Analitikai: Ukrainai vertėtų persvarstyti strategiją
Dalis analitikų užsimena, kad Kyjivui vertėtų persvarstyti tolimesnę strategija kare prieš Rusiją ir pereiti nuo puolimo prie gynybos bei pasirengti deryboms dėl paliaubų, jei yra norima išlaikyti Vakarų paramą, rašo „SkyNews“.
Nevyriausybinio strateginių tyrimų centro „Council on Foreign Relations“ vadovas Richardas Haassas bei buvęs Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas Charlesas Kupchanas „Foreign Affairs“ publikuotame straipsnyje teigia, kad JAV ir Europoje politinis pasiryžimas remti karą „pradėjo mažėti“.
Publikacijoje užsimenama, kad Ukrainos kontrpuolimas, panašu, sustojo, todėl tai, pasak jų, ženklas, kuris Kyjivą turėtų priversti persvarstyti tolimesnę strategiją kare prieš agresorę Rusiją.
Analitikai teigia, kad dabar JAV turėtų siekti formuoti naują politiką, kurios tikslai būtų „pasiekiami“. Vienas iš pavyzdžių minimos galimos derybos su Rusija dėl paliaubų paskelbimo. Pasak jų, taip pat didelis dėmesys turėtų būti skiriamas gynybai, o ne puolimui.
Be to, analitikai pabrėžia, kad Kyjivas neturėtų atsisakyti siekio atkurti teritorinį vientisumą ir reikalauti, kad agresorė Rusija ekonomiškai ir teisiškai atsakytų už savo veiksmus.
Tačiau, pasak jų, Ukrainos atstovai turėtų pripažinti, kad artimiausio laikotarpi prioritetai turėtų būti nukreipti ne į bandymą iš okupantų atkovoti kuo daugiau prarastos teritorijos, tačiau orientuotis į gynybą ir dabartinės teritorijos priežiūrą. Skaičiuojama, kad Ukraina ir toliau kontroliuoja daugiau kaip 80 proc. savo šalies teritorijos.
Jų teigimu, šis pokytis sumažintų Ukrainos karių nuostolius, leistų skirti daugiau išteklių ilgalaikei gynybai ir atstatymui, taip pat sustiprintų Vakarų paramą. Tai taip pat užkirstų kelią Rusijai manyti, kad ji pajėgi sustabdyti Vakarų karinę paramą Ukrainai.
G. Landsbergis ragina aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis, sankcionuoti „Rosatom“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Vakarus aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis, sankcionuoti „Rosatom“.
„Lietuva, tiekdama kritiškai reikalingą įrangą, prisideda prie Ukrainos energetikos sektoriaus atstatymo. Tačiau ne mažiau svarbu yra suteikti tinkamas priemones užtikrinti infrastruktūros saugumą, todėl sprendimai dėl oro gynybos sistemų tiekimo turėtų būti priimami nedelsiant“, – nuotoliniame susitikime su Didžiojo septyneto šalių ir jų partnerių (G7+) ministrais pirmadienį sakė jis.
„Siekiant ilgalaikio apčiuopiamo poveikio, ne mažiau svarbios yra ir priemonės atgrasančios Rusiją, nuo tolimesnių veiksmų. Todėl sprendimai dėl „Rosatom“, ir viso Rusijos branduolinės energetikos sektoriaus įtraukimo į ES sankcijų sąrašus, turėtų būti priimami nedelsiant“, – pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kaip nurodoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime, koordinuota ir savalaikė šalių techninė, karinė bei finansinė parama yra strategiškai svarbi Ukrainai, siekiančiai pasiruošti artėjančiai žiemai.
Susitikimo metu taip pat buvo aptarti ilgalaikiai veiksmai, kurie padės atstatyti ir modernizuoti nuo Rusijos atakų nukentėjusios Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o ateityje padės užtikrinti modernios ir atsinaujinančia energetika grįsto ekonomikos plėtrą.
Anot URM, Lietuva yra daugiausiai elektros generatorių ir transformatorių Ukrainai suteikusi Europos Sąjungos valstybė.
Susitikime kartu su G7+ užsienio reikalų ministrais taip pat dalyvavo Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba, Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai.
Kryme nugriaudėjo sprogimas
Kryme antradienį vakare nugriaudėjo galingas sprogimas, praneša vietos gyventojai.
Teigiama, kad sprogimas galėjo įvykti Sakų šiluminėje elektrinėje, kuri užtikrina šilumą visam miestui.
Socialiniame tinkle taip pat paviešinta nuotrauka, kurioje matyti kilęs gaisras ten, kur yra pastatyta šiluminė elektrinė.
Rusų valstybinė žiniasklaida: sulaikytas prancūzas, neteisėtai kirtęs sieną iš Estijos
Rusija antradienį sulaikė Prancūzijos pilietį, neteisėtai kirtusį sieną iš Estijos, ir pradėjo baudžiamąjį tyrimą, pranešė federalinė saugumo tarnyba (FSB).
ES ir NATO narė Estija turi beveik 300 km ilgio sieną su Rusija, o įtampa tarp šalių išaugo nuo praėjusių metų, kai Maskva pradėjo didelio masto karinę intervenciją Ukrainoje.
„Užsienietis prisipažino, kad neteisėtai kirto Rusijos Federacijos sieną valtimi perplaukęs Narvos upę, stengdamas išvengti pasienio patikros punktų“, – sakoma FSB pranešime.
„Nustatyta, kad asmuo yra Prancūzijos pilietis“, – pranešė FSB, remdamasi valstybine naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Pasak naujienų agentūrų, cituojančių FSB, šiam asmeniui buvo iškelta baudžiamoji byla. Teismas sulaikytajam parinko kardomąją priemonę – suėmimą 30 parų.
Jos pranešė, kad už neteisėtą Rusijos sienos kirtimą gresia maksimali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Prancūzija ir Estija šio pranešimo dar nekomentavo.
Baltieji rūmai: „Wagner“ grupė ruošiasi sustiprinti „Hezbollah“ arba Irano oro gynybą
Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad Rusijos samdinių grupė „Wagner“ ruošiasi sustiprinti Libano judėjimo „Hezbollah“ arba Teherano režimo priešlėktuvinę gynybą.
Baltųjų rūmų teigimu, tai yra „precedento neturinčio dviejų JAV priešininkių bendradarbiavimo gynybos srityje dalis“.
„Mūsų informacija (...) rodo, kad „Wagner“ grupė Rusijos vyriausybės nurodymu ruošiasi suteikti oro gynybos pajėgumus „Hezbollah“ arba Iranui“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).
Volodymyras Zelenskis apie derybas dėl įstojimo į ES: „Labai norėčiau, kad nežaistumėme su Rusija“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikime nebus priimtas sprendimas pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į Bendriją, tai bus Kremliaus pergalė.
Tiesa, kaip rašo „Ukrainska Pravda“, V. Zelenskis nepaneigė galimybės, kad gruodį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime gali būti atsisakyta pradėti derybas su Ukraina dėl įstojimo į ES.
V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukraina vykdo ir darys viską, kad tik būtų išpildyti ES reikalavimai – vadinamieji „7 kriterijai“, pagal kuriuos yra apibrėžti pagrindiniai žingsniai, leidžiantys griebtis tolimesnių veiksmų. Prezidentas paminėjo, kad ES atstovai palankiai vertina Ukrainos atliktą pažangą dėl siekio įstoti į ES.
„Šiandieną mes esame pasiruošę. Ir aš matau pozityvių reakcijų [iš Europos Sąjungos atstovų].
<...> Labai norėčiau, kad nežaistumėme su Rusija. Jei Europa nesusivienys dėl tokio svarbaus sprendimo, tai po šio [precedento] kiti sprendimai gali sugriūti – dėl pagalbos Ukrainai, spaudimo [Rusijai] įvedant sankcijas, finansinės paramos. Tai yra didelis iššūkis kiekvienai [valstybei], ne tik Ukrainai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad pagrindinis Ukrainos tikslas – įgyvendinti visus ES keliamus reikalavimus, o neigiamas sprendimas dar nebuvo išsakytas.
V. Zelenskis tvirtino, kad susirūpinimo yra ne tik dėl Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasisakymo, kad sprendimas dėl Ukrainos įstojimo į ES bus bus blokuojamas.
„Dramblys kambaryje gali būti bet kas“, – pridūrė jis.
Buvęs NATO generolas: Rusija išmoko pamokas, gali didėti spaudimas pasirašyti susitarimą
Buvęs NATO generolas, dabartinis Čekijos prezidentas Petras Pavelas sako, kad ginkluotės perdavimas Ukrainai yra būtinas, siekiant užsitikrinti sėkmę mūšio lauke. Visgi, pasak jo, šiuo metu karinė paramos tiekimas sulėtėjęs ir nesiekia reikiamo kiekio.
Šiuos teiginius P. Pavelas išsakė įvykusio susitikimo metu su šalies ginkluotųjų pajėgų vadovais, rašo UNIAN, remdamasi Čekijos naujienų agentūros pranešimu.
„Tai nėra pats geriausias atspirties taškas, siekiant ištverti sudėtingą žiemą ir norint sėkmingai kovoti prieš savo priešą, kuris visą šį laiką mokėsi tam tikras pamokas, paspartino karinės pramonės produkciją, numatė tolimesnius karinės gamybos apimtis ir šiandieną gali pristatyti reikiamą kiekį ar netgi daugiau karinės įrangos, amunicijos Ukrainos teritorijoje, nei mes šiuo metu galime tiekti [Ukrainos kariuomenei] iš Vakarų valstybių“, – kalbėjo P. Pavelas.
Pasak Čekijos prezidento, Ukrainos vykdomas kontrpuolimas nevyksta taip, kaip buvo tikėtasi, o tai iš esmės galėjo lemti, kaip teigiama publikacijoje, per menka ir per lėta parama iš Vakarų. Taip pat pastebima, kad būtent ukrainiečių pasirengimo laikotarpis kontrpuolimui lėmė ir tai, kad rusai tuo metu sugebėjo „labai gerai“ pasiruošti, kad smūgiai būtų atremti.
P. Pavelas atkreipia dėmesį, kad Ukrainos kariškiai šiuo metu jaučia ne tik nuovargį, bet ir vis didesnį nusivylimą Vakarų parama. Jo teigimu, suprantama, kad nuovargį jaučia ne tik kariai, bet ir visos šalys, kurios remia viena iš pusių nuo to laiko, kai Rusijos pradėtas karas Ukrainoje kelia „didelę riziką“ šiai valstybei.
„Tai gali lemti, kad didės spaudimas užbaigti konfliktą kokiu nors susitarimu. Sutarimas, jei tai bus pasiekta, žinoma, bus grindžiamas realia padėtimi mūšio lauke“, – kalbėjo jis.
Rusijos Federacijoje satanistui, kovojusiam kare Ukrainoje, atleista bausmė už nusikaltimą, susijusį dėl kraupaus keturių paauglių nužudymo.
Kaip rašo UNIAN, rusų okupanto-satanisto tėvas Kremliaus žiniasklaidai užsiminė, kad Nikolajus Ogolobjaka buvo sunkiai sužeistas kare.
„Jis ten tarnavo šešis mėnesius. <...> Po patirtų sužeidimų jis tapo neįgalus. Jis vaikšto, tačiau žaizda buvo itin rimta. Jis kol kas niekam nedirba, atsigauma. Vargu, ar jį vėl ims į karą“, – kalbėjo rusų kario tėvas.
Kaip rašo „The Moscow Times“, N. Ogolobjaka buvo sektos, kurios nariai 2008 m. nužudė keturis paauglius, lyderis.
Satanistų sektos nariai, vadovaujami jų lyderio Nikolajaus Ogolobjako, žvėriškai ir ciniškai susidorojo su trimis merginomis ir paaugliu. 2008-ųjų birželį per kelias dienas jie atliko naujų žmonių įšventinimo į savo grupuotę ritualą.
Tam sektantai užkūrė laužą, skaitė savo ritualinius užkeikimus, o tuomet žudė paauglius.
Naujoji Slovakijos vyriausybė laimėjo privalomą balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente
Naujoji Slovakijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Roberto Fico, antradienį laimėjo privalomą balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente.
Anksčiau šį mėnesį R. Fico užblokavo karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį planavo ankstesnė valdžia.
Iš 143 įstatymų leidėjų, dalyvavusių posėdyje 150 vietų parlamente, 78 balsavo už trijų partijų koalicinę vyriausybę, kuri buvo prisaikdinta spalio 25 dieną.
R. Fico grįžo į valdžią ir ketvirtą kartą perėmė ministro pirmininko kėdę, kai rugsėjo 30 dieną vykusius Slovakijos parlamento rinkimus laimėjo jo kairioji partija „Smer“, kuri rėmėsi prorusiška ir antiamerikietiška platforma.
Parlamentinę daugumą R. Fico suformavo pasirašęs koalicijos sutartį su kairiąja partija „Hlas“ ir ultranacionalistine Slovakijos nacionaline partija.
R. Fico sugrįžimas gali reikšti dramatišką posūkį šalies užsienio politikoje ir pakenkti trapiai Europos Sąjungos ir NATO vienybei.
5,5 mln. gyventojų turinti Slovakija nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki šiol buvo ištikima jos rėmėja, dovanojo ginklų ir atvėrė sienas nuo karo bėgantiems pabėgėliams.
R. Fico nutraukė karinę pagalbą. Jis taip pat nepritaria ES sankcijoms Rusijai ir nori neleisti Ukrainai įstoti į NATO.
Jo kritikai nerimauja, kad dėl R. Fico sugrįžimo į valdžią Slovakija gali atsisakyti savo kurso ir pasekti Vengrijos, vadovaujamos ministro pirmininko Viktoro Orbano, keliu.
R. Fico pažadėjo vykdyti, jo žodžiais, suverenią užsienio politiką, užimti griežtą poziciją kalbant apie migraciją ir nevyriausybines organizacijas, taip pat pasisakė prieš LGBTIQ teises. Kai kuriems elitiniams tyrėjams ir policijos pareigūnams, tiriantiems korupcijos bylas, buvo įsakyta likti namie arba išeiti iš darbo, o vyriausybė planuoja sušvelninti bausmes už korupciją ir atlikti kitus teisinės sistemos pakeitimus.
Nuo 2020 metų, kai ankstesnė vyriausybė atėjo į valdžią su antikorupcine darbotvarke, dešimtys aukšto rango pareigūnų, policininkų, teisėjų, prokurorų, politikų ir verslininkų, susijusių su „Smer“, buvo apkaltinti ir nuteisti už korupciją ir kitus nusikaltimus. Kelių kitų asmenų bylos dar nebaigtos nagrinėti.
Pačiam R. Fico ir jo buvusiam vidaus reikalų ministrui Robertui Kalinakui praėjusiais metais buvo pateikti kaltinimai dėl nusikalstamos grupuotės kūrimo ir piktnaudžiavimo įgaliojimais, bet galiausiai jie buvo panaikinti. R. Kalinakas naujojoje vyriausybėje eina gynybos ministro pareigas.
Savo tiradomis prieš žurnalistus pagarsėjęs R. Fico vieną didelį televizijos tinklą, du nacionalinius laikraščius ir internetinę naujienų svetainę pavadino savo priešais ir pareiškė, kad su jais nebendraus.
Ukraina: vienas kariuomenės junginys netinkamai panaudojo 1 mln. eurų
Ukrainos gynybos ministerija antradienį pranešė, jog pradėtas baudžiamasis tyrimas nustačius, kad vienas kariuomenės junginys netinkamai panaudojo 1 mln. eurų vyriausybės lėšų.
Tyrimas pradėtas prezidentui Volodymyrui Zelenskiui intensyvinant kovą su korupcija. Jos išgyvendinimas yra reformų, kurias ragina vykdyti Vakarai, dalis.
Viename kariniame junginyje, dislokuotame Ukrainos šiauriniame Černihivo regione, audito metu nustatyti keli pažeidimai, prilygstantys 38,8 mln. grivinų nuostolių.
Didžiausias pažeidimas yra nepagrįstas 2022 metais pirktų generatorių kainų išpūtimas, padaręs valstybei 37,1 mln. grivinų nuostolį, nurodė ministerija.
„Be to, nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų balandžio, kai kariuomenei itin reikėjo generatorių, dauguma jų buvo ne pristatomi kariniams junginiams, o kaupiami sandėliuose“, – sakoma pranešime.
Ministerija sakė medžiagą perdavusi teisėsaugos agentūroms.
Ukrainos valdžia pastaraisiais mėnesiais stengiasi išgyvendinti korupciją Gynybos ministerijoje, iš dalies siekdama patikinti sąjungininkes Vakaruose, karo metu siunčiančias pagalbą.
Rugpjūtį V. Zelenskis atleido visus regionų pareigūnus, atsakingus už ėmimą į kariuomenę, o rugsėjį, kilus virtinei korupcijos skandalų, atleido savo tuometinį gynybos ministrą.
Prokurorai anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad du aukšto rango gynybos pareigūnai yra įtariami didelio masto sukčiavimu perkant karines uniformas iš vienos turkų firmos.
Ukraina sunkiai grumiasi su sistemine korupcija, kuri prieš karą buvo apėmusi kone visas gyvenimo sritis.
Kova su kyšininkavimu yra viena svarbiausių reformų, kurių Europos Sąjunga reikalauja kaip būtinų sąlygų narystei šiame bloke.
Vokietija pristatė naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, jo vertė – 1,3 mlrd. eurų
Vokietija antradienį paskelbė, kad Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, skirs dar 1,3 mlrd. eurų karinei įrangai, įskaitant keturias papildomas oro gynybos sistemas IRIS T-SLM ir artilerijos šaudmenis.
Šį paketą pristatė gynybos ministras Borisas Pistorius po derybų su savo kolega ukrainiečiu Rustemu Umerovu Kyjive.
Vokietija yra antra pagal dydį karinės įrangos Ukrainai tiekėja, o B. Pistoriaus vizitas į Kyjivą buvo antrasis nuo tada, kai jis metų pradžioje stojo prie Gynybos ministerijos vairo.
Ukraina labai pageidauja IRIS-T sistemų, kuriomis būtų galima numušti Rusijos dronus ir raketas.
Keturios Vokietijos pažadėtos sistemos bus trečioji IRIS-T sistemų partija, kurią Berlynas pažadėjo Ukrainai nuo plataus masto karo pradžios pernai vasarį.
Trys IRIS-T sistemos iš pirmosios partijos jau pristatytos, o ketvirtoji bus pristatyta šią žiemą. Antroji keturių sistemų partija bus pristatyta kitąmet.
Scenarijus – Lenkijos puolimas: NATO rengia didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo pabaigos
Šiaurės Atlanto aljansas Lenkijoje ruošiasi surengti didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo pabaigos. Pratybų „Dragon-24“ manevrai prasidės vasario 25 dieną – praėjus dvejiems metams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, – ir baigsis kovo 14 dieną.
Ukrainos karinė žvalgyba: rusai Chersone supanikavo
Netikėtas ukrainiečių priešakinių pozicijų atsiradimas kairiajame Dnipro upės krante sukėlė rusams paniką, tvirtina Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas.
„Dabar matome, kad dėl Ukrainos gynybos pajėgų dalinių buvimo kairiajame Chersono srities krante rusus apėmė tam tikra panika“, – aiškino jis ir pridūrė, kad okupacinės grupės gretose aktyviai vykdomas persigrupavimas, bandoma perkelti naujus junginius.
Kartu A. Černiakas pridūrė, kad Rusijos pajėgos siekia turimomis pajėgomis ir priemonėmis išlaikyti užimtas teritorijas.
Tuo metu karo ekspertas Oleksijus Hetmanas pastebėjo, kad ukrainiečių priešakinių pozicijų atsiradimas kairiajame Chersono srities krante tapo įmanomas dėl gerai parengtų karių ir kruopštaus planavimo.
„Prieš pradedant veikti jūrų pėstininkams, mūsų diversinės ir žvalgybos grupės ten nusileido beveik šešiems mėnesiams“, – aiškino jis.
Tai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos forsuoja priešakinį placdarmą, rusai suprato ne iš karto, nes iš pradžių ukrainiečių kovotojai tiesiog laikė rusų pajėgas įtampoje reguliariais įsiveržimais.
Taip pavyko prigesinti jų budrumą, ir, matyt, rusai Ukrainos kariuomenės pasirodymą laikė dar viena sabotažine veikla, pažymėjo O. Hetmanas.
Kyjivas: per naktinę Rusijos ataką žuvo du civiliai
Kyjivas antradienį nurodė, kad per naujausią naktinį Rusijos dronų ir raketų antskrydį, kurio metu buvo smogta ligoninei, šachtos pastatui ir kitai civilinei infrastruktūrai Ukrainoje, žuvo du civiliai gyventojai.
Prasidėjus šaltesniems orams Ukraina mano, kad Rusija, kaip ir praėjusiais metais, rengs išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, ypač energetikos objektus.
Atnaujintame pranešime Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad sunaikino devynis iš dešimties Rusijos paleistų bepiločių orlaivių ir vieną sparnuotąją raketą.
Be to, Maskva į Ukrainą paleido keturias valdomąsias raketas.
„Sunaikinta ir apgadinta centrinė miesto ligoninė Donecko srities Selydovės mieste, „Kotliarevska“ kasyklos pastatas ir kita civilinė infrastruktūra“, – nurodė Ukrainos pajėgos.
Kyjive vieši EVT pirmininkas Ch. Michelis
Ukrainos sostinėje antradienį vieši Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
Apie tai pranešė pats pareigūnas, socialiniame tinkle „X“ pasidalijęs nuotrauka iš traukinių stoties su prierašu „Gera grįžti į Kyjivą – tarp draugų“.
Ukrainoje jis lankosi minint dešimtąsias Maidano metines.
Kyjivas: Rusija naktį atakuodama Ukrainą raketomis ir dronais apgriovė ligoninę
Rusijos pajėgos praėjusią naktį atakuodamos Ukrainą raketomis ir dronais apgriovė ligoninę, šachtos pastatą ir apgadino kitos civilinės infrastruktūros, antradienį pranešė Kyjivas.
Artinantis žiemai Ukraina rengiasi numatomoms intensyvesnėms rusų atakoms prieš jos ypatingos svarbos infrastruktūrą, ypač energetikos objektus.
Ukrainos kariuomenė nurodė, kad rusai praėjusią naktį paleido keturias valdomąsias raketas, vieną sparnuotąją raketą ir 11 atakos dronų.
„Sugriauti ar apgadinti Donecko srities Selydovės miesto centrinė ligoninė, šachtos „Kotliarevska“ pastatas ir kita civilinė infrastruktūra“, – sakoma pranešime.
Zelenskis: Maidano protestai prieš dešimtmetį buvo pirmoji šiandieninio karo pergalė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį susiejo istorinius prodemokratinius protestus Kyjive prieš dešimtmetį su Maskvos plataus masto invazija į jo šalį, o demonstracijas Maidano aikštėje pavadino pirmąja pergale kare su Rusija.
Proeuropietiškų protestų judėjimas, kurio metu per smurtinius susirėmimus su saugumo pajėgomis sostinėje žuvo apie 100 civilių, galiausiai lėmė Kremliaus remiamo prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą.
„Įvyko pirmoji šiandieninio karo pergalė. Pergalė prieš abejingumą. Drąsos pergalė. Orumo revoliucijos pergalė“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime, skirtame kelis mėnesius trukusio protesto judėjimo 10-osioms metinėms paminėti.
Zelenskis įspėja apie augančią Rusijos agresiją
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje gali peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą, interviu „The Sun“ perspėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos lyderis mano, kad Vladimiras Putinas tyčia visame pasaulyje „kursto ugnį“, kuri gali tapti nekontroliuojama, jei jis nebus sustabdytas.
„Kinija gali daryti didesnį spaudimą Rusijai. Nemanau, kad Kinija taip domisi Artimaisiais Rytais, kaip Rusija ir Iranas. Nemanau, kad Kinija yra suinteresuota padėti Rusijai okupuoti Ukrainą.
Viskas nėra paprasta... Ukraina šiandien yra šių pavojų kilti Trečiajam pasauliniam karui centre. Ir aš tikrai manau, kad Rusija taikys spaudimą to, kol JAV ir Kinija jai labai, labai rimtai nepasakys pasitraukti iš [užimtos Ukrainos] teritorijos“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Tikrai manome, kad [Rusija] dabar ruošiasi Balkanuose, imasi naujų žingsnių. Ir mes manome, kad kai kuriuos žmones jie bando paruošti ar net apmokyti. Ir nemanau, kad jie sustos“, – nerimavo V. Zelenskis.
Ukraina skelbia numušusi rusų sparnuotąją raketą ir 10 dronų
Rusai praėjusią naktį paleido į Ukrainos teritoriją 11 dronų ir penkias dviejų tipų raketas, pranešė ukrainiečių kariuomenės Generalinis štabas.
„Praėjusią naktį rusų okupantai sudavė dar vieną smūgį Ukrainai, panaudodami keturias zenitines valdomąsias raketas S-300, vieną sparnuotąją raketą „Iskander-K“ ir 11 kovinių „Shahed-136/131“ tipo bepiločių“, – sakoma pranešime, paskelbtame Generalinio štabo „Facebook“ puslapyje.
Nurodoma, kad ukrainiečių oro gynyba sunaikino raketą „Iskander-K“ ir 10 dronų.
Per rusų smūgius buvo sugriauti ar apgadinti Donecko srities Selydovės miesto centrinė ligoninė, šachtos „Kotliarevska“ pastatas ir kita civilinė infrastruktūra.
Generalinis štabas taip pat nurodė, kad pirmadienį Ukrainos oro pajėgos sudavė du aviacijos smūgius priešo karių susitelkimo vietoms ir kad ukrainiečių raketinės pajėgos smogė rusų šaudmenų sandėliui.
Nepaisant aklavietės Kongrese JAV pritarta naujam pagalbos Ukrainai paketui
Jungtinės Valstijos pirmadienį pritarė dar vienam 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketui, Kyjive lankantis gynybos sekretoriui Lloydui Austinui.
Apie pagalbos paketą paskelbta nepaisant aklavietės Kongrese dėl platesnės pagalbos patvirtinimo.
„Šiandien paskelbiau apie dar vieną 100 mln. dolerių [vertės] atsargų paėmimą naudojantis prezidento atsargų paėmimo įgaliojimais (Presidential Drawdown Authority, PDA), kad būtų galima skirti papildomų artilerijos sviedinių, papildomų gaudymo [priemonių] oro gynybai ir, taip pat, kažkiek prieštankinių ginklų“, – Kyjive reporteriams sakė L. Austinas.
PDA programa sudaro sąlygas Pentagonui greitai perduoti Ukrainai ginkluotės ir šaudmenų iš esamų JAV kariuomenės atsargų.
„Tad, žinote, mūsų parama tęsiasi“, – sakė L. Austinas, pažadėjęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad JAV parama yra ilgalaikė.
Vokietijos gynybos ministras atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, patvirtinti Berlyno paramos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
B. Pistorius atvyko traukiniu ir turi surengti derybas su ukrainiečių gynybos ministru ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Berlynas, antras pagal svarbą karinės pagalbos Kyjivui teikėjas po Jungtinių Valstijų, nori pateikti garantijas pasaulio dėmesiui nukrypus į karą Artimuosiuose Rytuose ir kilus susirūpinimui dėl blėstančios paramos Ukrainai.
Pentagonas įvardijo Ukrainos sėkmės sąlygas
Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas tvirtina, kad Ukrainos sėkmė kare tiesiogiai priklauso nuo Vakarų teikiamos ginkluotės.
„Tokiame konflikte nėra ginklo, kuris galėtų būti burtų lazdele. Viskas priklauso nuo suteikiamų karinių pajėgumų ir jų integracijos, ar kalbame apie F-16, HIMARS ar kažką kito. Viskas priklauso nuo to, kaip panaudosite šias galimybes ir jas sinchronizuosite, kad pasiektumėte norimą efektą mūšio lauke“, – pabrėžė Pentagono vadovas.
Anot L. Austino, JAV daro prielaidą, kad Ukraina ir toliau stums Rusijos pajėgas į žiemą, kaip keliuose savo pareiškimuose pabrėžė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ministras patikslino, kad Ukrainos gynėjai žiemos sezonui pasiruošę. JAV ir toliau remia šį pasirengimą, nes į naujausią patvirtintą pagalbos paketą įtraukta ir žieminė įranga.
L. Austino teigimu, Ukraina okupantams jau padarė rimtų nuostolių, o Rusijai reikės nemažai laiko atsigauti. Visų pirma, Ukrainos gynėjams pavyko atgauti 50 proc. okupuotų teritorijų kontrolę ir išstumti Juodosios jūros laivyną iš savo pakrantės zonų.
„Tai sunki, alinanti kova, tokia ji bus ir ateityje“, – pridūrė Pentagono vadovas.
Moldovos prezidentė: prisijungimas prie ES yra išlikimo klausimas
Moldovos, kuri nori prisijungti prie ES kartu su savo kaimyne Ukraina, prezidentė Maia Sande pareiškė, kad jų galimas prisijungimas yra „išlikimo“ bei „Europos stabilumo“ klausimas.