21:08 | Vizitas į Š. Korėją rodo Putino priklausomybę nuo autoritarinių režimų – NATO vadovas
Rusijos prezidento Vladimiro Putino šią savaitę planuojamas vizitas į Šiaurės Korėją rodo, kaip Maskvos karo veiksmai Ukrainoje tapo priklausomi nuo autoritarinių lyderių, pirmadienį pareiškė NATO vadovas.
„Tai rodo, kaip prezidentas Putinas ir Maskva dabar yra priklausomi nuo autoritarinių šalių visame pasaulyje“, – pareiškė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams Vašingtone po kalbos Wilsono centre.
„Jų artimiausi draugai ir didžiausi Rusijos karo veiksmų – agresijos karo – rėmėjai (yra) Šiaurės Korėja, Iranas ir Kinija“, – sakė J. Stoltenbergas.
Paklaustas, kokių veiksmų galėtų imtis NATO, J. Stoltenbergas atsakė, kad „Šiaurės Korėjai jau taikoma daug sankcijų. Problema ta, kad Rusija dabar tas sankcijas pažeidžia“.
Remdamasis Pietų Korėjos žvalgybos anksčiau pateiktu skaičiumi, J. Stoltenbergas pažymėjo, kad Šiaurės Korėja jau pristatė Rusijai milijoną sviedinių.
„Tas ginklų srautas tęsiasi“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Matome, kaip jie kraunami į geležinkelio vagonus ir po to kerta Šiaurės Korėjos ir Rusijos sieną.“
Rusija yra veto teisę turinti JT Saugumo Tarybos narė. Taryba Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinės ir raketų programų yra nustačiusi daugybę sankcijų.
21:05 | Rusijos branduolinis povandeninis laivas išplaukė iš Kubos
Rusijos branduolinis povandeninis laivas ir kiti karinio jūrų laivyno laivai po penkių dienų vizito pirmadienį išplaukė iš Kubos – komunistinės valstybės, esančios visai netoli Floridos krantų.
Vietiniai gyventojai mojavo Rusijos vėliavomis, išlydėdami laivus į atvirą jūrą iš salos, kuriai pastarosios dienų buvo pakankamai įtemptos, mat joje taip pat lankėsi JAV branduolinis povandeninis laivas ir Kanados karinio jūrų laivyno patrulinis laivas.o
Rusų branduolinis povandeninis laivas „Kazan“, kuriame, anot Kubos, branduolinių ginklų šiuo metu nėra, Havanoje prisišvartavo praėjusį trečiadienį, nors Vašingtonas pareiškė, kad šio vizito grėsme nelaiko.
Laivai į Kubą atvyko tuo metu, kai kare Ukrainoje tvyro didžiulė įtampa, Vakarų remiamai vyriausybei mėginant atremti rusų invaziją.
Ketvirtadienį į Amerikos karinio jūrų laivyno bazę Gvantanamo įlankoje atvyko ir Jungtinių Valstijų povandeninis laivas „USS Helena“ – JAV pietų vadavietės teigimu, tai buvo planinis ir eilinis apsilankymas šiame uoste.
20:50 | NATO vadovas įvardijo Putino nesėkmę: čia jam nepavyko
Kremliaus propaganda, skleidžianti melagingus pasakojimus apie karo Ukrainoje priežastis ir bandanti suversti kaltę Šiaurės Atlanto aljansui, pasirodė esanti bejėgė NATO šalyse.Tai pirmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“.
„V. Putinui nepavyko įtikinti žmonių NATO šalyse, kad atsakomybė už šį karą tenka Aljansui. Nes jei pažvelgtumėte į viešosios nuomonės apklausas, taip pat į Aljanso šalyse išrinktus parlamentus, pamatytumėte, kad didžioji dauguma palaiko Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas.
Tačiau, pasak jo, nepaisant to, vis tiek svarbu dėti pastangas ir toliau remti Ukrainą tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje.
„Žinoma, kai turite 32 demokratines šalis, bus skirtingų balsų ir nuomonių, tačiau didžioji dauguma palaiko idėją padėti Ukrainai“, – pabrėžė NATO vadovas.
Kartu J. Stoltenbergas pripažino, kad Kremliaus režimui pavyko tarp savo gyventojų paskleisti pasakojimus apie tariamą NATO atsakomybę už karą Ukrainoje.
„Tačiau turime suprasti, kad Rusija yra autoritarinė šalis, kurioje įkalinami žurnalistai, nuodijami ir žudomi opozicijos lyderiai“, – tęsė NATO generalinis sekretorius.
Dėl šios priežasties, pasak jo, rusai iš Kremliaus propagandos gauna iškreiptą vaizdą apie tai, kas vyksta, ir tai reikia keisti.
Jis pabrėžė, kad NATO yra gynybinis aljansas ir kad Kremliaus teiginiai, jog Ukraina nuo pat pradžių kėlė grėsmę Rusijai, yra visiškai klaidingi.
„Nėra jokių abejonių, kad Rusija yra agresorė ir kad tai [jos sukeltas karas] yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“, – sakė J. Stoltenbergas.
20:24 | NATO vadovas perspėja Kiniją, sako, kad kelias į taiką Ukrainoje yra ginklai
NATO vadovas pirmadienį perspėjo, jog Vakarų aljansas turi pasirūpinti, kad Kinija sumokėtų už tai, kad remia Rusiją, ir kartu pareiškė, kad užbaigti karą Ukrainoje galima tik reguliariai tiekiant ginklus.
Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Vašingtone, kad padėtų pagrindus kitą mėnesį vyksiančiam NATO 75-mečio aukščiausiojo lygio susitikimui.
Liepą vyksiančio susitikimo tikslas – pasiųsti ryžtingą žinią dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, nes prezidento Joe Bideno laukia sunki kova dėl perrinkimo su Donaldu Trumpu, kuris skeptiškai vertina Vakarų paramą Kyjivui.
Kalbėdamas prieš susitikimą su J. Bidenu, J. Stoltenbergas apkaltino Kiniją gilinant konfliktą, nes Pekinas, kaip teigia JAV pareigūnai, labai skatina eksportą, padėdamas atkurti Rusijos gynybos pramonę.
Prezidentas Xi Jinpingas „stengėsi sudaryti įspūdį, kad šiame konflikte yra ant galinės sėdynės, kad išvengtų sankcijų ir išlaikytų prekybos srautą“, Vašingtone veikiančiame Wilsono (Vilsono) centre sakė J. Stoltenbergas.
„Tačiau iš tikrųjų Kinija kursto didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir kartu nori palaikyti gerus santykius su Vakarais“, – sakė jis.
„Pekinas negali turėti abiejų dalykų. Tam tikru momentu – ir jei Kinija nepakeis savo kurso – sąjungininkai turi nustatyti kainą. Turėtų būti pasekmių.“
19:23 | Rusijai smogus Ukrainos Poltavos sričiai sužeista 12 žmonių
Rusijos pajėgoms smogus Ukrainos Poltavos sričiai, naujais duomenimis, nukentėjo 12 žmonių. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Poltavos karinės administracijos vadovas Filipas Proninas.
„Sužeistųjų skaičius išaugo iki 12, tarp jų yra du vaikai. Trys žmonės pristatyti į ligoninę“, – rašė F. Proninas.
Prieš tai buvo pranešta, kad per ataką buvo sužeisti mažiausiai devyni žmonės.
Agentūra „Reuters“ praneša, kad, vietos institucijų duomenimis, buvo apgadintos elektros perdavimo linijos. Dėl to 53 000 privačių ir 2 400 pramonės vartotojų liko be elektros energijos. Taip pat apgadinti keli daugiaaukščiai pastatai.
18:40 | Lenkijos prezidentas: jei Putinas nori kad Ukrainoje masiškai žūtų Rusijos kariai, išpildykime jo lūkesčius
Rusija turi būti nugalėta Ukrainoje. Tačiau tai gali įvykti tik tada, kai Rusijos žmonės sukils dėl didžiulių nuostolių fronte, pirmadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
„Jei Putinas nori, kad Ukrainoje masiškai žūtų Rusijos kariai, reikia daryti viską, kad Putino lūkesčiai išsipildytų. Tai reiškia, kad Rusija turi būti nugalėta Ukrainoje“, – sakė jis.
Pasak A. Dudos, dėl didžiulių nuostolių Ukrainoje Rusijos žmonės gali sukilti ir pareikšti, kad nenori kariauti „agresyviame, žiauriame kare, kuris kelia problemų visame pasaulyje“.
18:04 | Putinas atleido du Šoigu patikėtinius
Pokyčiai Rusijos gynybos ministerijoje. Pranešama, kad autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas atleido du buvusio ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojus, ir į vieno jų vietą paskyrė savo giminaitę.
V. Putinas gynybos ministro pavaduotoja paskyrė Aną Civilevą, kuri, pasak Jungtinės Karalystės žiniasklaidos, yra jo pusbrolio duktė.
Naujosiose pareigose ji bus atsakinga už socialinės ir būsto paramos kariams organizavimą.
Remiantis Kremliaus dekretais, Tuo pat metu V. Putinas atleido du žmones iš buvusio ministerijos vadovo S. Šoigu komandos: Ruslanas Calikovas ir Pavelas Popovas neteko gynybos ministro pavaduotojų pareigų. Su S. Šoigu jie dirbo nuo tada, kai jis vadovavo Nepaprastųjų situacijų ministerijai.
Leonidas Gorninas, finansų ministro pavaduotojas, bus gynybos ministro Andrejaus Belousovo pirmasis pavaduotojas.
17:10 | Ukraina: iki atvykstant naikintuvams F-16 Rusija nori užimti daugiau teritorijos
Ukraina pirmadienį pranešė, kad rusų pajėgos puola vis intensyviau ir nori užimti daugiau teritorijos, kol Kyjivo kariuomenė gaus didesnį kiekį užsienio karinės pagalbos, įskaitant naikintuvus F-16.
Rusija stabiliai stumiasi į priekį Donecko regione Ukrainos rytuose bei toliau į pietus, fronto sektoriuose, kuriuos dėl karių ir amunicijos trūkumo Kyjivui sunkiai sekasi išlaikyti.
„Priešas gerai žino, kad iš mūsų partnerių palaipsniui gaunant vis daugiau ginklų ir karinės technikos bei atvykus pirmiesiems naikintuvams F-16, padėsiantiems sustiprinti mūsų oro gynybą, laikas bus mūsų naudai ir šansai, kad jam pasiseks, taps menkesni“, – pranešė Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis.
„Todėl Rusijos kariuomenės vadovybė šiuo metu deda visas pastangas, kad padidintų karo veiksmų intensyvumą ir išplėstų jų geografiją, alindama mūsų karius, kliudydama mums parengti rezervus ir neleisdama pereiti prie aktyvių puolamųjų veiksmų“, – socialiniuose tinkluose toliau rašė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį savaitgalį Šveicarijoje vykusiame viršūnių susitikime taikos klausimais sakė, kad šiuo metu iš užsienio gaunama karinė pagalba vis dar yra nepakankama, be to, pagalba vėluoja.
Jis paragino sąjungininkus greičiau pristatyti pažadėtuosius naikintuvus F-16 bei atsiųsti daugiau oro gynybos baterijų.
O. Syrskio teigimu, didžiausi rusų pajėgumai yra sutelkti Donecko regione, kuris, anot Kremliaus, priklauso Rusijai – ypač Pokrovsko fronte.
16:44 | Naujausias Ukrainos karių trofėjus – rusiškas tankas „vėžlys“
Ukrainoje, netoli Kliščijivkos kaimo Kramatorsko ašyje 22-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai perėmė rusų tanką „vėžlį“ ir paėmė į nelaisvę jo įgulą.
Apie tai pranešė kariuomenės spaudos tarnyba.
„Mūsų bepiločių sistemų padalinio dėka Kliščijivkos kaimo rajone buvo aptiktas priešo tankas. Ant tanko numetus sprogmenų, jo įgula buvo dezorientuota ir, bandant pabėgti, tankas prarado bet kokią galimybę rasti tinkamą kryptį sugrįžti į savo pozicijas. Mūsų brigados artilerijos dėka tankas buvo sustabdytas viename iš kontrolės punktų, o vėliau mechanizuotojo bataliono pėstininkai sulaikė įgulą ir perėmė tanko kontrolę.
Kol vyko derybos su įgula, vairuotojas užsibarikadavo viduje, rankoje laikydamas granatą ir norėdamas susprogdinti tanką. Tačiau mūsų pėstininkai rado svarių argumentų, kuriais įtikino jį, kad geriau gyventi negu mirti“, – rašoma pranešime.
Tankas „vėžlys“ arba „daržinė“ – rusiškas tankas, padengtas papildomais savadarbiais šarvais, siekiant apsisaugoti nuo tiesioginių dronų atakų).
15:00 | „Putino kariuomenė stovės pasienyje su Lenkija“ – Vokietija įspėja, kas laukia neremiant Ukrainos
„Jei ir toliau neremsime Ukrainos, rizikuojame, kad Vladimiro Putino kariuomenė stovės pasienyje su Lenkija. Karas netrukus persikels į ES ir NATO teritoriją“, – Vokietijos laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“ pareiškė šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Pasak ministrės, beveik neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek kainuotų, jei Vokietijai pačiai tektų ginti savo laisvę ir saugumą.
„Ukrainai reikia tolesnės, intensyvesnės paramos. Jos teikimas visiškai atitinka mūsų interesus. Tai susiję su mūsų taika čia, Europoje“, – A. Baerbock.
Ministrė įsitikinusi, kad Ukrainos praradimas būtų pražūtingas tiek laisvai Ukrainai, tiek laisvai Europai.
„Žmonės kasdien jaučia, kaip žiauriai Putinas smogia ir naikina. Įsivaizduokite, kad gulite ligoninėje, ir staiga dėl smūgio elektrinei nutrūksta elektra. Arba jums visiškai atjungiamas vanduo ir šiluma esant minus 15 laipsnių šalčiui. Štai kodėl dabar skubiai reikia papildomos paramos“, – aiškino ji.
14:22 | Rusai patys pričiupo ir paviešino savo Gynybos ministerijos melą: jokio proveržio nebuvo
Birželio 16 d. Rusijos Federacijos Gynybos ministerija paskelbė, kad rusų okupantai užėmė Zaporižios srities Zahirnės kaimą. Tai sukėlė diskusijas tarp priešiškai nusiteikusių karą remiančių rusų tinklaraštininkų, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Vienas iš tinklaraštininkų Gynybos ministerijos pareiškimą pavadino taktiniu niuansu. Jis patikslino, kad Gynybos pajėgos iš Zahirnės pasitraukė dar 2023 m., tačiau dėl vietovės ypatumų okupantams iki šiol nepavyko ten sukurti patikimo priešakinio placdarmo.
Jo kolega kritikavo Rusijos ministeriją, kad ši „išgalvoja istorijas apie sėkmę fronto linijose, siekdama nuslėpti reikšmingų pergalių fronto linijose nebuvimą“.
Analitikai pažymėjo, kad birželio 16 d. Rusijos ginkluotosios pajėgos tęsė ribotus puolamuosius veiksmus prie Donecko-Zaporižios srities sienos. Tačiau patvirtintų sėkmių okupantai nepasiekė.
Kartu ISW įspėjo, kad artimiausiomis dienomis Rusija gali suintensyvinti puolimą šioje fronto dalyje.
13:57 | Putino kalbos apie taikos derybas – ekspertai pasakė, ką reiškia šis spektaklis
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas ir vargu ar artimiausiu metu bus suinteresuotas geranoriškomis derybomis dėl taikos Ukrainoje.
13:25 | „Newsweek“: Lenkijos kariuomenei trūksta šaudmenų
Lenkijos kariuomenei trūksta šaudmenų, pirmadienį pranešė tarptautinis savaitraštis „Newsweek“.
Žurnalas savo publikacijoje palygino praėjusią žiemą į Ukrainą paleistų Rusijos artilerijos sviedinių skaičių, kuris siekė net 10 000 per dieną, su sviedinių skaičiumi, kurį Lenkija gali pagaminti per metus, t. y. maždaug 30-40 tūkstančių.
13:00 | Ukraina įspėja, kad artimiausiomis savaitėmis dažniau nebus elektros
Aukšto rango Ukrainos energetikos pareigūnas įspėjo, kad po virtinės Rusijos atakų, paralyžiavusių Ukrainos elektros gamybos pajėgumus, artimiausiomis savaitėmis bus dažniau nutraukiamas elektros tiekimas dėl planinių darbų ir avarinių gedimų.
„Kelias ateinančias savaites situacija bus daug sudėtingesnė nei dabar“, – vėlai sekmadienį interviu sakė nacionalinio tinklo operatoriaus „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis.
Jis teigė, kad laikotarpiai, kai ukrainiečiai gali neturėti elektros, tikriausiai pailgės iki 12 valandų per parą ir kad situacija dėl elektros tiekimo sutrikimų gali tapti ekstremalesnė.
12:15 | Ukraina: Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą, jei jausis pralaimintis
Interviu laikraščiui „The Times“ Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Litvinenka pareiškė, kad jei Rusijos jausis pralaiminti Ukrainoje, V. Putinas gali įsakyti panaudoti taktinius branduolinius ginklus.
Paklaustas, ar yra aplinkybių, kuriomis V. Putinas galėtų panaudoti taktinius branduolinius ginklus, O. Litvinenka atsakė: „Mes negalime nieko atmesti, jei Rusija atsidurs ant katastrofiško pralaimėjimo slenksčio“.
Toks pralaimėjimas, pasak jo, galėtų lemti Rusijos frontų žlugimą, perbėgimus iš kariuomenės ir protestus Maskvoje.
O. Litvinenka taip pat sakė, kad Rusijos pralaimėjimas mūšio lauke Ukrainoje nereikštų, jog Maskva automatiškai panaudos branduolinį ginklą, nes V. Putinas gali bandyti įtikinti savo žmones, kad toks posūkis yra „pergalė“.
11:42 | Rusų nuostoliai
Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. birželio 17 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 527 390 karių, įskaitant 1 080 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąją parą, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 7 958 Rusijos tankus (+2 per pastarąją parą), 15 287 (+18) šarvuotąsias kovos mašinas, 13 927 (+14) artilerijos sistemas, 1 104 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 853 oro gynybos sistemas, 359 lėktuvus, 326 sraigtasparnius, 18 991 (+24) automobilį, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 11 167 (+8) dronus, 2 337 (+12) specialiosios technikos vienetus ir 2 296 sparnuotąsias raketas.
11:21 | Rusai praėjusią parą sužeidė 10 Ukrainos Donecko srities gyventojų
Rusijos kariuomenė praėjusią parą sužeidė 10 Ukrainos Donecko srities gyventojų. Apie tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Birželio 16 d. rusai sužeidė 10 Donecko srities gyventojų: septynis Nova Poltavkoje, du Krasnohorivkoje ir vieną Torecke“, – sakė V. Filaškinas.
10:42 | Šaltinis: naktį Ukrainos dronai puolė karinius objektus trijuose Rusijos regionuose
Praėjusią naktį Ukrainos gynybos žvalgybos dronai kamikadzės atakavo karinius objektus trijuose Rusijos regionuose: Belgorodo, Voronežo ir Lipecko srityse.
Tai „Ukrinform“ sakė šaltinis žvalgybos bendruomenėje. Šaltinio teigimu, vieni iš taikinių buvo Novolipecko metalurgijos gamykla ir vietos traktorių gamykla. Abi įmonės agresorės naudojamos kariniams tikslams.
Apie oro pavojų „Telegram“ kanale pranešė Lipecko srities gubernatorius Igoris Artamonovas. Voronežo srities gubernatoriaus Aleksandras Gusevas pranešė, kad praėjusią naktį oro gynybos pajėgos virš regiono teritorijos pastebėjo du dronus. Remiantis kitu įrašu „Telegram“ kanale, apie 3 valandą nakties vietos laiku pasigirdo sprogimai virš Voronežo srities teritorijos. Informacija apie atakos padarinius tikslinama.
10:19 | To nematėme nuo Šaltojo karo laikų: rekordiškai išaugo parengtų naudoti branduolinių galvučių skaičius
Per pastaruosius penkerius metus branduolinius ginklus turinčios šalys trečdaliu padidino išlaidas atominių ginklų arsenalams, rodo pirmadienį paskelbtos dvi ataskaitos.
09:49 | Netikėti sprogimai Rostove prie Dono – rusai praneša likę be elektros
Sekmadienio vakarą, birželio 16 d., Rusijos mieste Rostove prie Dono nugriaudėjo sprogimai, po kurių miestas liko be šviesos. Apie tai pranešė Rusijos „Telegram“ kanalas „Rostov Glavnyj“.
09:21 | Rusija netoli Krymo laiko keturis laivus su raketomis „Kalibr“
Juodojoje ir Azovo jūrose Rusijos karinis jūrų laivynas dislokavo keturis karo laivus, kartu sudėjus jie gali nešti 28 sparnuotąsias raketas „Kalibr“, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pranešime sakoma, kad Juodojoje jūroje yra priešo karo laivas, galintis paleisti keturias sparnuotąsias raketas „Kalibr“. Azovo jūroje yra šeši priešo laivai, trys iš jų yra „Kalibr“ vežėjai, jų bendra galia siekia iki 24 raketų. Be to, Viduržemio jūroje Rusija laiko vieną vežėją su aštuoniomis sparnuotosiomis raketomis.
08:50 | NATO narės kalbasi apie branduolinių ginklų iškėlimą ir parengimą
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenebrgas interviu laikraščiui „The Telegraph“ sakė, kad Aljansas derasi dėl didesnio branduolinių ginklų skaičiaus dislokavimo. Pasak J. Stoltenbergo, Aljansas turėtų parodyti pasauliui savo branduolinį arsenalą ir taip pasiųsti tiesioginę žinią savo priešams.
Jis sakė, kad tarp sąjungininkų vyksta konsultacijos dėl raketų iškėlimo iš sandėlių ir jų parengties kaip atgrasymo priemonės.
„Nesigilinsiu į operatyvines detales, kiek branduolinių galvučių turėtų būti operatyviniame inventoriuje ir kiek jų turėtų būti saugyklose, tačiau šiais klausimais turime konsultuotis. Būtent tai ir darome“, – patikino J. Stoltenbergas.
08:09 | Šveicarija: nepaisant TBT orderio, V. Putinas galėtų atvykti į kitą taikos susitikimą
Šveicarijos prezidentė Viola Amherd sekmadienį pareiškė, kad Rusijos vadovui Vladimirui Putinui galbūt bus leista dalyvauti potencialiame antrajame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime, nepaisant Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) jam išduoto arešto orderio.
V. Amherd citavo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Žurnalistų paklausta, ar Šveicarija būtų įsipareigojusi sulaikyti V. Putiną, prezidentė nurodė, kad bus padaryta išimtis, siekiant užtikrinti asmeninį Rusijos prezidento dalyvavimą.
„Jei [Putino] dalyvavimas yra būtinas konferencijai surengti, galima padaryti išimtį. Derybų su Rusija dėl taikos Ukrainoje atveju tai gali būti tokia išimtis“, – sakė V. Amherd.
Ji pridūrė, kad galiausiai tokį sprendimą turės priimti Šveicarijos vyriausybė.
07:33 | Kyjivas: Rusija suintensyvino karines atakas per taikos konferenciją
Sekmadienį pasibaigusios Šveicarijoje surengtos dviejų dienų Ukrainos taikos konferencijos fone Rusija, anot Kyjivo, suintensyvino karines atakas prieš Ukrainą.
„Priešas visą dieną intensyvina puolimą ir puolamąsias operacijas, ieško būdų prasiskverbti pro mūsų gynybą ir išstumti ukrainiečių dalinius iš jų pozicijų“, – sekmadienio vakarą ataskaitoje pareiškė Ukrainos generalinis štabas.
Remiantis šia ataskaita, mūšių skaičius išaugo iki 88. Dauguma jų – 36 – vyko Donecko srityje Rytų Ukrainoje. Ataskaitoje priduriama, kad 25 atakos buvo atremtos, tačiau 11 tęsiasi.
07:00 | Ukrainos taikos konferencijoje susitikę pasaulio lyderiai parėmė sąžiningą taiką Ukrainoje
Pasaulio lyderiai sekmadienį išreiškė paramą Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, taip pat poreikiui galiausiai pradėti derybas su Rusija dėl karo pabaigos. Tačiau Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje taip pat liko neišspręstų klausimų, kaip ir kada šiuos sprendimus įgyvendinti.
Rusijai jau daugiau kaip dvejus metus tęsiant karą Ukrainoje, savaitgalį daugiau kaip 90 valstybių vadovų dalyvavo taikos aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijos Biurgenštoko kurorte.
Baigiamajame komunikate, dėl kurio susitarė apie 80 valstybių, dar kartą patvirtintas įsipareigojimas palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą ir teigiama, kad norint rasti ilgalaikį susitarimą dėl karo užbaigimo būtinas „visų šalių dialogas“.
