Svarbiausi įvykiai:
23:32 | Nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo Rusijos piliečių siekis gauti Estijos pilietybę
Per pirmuosius 11 šių metų mėnesių Estijos pilietybę gavo 37 kartus daugiau asmenų, anksčiau turėjusių Rusijos pilietybę, nei buvusių Ukrainos piliečių – atitinkamai 372 ir 10, pranešė estų dienraštis „Postimees“.
Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 343 ir 10.
Ankstesniais metais per mėnesį paprastai būdavo 16–30 Rusijos piliečių, prašančių gauti Estijos pilietybę, o prasidėjus karui Ukrainoje, nuo praėjusių metų kovo jų skaičius išaugo iki 57–83 per mėnesį.
Estijos vidaus reikalų ministerijos patarėja Siiri Leskov teigė, kad Estijos pilietybę įgijusių Rusijos piliečių skaičius per pastaruosius ketverius metus nuolat augo, o nuo 2020 metų beveik padvigubėjo.
Anot pareigūnų, naujų Estijos piliečių, kurie anksčiau buvo Rusijos piliečiai, yra dešimtis kartų daugiau nei tų, kurie anksčiau buvo Ukrainos piliečiai, nes Estijos pilietybės gavimas yra ilgas procesas.
Jos įgijimo sąlygos, be kita ko, apima reikalavimą būti pragyvenus Estijoje ne mažiau kaip aštuonerius metus, iš jų penkerius metus – nuolat, būti išlaikius estų kalbos mokėjimo, Konstitucijos ir Pilietybės akto žinių patikrinimo testus. Jie taip pat turi būti atsisakę ankstesnės pilietybės.
Dešimtys tūkstančių šiuo metu Estijoje gyvenančių karo pabėgėlių iš Ukrainos į Baltijos šalį pradėjo vykti praėjusių metų vasario pabaigoje, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją.
„Svarstyti, ar Ukrainos karo pabėgėliai liks čia visam laikui ir prašys pilietybės, anksčiausiai galėsime pradėti po kiek daugiau nei šešerių metų, kai jie Estijoje bus pragyvenę aštuonerius metus“, – sakė S. Leskov.
Tarp tų, kurie Estijos pilietybę gavo iki šių metų lapkričio pabaigos, taip pat yra 379 asmenys, anksčiau turėję nenurodytą pilietybę.
Iš viso, gruodžio 1 dienos duomenimis, Estijoje buvo registruotas 62 251 asmuo, turintis galiojančią teisę gyventi šalyje ir leidimą gyventi su registruota gyvenamąja vieta Estijoje. Keturiais mėnesiais anksčiau tokių žmonių buvo daugiau nei 600 daugiau – 62 888.
Be to, šiais metais Estijos pilietybę gavo 17 asmenų, anksčiau turėjusių Baltarusijos pilietybę, devyni asmenys, anksčiau turėję Latvijos pilietybę, aštuoni asmenys, anksčiau turėję Turkijos pilietybę, ir keturi asmenys, turėję Lietuvos pilietybę. Iki 2023-iųjų lapkričio pabaigos Estijos pilietybę iš viso gavo 860 žmonių.ę
22:57 | JK ministras žada atsiųsti oro gynybos raketų Ukrainai
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas penktadienį pareiškė, kad po mirtinų Rusijos smūgių bangos jo šalis nusiųs Ukrainai apie 200 oro gynybos raketų.
„Po žudikiškų V. Putino oro smūgių Jungtinė Karalystė skubiai imasi veiksmų, kad sustiprintų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą. Siunčiame šimtus Britanijoje pagamintų oro gynybos raketų, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia apsiginti nuo barbariško V. Putino bombardavimo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Shappsas.
Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti.
22:08 | Griežtas Bideno pareiškimas: Putinas turi būti sustabdytas
Penktadienį įvykęs masinis Rusijos antskrydis primena, kad prezidentas Vladimiras Putinas nori sunaikinti Ukrainą. Jis turi būti sustabdytas. Apie tai rašo leidinys „RBC-Ukraina“, cituodamas JAV prezidento Joe Bideno pareiškimą.
JAV vadovas priminė, kad šiandien, gruodžio 29 d., Rusija smogė Ukrainos gimdymo namams, prekybos centrui ir gyvenamiesiems rajonams, žuvo civiliai gyventojai ir dešimtys buvo sužeisti.
„Tai yra griežtas priminimas pasauliui, kad po beveik dvejų šio destruktyvaus karo metų V. Putino tikslas išlieka tas pats. Jis siekia sunaikinti Ukrainą ir pavergti jos žmones, ir jis turi būti sustabdytas“, – sakė J. Bidenas.
Jis taip pat pridūrė, kad jei JAV Kongresas nepatvirtins naujo finansavimo Ukrainai, šalis negalės toliau siųsti ginklų ir gyvybiškai svarbių oro gynybos sistemų, kurios reikalingos Ukrainos civiliams apsaugoti.
„Kongresas turi žengti žingsnį į priekį ir veikti nedelsiant“, – sakė prezidentas.
Pasak jo, šioje kovoje svarbiausia yra ne tik Ukraina. Jie taip pat turi įtakos visam Šiaurės Atlanto aljansui.
„Negalime nuvilti savo sąjungininkų ir partnerių. Negalime nuvilti Ukrainos“, – užbaigė jis.
21:47 | „Nereikia isterijų“: Zalužno patarėja originaliai „paguodė“ mobilizuotų karių artimuosius
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno laisvai samdoma patarėja Alla Martyniuk pareiškė, kad mobilizuotųjų artimiesiems nereikėtų kelti „isterijos“, nes visi „vis tiek mirsime“. Tokį teiginį ji išsakė duodama interviu televizijos kanalui „Islandija“, praneša „UNIAN“.
Pasak jos, neretai, mobilizuotųjų motinos „beveik isteriškai atsisveikina su savo sūnų gyvenimu“, kai jie gauna šaukimą.
A. Martyniuk pažymėjo, kad „nereikia isterijų“, ir kad jos turėtų raginri savo sūnus būti didvyriais.
„Mes visi vis tiek mirsime, negyvensime amžinai. Geriau mirti oriai, nei eiti gatve ir [kad] ant tavęs nukristų plyta arba tave pervažiuotų automobilis“, – optimistiškai kalbėjo A. Martyniuk.
20:54 | Klymenko: per masinę rusų ataką žuvo 30 žmonių, dar 160 sužeista
Aukų skaičius po masinės rusų atakos Ukrainoje penktadienį išaugo iki 30 žuvusiųjų ir daugiau kaip 160 sužeistųjų, teigė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.
„Šiuo metu patvirtinta, kad 30 žmonių žuvo, o daugiau kaip 160 buvo sužeista dėl rytinio Rusijos masinio puolimo Ukrainos teritorijoje“, – rašė jis platformoje „Telegram“.
Tai buvo masiškiausia ataka nuo karo, kurį Rusija pradėjo 2022 metų vasarį, pradžios.
Ukrainos pareigūnai sakė, kad per išpuolius nukentėjo mokyklos, gimdymo namai, prekybos centrai ir daugiabučiai.
Išpuoliai, per kuriuos Rusijos raketa praskriejo Lenkijos oro erdve, sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo ir naujų pažadų suteikti karinę paramą Ukrainai, kuri nuo 2022 metų vasario pabaigos kovoja su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
„Šiandien Rusija smogė beveik viskuo, ką turi savo arsenale“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių.
Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai buvo rekordinis raketų skaičius ir „masiškiausia raketų ataka per visą karą, neskaitant pirmųjų nuolatinio bombardavimo dienų“.
Rusija bandė įveikti Ukrainos oro gynybą daugumoje didžiųjų miestų, paleisdama „Shahed“ tipo dronų bangą, po kurios iš lėktuvų ir iš Rusijos kontroliuojamos teritorijos buvo paleistos įvairių tipų raketos.
Rusijos kariuomenė pareiškė, kad per pastarąją savaitę ginkluotosios pajėgos atliko 50 grupinių smūgių ir vieną masinį smūgį kariniams objektams Ukrainoje, ir pridūrė, kad „buvo smogta visiems taikiniams“.
19:36 | Zelenskis sako, kad lankėsi nuolat Rusijos pajėgų atakuojamoje Avdijivkoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad lankėsi nuolat Rusijos pajėgų atakuojamoje Avdijivkoje.
Avdijivka yra Rytų Ukrainoje.
„Avdijivkoje aplankiau 110-osios mechanizuotosios brigados pozicijas“, – platformoje „Telegram“ rašė jis, pasidalijęs vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip jis, stovėdamas prie miesto ženklo, įteikia medalius kariams.
„Tai viena sudėtingiausių fronto linijų“, – rašė jis.
„Dėkoju visiems, kurie yra pirmoje fronto linijoje, už jų tarnybą, už šiuos metus, per kuriuos savo karių dėka išgyveno visa šalis“, – sakė jis.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, V. Zelenskis kelis kartus lankėsi fronto linijoje, taip pat kai kuriose žiauriausių kovų vietose, pavyzdžiui, Bachmute, taip pat esančiame Ukrainos rytuose.
Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius bando apsupti Avdijivką, kuri anksčiau buvo rytinės Donbaso srities pramonės centras.
Ji tapo viena iš pagrindinių mūšių vietų, Ukrainos kontrpuolimui nepavykus pralaužti Rusijos gynybinių linijų.
Šią savaitę Rusija pareiškė užėmusi kitą srities miestą – Marijinką, o Ukrainos pajėgos patvirtino, kad pasitraukė į jo pakraščius.
18:00 | Karo ekspertas: Krymo išvadavimas jau prasidėjo
Karo ekspertas Romanas Svitanas Krymo išlaisvinimą pavadino pagrindine Ukrainos gynybos pajėgų užduotimi 2024 m.
„2024 m. užduotis bus strateginė – Krymo išlaisvinimas. Padedant toms pajėgoms, priemonėms, kurias mums suteiks mūsų partneriai – aviacijai ir raketinei technikai. Tai yra svarbiausia“, – sakė jis.
Pasak eksperto, Krymo išvadavimas jau prasidėjo, ir tai stebima pagal Ukrainos pajėgų veiksmus.
„Toliau – mūsų pajėgų įžengimas į Krymą“, – sakė ekspertas.
R. Svitanas pridūrė, kad dabar matomi smūgių sudavimo mechanizmai ir kryptis rodo, jog Ukrainos karinė vadovybė turi šios situacijos raidos viziją.
„Kadangi mes jau pradėjome, tai ir toliau tai darysime. Ir dabar vyksta pasirengimas būsimam mūšio laukui, pasirengimas kontroliuojant tolimojo poveikio priemones“, – komentavo jis.
17:36 | JT žmogaus teisių vadovas ragina Rusiją nedelsiant nutraukti atakas Ukrainoje
Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas penktadienį pasmerkė Rusijos smūgių bangą Ukrainoje ir paragino Maskvą nedelsiant nutraukti atakas.
Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti.
„Esu sukrėstas dėl dar vienų Rusijos Federacijos koordinuotų plataus masto raketų ir dronų atakų Ukrainoje naktį“, – pareiškime teigė V. Turkas.
Jis pažymėjo, kad per išpuolius nukentėjo įvairi civilinė ir energetikos infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius namus, gimdymo namus, mokyklas, vaikų darželius, parkus, metro stotį ir prekybos centrą.
JT žmogaus teisių vadovas pridūrė, kad dėl apgadintų elektros perdavimo linijų keliuose regionuose nutrūko elektros energijos tiekimas, o gelbėtojai vis dar ieško žmonių, įstrigusių po gyvenamųjų namų griuvėsiais.
„Tarptautinė humanitarinė teisė aiškiai draudžia bet kokiomis aplinkybėmis vykdyti išpuolius, nukreiptus į civilius objektus, taip pat beatodairiškus išpuolius“, – sakė V. Turkas.
„Dar kartą raginu Rusijos Federaciją nedelsiant nutraukti išpuolius prieš Ukrainą ir griežtai laikytis visų tarptautinės teisės normų, susijusių su karo veiksmų vykdymu“, – pabrėžė jis.
16:50 | Varšuva: Lenkijos oro erdve praskriejo Rusijos raketa
Lenkų kariuomenė pranešė, kad penktadienį Rusijos raketa praskriejo Lenkijos oro erdve, Maskvai surengus vieną didžiausių raketų atakų prieš Ukrainą.
„Viskas rodo, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę (...) Ji taip pat paliko mūsų oro erdvę“, – žurnalistams sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula.
Jis pridūrė, kad ji buvo stebima radarais.
„Noriu jus patikinti dėl gero koordinavimo ir bendradarbiavimo, – sakė vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. – Tiek Lenkijos, tiek mūsų sąjungininkų sistemos veikė.“
Lenkija anksčiau penktadienį sakė, kad į jos oro erdvę iš Ukrainos įskrido neatpažintas objektas, o šalies ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad šis incidentas gali būti susijęs su masine Rusijos oro ataka prieš Ukrainą.
„Objektas atskrido nuo Ukrainos sienos“, – naujienų kanalui TVN24 sakė ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai pulkininkas Jacekas Goryszewskis.
Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per masinę Rusijos ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda po pranešimo apie į oro erdvę įskridusį objektą sušaukė skubų susitikimą su kariuomenės vadovybe.
Kariuomenės operatyvinė vadovybė teigė, kad objektas buvo stebimas radaru „nuo to momento, kai jis kirto sieną, iki to momento, kai signalas dingo“.
Tai įvyko rytą ir Lenkija „panaudojo turimas pajėgas ir priemones“, nurodoma pranešime.
J. Goryszewskis sakė, kad ginkluotosios pajėgos ėmėsi visų įmanomų priemonių Lenkijos oro erdvės saugumui užtikrinti.
„Visos oro gynybos priemonės pakeltos į kovinę parengtį, taip pat, jei prireiktų, budi naikintuvai. Visa tai buvo padaryta, procedūros išlaikytos, krizių valdymas nenutrūko“, – pridūrė jis.
2022 metų lapkritį šalia sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito raketa. Incidento metu žuvo du civiliai.
Sprogimas nugriaudėjo grūdų džiovykloje netoli mokyklos maždaug už 6 km nuo Ukrainos sienos, per dar vieną intensyvų Rusijos vykdomą Ukrainos bombardavimą.
Iš pradžių buvo abejojama, ar raketa buvo rusų, todėl kilo nerimas, kad NATO gali tiesiogiai įsitraukti į karą, mat Lenkija priklauso kolektyvinės gynybos Aljansui.
15:44 | Borrellis pasmerkė naujausią Rusijos išpuolį Ukrainoje
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pasmerkė naujausią Rusijos ataką prieš Ukrainos miestus, pražudžiusią daug žmonių, ir apkaltino Maskvą, kad ji taikosi į civilius gyventojus.
„Naktį Rusija surengė vieną didžiausių išpuolių prieš miestus ir gyventojus nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžią“, – socialiniame tinkle „X“ rašė J. Borrellis.
„Tai buvo dar vienas bailus ir beatodairiškas išpuolis prieš mokyklas, metro stotį ir ligoninę (...) ES palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.
15:19 | Liudininkai prabilo apie reginį Lenkijos danguje: panašus į raketą, radarai jį pametė
Lenkijos kariuomenė gruodžio 29-osios rytą radaruose aptiko ir vėliau „pametė“ į šalies teritoriją įskridusį objektą, o savivaldybės, kurioje jis tariamai nukrito, vadovė tikina, kad ten „nenukrito jokių objektų“. Nepaisant to, to regiono Lenkijos gyventojai vietos žiniasklaidai patvirtino matę „žemiau negu lėktuvas“ skridusį „metro ar dviejų ilgio objektą“.
14:48 | Kuleba ragina greičiau remti Ukrainą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įraše socialiniame tinkle X paskatino pasaulį įsiklausyti į masinių sprogimų, kurie Ukrainoje nuskambėjo penktadienio naktį, garsus.
„Šiandien milijonai ukrainiečių pabudo nuo garsių sprogimų garsų. Norėčiau, kad šie sprogimų Ukrainoje garsai būtų girdimi visame pasaulyje. Visose didžiausiose sostinėse, būstinėse ir parlamentuose, kuriuose dabar svarstoma tolesnė parama Ukrainai. Visose redakcijoje, kurios rašo apie „nuovargį“ arba tariamą Rusijos pasirengimą „deryboms“, – rašė D. Kuleba.
„Vienintelis mūsų kolektyvinis atsakas gali ir turi būti nuolatinė, galinga ir ilgalaikė karinė ir finansinė pagalba Ukrainai. Tik didesnė ugnies galia gali nutildyti Rusijos terorą“, – pabrėžė D. Kuleba.
Around 110 Russian missiles and numerous drones were used to target civilians in Ukraine. A maternity ward, schools, hospitals, residential buildings, and commercial facilities were all targeted.
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) December 29, 2023
Today, millions of Ukrainians awoke to the loud sound of explosions. I wish those… pic.twitter.com/AxEqEmvw6W
14:19 | Prancūzija smerkia Rusijos atakas Ukrainoje, vadina jas teroro strategija
Prancūzija penktadienį pasmerkė Rusijos atakas Ukrainoje ir apkaltino Maskvą vykdant teroro strategiją Ukrainoje.
Toks Paryžiaus pareiškimas pasirodė po to, kai per masinę ataką įvairiuose Ukrainos miestuose žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtas buvo sužeisti.
„Rusija tęsia teroro strategiją, kuria siekiama sunaikinti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, kad susilpnintų Ukrainos gyventojų ryžtą“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Prancūzija toliau rems Ukrainą ir teiks jai būtiną pagalbą, kad ji galėtų apsiginti, glaudžiai koordinuodama veiksmus su savo partneriais“, – priduriama jame.
13:23 | Pastatė kovoti prieš savus: rusai į frontą pasiuntė ukrainiečių karo belaisvius
Rusijos Federacija į fronto liniją pasiuntė iš ukrainiečių karo belaisvių suformuotą batalioną. Apie tai naujausioje savo apžvalgoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
13:05 | Lenkija pranešė, kad į jos oro erdvę iš Ukrainos įskrido neatpažintas objektas
Lenkija penktadienį pranešė, kad į jos oro erdvę iš Ukrainos įskrido neatpažintas objektas, o šalies ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad šis incidentas gali būti susijęs su masine Rusijos oro ataka prieš Ukrainą.
„Objektas atskrido nuo Ukrainos sienos“, – naujienų kanalui TVN24 sakė ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai pulkininkas Jacekas Goryszewskis.
„Naktį vyko intensyvus Ukrainos teritorijos apšaudymas, todėl šis incidentas gali būti su tuo susijęs“, – pridūrė jis.
12:00 | Ukrainiečiai sprunka nuo mobilizacijos – per metus sulaikė 11 tūkst. bėglių
Per 2023 m. Ukrainos pasieniečiai sulaikė apie 8 tūkst. vyrų, kurie bandė kirsti šalies sieną ne kontrolės punktuose, ir 3 tūkst. vyrų, kurie kontrolės punktuose pateikė suklastotus dokumentus.
11:38 | Per masinę Rusijos ataką Ukrainoje žuvo 13 žmonių, dešimtys buvo sužeisti
Per penktadienį Rusijos surengtą smūgių bangą Ukrainoje 13 žmonių žuvo ir dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Ukrainos karinės oro pajėgos sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių.
11:09 | Vokiečių generolas: Rusijos nuostoliai Ukrainoje milžiniški
Rusija Ukrainoje patyrė didžiulių žmogiškųjų ir materialinių nuostolių, o jos kariuomenė iš konflikto išeis susilpnėjusi, penktadienį paskelbtame interviu teigė aukšto rango Vokietijos karininkas.
Interviu pasirodė tuo metu, kai Kyjivas kovoja, kad išlaikytų Vakarų paramą savo kovai su 2022 metų vasarį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
„Jūs žinote, kad, Vakarų žvalgybos duomenimis, 300 tūkst. Rusijos karių žuvo arba buvo taip sunkiai sužeisti, kad jų nebegalima mobilizuoti į karą“, – laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė Vokietijos kariuomenės paramą Kyjivui prižiūrintis Christianas Freudingas.
10:29 | Per Rusijos smūgius 11 žmonių žuvo, dešimtys sužeisti
Per penktadienį Rusijos surengtą smūgių bangą Ukrainoje 11 žmonių žuvo ir dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Aukų skaičius veikiausiai didės, sakė pareigūnai.
Ukrainos prezidentas sakė, kad rusai penktadienį paleido 110 raketų.
10:16 | Per Rusijos smūgius 9 žmonės žuvo, dešimtys sužeisti
Per penktadienį Rusijos surengtą smūgių bangą Ukrainoje devyni žmonės žuvo ir dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Aukų skaičius veikiausiai didės, sakė pareigūnai.
Centrinėje Dnipropetrovsko srityje žuvo keturi žmonės, pranešė srities gubernatorius Serhijus Lysakas.
Be to, regione sužeista 15 žmonių, nurodė jis socialiniame tinkle „Telegram“. Dnipro mieste pataikyta į prekybos centrą. Kilo gaisras. Buvo apgadintas privatus namas, šešių aukštų pastatas ir gimdymo namai.
09:33 | Rusija surengė neregėto masto ataką
„Mes dar niekada nematėme tiek daug taikinių savo monitoriuje vienu metu“, – apie penktadienio naktį Rusijos pajėgų surengtą ataką prieš Ukrainą sako Jurijus Ihnatas, Ukrainos oro pajėgų atstovas.
„Buvo paleista viskas, išskyrus raketas „Kalibr“. Buvo naudojami sviediniai, balistinės, S-300, sparnuotosios raketos, bepiločiai orlaiviai, Ch-22 arba Ch-32. Apie 18 strateginių bombonešių paleido Ch-101/X-505“, – vardijo J. Ihnatas.
Per penktadienį Rusijos surengtą smūgių bangą Kyjive, Charkive ir Lvive vienas žmogus žuvo ir dar 18 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Aukų skaičius veikiausiai didės, sakė pareigūnai.
09:10 | Ukrainos prezidento padėjėjas: Rusijos smūgiai rodo, kad Ukrainai reikia daugiau paramos
Rusijos smūgių banga Ukrainos miestams rodo, kad šaliai reikia didesnės paramos iš tarptautinės bendruomenės, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Darome viską, kad sustiprintume savo oro skydą. Tačiau pasaulis turi pamatyti, kad mums reikia daugiau paramos ir jėgų, kad sustabdytume šį terorą“, – „Telegram“ tinkle rašė A. Jermakas.
08:34 | Rusija surengė oro atakas keliuose Ukrainos miestuose
Rusija penktadienio rytą smogė keliems Ukrainos miestams, įskaitant šiaurės rytuose esantį Charkivą, Lvivą vakaruose, sostinę Kyjivą ir Odesą, pranešė miestų merai.
„Mieste girdėjosi mažiausiai šeši sprogimai“, – „Telegram“ žinutėje pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, o jo kolega iš Lvivo Andrijus Sadovijus pranešė apie 2 smūgius Lvive.
I. Terechovas Charkivo puolimą apibūdino kaip masinę raketų ataką.
Charkivo regioninė karinė administracija pranešė, kad rusų pajėgos miestui sudavė apie 10 smūgių ir kad ekspertai vis dar nustatinėja panaudotų ginklų tipus.
Nė viename iš miestų nebuvo pranešta apie nukentėjusiuosius.
Ukrainos sostinėje penktadienį taip pat pasigirdo sprogimai, pranešė jos meras.
„Sprogimai Kyjive. Oro gynyba veikia. Likite slėptuvėse!“ – socialiniame tinkle pranešė Vitalijus Klyčko, kai iškart po 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo aktyvuota perspėjimo apie oro pavojų sistema.
Ukrainos pietiniame Odesos mieste užsidegė daugiaaukštis, į kurį atsitrenkė numušto drono nuolaužos, vidurnaktį pranešė miesto meras.
„Per kitą priešo ataką buvo apgadintas vienas daugiaaukštis pastatas. Gaisras buvo greitai užgesintas“, – socialiniame tinkle paskelbtame pranešime teigė Odesos meras Henadijus Truchanovas.
07:53 | Nyderlandai ragina ruoštis karui su Rusija
Nepaisant to, kad Nyderlandai yra toli Europos Vakaruose, Nyderlandų Karalystės kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Martinas Wijnenas savo tautiečius paragino ruoštis karui su Rusija.
„Turime būti rimtai pasirengę galimam ginkluotam konfliktui su Rusija. Visa visuomenė turi būti pasirengusi, jei staiga kažkas nutiks ne taip“, – jo žodžius citavo Nyderlandų leidinys „De Telegraaf“.
Generolo nuomone, Europos šalių, kurios yra arčiau šalies agresorės, gyventojai yra geriau morališkai pasirengę galimam karui su Rusija, todėl Nyderlandai turėtų sekti jų pavyzdžiu.
„Nyderlandai neturėtų manyti, kad mums garantuotas saugumas, nes esame už 1 500 kilometrų“, – sakė Nyderlandų kariuomenės vadas.
M. Wijnenas pabrėžė, kad piliečiai jau dabar turėtų turėti maisto ir geriamojo vandens atsargų, kad galėtų išgyventi ekstremaliomis situacijomis.
Be to, pridūrė M. Wijnenas, Nyderlandai turėtų gerokai sustiprinti savo kariuomenę, nes „Rusija supranta tik vieną kalbą – stiprias ginkluotąsias pajėgas“.
07:03 | Rusija smogė Ukrainos miestams Charkivui ir Lvivui, pranešė jų merai
Rusija penktadienio rytą smogė Ukrainos šiaurės rytuose esančiam Charkivo miestui ir Lvivui vakaruose, pranešė abiejų miestų merai.
„Mieste girdėjosi mažiausiai šeši sprogimai“, – „Telegram“ žinutėje pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, o jo kolega iš Lvivo Andrijus Sadovijus pranešė apie 2 smūgius Lvive.
I. Terechovas Charkivo puolimą apibūdino kaip masinę raketų ataką.
Nė viename iš miestų nebuvo pranešta apie nukentėjusiuosius.