Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:39 | JAV skirs beveik 300 mln. vertės karinę pagalbą Ukrainai
Baltieji Rūmai penktadienį pranešė, kad Ukrainai bus perduota beveik 300 mln. JAV dolerių vertės parama, kuri padės kovoje su Rusijos okupantais, rašo CNN.
Pentagono atstovas Johnas Kirby teigė, kad į 270 mln. JAV dolerių vertės paketą įtrauktos vidutinio nuotolio raketų sistemos, taktiniai dronai, kurie bus perduoti Ukrainai.
J. Kirby pridūrė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas artimiausiomis savaitėmis taip pat patvirtins papildomus pagalbos paketus.
Vardijama, kokie ginklai bus perduoti Ukrainai artimiausiu metu:
4 raketų sistemos HIMARS ir papildoma amunicija, reikalinga šio tipo ginkluotei;
4 žvalgybai skirtos transporto priemonės;
36 tūkst. 105 mm šovinių;
3 tūkst. prieššarvinių ginklų;
Iki 580 „Phoenix Ghost“ bepiločių dronų sistemų;
Atsarginės dalys ir kitą įrangą
Pastebima, kad bendra JAV pagalba Ukrainai nuo J. Bideno vadovavimo pradžios jau siekia 8,2 mlrd. JAV dolerių.
22:58 | Lenkija įsigis iš Pietų Korėjos tankų ir lėktuvų
Lenkija ketina įsigyti iš Pietų Korėjos tankų, savaeigių haubicų ir naikintuvų, penktadienį pranešė vyriausybė, Varšuvai stiprinant gynybą po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.
„Ateinančią savaitę pasirašome sutartis“, – per „Twitter“ parašė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
Tinklalapis „wPolytice“ citavo M. Blaszczako informaciją, kad Lenkija planuoja pirkti 48 lengvuosius universalius naikintuvus FA-50, 180 tankų „K2 Black Panther“ ir neįvardytą skaičių savaeigių haubicų K9.
Pirmosios haubicos ir tankai turėtų atvykti jau šių metų pabaigoje, o lėktuvai – ateinančiais metais, pridūrė ministras, bet daugiau detalių apie sutarties sąlygas nepateikė.
„Suvokiame iššūkius Lenkijai, keliamus karo Ukrainoje ir [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino agresyvios politikos... Mūsų tikslas – atgrasyti agresorių ir kiek įmanoma sustiprinti Lenkijos kariuomenę“, – aiškino M. Blaszczakas.
„Remiame Ukrainą, nes ji kaunasi už mus, bet taip pat privalome stiprinti savo pačių gynybos pajėgumus“, – pridūrė ministras.
Anksčiau šiais metais Lenkija pranešė už 1,75 mlrd. eurų įsigysianti 32 daugiafunkcius karinius sraigtasparnius AW149 iš Italijos gamintojos „Leonardo“.
Be to, Varšuva yra užsakiusi 366 amerikietiškus tankus „Abrams“ ir raketų „žemė–oras“.
22:47 | Smūgis okupantams
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mechanizuota 60-oji brigada parodė sunaikintą Rusijos kariuomenės techniką Zaporožės srityje.
The 60th separate mechanized brigade of the Armed Forces of #Ukraine shows the destroyed equipment of the #Russian army in the Zaporizhzhia direction pic.twitter.com/YtUTVyKJRz
— NEXTA (@nexta_tv) July 22, 2022
22:06 | V. Zelenskis: paliaubos su Rusija tik prailgintų karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad paliaubos su Rusija, neatsiėmus savo šalies prarastų teritorijų, tik prailgintų karą.
Interviu metu su „The Wall Street Journal“ žurnalistais, V. Zelenskis įspėjo, kad jeigu paliaubos būtų pasirašytos, laimėtų tik Maskva, mat Ukraina prarastų savo teritorijas.
Be to, pastebima, kad tai tik paaštrintų konfliktą, kadangi vėliau Rusija gali iš naujo apsiginkluoti ir pradėti naują puolimą.
„Užšaldžius karinį konfliktą su Rusijos Federacija, reiškia pauzę, kuri rusams suteiktų galimybę pailsėti [prieš tolimesnį puolimą]“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad Vakarų tiekiama ginkluotė, įskaitant HIMARS raketų sistemas, leidžia pasiekti tam tikrą pažangą mūšio lauke, tačiau ukrainiečiams reikia dar daugiau paramos, kad būtų pasiekti ryškūs pokyčiai.
21:44 | Kyjivas grūdų eksporto klausimu pasitiki JT, bet ne Rusija – D. Kuleba
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį pareiškė, jog Kyjivas tiki, kad Jungtinės Tautos, o ne Rusija, užtikrins Stambule pasiekto susitarimo dėl Maskvos invazijos nutraukto grūdų eksporto atblokavimo įgyvendinimą.
„Ukraina nepasitiki Rusija. Nemanau, kad kas nors turi priežasčių pasitikėti Rusija. Mes pasitikime Jungtinėmis Tautomis, kurios yra šio susitarimo varomoji jėga“, – sakė A. Kuleba per virtualią spaudos konferenciją.
Rusijos karinė intervencija Ukrainoje paralyžiavo maisto produktų gabenimą iš šalies, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kitų javų eksportuotojų, todėl nuogąstaujama, kad pasaulyje, ypač neturtingose šalyse, gali pristigti maisto.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas anksčiau penktadienį pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo.
Ši sutartis gali padėti sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, keliančią bado pavojų milijonams žmonių.
21:10 | Lenkija ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO
Lenkija penktadienį ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO, šioms Šiaurės šalims apsisprendus prisijungti prie transatlantinio gynybos bloko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pranešė lenkų visuomeninis radijas.
Prezidentas Andrzejus Duda per ceremoniją šiauriniame Gdynės uostamiestyje pasirašė teisės aktą, kuriuo Lenkija ratifikuoja Suomijos ir Švedijos stojimą į Aljansą.
„Ši diena yra labai svarbi NATO, mūsiškei Europos daliai, Baltijos jūros regionui ir šios pasaulio dalies saugumui“, – pareiškė A. Duda.
Jis pridūrė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO bus svarbus Europos „ateities kartoms“.
„Dvi stiprios Baltijos jūros šalys tampa Aljanso dalimi, smarkiai sustiprinančiomis mūsų saugumą“, – kalbėjo A. Duda.
Prezidentas pabrėžė, kad šiuo žingsniu NATO sienos su Rusijai „pailgės 1 600 kilometrų“.
Dviem dienomis anksčiau ratifikacijos ceremonija buvo surengta Lenkijos parlamento aukštuosiuose rūmuose, per kurią senatoriai vienbalsiai pritarė Šiaurės šalių prisijungimui prie bloko.
Anksčiau dokumentą triuškinama balsų dauguma priėmė Seimas, parlamento žemieji rūmai.
20:41 | Ukrainiečiai atakavo rusų kariuomenę
Vyriausiojo Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos direktorato teigimu, šalies kariuomenė paleido raketas į Rusijos kariuomenės pozicijas netoli Zaporožės atominės elektrinės.
The Ukrainian military attacked the positions of #Russian troops near the #Zaporizhzhia Nuclear Power Station.
— NEXTA (@nexta_tv) July 22, 2022
📰 Main Intelligence Directorate of the Ukrainian Defense Ministry reported. pic.twitter.com/r51GITdbHF
20:30 | Turkija pasirengus padėti išminuoti Ukrainos uostus – R. T. Erdogano patarėjas
Turkija pasirengusi padėti Ukrainai išminuoti jos uostus pagal svarbų susitarimą dėl eksportuojamų grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, penktadienį pareiškė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausiasis patarėjas.
Susitarime, kurį Rusija ir Ukraina pasirašė Stambule su Turkijos ir Jungtinių Tautų pareigūnais, numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus. Ukraina įrengė minų laukus, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus Rusjos amfibinio puolimo.
Tačiau viename iš susitarimo punktų teigiama, kad „jei prireiktų išminavimo“, būtų galima prašyti „kitos šalies išminuotojų pagalbos“.
R. T. Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas sakė, kad Turkija pasirengusi padėti.
„Prireikus išminavimu galėtų užsiimti trečioji šalis. Mes, Turkija, esame pasirengę pasiūlyti savo pagalbą“, – sakė jis Turkijos televizijai NTV.
19:40 | Rusai prašo „žaliojo koridoriaus“
Rusų opozicinis leidinys, remiantis Ukrainos kariuomenės ir žvalgybos atstovų informacija skelbia, kad apie 1–2 tūkst. apsuptų rusų karių netoli Chersono. Rusai prašo „žaliojo koridoriaus“ atsitraukimui, pranešė „The Insider“.
Tuo metu „Sky News“ rašo, kad analitikas, dr. Mike'as Martinas, lankydamas karo studijų kolegas Londono Karaliaus koledže, teigė, kad rusų kariuomenė nebus pajėgi atlaikyti strategiškai svarbaus Chersono miesto, todėl galiausiai ukrainiečiai privers okupantus atsitraukti per artimiausias savaites.
19:14 | Susekti 2 rusų povandeniniai laivai
Norvegijos Karališkasis jūrų laivynas prie šalies krantų susekė du Rusijos povandeninius laivus, pranešė „Sky News“.
Karinio jūrų laivyno atstovas teigė, kad du povandeniniai laivai – „Vepr“ ir „Severodvinsk“ – buvo pastebėti Šiaurės jūroje, į šiaurės vakarus nuo Bergeno, Norvegijoje.
Rusų povandeniniai laivai buvo susekti jiems plaukiant po vandeniu į pietus palei Norvegijos pakrantę.
19:00 | S. Šoigu: susitarimas dėl grūdų eksporto bus įgyvendintas artimiausiomis dienomis
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigia, kad Stambule pasirašytas susitarimo įgyvendinimas dėl grūdų eksproto turėtų pradėti veikti artimiausiomis dienomis.
„Aš kalbu ne tik apie žemės ūkio produkcijos eksporto iš Ukrainos uostų pradžią, bet taip pat ir apie tokio tipo produktų bei trąšų eksportą iš Rusijos uostų šia kryptimi“, – sako jis.
18:39 | „Lietuvos geležinkeliai“ penktadienį atnaujina dalies prekių tranzitą į Kaliningradą
Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ penktadienį atnaujina sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, kaip numato Europos Komisijos paskelbtos gairės. Apie tai įmonė penktadienį informavo klientus.
„Vadovaujantis atitinkamu ES Tarybos reglamentu ir EK gairėmis bei kompetentingų institucijų išaiškinimais, laikantis EK gairėse numatytų prekių tranzito kontrolės sustiprinimo sąlygų, „LTG Cargo“ tokius vežimus atnaujins nuo šiandien, tai yra liepos 22 dienos. Jie bus vykdomi laikantis EK gairėse numatytų prekių tranzito kontrolės sustiprinimo sąlygų“, – rašoma pranešime.
Sankcijomis draudžiamų prekių tranzitas bus leidžiamas tik tada, jeigu jos yra būtinos, nėra laikomos neįprastu srautu ar prekybos modeliu paskirties vietai ir kurios neapeina ribojimų.
Pasak pranešimo, krovinių pervežimo apimtys turės atitikti trejų metų – nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų gruodžio pabaigos – geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį. Vidurkiai bus skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai. Konkrečių kodų prekių kiekiui pasiekus metinius vidurkius, jų paraiškos bus atmetamos.
Reglamente nurodytų prabangos prekių vežimas tranzitu nebus atnaujinamas iki atskiro išaiškinimo.
18:21 | ES ragina skubiai įgyvendinti susitarimą dėl atnaujinto grūdų gabenimo per Juodąją jūrą
Europos Sąjunga penktadienį atsargiai pasveikino Rusijos ir Ukrainos susitarimus su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, galinčio palengvinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, dėl kurios milijonams žmonių gresia badas.
„Šiandienos Stambulo susitarimas yra žingsnis teisinga kryptimi, – per „Twitter“ parašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. – Raginame jį skubiai įgyvendinti.“.
17:56 | JK atstovas apie sutartį: Juodojoje jūroje atsirado švyturys
„Šiandien Juodojoje jūroje atsirado švyturys, – sakė Antonio Guterresas. – Vilties švyturys, galimybių švyturs, palengvėjimo švyturys pasaulyje, kuriame jo reikia labiau nei kada nors anksčiau.“
„Jūs įveikėte kliūtis ir atidėjote į šalį nesutarimus, kad atvertumėt kelią iniciatyvai, tarnausiančia visų bendriems interesams“, – pridūrė jis, kreipdamasis į Rusijos ir Ukrainos atstovus.
Diplomatai tikisi, kad pirmosios grūdų siuntos išplukdytos iki rugpjūčio vidurio – pirmąkart nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale.
17:35 | Turkijos prezidentas: sutartis sušvelnins infliaciją, žmonėms nesusidurs su badu
Rusijai, Ukrainai ir Turkijai pasirašius susitarimą dėl grūdų eksporto iš Juodosios jūros uostų, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikino, kad tai padės išvengti bado, kuris grėsė milijardams gyventojų, rašo „The Guardian“.
Be to, R. T. Erdoganas tvirtino, kad trišalė sutartis taip pat leis sumažinti pasaulinius infliacijos rodiklius. Savo ruožtu prezidentas dar kartą paragino Rusiją ir Ukrainą užbaigti karą, kadangi dabartinė situacija daro negiamą įtaką ne tik šioms šalims, bet ir visam pasauliui. Pasak jo, abi šalys turi susėsti prie derybų stalo.
R. T. Erdoganas savo ruožtu pasidžiaugė pozityvia derybų atmosfera ir taip pat vylėsi, kad susitarimas dėl grūdų eksporto taps lūžio tašku.
17:21 | Rusija taip pat pasirašė grūdų eksporto sutartį su Turkija bei JT
Rusijos gynybos ministras Stambule taip pat susitiko su JT generaliniu sekretoriumi ir pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, leisiantį tiekti Rusijos žemės ūkio produkciją pasaulinei rinkai, skelbiama TASS.
16:59 | Dujotiekio „Nord Stream“ turbina įstrigo Vokietijoje dėl Maskvos kaltės
„Siemens“ turbina, neva dėl kurios nebuvimo Rusija sumažino dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream 1“, įstrigo Vokietijoje, nes Maskva iki šiol nedavė oficialaus leidimo jos gabenimui į Rusiją, skelbia „Deutsche Welle“, cituojanti „Reuters“ pranešimą, kuriame agentūra remiasi dviem informuotais šaltiniais.
Vieno iš jų duomenimis, logistikos bendrovė „Challenge Group“ šią turbiną, kuri paprastai veikia Rusijos kompresorių stotyje „Portovaja“ ir buvo remontuojama Kanadoje, į Kelną buvo išgabenta liepos 17 dieną.
Kada turbina gali būti grąžinta dujų koncernui „Gazprom“, kol kas neaišku – pasak šaltinių, tai gali užtrukti kelias dienas ar net savaites.
Agentūros duomenimis, Maskva taip pat nepateikė dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, į kokią vietą turi būti gabenama turbina ir per kokį pasienio punktą.
Vokietijos koncernas „Siemens“ pareiškė, jog norėtų kuo greičiau pristatyti turbiną į jos eksploatavimo vietą, bet negali visiškai kontroliuoti šio proceso.
Vokietijos ekonomikos ministerija su turbina susijusią padėtį anksčiau pavadino „dingstimi“ dujų koncernui „Gazprom“ sumažinti dujų tiekimą, o šalies vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pažymėjo, jog „kartais susidaro įspūdis, kad Rusija nebenori susigrąžinti“ turbinos.
Kanados valdžia dėl Rusijai paskelbtų sankcijų iš pradžių atsisakė grąžinti turbiną, tačiau po derybų su Vokietija išsiuntė ją į šią šalį, nepaisydama Kyjivo protestų.
Rusija ketvirtadienį atnaujino gamtinių dujų tiekimą Europai vamzdynu „Nord Stream“ po 10 dienų techninės pertraukos, pranešė jo operatorė, bet energijos išteklių srautas, kaip ir prognozuota, dabar yra daug mažesnis nei šio dujotiekio pajėgumai.
Dabartinis tiekimas atitinka prieš pertrauką buvusį lygį, bet sudaro tik apie 40 proc. dujotiekio projektinio pajėgumo.
Rusija aiškino, kad tiekimas birželį buvo sumažintas, nes šaliai nebuvo grąžinama turbina.
16:21 | Vokiečių europarlamentaras sako, kad Lenkija turėtų dalintis savo dujų ištekliais
Vokietijai atstovaujantis Europos Parlamento narys sukritikavo Europos Sąjungą (ES), kuriai, jo teigimu, trūksta taisyklių dėl dujų paskirstymo tuo atveju, jei Rusija nutrauktų tiekimą, keršydama už bloko paramą Ukrainai.
Interviu vokiečių valstybinei radijo stočiai „Deutschlandfunk“ Markusas Ferberis pažymėjo, jog „nėra reikalo patarinėti, kaip taupyti energiją namuose ar biuruose, kaip kad šiuo metu planuoja daryti Europos Komisija“.
„Solidarumas Europoje yra svarbus. Jau turėjome problemų dėl dujų tiekimo praeityje, maždaug 2007 metais. Tuo metu Vokietija iš savo saugyklų tiekė dujas Vidurio ir Rytų Europos šalims. Šįkart dujoms galbūt teks pakeisti kryptį“, – pareiškė Bavarijos konservatorių partijai CSU atstovaujantis europarlamentaras, kurio pareiškimą savo svetainėje cituoja Lenkijos radijas.
Pasak M. Ferberio, viena iš šalių, kurios turėtų padėti Vokietijai apsirūpinti dujomis, jei Rusija nutrauktų tiekimą, yra Lenkija, nes „lenkiškos dujų saugyklos jau yra užpildytos 98 procentais“.
„Tai yra solidarumo esmė“, – pareiškė jis ir pridūrė, jog reguliuoti šį „solidarumą“ yra ES institucijų užduotis.
14:50 | Ukraina, Turkija ir JT pasirašė susitarimą dėl grūdų eksporto
Ukraina, Turkija ir JT pasirašė susitarimą dėl grūdų eksporto, skelbiama UNIAN. Analogišką susitarimą pasirašys Rusija, Turkija ir JT – tiesioginės sutarties tarp Rusijos ir Ukrainos nebus.
Savo parašus ant sutarties padėjo Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kurbakovas, Turkijos gynybos ministras ir JT generalinis sekretorius.
„Ukraina online“ skelbiama, kad uostų „Odesa“, „Černomorsk“ ir „Južnyj“ kontrolė išlieka ukrainiečių pusėje. Jokių kitų laivų, išskyrus tuos, kurie turės užtikrinti grūdų eksportą ten būti be Ukrainos žinios dislokuoti nebus galima.
14:37 | Kremlius: „labai svarbu“ atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos
Kremlius penktadienį sakė, jog „labai svarbu“ atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos, Kyjivui ir Maskvai rengiantis pasirašyti susitarimą dėl pasaulinės maisto krizės švelninimo.
„Labai svarbu atblokuoti trąšų, maisto produktų ir grūdų tiekimą pasaulio rinkoms“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Ukrainos grūdų kiekis gana mažas, bet vis tiek labai svarbu, kad šie grūdai patektų į pasaulio rinkas“, – pridūrė jis.
Vėliau penktadienį Kyjivas ir Maskva Stambule turi pasirašyti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra atnaujinimo, nors Rusijos pajėgos toliau intensyviai apšaudo Rytų Ukrainą.
Pirmajam svarbiam kariaujančių šalių susitarimui tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija. D. Peskovas sakė, kad Stambule Rusijai atstovaus gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Jis patvirtino, kad planuojama pasirašyti susitarimą, bet plačiau komentuoti atsisakė. „Jei tai įvyks, tuomet bus paaiškinimai“, – sakė jis.
Šią savaitę lankydamasis Teherane Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Vakarai privalo panaikinti Rusijos grūdų eksporto suvaržymus, jei nori, kad Maskva palengvintų Ukrainos grūdų eksportą.
Rusijos karinė invazija Ukrainoje trukdo išgabenti iš vienos didžiausių eksportuotojų kviečius ir kitus grūdus, tad baiminamasi, kad visame pasaulyje gali pradėti trūksti maisto.
13:45 | Britų žvalgybos vadas: Rusija neteko pusės savo šnipų Europoje
Per penkis mėnesius nuo savo pačios inicijuoto karo Ukrainoje Rusija neteko pusės savo šnipų Europoje, teigia Didžiosios Britanijos užsienio žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore‘as, praneša CNN.
Didžiosios Britanijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas mano, kad Rusija prarado gebėjimą šnipinėti Europoje „perpus“ po to, kai iš Europos miestų buvo išsiųsti daugiau nei 400 Rusijos žvalgybos pareigūnų ir sulaikyti keli civiliais apsimetę užsislaptinę šnipai.
Vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europos šalys išsiuntė „bent 400 Rusijos žvalgybos pareigūnų, veikusių prisidengiant diplomatine uždanga“, Aspeno Saugumo Forume CNN sakė R. Moore‘as.
„Ir Jungtinėje Karalystėje mes manome, kad tai tikriausiai perpus sumažino jų galimybę šnipinėti Rusijai Europoje“, – tęsė R. Moore‘as.
Jis pridūrė, kad pastaraisiais mėnesiais taip pat buvo atskleista ir suimta nemažai „nelegalų“, arba Rusijos šnipų, veikiančių gilioje priedangoje ir apsimetusių paprastais civiliais.
13:17 | Sunaikino aštuonias haubicas
Penktadienį Ukrainos kariams pavyko suduoti itin taiklų smūgį Rusų pajėgoms, „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro puolimo pajėgos (DShV). Per dieną pavyko sunaikinti ištisą rusų haubicų artilerijos divizioną.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų DShV artilerija ir sausumos pajėgos sunaikino 152 mm haubicų 2A65 „Msta-B“ artilerijos divizioną, Rusijos okupantų personalą, įrangą ir amuniciją“, – rašoma „Telegram“.
Nurodoma, kad iš viso sunaikintos aštuonios haubicos.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 39 000 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 221 lėktuvą, 188 sraigtasparnius, 1704 tankus, 3920 šarvuočių, 863 artilerijos pabūklus, 251 raketų sistemą, 15 laivų, 2803 mašinas, 713 bepiločių orlaivių, 113 priešraketinės gynybos sistemų, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 72 specialiosios įrangos vienetus bei 167 sparnuotąsias raketas.
12:49 | Retas Šoigu vizitas į užsienį
Rusijos žiniasklaida praneša, kad Rusijos gynybos ministras generolas Sergejus Šoigu atvyko į Stambulą pasirašyti susitarimo dėl grūdų. Teigiama, kad susitarimą tarp Turkijos ir Rusijos Federacijos pasirašys abiejų šalių karinių departamentų vadovai. Tai patvirtino ir Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pasak kanalo TRT, susitarimą iš Ukrainos pusės pasirašys infrastruktūros ministras.
12:25 | Rytų Ukrainos separatistiniai regionai blokavo „Google“
Nepripažįstamų Rytų Ukrainos prorusiškų separatistinių darinių lyderiai penktadienį paskelbė blokavę „Google“ ir apkaltino JAV technologijų milžinę „smurto prieš rusus“ propagavimu.
„Priėmėme sprendimą blokuoti „Google“ Donecko liaudies respublikos teritorijoje“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas.
Jis apkaltino „Google“ propaguojant „smurtą prieš rusus, ypač Donbaso žmones“.
Kaimyninė „Luhansko liaudies respublika“ „Google“ blokavo ketvirtadienį.
11:57 | Britų žvalgyba: Rusijai trūksta raketų, todėl Ukrainą apšaudo tam nepritaikytomis oro gynybos sistemomis
Rusijos karinės pajėgos vis dažniau Ukrainos teritoriją apšaudo oro gynybos sistemomis dėl kritinio specialiai tam skirtų smogiamųjų raketų trūkumo, pažymima Didžiosios Britanijos kariuomenės ataskaitoje, kurią cituoja UNIAN.
Anksčiau šią informaciją patvirtino Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas, pareiškęs, kad Rusijos pajėgos paleido 7 raketas į regiono infrastruktūros objektus ir sandėlius.
„Rusija faktiškai neabejotinai naudoja strategines oro gynybos sistemas S-300 ir S-400, kurios yra skirtos lėktuvų ir raketų numušimui dideliu atstumu, šalia Ukrainos nuo pat įsiveržimo pradžios. Ši ginkluotė turi palyginti nedideles kovines galvutes, skirtas lėktuvų naikinimui. Jos gali kelti rimtą grėsmę karinėms pajėgoms atvirose erdvėse ir paprastuose pastatuose, tačiau vargu ar galėtų pramušti stipresnes konstrukcijas“, – cituojamas britų kariuomenės pranešimas.
Pažymima, kad toks Rusijos ginkluotės naudojimas didina tikimybę, kad raketos nepataikys į tikslą ir bus daugiau civilių aukų, nes toks jos panaudojimo būdas nėra pritaikytas antžeminiams taikiniams naikinti.
11:33 | Rusija išplėtė „nedraugiškų valstybių“ sąrašą
Rusijos Federacijos vyriausybė į sau „nedraugiškų valstybių“ sąrašą įtraukė Graikiją, Daniją, Slovėniją, Kroatiją ir Slovakiją.
Iš viso sąraše yra 48 šalys, įskaitant Australiją, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Naująją Zelandiją, visas ES valstybes nares ir JAV.
10:56 | Nepripažintoje Padniestrėje pareikštas noras jungtis prie Rusijos
Nuo Moldovos atsiskyrusios, Rusijos karių saugomos, bet pasaulyje nepripažintos Padniestrės Respublikos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad ši Moldovos teritorija planuoja „skelbti nepriklausomybę su tolimesniu prisijungimu prie Rusijos Federacijos“.
„Padniestrės vektorius per visus respublikos egzistavimo metus išlieka nepakitęs, kas atsispindi ir 2006 metų rugsėjo 17-osios referendume, kur aiškiai įvardinta: nepriklausomybė su tolimesniu prisijungimu prie Rusijos Federacijos laisva valia. Šalies nepriklausomybė – neginčytinas prioritetas“, – pareiškė šios Rusijos kontroliuojamos respublikos užsienio reikalų ministras Vitalijus Ignatjevas.
10:17 | Moldova neįsileido Rusijos karių, vykusių į okupuotą Padniestrę
Po penkių mėnesių plataus masto karinio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kaimyninės Moldovos užsienio reikalų ministerija paskelbė neįleidusi į savo teritoriją rusų karių.
„Rusijos taikdarių kontingento karių rotacija yra vykdoma remiantis mechanizmu, sukurtu siekiant išvengti rizikos ir užtikrinti koordinuotą kontingento karių judėjimą, – „Jevropeiskaja pravda“ aiškino Moldovos užsienio reikalų ministras Danielis Voda. – Į Moldovos teritoriją nebuvo įleisti taip vadinamosios rusų pajėgų operatyvinės grupės karininkai – tai yra neteisėta (karinė) grupuotė mūsų šalies teritorijoje, kuri pažeidžia neutraliteto statusą... Šiame kontekste Užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerija pakartojo Moldovos valdžios poziciją dėl būtinybės besąlyginio rusų karių ir amunicijos sandėlių išvedimo iš mūsų šalies atnaujinimo proceso“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltina Kišiniovą nuolat neleidžiant šalies kariams iš taikdarių kontingento pasiekti Padniestrės teritoriją, sustabdant juos Kišiniovo oro uoste „be jokio paaiškinimo“.
„Laisvės radijo“ skaičiavimais, Padniestrėje ir Moldovoje yra dislokuota apie 2 tūkst. Rusijos karių. Dalis jų (apie 400–500) yra dvišaliu sutarimu numatytos taikdarių pajėgos, tačiau pačioje Padniestrėje yra laikoma ir apie 1,5 tūkst. dar buvusios sovietinės 14-osios divizijos likučių, kurių statuso Moldova nepripažįsta.
09:54 | Nuo karo pradžios Ukrainoje nukentėjo daugiau nei 1 000 vaikų
Ketvirtadienio duomenimis, nuo vasario 24-osios Ukrainoje žuvo 358 vaikai, daugiau nei 683 buvo sužeisti, skelbia Ukrainos Generalinė prokuratūra.
Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai, nes nuolatos stengiamasi nustatyti aukas aktyvių karo veiksmų zonose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.
Daugiausia vaikų nukentėjo šiose srityse: Donecko – 361, Charkivo – 194, Kyjivo – 116, Černihivo – 68, Luhansko – 61, Mykolajivo – 53, Chersono – 54, Zaporižios – 40.
09:25 | „Forbes“ įžvelgia artėjantį karo lūžį
Žurnalas „Forbes“ skelbia, kad, norėdama pradėti kontrpuolimą, Ukraina turi gauti visą suplanuotą karinę techniką ir koordinuoti savo pajėgas. Labiausiai tikėtina, kad pats kontrpuolimas įvyks rugpjūtį.
Leidinio teigimu, artimiausios savaitės gali tapti lūžio tašku fronte, o karo ateitis priklausys nuo liepos-rugpjūčio mėnesių, nes ukrainiečių pozicijos yra stipresnės nei rusų, kurie atsidūrė pažeidžiamoje padėtyje.
Kaip rašo „Forbes“, dešiniajame Ukrainos upės Dniepro krante, Chersono srityje, yra apie 15 000 Rusijos karių, kurių atrama remiasi dviem tiltais (Antonovskio ir Antonovskio geležinkeliu) ir Kachovskajos hidroelektrinės užtvanka.
Dniepro perėjų sunaikinimas gerokai apsunkina tolimesnį galimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veržimąsi į dešinįjį krantą, todėl greičiausiai ginkluotųjų pajėgų vadovybė pasirinks taktiką smūgiuoti į šiuos tiltus.
Rusijai teks rinktis: arba trauktis iš dešiniojo kranto ir patirti didelį reputacinį pralaimėjimą, arba išlaikyti didelę karinę grupę su neapsaugotais logistikos maršrutais ir nuolatine rizika, kad bus nutrauktos tiekimo linijas.
Kita pažeidžiama vieta yra Zaporižios kryptis – raktas į Ukrainos pietus. Be jo sausumos koridoriaus su Krymu idėja žlugs, rašo „Forbes“.
Trečioji rusų pažeidžiama vieta – Volčansko-Kupjansko-Iziumo linija. Problematika šioje vietoje yra ta, kad dalis okupuoto Charkivo srities teritorijos yra faktiškai atkirsta nuo Luhansko srities Oskolo upe ir Oskolo vandens tvenkiniu.
Per šį 80 km ilgio vandens rezervuarą yra tik du tiltai. Maža to, Iziume yra sutelkta didžiausia Rusijos kariuomenės pajėgų grupė. Atkirtus ją nuo tiekimo kelių galėtų tapti rimta problema Rusijai ir, tikėtina, netgi priežastimi atsitraukti kariuomenei.
„Pagrindinė taisyklė, kurią turi suprasti toli nuo fronto linijos esantys ukrainiečiai, yra ta, kad Rusija negali kompensuoti karinių nesėkmių niekaip kitaip, tik teroru. Kiekvienas pralaimėjimas prives prie to, kad rusai bandys atsakyti raketų atakomis prieš Ukrainos miestus“, – rašome leidinyje.
08:58 | Lavrovas sekmadienį kreipsis į Arabų Lygą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį kreipsis į Arabų Lygą jos būstinėje Kaire, pranešė ši organizacija.
Kalbą jis pasakys kelios dienos po to, kai Rusija dalyvavo Irano – kai kurių arabų valstybių priešininko – surengtame viršūnių susitikime.
S. Lavrovas susitiks su Arabų Lygos vadovu Ahmedu Aboul Gheitu ir 22 šį bloką sudarančių valstybių atstovais, ketvirtadienį paskelbė organizacija.
Jungtinės Valstijos stengiasi izoliuoti Rusiją pasaulyje dėl jos invazijos į Ukrainą. Anksčiau šį mėnesį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atsisakė susitikti su S. Lavrovu per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą Balyje.
Paklaustas apie S. Lavrovo kelionę, JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as sakė, kad JAV „mažiau rūpinasi tuo, su kuo bendrauja užsienio reikalų ministras Lavrovas ir jo kolegos, ir didesnį dėmesį skiria jų girdimoms žinutėms“.
„Suprantame, kad šalys visame pasaulyje palaiko individualius unikalius santykius su Rusija. Tačiau yra pagrindinių principų, įskaitant mintį, kad galia XXI amžiuje negali daryti, ką panorėjusi“, – sakė jis.
08:29 | Naktį stipriai apšaudyta Dnipro sritis
Apie tai pranešė Dnipro srities valstybinės administracijos pirmininkas Valentinas Rezničenka. Pasak jo, Rusijos kariuomenė apšaudė tris rajonus – Nikopolį, Sinelnikovskį ir Krivorožskį.
„Nikopolis buvo apšaudytas du kartus. Buvo iššauta iki 100 sviedinių. Anksčiau vienas žmogus žuvo, vienas buvo sužeistas. Apgadinta 11 privačių namų. Yra dujotiekio ir vandentiekio gedimų. Geležinkelio bėgiai buvo sunaikinti“, – UNIAN cituoja V. Rezničenką.
Anot jo, Pokrovskajos bendruomenėje rusų pajėgos smogė į sandėlius. Sugedo transformatorius, dėl to keli kaimai liko be elektros.
„Į Apostolovą pataikė septynios raketos, jos sugriovė tris miesto mokyklas. Apgadinti šalia esantys gyvenamieji pastatai. Gelbėtojai dirba vietoje. Preliminariai sužeisti 8 žmonės. Informacija dar tikslinama“, – pridūrė V. Rezničenka.
08:06 | Kanada: Rusija nebeturi karinių pajėgųmų įgyvendinti savo tikslus Ukrainoje
Per penkis mėnesius nuo to, kai įsiveržė į nepriklausomą Ukrainą, Rusija patyrė didelių karinio personalo ir įrangos nuostolių. Maskva nebeturi jėgų pasiekti užsibrėžtų tikslų Ukrainoje. Tai teigiama Kanados ginkluotųjų pajėgų analizėje.
„Dėl didelių personalo ir įrangos nuostolių Rusija tikriausiai nebeturi karinių pajėgumų įgyvendinti savo ambicijas Ukrainoje“, – teigiama analizėje.
Kaip rašoma ataskaitoje, Rusija priversta mažinti savo strateginius tikslus, pateikdama naują viešą savo pasiektos dalinės teritorinės kontrolės pagrindimą.
07:33 | Rusams sunkiai sekasi veržtis
Savo naujausioje ataskaitoje JAV Karo studijų institutas (ISW) praneša, kad Rusijos karinės pajėgos nesugeba išlipti iš „operacinės pauzės“. Analitikų teigimu, rusai surengė keletą ribotų antžeminių atakų ir dabartinis Rusijos veiklos tempas labai nesiskiria nuo to, kuris buvo oficialiai paskelbtos veiklos pauzės metu.
Rusijos grupuotė į šiaurės vakarus nuo Slovjansko iš tikrųjų įvykdė mažiau antžeminių atakų prie Charkivo ir Donecko sričių sienos nei per oficialią „operacinę pauzę“.
Rusijos kariai ir toliau rengia nedidelius išpuolius į šiaurės vakarus nuo Slovjansko ir aplink Seversko bei Bachmuto rajonus, neužimdami nė vienos reikšmingos teritorijos, ataskaitoje rašo JAV analitikai.
„Rusų pajėgos tęsia vietinius išpuolius į rytus nuo Seversko, taip pat į rytus ir pietus nuo Bachmuto, liepos 21 d., jie nebuvo pasiekę reikšmingų teritorinių pranašumų šiose srityse“, – rašoma ataskaitoje.
Sėkmingų antžeminių atakų nebuvimas Slovjansko, Seversko ir Bachmuto srityse atitinka ISW vertinimą, kad Rusijos veržimasis greičiausiai baigsis neužėmus Slovjansko ar Bachmuto.
06:47 | Zelenskis: Ukraina gali padaryti didelių nuostolių Rusijai
Kalbėdamas vėlyvą ketvirtadienio vakarą vaizdo kreipimesi po susitikimo su aukšto rango kariuomenės vadais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad grupė aptarė modernių ginklų tiekimą ir pridūrė, kad atakos prieš rusus turi būti suintensyvintos.
„Sutarėme, kad mūsų pajėgos turi didelį potencialą veržtis į mūšio lauką ir padaryti okupantams didelių naujų nuostolių“, – sakė jis.
Kyjivas tikisi, kad vakarietiški ginklai, ypač ilgesnio nuotolio raketų sistemos, tokios kaip JAV HIMARS, kurias Ukraina dislokavo pastarosiomis savaitėmis, leis pradėti kontrataką ir atgauti rusų užimtas teritorijas.
„Kiekviena iš šių Rusijos atakų yra argumentas Ukrainai gauti daugiau HIMARS ir kitų modernių bei veiksmingų ginklų. Kiekvienas iš šių išpuolių tik sustiprina mūsų norą nugalėti užpuolikus ir tai tikrai įvyks“, – kalbėjo prezidentas.
06:11 | Penktadienį įvyks naujas derybų raundas dėl Ukrainos grūdų eksporto
Pasak Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos, penktadienį Turkijoje įvyks naujas Turkijos, Rusijos ir Ukrainos derybų raundas dėl Ukrainos grūdų eksporto.
„Po derybų bus galima pasirašyti dokumentą, kuriame bus nurodyti šalių įsipareigojimai dėl saugaus eksporto maršrutų Juodojoje jūroje eksploatavimo“, – ketvirtadienio vakarą sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenka.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos delegacija „rems tik tuos sprendimus, kurie garantuos pietinių Ukrainos regionų saugumą, tvirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas Juodojoje jūroje, saugų Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą į pasaulio rinkas“.
Turkijos, Ukrainos ir Rusijos pareigūnai su Jungtinių Tautų parama pastarąjį kartą grūdų eksporto klausimu derėjosi daugiau nei prieš savaitę, liepos 13 d.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Rusijai ketvirtadienį apšaudžius tankiai apgyvendintą antrojo pagal dydį Ukrainos Charkivo miesto rajoną, žuvo du žmonės ir mažiausiai 21 asmuo buvo sužeistas, pranešė pareigūnai ir įvykio vietoje buvę liudininkai.
► Į Zaporižios atominės elektrinės 1-ojo bloko mašinų salę rusų pajėgos atvilko ne mažiau kaip 14 sunkiosios karinės technikos vienetų, taip pat ginklų ir sprogmenų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Enerhoatom“.
► Europos Sąjunga ketvirtadienį patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, bloko narėms pritarus virtinei priemonių, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.
► Rusija ketvirtadienį atnaujino gamtinių dujų tiekimą Europai vamzdynu „Nord Stream“ po 10 dienų techninės pertraukos, pranešė jo operatorė, bet energijos išteklių srautas, kaip ir prognozuota, dabar yra daug mažesnis nei šio dujotiekio pajėgumai.