Rubio įspėja, kad JAV nutrauks tarpininkavimą, jei Rusija ir Ukraina nepateiks konkrečių pasiūlymų
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį įspėjo, kad Jungtinės Valstijos nutrauks tarpininkavimą, jei Rusija ir Ukraina nepateiks „konkrečių pasiūlymų“ dėl karo užbaigimo, pranešė jo atstovė.
„Dabar atėjo toks metas, kai abi šalys turi pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip užbaigti šį konfliktą, – žurnalistams tvirtino Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce. – Jei nebus pažangos, mes trauksimės kaip tarpininkai šiame procese.“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau anksčiau buvo pagrasinęs trauktis iš derybų, jei nematys pažangos siekiant paliaubų.
Ukraina sulaikė gynybos pareigūnus, įtariamus tiekusius netinkamus sviedinius
Ukraina sulaikė gynybos pareigūnus, įtariamus, kad tiekė kariuomenei netinkamus minosvaidžio sviedinius, antradienį pranešė saugumo tarnyba SBU.
SBU pranešime sakoma, kad ji „Dnipropetrovsko srityje sulaikė ginklų gamyklos generalinį direktorių ir jo pirmąjį pavaduotoją, suteikusius ginkluotosioms pajėgoms amunicijos partiją, kuri pasirodė netinkama koviniam naudojimui“.
JAV pranešė Europai, kad derybos su Putinu pasiekė aklavietę – „Financial Times“ šaltiniai
Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai, kurie per pastaruosius tris mėnesius ne mažiau kaip penkis kartus susitiko su Rusijos diplomatais, grįžo iš šių derybų tuščiomis rankomis, ir tai pradeda juos neraminti. Apie tai „Financial Times“ pranešė šaltiniai, susipažinę su amerikiečių surengtu susitikimu, skirtų Europos ir Ukrainos kolegoms, apibendrinant derybas su Rusijos Federacija.
Nors Baltieji rūmai Kremliui parengė dosnų pasiūlymų paketą, įskaitant sankcijų panaikinimą, bendrus verslo projektus ir Krymo pripažinimą, Vladimiras Putinas toliau laikosi maksimalistinių ambicijų, įskaitant Ukrainos „denacifikaciją“, rašoma „Financial Times“ (FT).
FT šaltinių teigimu, V. Putinas atsisakė sutikti, kad Ukraina išlaikytų adekvatų kariuomenės dydį, nors šį Kyjivo reikalavimą parėmė JAV. Kai kurie pareigūnai tebėra įsitikinę, kad Kremlius vis dėlto sudarys sandėrį su D. Trumpu, tačiau šiuo metu „nėra nieko, kas realiai galėtų priversti jį veikti“, sakė vienas iš leidinio pašnekovų.
V. Putino nepalenkiamumas verčia JAV persvarstyti savo požiūrį, pabrėžia FT šaltiniai. Jų teigimu, Trumpas siekia išeiti iš taikos proceso ir kuo greičiau sudaryti bet kokį susitarimą, net jei jis bus kuklesnis nei jo pradinės ambicijos.
Medvedevas reikalauja vykdyti „denacifikaciją“ visoje Europoje: „Kas nenori tuo užsiimti, tas nacizmo bendrininkas“
Rusijai, norint laimėti karą prieš Ukrainą, būtina sunaikinti „Kyjivo neonacistinį režimą“, kad vėliau būtų galima nulemti šios šalies likimą, pareiškė Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Be to, jo teigimu, „denacifikaciją“ reikia vykdyti ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje.
Trumpas apie Ukrainos palaikymo stiprinimo galimybę: nebūtinai Zelenskį, bet Ukrainos pusėje – taip
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo interviu „The Atlantic“, be kitų dalykų, pažymėjo, kad dėl Rusijos veiksmų gali pasirinkti stipresnį Ukrainos palaikymą, o tokia pagalba būtų suteikiama „nebūtinai kulkomis“.
„Tai nebūtinai turi būti ginklai“, – sakė jis, atsakydamas į klausimą, ar yra pasiruošęs perduoti Ukrainai daugiau ginkluotės.
„Ginklų yra daug rūšių. Tai nebūtinai turi būti ginklai su kulkomis. Tai gali būti sankcijų ginklai. Tai gali būti bankininkystės ginklai. Tai gali būti daug kitų ginklų“, – aiškino jis.
Trumpas ne kartą grasino įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai, tačiau šių grasinimų kol kas neįvykdė.
Jis taip pat pažymėjo, kad palaikydamas Ukrainą jis „nebūtinai palaikytų Zelenskį, bet būtų Ukrainos pusėje“.
Taiklus smūgis: ukrainiečiai pademonstravo, kaip naikintuvu numuša rusų droną
Karinės oro pajėgos pademonstravo naikintuvo MiG-29 piloto operaciją prieš rusų droną „Shahed“, rašo UNIAN.
Vaizdo įrašu pasidalijo Ukrainos Vakarų oro pajėgų vadavietė.
Kaip rašoma pranešime, viena iš piloto užduočių yra naikinti Rusijos sparnuotąsias raketas ir atakos dronus. Rusai per savo atakas didina jų skaičių.
„Siekiant atremti raketų smūgius, pasitelkiamos visos pajėgos ir priemonės – priešlėktuvinių raketų daliniai, mobiliosios ugnies grupės, elektroninės kovos daliniai. Jei reikia, į dangų taikiniams perimti pakeliama naikintuvų aviacija“, – teigiama pranešime.
Peskovas sureagavo į Ukrainos pasiūlymą dėl 30-ies dienų paliaubų
Kremlius pavadino Kyjivo pasiūlytas 30 dienų paliaubas Ukrainoje neįmanomomis, jei nebus įgyvendintos tam tikros Rusijos sąlygos, rašo UNIAN.
Apie tai kalbėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Niuansai, apie kuriuos prezidentas Putinas kalbėjo Kremliuje, čia yra svarbūs. Tai taip pat svarbu, tačiau neatsakius į šiuos klausimus sunku pereiti prie tokių ilgalaikių paliaubų“, – cituojamas jis.
„Putinas ne kartą sakė, kad Rusija pasirengusi pradėti derybas be išankstinių sąlygų, iš Ukrainos atsako nėra“, – priduria jis.
Rusija kalbėdama apie „niuansus“ dažnai omenyje turi savo imperialistinius siekius ir reikalavimus Ukrainai, kurie iš esmės reikštų Ukrainos kapituliaciją.
Zelenskis Putino siūlomas paliaubas vadina bandymu manipuliuoti
Pirmadienį Kremlius pranešė, kad V. Putinas įsakė paskelbti trijų dienų paliaubas gegužės 8–10 dienomis, kurios turėtų sutapti su Maskvoje rengiamomis Antrojo pasaulinio karo pergalės dienos iškilmėmis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį V. Putino paskelbtas trijų dienų paliaubas gegužę pavadino bandymu manipuliuoti.
„Dabar yra naujas bandymas manipuliuoti: kažkodėl visi turi laukti iki gegužės 8-osios ir tik tada nutraukti ugnį, kad būtų užtikrinta tyla“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.
„Jei Rusija tikrai nori taikos, ji turi nedelsdama nutraukti ugnį. Kodėl reikia laukti iki gegužės 8 d.?“ – tinkle „X“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir paragino skelbti paliaubas „mažiausiai 30-čiai dienų“.
Putino patarėjas apkaltino NATO planuojant užgrobti Kaliningradą
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patarėjas Nikolajus Patruševas apkaltino NATO planuojant užgrobti Kaliningradą.
Jo žodžius cituoja rusų propagandos agentūra TASS.
„Jau antrus metus iš eilės NATO prie mūsų sienų rengia didžiausio masto pratybas per pastaruosius dešimtmečius, kurių metu rengia puolamųjų veiksmų scenarijus ilgame ruože – nuo Vilniaus iki Odesos, Kaliningrado srities užgrobimas, laivybos Baltijos ir Juodojoje jūroje blokavimas, prevenciniai smūgiai į Rusijos branduolinio atgrasymo pajėgų nuolatinio dislokavimo vietas“, – sakė jis.
Primename, kad Rusija ir Baltarusija rengia pratybas „Zapad“, jas ketinama vykdyti rugsėjį, jos rengiamos nuo 2009-ųjų kas dvejus metus. Oficialūs pratybų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.
2023 metais šios pratybos nevyko.
Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūksta karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybės nenorą sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.
„Kol kas NATO žvalgyba neturi jokių indikacijų, kad „Zapad“ pratybos bus plataus masto pratybos, kurios galėtų kelti grėsmę“, – Žinių radijui antradienį sakė Gitano Nausėdos patarėjas Deividas Matulionis.
Pasak jo, duomenys rodo, kad pratybos bus riboto masto, o mokymų metu NATO sąjungininkai savo veiksmais regione taip pat parodys valią „užtikrinti mūsų teritorijos atgrasymą ir gynybą“.
„Todėl dramatizuoti nereikia, bet situacija yra stebima“, – teigė prezidento patarėjas.
D. Matulionis darbą Prezidentūroje pradėjo pirmadienį, prieš tai jis dirbo Lietuvos ambasadoriumi NATO.
Derybos dėl taikos Ukrainoje: kokie yra Kyjivo ir Maskvos reikalavimai?
Ukraina ir Rusija jau daugiau kaip du mėnesius atskirai derasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl to, kaip užbaigti trejus metus trunkantį karą.
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė nuo gegužės 8-osios paskelbti trijų dienų paliaubas, o Kyjivas, klausdamas „Kam laukti?“, pareikalavo mėnesio trukmės paliaubų nedelsiant.
Vašingtonas pareiškė, kad ši savaitė bus lemiama diskusijose dėl taikos. Toliau apžvelgiame oficialias abiejų pusių pozicijas:
Miglotos paliaubos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį sutiko su Jungtinių Valstijų pasiūlytomis besąlygiškomis paliaubomis.
Tačiau Rusijos vadovas, kurio kariai mūšio lauke buvo įgavę pagreitį, atmetė šią idėją ir vietoj to iškėlė virtinę sąlygų.
Maskva teigė, kad paliaubos padėtų Kyjivui kariniu požiūriu, o Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje kaltino V. Putiną, kad jis nenori taikos.
V. Zelenskis paragino „visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį“ kaip būtiną bet kokių derybų sąlygą.
„Po paliaubų esame pasirengę susėsti prie stalo bet kokiu formatu“, įskaitant tiesiogines derybas su Maskva, sakė jis praeitą savaitę.
Jis sakė, kad Kyjivui būtų „didelis kompromisas“ kalbėtis su Rusija – šalimi, kuri užpuolė ir okupavo Ukrainą ir pražudė dešimtis tūkstančių žmonių.
Kremlius teigė esąs pasirengęs derėtis su Kyjivu, tačiau iki šiol nebuvo linkęs sutikti su ilgalaikėmis paliaubomis.
Šią savaitę Maskva pranešė, kad V. Putinas ir JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) Kremliuje aptarė tiesioginių derybų su Kyjivu galimybę.
Ji taip pat paragino nutraukti Vakarų ginklų tiekimą Kyjivui.
Rusija buvo paskelbusi Velykų paliaubas, tačiau Ukraina teigė, kad jos buvo nuolat pažeidinėjamos.
Šį pavasarį Maskva sudavė Ukrainai eilę mirtinų smūgių, per kuriuos žuvo dešimtys žmonių.
Kyjivas neseniai kalbėjo apie galimas paliaubas, kuriomis būtų apriboti smūgiai civilinei infrastruktūrai, tačiau Maskva buvo skeptiška ir kaltino Ukrainą, esą ji slepia karinius taikinius civilinėse teritorijose.
Žemės Rusijai
Rusija ne kartą reikalavo išlaikyti okupuotas teritorijas Pietų ir Rytų Ukrainoje ir įpareigoti Kyjivą atiduoti jai dar daugiau žemių.
2022 metais Maskva aneksavo keturias Ukrainos sritis – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – nors neturi visiškos jų kontrolės.
Nuo 2014-ųjų Rusija taip pat kontroliuoja Krymą po to, kai jį aneksavo iš Ukrainos. Aneksija nebuvo pripažinta tarptautiniu mastu.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad Maskvos nuosavybės teisės į šias teritorijas pripažinimas yra būtinas bet kokių derybų akcentas.
Rusija taip pat pareikalavo, kad Ukrainai būtų uždrausta įstoti į NATO, ir ne kartą sakė norinti, kad V. Zelenskis būtų nušalintas nuo pareigų.
2022-aisiais pradėdama invaziją Rusija norėjo nuversti V. Zelenskį, tačiau jai nepavyko užimti Kyjivo, o Ukrainos pajėgos rusus nustūmė atgal.
Praėjusį mėnesį V. Putinas paragino Ukrainą pavesti Jungtinių Tautų (JT) remiamai „laikinajai administracijai“ – šis žingsnis laikomas jo atsinaujinusiu siekiu nušalinti V. Zelenskį, kurio teisėtumu jis ne kartą abejojo.
Kyjivas teigia, kad nepripažins savo okupuotų teritorijų, įskaitant Krymą, kaip Rusijos dalių.
Saugumas Ukrainai
V. Zelenskis yra sakęs, kad Kyjivas negali atiduoti Krymo, tačiau JAV vadovas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sekmadienį pareiškė tikįs, kad Ukrainos lyderis galėtų atsisakyti Juodosios jūros pusiasalio vardan susitarimo.
Kyjivas tikėjosi kaip derybinį kozirį panaudoti užimtas Rusijos Kursko srities teritorijas, tačiau pastarosiomis dienomis Maskva paskelbė, kad, padedama Šiaurės Korėjos karių, išstūmė Ukrainos pajėgas iš savo pasienio regiono.
Dar neaišku, kokie teritoriniai mainai dar gali būti įmanomi. Maskva kol kas išlaiko dalį Charkivo ir Sumų sričių, kurių aneksijos neskelbia.
V. Zelenskis ragina sąjungininkus suteikti Ukrainai saugumo garantijas, kurios atgrasytų Rusiją nuo naujo įsiveržimo.
Narystė NATO būtų svarbiausias Ukrainos saugumo prioritetas, tačiau Kyjivas yra nusivylęs Vakarų nenoru priimti jį į aljansą.
D. Trumpas taip pat atmetė Ukrainos prisijungimo prie bloko galimybę.
Vietoj to Ukraina pasiūlė šalyje dislokuoti Vakarų karinį kontingentą su NATO parama, kad būtų užtikrintos bet kokios paliaubos.
Kelios Europos šalys pareiškė, kad yra pasirengusios siųsti taikos palaikymo pajėgas, tačiau be JAV paramos, kaip nori Kyjivas, o Maskva pareiškė, kad tokiam žingsniui nepritars.
Prasideda sudėtingas laikas Ukrainai – ukrainiečiai gali netekti didžiausio savo pranašumo kare
Rusijos puolimas įsibėgėja ir gali paspartėti, sako „The Wall STreet Journal“, rašo UNIAN. Anot leidinio, atšilus orams žemė tampa tvirtesnė, o medžių lapai sumažina Ukrainos dronų matomumą.
Anot WSJ, Ukrainos pajėgoms pavasarį pavyko stabilizuoti fronto liniją rytų Ukrainoje. Tačiau kyla klausimas, ar Ukraina gali toliau išlaikyti gynybinę liniją vasarą.
„Nesitikime, kad dabartinė stabilizacija truks ilgai“, – leidiniui sakė vienas karininkas, kovojantis Pokrovsko srityje.
„Mes nutraukėme priešo puolimą, bet žinome, kad jie persigrupuoja ir ruošiasi kitam puolimo etapui“, – priduria jis.
Ekspertai ir kariai sako, kad Ukraina efektyviai naudoja dronus, jie padaro bene didžiausius nuostolius rusams. Vis dėlto artimiausiais mėnesiais dronų veiksmingumas mažės.
„Ukrainoje ant medžių skleidžiasi lapai, ir per mėnesį jie užstos dronams vaizdą į žemiau esančias Rusijos pozicijas. Šiaurės rytų Ukrainoje, kur medžių eilės yra didesnės nei pietuose esančiuose laukuose, tai suteiks besiartinantiems rusams daug daugiau priedangos nei pastaraisiais mėnesiais“, – rašo leidinys.
Be to, baigiasi purvo sezonas, kai žemė po žiemos būna įmirkusi, todėl transporto priemonėms sunku judėti, ir tai galėjo būti priežastis, dėl kurios Rusija atnaujino mechanizuotas atakas po kelis mėnesius trukusių puolimų, kuriuos daugiausia vykdė nedidelės pėstininkų grupės pėsčiomis.
Kaip pažymi karo analitikas Franzas-Stefanas Gadi, rusai kol kas padarė nedidelę pažangą ir patiria didžiulius nuostolius dėl veiksmingos Ukrainos gynybos sistemos. Tačiau artimiausiais mėnesiais Ukrainos artilerijai tenkanti našta didės, perspėja jis.
„Ukraina šiuo metu turi pakankamai šaudmenų artilerijai ir kitiems ginklams, tačiau jos atsargos mažėja dėl nesibaigiančių Rusijos atakų. Nepaisant to, JAV artilerija greičiausiai baigsis per kelis ateinančius mėnesius, o respublikonai vargu ar patvirtins naują pagalbos paketą Kyjivui. Nors Europa bandys užpildyti spragą, ji negamina pakankamai amunicijos, kad tai padarytų iki galo“, – perspėja analitikas.
Per rusų ataką Ukrainos Dnipropetrovsko srityje žuvo vaikas, dar keturi žmonės sužeisti
Per rusų dronų ataką Ukrainos pietryčiuose esančioje Dnipropetrovsko srityje žuvo vaikas, dar keturi žmonės sužeisti, antradienį pranešė pareigūnai.
Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad Samaro rajono Hubynychos gyvenvietėje per Rusijos ataką žuvo 12 metų mergaitė, šešerių metų mergaitė ir du suaugusieji buvo sužeisti.
„Priešo dronas pataikė į gyvenamąjį namą. Po griuvėsiais atsidūrė vaikai. Vietos gyventojai patys ištraukė vieną vaiką, bet, deja, 2012 metais gimusi mergaitė mirė pakeliui į ligoninę“, – pranešė Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba.
„2019 metais gimusią mergaitę pavyko išgelbėti. Vaikas perduotas medikams. Taip pat nukentėjo jų tėvai, bet jie hospitalizacijos atsisakė“, – nurodoma pranešime.
Nuo Rusijos dronų nukentėjo ir kitos regiono gyvenvietės, o Nikopolio rajone sužeista 47 metų moteris, kurią teko paguldyti į ligoninę.
Pasak S. Lysako, virš Dnipropetrovsko srities buvo numušti septyni dronai.
Rusija praneša numušusi 91 Ukrainos droną
Rusija pranešė naktį į antradienį sunaikinusi 91 Ukrainos droną. 40 bepiločių numušti virš su Ukraina besiribojančios Kursko srities, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Du bepiločiai perimt virš Maskvos regiono, likę – virš vakarinių ir pietinių Rusijos regionų bei virš aneksuoto Krymo pusiasalio, teigiama pranešime, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Ar per dronų ataką padaryta žalos, „Telegram“ tinkle paskelbtame pranešime nenurodoma. Be to, pateiktas tik esą sunaikintų dronų skaičius, o ne bendras skaičius bepiločių, kuriuos paleido Ukrainos pajėgos.
Ukrainos pajėgos prieš daugiau kaip aštuonis mėnesius per netikėtą puolimą įsiveržė į Rusijos Kursko sritį. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį pareiškė, kad rusų daliniai visiškai išstūmė ukrainiečius iš regiono.
Rusai dronais atakavo Kyjivą: kilo gaisras, sudegė rekreacijos centras
Kyjive dėl rusų dronų atakos sudegė rekreacijos centras, sako Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot jo, Desnianskio mikrorajone gaisras kilo dėl krintančių dronų nuolaužų. Į vietą atskubėjo tarnybos.
Gaisro metu nukentėjo moteris, sudegė trijų aukštų poilsio namų pastatas.
Naktį rusai atakavo į Dniprą.
Rusų smūgis Dniprui: žuvo 12-metė mergaitė
Dnipro srityje dronas pataikė į gyvenamąjį namą. Žuvo 12 metų mergaitė, rašo „Kanal 24“.
Rusija Dnipro srities Samarivsko rajoną atakavo naktį. Dar viena 2019 m. gimusi mergaitė išgyveno. Vaikai buvo įstrigę po griuvėsiais.
Vietos gyventojai patys ištraukė vieną vaiką, tačiau 2012 m. gimusi mergaitė, deja, mirė pakeliui į ligoninę.
Kitą 2019 m. gimusią mergaitę išgelbėjo ir gydytojams perdavė tarnybos.
Jų tėvai taip pat buvo sužeisti, tačiau jų hospitalizuoti neprireikė.
Per naktį virš regiono buvo numušti septyni rusų dronai.
Trumpas apie karo Ukrainoje pabaigą: „Mums liko paskutiniai štrichai“
Naujausiame interviu „The Atlantic“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo savo požiūrį į Ukrainą ir jos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Anot jo, karo sprendimui liko paskutiniai štrichai.
Interviu metu jo buvo paklausta, kokia turėtų susiklostyti situacija, kad D. Trumpas siųstų Ukrainai daugiau ginkluotės.
„Tai nebūtinai turi būti ginklai. Yra daugybė ginklų formų. Nebūtinai tai turi būti ginklai su kulkomis. Tai gali būti ginklai su sankcijomis. Tai gali būti ginklai su bankininkyste. Tai gali būti daugybė kitų ginklų“, – atsakė jis.
Tuomet D. Trumpo buvo paklausta, kas turėtų nutikti, kad jis pasakytų, jog yra V. Zelenskio pusėje.
„Nebūtinai Zelenskio pusėje, bet Ukrainos pusėje, taip. Taip. Bet nebūtinai Zelenskio pusėje. Su Zelenskiu man buvo sunku. Tai matėte čia, kai jis sėdėjo tiesiai ant tos kėdės, kai jis tiesiog negalėjo to suprasti“, – kivirčą su V. Zelenskiu prisiminė D. Trumpas.
JAV prezidentas sako, kad susitikimo Ovaliajame kabinete metu V. Zelenskiui reikėjo patylėti.
„Bet užuot pasakęs „gerai“, kai padariau pasakiau: „na, mes dirbame, kad tai išspręstume. Mes stengiamės padėti“, jis pasakė: „ne, ne, mums irgi reikia saugumo“. Aš paklausiau: „Saugumo?“ – komentuoja D. Trumpas.
Tuomet žurnalistas paklausė, ar V. Zelenskis neturėtų ginti savo šalies interesų.
„Taip, jis turi, bet pirmiausia kažkaip išspręskime karo klausimą. Iš tikrųjų pasakiau: „Net nežinau, ar sugebėsime jį užbaigti“. Žinote, po to jis kalbėjo apie saugumą. Po to. Ir tada jis padarė pareiškimą, kažką panašaus į tai, kad jie kovojo vieni, jiems niekas nepadėjo. Aš pasakiau: „na, mes jums padėjome 350 mlrd. dolerių, o Europa jums padėjo kur kas mažesniais pinigais.“ Tai dar vienas dalykas, kuris mane neramina.
Turėsime pažiūrėti, kas nutiks per artimiausią beveik savaitę. Mums liko paskutiniai štrichai. Ir vėlgi, tai yra Joe Bideno karas. Aš nesiruošiu būti apkrautas... Nenoriu, kad mane apkrautų. Tai siaubingas karas. Jo niekada neturėjo būti. Jis niekada nebūtų įvykęs“, – sako D. Trumpas.
Rubio sakė kolegai iš Rusijos, kad laikas užbaigti šį „beprasmį karą“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio rusų užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui pasakė, kad Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios siekti karo Ukrainoje pabaigos, pirmadienį pranešė Valstybės departamentas.
„Jungtinės Valstijos rimtai nusiteikusios padėti užbaigti šį beprasmį karą“, – teigė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce, skaitydama pranešimą apie sekmadienį įvykusį pokalbį, apie kurį jau buvo paskelbusi Rusija.
Ji pranešė, kad M. Rubio kalbėjosi su S. Lavrovu apie „tolesnius žingsnius Rusijos ir Ukrainos taikos derybose ir būtinybę nedelsiant užbaigti karą“.
Jų pokalbis telefonu įvyko prieš tai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė paskelbti trijų dienų paliaubas gegužės 8–10 dienomis, kurios turėtų sutapti su Maskvoje rengiamomis Antrojo pasaulinio karo pergalės dienos iškilmėmis.
M. Rubio sekmadienį pareiškė, kad ši savaitė bus labai svarbi vertinant pastangas nutraukti karą, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo nutraukti pirmąją savo prezidentavimo dieną.
Sekmadienį duodamas interviu NBC laidai „Meet the Press“, M. Rubio sakė, kad „yra priežasčių būti optimistu, bet yra ir priežasčių būti realistu“ ir kad Jungtinės Valstijos gali nuspręsti sutelkti dėmesį į kitus prioritetus.
Trumpas sako, kad gelbėja Ukrainą: „Karas būtų pasibaigęs per vieną dieną“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jis gelbėja Ukrainą nuo Rusijos ir kad jei ne jo pagalba, Ukraina jau būtų „sutriuškinta“. Tai jis pasakė interviu leidiniui „The Atlantic“, rašo UNIAN.
„Manau, kad gelbėju šią šalį. Manau, kad ši šalis labai greitai būtų buvusi sutriuškinta. Tai didelė karinė mašina“, – sakė D. Trumpas, matyt, turėdamas omenyje Rusiją.
Jas dažnai tai mėgsta priminti ir priminė dar kartą – būtent jis leido tiekti Ukrainai prieštankines raketas „Javelin“, kurios buvo labai svarbios atremiant rusų tankus invazijos pradžioje. Jei ne šie ginklai, karas būtų „pasibaigęs per vieną dieną“, įsitikinęs D. Trumpas.
„Jei ne aš – tai aš jiems daviau „Javelin“, kurios numušinėjo tankus. Žinote, tas tankų momentas buvo svarbus, kai tankai įstrigo purve, ir aš jiems daviau labai daug „Javelin“. Tai prieštankinės raketos. Ir jos sunaikino visus tuos tankus, kai jie įstrigo purve. Tai buvo svarbus momentas, nes jei tie tankai būtų įvažiavę, jie būtų buvę už 71 mylios nuo Kyjivo ir ketino užimti Kyjivą. Tai būtų buvusi karo pabaiga, jis būtų pasibaigęs per vieną dieną“, – sako jis.
Kartu jis pažymėjo, kad jam „gaila, jog jis (karas) tęsėsi“, nes dėl to žuvo daug žmonių, „daug daugiau nei pranešama“.
Jis pabrėžė, kad dabar „gelbėja“ Ukrainą.
„Tikrai galiu pasakyti, kad gelbėju šią šalį. <...> Manau, kad darau didelę paslaugą Ukrainai“, –pareiškė D. Trumpas.
„The Atlantic“ žurnalistas Jeffrey Goldbergo pastebėjo, kad ukrainiečiai nelaiko D. Trumpo „gelbėtoju“, JAV prezidentas atsakė, kad „jie tuo netiki, nes turi neblogą reklamą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kas juokingiausia, kad Markas Karnis neturėjo aiškios pergalės strategijos bet Trampo kliedalai paversti Kanadą ''51a valstija'' išplėšė Karniui ir laisvajam demokratiniam pasauliui pergalę!
Tuo tarpu fašistas Pucinas skelbia apie laikinas paliaubas per gegužės 9d. tačiau Maskvos paradas yra TEISĖTAS karinis objektas ir Ukrainos kariuomenė tikrai rankų sudėję nelauks kol vyks ta koloradinė pabiedabėsija.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Putinas atmetė Trumpo pasiūlymus ir reikalauja daugiau nuolaidų – „Bloomberg“ šaltiniai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesutiko su JAV pasiūlymu įšaldyti karą fronto linijoje ir toliau reikalauja maksimalių teritorinių reikalavimų Ukrainai, praneša „Bloomberg“, remdamasi trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais.
Pasak agentūros pašnekovų, Putinas vis dar nori gauti keturias Ukrainos sritis – Donecko, Luhansko, Chersonsko ir Zaporižios – su jų administracinėmis sienomis, nors nė viena iš šių sričių nėra visiškai kontroliuojama Rusijos kariuomenės.
Įtikinti Putiną nutraukti ugnį dabartinėse sienose bandė Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Stevenas Witkoffas, kuris balandžio 25 d. 3 valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Kremliuje. Tačiau derybos įstrigo, ir tolesnei pažangai greičiausiai reikės asmeninio Putino ir Trumpo kontakto, sakė vienas iš „Bloomberg“ šaltinių.