Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:36 | Numuštos rusų raketos, dronai
Kyjivo ginkluotosios pajėgos penktadienį numušė 2 sparnuotąsias rusų raketas „Kalibr“, rašo CNN.
Ukrainos oro pajėgų vadavietės „Pietūs“ teigimu, šios rusų raketos buvo paleistos ir Juodosios jūros, tačiau galiausiai abi raketos buvo numuštos – vieną Chersono, o kita Mykolajivo regione.
Tuo metu Mykolajivo regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas penktadienį paviešino vaizdinę medžiagą, kurioje matyti, kaip Ukrainos oro gynybos sistemos numuša rusų karinius dronus.
The head of the #Mykolaiv regional military administration, Vitaliy Kim, published a video with the work of Ukrainian air defense on Russian drones in the Mykolaiv region. pic.twitter.com/TDKydEwfGA
REKLAMAREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) November 4, 2022
22:48 | A. Blinkenas: branduolinio ginklo panaudojimas turėtų katastrofinių pasekmių
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį teigė, kad jeigu Kremlius panaudos branduolinį ginklą, Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui ir pačiai tautai tai turėtų pražūtingų pasekmių, rašo CNN.
Šį pareiškimą A. Blinkenas išsakė G-7 viršūnių susitikimo metu.
„Kartu su G-7 ir kitomis pasaulio valstybėmis stengiamės paaiškinti, kad bet koks branduolinio ginklo panaudojimas prezidentui V. Putinui ir Rusijai atneštų katastrofinių pasekmių“, – kalbėjo jis.
21:43 | Privati karinė grupė „Wagner“ atidaro savo pirmąją oficialią būstinę Rusijoje
Jevgenijus Prigožinas, neseniai patvirtinęs, kad jis įkūrė šią grupę, kurios kovotojai yra veikę Ukrainoje, taip pat Lotynų Amerikos bei Afrikos šalyse, apie būstinės atidarymą praėjusią savaitę paskelbė savo bendrovės „Concord“ puslapyje socialiniuose tinkluose. Apie tai pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Daugiaaukštis pastatas su blizgiu stiklo fasadu ir didele balta iškaba „Wagner“ duris atvėrė penktadienį.
Pilkais pastato koridoriais vaikštinėjo maskuojančią uniformą dėvintys žmonės, apžiūrinėję dronų ekspoziciją.
„Privačios karinės bendrovės „Wagner“ centro užduotis – parūpinti patogią aplinką, kurioje būtų kuriamos naujos idėjos, kaip gerinti Rusijos gynybos pajėgumus“, – pareiškė J. Prigožinas savo pranešime.
Praėjusį mėnesį J. Prigožinas padarė galą daug metų sklandžiusioms kalboms, pripažinęs, kad jis įkūrė šią grupę.
„Wagner“, kuri Ukrainoje pasirodė 2014-aisiais, Vakarai įtaria nešvarių Kremliaus darbų vykdymu tokiose šalyse kaip Sirija ir Centrinė Afrikos Respublika. Rusija šiuos kaltinimus neigia.
Samdinių grupė ir jos lyderis pastaruoju metu ėmė vaidinti vis svaresnį vaidmenį Rusijos vadinamojoje specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainoje.
21:11 | Ukrainoje nukauta 500 rusų kalinių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įsaką, kuris leidžia į kariuomenę mobilizuoti tuos asmenis, kurie anksčiau buvo teisti ar turi lygtinį teistumą dėl nužudymo, plėšimų, grobstymo, prekybos narkotikais ir daugelio kitų sunkių nusikaltimų, kurie yra numatyti šalies Baudžiamajame kodekse.
Visgi surinkti duomenys rodo, kad per du mėnesius daugiau kaip 500 kalinių, dalyvavusių kare Ukrainoje, jau žuvo, rašo NEXTA.
Pastebima, kad šiuos kalinius įstoti į kariuomenę ragino oligarchas, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikas Jevgenijus Prigožinas.
In two months, more than 500 prisoners, recruited by the head of the Wagner PMC Prigozhin, died in #Ukraine.
— NEXTA (@nexta_tv) November 4, 2022
The Insider conducted its own investigation and published their names and photos.
🔗 https://t.co/JhAQplm8fY pic.twitter.com/1lo3TzfSeJ
20:43 | JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais apsilankė Ukrainoje
JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sallivanas, niekam iš anksto nepranešęs, lankėsi Ukrainos sostinėje Kijive, rašo CNN, remdamasi vieno iš administracijos pareigūno teigimu.
20:37 | V. Putinas mėgina „sušaldyti ukrainiečius, kad šie jam paklustų“ – A. Blinkenas
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį apkaltino Rusiją mėginant keršyti už pralaimėjimus mūšio lauke Ukrainoje taikantis į šalies infrastruktūrą ir paliekant civilius be gyvybiškai svarbių paslaugų.
„Prezidentas [Vladimiras] Putinas, regis, yra nusprendęs, kad jeigu jis negali užvaldyti Ukrainos jėga, jis mėgins ją sušaldyti, kad ji jam paklustų“, – pareiškė jis po Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimo Vokietijoje.
Rusijos pajėgos jau kelias savaites raketomis ir vadinamaisiais dronais kamikadzėmis apšaudo Ukrainos infrastruktūrą, matyt, tikėdamosi, kad šaltą žiemą Ukrainos visuomenė ir jos kaimynai bus nusiteikę prieš karą.
Per pastarąjį mėnesį Rusija savo smūgiais sunaikino maždaug trečdalį šalies elektrinių. Vyriausybė paragino ukrainiečius kuo labiau taupyti elektrą.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) šią savaitę pareiškė, kad G-7 padės Ukrainai, tiekdamas generatorius ir šildytuvus, kad ši galėtų išgyventi žiemą.
19:55 | Ukrainos ministras: šalis turi pakankamai gamtinių dujų atsargų
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis teigė, kad, vertinant numatytus importo mastus, Ukraina, Rusijai ir toliau paleidžiant raketas į vandens ir šildymo infrastruktūrą, šiai žiemai yra tinkamai apsirūpinusi dujų atsargomis.
D. Šmyhalio pastebėjimu, Ukraina šiuo metu savo požeminėse saugyklose turi 14,5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.
19:29 | O. Scholzas kreipėsi į Kinijos lyderį
Kinijos lyderis Xi Jinpingas susitikimo metu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu paragino pasaulio bendruomenę nenaudoti branduolinio ginklo panaudojimo grasinimų ir siekti išvengti branduolinio karo, rašo NEXTA.
Savo ruožtu Vokietijos kancleris O. Scholzas paragino Kinijos lyderį daryti įtaką Rusijai, siekiant išvengti tolimesnės karinės padėties eskalacijos.
Xi Jinping, during a meeting with Olaf Scholz, called on the world community to "reject the threat of nuclear weapons" and oppose nuclear war.
Olaf Scholz asked the Chinese leader to use #China's influence over #Russia to prevent further escalation. pic.twitter.com/LexIv04jXiREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) November 4, 2022
18:40 | JAV perduos Ukrainai dar daugiau karinės technikos
Penktadienį Pentagonui paskelbus žinią apie tai, kad Ukrainai bus suteikta karinė pagalba, kurios vertė siekia 400 mln. JAV dolerių, aiškėja, kokia karinė technika bus perduota Kyjivui.
UNIAN, remdamasi Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh, rašo, kad Ukrainai bus perduota: „Hawk“ oro gynybos sistemų, sutaisytųT-72 tankų, 250 šarvuotų karinių transporto priemonių M1117, 40 šarvuotų katerių, taip pat 1 100 „Phoenix Ghost“ dronų.
Primenama, kad kiek anksčiau JAV ir Olandija sutiko sutaisyti 90 čekams priklausančių tankų, kurie vėliau būtų siunčiami į Ukraina.
18:10 | Maskvos primesta valdžia Chersone paskelbė ištisą parą galiosiančią komendanto valandą
„Chersono mieste nėra absoliučiai jokių apribojimų, kurie varžytų miesto gyvenimą“, – platformoje „Telegram“ pranešė Maskvos paskirtas pareigūnas Kirilas Stremousovas, kurio pirmasis pranešimas apie komendanto valandą, paskelbtas toje pat platformoje, buvo suredaguotas.
Pirmame vaizdo pranešime jis pareiškė: „Chersono mieste paskelbta komendanto valanda, kuri tęsis 24 valandas, ištisą parą, kad galėtume apginti savo miestą.“
Po to jis paskelbė antrą vaizdo pranešimą, kuriame komendanto valandos jau neminėjo, o po to – ir trečiąjį pranešimą, kuriame paneigė, jog mieste nustatyta kokių nors apribojimų.
„Chersone šiuo metu viską visiškai kontroliuoja kariuomenės ir teisėsaugos pajėgos“, – parašė jis po paskutiniu platformoje paskelbtu vaizdo įrašu.
Visgi jis vėl pakartojo raginimus gyventojams išvykti iš miesto.
Rusijos kariuomenė anksčiau penktadienį pareiškė, kad kasdien iš Maskvos okupuoto Chersono regiono „evakuojama daugiau kaip 5 000 civilių gyventojų“.
„Kariniai inžinieriai kasdien į kairįjį Dnipro upės krantą perkelia iki 1 200 civilinių transporto priemonių – tiek sunkvežimių, tiek lengvųjų automobilių – ir daugiau kaip 5 000 civilių gyventojų“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Ketvirtadienį Kyjivas pakartojo, kad šiuos veiksmus laiko „tremtimi“, ir teigė, kad juos „lydi Rusijos okupantų vykdomas pramonės, infrastruktūros, kultūros, švietimo ir medicinos įstaigų, taip pat privačių namų ir butų plėšimas“ pietuose.
Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad civiliai gyventojai turėtų būti išvežti iš Chersono.
Per gėlių padėjimo ceremoniją Maskvos Raudonojoje aikštėje jis sakė, kad „civiliai gyventojai neturėtų nukentėti nuo apšaudymo, puolamųjų, kontrpuolimo ir kitų priemonių“.
„Dabar tie, kurie gyvena Chersone, turi būti išgabenti iš pavojingiausių karo veiksmų zonos“, – žurnalistams sakė V. Putinas.
Kyjivas smerkia savo piliečių, gyvenančių Rusijos okupuotuose regionuose, „masinį priverstinį perkėlimą“.
„Rusijos okupacinė administracija pradėjo masinį priverstinį kairiojo Chersono srities kranto gyventojų perkėlimą... į laikinai okupuotą Krymą arba į Rusiją“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Panašius trėmimus Rusija taip pat vykdo Zaporižios, Luhansko ir Donecko srityse, taip pat Kryme“, – teigiama jame.
Kyjivo pajėgos, pasiekusios didelių laimėjimų Ukrainos rytuose ir pietuose, ruošiasi įnirtingam mūšiui, kad susigrąžintų pagrindinį regiono miestą Chersoną ir aplinkines vietoves dešiniajame Dnipro krante.
Miestas, kuriame iki karo gyveno apie 288 000 žmonių, buvo vienas pirmųjų, užimtų Maskvos pajėgų po to, kai V. Putinas vasario mėnesį pasiuntė karius per sieną. Jo susigrąžinimas būtų svarbi pergalė Kyjivui.
17:43 | G-7: Rusijos mesti kaltinimai Ukrainai yra nepagrįsti
Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai penktadienį susitikimo metu Vokietijoje pareiškė, kad jeigu Rusija panaudos branduolinį ginklą, Kremlius sulauks itin griežtų pasekmių, rašo CNN.
Ministrai savo ruožtu teigė, kad branduolinė Kremliaus retorika yra nepriimtina, be to, paminėjo, kad Rusijos mesti kaltinimai dėl neva Ukrainos rengiamo plano panaudoti „nešvariąją bombą“.
„Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) patvirtino, kad šie kaltinimai yra nepagrįsti, ir mes vertiname Ukrainą už jos skaidrumą“, – sakė ministrai.
17:30 | JAV pranešė apie paramą Ukrainai
Pentagono atstovai penktadienį pranešė apie skiriamą 400 mln. JAV dolerių vertės pagalbą, siekiant užtikrinti Ukrainos saugumą, rašo „SkyNews“.
17:00 | G-7 paragino naftą išgaunančias šalis didinti gavybą
Praėjus mėnesiui po to, kai naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC+ nusprendė drastiškai sumažinti gavybą, penktadienį Septynių turtingųjų valstybių grupė paragino ją padidinti kainų sumažinimui.
Gavybos didinimas turėtų padėti „sumažinti dėl karo Ukrainoje atsiradusius svyravimus energijos rinkose“, teigiama Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų pareiškime, išplatintame po derybų Vokietijoje.
Jame pažymima, kad G-7 pasiryžusi „artimiausiomis savaitėmis“ baigti įgyvendinti rusiškos naftos kainų ribojimo mechanizmą, taip siekiant sumažinti Kremliaus pajamas, apriboti Rusijos karo mašinos veikimo Ukrainoje finansavimą ir suvaldyti sparčiai augančias energijos kainas.
Trylika OPEC narių, vadovaujamų Saudo Arabijos, ir 10 jų sąjungininkių, vadovaujamų Maskvos (vadinamoji OPEC+ grupė), praėjusį mėnesį nusprendė nuo lapkričio gavybą sumažinti 2 mln. barelių per parą. Tačiau netrukus Rijadas pripažino, kad gavybą veikiausiai pavyks apkarpyti tik maždaug 1 mln. barelių per parą, nes kelioms OPEC narėms pernelyg sudėtinga tai padaryti.
Savo ruožtu Vašingtonas patikino, kad viršutinė riba rusiškos naftos kainai, kuri turėtų įsigalioti gruodį, neturės įtakos OPEC narėms.
16:21 | G-7 pasmerkė „neatsakingą Rusijos branduolinę retoriką“
Didysis septynetas (G-7) penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino neseniai išsakytų pastabų apie branduolinius ginklus ir pareiškė, kad bet koks tokių ginklų panaudojimas turėtų „rimtų pasekmių“.
„Neatsakinga Rusijos branduolinė retorika yra nepriimtina“, – po dvi dienas trukusių derybų Vokietijos Miunsterio mieste pareiškė G-7 užsienio reikalų ministrai.
16:00 | G-7 įkurs naują mechanizmą, skirtą nukreipti pagalbą Ukrainos infrastruktūros atstatymui
Didysis septynetas (G-7) susitarė dėl naujos struktūros, padėsiančios nukreipti pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai, kad ji galėtų atstatyti savo infrastruktūrą, penktadienį pareiškė grupės užsienio reikalų ministrai.
„Šiandien įkuriame G-7 koordinavimo mechanizmą, skirtą padėti Ukrainai suremontuoti, atkurti ir apsaugoti jos ypatingos svarbos energetikos ir vandens infrastruktūrą“, – sakė ministrai po susitikimo vakariniame Vokietijos Miunsterio mieste.
14:53 | Rusijos galvažudžių armija: atbuvusiems bausmę jau leidžiama tai daryti oficialiai, esamiems – pusiau legaliai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įsaką, kuris leidžia į kariuomenę mobilizuoti tuos asmenis, kurie anksčiau buvo teisti ar turi lygtinį teistumą dėl nužudymo, plėšimų, grobstymo, prekybos narkotikais ir daugelio kitų sunkių nusikaltimų, kurie yra numatyti šalies Baudžiamajame kodekse.
Toks įsakas formaliai leidžia mobilizuoti šimtus tūkstančių lygtinai nuteistųjų arba jau atbuvusių savo bausmę kolonijose žmonių, kuriems anksčiau Rusijos kariuomenėje tarnauti buvo draudžiama.
BBC kalbinti Rusijos teisininkai tvirtino, kad tokio pobūdžio įstatymų pakeitimai rodo apie planuojamas naujas mobilizacijos bangas ir leidžia jėgos struktūrų atstovams naudoti spaudimą prieš buvusius kalinius, kad šie sutiktų „savanoriškai“ eiti į kariuomenę, vietoje „naujo straipsnio“.
V. Putino „pilkasis kardinolas“ J. Prigožinas pastaruosius mėnesius keliauja po Rusijos kalėjimus ir ten verbuoja asmenis į savo privačią kariuomenę „Wagner“. Tūkstančiai kalinių yra siunčiami į frontą, kur išbuvę bent 6 mėnesius turės teorinę teisę grįžti atgal ir gauti visišką amnestiją. Kokiais įstatymai remiantis už sunkius nusikaltimus nuteisti ir dar savo bausmės neatlikę asmenys yra paleidžiami į laisvę, Rusijoje pasakyti negali niekas.
14:32 | G-7 ragina Rusiją pratęsti susitarimą dėl grūdų
Didysis septynetas (G-7) nori, kad Rusija pratęstų susitarimą, leidžiantį saugiai gabenti grūdų siuntas iš Ukrainos, penktadienį Vokietijoje vykusiose derybose sakė aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas.
„Visi sutarė, kad reikia pratęsti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – teigė pareigūnas.
Vakarų Vokietijos Miunsterio mieste dvi dienas vykstančiose G-7 diplomatijos vadovų derybose svarbiausias darbotvarkės klausimas – karas Ukrainoje.
Valstybių klubas „palankiai vertina Jungtinių Tautų pastangas įtikinti Rusiją pratęsti“ susitarimą dėl grūdų, sakė pareigūnas.
Grūdų gabenimas iš Ukrainos buvo atnaujintas ketvirtadienį, kai Rusija po tarptautinio spaudimo grįžo prie susitarimo, leidžiančio saugią jų kelionę.
Tačiau Maskva teigė, kad dar nenusprendė, ar pratęsti susitarimą dėl grūdų po lapkričio 19 dienos, tai yra po pirminiame tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai sudarytame susitarime, kuriuo siekta išvengti pasaulinės maisto krizės, numatytos pratęsimo datos.
Kinijoje viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taip pat paragino pratęsti susitarimą.
„Badas neturi būti naudojamas kaip ginklas“, – penktadienį sakė O. Scholzas.
14:21 | Mobilizacija Rusijoje, nepaisant vadovybės pareiškimų, bus tęsiama – analitikai
13:57 | Sunaikinta rusų bazė Chersone
Penktadienio naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai sunaikino rusų karinę bazę Chersono srityje, Oleškos miesto apylinkėse, apie tai „Telegram“ pranešė miesto meras Jevhenijus Riščiukas:
„Šiąnakt buvo apšaudytas viešbučių kompleksas „Auksinis fazanas“ netoli Radensko kaimo Chersono srityje. Užfiksuotas smūgis“.
Mero teigimu, netrukus po smūgio įvykio vietoje dvi valandas vyko detonacija.
Anot jo, kol kas informacijos apie rusų pajėgų patirtus nuostolius nėra, o rusai savo ruožtu vietinių neprisileidžia prie sprogimų vietos.
„Preliminariais duomenimis, kompleksas yra visiškai sunaikintas“, – pridūrė meras, rašo UNIAN.
13:37 | Vokietijos kancleris O. Scholzas ragina Kiniją daryti įtaką Rusijai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad penktadienį vykusiose derybose Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pasakė, kad nori, kad Pekinas pasinaudotų savo „įtaka“ Maskvai, siekiant sustabdyti karą Ukrainoje.
„Prezidentui Xi [Jinpingui] pasakiau, kad Kinijai svarbu pasinaudoti savo įtaka Rusijai, – sakė O. Scholzas. – Rusija turi nedelsiant nutraukti atakas, nuo kurių kasdien kenčia civiliai gyventojai, ir pasitraukti iš Ukrainos.“
13:06 | Putinas įvardijo mobilizuotų rusų skaičių
Rusijos prezidentas V. Putinas paskelbė, kad šalyje mobilizuota 318 tūkst. rezervistų, iš jų jau 49 tūkst. vykdo karines užduotis. Rusijos karinė vadovybė šią savaitę paskelbė baigianti mobilizaciją, tačiau Rusijos prezidentas oficialiai mobilizaciją baigiančio įsako taip ir neišleido.
Kremliaus vadovas pareiškė, kad iš Chersono, kur yra karo veiksmų zona, reikia išvežti vietos gyventojus – „civiliai neturi kentėti“. Rusija pastarąsias kelias savaites vykdo Chersono „evakuaciją“, tačiau išvykti iš miesto į Rusiją pasirinko tik nedidelė dalis gyventojų. Likę laukia Ukrainos kariuomenės atėjimo.
Tuo metu Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka eilinį sykį pareiškė, kad „nėra planų siųsti baltarusių karių į Ukrainą“.
12:37 | Britų žvalgyba: rusų karo vadai, tikėtina, leidžia šaudyti dezertyrus
Naujausioje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje skelbiama, kad „dėl žemos moralės ir nenoro kovoti Rusijos pajėgos tikriausiai pradėjo dislokuoti „barjerinius karius“ arba „blokuojančius dalinius“.
„Šie daliniai grasina nušauti savo besitraukiančius karius, kad paskatintų puolimą, ir buvo panaudoti ankstesniuose Rusijos pajėgų konfliktuose“, – rašo britų žvalgai.
Taip pat, kaip teigiama ataskaitoje, „neseniai Rusijos generolai tikriausiai norėjo, kad jų karininkai pasitelktų ginklus prieš dezertyrus, įskaitant galimybę į juos šaudyti jiems nevykdant įsakymų po įspėjimo“.
„Generolai taip pat tikriausiai norėjo išlaikyti gynybines pozicijas iki mirties. Dezertyrų šaudymo taktika greičiausiai liudija žemą Rusijos pajėgų kokybę, moralę ir drausmę“, – teigiama ataskaitoje.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 04 November 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) November 4, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/CWHuZrKery
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/bYLF2ONZOR
12:08 | Medvedevo religiniai marazmai: paskelbė apie Rusijos kovą su Šėtonu
11:32 | Lenkijos kariuomenės vadas: reikia balanso tarp ginklų teikimo Ukrainai ir šalies saugumo
Lenkija stengiasi išlaikyti balansą tarp karinės paramos nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai ir savo šalies saugumo poreikių užtikrinimo, sako Vilniuje viešintis Lenkijos kariuomenės vadas Rajmundas T. Andrzejczakas.
Jis pabrėžia, jog tai yra ir tarptautinė atsakomybė.
„Balansavimas tarp įrangos Ukrainai teikimo, išlaikant jos kariuomenės galimybę kovoti, yra tarptautinė atsakomybė, didžiausia dilema. Tai ne tik kariuomenės, tai ir šalies, tautos požiūrio klausimas. Ką mes darome, bandome strategiškai numatyti, kiek ginkluotės bus pakankamai Ukrainos kariuomenei, o kiek jau būtų per daug žiūrint iš mūsų nacionalinio saugumo užtikrinimo perspektyvos“, – penktadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė R. T. Andrzejczakas.
Jis taip pat teigė, kad Lenkija ir Lietuva yra lyderės paramos Ukrainai klausimu regione ir reikia klausti kitų šalių, kiek jos investuoja į gynybą, skiria paramos besiginančiai šaliai, nes karo Ukrainoje baigtis dešimtmečiams nulems tiek Europos, tiek viso pasaulio saugumą.
10:52 | Indonezijos prezidentas: V. Putinas dar nenusprendė, ar dalyvaus G-20 viršūnių susitikime
Į karą prieš Ukrainą pasinėręs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nenusprendė, ar dalyvaus šį mėnesį vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių viršūnių susitikime, penktadienį duodamas interviu sakė priimančiosios šalies – Indonezijos – lyderis.
Didžiausių pasaulio ekonomikų susitikimą nustelbė Rusijos invazija į kaimyninę šalį, abiem pusėms tęsiant mūšį be reikšmingų pokyčių.
Indonezijos prezidentas Joko Widodo teigė, jog V. Putinas trečiadienį telefonu jam pasakė, kad jo dalyvavimas dviejų dienų susitikime kurortinėje Balio saloje tebekybo ant klaustuko.
„Jis (Putinas) norėjo dalyvauti, bet šiuo metu negali apsispręsti“, – penktadienį publikuotame interviu vietos laikraščiui „Kompas“ sakė J. Widodo.
Rugpjūtį jis pareiškė, kad Rusijos lyderis priėmė Džakartos kvietimą į viršūnių susitikimą lapkričio 15–16 dienomis, nepaisant Vakarų spaudimo neleisti Maskvai jame dalyvauti ir didėjančios Kremliaus tarptautinės izoliacijos.
10:15 | Putinas tikisi, kad Rusijos karius išgelbės „generolas Žiema“ – Borrellis
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis įsitikinęs, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino lūkestis, kad „generolas Žiema“ padės jam laimėti karą prieš Ukrainą, yra klaidingas.
Tai jis pareiškė ketvirtadienį Miunsteryje, Vokietijoje, kur vyksta G7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. J. Borrellis taip pat priminė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Europos Sąjunga Ukrainai jau skyrė paramos už 22 mlrd. eurų.
„Skaičiuoju tik 3 milijardus eurų iš Europos taikos fondo, o 19 milijardų eurų ateina iš Europos Sąjungos ir valstybių narių finansinės, ekonominės paramos Ukrainai: humanitarinei paramai, aprūpinimui medžiagomis, kad ukrainiečiai galėtų išgyventi žiemą.
Artėja žiema, Putinas laukia, kol ateis „generolas Žiema“ ir palaikys Rusijos kariuomenę. Dabar labiau nei bet kada turime remti Ukrainą ir Ukrainos žmones. Jie kovoja, gina savo šalį, o mes turime moralinę pareigą juos palaikyti“, – sakė J. Borrellis, skelbia „Ukrinform“.
09:40 | Kyjivas smerkia „masinį priverstinį perkėlimą“ iš okupuotų teritorijų
Kyjivas ketvirtadienį pasmerkė savo piliečių, gyvenančių Rusijos okupuotuose regionuose, „masinį priverstinį perkėlimą“.
„Rusijos okupacinė administracija pradėjo masinį priverstinį kairiojo Chersono srities kranto gyventojų perkėlimą... į laikinai okupuotą Krymą arba į Rusiją“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Panašius trėmimus Rusija taip pat vykdo Zaporižios, Luhansko ir Donecko srityse, taip pat Kryme“, – teigiama jame.
Antradienį Rusijos okupacinė valdžia pietinėje Chersono srityje paskelbė, kad kairiajame Dnipro upės krante bus vykdoma daugiau „evakuacijų“.
08:49 | Pagrindiniai karo Ukrainoje organizatoriai – FSB ir Rusijos saugumo tarybos vadai: „The Times“
Britų leidinys „The Times“ teigia, kad pagrindiniai Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą iniciatoriai buvo Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius Aleksandras Bortnikovas ir Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.
„The Times“ taip teigia remdamasis savo šaltiniais Rusijos vyriausybėje. Šaltinių teigimu, būtent A. Bortnikovas ir N. Patruševas esą suprato, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jau beveik 70 metų ir kitos tokios progos įtikinti jį kariauti nebebus.
Tuo pat metu gynybos ministras Sergejus Šoigu, leidinio šaltinių teigimu, kiek dvejojo dėl puolimo būtinybės.
„Iki 2021 metų vasaros vidurio artimiausiame Putino draugų ir patarėjų rate susiformavo „kritinė masė“ nuomonių apie būtinybę surengti „ryžtingą karinį smūgį“...
O 2021 metų vasaros pabaigoje aukščiausios saugumo pajėgos – Patruševas ir Bortnikovas – jau buvo priėmę „fundamentalų sprendimą“ dėl invazijos būtinybės. Beliko tik surinkti reikiamas pajėgas ir įtikinti pagrindinį Rusijos lyderį – Putiną – pradėti operaciją“, – tvirtino vienas iš leidinio šaltinių Rusijos vyriausybėje.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pasak „The Times“, puikiai žinojo, kad V. Putino artimoje aplinkoje jau buvo tvirtas ketinimas kariauti, nors pats S. Lavrovas iki pat išpuolio išvakarių nežinojo, kad Rusijos planai apims atakas prieš Kyjivą, tvirtina leidinio šaltiniai.
08:33 | ISW: Zaporižios AE gali būti prijungta prie Rusijos elektros tinklo
Po Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) lapkričio 3 d. pareiškimų, patvirtinančių, kad Ukrainos valdžia nepiktnaudžiauja branduolinėmis medžiagomis, Rusijos valdžios institucijos gali sudaryti sąlygas Zaporižios atominę elektrinę (ZAE) perkelti į Rusijos elektros tinklą, rašoma naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) analizėje.
TATENA pareiškė, kad kol kas atsarginiai generatoriai maitina ZAE ir turi pakankamai kuro 15 dienų, o Rusijos okupacinė valdžia gali perkelti ZAE į Rusijos elektros tinklą per šį 15 dienų laikotarpį.
Lapkričio 3 d. Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas melagingai tvirtino, kad Rusijos valdžia užkirto kelią Ukrainos „teroristiniam išpuoliui“ prie ZAE, taip leisdamas suprasti, kad Rusijos valdžia ketina prisistatyti kaip vienintelė saugi ZAE operatorė, nors tai prieštarauja TATENA išvadoms.
08:03 | Zelenskis: dėl Rusijos smūgių Ukrainoje be elektros liko 4,5 mln. žmonių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad dėl Rusijos vykdomų veiksmų prieš Ukrainos energijos tinklus be elektros liko apie 4,5 mln. žmonių.
Abiejų pusių pajėgos toliau tęsė mūšį rytų ir pietų Ukrainos frontuose be didesnių pokyčių, ruošiantis kovai dėl pietinio Chersono miesto.
Tuo tarpu Ukrainos grūdų gabenimas į pasaulio rinkas buvo atnaujintas po to, kai Maskva grįžo prie susitarimo, leidžiančio saugų jų gabenimą, po tarptautinio spaudimo.
„Šiąnakt apie 4,5 mln. vartotojų buvo laikinai atjungti nuo energijos vartojimo“, – savo kasdieniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.
„Pats faktas, kad Rusija griebiasi energetinio terorizmo, rodo mūsų priešo silpnumą. Jie negali nugalėti Ukrainos mūšio lauke, todėl tokiu būdu bando palaužti mūsų žmones“, – teigė V. Zelenskis.
07:28 | Luhanske „filtruojami“ gyventojai
Atlikdami „filtravimą“ Peskų kaime, Luhansko srityje, okupantai pagrobė ir nežinoma kryptimi išvežė 30 žmonių, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas:
„Laikinai okupuotose teritorijose okupantai ir toliau pažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės normas, karybos įstatymus ir papročius. Vadinamosios karinės komendantūros atstovai Luhansko srities Peskų kaime vykdė filtravimo priemones prieš vietos gyventojus“.
Štabo duomenimis, apie 30 piliečių buvo pagrobti ir išvežti nežinoma kryptimi. Panašūs procesai vykdomi Chersono srities gyvenvietėse.
06:50 | Zelenskis: jei Rusija panaudos branduolinį ginklą, pasaulis, kuriame gyvename, taps visiškai kitoks
Jei Rusija panaudos branduolinį ginklą kare prieš Ukrainą, Rusija nustos egzistuoti, o pasaulis po to bus visiškai kitoks, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo Kyjive ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje, rašo UNIAN.
„Man atrodo, kad [Rusija] jau pralaimėjo šį karą jį pradėdama. Tai laiko klausimas. Mes kovojame už laisvę, o laisvė visada laimi. Tai taip pat yra laiko klausimas. Mes esame savo žemėje, karas yra vienpusis, jie atėjo į mūsų žemę. Šiuo atveju agresiją pripažįsta visas pasaulis“, – teigia V. Zelenskis.
Anot jo, Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas yra laiko klausimas.
„Branduolinių ginklų panaudojimas jau rodo, kad tai yra branduolinis karas, Trečiasis pasaulinis karas... Kokia prasmė apie tai kalbėti dabar? Jei Rusija panaudos branduolinius ginklus, nebeliks pasaulio, kuriame gyvename. Pasaulis, kuriame valstybė naudoja branduolinį ginklą, bus visiškai kitoks, jo tikrai nebus. Esu tuo visiškai tikras“, – svarstė Ukrainos prezidentas.
06:15 | Preliminariai susitarta dėl rusiškos naftos kainos lubų
G7 ir Australija ketvirtadienį preliminariai susitarė lapkričio pabaigoje nustatyti maksimalią fiksuotą kainą rusiškai naftai, skelbia „Reuters“, cituodama savo šaltinius.
Taip siekiama užtikrinti, kad ES ir JAV sankcijos, kuriomis siekiama apriboti Maskvos galimybes finansuoti invaziją į Ukrainą, neuždarytų pasaulinės naftos rinkos.
„Koalicija susitarė, kad viršutinė riba bus fiksuota kaina, kuri bus reguliariai peržiūrima, o ne nuolaida indeksuotai kainai (kainai, susietai su konkrečiu naftos indeksu). Tai padidins rinkos stabilumą ir supaprastins atitiktį, kad būtų sumažinta našta rinkos dalyviams“, – šaltinį cituoja „Reuters“.
Dėl pradinės ribinės naftos iš Rusijos kainos dar nesutarta ir ji bus nustatyta artimiausiomis savaitėmis, priduria naujienų agentūros pašnekovas.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Ukraina neprisiėmė jokių naujų įsipareigojimų, kurie peržengtų dabartinį grūdų gabenimo Juodąja jūra susitarimą, ketvirtadienį sakė šalies URM atstovas.
► Iš Ukrainos uostų ketvirtadienį išplaukė šeši grūdų pakrauti laivai, praėjus dienai po to, kai Rusija vėl prisijungė prie susitarimo dėl eksporto per Juodąją jūrą, pranešė Turkijos gynybos ministras.
► Jungtinių Tautų Saugumo Taryba trečiadienį atmetė Rusijos parengtą rezoliuciją, kurioje raginama ištirti jos kaltinimus Vašingtonui prisidėjus prie tariamo biologinio ginklo kūrimo Ukrainoje.
