Andrėjaus iš Volgogrado 25 m. Liudijimas. Sužeistas 2024 m. Gruodžio 5 d.:
Tą rytą oras buvo toks tylus, kad atrodė nenatūraliai. Nei vėjo, nei paukščių, tik mūsų pačių alsavimas. Visi jautėm, kad kažkas bus. Tik nežinojom, kada. Ir tada, visai netikėtai, išgirdome — tas pats pažįstamas, siaubą keliantis zvimbesys. Fpv dronas. Kaip širšė, kurią kažkas paleido medžioti.

Bėgti? Kur? Aplink atviras laukas, kelios apdegusios medžių liekanos. Griuvau į purvą, bandžiau slėptis po nuvirtusiu stulpu, bet tas zvimbesys artėjo. Man pasidarė taip šalta, lyg visas pasaulis būtų sustojęs. Kai sprogimas pagaliau driokstelėjo, mane tarsi kažkas išrovė iš vidaus.

Jaučiau, kaip kraujas sunkiasi per uniformą. Kojos nebejaučiau. Norėjau šaukti, bet iš burnos išėjo tik gurkšnis oro. Pro miglą mačiau, kaip mano būrio vyrai spruko į skirtingas puses. Niekas nesustojo. Niekas net neatsisuko.

Kai jau galvojau, kad viskas baigta, pamačiau keletą ukrainiečių. Jie greitai ir tyliai priėjo. Tikėjausi šūvio. Bet vietoj to pajutau, kaip kažkas apvynioja mano šlaunį, užspaudžia kraujagyslę, kalba ramiu balsu. Man buvo viskas viena – draugas ar priešas – aš tiesiog nebenorėjau mirti.

Dabar esu tarp svetimų, bet gyvų. Praradęs vieną koją, su sprogimo pažeistais plaučiais. Laukiu, kol mane kažkada grąžins į Rusiją. Tik kad ten, žinau, manęs niekas nelaukia. Ten lauks tik tyla. Ir gėda būti gyvam.

Olego sužeisto fronte 2025 m. Sausio 25 d. Liudijimas:
Nebuvo jokio įspėjimo. Viskas nutiko per kelias sekundes, bet jos atrodė kaip amžinybė. Tą dieną mūsų grupė ėjo pro tuščius, išdegintus griuvėsius, kai staiga ore pasigirdo tas pat šlykštus, duslus zvimbesys — fpv dronas. Žinai tą garsą, kai kažkas skrenda tiesiai į tave, ir tu žinai, kad nesuspėsi niekur pasislėpti? Aplink nebuvo jokios pastogės, tik purvas, plytos ir skeveldros. Bandžiau pulti veidu į sniegą, bet jis jau mus buvo susekęs.

Jis rėžėsi į mūsų poziciją, kažkas šalia sušuko – nežinau, gal Jurka, gal Andrejus – bet garsas nutrūko į vieną ilgą dejones aidą. Man užspaudė krūtinę, lyg kažkas būtų užmetęs karštą akmenį. Pažiūrėjau žemyn – kraujas. Ties krūtine buvo plyšusi ne tik apranga, bet ir kūnas. Girdėjau save kvepuojant lyg per vandenį. Bandžiau šliaužti, bet kairė ranka neklausė.

Mano būrys... Jie pabėgo. Kai atsimerkiau po sąmonės netekimo, pamačiau tik ukrainietį, žiūrintį man į akis. Ne su panieka. Su nuovargiu. Gal net gailesčiu. Jie uždėjo man tvarsčius, kažkas spaudė žaizdą, ir mane įtempė į šarvuotį. Girdėjau jų kalbas, nesupratau visko, bet tonas buvo žmogiškas.

Dabar guliu ligoninėje kažkur toli nuo fronto. Plaučiai pažeisti, šonkauliai sulūžę, rankos nebevaldau pilnai. Laukiu belaisvių apsikeitimo. Bet žinau – kai grįšiu, tapsiu našta. Rusijoje tokių kaip aš nereikia. Mes – gėda. Mums vieta tik statistikoje. Bet bent jau likau gyvas. Gal tam, kad papasakočiau, ką iš tikrųjų reiškia karas.

reikalai Kurske?

2025 m. Vasario 17 d. Sužeisto rusų kario prie Pokrovsko Sergėjaus liudijimas...Sunkiausios ir ilgiausiai trunkančios sekundės, kai tu išgirsti iš niekur išnyrantį ukrainiečių fpv droną. Zvimbiantis garsas tiesiog pjausto visą vyrišką drąsą sluoksnis po sluoksnio. Tu suvoki tą akimirką, kad tas zvimbiantis ir žudantis aparatas medžioja tave lyg vilkas sužeistą zuikį. Tu pabėgti negali nuo jo. Mirtis čia pat. Krenti ir bandai išvengti, bet vos tik jis praskrenda jis grįžta atgal dar nespėjus susivokti iš kurios pusės. Tą akimirką regėjau visų artimųjų veidus ir man kilo klausimas vardan ko aš čia? Tuomet gavau smūgį iš nugaros. Pajutau veriantį skausmą žemiau nugaros. Ausyse spengė. Akyse aptemo. Mano būrio kolegos išsilakstė ir paliko mane mirti. Bet manęs nepaliko mirti mano priešas. Atėję ukrainiečiai nutempė mane į savo šarvuotį, uždėjo turniketus ir nugabeno su kitais sužeistaisiais. Man amputavo abi kojas. Dabar aš laukiu ir nelaukiu belaisvių apsikeitimo, nes žinau, kad Rusijoje nebūsiu niekam reikalingas...

Milijonas ruskių paaukota jau. Vieni žuvę kiti be rankyčių, kojyčių, akyčių, be veido, be nosies. Jie bus niekam nereikalingi invalidai. Putinas ruošiasi kitą milijoną rusų paaukot? Pats nenori sudalyvaut? Ko nevažiuoja į priekį ant tanko vamzdžio užsilipęs tas napoleonas?

Ar tiem padlom žemių trūksta? Užsigrobę visą sibirą, dalį Europos. Ko jiems dar trūksta? Nei viena valstybė tiek ploto neturi...

Keista, labai keista, kad kai kas dar nesupranta kas vyksta iš tikrųjų. Karas prasidėjo suplanuotu laiku. Kodėl išrinktas šis prezidentas... Ką pasakė karo pradžioje prezidentas - Kovosim iki paskutinio ukrainiečio... Taigi turėtų visiems būti aišku kada baigsis karas. Juokinga kai lengvatikiai tiki pasakomis, kad Rusija silpna, kad neturi ginklų. Kai kam galvos ant pečių, kad į pilvus neprilytų

Dabar vieni nenori padėt kiti negali.

Zelenskio partijos pirmam simtuke 76 zydai , 11 rusu ir tik 9 ukrainieciai. Vyriausybėje visi zydai .

nieko baisaus,kacapai uzims visa xaxliandija,o tada bus taika ir ramybe.