Svarbiausi įvykiai:
23:20 | „Politico“: Trumpas dėl susitarimo su Putinu pasiryžęs žengti žingsnį, kuriam NATO šalys ir Ukraina nepritartų
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jei grįš į Baltuosius rūmus, gali atsisakyti NATO aljanso plėtros į rytus dėl susitarimo su autoritariniu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rašo „Politico“, remdamasis dviem nacionalinio saugumo ekspertais – buvusio prezidento šalininkais.
Anot leidinio, D. Trumpas nori pasiūlyti V. Putinui susitarimą, pagal kurį NATO įsipareigotų nesiplėsti į rytus – nepriimti į aljansą Sakartvelo ir Ukrainos. Šalys taip pat derėtųsi dėl to, kiek Maskva okupuotos Ukrainos teritorijos galėtų „pasilikti sau“.
„Politico“ šaltinių teigimu, antroji D. Trumpo idėja yra vadinamoji dviejų pakopų NATO sistema. Pagal ją aljanso valstybės narės, kurių išlaidos gynybai nesiekia 2 proc. bendrojo vidaus produkto, „nesinaudos Jungtinių Valstijų apsauga ir saugumo garantijomis“.
Taigi šioms valstybėms negaliotų 5-asis aljanso sutarties straipsnis, pagal kurį bloko sąjungininkės privalo įsitraukti į konfliktą užpultos šalies pusėje. Kartu D. Trumpo komandos nariai sako, kad šis straipsnis yra pakankamai lankstus ir nereikalauja, kad kuri nors narė panaudotų savo kariuomenę.
22:38 | Lietuvai ir šioms šalims pritrūktų karių? Bedė pirštu į opiausią problemą galimo Rusijos puolimo atveju
Rusijos puolimas prieš Europos šalis iš hipotetinio scenarijaus „virsta realybe“, kadangi nėra dienos, kad Kremlius negrasintų Baltijos šalims, Lenkijai ar Suomijai raketų smūgiais ar invazija, rašo „Foreign Policy“, kurį cituoja UNIAN.
„Todėl nenuostabu, kad 2022 m. 80 proc. apklaustų suomių teigė esantys pasirengę ginti savo šalį. Tais pačiais metais Varšuvos verslumo institutas nustatė, kad 66 proc. lenkų yra pasirengę ginti savo šalį, o daugelis jų šiuo metu savanoriškai dalyvauja baziniuose mokymuose.
Kitų šalių nuo Baltijos iki Juodosios jūros gyventojai išreiškia panašų pasiryžimą ginti savo žemes ir bendrapiliečius nuo Rusijos puolimo“, – rašoma straipsnyje.
Kartu leidinys pažymi, kad vis dar neaišku, ar pakaks karių kovai su Vladimiro Putino pajėgomis. Europos šalys gali turėti daug didesnių problemų dėl mobilizuotų karių nei Ukraina, nes jų „demografinės tendencijos niūrios, o gyventojų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo milijonais“.
„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą aiškiai parodė, kad technologijos negali pakeisti karių dideliame sausumos kare. Jie turi vairuoti tankus ir būti fronto linijose, tranšėjose, judėti ir prižiūrėti artileriją, valdyti lėktuvus ir dronus, užimti ir išlaikyti teritoriją. Pavyzdžiui, Ukrainai kas mėnesį reikia tūkstančių naujų karių, kad galėtų keisti savo pajėgas, užkirsti kelią tolesnei Rusijos pažangai“, – analizuojama leidinyje.
21:49 | „Reuters“: Ukraina sulauks „gerų naujienų“ iš Vašingtono
Liepos 9-11 d. Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina sulauks „gerų naujienų“, susijusių su oro gynybos sistemomis. Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnu.
„Tikimės, kad galėsime atvykti į aukščiausiojo lygio susitikimą ir paskelbti keletą naujų pranešimų dėl oro gynybos. Ukrainiečiai nori gauti papildomų „Patriot“ sistemų. Ir manau, kad šiuo klausimu turėsime jiems papildomų gerų naujienų“, – su anonimiškumo sąlyga sakė pareigūnas.
20:37 | Rusų pajėgoms apšaudžius Nikopolį žuvo du žmonės
Rusijos pajėgoms apšaudžius Nikopolio miestą Dnipropetrovsko srityje žuvo dvi moterys. Dar devyni asmenys buvo sužeisti. Sugriauta daug namų ir civilinės infrastruktūros. Tai feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Per rusų atakas Nikopolyje žuvo dvi 61 ir 86 metų amžiaus moterys. Preliminariais duomenimis, mieste sužeisti devyni žmonės. Rajono centre yra didelių sugriovimų“, – teigė S. Lysakas.
Jo duomenimis, tarp sužeistųjų yra 9 ir 17 metų amžiaus berniukai. Jiems suteikiama reikiama pagalba.
Srities gubernatorius pridūrė, kad per priešo ataką prieš miestą apgadinta civilių gyventojų namų, švietimų įstaigų, vaistinė, parduotuvės, grožio salonas ir automobiliai.
19:00 | Orbanas ragina Ukrainą siekti paliaubų
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį paragino Kyjivą siekti „greitų paliaubų“ Ukrainoje, kurios esą galėtų sudaryti sąlygas deryboms su Rusija dėl karo užbaigimo.
V. Orbanas apie tai prakalbo stovėdamas šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio per netikėtą vizitą Kyjive. „Paprašiau prezidento apsvarstyti, ar (...) greitos paliaubos galėtų paspartinti taikos derybas“, – žurnalistams pareiškė Vengrijos vadovas ir pridūrė, kad jo numatomas ugnies nutraukimas būtų terminuotas.
Skirtingai, nei daugelis kitų Europos lyderių, V. Orbanas nebuvo lankęsis Kyjive nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį. Jis taip pat yra viešai sukritikavęs Europos finansinę bei karinę paramą ir kurį laiką blokavo 50 mlrd. eurų pagalbos paketą. Vengrijos lyderis taip pat yra pažėręs kritikos Europos Sąjungai (ES) dėl sprendimo pradėti oficialias stojimo derybas su Kyjivu, nors nevetavo šio žingsnio ir tik susilaikė. Be to, V. Orbanas kaltinamas palaikant šiltus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Nuo 2010 m. valdžioje esantis nacionalistas V. Orbanas 2023 m. spalio mėnesį per regioninį viršūnių susitikimą Pekine paspaudė ranką V. Putinui ir tapo pirmuoju ES lyderiu, taip pasielgusiu nuo karo pradžios.
18:05 | Austinas: JAV numačiusios dar 2,3 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas netrukus paskelbs apie papildomą 2,3 mlrd. JAV dolerių (2,1 mlrd. eurų) paramą Ukrainai saugumo srityje, kurią sudarys prieštankiniai ginklai, taip pat – amunicija „Patriot“ ir kitoms oro gynybos sistemoms.
„Jungtinės Valstijos netrukus paskelbs apie daugiau kaip 2,3 mlrd. dolerių vertės naują saugumo paramą Ukrainai“, – sakė L. Austinas.
„Šiuo paketu [...] bus suteikta daugiau oro gynybos perėmėjų, prieštankinių ginklų ir kitos svarbios amunicijos“, paimtos iš JAV atsargų, nurodė jis.
Apie tai buvo paskelbta Ukrainos gynybos ministrui Rustemui Umerovui Pentagone susitikus su L. Austinu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad vien per praėjusią savaitę Rusija Ukrainoje numetė daugiau kaip 800 valdomų aviacinių bombų.
„Ukrainai reikia būtinų priemonių, kad sunaikintų šių bombų nešėjus, įskaitant Rusijos kovinius lėktuvus, kad ir kur jie būtų. Šis žingsnis yra būtinas“, – rašė jis pranešime socialiniuose tinkluose.
Jis taip pat paragino Ukrainos sąjungininkių vadovus sušvelninti apribojimus, taikomus Vakarų ginklų naudojimui, kad ukrainiečiai galėtų smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.
17:19 | Kaliningradas – Putino ginklas prieš Lietuvą ir kitas ES šalis
Rusija naudoja su Lietuva besiribojantį Kaliningradą kaip vieną iš savo bazių, kad sutrikdytų Europos Sąjungos (ES) palydovinių sistemų veikimą, praneša „Bloomberg“, remdamasi ryšių technologijas stebinčia Jungtinių Tautų (JT) agentūra.
Straipsnyje nurodoma, kad Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Radijo taisyklių komitetas pareiškė, kad Rusija turėtų „nedelsiant nutraukti bet kokius tyčinius veiksmus, kuriais siekiama sukelti žalingus trukdžius kitų administracijų skiriamiems dažniams“.
Išvados buvo grindžiamos trikdžių signalų geolokacija, kurią taryba pavadino „itin nerimą keliančia ir nepriimtina“.
„Europos palydovinio ryšio bendrovės jau kelis mėnesius susiduria su Rusijos radijo dažnių trukdžiais, dėl kurių nutrūksta transliacijos, o bent dviem atvejais smurtinės programos pakeičia vaikams skirto kanalo turinį. Kelių NATO narių skunduose anksčiau buvo teigiama, kad trikdžiai kyla iš žemyninės Rusijos ir okupuoto Krymo“, – rašoma leidinyje.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu tvirtino nežinąs atitinkamų faktų.
16:25 | Ukraina praneša sunaikinusi Rusijos amunicijos sandėlį Kryme
Ukrainos pajėgos praneša pirmadienį sudavusios „naikinantį smūgį“ rusų amunicijos sandėliui okupuotame Kryme. Karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas tinkle „Telegram“ rašo, kad Ukrainos lėktuvai, kurių, anot rusų propagandos, jau neturėtų būti, surengė sėkmingas operacijas, informuoja agentūra „Reuters“.
M. Oleščiukas tikriausiai turėjo omenyje Rusijos gynybos ministerijos pranešimą, kuriuo remiantis, aerodrome Poltavos srityje sunaikinti penki ukrainiečių naikintuvai.
15:53 | Pokyčiai Baltijos regione: Vokietija ir Lenkija imasi lyderystės saugumo srityje
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad Vokietija turėtų būti Europos saugumo lyderė, o tai rodo, kad dviejų šalių, kurių santykiai dažnai būdavo labai įtempti, ryšiai šiltėja.
„Neįsivaizduoju, kad Vokietija negalėtų vadovauti bendram Europos, taip pat ir Lenkijos, saugumui“, – spaudos konferencijoje su Varšuvoje viešinčiu Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sakė D. Tuskas.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D. Tuskas pernai grįžo į Lenkijos ministro pirmininko postą, nutraukdamas partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri pasižymėjo griežtai antivokiška retorika, suformuotos vyriausybės valdymą.
O. Scholzo vizito metu įvyko pirmosios Lenkijos ir Vokietijos vyriausybių derybos per pastaruosius šešerius metus.
„Lenkija, kaip viena labiausiai per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusių šalių, ir Vokietija, kaip šios destrukcijos, šios Antrojo pasaulinio karo tragedijos kaltininkė, šiandien kaip laisvos, demokratinės ir europietiškos šalys turėtų kartu ir veiksmingai užtikrinti, kad Europa būtų saugi“, – pareiškė D. Tuskas.
O. Scholzas sutiko, kad „Lenkijos saugumas yra ir Vokietijos saugumas“.
„Tai reiškia, kad mes [Lenkija ir Vokietija] norime prisiimti pagrindinį vaidmenį Baltijos jūros regione NATO kontekste ir saugant rytinį ES [Europos Sąjungos] flangą“, – pridūrė jis.
Šalių vadovai aptarė bendradarbiavimą gynybos srityje, taip pat kovą su neteisėta imigracija prie Lenkijos rytinės sienos su Baltarusija.
14:59 | Milžiniškas gaisras Rusijos mieste Kurske – neoficialiai pranešama apie smūgį karinei bazei
„Telegram“ kanalai skelbia, kad Rusijos mieste Kurske antradienio popietę kilo didžiulis gaisras. „Nexta“ skelbia, kad, pasak atvirosios duomenų žvalgybos (OSINT) analitikų, dega Centrinė aviacijos technikos bazė. Tačiau oficialaus patvirtinimo nėra.
Pranešama, kad gaisro vietoje kilo didžiulis dūmų stulpas, kuris buvo matomas įvairiose miesto dalyse.
Kursko srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas patvirtino gaisro faktą, tačiau nenurodė vietos.
„Šiuo metu gaisras gesinamas Kursko centre. Įvykio vietoje dirba 10 specialiosios technikos vienetų ir 60 Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Kursko srities darbuotojų. Gaisras buvo lokalizuotas. Informacijos apie nukentėjusiuosius negauta. Gaisro priežastys nustatinėjamos“, – „Telegram“ rašė gubernatorius.
14:09 | V. Zelenskis V. Orbanui: Ukrainai reikia teisingos taikos
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis Kyjive viešinčiam Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui antradienį pareiškė, kad Ukrainai reikia teisingos taikos.
Tuo metu V. Orbanas, atvykęs į Kyjivą pirmojo vizito nuo plataus masto karo pradžios, ragino siekti „greitų paliaubų“.
V. Orbanas nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, yra viešai užsipuolęs Europos finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai – ilgas savaites blokavo 50 mlrd. eurų pagalbos paketą.
Nuo 2010 metų valdžioje esantis nacionalistų lyderis taip pat pasmerkė Briuselio žingsnį pradėti oficialias derybas su Ukraina dėl narystės Europos Sąjungoje, nors jis ne vetavo, o susilaikė. Jis taip pat kaltinamas, kad, nepaisant karo, išlaiko šiltus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
13:42 | Precedento neturintis Kremliaus žingsnis: povandeniniai atakos laivai – Airijos jūroje
Nuo 2022 m., kai įvyko pilno masto invazija į Ukrainą, Rusijos atakos povandeniniai laivai du kartus vykdė misijas Airijos jūroje, todėl Didžiosios Britanijos kariuomenė ėmėsi priemonių apsaugoti savo teritorinius vandenis nuo precedento neturinčio Kremliaus žingsnio. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais.
13:15 | Rusija pranešė per smūgį į oro bazę sunaikinusi penkis Ukrainos lėktuvus
Antradienį Rusija pareiškė, kad per smūgį į oro bazę sunaikino penkis Ukrainos karo lėktuvus, Kyjivui rengiantis ilgai laukiamų naikintuvų F-16 atvykimui.
Rusijos gynybos ministerija pranešė paleidusi raketas „Iskander-M“ į oro bazę netoli vidurio Ukrainoje esančio Mirgorodo miesto, maždaug už 150 kilometrų nuo Rusijos sienos. „Dėl Rusijos kariuomenės smūgio buvo sunaikinti penki veikiantys daugiafunkciai naikintuvai SU-27, apgadinti du remontuojami“, – sakoma pranešime „Telegram“ kanale.
Patikrinti šios informacijos ir filmuotų kadrų autentiškumo nebuvo galimybės.
12:44 | Lietuvos trispalve pasipuošęs rusas padegė Rusijos vėliavą
Rusijos gyventojas buvo nuteistas 10 metų kalėti dėl praėjusiais metais Chimkuose sudegintos valstybinės vėliavos ir „planų kariauti už kitą valstybę“.
12:24 | Rusai kaip reikiant bijo dėl Krymo – prie populiaraus paplūdimio įrengė oro gynybos sistemą
Partizaninis judėjimas „Ateš“ „Telegram“ skelbia viename iš populiarių Krymo paplūdimių užfiksavęs rusų priešlėktuvinės gynybos sistema „Tor-M2“.
„Rusai pasirinko dar vieną „idealią“ vietą savo priešlėktuvinei raketų sistemai įrengti“, – sakoma pranešime, prie kurio pridėtos aptikto komplekso nuotraukos.
Partizanai pranešė, kad „Tor-M2“ buvo įrengta tiesiai virš paplūdimio, todėl vietos gyventojams vėl kilo pavojus.
„Greičiausiai tai viena paskutinių šio komplekso nuotraukų“, – svarsto partizanai, omenyje turėdami tai, kad Ukrainos pajėgos gali jį sunaikinti.
Rusijos gynybos bendrovės „Almaz-Antej“ sukurta „Tor-M2“ yra patobulinta trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos „Tor-M1“ versija. Ji kainuoja apie 25 mln. dolerių (23,3 mln. eurų).
11:49 | Ukrainai kilo rimta problema – iki metų pabaigos turi pašaukti 200 tūkst. naujų karių
Kareivių trūkumas yra egzistencinė Ukrainos problema. Iki metų pabaigos į kariuomenę turi būti mobilizuota 200 000 žmonių, rašo Vokietijos leidinys „Die Welt“.
11:13 | Rusijos kariai Donecko srityje per parą pražudė keturis civilius, dar 27 sužeidė
Per pastarąsias 24 val., liepos 1 d., Rusijos kariuomenė pražudė keturis Donecko srities gyventojus, o dar 27 sužeidė.
Tai feisbuke pranešė šio Ukrainos regiono valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Liepos 1 d. rusai pražudė keturis Donecko srities gyventojus: du – Ukrajinske, vieną – Novodmitrivkoje ir Selydovėje. Per dieną regione buvo sužeisti dar 27 žmonės“, – nurodė jis.
10:37 | Rusų agentai nekliudomi siaučia Europos širdyje, o pinigus įsiveža per Lietuvą, skelbia spec. tarnybų atstovai
Samdomi žudikai, vasarį Ispanijoje nušovę rusų pabėgėlį pilotą Maksimą Kuzminovą, pinigus gavo iš rusų „diplomatų“ Vienoje, išsiaiškino „The Wall Street Journal“. Rusų agentūra Europoje naudojasi diplomatinėmis privilegijomis ir pinigus netrukdomai į žemyną įsiveža per Lietuvą, tikina kalbinti austrų spec. tarnybų atstovai.
10:08 | Rusų nuostoliai
Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. liepos 2 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 545 090 karių, įskaitant 1 280 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 val., feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 8 107 (+8) Rusijos tankus, 15 566 (+16) šarvuotąsias kovos mašinas, 14 655 (+56) artilerijos sistemas, 1 114 (+3) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 874 oro gynybos sistemas, 360 lėktuvų, 326 sraigtasparnius, 19 787 (+74) automobilius, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 11 641 (+21) droną, 2 452 (+4) specialiosios technikos vienetus ir 2 335 (+2) sparnuotąsias raketas.
09:39 | V. Orbanas atvyko į Kyjivą pirmojo vizito nuo plataus masto karo pradžios
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį atvyko į Kyjivą pirmojo vizito nuo plataus masto karo pradžios, pranešė vyriausybė.
Jis turi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pagrindinė derybų tema bus galimybė pasiekti taiką karo draskomoje šalyje. V. Orbanas ir V. Zelenskis taip pat aptars aktualius Vengrijos ir Ukrainos dvišalių santykių klausimus, tikimasi, kad tarp jų bus ir vengrų mažumos Užkarpatėje, Vakarų Ukrainoje, teisės.
08:57 | Kryme atakuotas rusų karinis dalinys – gyventojus pribloškė netikėtas vaizdas ore
Pirmadienio vakarą apie 19 val. pasirodė pranešimai apie sprogimus Krymo Balaklavo rajone. Kaip rašo „Telegram“ kanalas „Krymkij Veter“, iš tos vietos ėmė kilti neįprasti tiršti juodi dūmai.
Praėjus pusvalandžiui Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas paskelbė, kad Sevastopolyje suveikė priešlėktuvinė gynyba, visos tarnybos yra parengtyje, o kariuomenė dirba naikindama oro taikinius.
Po valandos M. Razvožajevas pranešė, kad, „matyt, dega privačių namų tvoros, gaisras kilo miško juostoje“.
Tačiau 21.04 val. „Krymskij Veter“ pranešė, kad sprogimas ir gaisras įvyko kariniame dalinyje netoli Flotskės (Karano) kaimo Balaklavos rajone ir paskelbė palydovines nuotraukas.
08:26 | Po pasikėsinimo nužudyti Kyjive mirė Kazachstano opozicijos žurnalistas A. Sadykovas
Kyjive mirė Kazachstano opozicijos žurnalistas Aydosas Sadykovas, po pasikėsinimo ištiktas gilios komos. Apie tai feisbuke pranešė jo žmona Natalija Sadykova, pranešė „Ukrinform“.
„Aydosas Sadikovas mus paliko šiandien 3 val. Kyjivo laiku. Mano brangus vyras, mūsų trijų vaikų tėvas, puikus kazachų tautos sūnus. Aydosas atidavė gyvybę už Kazachstaną, priėmė kankinio mirtį nuo žudikų rankų. Aydosas 13 dienų kovojo už savo gyvybę reanimacijoje, bet stebuklas neįvyko. Jo mirtis gula ant (Kazachstano prezidento Kasimo Žomarto) Tokajevo sąžinės“, – sakė jo žmona.
Birželio 18 d. Kyjivo Ševčenkos rajone nenustatytas užpuolikas pribėgo prie automobilio, kuriame buvo A. Sadykovas ir jo žmona. Vyras šovė į žurnalistą ir pabėgo. Byloje dėl pasikėsinimo į žurnalistą įtariami du asmenys. Nustatyta, kad abu įtariamieji pabėgo iš Ukrainos.
07:52 | Rusai 38 kartus atakavo savo teritoriją raketomis
Kelios dešimtys sparnuotųjų raketų, kuriomis Rusija bandė smogti Ukrainos pasieniui, per klaidą nukrito jos pačios teritorijoje, praneša „The Washington Post“.
Vidiniame Rusijos dokumente, su kuriuo susipažino leidinys, atskleidžiama, kad nuo 2023 m. balandžio iki 2024 m. balandžio mažiausiai 38 bombos nukrito Belgorodo pasienio srityse, iš jų mažiausiai keturios – pačiame Belgorodo mieste.
07:36 | Maskva už akių nuteisė populiarų Ukrainos laidų vedėją, žurnalistą D. Hordoną
Rusijos karinis teismas pirmadienį už akių nuteisė populiarų Ukrainos „YouTube“ vaizdo tinklaraštininką ir žurnalistą Dmytro Hordoną už viešus raginimus nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną.
Maskvos karinis teismas D. Hordonui, dar žinomam kaip Dmitrijus Gordonas, skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę, pranešė naujienų agentūra TASS.
Nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusija teisia savo oponentus už akių, toliau vykdydama represijas.
56 metų D. Hordonas yra žinomas Ukrainos vardas, turintis milijonus sekėjų socialiniuose tinkluose.
07:00 | Masinė panika Belgorode: gyventojams dalijamos neperšaunamos liemenės ir šalmai
Belgorodo srities valdžia išdalijo asmenines apsaugos priemones su Ukraina besiribojančių kaimų gyventojams, pranešė „Pepel“, kurį cituoja rusų opozicinis leidinys „The Moscow Times“.
Šalmai ir neperšaunamos liemenės buvo išduotos Graivorono rajono gyvenviečių gyventojams.
