Jo teigimu, Kyjivo sąjungininkai Europoje taip pat turėtų išlaikyti tvirtą paramą Ukrainai, nepaisant neseniai kilusio ir šalies vyriausybę sukrėtusio korupcijos skandalo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras prašo lėšų dronams
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kreipėsi į savo šalies rėmėjus prašydamas lėšų dronų gamybos didinimui.
Sekmadienį socialiniame tinkle X jis parašė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karą nutrauks tik tuo atveju, jei bus įvykdytos dvi sąlygos.
Pirma, V. Putinas turi prarasti „iliuziją, kad galiausiai kaip nors gali laimėti mūšio lauke“. Antra, karo tęsimo kaina turi būti didesnė nei jo užbaigimo.
„Šiuolaikinės ginklavimosi varžybos nėra susijusios su branduoliniais ginklais – jos susijusios su milijonais pigių dronų“, – parašė ministras ir pridūrė, kad taiką garantuos tie, kurie galės greičiau padidinti gamybą.
Jis teigė, kad Ukrainos gynybos pramonei reikia pinigų tai pasiekti. „Kitais metais galime pagaminti iki 20 mln. dronų, jei gausime pakankamą finansavimą“, – teigė A. Sybiha, bet konkrečios sumos neminėjo.
Ukraina jau daugelį mėnesių pagamina dešimtis tūkstančių skirtingų dronų. Bepiločius orlaivius gamina tiek tradicinė gynybos pramonė, tiek privačios įmonės, siūlančios novatoriškus produktus, kad suteiktų Ukrainai technologinį pranašumą.
Dronai, kurių gamyba yra kur kas pigesnė nei brangių ginklų sistemų, jau sukūrė naujus karybos būdus. Tiek Rusija, tiek Ukraina dislokuoja didžiulį skaičių dronų, tačiau nė viena šalis neatskleidžia, kiek tiksliai jų pagamina.
Rusai Zaporižios srityje sušaudė tris ukrainiečius karo belaisvius
Zaporižios srities prokuratūra pradėjo tyrimą dėl rusų sušaudytų trijų Ukrainos karo belaisvių.
Zaporižios srities prokuratūra pranešė sekmadienį pradėjusi baudžiamąjį procesą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo bei tyčinio nužudymo.
Pranešta, kad šeštadienį internete buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos kareiviai sušaudo tris sučiuptus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius. Tyrimo duomenimis, incidentas įvyko lapkričio 14 d. netoli Huliaipolės, Zaporižios srityje, kur vyksta aktyvūs karo veiksmai.
„Karo belaisvių žudymas yra šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas ir kvalifikuotinas kaip sunkus tarptautinis nusikaltimas“, – sakoma prokuratūros pranešime.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukraina nuteisė Rusijos kareivį kalėti iki gyvos galvos už tai, kad nušovė pasidavusį Ukrainos kareivį.
Volodymyras Zelenskis atvyko į Graikiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio rytą atvyko į Graikiją, naujienų agentūrai AFP nurodė jo atstovas Serhijus Nykyforovas.
V. Zelenskio išplatintame pranešime teigiama, kad Graikija yra pirmoji stotelė jo vizito Europoje metu. Vėliau Ukrainos prezidentas taip pat lankysis Prancūzijoje ir Ispanijoje.
Šių vizitų metu V. Zelenskis aptars gynybos ir energetikos klausimus.
Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje neteko 860 karių
Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje prarado dar 860 kareivių, „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų lapkričio 16 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 158 tūkst. 260 karių (žuvusių ir sužeistųjų).
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 353 (+3) priešo tankus, 23 591 (+3) šarvuotąją kovos mašiną, 34 469 (+26) artilerijos sistemas, 1 543 (+2) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 244 (+0) oro gynybos sistemas, 428 (+0) karo lėktuvus, 347 (+0) sraigtasparnius, 81 286 (+409) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 940 (+0) kruizinių raketų, 28 (+0) karo laivus / katerius, 1 (+0) povandeninį laivą, 67 464 (+68) automobilius ir degalų cisternas, 4 000 (+2) specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys dar tikslinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, iki lapkričio 15 d. 22 val. fronto linijoje įvyko 164 susirėmimai tarp gynybos pajėgų ir Rusijos okupantų.
Rusija per pastarąją parą surengė 769 smūgius Zaporižios sričiai
Per pastarąsias 24 valandas rusų okupantai surengė 769 smūgius 18-ai Zaporižios srities gyvenviečių. Per šias atakas žuvo vienas žmogus, dar vienas buvo sužeistas.
Tai kanale „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Pasak jo, Rusijos kariai surengė šešias oro atakas prieš Malokaterynivką, Ternuvatę, Prymorskę, Huliaipolę, Zaliznyčnę ir Kosivcovę.
480 įvairių modifikacijų dronų (daugiausia FPV – pirmojo asmens vaizdo) atakavo Komyšuvavhą, Bilenkę, Červonodniprovką, Stepnohirską, Prymorskę, Stepovę, Huliaipolę, Novoandrijivką, Mala Tokmačką, Čarivnę, Varvarivką ir Rivnopilią.
Penki daugkartinio raketų paleidimo įrenginių (MLRS) smūgiai pataikė į Stepnohirską, Bilohirią ir Rivnopilią. Rusų artilerija 278 kartus apšaudė Červonodniprovkos, Stepnohirsko, Prymorskės, Huliaipolės, Orichivo, Novoandrijivkos, Mala Tokmačkos, Čarivnės, Varvarivkos ir Rivnopilios teritorijas.
Gauti keturi pranešimai apie apgadintus gyvenamuosius namams ir automobilius.
Žiniasklaida: Ukraina ir Graikija pasiekė svarbų susitarimą
Ukraina ir Graikija susitarė dėl naujo dujų tiekimo maršruto, sekmadienį paskelbė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos prezidentą cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
„Šiandien parengėme susitarimą dėl dujų tiekimo Ukrainai, – pareiškė V. Zelenskis. – Tai bus dar vienas dujų tiekimo maršrutas – siekiant maksimaliai padidinti importo maršrutų saugumą Ukrainai žiemos metu.“
Ukrainiečių prezidentas pridūrė, kad Kyjivas ir Atėnai taip pat susitarė dėl dujų importo finansavimo. Pagal susitarimą Atėnai suteiks Ukrainai beveik 2 mlrd. eurų, reikalingų kompensuoti ukrainiečių dujų gavybos nuostolius, patirtus dėl Maskvos atakų.
V. Zelenskis sakė, kad šiuo metu Ukrainos vyriausybė, Kyjivo sąjungininkai Europoje ir europiečių bankai bendradarbiauja finansuodami dujų importą Ukrainai.
Šis susitarimas su Graikija pasiektas tuo metu, kai artėjant šaltajam metų sezonui Rusija rengia atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, siekdama palaužti ukrainiečių moralę ir palikti gyventojus be šilumos.
Pasak Suomijos prezidento, dabar, kai Rusija tęsia hibridines atakas ir informacinį karą Senajame žemyne, Europai reikia ištvermės, atsparumo ir ryžto.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Suomijos prezidentas: paliaubos Ukrainoje iki pavasario yra mažai tikėtinos
Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas šeštadienį pareiškė, kad paliaubos Ukrainoje iki pavasario yra mažai tikėtinos.
Jo teigimu, Kyjivo sąjungininkai Europoje taip pat turėtų išlaikyti tvirtą paramą Ukrainai, nepaisant neseniai kilusio ir šalies vyriausybę sukrėtusio korupcijos skandalo.
Pasak Suomijos prezidento, dabar, kai Rusija tęsia hibridines atakas ir informacinį karą Senajame žemyne, Europai reikia ištvermės, atsparumo ir ryžto.
Duodamas interviu naujienų agentūrai AP A. Stubbas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis privalo greitai reaguoti į kaltinimus dėl kyšių ir lėšų pasisavinimo, nes šis skandalas naudinga Rusijai.
Trečiadienį V. Zelenskis atleido savo energetikos ir teisingumo ministrus dėl milžiniškos pinigų plovimo schemos energetikos sektoriuje, kuris jau beveik ketverius metus kenčia nuo Rusijos atakų.
Nepaisant skandalo, suomių prezidentas paragino Europos vadovus apsvarstyti galimybę padidinti finansinę ir karinę paramą Ukrainai, kuri jau beveik ketverius metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija.
„Nesu labai optimistiškai nusiteikęs dėl paliaubų ar taikos derybų pradžios bent jau šiais metais“, – sakė prezidentas.
Jis pridūrė, kad būtų gerai iki pavasario pradžios „ką nors pradėti“ dėl paliaubų Ukrainoje.
Prezidentas nurodė, kad trys svarbiausi klausimai kelyje į paliaubas yra Ukrainos saugumo garantijos, jos ekonomikos atkūrimas ir susitarimas dėl teritorinių pretenzijų.