Rusijos gynybos ministerija taip pat išplatino medžiagą, neva Donecko regione, kuris dabar yra tapęs karščiausiu konflikto tašku, neva sunaikino dvi amerikietiškas ginklų sistemas HIMARS, tačiau Ukraina šią informaciją paneigė ir pavadino melagiena.
Kol Lietuva mini valstybinę šventę, Mindaugo karūnavimo dieną, Ukrainoje tęsiasi kruvini mūšiai su Rusija, Ukrainos pusė atmušė atakas Donecko regione netoli Bachmuto, taip pat numušta raketa prie Odesos.
Trečiadienis yra 133-oji karo Ukrainoje diena. Svarbiausius šios dienos įvykius sekite su naujienų portalu tv3.lt.
23.26 | Rusijos okupuotame Lysyčianske liko apie 12 tūkst. civilių
Rusijos pajėgų okupuotame Lysyčiansko mieste liko apie 12 tūkst civilių gyventojų, pranešė Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščiuk. Prieš rusams užimant miestą liepos 3-iąją gyventojams buvo sudarytos sąlygos evakuotis, bet dalis žmonių nusprendė likti dėl įvairių priežasčių.
23.19 | Tiriama apie 21 tūkst. rusų nusikaltimų Ukrainoje
Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova pranešė, kad šalyje tiriama apie 21 tūkst. nusikaltimų, kuriuos galimai įvykdė Rusijos ginkluotosios pajėgos. Pasak generalinės prokurorės, per dieną gaunama apie 200-300 naujų pranešimų apie nusikaltimus.
22.51 | Kinija ir Indija Kremliui už iškastinį kurą sumokėjo 24 mlrd. dolerių
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą energijos išteklių kainoms šokus aukštyn, Rusija Kinijai iki gegužės mėnesio pabaigos pardavė naftos, dujų ir anglies už 19 mlrd. dolerių. Indija per tą patį laikotarpį už iškastinį kurą Rusijai sumokėjo apie 5 mlrd. dolerių, penkiskart daugiau nei prieš metus. Pasak „Bloomberg“, Kinija iš esmės perką viską, ką Rusija gali eksportuoti vamzdynais arba per Ramiojo vandenyno uostus.
22.45 | Rusų pajėgos visiškai sugriovė 120 sveikatos įstaigų
Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško teigia, kad Rusijos pajėgos padarė žalos 817 sveikatos apsaugos įstaigų, iš jų 120 visiškai sugriovė. Rusai taip pat sugriovė 43 vaistines, sunaikino 85 greitosios pagalbos automobilius. Anot ministro, vyriausybei prireiks 1,2 mlrd. dolerių, kad būtų atkurta visa sunaikinta įranga ir įstaigos.
22.07 | Rusijos apšaudomame Slovjanske – apie 23 tūkst. žmonių
Ukrainoje trečiadienį buvo tęsiama civilių evakuacija iš Slovjansko, Rusijos pajėgoms, siekiančioms kontroliuoti visą Donbasą, toliau stengiantis pasiekti šį rytinį miestą.
Rusų pajėgoms stumiantis į vakarus, Slovjanskas pastarosiomis dienomis smarkiai apšaudomas. Antradienį naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip raketos pataikė į šio miesto turgavietę, kuri užsidegė. Dar trys sviediniai pataikė į gretimas gatves.
Meras Vadymas Liachas sakė, kad Slovjanske dar yra maždaug 23 tūkst. žmonių, bet tvirtino, kad rusai negalėjo apsupti „gerai įvirtinto“ miesto. „Evakuacija tęsiasi. Kiekvieną dieną išvežame žmonių. Lieka maždaug 23 tūkst. gyventojų. Daug evakuojamų žmonių buvo autobusais nuvežti į Dniprą toliau vakaruose“, – sakė jis.
22.04 | Rusų pajėgos apšaudė Dnipropetrovsko sritį, sužeisti 3 civiliai
Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas praneša, kad rusų artilerija pataikė į pastatą su žemės ūkio padargais Pokrovska gyvenvietėje. Atakos metu vienas žmogus sužeistas labai rimtai, ugniagesiai dirba siekdami suvaldyti ugnį, rašo „The Kyiv Independent“/
20.24 | Zelenskis: „Rusija nė nepradėjo jausti sankcijų“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad karo su Rusija trukmė iš esmės labai priklauso nuo Vakarų spaudimo Rusijai, kad ji būtų priversta galvoti apie taiką. Tai jis pareiškė spaudos konferencijoje su Airijos premjeru Michaeliu Martinu, praneša Radio Svoboda Ukraina.
„Mes esame kovos lauke. Visas pasaulis kovoja sankcijomis, politiškai, teikdami pagalbą, tiekdami ginkluotę, stiprindami mus. Mes visa tai darome kartu. Todėl atsakymas į šį klausimą priklauso nuo mūsų visų, kaip greitai mes sugebėsime tai padaryti ir kaip greitai mes priversime Rusiją galvoti apie taiką. Mes manome, kad jie dar nė nepradėjo apie tai mąstyti. Jie dar nepradėjo jausti sankcijų poveikio, jie jas apeina, nes, kad ir kaip būtų gaila, yra sąjungininkų, kurie padeda Rusijos Federacijai ar jos verslui“, - kalbėjo V. Zelenskis.
20.21 | Ukrainos pajėgos skelbia atmušusios rusų ataką prie Bachmuto
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas praneša, kad ukrainiečiai atmušė rusų puolimą prie Bachmuto miesto, Donecko srityje. Viena ataka buvo sustabdyta netoli Mironivka kaimo, apie 30 kilometrų į pietryčius nuo Bachmuto, kita - netoli Holmivsky gyvenvietės, apie 20 kilometrų į pietus nuo miesto. Rusai šiaurės rytinėje Donecko srities dalyje atakavo dar tris kaimus, bet apie žuvusius nepranešama.
20.15 | Prancūzų kompanija „TotalEnergie“ traukiasi iš Rusijos
Prancūzijos naftos ir dujų kompanija „TotalEnergies“ palieka vieną svarbiausių Rusijos naftos gavybos projektų. Kaip praneša „Reuters“, „TotalEnergies“ sutiko perleisti 20 proc. naftos telkinio Kharyaga akcijų Rusijos valstybinei įmonei „Zarubezhneft“. Šis naftos telkinys veikė remiantis produkcijos dalijimosi susitarimu, pagal kurį „TotalEnergies“ eksportuodavo apie 100 tūkst. tonų naftos kiekvieną mėnesį.
20.08 | Vokiečių opozicija neteko kantrybės: reikalauja perduoti Ukrainai karinės technikos
Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga ir Bavarijos krikščionių socialinė sąjunga reikalauja, kad Vokietijos vyriausybė perduotų Ukrainai 200 Fuchs pėstininkų kovos mašinų, praneša vokiečių dienraštis „Der Spiegel“, matęs parlamentarų parengtą rezoliuciją. Pasiūlyme teigiama, kad karas pasiekė kritinį tašką.
20.03 | Vokietija pasirengusi suteikti saugumo garantijas Ukrainai, bet ne NATO tipo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas transliuotojui ARD teigė, kad Vokietija kalbasi su sąjungininkais apie saugumo garantijų suteikimą Ukrainai, tačiau tai nebus tas pats, kas narystė NATO. Kovo mėnesį Ukrainos delegacija derybose su Rusija teigė, kad Ukraina siekia NATO tipo saugumo garantijų iš Vakarų valstybių.
20.00 | Europos Sąjunga derina mechanizmą, kuris leistų konfiskuoti Rusijos turtą
Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen teigia, kad Europos Sąjunga dirba ties mechanizmu, leisiančiu konfiskuoti Rusijos valstybės ir Rusijos oligarchų turtą bei panaudoti jį Ukrainos atstatymui. Pasak jos, taip siekiama atkurti teisingumą.
19.19 | Atakavo Odesą
Rusijos orlaivis Su-35 paleido X-31 tipo raketą Odesos kryptimi, tačiau ukrainiečių gynybos sistemos numušė ją virš jūros, pranešė Odesos regiono karinės administracijos atstovas Sergejus Bračiukas savo paskyroje socialiniame tinkle „Telegram“.
Remiantis Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nuo birželio 27 dienos Rusija prieš Ukrainą panaudojo apie 2800 įvairaus tipo sparnuotųjų raketų.
18.43 | Ukraina neigia rusų pranešimus apie sunaikintas amerikietiškas artilerijos sistemas
Ukrainos ginkluotosios pajėgos paneigė Rusijos gynybos ministerijos pranešimus apie neva dvi sunaikintas amerikietiškas artilerijos sistemas HIMARS Donecko regione. „Mes pabrėžiame, kad ši žinia neatitinka tikrovės ir yra melagiena“, - pranešė Ukrainos pusė, kurią cituoja CNN.
Rusai anksčiau trečiadienį skelbėsi, kad sunaikino dvi HIMARS artilerijos sistemas ir du amunicijos sandėlius. Ministerija netgi išplatino vaizdo įrašus, bet nepriklausomai šios informacijos nebuvo galima patikrinti. Jungtinės Valstijos yra pažadėjusios perduoti Ukrainai aštuonias HIMARS sistemas, o mažiausiai keturios šios sistemos jau naudojamos kovoje su Rusija.
18.33 | Buvęs Zelenskio partijos atstovas apkaltintas valstybės išdavyste
Ukrainos generalinio prokuroro biuras pranešė, kad buvęs Volodymyro Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ atstovas Oleksijus Kovaliovas kaltinamas valstybės išdavyste, praneša „The Kyiv Independent“. Remiantis tyrimo medžiaga, O. Kovaliovas viešai rėmė Rusijos pajėgas, taip pat sutiko būti įtrauktas į okupacinės Chersono srities vyriausybės sudėtį. Iš V. Zelenskio partijos O. Kovaliovas pašalintas gegužę.
18.13 | Ukrainą paliko beveik 9 mln. žmonių
Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra praneša, kad nuo Rusijos invazijos Ukrainoje dienos šalį paliko beveik 9 mln. ukrainiečių. Tuo metu Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenko paragino kuo greičiau išvykti apie 350 tūkst. žmonių iš Donecko regiono, kurs taps pagrindine rusų atakos vieta ateinančiomis dienomis.
18.02 | Sprogimas rusų okupuotame Chersone
Remiantis vietos televizija „Suspilne“, kurią cituoja „The Kyiv Independent“, rusų okupuotame Chersono regione trečiadienį nugriaudėjo sprogimas netoli geležinkelio stoties. Kaip pranešama, tikriausiai dega plastikinių produktų sandėlis.
Kiek anksčiau Chersono srities policija pranešė, jog Rusijos pajėgos atakavo Zahradivkos ir Mala Šestirnia kaimus raketų sistemomis „Grad“, užmušdamos vieną asmenį ir sužeisdamos dar vieną.
17.38 | Ukrainos ortodoksai susitiko siekdami išspręsti nesutarimus
Kaip teigia Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenko, savarankiškai veikianti Ukrainos ortodoksų bažnyčia ir Maskvos patriarchatui priklausanti Ukrainiečių ortodoksų bažnyčia surengė istorinį susitikimą Kyjivo šventosios Sofijos katedroje. Apie susitikimo rezultatus nepranešama.
Gegužę Maskvos patriarchatui priklausanti Ukrainiečių ortodoksų bažnyčia pareiškė nepriklausomybę nuo Rusijos ortodoksų bažnyčios ir pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą. Skeptikai sako, kad tai buvo tik gudrybė, kadangi šie ortodoksai nepaskelbė autokefalijos, tai yra savarankiškumo nuo dvasinės vyresnybės Maskvoje.
17.25 | Dėl sankcijų stoja „Rosneft“ projektas
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas sako, kad dėl sankcijų Arktyje buvo sustabdytas didžiulis „Rosneft“ projektas „Vostok Oil“, kurio vertė apie 70 mlrd. eurų, praneša „Nexta“.
17.16 | Ukraina per karą ketina užauginti 50 mln. tonų grūdų
Ukraina 2022 metais tikisi užauginti apie 50 mln. tonų grūdų. Tai kur kas mažiau nei 85 mln. tonų derlius praėjusiais metais, bet daugiau nei tikėtasi šiais metais dėl karo, pranešė Agrarinės politikos ir maisto srities ministro pavaduotojas Tarasas Vysockis, rašo CNN.
„Atsižvelgus į visas aplinkybes ir karo sukeliamus sunkumus sėjai bei logistikai mes tikimės ne tokio ir blogo derliaus - didesnio nei vidutinis per pastaruosius penkerius metus. Mažiausiai 50 mln. tonų grūdų, gal daugiau. Tai priklauso nuo kukurūzų derliaus, o rezultatus pamatysime spalį“, – teigė T. Vysockis.
Pasak viceministro, Ukrainai reikia eksportuoti bent dalį grūdų. „Mūsų vidinis vartojimas yra mažiau nei 20 mln. tonų, o tai reiškia, kad apie 30 mln. tonų reikia eksportuoti“, – teigia T. Vysockis.
Jis pridūrė, kad apie 350 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos buvo eksportuota kovo mėnesį, 1 mln. tonų balandžio mėnesį, o birželį – 2,1 mln. tonų. Pasak viceministro, tai reiškia, kad atsirado naujų logistinių kelių, neskaitant Juodosios jūros uostų, kurie yra blokuojami. T. Vysockis pridūrė, jog kviečių pasėliai yra tinkami maistui, kas reiškia, jog jie gali būti naudojami duonos kepimui.
16.46 | Rusija atakas sutelks į Slovjanską
Rusija dabar greičiausiai savo atakas sutelks į Slovjanską, CNN teigia miesto karinės ir civilinės administracijos vadas Vadymas Liakhas. Ukrainos pajėgos šiuo metu sulaiko Rusijos okupantus ties Doneco upe.
„Jie greičiausiai atakuos Slovjanską. Tikriausiai būtent dėl to atakos tapo dažnesnės. Aš manau, kad kai tik priešas sugebės vykdyti puolamąsias operacijas, jis pradės paties miesto ir visos infrastruktūros destrukciją“, – sako V. Liakhas.
Pasak jo, šiuo metu fronto linija eina ties Doneco upe, natūralia kliūtimi, ties kuria Rusijos pajėgos jau suklupo. Anot V. Liakho, prie Slovjansko ir Kramatorsko ukrainiečiai pastatė daugybę įtvirtinimų, kad galėtų sulaikyti priešą bent 4 mėnesiams.
Kol kas Rusijos pajėgos yra išsidėsčiusios ties Doneco upe apie mėnesį. Slovjansko karinės adminstracijos vadas mano, kad taip bus kurį laiką. „Nelaimei, civiliai bus atakuojami vis dažniau ir dažniau“, – sakė jis.
V. Liakhas paaiškino, kad padėtis pačiame mieste yra įtempta dėl padažnėjusių atakų per pastarąsias savaites, kai keletas žmonių buvo nužudyta ir sužeista.
„Kritinė infrastruktūra veikia, tačiau centralizuoto vandens tiekimo nėra apie mėnesį. Taip pat yra bėdų dėl elektros tiekimo, apie trečdalis gyventojų periodiškai neturi elektros. Mes viską sutvarkome, o priešas vėl viską sunaikina“, – sakė V. Liakhas.
16.21 | Ukraina atšaukia prieš dieną paskelbtą ribojimą
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnijus trečiadienį pranešė, kad Generalinis štabas panaikino reikalavimą visiems žmonėms, kurie tinkami karinei tarnybai, įskaitant vyrus nuo 18 iki 60 metų amžiaus, gauti specialius leidimus keliaujant Ukrainoje.
Kiek anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo atšaukti šį reikalavimą ir nedaryti panašių veiksmų ateityje nepasikonsultavus. Antradienį Generalinis štabas pranešė, jog karinei tarnybai tinkami asmenys, šauktiniai ir rezervistai turės gauti leidimus, jei norės palikti savo buvimo vietą šalyje, o tai sukėlė visuotinį nepasitenkinimą.
16.09 | Rusija griežtina bausmes perbėgėliams
Rusijos Valstybės Dūma priėmė sprendimą, pagal kurį perėjimas į priešo pusę vykstant kariniam konfliktui bus baudžiamas nuo 12 iki 20 metų kalėjimo, praneša „Nexta“.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ rašo, kad vykstant ginkluotam konfliktui ar specialiajai karinei operacijai, kaip tai vadina rusai, perėjimas į priešo pusę bus traktuojamas kaip išdavystė. Perėjimas į priešo pusę apima kovą užsienio valstybės pajėgose arba prisijungimą prie tarptautinės arba užsienio organizacijos, kuri ginkluotame konflikte kovoja prieš Rusiją.
Taip pat sugriežtinti Baudžiamojo kodekso straipsniai, kuriuose kalbama apie dalyvavimą ginkluotame konflikte prieš Rusijos interesus, kai nėra išdavystės požymių. Baudžiama bus ir už prisijungimą prie tarptautinių arba užsienio nevyriausybinių organizacijų užsienyje, jei jos nepageidaujamos Rusijoje. Šiuo metu tai draudžiama daryti tik pačioje Rusijoje.
15.58 | Latvija grąžina privalomą pradinę karo tarnybą
Augant įtampai dėl Rusijos, Latvija ketina grąžinti privalomą pradinę karo tarnybą, praneša „The Guardian“.
„Dabartinė karinės tarnybos sistema Latvijoje pasiekė savo ribas. Šiuo metu neturime priežasčių manyti, kad Rusija keis savo elgesį“, - sakė Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks.
Latvija atsisakė privalomos pradinės karo tarnybos praėjus keleriems metams po prisijungimo prie NATO. Nuo 2007 metų šalies karines pajėgas sudarė profesionalūs kariai bei Nacionalinės Gvardijos savanoriai, tarnaujantys dalį laiko, tai yra savaitgaliais.
Latvija turi 2 mln. gyventojų, o jos karines pajėgos sudaro 7500 karių bei Nacionalinės Gvardijos savanorių, o jas remia apie 1500 NATO karių.
15.32 | Maskva: Turkija tikrina rusų prekinį laivą
Maskva trečiadienį pripažino, kad Turkija tikrina rusų prekinį laivą Juodojoje jūroje, Kyjivo teigimu, gabenantį pavogtus Ukrainos kviečius. Su Rusijos vėliava plaukiojantis laivas „Žibek Žoly“ „šiuo metu yra Karasu uosto reide, atliekamos standartinės procedūros, įskaitant sanitarinį patikrinimą“, trumpoje spaudos konferencijoje sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksejus Zaicevas.
„Turkų pareigūnai priims sprendimą dėl leidimo ar draudimo įplaukti į uostą. Apie krovinio sulaikymą ar areštą nekalbama“, – sakė jis.
Ukraina penktadienį paprašė Turkijos areštuoti „Žibek Žoly“ ir tvirtina, kad jis išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto su nelegaliai paimtais kviečiais.
15.26 | Atsistatydina 8-tas turtingiausias Ukrainos asmuo
Prorusišku Aukščiausios Rados nariu laikomas Vadymas Novynskis pareiškė atsistatydinantis iš parlamento dėl Rusijos įvykdytos Mariupolio okupacijos, praneša „The Kyiv Independent“. 2019 metais jis buvo išrinktas būtent Mariupolio apygardoje. Pasak „Forbes“, V. Novynskis yra aštuntas turtingiausias Ukrainos žmogus.
„Šiomis dramatiškomis aplinkybėmis, kurios susiformavo okupavus Mariupolį, manau, kad būsiu efektyvesnis ne politikoje, o humanitarinėje, socialinėje ar ekonominėje srityje. Atvirai kalbant, nėra laiko politikai“, - sakė V. Novynskis.
14:54 | Airijos premjeras lankosi Borodiankoje, Bučoje, Irpinėje
Airijos premjeras Michaelas Martinas susitiko su Borodiankos meru ir apžiūrėjo Rusijos kariuomenės sugriautus pastatus 3 Kyjivo srities miestuose. „Sunku suvokti Rusijos atakų sugriovimą ir nežmoniškumą“, – po to socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.
M. Martinas taip pat susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
14:50 | Aplink Lysyčanską ir toliau verda kovos
Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidai šįryt atskleidė, kad kaimuose aplink Lysyčanską tęsiasi kovos, rašo „The Guardian“.
„Telegram“ paskyroje jis minėjo, kad „kai kurios gyvenvietės jau du kartus buvo vienaip ar kitaip kontroliuojamos“.
Jis pakartojo, kad iki 15 tūkst. civilių liko Lysyčanske ir 8 tūkst. – Severodonecke, ir pridūrė, kad „šiandieninius vaizdo įrašus iš Lysyčansko žiūrėti skaudu“.
S. Haidai pridūrė: „Rusai žengia pirmyn, visų pirma, dėl to, kad yra pranašesni artilerijoje, kuria naikina miestus ir gynybines pozicijas“.
14:39 | Europos Parlamento sprendimas gali didinti priklausomybę nuo rusiškų dujų
Europos Parlamentas trečiadienį pritarė Europos Komisijos pasiūlymui, pagal kurį tam tikra branduolinė ir su gamtinėmis dujomis susijusi veikla įtraukiama į aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos sąrašą. Šią priemonę remia Prancūzija ir Vokietija, tačiau ji – kontraversiška ir sukėlė aršią aplinkosaugos grupių kritiką
278 Europos Parlamento nariai balsavo už rezoliuciją, siūlančią nepritarti Europos Komisijos pasiūlymui, 328 – buvo už Komisijos pasiūlymą, o 33 europarlamentarai susilaikė. Europos Parlamentas sutiko prilyginti dujas ir branduolinę energiją „žaliesiems“ ištekliams.
„Greenpeace“ nedelsdama pareiškė, kad pateiks oficialų prašymą atlikti vidinį auditą Europos Komisijai ir tada imsis teisinių veiksmų Europos Teisingumo Teisme, jei rezultatas nebus galutinis.
Žymi aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg papildė kritiką, sakydama, kad toks Europos Parlamento žingsnis „užvilkins labai reikalingą tikrą tvarų perėjimą ir padidins mūsų priklausomybę nuo rusiško kuro“.
Europos Komisija laikosi pozicijos, kad vykdant „žaliąją“ pertvarką svarbų vaidmenį atliks privačios investicijos į dujų ir branduolinę veiklą, todėl ji pasiūlė kai kurią su gamtinėmis dujomis ir branduoline energija susijusią veiklą laikyti pereinamąja veikla, padedančia švelninti klimato kaitą.
14:21 | Po apšaudymų užsiliepsnojo Doneckas
Donecko vietinės televizijos kanalai praneša, kad dėl okupantų apšaudymo mieste, Azotnų mikrorajone, kilo stiprus gaisras.
Apie aukas kol kas nėra informacijos. Žinoma apie 17 „antskrydžių“, skelbia UNIAN.
14:06 | Von der Leyen ragina ES visiškai nutraukti rusiškų dujų tiekimo grandinę
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjunga turi skubiai parengti planus visiškam Rusijos dujų tiekimo nutraukimui. U. von der Leyen sakė, kad blokas turi būti pasirengęs sukrėtimams, kylantiems iš Maskvos, praneša „Sky News“.
Europos Sąjunga jau įvedė sankcijas Rusijai dėl kai kurių energetikos išteklių ir bando ieškoti alternatyvių energijos šaltinių.
13:56 | Rusai apšaudo Donecką: žmonės įkalinti po griuvėsiais
Rusijos kariuomenė paleido raketas į Torecką, sužeistas mažiausiai 1 žmogus, skelbia „The Kyiv Independent“.
Pasak Donecko srities gubernatoriaus Pavlo Kyrylenko, Rusijos raketa liepos 6 d. pataikė į 2 namus Donecko srities Torecko mieste. Po griuvėsiais greičiausiai liko 3 žmonės. Pasak pareigūno, vykdoma gelbėjimo operacija.
12:40 | Mariupoliui atstatyti prireiks milijardų ir per Antrąjį pasaulinį karą sunaikintų miestų patirties
Karo simboliu tapusio ir rusų okupantų sugriauto Mariupolio atstatymas kainuos daugiau nei 14 milijardų dolerių, o visiškas miesto atkūrimas užtruks 7-10 metų, rašo Pravda.ua.
Mariupolio mero teigimu, mieste dėl karo sugriauti arba apgadinti 1356 daugiaaukščiai namai ir 40 proc. privačių namų. Dauguma jų nerekonstruojami. Ekspertai preliminariai skaičiuoja, kad 220 000 žmonių apgyvendinimui skirtos infrastruktūros atstatymas kainuos daugiau nei 14 mlrd. dolerių. Pažymima, kad galutinis skaičius bus žinomas įvertinus sunaikintus namus.
Anot mero, Europos investicijų bankas ir stambus Ukrainos verslas jau pareiškė esantis pasirengęs padėti atkurti Mariupolį. Miesto valdžia šiuo metu bendradarbiauja su įvairiais ekspertais iš per Antrąjį pasaulinį karą sunaikintų miestų – Gdansko, Varšuvos, Drezdeno, Roterdamo – ir tiria jų atstatymo patirtį.
12:15| Chersone užblokuotos Instagramo,YouTube ir Viber programėlės
Laikinai okupuotame Chersono regione rusai bando „atkirsti“ žmones nuo civilizacijos ir tikros informacijos. Okupantai išjungė „YouTube“ vaizdo įrašų talpinimą, taip pat „Instagram“ socialinį tinklą ir „Viber messenger“. Chersono regiono nelegalios valdžios institucijos paskelbė apie vaizdo įrašų talpinimo ir socialinių tinklų blokavimą, o „Viber“ atstovai patvirtino žinučių blokavimą savo komentare Liga.net.
12:00| Rusijai apšaudant Ukrainos Donecko sritį žuvo 5 civiliai
Per rusų vykdomą Ukrainos rytinės Donecko srities apšaudymą pastarąją parą žuvo penki civiliai, o dar 21 buvo sužeistas, sakė srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.
Per susirašinėjimo platformą „Telegram“ P. Kyrylenka trečiadienį ryte pranešė, kad žuvo du žmonės Avdijivkoje ir po vieną žmogų Slovjanske, Krasnohorivkoje ir Kurachovėje.
Rusija pastarosiomis dienomis intensyvina puolimą Donecko srityje.
Antradienį P. Kyrylenka paragino daugiau kaip 350 tūkst. srities gyventojų evakuotis ir sakė, kad tai būtina siekiant apsaugoti gyvybes ir sudaryti geresnes sąlygas ukrainiečių kariuomenei ginti miestus nuo rusų puolimo.
Rusijos pajėgos praėjusią naktį taip pat raketomis smogė antram pagal dydį Ukrainos miestui Charkivui, trečiadienį per „Telegram“ paskelbė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Pasak jo, taikytasi į tris miesto rajonus, sugriautas universiteto pastatas ir administracinis pastatas, sužeisti trys žmonės, tarp jų mažas vaikas.
11:15| Vengrai netiekia ginklų, nes bijo rusų agresijos?
Vengrija atsisakė dalyvauti tiekiant Vakarų ginkluotę Ukrainai, todėl, kad užkarpatėje gyvenantiems vengrams nekiltų Rusijos apšaudymo pavojus. Tai interviu CNN pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
„Vakarinėje Ukrainos dalyje gyvena 150 000 vengrų. Akivaizdu, kad jei mes atsiųsime ginklus, šios siuntos bus rusų taikinys apšaudymui. Nenorime, kad jie šaudytų į regionus, kuriuose gyvena vengrai. Turime atsižvelgti į Vengrijos ir vengrų saugumą“, – sakė Szijarto.
Ministras teigė, kad po šio sprendimo Vengrijos ir Ukrainos sienos dalis yra saugiausias kirtimo variantas. „Todėl Tarptautinis Raudonasis Kryžius savo logistiką vykdo iš Vengrijos“, – sakė jis.
Jis taip pat pareiškė, kad Vengrija susiduria su didžiausia humanitarine našta šalies istorijoje.
„Priėmėme 630 tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos. Gerai jais rūpinamės, ilgam pasiliekantiems siūlome darbą, o vaikams mokslą. Nesitikime, kad kas nors pasakys ačiū vengrams. Bet mes tikimės vieno: neprovokuokite mūsų, nekaltinkite, nekalbėkite apie mus blogai tik todėl, kad priėmėme vieną sprendimą - nedalyvauti ginklų pristatyme.Kodėl? Nes mes kaimynai. Mūsų tikslas nėra bet kokia kaina dalyvauti šiame kare“, – sakė jis.
10:45| Nuo karo pradžios Rusija jau neteko 36 500 karių, 1 600 tankų
Ukrainoje Rusija jau neteko 36 500 karių, 1 600 tankų ir 3 789 šarvuotų kovos mašinų, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
10:40| Chersono vėjo jėgaines nori pajungti Krymui
Chersono srityje rusų okupantai paskelbė ketinantys vėjo jėgaines prijungti prie anksčiau okupuoto Krymo energetikos sektoriaus, o Luhansko srityje imituoja infrastruktūros atkūrimą. „Rusijos kariuomenė ir naujai paskirta vietos valdžia ir toliau garsiai skelbia pareiškimus, ypač apie tai, kad nori sujungti Chersono regione esančias vėjo jėgaines su Krymu ir toliau aktyviai ruoštis naujiems mokslo metams“.
Be to, Luhansko srities okupantai praneša, kad neseniai okupuotose teritorijose tęsiasi „liaudies valdžios“ tvirtinimas: Severodonetske atidaryta „prokuratūra“, okupantai skiria Ukrainos išdavikus į vadovaujančias pareigas, imituoja infrastruktūros atkūrimą.
10:25| Britų žvalgyba: Slovjanskas yra kitas žutbūtinės kovos laukas
Rusija perkėlė daugumą likusių Rytų ir Vakarų karinių grupių dalinių Iziumo kryptimi ir tęsia puolimą Slovjanske. Taip teigiama britų žvalgybos ataskaitoje. Pranešama, kad praėjusią savaitę Rusijos pajėgos pagrindiniu keliu E40 iš Iziumo tikriausiai pajudėjo dar 5 km, bet susidūrė su itin ryžtingu ukrainiečių pasipriešinimu, rašo UNIAN.ua
Rusijos pajėgos iš Rytų ir Vakarų karių grupių dabar tikriausiai yra maždaug 16 km į šiaurę nuo Slovjansko miesto. „Atsižvelgiant į tai, kad miestui taip pat gresia centrinės ir pietinės karių grupės, yra reali tikimybė, kad mūšis dėl Slovjansko taps kitu itin svarbiu mūšiu kovoje dėl Donbaso“, – sakoma pranešime.
10:05| Charkivo miesto tarybos atstovas turi Rusijos pasą?
Ukrainos valstybinis tyrimų biuras tvirtina, kad Charkivo srities tarybos vadovo pavaduotojas turi Rusijos pasą, kurį esą gavo 2014 metais okupuotame Kryme. Kartu su pasu, rašo biuras, pareigūnui Sevastopolio okupantai išdavė vairuotojo pažymėjimą ir mokesčių numerį, kuris reikalingas visų pirma mokesčiams Rusijos Federacijoje.
„Tokio rango pareigūnas turi prieigą prie informacijos, susijusios su Charkivo srities gynyba ir kita, įskaitant slaptą“, – pabrėžė tyrimų biuro atstovai.
Teisėsaugininkai „inicijavo“ jo nušalinimą nuo pareigų: kreipėsi į Charkivo srities tarybą, kur nurodė, kad šį klausimą „planuojama svarstyti artimiausiu metu“. Vasario 14 d. deputatė Irina Friz paragino SBU patikrinti, ar Bohdan Malevany, kuris 2021 m. lapkritį buvo išrinktas Charkivo regiono tarybos vadovo pavaduotoju, neturi Rusijos pilietybės. Ji parodė vairuotojo pažymėjimo nuotrauką iš Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos internetinės duomenų bazės.
B. Malevany neigia turįs Rusijos pasą: „Pirmą kartą girdžiu, kad esu kitos valstybės pilietis“. Dviguba pilietybė Ukrainoje draudžiama.
09:35| Rusijoje vyksta mobilizacija, bet ne tokia, kaip visi galvoja
Rusijos prezidento pradėtas karas prieš Ukrainą atneša didelių nuostolių pačiai Rusijos Federacijai. Manoma, kad šiomis dienomis Putinas pasirašė naują dekretą dėl pasirengimo mobilizacijai. Tik šios mobilizacijos metu niekas nebus išsiųstas į karą. Užduotys čia kitokios, sako „FreeDom“ žurnalistai.
Kaip pažymi karo ekspertas Olegas Ždanovas, Rusijos Federacijai trūksta darbo išteklių, įrangos ir komponentų jos remontui. Todėl Rusijoje buvo nuspręsta pasirašyti dekretą dėl techninės mobilizacijos, o tai reiškia, kad įmonės privalės vykdyti valstybės gynybos įsakymus, samdyti tam personalą, organizuoti visą parą vykdomą darbą valstybės užsakymui vykdyti. Tai taikoma tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms. Jie turės taisyti įrangą, kuri ateina iš sandėliavimo vietų ir tiesiai iš kovos zonos.
„Rusijos Federacija pagaliau suprato, kad karas nėra pasivaikščiojimas parke ir lengvo karo Ukrainoje nebus“, – sako ekspertas.
O. Ždanovas pasakoja, kad kai gamyklos prieigose stovi ešelonas su sugedusia įranga, bet dabar sunku organizuoti darbo vietas, pereiti į trijų pamainų darbą ir iškviesti žmones iš atostogų, dirbti savaitgaliais ar švenčių dienomis, rasti pinigų komponentams pirkti ir pačių komponentų.
Rusijos Federacijos Valstybės Dūma taip pat pasiūlė sudaryti sutartį Rusijos ginkluotosiomis pajėgoms ir Nacionalinei gvardijai su mokyklos absolventais, kurie iš esmės neturi karinės tarnybos patirties. Tokiu būdu Kremlius galės papildyti Rusijos kariuomenės kovinį personalą.
Priminsime, kad ankstų vasario 24-osios rytą Rusijos kariai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Vėliau priešas pradėjo puolimą kai kuriose Luhansko ir Donecko srityse. Luhansko srities priešai sugebėjo perimti kontrolę daugelyje gyvenviečių, įskaitant Severodonecką ir Lysyčianską. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius teigė, kad, kukliausiais skaičiavimais, mūšiuose dėl Lysyčiansko okupantai neteko apie 7 tūkst.
09:21 | Ukrainoje dėl rusų puolimo 350 000 gyventojų raginami evakuotis
Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad evakuoti 350 tūkst. srityje dar esančių gyventojų būtina siekiant apsaugoti gyvybes ir sudaryti geresnes sąlygas ukrainiečių kariuomenei ginti miestus nuo rusų puolimo.
„Visos šalies likimą spręs Donecko sritis“, – srities administraciniame centre Kramatroske, kur taip pat įsikūręs ukrainiečių kariuomenės regioninis štabas, žurnalistams sakė P. Kyrylenka.
Pagrindinis jo patarimas „yra evakuotis“, antradienį vakare ukrainiečių žiniasklaidai sakė jis.
„Šią savaitę nebuvo nė dienos be apšaudymo“, – nurodė pareigūnas.
„Kai bus mažiau žmonių, galėsime labiau sutelkti dėmesį į mūsų priešą ir vykdyti savo pagrindines užduotis“, – sakė P. Kyrylenka.
P. Kyrylenkos raginimas gyventojams išvykti yra tarp didžiausio masto evakuacijos rekomendacijų šio karo metu. Kaip nurodo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra, pačioje Ukrainoje yra daugiau kaip 7,1 mln, savo namus palikusių ukrainiečių, o dar daugiau kaip 4,8 mln. pabėgėlių nuo karo pradžios vasario 24-ąją išvyko iš šalies.
Pasak P. Kyrylenkos, Rusijos pagrindiniai taikiniai dabar yra Kramatorskas ir 16 km į šiaurę nuo jo esantis Slovjanskas, nes šiuose miestuose yra svarbių infrastruktūros objektų. Apšaudoma „labai chaotiškai“, nesirenkant „konkrečių taikinių“, tik tam, „kad būtų naikinami civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai“, teigė jis.
Didelėje Ukrainos dalyje, įskaitant Kyjivą, aidint oro pavojaus sirenoms, prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vakare sakė toliau siekiantis modernių priešraketinių sistemų.
„Rusijos armija nedaro jokių pertraukų, – sakė jis. – Mūsų užduotis yra laikytis.“
08:43 | Skaičiuojama, kad Ukrainoje žuvo apie 350 vaikų
Ukrainos generalinė prokuratūra skelbia, kad, liepos 6 d. ryto duomenimis, Ukrainoje per plataus masto ginkluotą Rusijos agresiją buvo sužeistas daugiau nei 991 vaikas. Iš viso žuvo 346 vaikai, daugiau nei 645 buvo sužeisti.
„Labiausiai nukentėjo vaikai Donecko srityje – 346, Charkivo srityje – 186, Kyjivo srityje – 116, Černihovo srityje – 68, Luhansko srityje – 61, Mykolajivo srityje – 53, Chersono srityje – 52, Zaporižios srityje“, – rašoma prokuratūros „Telegram“ paskyroje.
Tačiau šie duomenys nėra galutiniai, nes vyksta skaičiavimai aktyvaus karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.
Dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimo ir apšaudymo buvo apgadintos 2108 švietimo įstaigos. Iš jų 215 buvo visiškai sunaikintos.
08:22 | Luhansko vadovas: rusai patys pripažįsta, kokie dideli jų nuostoliai
Luhansko srities vadovas Serhijus Haidai savo „Telegram“ paskyroje skelbia, kad ukrainiečiai sėkmingai sulaiko priešą Luhanske ir Donecko pasienyje. Pasak jo, okupantai patiria didelių nuostolių ir tai pripažįsta patys.
„Rusai kasdien gauna įsakymą žengti toliau, bet ne visada jį vykdo, nes personalo nuostoliai labai dideli. Tai pripažįsta ir kaliniai, ir tie, kurie bendrauja su Lysyčiansko ir Severodonecko gyventojais. Tik per Lysyčiansko šturmą priešas prarado tūkstančius“, – rašo S. Haidai.
Jis pažymėjo, kad antradienį rusams nepavyko prasiveržti į Donecko sritį bei nukirsti kelią Bachmutas–Lysyčianskas. Taip pat pastebima, kad rusų pajėgoms trūksta šovinių, nes ukrainiečiams sunaikinus kelis sandėlius sutriko amunicijos pristatymas.
07:50 | JAV karo ekspertai: Kremlius laikosi savo tikslų
JAV karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad po 4 mėnesių nuo karo pradžios Kremlius nekeičia savo tikslų. Rusija ir toliau siekia pakeisti politinį režimą Ukrainoje, panaikinti šalies suverenitetą bei plėsti Rusijos teritoriją toli už Donbaso.
Analitikai atkreipė dėmesį, kad Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pakartojo pirminius Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslus vadinamajai „operacijai“ Ukrainoje, o tai rodo, kad Kremlius savo pozicijos nekeičia.
07:25 | Situacija Donecko ir Luhansko srityse eskaluojasi
Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenko ragina 350 tūkst. civilių evakuotis, nes Rusijos kariai didina puolimą regione, pranešė „The Guardian“.
„Visos šalies likimą lems Donecko sritis. Kai bus mažiau žmonių, galėsime labiau susikoncentruoti į savo priešą ir atlikti pagrindines užduotis“, – sakė P. Kyrylenko.
Ukrainos pajėgos užėmė naujas gynybines linijas Donecke, čia jos vis dar kontroliuoja didžiuosius miestus, ir planuoja pradėti atsakomuosius puolimus šalies Pietuose.
Tuo tarpu Luhansko gubernatorius Serhijus Haidai sakė, kad mūšyje dėl Lysyčansko dalyvavo daugiau Rusijos pajėgų – buvo sutelkti kariai, galėję kovoti kituose frontuose. Tai suteikė Ukrainos pajėgoms laiko statyti įtvirtinimus Donecko srityje, pasak S. Haidai, kad „rusams būtų ten sunkiau“.
07:15 | Ukrainoje žuvo savanoris karių vadas iš Baltarusijos
NEXTA skelbia, kad Ukrainoje žuvo Baltarusijos bataliono „Volat“ vadas Kastusis Kalinouskis. Dar keli bataliono kovotojai buvo paimti į nelaisvę. Birželio 26 dieną šie kariai kovėsi prie Lysyčansko.
Nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo mažiausiai 7 baltarusių savanoriai.
On June 26, during fighting near #Lisichansk "Volat" battalion commander, call sign Brest, was killed. Several fighters of Kalinovsky's regiment were captured.
— NEXTA (@nexta_tv) July 5, 2022
The regiment's press service did not disclose any information so that the captured would have a chance to be exchanged. pic.twitter.com/aVtgJ5j7b0
06:54 | Arestovyčius: nematome atkeliaujančių Rusijos rezervų
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius artimiausiu metu pranašauja, kad priešo kariuomenė sulauks „didelių bėdų“. Taip rašoma agentūros UNIAN „Telegram“ paskyroje.
„Vis dar nematome iš Rusijos Federacijos atkeliaujančių rezervų, matome tik perkėlimą iš vieno fronto sektoriaus į kitą, tai liūdna užpuolikams, nors Rusijos karių jau net negalima vadinti besiveržiančiais“, – sakė jis.
06:27 | Po apšaudymo Slovjanske užsidegė centrinis turgus
Po Rusijos apšaudymo užsiliepsnojo centrinis turgus Slovjansko mieste Ukrainos Rytuose. Du žmonės žuvo ir septyni buvo sužeisti, skelbia BBC.
„Tai grynas terorizmas!“, – sakė Donecko regiono vadovas Pavlo Kyrylenko.
Meras Vadymas Liakhas įvardijo kad Slovjanskas tapo priešakinių fronto linijų miestu. Slovjansko gyventojai raginami nepalikti slėptuvių.
06:12 | Skelbia apie Rusijos nuostolius Ukrainos Pietuose
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 2 okupantų savaeigės artilerijos ir minosvaidžių įrenginius „Nona-S“, praneša naujienų agentūra UNIAN.
Pridedama, kad liepos 5 d. Ukrainos Pietuose nukauti 18 Rusijos karių. Ukrainiečių operatyvinė komanda socialiniuose tinkluose skelbė, kad papildomai sunaikino 2 Rusijos amunicijos sandėlius, 5 šarvuočius ir automobilius.
06:08 | Rusija apšaudė civilinius objektus Charkive
„The Kyiv Independent“ praneša, kad rusų apšaudymai Charkivo srityje sužeidė 2 civilius gyventojus.
Charkivo srities prokuratūros duomenimis, Rusijos pajėgos liepos 5 d. apšaudė Pečenihų kaimą. Buvo sužeisti mažametis ir 64 metų vyras. Išpuolio metu sugriauti gyvenamieji pastatai.
Portalas tv3.lt primena, kad antradienį ukrainiečiai sėkmingai atmušė rusų atakas Charkivo ir Slovjansko kryptimis, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Šiuo metu intensyviausios kovos vyksta Kramatorsko ir Bachmuto kryptimis.
Charkivo ir Slovjansko kryptimis ukrainiečiai atrėmė du šturmus. Anot UNIAN, apie tai antradienį vakare pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Agentūros UNIAN pranešime teigiama, kad Charkivo kryptimi rusai išlaiko anksčiau užgrobtas gynybos linijas. Rusai čia apšaudė virš dešimties gyvenviečių, taip pat surengė šturmus prie Sosnivkos. Rusų atakos čia buvo nesėkmingos, tad jie turėjo atsitraukti. Charkivo srityje taip pat surengta oro ataka.
Taip pat Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad liepos 5-osios vakarą okupantai iš Juodosios jūros Ukrainos link paleido keturias raketas. Oro pajėgų vadovybės duomenimis, pavyko numušti tris iš keturių raketų.
