Svarbiausi trečiadienio įvykiai:
01:15 | Prie Černobylio atominės elektrinės siaučia gaisrai
Ukrainoje, netoli Černobylio atominės elektrinės, liepsnoja miškai. Vietos ugniagesiai bandė užgesinti liepsnas, tačiau teigiama, kad situacija kelia nerimą.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sako, kad Kyjive aptiktas nedidelis cezio koncentracijos ore padidėjimas, tačiau tai nekelia radiacinės grėsmės.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi teigė, kad specialistai itin susirūpinę dėl Ukrainos branduolinių objektų saugumo, todėl kiekviena diena tampa vis svarbesnė tam, kad būtų užkirstas kelias galimai branduolinei avarijai.
Rusija vasario mėnesį perėmė apleistos Černobylio elektrinės kontrolę, o antradienį Ukraina pranešė, kad okupantai trukdo suvaldyti miškų gaisrus Černobylio zonoje.
Ukraina iš viso turi 15 branduolinių reaktorių, o kelis iš jų kontroliuoja Rusijos okupantai.
TATENA viliasi išsiųsti ekspertus, kurie galėtų užtikrinti branduolinių objektų saugą tam, kad būtų išvengta rimtos avarijos, kuri sukeltų didelę grėsmę žmonėms, aplinkai, rašo „The Guardian“.
00:59 | Ukrainos kariuomenė nustūmė okupantus tolyn nuo Kyjivo
Pentagono atstovai teigia, kad Ukrainos kariuomenei pavyko atstumti dalį okupantų maždaug 25 kilometrus tolyn nuo sostinės Kyjivo, rašoma CNN.
Rusijos kariuomenė pastebima maždaug už 55 kilometrų į rytus nuo Kyjivo centro.
00:41 | V. Zelenskis kreipėsi į viso pasaulio žmones
Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją praėjo vienas mėnuo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulio žmones visame pasaulyje protestuoti prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą terorą.
Trečiadienį vakare paskelbtame vaizdo įraše V. Zelenskis teigė, kad Rusijos pradėtas karas nėra vykdomas tik prieš Ukrainą.
„Rusijos karas – tai ne tik karas prieš Ukrainą. Tai yra daug plačiau. Rusija pradėjo karą prieš laisvę ir tai yra tik pradžia. Rusija stengiasi nugalėti žmonių laisvę Europoje, visame pasaulyje“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad, prabėgus mėnesiui nuo okupantų įsiveržimo į Ukrainą, pasaulis turi toliau stengtis sustabdyti Rusiją.
Prezidentas ragina išeiti į gatves vilkint Ukrainos simbolius, rengti demonstracijas prieš Rusijos pradėtą karą.
00:22 | JAV ginklai Ukrainą pasieks jau netrukus
JAV pirmąsias ginklų siuntas Ukrianai pristatys per artimiausią parą ar dvi, skelbia „Reuters“.
Perduodant karines priemones, pirmenybė bus teikiama ginklams, kuriuos jau naudoja Ukrainos kariai.
00:15 | Kyjivo srityje – tūkstančiai rusų karių
Kyjivo srityje yra apie 12 tūkstančių rusų karių, trečiadienį pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Aleksejus Arestovičius
„Iš jų 3 tūkst. karių yra beveik apsupti, dar 4 tūkst. yra atkirsti ir yra labai nepatogioje vietoje“, – sakė jis.
Now in the #Kyiv region there are about 12 thousand #Russian soldiers
This was stated by the adviser to the head of the presidential office Alexei Arestovich.
“Of these, 3.000 are almost surrounded, another 4.000 are cut off and are in a very unpleasant place,” he said. pic.twitter.com/ZPWi5LN55TREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) March 23, 2022
00:13 | Rusija blokuoja „Google“ naujienų skiltis
Rusija užblokavo prieigą prie „Google“ naujienų, mat kompanija buvo apkaltina neva melagingos informacijos viešinimu apie karą Ukrainoje.
00:03 | Atmetė Rusijos projektą
Trečiadienio Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nepriėmė Rusijos pasiūlyto rezoliucijos projekto dėl humanitarinės padėties Ukrainoje.
Visos šalys, išskyrus Rusiją ir Kiniją, susilaikė.
23:49 | Teigia, kad Baltarusija delsia prisijungti prie Rusijos karinių pajėgų
Pentagonas tvirtina, kad Jungtinės Valstijos kol kas nemato ženklų, kurie rodytų, kad Baltarusija ruošiasi prisijungti prie Rusijos kariuomenės, siekiant tęsti pradėtą karą Ukrainoje.
The Pentagon said the United States sees no signs yet that #Belarus is preparing to join #Russia's invasion of #Ukraine. pic.twitter.com/MNDH7dYF5A
REKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) March 23, 2022
23:35 | J. Bidenas atvyko į Briuselį
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį vakare atvyko į Briuselį, kur bus surengtas neeilinis NATO viršūnių susitikimas, skirtas Rusijos pradėtam karui Ukrainoje aptarti.
„Air Force One“ Briuselio oro uoste nusileido 21.03 val. vietos laiku po maždaug septynių valandų skrydžio iš Vašingtono.
Nuo ketvirtadienio JAV prezidentas pradeda intensyvias derybas su NATO, G7 ir Europos Sąjunga.
22:44 | Evakuota daugiau kaip 4 tūkst. gyventojų
Kovo 23 dieną iš Ukrainoje teritorijų, kurias apšaudo okupantai, buvo evakuoti 4 tūkst. 554 žmonės.
Pasak Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereščiuk, iš Mariupolio į Zaporožę buvo evakuota 2 tūkst. 912 žmonių.
Iš viso trečiadienį veikė septyni iš devynių sutartų humanitarinių koridorių.
Iryna Vereshchuk on the results of humanitarian corridors on March 23
4,454 people were evacuated during the day. pic.twitter.com/xLUTqD6YKiREKLAMAREKLAMAREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) March 23, 2022
22:30 | „Renault“ stabdo automobilių gamybą Rusijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino šalies bendroves palikti Rusiją. „Renault“ automobilių gamintoją trečiadienį nusprendė sustabdyti veiklą Rusijoje dar kartą.
21:23 | Okupantai bombarduoja gyvenamuosius pastatus
Antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive Rusijos kariuomenė subombardavo daugiau kaip 1 tūkst. gyvenamųjų pastatų, trečiadienį pranešė miesto meras Ihoris Terehovas, rašoma CNN.
21:09 | Okupantų nuostoliai – milžiniški: Ukrainoje žuvo apie 15 tūkst. rusų karių
NATO atstovai trečiadienį pranešė, kad nuo invazijos pradžios Ukrainoje apie 40 tūkst. Rusijos karių žuvo, buvo sužeisti ar pateko į nelaisvę.
Kaip teigiama aljanso pranešime, per paskutines keturias karo savaites dėl stringančio okupantų plano žuvo nuo 7 iki 15 tūkst. Rusijos karių.
Pabrėžiama, kad Rusijai dalyvaujant kare, kuris vyko Afganistane, per 10 metų žuvo apie 15 tūkst. rusų karių.
Tai tik dar kartą parodo, kad Rusijos pirminis planas nebuvo įgyvendintas, kadangi okupantai nesitikėjo tvirto Ukrainos kariuomenės pasipriešinimo.
20:39 | A. Blinkenas: JAV vertinimu, Rusijos pajėgos įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje
Jungtinės Valstijos padarė išvadą, kad Rusijos karinės pajėgos įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje, trečiadienį paskelbė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Praėjusią savaitę pritariau prezidento J. Bideno pareiškimui, kad V. Putino pajėgos Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų, remdamasis nesuskaičiuojamais naikinimo ir kančių vaizdais, kuriuos visi matėme. Tuomet pažymėjau, kad sąmoningas taikinių nukreipimas prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – sakė A. Blinkenas.
„Šiandien galiu pranešti, kad, remdamasi šiuo metu turima informacija, JAV vyriausybė mano, jog Rusijos pajėgų nariai įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje“, – pridūrė jis.
20:30 | Rusija išsiunčia JAV diplomatų, reaguodama į analogišką Vašingtono žingsnį
Rusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti Amerikos diplomatų, atsakydama į Vašingtono anksčiau šį mėnesį priimtą sprendimą išsiųsti 12 JAV įsikūrusių Maskvos atstovų Jungtinėse Tautose.
„Kovo 23 dieną Amerikos diplomatinės misijos vadovui, kuris buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, buvo įteikta nota su Amerikos diplomatų, paskelbtų persona non grata, sąrašu“, – sakoma ministerijos pranešime.
20:25 | Naujos sankcijos bus nutaikytos į Rusijos politinius veikėjus, oligarchus
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad naujos Vakarų sankcijos bus paskelbtos Rusijos politiniams veikėjams ir prezidentui Vladimirui Putinui artimam turtingam elitui – oligarchams.
„Mes, Jungtinės Valstijos, rytoj paskelbsime sankcijų paketą, susijusį su politiniais veikėjais, oligarchais... ir subjektais“, – sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas prezidentiniame lėktuve „Air Force One“, skrendančiame į Briuselį, kur vyks NATO ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
J. Sullivanas nurodė, kad Vakarų partneriai taip pat siekia „koordinuoti sankcijų įgyvendinimą, kad būtų galima veiksmingai kovoti su Rusijos pastangomis išvengti sankcijų“.
20:08 | Prancūzija konfiskavo dvi Rusijos oligarchui priklausančias jachtas
Prancūzijos teisėsauga konfiskavo dvi prabangias jachtas, priklausančias vienam įtakingiausių Rusijos verslininkų, Vakarų vyriausybėms tęsiant pastangas areštuoti prezidento Vladimiro Putino bendražygių turtą dėl Kremliaus surengtos invazijos į Ukrainą.
Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis prancūzų vyriausybėje, kovo 16 dieną Viduržemio jūros Kanų kurorte buvo konfiskuotas „Little Bear“ – 17 metrų ilgio laivas, kurio vertė siekia 20 mln. eurų. Pasak šaltinio, ši jachta priklauso pagrindiniam konglomerato „Alfa“ akcininkui Aleksejui Kuzmičevui.
Pirmadienį buvo konfiskuotas kitas jo laivas – 26 m ilgio „Big Bear“, kuriam buvo atliekama techninė apžiūra netoliese esančiame Antibo mieste ir kurio vertė, kaip pranešama, siekia 70 mln. eurų.
19:48 | Vokietija: Rusijos reikalavimas už dujas mokėti rubliais yra „sutarties pažeidimas“
Trečiadienį Vokietija perspėjo, kad Rusijos reikalavimas mokėti rubliais už dujų tiekimą Europai yra sutarties pažeidimas.
„Pranešimas apie mokėjimą rubliais yra... sutarties pažeidimas, ir mes su mūsų Europos partneriais dabar aptarsime, kaip į jį reaguosime“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.
Iki Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija 55 proc. sunaudojamų gamtinių dujų importavo iš Rusijos.
19:40 | Vokietija perduos granatsvaidžių
Vokietija ketina Ukrainai perduoti 2 tūkst. rankinių granatsvaidžių.
19.26 | V. Zelenskis: kartu mes laimėsime
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš ketvirtadienį įvyksiantį neeilinį NATO viršūnių susitikimą kalbėjosi su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu. Pokalbio metu V. Zelenskis tvirtino, kad „kartu mes laimėsime“ prieš Rusijos okupantus.
V. Zelenskis tvirtino, kad Jungtinė Karalystė ir toliau teiks paramą Ukrainai tęsiantis Rusijos invazijai.
19:01 | Ukrainos kariai atstumia Rusijos pajėgas Kyjivo apylinkėse, sako meras
Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius keliose Kyjivą supančiose gyvenvietėse, trečiadienį pareiškė miesto meras Vitalijus Klyčko, pažadėjęs ginti kiekvieną pastatą, užuot atidavus sostinę.
Pasak V. Klyčko, šiauriniame ir rytiniame miesto priemiesčiuose vyksta mūšiai ir kad „nedidelį Makarivo miestą ir beveik visą Irpinę jau kontroliuoja Ukrainos kariai“.
Irpinė ribojasi su Kyjivo vakariniu pakraščiu, o Makarivas yra dar maždaug už 50 km į vakarus nuo jos.
Šiauriau sostinės esančiame Liutiže buvo apsikeičiama smarkia artilerijos ugnimi, kaip ir Irpinėje, kur užfrontėje buvo stebima aktyvi karinė veikla, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Viena Ukrainos naujienų agentūra pranešė apie galimą Rusijos kariuomenės apsuptį Irpinėje, taip pat Bučoje ir Hostomelyje, esančiuose į vakarus nuo Kyjivo.
V. Klyčko pareiškė neturįs išsamesnės informacijos apie besitęsiančias ukrainiečių kontrpuolimo operacijas.
18:50 | Pralietas kraujas Kyjive
„Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi Kyjivo mero informacija, teigia, kad per apšaudymą Ukrainos sostinėje žuvo žmogus, dar du asmenys buvo sužeisti.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios sostinėje žuvo 264 civiliai, rašo „Sky News“.
18:43 | Švedija siunčia prieštankinius ginklus Ukrainai
Švedijos gynybos ministerija nusprendė Ukrainai perduoti 5 tūkst. prieštankinių ginklų kovai prieš Rusijos okupantus, rašo „Sky News“.
18:37 | Rusų ir baltarusių sportininkams uždrausta varžytis pasaulio vandens sporto čempionate
Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) trečiadienį pranešė, kad atšaukė sprendimą leisti rusų ir baltarusių atletams šių metų pasaulio vandens sporto čempionate varžytis kaip neutraliems sportininkams ir uždraudė jiems jame dalyvauti.
FINA pareiškime teigiama, kad po „nepriklausomo rizikos vertinimo“ jos valdyba „patvirtino, kad sportininkai ir pareigūnai iš Rusijos ir Baltarusijos nedalyvaus pasaulio čempionate“.
18:13 | V. Putinas kalbėjosi telefonu su Izraelio premjeru
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį telefonu aptarė situaciją Ukrainoje su Izraelio premjeru Naftaliu Bennettu, sakoma Kremliaus pranešime.
Teigiama, kad Izraelio premjeras įvardijo savo pastebėjimus dėl kilusio karo Ukrainoje, taip pat pateikė veiksmų idėjas būsimoms deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos.
17:58 | J. Bidenas išvyksta į Europą tvirtinti Vakarų vienybės ir griežtinti sankcijų Rusijai
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį išvyko į Europą, siekdamas sustiprinti Vakarų vienybę ir sugriežtinti precedento neturinčias sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir brutalaus bandymo sugriauti jėgų pusiausvyrą po Šaltojo karo.
J. Bidenas lipdamas į sraigtasparnį „Marine One“ prie Baltųjų rūmų žurnalistams pabrėžė Rytų Europoje kilusios krizės rimtumą ir perspėjo, kad mato „realią grėsmę“, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje.
Rusijos pajėgoms vis labiau stringant Ukrainoje, tikimybė, kad prezidentas Vladimiras Putinas gali įsakyti panaudoti cheminį, biologinį ar net branduolinį ginklą, kad palaužtų Ukrainą, bus vienas baisiausių scenarijų, kurie bus aptarti ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiuose NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose.
J. Bidenas ketvirtadienį surengs spaudos konferenciją NATO būstinėje, o vėliau skris į Lenkiją. Šeštadienį jis susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) ir po susitikimo sugrįš į Vašingtoną.
17:39 | Dar daugiau NATO pajėgų
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad aljansas greičiausiai nuspręs ketvirtadienį sutelkti daugiau karinių pajėgų prie rytinio flango, rašo „Reuters“ naujienų agentūra.
Šiuo metu NATO pajėgos padidintos prie rytinės aljansos sienos, apie 40 tūkst. karių pasiskirstę nuo Baltijos valstybių iki Juodosios jūros.
Be to, siekiama dislokuoti dar 4 naujus karinius vienetus Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje bei Slovakijoje.
„Aš tikiuosi, kad aljanso lyderiai sutiks sustiprinti NATO pajėgas visose srityse, o rytinėje dalyje karinių pajėgų skaičius padidės“, – spaudos konferencijos metu prieš ketvirtadienį Briuselyje įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą kalbėjo J. Stoltenbergas.
17:02 | V. Zelenskis ragina Prancūzijos įmones palikti Rusiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino šalies bendroves, įskaitant automobilių gamintoją „Renault“, prekybos centrų grupę „Auchan“ ir statybinių ir buities apyvokos prekių mažmenininkę „Leroy Merlin“, palikti Rusiją.
„Prancūzijos kompanijos turi pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – sakė V. Zelenskis per 15 minučių trukmės virtualų kreipimąsi, pasirodęs su jo skiriamuoju ženklu jau tapusiais chaki spalvos marškinėliais.
„Renault“, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir kitos įmonės turi liautis rėmusios Rusijos karo mašiną“, – pridūrė prezidentas.
16:13 | NATO teiks daugiau paramos Ukrainai dėl branduolinių ir cheminių grėsmių
NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai dėl cheminių ir branduolinių grėsmių, šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Tikiuosi, kad rytoj sąjungininkai susitars dėl papildomos paramos, įskaitant kibernetinio saugumo pagalbą, taip pat įrangą, skirtą padėti Ukrainai apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių“, – sakė J. Stoltenbergas prieš ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį neeilinį NATO viršūnių susitikimą.
16:02 | NATO rytiniame flange ketina dislokuoti keturias naujas kovines grupes
Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad per viršūnių susitikimą NATO šalių lyderiai ketina susitarti dėl svarbių naujų karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje.
„Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje. Pirmasis žingsnis – keturių naujų NATO kovinių grupių dislokavimas Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams prieš ketvirtadienį vyksiantį neeilinį viršūnių susitikimą.
16:00 | Ukrainos žvalgyba: sankcijų prispausti oligarchai ieško būdų sustabdyti Putiną
Ukrainos karinės žvalgybos valdyba skelbia, kad Vakarų sankcijų stipriai paveikti rusų oligarchai nori sustabdyti karą prieš Ukrainą pradėjusį prezidentą Vladimirą Putiną.
Kaip skelbia ukrainiečių pareigūnai, Maskvoje įvyko Piotro Aveno ir kazachų milijardieriaus Aleksandro Maškevičiaus susitikimas.
Teigiama, kad susitikimo metu P. Avenas pažymėjo, kad rusų oligarchams įkyrėjo V. Putino politika, o Vakarų priimtos sankcijos skaudžiai kirto per turtuolių pinigines.
67-erių P. Avenas yra artimas V. Putino patikėtinis ir pagrindinis grupės, kuriai priklauso didžiausias privatus bankas Alfa, akcininkas. Praėjusį mėnesį jis pareiškė, kad užginčys „netikras ir nepagrįstas“ ES sankcijas, kurias priėmė Šveicarija.
Didžiųjų Rusijos verslų savininkai ieško kelių, kaip galėtų paveikti V. Putiną per artimiausių jo sąjungininkų ratą. Visgi tai padaryti sunku, nes, anot pareigūnų, Rusijos prezidentas yra griežtoje izoliacijoje ir beveik nieko arti savęs neprisileidžia.
Ukrainos žvalgyba skelbia, kad rusų oligarchai gali imtis ir drastiškiausių sprendimų. Pavieniai oligarchai tarpusavyje diskutuoja ir apie galimybę sumokėti kažkam, kad V. Putinas būtų nužudytas.
15:17 | Putinas įsakė mokėjimus už dujas priimti tik rubliais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mokėjimus už dujų tiekimą „nedraugiškoms valstybėms“ priimti tik rubliais. Tokį sprendimą jis paskelbė viešai transliuotame ministrų kabineto susitikime ir įsakė jį įgyvendinti per savaitę.
15:03 | Bidenas: egzistuoja reali Rusijos cheminės atakos prieš Ukrainą grėsmė
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį įspėjo, jog egzistuoja „reali grėsmė“, kad Rusija gali panaudoti cheminius ginklus Ukrainoje.
Prezidentas tai pareiškė išskrisdamas į Europą, kur dalyvaus virtinėje viršūnių susitikimų dėl karo Ukrainoje.
„Manau, grėsmė reali“, – prieš išvykdamas į Briuselį sakė J. Bidenas žurnalistams, paklaustas apie cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje tikimybę.
15:03 | 90 proc. ukrainiečių mano, kad Rusija po karo turi sumokėti už šalies atstatymą
„Rating Group“ atlikta apklausa rodo, kad 90 proc. ukrainiečių mano, kad po karo Rusija turi sumokėti už sugriautų miestų ir šalies atstatymą. Penktadalis apklaustųjų taip pat mano, kad po karo Europos šalys ir tarptautinės organizacijos turi finansiškai prisidėti prie šalies ekonomikos atgaivinimo.
15:00 | Žiniasklaida: rusų karys tanku pervažiavo savo vadui kojas
Ukrainos naujienų portalo „Censor.net“ redaktorius Romanas Cimbaliukas paskelbė apie „incidentą“ Rusijos kariuomenės gretose: įtūžęs dėl savo kolegų beprasmiškos žūties karys tanku pervažiavo savo būrio vadui kojas.
Mūšių netoli Kyjivo metu okupantas pervažiavo savo vado, pulkininko Jurijaus Medvedevo kojas ir apkaltino dėl pusės kartu tarnavusių vyrų žūties. R. Cimbaliuko teigimu, incidentas įvyko Kijevo srities Makarovo rajone, 37-ajame motorizuotų šaulių dalinyje. Iš daugiau nei 1,5 tūkst. brigados karių žuvo arba patyrė sužeidimų apie pusę.
„Karys, parinkęs tinkamą momentą mūšio metu, pervažiavo tanku brigados vadą, pulkininką Jurijų Medvedevą, sužeisdamas jam abi kojas“, – rašo R. Cimbaliukas.
Šiuo metu karininkas yra gydomas Baltarusijos ligoninėje. Jam buvo skirtas Vyriškumo ordinas, o taip pat sulauks kompensacijos už „sužeidimą karo veiksmų metu už Donbaso gynybą“.
14:44 | Baltarusija uždaro Ukrainos konsulatą Breste
14:34 | Ukraina perima Irpinės kontrolę
Irpinės miesto meras Oleksandras Markušynas Ukrainos televizijai teigė, kad 80 proc. miesto jau kontroliuoja Ukrainos pajėgos. Irpinėje vis dar yra 6 tūkst. gyventojų, kurie mažomis grupelėmis yra kasdien evakuojami.
„Mūsų miestas yra nuolat apšaudomas „Grad“ sistemų“, – teigė miesto meras.
14:24 | „Bloomberg“: Rusiją paliko prezidento patarėjas Čubaisas
Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas ekonomikos vystymo klausimais Anatolijus Čubaisas ne tik pasitraukė iš pareigų, bet ir išvyko iš šalies, skelbia du informuoti „Bloomberg“ šaltiniai.
Ilgametis Rusijos politikas, buvęs B. Jelcino administracijos vadovas, finansų ministras, vyriausybės pirmasis vicepirmininkas A. Čubaisas kiek anksčiau socialiniuose tinkluose paliko žinutę, kurioje pripažino, kad klydo prognozuodamas Rusijos ateitį.
66-osioms Jegoro Gaidaro (vienas iš demokratinės Rusijos kūrėjų) gimimo metinėms skirtame įraše buvo paliktas A. Čubaiso prierašas, kad „J. Gaidaras suprato strategines šalies grėsmes geriau už jį patį“.
„Mūsų ginčuose dėl Rusijos ateities aš ne visada su juo sutikdavau. Tačiau, panašu, Gaidaras suvokdavo strategines grėsmes geriau negu aš, o aš buvau neteisus“, – parašė jis.
J. Gaidaras mirė 2009-aisiais ir paties A. Čubaiso teigimu, „atrodo, kad baigėsi visa epocha“. 2003-iaisiais A. Čubaisas pareiškė, kad pagrindinė Rusijos užduotis – sukurti „liberalią imperiją“.
J. Gaidaras savo komentaruose perspėjo, kad postimperinė nostalgija Rusijai gali būti pražūtinga. „Bandyti iš naujo sukurti Rusijos imperiją – reiškia kelti klausimą dėl jos egzistavimo iš esmės“, – dar 2006-aisiais rašė J. Gaidaras.
Rusijai pradėjus „imperinį“ karą su Ukraina šaliai buvo paskelbtos griežtos Vakarų sankcijos, kurių pasekmės daugeliui rusų jau dabar primena 1998-ųjų nemokumo istoriją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikina, kad šalies ekonomika atlaikys, tačiau perspėjo ruoštis kainų ir nedarbo lygio augimui.
14:20 | Internetinėje erdvėje pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame vyriškis į Kremliaus sieną meta Molotovo kokteilį
„Telegram“ platformoje pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vyriškis Maskvos centre sviedžia Molotovo kokteilį į memorialinio pastato sieną. Tiesa, nėra žinoma, ar šis vaizdo įrašas yra nufilmuotas vykstant Rusijos invazijai Ukrainos teritorijoje.
Šiuo metu prieš karą Ukrainoje, kurį pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasisako nemažai Rusijos menininkų ir įtakingų žiniasklaidos veikėjų.
14:17 | Mariupolio gyventojai laidojami vaikų žaidimo aikštelėse
14:14 | Ukrainos kariuomenė apsupo Buča, Irpenę ir Hostomelį
Bučos miesto taryba skelbia, kad Ukrainos pajėgos apsupo Bučos, Irpenės ir Hostomelio miestus, kurie yra nuolat apšaudomi Rusijos kariuomenės.
14:00 | „Nestle“ iš Rusijos išima dalį produktų
„Nestle“ iš Rusijos rinkos išima dalį produktų ir laikinai stabdo „KitKat“ ir „Nesquik“ pardavimus.
13:50 | Zelenskis kritikuoja JT, ragina reformuoti organizaciją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipdamasis į Japonijos parlamentą sakė, kad Jungtinėms Tautoms nepavyko imtis veiksmų dėl karo jo šalyje ir kad organizacijai reikia reformų, be to, ragino didinti spaudimą Rusijai.
JT galimybes veikti riboja tai, kad Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę ir iš esmės blokuoja pasmerkimą ar veiksmus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Nefunkcionavo nei Jungtinės Tautos, nei JT Saugumo Taryba. Reikia reformų“, – vaizdo ryšiu Japonijos įstatymų leidėjams sakė V. Zelenskis.
„Mums reikia įrankio, kad galėtume prevenciškai užtikrinti pasaulio saugumą. Esamos tarptautinės organizacijos neveikia dėl šio tikslo, todėl mums reikia sukurti naują prevencinį įrankį, iš tiesų galintį sustabdyti invazijas“, – pridūrė V. Zelenskis.
13:40 | Sugriauto Mariupolio vaizdai – iš paukščio skrydžio
13:37 | Hostomelyje ir Irpinėje užfiksavo fosforo bombų pėdsakus
„ITV News“ skelbia nuotraukas, kurios yra dar vienas įrodymas, kad Rusijos pajėgos prieš Ukrainos gyventojus naudoja Ženevos konvencija uždraustas fosforo bombas. Kadrai užfiksuoti Hostomelyje ir Irpinėje.
13:33 | Pagrobė teatro direktorių
Rusijos kariai trečiadienio rytą pagrobė ir nežinoma kryptimi išgabeno Chersono muzikos ir dramos teatro direktorių bei vietos tarybos narį Aleksandrą Knigą.
13:30 | Vienas turtingiausių Ukrainos verslininkų: Mariupolio gamyklos nedirbs Rusijos okupuotos
Vienas turtingiausių Ukrainos verslininkų Rinatas Achmetovas pareiškė, jog Mariupolio metalurgijos gamyklos niekada nedirbs Rusijos okupacijos sąlygomis.
„Rusijos kariai Mariupolį verčia griuvėsiais, žudo miesto gyventojus, bombarduoja gamyklas. Šios gamyklos jokiu būdu neveiks Rusijos okupacijos sąlygomis“, – JAV leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė verslininkas.
R. Achmetovas pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenės didvyriškų pastangų dėka gamyklos „Azovstal“ ir „Illich Steel“ tebėra kontroliuojamos Ukrainos.
„Azovstal“ ir Iljičiaus vardo geležies ir plieno gamyklose dirbo apie 40 tūkst. miesto gyventojų. Abi gamyklos yra kontroliuojamos Ukrainos, tačiau jos laikinai uždarytos“, – verslininką cituoja WSJ.
Anksčiau R. Achmetovas sakė tebesantis Ukrainoje ir kad visi jo verslai, taip pat ir labdaros fondas daro viską Ukrainos pergalei šiame kare, kad padėtų civiliams gyventojams.
„Esu tikras, jog ateis laikas, kai atkursime Ukrainą, ir investuosiu visas savo pastangas ir lėšas, kad Ukraina būtų atkurta ir taptų stipria bei klestinčia šalimi“, – Rusijos sukelto karo pradžioje kalbėjo verslininkas.
13:15 | Lenkija dėl šnipinėjo išsiuntė 45 Rusijos diplomatus
Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis trečiadienį pranešė, kad „iš šalies išsiųsti 45 Rusijos šnipai, apsimetinėję diplomatais“.
„Likviduojame mūsų šalyje veikiantį Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.
12:33 | Raudonojo Kryžiaus vadovas atvyko derybų į Maskvą
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) vadovas Peteris Maureris atvyko į Maskvą deryboms Rusijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijose dėl rusų invazijos į Ukrainą nulemtų humanitarinių klausimų.
P. Maureris trečiadienį planuoja aptarti tokius klausimus kaip karo belaisviai, karo veiksmų vykdymas ir pagalbos teikimas.
„Pastarųjų savaičių konflikto ir aštuonerių konflikto Donbase metų nulemtas nuniokojimas – didžiulis“, – sakoma P. Maurerio pareiškime.
„Yra praktinių žingsnių pagal tarptautinę humanitarinę teisę, kurių šalys privalo imtis, kad sumažintų kančias“, – sakė P. Maureris.
12:20 | Rusija kaltina JAV trukdant deryboms su Ukraina
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas siekiant trukdyti Maskvos deryboms su Ukraina dėl jau mėnesį trunkančio karo užbaigimo.
„Derybos yra sunkios, ukrainiečiai nuolat keičia savo poziciją. Sunku išvengti įspūdžio, kad vadovauja mūsų kolegos amerikiečiai“, – studentams Maskvoje sakė S. Lavrovas.
Anot jo, „amerikiečiai paprasčiausiai mano, kad jiems nenaudinga, jei šis procesas greitai baigsis“, nes „jie tikisi toliau pumpuoti į Ukrainą ginklus“.
S. Lavrovas paminėjo „provokuojamus pareiškimus“ apie sovietinius naikintuvus MiG. Jis tikriausiai turėjo galvoje JAV atmestą Lenkijos pasiūlymą nusiųsti ukrainiečiams per vieną amerikiečių oro pajėgų bazę Vokietijoje lėktuvų MiG-29 ir Ukrainos prašymus atsiųsti daugiau raketų „Stinger“.
JAV „aiškiai nori kuo ilgiau laikyti mus karinių veiksmų būsenos“, pareiškė rusų ministras.
Rusijai reikia „stovėti tvirtai“, kalbėjo S. Lavrovas.
„Vakarų šalys nori vaidinti kažkokį tarpininko vaidmenį, bet mes nusibrėžę raudonas linijas“, – sakė jis.
11:56 | Scholzas pakartojo: nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pakartojo, kad jo šalis nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos ir nesiųs karių į šį Rusijos pradėtą karą.
Vokietijos parlamentarams O. Scholzas sakė, kad „NATO netaps šio karo šalimi“.
„Dėl to sutariame su savo sąjungininkėmis Europoje ir Jungtinėmis Valstijomis“, – nurodė jis.
Vis dėlto kancleris sakė, kad Ukraina gali kliautis Vokietijos pagalba, ir paminėjo jai teikiamą finansinę bei karinę paramą, griežtas sankcijas Rusijai, šimtų tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių priėmimą.
Pasak O. Scholzo, Vokietija nerems rusiškos naftos, anglių ir dujų boikoto, bet siekia atsisakyti importo iš Rusijos ir ieško kitų tiekėjų bei didina atsinaujinančios energijos vartojimą.
11:34 | Lavrovas: taikdarių misija Ukrainoje reikštų tiesioginį konfliktą su NATO
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas įspėjo, kad NATO taikdarių misija Ukrainoje vestų į tiesioginį konfliktą su Aljansu. S. Lavrovas taip pat pažymėjo, kad derybų procesas sudėtingas, nes, anot jo, Kyjivas nuolat keičia savo poziciją.
S. Lavrovas taip pat pažėrė kaltinimų JAV. Ukrainą užpuolusios Rusijos atstovas apkaltino JAV noru pakeisti pasaulio tvarką, nors Kremlius ne sykį yra akcentavęs, kad „ligšiolinis JAV dominavimas turi keistis“, o tai reiškia, kad būtent Rusija nori keisti dabartinę tvarką pasaulyje.
„Tai, kas vyksta dabar – ne apie Ukrainą, o apie JAV norą dominuoti pasaulyje“, – aiškino Rusijos užsienio reikalų ministras, taipogi apkaltinęs JAV tuo, kad šios tariamai nori „kuo ilgiau užtęsti konfliktą Ukrainoje“.
11:19 | Lenkija identifikavo 45 rusų diplomatus kaip įtariamus šnipus
Lenkijos kontržvalgybos agentūra ABW identifikavo 45 Rusijos diplomatus kaip įtariamus šnipus, trečiadienį pranešė jos atstovas spaudai.
„Vidaus saugumo agentūra parengė 45 asmenų, dirbančių Lenkijoje po diplomatine priedanga, sąrašą“, – žurnalistams sakė Stanislawas Zarynas
11:09 | Rusų pajėgos sunaikino laboratoriją Černobylio atominėje elektrinėje
Rusijos pajėgos Černobylio atominėje elektrinėje sunaikino laboratoriją, kuri buvo svarbi gerinant radioaktyvių atliekų tvarkymą, antradienį pranešė už Černobylio draudžiamą zoną atsakinga Ukrainos agentūra.
Rusijos kariuomenė šią uždarytą atominę elektrinę užėmė praėjusį mėnesį, prasidėjus Maskvos karinei invazijai Ukrainoje. Elektrinės draudžiama zona yra užteršta teritorija aplink elektrinę, kur 1986-aisiais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa.
11:07 | Vokietijos kancleris: Putino puolimas Ukrainoje įstrigo
Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija Ukrainoje įstrigo nepaisant kasdien jo pajėgų vykdomų atakų, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pabrėžė, kad Kyjivas gali „pasikliauti mūsų pagalba“.
"[Vladimiro] Putino puolimas įstrigo nepaisant diena iš dienos jo sėjamos destrukcijos“, – sakė kancleris ir pridūrė, jog Rusijos lyderis „privalo išgirsti tiesą“, kad karas griauna ne tik Ukrainą, „bet ir Rusijos ateitį“.
11:03 | Iš viešumos dingo Šoigu: Rusijos gynybos ministro niekas nematė jau 12 dienų
Rusijos gynybos ministras paskutinį sykį viešumoje rodėsi kovo 11-ąją, skelbiama Rusijos nepriklausomose žiniasklaidos priemonėse. Kariuomenės vadas dingęs jau 12-ąją karo su Ukraina dieną iš 28.
„Mediazona“ ir „Agenstvo“ žurnalistai atkreipė dėmesį, kad įprastai itin aktyvus žiniasklaidoje gynybos ministras, su kurio atėjimu į Gynybos ministeriją buvo pradėta skirti daugiau dėmesio viešojo įvaizdžio formavimui, iki kovo 11-osios naujienų antraštėse pasirodydavo faktiškai kasdien.
S. Šoigu aplinkos žmonės Rusijos žiniasklaidos atstovams pasakojo, kad ministras „nesveikuoja“ – paaštrėjo širdies veiklos problemos. Paskutinį sykį jis buvo užfiksuotas Rusijos gynybos ministerijos vaizdo įraše kovo 11-ąją.
Jame S. Šoigu įteikia valstybinius apdovanojimus kariams, kurie dalyvavo „specialiojoje karinėje operacijoje“ (taip Rusijoje vadinamas karas Ukrainoje, – red. past.). Anksčiau jau buvo skelbiama, kad Rusijos kariuomenėje ir saugumo struktūrose prasidėjo „valymas“ dėl nesėkmingai besiklostančios karinės operacijos Ukrainoje.
10:56 | Italijos premjeras: Putinas nėra suinteresuotas paliaubomis
Kreipdamasis į Italijos parlamentą, šios šalies premjeras Mario Draghi teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatrodo suinteresuotas ugnies nutraukimu ir paliaubomis. „Reuters“ taip pat skelbia, kad M. Draghi įspėjo Kiniją netiekti Rusijai ginklų ir prisijungti prie Vakarų siekiant taikos Ukrainoje.
10:50 | Ukraina prašo atjungti Rusijos centrinį banką nuo SWIFT
Ukrainos centrinis bankas prašo tarptautinio bankininkystės tinklo SWIFT atjungti Rusijos centrinį banką nuo savo sistemos.
„Mes tikimės jūsų paramos ir pagalbos gelbėjant tūkstančių ukrainiečių gyvybes ir ginant mūsų šalies teritorinį vientisumą“, – pareiškime teigia Ukrainos centrinio banko vadovas Kyrylas Ševčenko.
10:30 | Žiniasklaida: Ukrainoje nukautas dar vienas Rusijos kariuomenės vadas
Ukrainos kariuomenė nukovė Rusijos kariuomenės 810-osios jūrų pėstininkų brigados vadą, pulkininką Aleksejų Šarovą, skelbia „Dnepr operativnyj“.
Skelbiama, kad Rusijos kariuomenės vadas buvo „likviduotas“ mūšių dėl Mariupolio metu. Nepatvirtintais duomenimis, tai jau 7-asis Rusijos kariuomenės aukšto rango vadas, žuvęs Ukrainoje.
Tai yra daugiau negu per visus 10 karo Afganistane metų. 810-oji jūrų pėstininkų brigada yra dislokuota Rusijos okupuotame Kryme, Sevastopolyje.
10:25 | Mariupolio jūsų uostas beveik nepaliestas Rusijos bombų
Vienas neįvardintu išlikti panoręs Mariupolio miesto darbuotojas, kuriam pavyko ištrūkti iš Rusijos pajėgų apsiausto mieste, tvirtina, kad nors didžioji dalis miesto yra sugriauta, Kremlius uosto teritorijos beveik nelietė. Jis tikina, kad uostas patyrė itin mažai bombardavimų.
Mariupolis yra didžiausias Azovo jūros uostas ir vienas didžiausių Ukrainos uostų. Kaip skelbia BBC, jo užėmimas būtų strategiškai itin svarbus Rusijai. Jo svarbą liudija ir faktas, kad Kremlius nebombardavo uosto teritorijos taip intensyviai, kaip tą darė su likusia miesto dalimi.
10:17 | Ukraina įvardijo 4 dalykus, kurių reikia norint sustabdyti Rusiją
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podolyakas įvardijo keturis žingsnius, kurie padės nutraukti karą Ukrainoje. Vakarų šalys kol kas linkusios įvykdyti du paskutinius, tačiau strateginės ir karo eigą galinčios kardinaliai pakeisti ginkluotės tiekimas stringa dėl galimos Rusijos reakcijos.
M. Podolyakas savo žinutėje užsiminė ir apie Ukrainos oro erdvės uždarymą, tačiau jeigu to neįmanoma įgyvendinti, tai pasiūlė 4 žingsnius, kurie padėtų Ukrainai sustabdyti Rusijos agresiją:
1) Šiuolaikinės oro gynybos sistemos;
2) Sparnuotosios raketos ir amunicija sunkiosioms reaktyvinėms sistemoms;
3) Griežtas naftos embargas;
4) Totalus jūrų uostų uždarymas Rusijos Federacijos laivams.
10:12 | Lenkija siekia pakeisti Rusiją G-20 grupėje
Lenkija siekia pakeisti karą Ukrainai paskelbusią Rusiją Didžiojo dvidešimtuko (G-20) valstybių grupėje, pranešė Lenkijos radijas.
Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministras Piotras Nowakas pareiškė, kad JAV administracijos ir verslo atstovai „labai supratingai“ priėmė siūlymą pašalinti Rusiją iš G-20 ir ją šiame pasaulio galingųjų klube pakeisti Lenkija.
„Siūlymas pašalinti Rusiją iš G-20, ją pakeičiant Lenkija, JAV administracijos ir verslo atstovų, tarptautinių organizacijų, tokių kaip Tarptautinis valiutos fondas, visais lygmenimis buvo sutiktas labai supratingai“, – Lenkijos radijui sakė P. Nowakas, šio mėnesio viduryje viešėjęs Jungtinėse Valstijose.
Dabar G-20 sudaro Argentina, Australija, Brazilija, Indija, Indonezija, Italija, Jungtinė Karalystė, Japonija, JAV, Kanada, Kinija, Meksika, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Prancūzija, Rusija, Saudo Arabija, Turkija, Vokietija ir Europos Sąjunga.
10:08 | Mažiausiai keturi žmonės sužeisti po Rusijos atakų Kyjive
Mažiausiai keturi žmonės sužeisti Kyjive, kai Rusijos pajėgos naktį apšaudė gyvenamuosius namus ir prekybos centrą šalies sostinėje.
10:00 | Sutarta dėl devynių humanitarinių koridorių
Ukrainos premjero patarėja Iryna Vereščuk skelbia, kad trečiadienį sutarta dėl devynių humanitarinių koridorių iš Rusijos pajėgų užpultų Ukrainos miestų, tačiau susitarimo dėl koridoriaus atvėrimo iš apsiausto Mariupolio pasiekti vis dar nepavyksta.
09:58 | Jungtinė Karalystė: Rusija persigrupuoja prieš puolimą
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija teigia, kad Rusijos pajėgos persigrupuoja prieš didesnio masto puolimą. Britai taip pat pažymi, kad rusų kariai stengiasi apsupti Ukrainos pajėgas šalies rytuose.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 23 March 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 23, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/PCEfBZMADk
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/gmDkmzjI7F
09:53 | Černihive Rusijos kariai subombardavo tiltą per Desną
Nepatvirtintais duomenimis, Rusijos pajėgos subombardavo tiltą per Desno upė. Šis tiltas buvo itin svarbus ukrainiečiams gabenant humanitarinę pagalbą ir evakuojant gyventojus iš Černihivo.
09:19 | Nuo karo pradžios žuvo 121 vaikas
Nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 121 vaikas, dar 167 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų.
09:16 | Naujose palydovinėse nuotraukose – sugriautas Mariupolis
Pasirodė naujos palydovinės nuotraukos, parodančios, kaip Rusijos pajėgų apsiaustį išgyvena Mariupolis. Maždaug 100 tūkst. mieste likusių gyventojų kasdien patiria apšaudymus, bombardavimus, nebeturi maisto, vandens ir vaistų.
09:12 | Rusai išgabena sraigtasparnius iš Chersono
Palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija išgabena karinius orlaivius iš strategiškai svarbaus oro uosto. „Kyiv Independent“ skelbia, kad Rusija išgabeno sraigtasparnius iš Chersono srityje esančio oro uosto. Pasak „The New York Times“ skelbia, kad Ukrainos pajėgos puolė Chersono oro uostą ir taip sukėlė nemenkų nuostolių rusų technikai. Visgi Rusijos sausumo pajėgos vis dar kontroliuoja oro uostą.
09:05 | Nužudyti du vaikai
Rubežnojoje per Rusijos ataką nužudyti du vaikai. Pasak Luhansko srities gubernatoriaus Serhijaus Gaidajaus, Rusų pajėgos smogė į gyvenamąjį namą maždaug aštuntą valandą vakaro antradienį. Sprogimas įvyko penktajame aukšte, iš viso žuvo trys žmonės, iš jų – du vaikai.
09:00 | Rusijos kovinė galia sumažėjo iki mažiau nei 90 proc. lygio, lyginant su priešinvaziniu, teigia JAV pareigūnas
Rusijos kovinė galia Ukrainoje pirmą kartą nuo atakos pradžios nukrito žemiau 90 proc., buvusios prieš invaziją, antradienį sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas, užsiminęs, kad Rusija patyrė didelių ginkluotės nuostolių ir didėja aukų skaičius.
Jungtinės Valstijos apskaičiavo, kad Rusija prieš vasario 24 d. invaziją aplink Ukrainą surinko daugiau nei 150 000 karių, taip pat pakankamai orlaivių, artilerijos, tankų ir kitos ugnies jėgos visapusiškam puolimui.
06:31 | NATO kviečia V. Zelenskį vaizdo ryšiu kreiptis į lyderių susitikimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į specialų NATO viršūnių susitikimą ketvirtadienį, kai bus aptarta Rusijos invazija į jo šalį, antradienį sakė vienas Aljanso pareigūnas.
„Prezidentas Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į NATO viršūnių susitikimą, – sakė pareigūnas. – Tai bus proga sąjungininkių lyderiams tiesiogiai iš prezidento Zelenskio išgirsti apie baisią Ukrainos žmonių padėtį dėl Rusijos agresijos.“
06:26 | Pentagoną nustebino Kremliaus pareiškimai dėl branduolinio ginklo: ne taip elgiasi atsakingos valstybės
Pentagonas pasmerkė Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo atsisakymas atmesti branduolinio ginklo panaudojimą konflikto Ukrainoje metu.
Rusijos prezidentas yra padidinęs branduolinių pajėgų parengtį antradienio interviu CNN metu akcentavo D. Peskovas, atsisakęs visiškai atmesti branduolinio ginklo panaudojimo galimybę, rašoma „The Guardian“.
D. Peskovas pranešė, kad tokio tipo ginkluotė galėtų būti panaudota, jeigu Rusija susidurtų su „egzistencine grėsme“. Rusija yra daugiausiai branduolinių užtaisų turinti valstybė pasaulyje.
„Tai nėra būdas, kaip atsakinga branduolinė galia turėtų elgtis“, – paaiškino JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby. Tuo pat metu JAV atstovas patvirtino, kad Pentagonas „nemato nieko, kas leistų mums daryti išvadas, kad mes turime keisti savo strateginio atgrasymo poziciją“.
„Mes stebime tai geriausiai kaip galime kiekvieną dieną“, – pridūrė jis.
06:00 | Mariupolio blokada tęsiasi: Rusijos kariuomenė apšaudė humanitarinį konvojų
Volodymyras Zelenskis naktį eilinį sykį kreipėsi į ukrainiečius. Jis pateikė duomenų apie nuo pasaulio atkirstą Mariupolį, kuriame vis dar „nežmoniškomis“ sąlygomis gyvena 100 tūkst. žmonių ir apkaltino Rusijos pajėgas apšaudžius humanitarinį konvojų netoli Mangušo gyvenvietės, už 20 kilometrų į pietvakarius nuo Mariupolio.
„Šiai dienai mieste yra apie 100 tūkst. žmonių. Nežmoniškomis sąlygomis. Totalioje blokadoje. Be maisto, vandens, vaistų. Nuolatiniame apšaudyme, nuolatiniame bombardavime“, – aiškino V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat pridūrė, kad valdžios atstovai nuolat bando suorganizuoti humanitarinius koridorius Mariupolio gyventojams, tačiau visos pastangos būna sabotuojamos nuolatiniais apšaudymais.
„Deja, bet visos mūsų pastangos yra sabotuojamos rusų okupantų, jų apšaudymais ir tyčiniu teroro. Šiandien vienas iš humanitarinių koridorių buvo apšaudytas kelyje netoli Mangušo“, – pasakojo Ukrainos prezidentas, pridūręs, kad pagalbą vežę darbuotojai ir vairuotojas buvo suimti.
► Jungtinės Valstijos neturi įrodymų, jog Kinija pastarosiomis dienomis būtų siuntusi ginklų savo sąjungininkei Rusijai, kuri prieš beveik mėnesį užpuolė Ukrainą, antradienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
► Vykstant konfliktui su Ukraina Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik iškilus „egzistencinei grėsmei“, antradienį televizijai CNN sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
► Kovo 22 dieną iš Mariupolio buvo evakuota daugiau nei 1200 gyventojų.
► Prancūzijos vyriausybė patvirtino, kad šalies prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rašo BBC.
► Ketvirtadienį, kai JAV prezidentas Joe Bidenas Briuselyje susitiks su Europos sąjungininkais, bus paskelbta apie daugiau sankcijų Rusijai ir griežtinamą esamų priemonių taikymą, sakė aukšto rango amerikiečių pareigūnas.
