Svarbiausios dienos naujienos:
22:09 | Ukraina teigia visiškai remianti Trumpo pastangas sumažinti naftos kainas
Ukrainos prezidentūra ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina visiškai remia JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas spausti Rusiją nutraukti karą mažinant naftos kainas.
D. Trumpas ketvirtadienį virtualiai kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, Šveicarijoje, pareiškė, kad mažesnės naftos kainos galėtų nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje.
„Ketinu paprašyti Saudo Arabijos ir OPEC sumažinti naftos kainą“, – sakė jis, turėdamas omenyje Naftą eksportuojančių valstybių organizaciją.
„Jei kaina sumažėtų, Rusijos ir Ukrainos karas iš karto baigtųsi, – teigė JAV prezidentas. – Šiuo metu kaina yra pakankamai didelė, todėl šis karas tęsis.“
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas įraše socialiniame tinkle „X“ sureagavo teigdamas, kad „visiškai remiame JAV prezidento pastangas sumažinti naftos kainas“.
„Griežtos kainų lubos ir tolesnis rusiškos naftos kainos už barelį mažinimas yra kelias į pasaulinį saugumą“, – pridūrė jis.
Kremlius, siekdamas finansuoti savo invaziją į Ukrainą, pasikliauja naftos ir dujų pardavimu, o Vakarų šalys taiko šiems sektoriams sankcijas, įskaitant įvedant rusiškos žaliavinės naftos kainų „lubas“.
Kalbėdamas PEF D. Trumpas taip pat paskelbė apie planus sumažinti palūkanų normas.
„Reikalausiu, kad palūkanų normos būtų nedelsiant sumažintos, – sakė jis. – Panašiai jos turėtų mažėti visame pasaulyje. Palūkanų normos turėtų sekti paskui mus visame pasaulyje.“
Be kita ko, jis paragino pasaulio verslo lyderius perkelti gamybą į JAV, įspėdamas, kad kitaip gali būti taikomi muitai.
21:19 | Syrskis neigia, kad rusams buvo leista pabėgti per kontrpuolimą Charkivo srityje
Per kontrpuolimą Charkivo srityje 2022 metais Ukrainos kariuomenei trūko amunicijos, technika buvo išvedama iš rikiuotės, kariškiai buvo išsekę. Visa tai reikalavo laiko persigrupavimui ir nuostolių kompensavimui.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis tai pareiškė interviu radijo stočiai „Radio Bayraktar“, atsakydamas į klausimą, kodėl esą rusams buvo leista pabėgti per Charkivo srities vadavimo operaciją.
„Tiesą sakant, niekas niekam neleido pabėgti. Paėmę Iziumą, turėjome savaitę persigrupavimui, nuostolių kompensavimui. Po to pradėjome pulti jau kitame Oskilo upės krante, persikėlėme per ją, vyko mūšiai. Tiesiog mes patyrėme nuostolių, pirmiausia – ginkluotės, technika gedo ir buvo pažeidžiama. Kritiška buvo tai, kad batalionuose likdavo tik du ar trys technikos vienetai, tad nebuvo kuo kovoti“, - pažymėjo O. Syrskis.
Be to, anot jo, kariškiai buvo išsekę, nes mūšiai truko beveik mėnesį.
„Pamenate, kiek teritorijos buvo pereita, kiek gyvenviečių buvo išlaisvinta. Žmonės tikrai kovojo dieną ir naktį, jie buvo išsekę. Ir technikos nebuvo. Be to, buvo nuolatinė problema dėl šaudmenų. Visos šios aplinkybės ir nulėmė tai, kad tiesiog reikėjo laiko persigrupuoti ir kompensuoti nuostolius“, – pridūrė O. Syrskis.
20:18 | Trumpas prisiminė pokalbį su Putinu: jis norėjo atsisakyti branduolinių ginklų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad tam tikra Rusijos sąjungininkė šali turi atlikti svarbų vaidmenį, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. Jis taip pat užsiminė, kad 2020 metais Vladimiras Putinas „norėjo denuklearizacijos“.
„Mes siekiame denuklearizacijos“, – sakė JAV prezidentas, pridurdamas, kad prieš pralaimėdamas 2020 m. rinkimus jis ir Vladimiras Putinas kalbėjosi apie šią galimybę.
D. Trumpas taip pat teigė, kad V. Putinas „norėjo tai padaryti“.
19:19 | Kyjivas: Rusijos pajėgos nušovė šešis į nelaisvę paimtus ukrainiečių karius
Kyjivas ketvirtadienį apkaltino Rusijos pajėgas nužudžius šešis į nelaisvę paimtus ukrainiečių karius ir pridūrė, kad apie šį incidentą pranešė tarptautinėms teisių grupėms.
Tiek Rusija, tiek Ukraina kaltina viena kitos kariuomenes nesilaikant tarptautinės teisės ir žudant paimtus į nelaisvę karius.
Šiuos kaltinimus pareiškė Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, remdamasis socialiniuose tinkluose išplatintu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip Rusijos kariai šaudo į beginklius ukrainiečių karius.
„Vaizdo įraše okupantai nufilmavo savo pačių nusikaltimą – nušovė šešis ukrainiečių karius, kurie buvo užfiksuoti iš nugaros“, – socialiniuose tinkluose nurodė jis.
Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti šio vaizdo įrašo autentiškumo. Maskva kol kas nekomentavo šių D. Lubineco kaltinimų.
Vaizdo įraše matoma, kaip Rusijos kariai vienoje iš fronto zonų nurodo ukrainiečių kariams eiti į laukymę, o paskui imama šaudyti į juos.
„Dar kartą siunčiu informaciją apie šį nusikaltimą JT (Jungtinėms Tautoms) ir TRKK (Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui). Šie faktai turi būti užfiksuoti“, – nurodė ukrainiečių žmogaus teisių ombudsmenas.
18:30 | Rusija gali pulti dar kartą, jei neįvykdysime šių žingsnių – Pistorius
Būtina siekti tvarios taikos Ukrainoje su partnerių garantijomis, nes priešingu atveju Rusija po kelerių metų gali bandyti pulti dar kartą, interviu „Deutsche Welle“ pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
„Turime kalbėti apie paliaubas, o tada apie tvarią taiką Ukrainoje, o tai reiškia, kad Ukrainai reikia visų kitų šalių saugumo garantijų. Priešingu atveju užtruks galbūt tik porą metų ir Rusija vėl užpuls“, – sakė B. Pistorius.
Kalbėdamas apie taikos palaikymo misijos Ukrainoje perspektyvas ir Vokietijos kariuomenės dalyvavimą, jis pažymėjo, kad šis klausimas bus svarstomas artimiausiais „mėnesiais ir metais“. Vokietijos gynybos ministras nepritaria tam, kad viešai, žiniasklaidoje ir kitur būtų diskutuojama apie strategiją siekiant paliaubų ir apie tai, kas bus toliau.
„Nėra prasmės apie tai diskutuoti viešai, aš lygiai taip pat galėčiau parašyti elektroninį laišką Vladimirui Putinui ir papasakoti, ką mes planuojame“, – leidiniui sakė politikas.
18:09 | Mūšiai Rusijos teritorijoje: Syrskis prabilo atvirai apie karo veiksmus Kurske
Reikia ne tik gintis, bet ir pulti, mokytis gelbėti karių gyvybes – apie Ukrainos operaciją Rusijos Kursko srityje prakalbo šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
„Pirma, neturėtume nuvertinti priešo. Antra, turime išmokti kovoti, išmokti laimėti, išmokti daryti išvadas, galbūt iš savo klaidų. Ir, žinoma, turime įgyti ir nugalėti technologijų srityje. Tai yra, turėti techninį pranašumą. Nes mes kovojame ne skaičiumi, o pirmiausia kokybe ir technologijomis“, – interviu „Baza“ sakė O. Syrskis.
17:20 | Trumpas nori išvesti 20 tūkst. JAV karių iš Europos: už saugumą mums teks susimokėti
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketina gerokai sumažinti JAV karių skaičių Europoje. Italijos naujienų agentūra „Ansa“, remdamasi diplomatiniu šaltiniu, praneša, kad jau planuojama iš Europos teritorijos išvesti apie 20 tūkst. karių.
Kartu Amerikos prezidentas nori reikalauti iš Europos partnerių didesnio finansinio dalyvavimo išlaikant likusias JAV pajėgas. Pasak šaltinio, D. Trumpas šią iniciatyvą argumentuoja tuo, kad šalies kariai atlieka atgrasymo funkciją ir jų finansavimas neturėtų gulti tik ant Amerikos mokesčių mokėtojų pečių.
Kol kas sunku pateikti konkrečius skaičius, nes diskusija dar tik prasideda. Tačiau jau dabar aišku, kad Europos šalys turės padidinti savo karinius biudžetus, teigė agentūra.
16:07 | Trumpo atstovas žada užtvindyti pigia nafta pasaulį ir sužlugdyti Rusijos ekonomiką
Jeigu Vladimiras Putinas nesutiks derėtis dėl situacijos Ukrainoje, JAV gali staiga padidinti naftos tiekimą visame pasaulyje ir „numušti“ kainą iki 40 dolerių už barelį ar net mažiau, interviu „BBC Radio 4“ pareiškė Donaldo Trumpo pereinamojo laikotarpio komandos vadovas Robertas Wilkie.
„Dėl JAV veiklos pasaulinėje naftos rinkoje kaina kris – ir tai sužlugdys Rusijos ekonomiką. Tai darys neįtikėtiną spaudimą V. Putino karo ekonomikai“, – pareiškė R. Wilkie.
Jis taip pat paskelbė apie JAV suskystintų gamtinių dujų tiekimo didinimą į Europą, kur JAV suskystintos gamtinės dujos jau užima 70 proc. rinkos, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, – apie 90 proc. rinkos. Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas, vadovaudamasis šūkiu „Gręžiam, mažule, gręžiam!“ (angl. „Drill, baby, drill!“), paskelbė apie masinę naftos ir dujų gavybos plėtrą JAV.
Jis pažadėjo, kad šalies naftos gavyba padidės 15 proc. arba 3 mln. barelių per dieną – toks kiekis padengia 100 proc. dabartinio Rusijos naftos eksporto tanklaiviais.
14:50 | Įtakingas leidinys: jei Trumpas ištęsės savo pažadą, Putinas žlugs dar šiemet
Vladimiras Putinas pagaliau sutiko sau lygų varžovą, rašo įtakingas leidinys „Time“. Anot leidinio, naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali neišsigasti V. Putino blefo ir nepaisyti jo grasinimų.
D. Trumpas viename iš naujausių savo įrašų platformoje „Truth Social“ pagrasino naujomis sankcijomis Rusijai. D. Trumpas suprato, kad turi galią ir kad V. Putinui grasia bankrotas ir visiškas žlugimas.
14:21 | Lenkijos prezidentas: pasaulis turėtų priversti Putiną prašyti derybų
Šveicarijos Davoso mieste viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Ukraina ir jos sąjungininkės turėtų priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną maldauti taikos susitarimo.
Ketvirtadienį A. Duda dalyvavo vadinamuosiuose Ukrainos pusryčiuose, surengtuose Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) 55-ojo metinio susitikimo metu.
Diskusijoje apie Ukrainos ateitį taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas, Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius ir Kroatijos bei Belgijos ministrai pirmininkai.
Anot lenkų prezidento, karas Ukrainoje, kaip pasaulinis konfliktas, reikalauja pasaulinių sprendimų. Jis teigė, kad NATO ir Ukraina turėtų ne ieškoti būdų, kaip „paskatinti V. Putiną sėsti prie taikos derybų stalo“, o „imtis ryžtingų priemonių, kad priverstų“ jį jų prašyti.
A. Duda sakė, kad ne visi sprendimai dėl taikos būtų naudingi Ukrainai, Lenkijai ir kaimyninėms šalims, kurios istoriškai buvo „sovietų įtakos zonoje“. Todėl jis paragino sudaryti susitarimą, kuris užtikrintų Ukrainos suverenumą ir nepriklausomybę.
Renginyje dalyvavęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) kreipėsi į naująją JAV administraciją, siūlydamas V. Putinui „nusipelnyti“ Ukrainos taikos viršūnių susitikimo.
„JAV prezidentas yra laisvojo pasaulio lyderis, o Vladimiras Putinas – atstumtasis ir karo nusikaltėlis, kaltinamas vagiantis Ukrainos vaikus, – sakė jis. – Jei jis tai gaus anksčiau, tai jį išaukštins virš jo reikšmės ir suteiks jam klaidingą supratimą apie to trajektoriją.“
14:08 | Zelenskis kreipėsi į partnerius: Ukrainos narystė NATO yra pats pigiausias variantas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO yra pigiausia saugumo garantija.
Apie tai jis kalbėjo interviu „Bloomberg“, rašo UNIAN.
Interviu metu jo pirmiausia buvo paklausta, ar pritartų, kad į būsimą taikos susitarimą būtų įtrauktas Rusijos reikalavimas Ukrainai nestoti į NATO. V. Zelenskis atsakė, kad Ukrainos narystės NATO klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas Aljanso lygmeniu.
„Nemanau, kad labai, žinote, nuoširdu, kai mes sakome: kas iš to, ar Rusija nori, kad Ukraina būtų NATO, ar ne. Būkime atviri. Spręskime klausimus taip, kaip jie sprendžiami. Visų pirma, kol kas nėra jokios paramos – iki šiol nebuvo šimtaprocentinės paramos iš Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Vengrijos ir Slovakijos dėl mūsų stojimo į NATO. Ir prieš sakant, ko ten nori Rusija – man tai nelabai įdomu. Mane domina sąjungininkai – kodėl jie nenori?“ – sako V. Zelenskis.
Anot jo, ypač aktualus yra klausimas, kodėl sąjungininkai nerimauja dėl Rusijos nuomonės. V. Zelenskio įsitikinimu, sąjungininkai nenori erzinti Maskvos.
„Bet aš jums pasakysiu, kad tam tikru momentu visi pripažįsta, jog NATO yra pigiausios saugumo garantijos. Pačios pigiausios“, – pabrėžia jis.
„Jei Ukraina nebus NATO <...>, o priešais jus žmogus, be abejo, ligotas, turintis noro mus okupuoti, ir jei jis turi kariuomenę milijoną su viršum, pusantro milijono – jūs negalėsite sulaikyti jo smūgių, nebent turėsite maždaug milijono kariuomenę. Kitas klausimas, kuris man kyla, atvirai kalbant, yra toks: iš kur mes gausime išteklių? Arba visa mūsų ekonomika turės dirbti kariuomenei, kurios Ukrainoje yra milijonas, arba kas nors vieningai finansuos šią kariuomenę? Todėl ir sakau, kad NATO yra pigiau, nes kažkas turės finansuoti tokią kariuomenę. Patys to padaryti nesugebėsime“, – įsitikinęs V. Zelenskis.
Kartu Ukrainos prezidentas atmeta Vladimiro Putino norą, kad Ukraina sumažintų kariuomenę.
„Jeigu mes sumažinsime kariuomenę penkis kartus, tada dar tiek kartų jo (V. Putino – UNIAN) galimybės mus okupuoti padidės“, – sako V. Zelenskis.
13:47 | Rutte: Putinas neturi veto teisės dėl Ukrainos narystės NATO
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Ukrainos narystė gynybos Aljanse neturi priklausyti nuo Rusijos pozicijos.
NATO turi aiškiai parodyti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturi veto teisės ir balso, priimant naujas NATO nares, ketvirtadienį Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose sakė M. Rutte. Kai tik bus tvari taika, Ukraina vieną dieną įstos į NATO, sakė M. Rutte Viktoro Pinčiuko fondo organizuotame renginyje.
Kad taip būtų, NATO turi garantuoti, kad V. Putinas daugiau niekada nemėgintų užkariauti Ukrainos teritorijų, ir padėti, kad prieš prasidedant taikos deryboms Ukraina būtų geriausioje įmanomoje padėtyje, sakė jis.
M. Rutte dar kartą paragino NATO nares padidinti indėlį į gynybą. 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai toli gražu nepakanka, sakė jis. Jei sąjungininkės nepadidins išlaidų savo saugumui, po ketverių ar penkerių metų NATO nebebus pajėgi apsiginti, pareiškė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai paragino sąjungininkes skirti gynybai 5 proc. BVP. Vokietijai ir daugeliui kitų narių tai reikštų, kad jos turės daugiau nei dvigubai padidinti išlaidas gynybai.
13:12 | Ukrainos kariuomenės vyr. psichiatrą-milijonierių ištiko insultas: buvo prigautas ir anksčiau
Ukrainoje šią savaitę sulaikytam kariuomenės vyr. psichiatrą Olehą Druzį kratos metu ištiko insultas – į teismą jis buvo atgabentas „greitosios“ automobiliu, skelbiama UNIAN.
12:38 | Kremlius pasirengęs „abipusiai pagarbioms“ deryboms su Trumpu
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė neįžvelgęs nieko naujo naujausiuose Donaldo Trumpo pasisakymuose dėl karo Ukrainoje, tačiau Maskva pasirengusi „abipusiai pagarbiam“ dialogui su JAV prezidentu.
D. Trumpas trečiadienį pagrasino naujomis sankcijomis Maskvai, jei ji nenorės sudaryti susitarimo ir nutraukti beveik trejus metus trunkantį puolimą Ukrainoje.
„Mes nematome jokių itin naujų elementų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie D. Trumpo pasisakymą.
D. Peskovas sakė, jog dar nuo pirmojo D. Trumpo prezidentavimo buvo aišku, kad jam „patinka“ sankcijos, ir kad Maskva „atidžiai seka“ jo pareiškimus. „Esame pasirengę dialogui, lygiaverčiam ir abipusiai pagarbiam“, – sakė D. Peskovas.
Tvyro dideli lūkesčiai, kad artimiausiomis dienomis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir D. Trumpas surengs pokalbį telefonu. Pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariuomenė Ukrainoje stumiasi į priekį, Maskva ir Kyjivas intensyviau bombarduoja teritorijas toli nuo fronto linijos.
Trečiadienį D. Trumpas pagrasino V. Putinui „dideliais mokesčiais, muitais ir sankcijomis“, jei jis nenorės tartis. Rusijai skirta jau daugybė sankcijų, tačiau Vakarų viltys, kad jos sužlugdys Rusijos ekonomiką, nepasiteisino.
Ketvirtadienį D. Peskovas pripažino, kad Rusija – „kaip ir visos šalys“ – susiduria su ekonominėmis „problemomis“, bet sakė, kad Rusija turi išteklių patenkinti visus savo karinius poreikius.
12:25 | Ukrainos žvalgybos vadovas: šiemet Šiaurės Korėja perduos Rusijai dar 150 trumpojo nuotolio balistinių raketų
Šiais metais Šiaurės Korėja perduos Rusijai dar 150 trumpojo nuotolio balistinių raketų KN-23, sakė Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Pasak jo, pernai Šiaurės Korėja perdavė Rusijai 148 tokias raketas, o 2025 m. Pchenjanas gali pasiųsti Maskvai dar 150 jų.
K. Budanovo teigimu, per pastaruosius tris mėnesius Šiaurės Korėja suteikė Rusijai apie 120 vienetų „M1989 Koksan“ 170 mm savaeigių artilerijos sistemų ir tiek pat „M-1991“ 240 mm daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS), tikėtina, kad ateityje išsiųs dar tiek pat.
„Jie turi daug tokių sistemų. Šie ginklai šaudo galingais 170 mm sviediniais ir turi gerą pajėgumą. 240 mm MLRS sistemos yra kaip ir bet kurios kitos sunkiosios sistemos. Fronto linijoje jos sukuria daugiau problemų“, – pridūrė K. Budanovas.
Pasak jo, Šiaurės Korėja gali pasiųsti pastiprinimą į Rusijos Kursko sritį, kurioje nuo rugpjūčio veikia Ukrainos pajėgos, tačiau ukrainiečiai nesitiki pamatyti daug naujų sausumos karių. Šiaurės Korėjos „kareiviai yra it biologiniai robotai“, sakė K. Budanovas.
Nėra patvirtintų duomenų, kiek kareivių iš Šiaurės Korėjos Rusija permetė į Kursko sritį dalyvauti kare su Ukraina. Pietų Korėjos žvalgyba anksčiau yra paskelbusi, kad žuvo mažiausiai 300 iš Šiaurės Korėjos atsiųstų kareivių, maždaug 2700 buvo sužeisti.
12:00 | Zelenskis: karo pabaiga turi būti Trumpo, o ne Putino pergalė
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karo jo šalyje pabaiga turi būti JAV prezidento Donaldo Trumpo, o ne Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pergale.
Trečiadienį paskelbtame „Bloomberg TV“ interviu Davose žurnalistas paklausė V. Zelenskio apie D. Trumpo vaidmenį užbaigiant kone trejus metus trunkantį karą, pažymėdamas, kad dabar jis yra bene stipriausia Ukrainos korta.
V. Zelenskis atsakė: „Manau, kad karo Ukrainoje nutraukimo klausimas turėtų būti Trumpo, o ne Putino pergalė. Putinas jam yra niekas. Amerika daug stipresnė, Europa daug stipresnė, Kinija stipresnė už Rusiją. Jos visos yra žaidėjos.“
„Per mūsų karą visi matė, kad Rusija nesugebėjo okupuoti Ukrainos. Tai kalba apie tai, kokia stipri ta Rusija. Tiesiog ji yra didelė, turi daug ginklų ir negaili žmonių. O mes konkrečiai giname Europą, NATO šalis. Ir Putinas ten eis“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
„Štai kodėl Trumpas turi iš to išeiti kaip nugalėtojas. Ir jis yra pajėgus tai padaryti. Tačiau jis nebus nugalėtojas, jei nugalėtoju taps Putinas. O pavojingiausia bus, jei jis sudarys šį sandorį taip, kad Putinas turės galimybę sugrįžti“, – kalbėjo jis.
D. Trumpas kiek anksčiau išsakė griežtą raginimą V. Putinui ir pagrasino įvesti sankcijas ir muitus jo šaliai, jei nebus susitarimo dėl karo užbaigimo.
„Jei nesudarysime susitarimo, netrukus, neturėsiu kito pasirinkimo, kaip tik įvesti aukšto lygio mokesčius, tarifus ir sankcijas viskam, ką Rusija parduoda Jungtinėms Valstijoms, ir įvairioms kitoms susijusioms šalims“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė jis.
D. Trumpas dar nepateikė išsamaus taikos Ukrainoje plano, nors per rinkimų kampaniją žadėjo greitai užbaigti karą. Nors jis dažnai kalba apie savo gerus santykius su Rusijos vadovu V. Putinu, pastarosiomis dienomis jo komentarai Maskvos atžvilgiu buvo kiek griežtesni.
11:44 | Lenkijos prezidentas: pasaulis turėtų priversti Putiną melsti derybų
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, ketvirtadienį pertraukoje tarp Davose vykstančio 55-ojo Pasaulio ekonomikos forumo renginių dalyvaudamas vadinamuosiuose Ukrainos pusryčiuose sakė, kad karas Ukrainoje yra pasaulinis konfliktas, reikalaujantis pasaulinių sprendimų.
A. Dudos teigimu, NATO ir pasaulis neturėtų ieškoti būdų „paraginti (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną sėsti prie taikos derybų stalo“, bet „imtis griežtų priemonių, kad priverstų“ jį patį paprašyti tokių derybų.
Lenkijos prezidentas taip pat sakė, kad ne visi būdai taikai pasiekti būtų naudingi Ukrainai, Lenkijai ir kaimyninėms šalims, nuo seno egzistuojančioms „sovietų įtakos sferoje“. Todėl jis paragino siekti susitarimo, pagal kurio sąlygas būtų užtikrintas Ukrainos suverenumas ir nepriklausomybė.
Be A. Dudos, diskusijose dėl Ukrainos ateities taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, Latvijos prezidentas Edgars Rinkevicius bei Kroatijos ir Belgijos premjerai.
11:01 | Rusai sušaudė šešis ukrainiečių karo belaisvius
Rusų pajėgos vėl sušaudė ukrainiečių karo belaisvius, rašo UNIAN.
Šio nusikaltimo vaizdo įrašą telefonu padarė vienas iš okupantų. Remiantis įrašu, rusai nušovė šešis karo belaisvius.
„Karo belaisvių žudymas yra kryptinga Rusijos valstybinė politika. Ne taip seniai Putinas pašlovino 155-ąją ginkluotųjų pajėgų brigadą ir iškėlė jos vėliavą. Būtent ši brigada ne kartą žudė belaisvius ir nukirsdavo jiems galvas“, – komentuoja ukrainiečių aktyvistas Serhijus Sternenko.
10:45 | Putinas jaučia nerimą dėl Rusijos ir vadina tikslus Ukrainoje jau pasiektais – „Reuters“ šaltiniai
Vladimiras Putinas mano, kad pagrindiniai karo Ukrainoje tikslai jau pasiekti, „Reuters“ cituojamas Kremliaus poziciją žinantis šaltinis. Pasak jo, vienas iš šių tikslų – įgyti „sausumos tilto“ į Krymą kontrolę. Dabar Rusijos vadovą vis labiau neramina Rusijos ekonomikos padėtis, teigė keli naujienų agentūros šaltiniai.
10:19 | Iš Anglijos povandeninio laivo – griežtas perspėjimas rusų kariniam laivui: „Mes jus matome ir žinome, ką darote“
Didžiosios Britanijos povandeninis laivas išsiuntė įspėjimą Rusijos šnipinėjimo laivui, besižvalgančiam netoli gyvybiškai svarbių povandeninių kabelių, rašo „The Times“.
Anot gynybos sekretoriaus Johno Healey, vienas incidentas įvyko lapkričio mėnesį, branduolinis povandeninis laivas „HMS Astute“ iškilo į paviršių netoli laivo „Yantar“, kad informuotų įgulą, jog ji yra stebima. Anot sekretoriaus, Didžioji Britanija buvo priversta pakeisti laivyno taisykles, kad britų kateriai ir laivai galėtų priartėti prie Rusijos laivo ir geriau stebėti jo veiklą.
Šią savaitę laivas „Yantar“ vėl grįžo į Jungtinės Karalystės vandenis ir plaukė per Lamanšo sąsiaurį. Anot J. Healey, laivo dislokavimas buvo „dar vienas didėjančios Rusijos agresijos pavyzdys“.
„Norėjau, kad prezidentas V. Putinas išgirstų tokią žinią: mes jus matome, žinome, ką darote, ir nevengsime imtis ryžtingų veiksmų, kad apsaugotume šią šalį“, – sako sekretorius.
Pasak jo, taip pat buvo dislokuoti Karališkųjų oro pajėgų (RAF) jūrų patruliavimo lėktuvai, kad „stebėtų kiekvieną „Yantar“ judesį“.
Šaltinis „The Times“ teigė, kad povandeninis laivas rusams pasiuntė precedento neturinčią žinutę, įskaitant žodžius „labas rytas“.
„Įgula buvo labai mandagi. Jie nusiuntė žinutę, informuodami, kad stebėjo, ką jie daro, ir tada jie (rusai – red. past.) greitai išplaukė“, – sako šaltinis.
Šią savaitę laivą „Yantar“ Lamanšo sąsiauryje sekė du Karališkojo jūrų laivyno laivai.
J. Healey sako, kad Rusijos laivas pirmadienį įplaukė į Jungtinės Karalystės išskirtinę ekonominę zoną, esančią už maždaug 50 km nuo Jungtinės Karalystės krantų, ir pastarąsias dvi dienas jį stebėjo fregata „HMS Somerset“, patrulinis laivas „HMS Tyne“.
Britų kariuomenė mano, kad laivas „Yantar“, kurį atidžiai stebi NATO sąjungininkai, buvo naudojamas žvalgybinei informacijai rinkti ir svarbiai povandeninei infrastruktūrai kartografuoti.
9:51 | Ukrainoje – masiniai reidai prieš nelegalią prekybą ginklais
Ukrainos teisėsaugos institucijos ketvirtadienį visoje šalyje surengė apie tūkstantį reidų, kad sustabdytų neteisėtą prekybą ginklais ir šaudmenimis, pranešė policija.
„Pagrindinis tikslas – uždaryti pardavimo ir sandėliavimo kanalus, taip pat konfiskuoti trofėjinius ginklus, šaudmenis ir sprogmenis iš neteisėtos prekybos“, – sakoma nacionalinės policijos pajėgų pranešime socialiniuose tinkluose.
9:34 | Rusija apie Trumpo raginimą dėl karo: reikia suprasti, ką reiškia „susitarimas“
JAV prezidentui Donaldui Trumpui Rusiją paraginus kuo greičiau sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo, rusų pareigūnai sako, kad dar turi išsiaiškinti, ką būtent jis turėjo galvoje.
Rusijos ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų (JT) pavaduotojas Dmitrijus Polianskis trečiadienį pareiškė, kad prieš sudarydama bet kokius susitarimus, Maskva turėtų nustatyti, kokių tikslų siekia D. Trumpas.
„Tai ne tik karo pabaigos klausimas“, – sakė D. Polianskis, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
„Pirmiausia tai klausimas, kaip pašalinti pagrindines Ukrainos krizės priežastis. Taigi turime pažiūrėti, ką prezidento D. Trumpo supratimu reiškia „susitarimas“, – kalbėjo jis.
Diplomatas pridūrė, kad D. Trumpas turi galimybę nutraukti dabartinę Vašingtono „piktavališką politiką“ Rusijos atžvilgiu.
D. Trumpas kiek anksčiau išsakė griežtą raginimą Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir pagrasino įvesti sankcijas ir muitus jo šaliai, jei nebus susitarimo dėl karo užbaigimo.
„Jei nesudarysime susitarimo, netrukus, neturėsiu kito pasirinkimo, kaip tik įvesti aukšto lygio mokesčius, tarifus ir sankcijas viskam, ką Rusija parduoda Jungtinėms Valstijoms, ir įvairioms kitoms susijusioms šalims“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė jis.
D. Trumpas dar nepateikė išsamaus taikos Ukrainoje plano, nors per rinkimų kampaniją žadėjo greitai užbaigti karą. Nors jis dažnai kalba apie savo gerus santykius su Rusijos vadovu V. Putinu, pastarosiomis dienomis jo komentarai Maskvos atžvilgiu buvo kiek griežtesni.
9:12 | Piešia niūrų scenarijų Šiaurės Korėjos kariams Rusijoje: suskaičiavo, kiek karių neteks per mėnesį
Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje išlaikys dabartinį rusų pėstininkų atakų tempą Kursko regione, tačiau taip pat lems didelius Šiaurės Korėjos nuostolius, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
Anot ekspertų, Šiaurės Korėjos nuostoliai per mėnesį gali siekti 30–45 tūkst. karių, įskaitant žuvusius ir sužeistus.
ISW duomenimis, Šiaurės Korėja karius Rusijoje dislokuos iki kovo vidurio ir tai padės Rusijai palaikyti atakų Kursko srityje intensyvumą bei tempą.
„Visas Šiaurės Korėjos kontingentas Rusijos Federacijoje gali būti nukautas arba sužeistas maždaug iki balandžio vidurio, esant dabartiniam aukų skaičiui“, – sako ISW analitikai.
Anot ISW, nauju Šiaurės Korėjos pajėgų dislokavimu, nesvarbu, ar tai būtų dabartinės grupuotės sustiprinimas, ar esamų pajėgų rotacija, greičiausiai siekiama išlaikyti Rusijos puolimo tempą.
„Naujosios Šiaurės Korėjos pajėgos vargu ar ženkliai pagerins Rusijos operacijas ir greičiausiai susidurs su tokiomis pat didelėmis netektimis ir sunkumais sąveikaujant su Rusijos pajėgomis, kaip ir dabartinis Šiaurės Korėjos kontingentas, jei Rusijos vadovybė ir toliau naudos Šiaurės Korėjos pajėgas kaip iki šiol“, – teigiama ataskaitoje.
8:54 | Ukrainoje mūšio lauke sunaikinta dar 1 340 rusų
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. sausio 23 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 825 320 karių, iš kurių 1 340 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 9 850 priešų tankų (+6), 20 497 šarvuotąsias kovos mašinas (+12), 22 256 artilerijos sistemas (+62), 1 262 raketų paleidimo sistemas, 1 050 oro gynybos sistemų, 369 karo lėktuvus, 331 sraigtasparnį, 23 111 nepilotuojamųjų orlaivių (+72), 3 051 kruizinę raketą, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 34 905 transporto priemones ir kuro cisternas (+68), 3 714 specialiosios įrangos vienetų (+3).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat atnaujinami.
Pranešama, kad trečiadienį fronte įvyko 109 Ukrainos gynėjų ir agresorių iš Rusijos mūšiai.
8:10 | Scholzas: iki taikos Ukrainoje dar toli
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad iki taikos Ukrainoje dar toli, rašo UNIAN.
Atsakydamas į klausimą apie galimybę įvesti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, O. Scholzas sako, kad šalys partnerės netrukus aptars Ukrainos saugumo garantijas pasibaigus karui.
„Būtų gera žinia, jei karas Ukrainoje baigtųsi. Tačiau net ir tokiu atveju turime užtikrinti Ukrainai saugią ateitį. Tada kalbėsime apie saugumo garantijas ir apie tai, kaip Ukraina galėtų išlaikyti stiprią kariuomenę, kurią galėtume kartu apginkluoti. Artimiausiu metu tai aptarsime su savo sąjungininkais“, – „Rheinische Post“ sako jis.
Kartu jis pabrėžė, kad dabar ne laikas spekuliacijoms.
„O iki taikos mums dar toli“, – sako O. Scholzas.
Anot jo, Vokietija šiuo metu negali didinti savo karinės pagalbos Ukrainai, nes Vokietijos biudžeto deficitas siekia 25 mlrd. eurų.
7:08 | Platus rusų smūgis Zaporižiai: yra žuvusių, auga sužeistųjų skaičius
Ankstų ketvirtadienio rytą okupantai smogė Zaporižiai. Mieste nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai, per kuriuos jau sužeista 16 žmonių, tarp jų – dviejų mėnesių kūdikis, rašo UNIAN. Taip pat žuvo žmogus.
„Priešas vėl smogia miestui. Zaporižioje nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai... Yra preliminarios informacijos apie žmones po griuvėsiais“, – sako Zaporižios karinės administracijos pirmininkas Ivanas Fiodorovas.
Anot jo, tarp nukentėjusiųjų yra keturi Valstybinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, jie išvežti į ligoninę.
„Penkių žmonių būklė sunki: sužeistiesiems, nukentėjusiems nuo priešo smūgių Zaporižioje, teikiama visa būtina medikų pagalba. Dar penkių žmonių būklę medikai vertina kaip vidutinio sunkumo. Tarp jų yra du Valstybinės nepaprastosios padėties tarnybos darbuotojai“, – sako I. Fiodorovas ir priduria, kad ligoninėje atsidūrė ir kūdikis.
Smūgio metu apgadinti gyvenamieji namai mieste. Sprogimo banga išmušė langus, buvo apgadintas stogas.
„Rusų raketos ataka Zaporižioje nusinešė vieno žmogaus gyvybę. Žuvo 47 metų vyras“, – teigiama Zaporižios karinės administracijos pranešime.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
