirmą kartą suteiks raketų, galinčių numušti sparnuotąsias raketas.
Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Vakarų sąjungininkai trečiadienį pažadėjo skubiai tiekti Ukrainai naujas oro gynybos priemones, kad sustiprintų apsaugą nuo Rusijos oro atakų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį po sprogimo ant tilto, vedančio į aneksuotą Krymo pusiasalį, Ukrainoje surengė antskrydį.
„Artimiausiomis savaitėmis AMRAAM raketos... bus pateiktos naudoti su JAV pažadėtomis oro gynybos sistemomis NASAMS“, – sakoma JK gynybos ministerijos pranešime.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Per Rusijos trečiadienio smūgius Rytų Ukrainoje netoli fronto linijos esančios Avdijivkos turguje žuvo septyni žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, pranešė regiono administracijos vadovas.
► Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas trečiadienį pranešė, kad Rusijos karių apsuptoje Ukrainos atominėje jėgainėje antrą kartą per penkias dienas dingo visas išorinis maitinimas, reikalingas gyvybiškai svarbioms saugos sistemoms.
► Rusiją ir Vokietiją jungiantis naftotiekis „Družba“ buvo iš dalies uždarytas aptikus nuotėkį Lenkijos teritorijoje, trečiadienį pranešė Lenkijos naftotiekių operatorė PERN.
► Rusija sulaikė aštuonis įtariamuosius dėl kelių gyvybių pareikalavusio sprogimo ant tilto, jungiančio aneksuotą Krymą su Rusija, teigiama FSB saugumo tarnybos pranešime, kurį trečiadienį citavo naujienų agentūros.
► Ukraina iš Vokietijos gavo pirmąją oro gynybos sistemą „Iris-T“, vėlų antradienį pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
