Svarbiausi liepos 2-osios įvykiai Ukrainoje:
21:36 | Lenkija pasiųs 500 policijos pareigūnų į pasienį su Baltarusija
Sekmadienį Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis pranešė, kad Lenkija pasiųs 500 policijos pareigūnų į pasienį su Baltarusija, skelbia „Reuters“.
„Dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija nusprendžiau sustiprinti mūsų pajėgas 500 Lenkijos policijos pareigūnų iš prevencijos ir kovos su terorizmu padalinių“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Praėjusią savaitę Varšuva paskelbė apie saugumo sustiprinimą dėl susirūpinimo, susijusio su „Wagner“ grupės buvimu Baltarusijoje. Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas pasiūlyti privačios karinės bendrovės kariams pasirinkti persikelti į Baltarusiją sukėlė rytinių NATO narių nuogąstavimus, kad jų buvimas sukels didesnį nestabilumą regione.
Trečiadienį Lenkijos valdančiosios nacionalistų partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis, vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad Lenkija mano, jog Baltarusijoje jau gali būti apie 8 tūkst. „Wagner“ karių. Jis sakė, kad Lenkija imsis ir laikinų, ir nuolatinių veiksmų sienai stiprinti, įskaitant saugumo pajėgų stiprinimą ir įtvirtinimų didinimą.
Ketvirtadienį paklaustas, ar Briuselis turėtų padėti Varšuvai apmokėti tokias priemones, užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis atsakė: „Lenkija to tikisi“.
21:25 | Ekspertas: galingą sprogimą Rusijos Krasnodaro regione sukėlė numušta Rusijos raketa
Galingą sprogimą Krasnodaro krašte, nugriaudėjusį liepos 2 d. vakare netoli Primorsko-Achtarsko aerodromo, tikriausiai sukėlė patys rusai, o ne AFU apšaudymas, skelbia 24 kanalas. Argumentus, pagrindžiančius šią versiją, pateikė karinis apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko.
Jis pažymėjo, kad didžiulis krateris sprogimo vietoje negalėjo atsirasti dėl Ukrainos turimų tolimojo nuotolio ginklų tipų poveikio.
A. Kovalenko pabrėžė, kad Rusijos raketų nešėjai Tu-22M3 paleidžia X-22 raketas skirtingomis trajektorijomis, o kai kurios iš jų praskrieja kaip tik pro Primorsko-Achtarsko sritį.
21:05 | Rusijos televizija: Prigožinas dėl pinigų išklydo iš kelio
Vienas pagrindinių Rusijos propagandos mašinos veidų sekmadienį apkaltino privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosą Jevgenijų Prigožiną, kad šis, gavęs milijardus valstybės lėšų, išklydo iš kelio, po trumpo jo maišto formuojantis naujam Maskvos naratyvui.
Praėjusį savaitgalį J. Prigožinas surengė neilgai trukusį sukilimą prieš aukščiausiąją Rusijos kariuomenės vadovybę, taip į itin nepatogią padėtį pastatydamas Kremlių.
„Prigožinas dėl didelių pinigų išklydo iš kelio“, – sekmadienį savo savaitinėje televizijos laidoje sakė Rusijos valdžios propagandos ruporu vadinamas populiarus televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas.
„Jis manė, kad gali mesti iššūkį gynybos ministerijai, pačiai valstybei ir asmeniškai prezidentui“, – kalbėjo jis.
D. Kiseliovo teigimu, „Wagner“ operacijos Sirijoje ir Afrikoje suteikė J. Prigožinui nebaudžiamumo jausmą, kurį vėliau sustiprino jo pajėgų sėkmė mūšio lauke Rytų Ukrainoje.
Nepateikdamas jokių įrodymų, jis nurodė, kad „Wagner“ gavo daugiau kaip 858 mlrd. rublių (apie 9 mlrd. eurų) valstybės lėšų.
Šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą pripažino, kad valdžios institucijos visiškai finansavo šią sukarintą grupuotę.
Nuo 2022-ųjų gegužės iki to paties mėnesio 2023-iaisiais „Wagner“ iš Rusijos valstybės gavo daugiau kaip 86 mlrd. rublių (900 mln. eurų), sakė V. Putinas.
Rusijos įstatymai draudžia privačias samdinių grupes.
Dėl Vašingtono ir Briuselio sankcijų daugelį metų J. Prigožinas veikė šešėlyje, tačiau 2022-ųjų vasarį V. Putinui pasiuntus karius į Ukrainą, jis atsidūrė dėmesio centre.
20:45 | Popiežiaus pasiuntinys teigia vykęs į Maskvą dėl humanitarinių klausimų, o ne taikos plano
Popiežiaus pasiuntinys kardinolas Matteo Zuppi sekmadienį pareiškė, kad jo misija į Maskvą dėl karo Ukrainoje buvo sutelkta į humanitarinius klausimus ir neaptarinėjo jokio taikos plano, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Gegužės mėn. popiežius Pranciškus paprašė Italijos vyskupų konferencijos vadovo M. Zuppi atlikti taikos misiją, kad būtų galima padėti užbaigti karą Ukrainoje.
Šią savaitę Zuppi Maskvoje susitiko su vienu iš prezidento Vladimiro Putino patarėjų Jurijumi Ušakovu ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovu patriarchu Kirilu. Birželio pradžioje jis taip pat lankėsi Kijeve, kur vedė derybas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Penktadienį kalbėdamas Konstantinopolio patriarcho religinei delegacijai, popiežius Pranciškus sakė, kad karo Ukrainoje pabaigos nematyti, nes jo taikos pasiuntinys baigė tris dienas trukusias derybas Maskvoje.
Tą pačią dieną Vatikano pareiškime sakoma, kad vizito tikslas buvo „nustatyti humanitarines iniciatyvas, kurios galėtų atverti kelius į taiką“, rašo „Reuters“.
Pranciškus ne kartą ragino nutraukti Rusijos invaziją į Ukrainą, kuri sugriovė Ukrainos kaimus ir miestus, nusinešė dešimčių tūkstančių žmonių gyvybes, o dar milijonus išvarė iš namų.
20:35 | Rusijos kariai įnirtingose kovose žengia į priekį – Ukrainos gynybos viceministrė
Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar sekmadienį pareiškė, kad keturiose fronto linijos vietovėse Ukrainos rytuose, kur, pasak jos, vyksta įnirtingos kovos, Rusijos kariai žengia į priekį.
„Visur vyksta įnirtingos kovos“, – socialiniame tinkle rašė H. Maliar ir pridūrė, kad padėtis gana sudėtinga.
„Priešas veržiasi į priekį Avdijivkos, Marjinkos, Lymano sektoriuose. Priešas taip pat juda į priekį Svatovės sektoriuje“, – teigė ji.
Anot viceministrės, Ukrainos pajėgoms geriau sekasi pietiniame Bachmuto flange, taip pat netoli Berdiansko ir Melitopolio šalies pietuose, kur susiduria su intensyviu pasipriešinimu, rusų rezervų dislokavimu, bet palaipsniui žengia į priekį.
„Jie atkakliai ir nepaliaujamai kuria sąlygas kuo greitesnei pažangai“, – sakė ji.
19:10 | „Der Spiegel“: Lenkija ir Vokietija nesusitaria dėl Ukrainos tankų remonto
Berlynas ir Varšuva jau du mėnesius negali susitarti, kaip bus remontuojami Ukrainos tankai. Šią leidinio „Der Spiegel“ žinią cituoja „Unian“.
Vokietija ir Lenkija vis dar negali susitarti dėl Ukrainai perduotų tankų „Leopard“ remonto ir priežiūros centro atidarymo. Centras turėjo būti atidarytas dar gegužės mėnesį, teigė „Der Spiegel“.
Balandžio pabaigoje Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad Ukrainai perduotų tankų „Leopard“ remonto centras bus atidarytas Lenkijoje. Lenkija ir Vokietija pasirašė atitinkamą ketinimų protokolą.
„Ramšteine B. Pistorius išsamiai pabrėžė, koks svarbus Ukrainai yra bendras Vokietijos ir Lenkijos projektas. Tankų dirbtuvės užtikrina, kad pristatytos ginkluotės sistemos, kurios iš fronto grįžta apgadintos ar nusidėvėjusios mūšyje, galėtų būti greitai suremontuotos. Klausantis Pistoriuso, planas atrodė konkretus“, – pažymi „Der Spiegel“.
Tačiau praėjus dviem mėnesiams tankų dirbtuvės vis dar neveikia. Pasak karinės pramonės atstovų, Berlynas ir Varšuva ginčijasi dėl bendros įmonės struktūros detalių. Šaltiniai teigia, kad dėl projekto vilkinimo kalta Lenkija, tariamai Lenkijos bendrovė PGZ norėjo už dirbtuvių paslaugas taikyti „kosmines kainas“. Vokietija turėjo finansuoti „Leopardų“ remonto išlaidas.
Vis tik „Der Spiegel“ informuoja, kad keli "Leopard" tankai, kuriems reikalingas remontas, jau atvyko į Lenkiją iš Ukrainos.
Pirmadienį Vokietijos gynybos ministerijos vadovas turėtų atvykti į Lenkiją, kur susitiks su Lenkijos kolega. Tai tikriausiai bus paskutinė galimybė jiems pradėti tankų dirbtuvių projektą prieš liepos viduryje Lietuvoje prasidedantį NATO viršūnių susitikimą.
18:21 | Krasnodaro regione netoli aerodromo nugriaudėjo sprogimas
Galingi sprogimai įvyko netoli Primorsko-Achtarsko miesto Krasnodaro krašte. Netoliese yra aerodromas. Sprogimo vietoje susidarė didžiulė įgriuva, skelbia 24 kanalas.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad sekmadienį, liepos 2 d., Primorsko-Achtarsko apylinkėse buvo labai triukšminga. Filmuota medžiaga iš įvykio vietos greitai išplito socialiniuose tinkluose.
Preliminariais duomenimis, sprogimas įvyko už 200 metrų nuo vietos karinio aerodromo. Agresorinės valstybės propagandinės žiniasklaidos teigimu, tai galėjo būti raketa, kuri tikriausiai skrido degalų ir tepalų sandėlio link. Rusijos žiniasklaida teigia, kad ją numušė priešlėktuvinė gynyba.
Skelbiama, kad sprogimą girdėjo ir Prymorsko-Achtarsko gyventojai.
17:15 | Zelenskis: „Jei Rusijos karo laivai liks Juodojoje jūroje, jie bijos priartėti prie Krymo“
Liepos 2 d. Odesos srityje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas Oleksijus Neižpapa aptarė padėtį Juodojoje jūroje, Rusijos galimybes suduoti raketinius smūgius ir Ukrainos karinių jūrų pajėgų gynybinius pajėgumus.
Viceadmirolas Neižpapa supažindino Zelenskį su Ukrainos karinio jūrų laivyno plėtros strategija ir jūrų pėstininkų korpuso Ukrainoje kūrimu.
Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje Zelenskis pasveikino jūrų pėstininkus su Ukrainos karinio jūrų laivyno diena, švenčiama pirmąjį liepos sekmadienį.
„Jei Rusijos karo laivai vis dar bus Juodojoje jūroje, jie bijos priartėti prie mūsų Ukrainos Krymo ir Azovo jūros pakrantės. Tai tikrai įvyks“, – sakė V. Zelenskis.
The enemy will definitely not dictate the conditions in the Black Sea, and 🇷🇺 occupiers will have to be as afraid of approaching our 🇺🇦Crimea and our Azov Sea coast as Russian ships are already afraid of approaching our Black Sea coast. I thank every warrior of the Ukrainian Navy… pic.twitter.com/lWQqDgRTCe
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) July 2, 2023
Ukrainos vadovas taip pat įteikė valstybinius apdovanojimus jūrų pėstininkams ir kovines vėliavas daliniams.
Rusija šiuo metu Juodojoje jūroje turi karo laivų, įskaitant keturis sparnuotųjų raketų nešėjus „Kalibr“, kuriuose yra iki 24 raketų, liepos 2 d. pranešė Ukrainos karinio jūrų laivyno vadovybė. Azovo jūroje Rusija laiko vieną karo laivą, teigiama pranešime.
16:45 | Naujausia informacija: Chersone per apšaudymą sužeisti keturi žmonės
Liepos 2 d. Generalinė prokuratūra pranešė, kad pietiniame Chersono mieste per Rusijos apšaudymą buvo sužeisti keturi civiliai gyventojai, iš jų du – per tiesioginį smūgį į daugiaaukštį pastatą, praneša „The Kyiv Independent“.
Gyvenamasis rajonas buvo apšaudytas apie 11 val. 20 min. vietos laiku, Rusijos pajėgoms apšaudant miestą iš okupuoto rytinio Dniepro upės kranto.
Atakos metu taip pat buvo apgadinta miesto civilinė infrastruktūra, teigiama pranešime.
Chersono sritį, įskaitant regiono sostinę, Rusijos pajėgos iš rytinio Dniepro upės kranto apšaudo kasdien nuo 2022 m. rudens, kai Ukrainos pajėgos per kontrpuolimo kampaniją išlaisvino vakarinį krantą.
15:41 | Pasakiški pinigai: propagandistai pripažino, kokias sumas Kremlius skyrė „Wagneriui“
Rusija nebeslepia, kad iš Kremliaus biudžeto buvo finansuojama Jevgenijaus Prigožino valdoma privati „Wagner“ kariuomenė. Tai pareiškė vienas iš V. Putino propagandistų viename iš federalinių televizijos kanalų, skelbia 24 kanalas.
Propagandistas Dmitrijus Kiseliovas savo laidoje įvardijo bendrą sutarčių, kurias Rusija per daugelį metų pasirašė su „Wagner“ ir Prigožino „Concord“ imperija, sumą. Skaičius siekia beveik trilijoną rublių.
Pasak pseudožurnalisto, per daugelį metų Vagneriai iš Rusijos gavo daugiau kaip 858 mlrd. rublių. Manoma, kad kalbama apie laikotarpį nuo 2013 m., t. y. nuo tada, kai buvo įsteigtas privatus J. Prigožino batalionas.
15:36 | Ukrainos vadas: lengvieji prancūzų tankai netinka atakoms
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui už Kyjivui atsiųstus lengvuosius kovinius tankus, o gynybos ministras Oleksijus Reznikovas buvo nufilmuotas važiuojantis vienu iš jų.
Tačiau Ukrainos vadas teigia, kad itin mobilios pėstininkų kovos mašinos „AMX-10 RC“, kartais vadinamos lengvaisiais tankais, yra nepraktiškos atakoms fronto linijoje, ir tvirtina, kad vienas keturių žmonių ekipažas jau žuvo dėl plonų transporto priemonės šarvų.
Balandį Kyjivas pareiškė, kad prancūzų transporto priemonės, skirtos ginkluotai žvalgybai ir atakoms prieš priešo tankus, jau naudojamos.
Tačiau 34 metų 37-osios jūrų pėstininkų brigados bataliono vadas, slapyvardžiu Spartanecas, teigė, kad ploni tankų šarvai reiškia, jog jie gali būti naudojami kaip parama ugnimi, bet ne fronto puolimui.
„Deja, buvo vienas atvejis, kai ekipažas žuvo automobilyje“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė majoras.
„Buvo apšaudoma iš artilerijos, sviedinys sprogo netoli automobilio, skeveldros pramušė šarvus ir detonavo šaudmenų rinkinį“, – pridūrė jis.
Pasak jo, žuvo visi viduje buvę keturi įgulos nariai.
„Ginklai geri, stebėjimo prietaisai labai geri. Tačiau, deja, dėl plonos šarvuotės juos naudoti fronto linijoje (puolime) nepraktiška“, – sakė Spartanecas.
„Buvo tokių atvejų, kai netoliese sprogo 152 mm sviedinys ir šrapnelis pataikė į transporto priemonę“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad prancūziškasis „AMX-10“ taip pat turėjo problemų dėl pavarų dėžių gedimų, galbūt dėl to, kad buvo naudojamas purvinuose keliuose.
„Manau, kad tiesiog siųsti („AMX-10“) transporto priemones (į mūšį), kad jos būtų sunaikintos, yra nepraktiška ir nereikalinga, nes tai visų pirma kelia riziką įgulai“, – sakė bataliono vadas.
Jis nenurodė, kiek „AMX-10“ turi elitinė kovinė formuotė, ir atsisakė juos parodyti AFP žurnalistams.
Atvirųjų šaltinių žvalgybos svetainėje „Oryx“, kurioje, remiantis mūšio lauko vaizdais, skaičiuojami technikos nuostoliai, suskaičiuoti trys Ukrainoje prarasti lengvieji tankai „AMX-10 RC“.
Pareigūnas teigė, kad jo kariai įgyja patirties su šiomis transporto priemonėmis po mėnesio trukmės mokymų Prancūzijoje, tačiau pridūrė, kad to nepakanka, kad būtų galima visiškai įvaldyti jų taktinį panaudojimą.
Prancūzijos gynybos ministerijos teigimu, „AMX-10“ užtikrina apsaugą nuo lengvos pėstininkų ugnies.
Jų kovinis svoris yra apie 20 tonų, o vietoj vikšrų jie turi ratus.
Jie buvo sukurti praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, o Prancūzijos ginkluotosios pajėgos pradėjo juos keisti modernesniais „Jaguar“ šarvuočiais.
15:01 | Kadyrovas arti mirties? Gandus pakurstė jo sūnus
Socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad save Čečėnijos lyderiu pasiskelbęs Ramzanas Kadyrovas gali turėti rimtų problemų su inkstais, todėl yra per žingsnį nuo apsilankymo pas Kobzoną. Tuo įsitikinęs vienas iš čečėnų opozicionierių. Be to, R. Kadyrovo sūnus užsiminė apie tėvo ligą, rašo „Unian“.
Pastarosiomis dienomis R. Kadyrovas nesirodė viešumoje, o tai sukėlė karštas diskusijas internete apie tai, kad jam tikriausiai liko nedaug laiko. Tuo pat metu Kremliaus režimo priešininkas ir nepriklausomos Ičkerijos šalininkas Tumso Abdurachmanovas neabejoja, kad čečėnų lyderis netrukus atsidurs kitame pasaulyje.
Liepos 2 dieną R. Kadyrovo sūnus Adamas Kadyrovas „Instagrame“ paskelbė nuotrauką su tėvu ir paprašė aukštesniųjų jėgų jį apsaugoti: „Tegul Visagalis tave saugo, brangus Ramzanai Achmatovičiau“.
Kaip skelbia Ukrainos žiniasklaidai, Vokietijos laikraštis „Bild“ dar kovo mėnesį teigė, jog R. Kadyrovas turi rimtų sveikatos problemų. Dėl to jis net praleido vasario 21 d. V. Putino kreipimąsi į Federalinį Susirinkimą.
14:18 | Rusai apšaudė gyvenamąjį rajoną Chersone, yra sužeistų
Liepos 2 d. Rusijos pajėgos apšaudė gyvenamąjį rajoną Chersone, sužeisti keli žmonės, teigiama regiono karinės administracijos 12 val. pranešime. Šią naujieną skelbia „The Kyiv Independent“.
Pirminiais duomenimis, per apšaudymą nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas, vaistinė ir restoranas. Tarp nukentėjusiųjų yra 50 metų vyras. Jie paguldyti į ligoninę.
Anksčiau Rusija atakavo šalį aštuoniais bepiločiais lėktuvais „Shahed“ ir trimis sparnuotosiomis raketomis, kurios, kaip pranešama, visos buvo numuštos.
Intensyvūs mūšiai vyksta Chersone, netoli sugriauto Antonovo tilto per upę.
13:30 | „Wagner“ vadovo žiniasklaidos grupė bus uždaryta
Jevgenijaus Prigožino žiniasklaidos grupė bus uždaryta, pareiškė vieno iš jos leidinių direktorius, taip pabrėždamas, kad samdinių vado padėtis pablogėjo praėjus savaitei po to, kai žlugo trumpas jo „Wagner“ kovotojų surengtas maištas, praneša „Reuters“.
Pagal susitarimą, kuriuo buvo sustabdytas maištas, buvusiam prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui V. Prigožinui buvo leista išvykti į tremtį Baltarusijoje, o jo vyrams buvo suteikta galimybė pasirinkti, ar prisijungti prie jo, ar integruotis į Rusijos ginkluotąsias pajėgas, ar grįžti namo.
Patriot Media, kurios svarbiausias leidinys buvo naujienų svetainė RIA FAN, laikėsi griežtai nacionalistinės, prokremliškos redakcinės linijos, tačiau taip pat teigiamai atsiliepė apie Prigožiną ir jo grupę „Wagner“.
„Skelbiu apie mūsų sprendimą užsidaryti ir palikti šalies informacinę erdvę“, – socialiniame tinkle paskelbtame vaizdo įraše sakė „RIA FAN“ direktorius Jevgenijus Zubarevas. J. Zubarevas nenurodė jokių tokio sprendimo priežasčių.
Penktadienį Rusijos laikraštis „Kommersant“ pranešė, kad šalies ryšių priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ užblokavo žiniasklaidos priemones, susijusias su Prigožinu, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. Sekmadienį su šia priežiūros institucija nepavyko susisiekti, kad ji pateiktų komentarą, teigė „Reuters“.
Rusijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad trolių fabrikas, kuriuo, kaip įtariama, naudojosi A. Prigožinas, siekdamas paveikti viešąją nuomonę užsienio šalyse, įskaitant JAV, buvo išformuotas.
13:00 | Per naktinę Kyjivo ataką Ukraina numušė Rusijos raketas ir dronus
Ukrainos oro pajėgos sekmadienį pranešė, kad per naktį numušė tris sparnuotąsias raketas ir aštuonis Maskvos pajėgų dislokuotus atakos dronus.
Tai buvo pirmoji Rusijos ataka prieš Kyjivą per 12 dienų.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad sunaikino „visus oro taikinius“ – aštuonis Irano gamybos dronus ir tris sparnuotąsias raketas „Kalibr“.
„Iš pietryčių buvo paleistos aštuonios „Shahed“ raketos, o iš Juodosios jūros – trys raketos „Kalibr“, – sakoma karinių oro pajėgų pranešime.
Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenko sakė, kad Kyjivo srityje krintančios nuolaužos apgadino tris privačius namus.
Vienas vyras patyrė kojos traumą, pridūrė R. Kravčenko.
Po to, kai Ukraina kreipėsi į Vakarų sąjungininkus dėl didesnių oro gynybos pajėgumų, ji vis geriau sugeba atremti Rusijos sparnuotųjų raketų ir dronų atakas.
Gegužę Kyjivas, kuris nuo metų pradžios palyginti nedaug nukentėjo nuo išpuolių, dažnai susidūrė su naktiniais oro antskrydžiais.
12:43 | Ukrainiečių pajėgos stumiasi Bachmute
Ukrainos ginkluotosios pajėgos juda trimis kryptimis netoli Bachmuto, praneša 24 kanalas.
Apie tai žurnalistams papasakojo karinis ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas, lakūnas-instruktorius Romanas Svitanas. Jis pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos juda Bachmuto rajone, kasdien įveikdamos šimtus metrų - nuo desanto iki desanto, nuo rusų įtvirtinimų iki įtvirtinimų. Tokiu režimu „grauždamos“ gynybinę liniją, jos išsprogdina arba eliminuoja priešą.
Karinis ekspertas pabrėžė, kad Ukrainos pajėgos Bachmuto sektoriuje juda trimis kryptimis: į šiurę, pietus ir Horlivkos miesto link.
JAV karo studijų institutas pažymi, kad rusai netrukus susidurs su sudėtinga padėtimi Bachmuto rajone. Jie jau perkėlė pajėgas iš Limano krypties į Bachmutą. O dėl aktyvaus ukrainiečių veržimosi į priekį jie turės atitraukti išteklius iš kitų fronto linijos dalių ir perkelti juos į Bachmutą, kad sustiprintų savo pajėgas.
Bachmute nebėra „Wagner“ dalinių. Tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatis pažymėjo, kad netoli miesto kovoja galinga iki 50 tūkst. okupantų grupė. Ją sudaro desantininkai, pėstininkų daliniai, teroristinės gynybos būriai, kariuomenės rezervas, vadinamieji „barai“ ir kai kurie nedideli PMC daliniai.
Tuo pat metu Rusijos propagandistai po nepavykusio Jevgenijaus Prigožino perversmo ėmė diskredituoti jo privačią kariuomenę „Wagner“. Lygindami Mariupolio ir Bachmuto „išvadavimą“, propagandistai sumenkino „Wagnerio“ reikšmę pastarojo išvadavimui. Jie teigia, kad „Wagner“ prireikė 224 dienų, kad „išlaisvintų“ Bachmutą, kuriame gyvena 72 tūkst. gyventojų. Tačiau Mariupolį, turintį 425 tūkst. gyventojų, rusai užėmė nedalyvaujant samdiniams per 71 dieną.
12.00 | Naktį Rusija atakavo Kyjivo regioną
„Unian“ skelbia, kad per Rusijos naktinį puolimą Kyjivo srityje liepos 2 d. buvo apgadinti namai, taip pat nukentėjo civiliai gyventojai. Tai feisbuke pranešė OVA vadovas Ruslanas Kravčenka.
Jis pabrėžė, kad tai buvo pirmasis okupantų išpuolis sostinėje nuo mėnesio pradžios ir per pastarąsias 12 dienų. Priešas naudojo bepiločius orlaivius, kuriuos numušė mūsų oro gynybos pajėgos.
Liepos 2 d. naktį keliuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus. Rusijos okupantai iš pietų krypties paleido atakuojančius bepiločius lėktuvus.
Perspėjimas apie pavojų truko beveik valandą. Dėl krintančių nuolaužų buvo apgadinti trys privatūs namai dviejuose Kijevo srities rajonuose. Nukentėjusių namų savininkams pažadėta suteikti visą reikiamą pagalbą. Vieno iš namų gyventojas buvo sužeistas, patyrė kojos traumą.
Dabar operatyvinės grupės toliau dirba fiksuodamos naktinio išpuolio padarinius.
Kyjivo srities valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad viename iš srities rajonų kilo gaisras ir yra apgadintas privatus gyvenamasis namas. Gaisrą sėkmingai užgesino gelbėtojai.
10:35 | Rusija atšaukė svarbų tarptautinį aviacijos šou: britų žvalgyba paaiškino priežastis
Kaip skelbia ukrainiečių naujienų portalas „Unian“, tai lėmė susirūpinimas dėl neseniai Rusijoje įvykdytų bepiločių orlaivių atakų ir rizika reputacijai.
Rusija atšaukė savo pagrindinę tarptautinę aviacijos parodą „Max 2023“, kuri kas dvejus metus vyksta netoli Maskvos. Britų žvalgyba paaiškino šio žingsnio priežastis.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 2 July 2023.
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) July 2, 2023
Find out more about Defence Intelligence's use of language: https://t.co/Okgrw8EpKD
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/Cx7q07BjNH
Kaip ukrainiečiams priminė žvalgybos agentūra, šiame renginyje supažindinama su Rusijos civiline ir karine aviacijos ir kosmoso pramone. Šis renginys buvo labai svarbus siekiant užsitikrinti eksporto klientus.
„Tikėtina, kad paroda buvo atšaukta didele dalimi dėl susirūpinimo saugumu po neseniai įvykdytų dronų atakų Rusijos viduje. Organizatoriai supranta galimą žalą reputacijai, jei atvyks nedaug tarptautinių delegacijų“, – praneša žvalgyba.
Vis dėlto pažymima, kad karas sukėlė ypatingų sunkumų Rusijos aerokosminės bendruomenės nariams.
„Sektorius kenčia nuo sankcijų, o aukštos kvalifikacijos specialistai skatinami tarnauti pėstininkais pačios kosmoso agentūros „Roscosmos“ milicijoje. Tuo tarpu vyriausiasis Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadas, generolas Sergejus Surovikinas, viešumoje nesirodė nuo nepavykusio „Wagnerio“ grupės maišto, kuriam jis tarnavo kaip ryšininkas su Rusijos gynybos ministerija“, – pranešė žvalgybos agentūra.
10:27 | CŽA direktorius: nepasitenkinimas karu Ukrainoje agentūrai suteikė galimybę
JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje silpnina prezidentą Vladimirą Putiną, o žvalgybos agentūrai nepasitenkinimas dėl šio konflikto suteikė „kartą per amžių pasitaikančią galimybę“.
Per „Ditchley“ fondo konferenciją Jungtinėje Karalystėje W. Burnsas V. Putino invaziją į Ukrainą pavadino „neatidėliotinu ir skaudžiausiu geopolitiniu iššūkiu šiandieninei tarptautinei tvarkai“.
Šis kreipimasis nuskambėjo, praėjus savaitei po to, kai „Wagner“ samdinių grupės vadovas Jevgenijus Prigožinas sukėlė trumpą maištą prieš Rusijos karinę vadovybę.
J. Prigožinas apkaltino Rusijos karinę vadovybę apgaudinėjant rusus dėl puolimo Ukrainoje ir pareiškė, kad „karo reikėjo šunsnukių grupelės savireklamai“. Jis taip pat sakė, kad Maskvos pajėgos traukiasi Ukrainos rytuose ir pietuose.
„Šių žodžių ir veiksmų poveikis bus juntamas dar kurį laiką – tai ryškus priminimas apie ardomąjį Putino karo poveikį jo paties visuomenei ir režimui“, – sakė W. Burnsas.
Jis pavadino karą strategine Maskvos nesėkme, kuri atskleidė kariuomenės silpnąsias vietas, pakenkė ekonomikai ir sustiprino paramą NATO.
„Nepasitenkinimas karu ir toliau žeis Rusijos vadovybę... Šis nepasitenkinimas suteikia CŽV galimybę, kuri pasitaiko kartą per visą istoriją“, – sakė jis.
„Neleisime, kad tai nueitų perniek“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad CŽV neseniai per rusų pamėgtą platformą „Telegram“ paskelbė, kaip pasiekti CŽV per tamsųjį tinklą.
„Per pirmąją savaitę sulaukėme 2,5 mln. peržiūrų ir esame labai atviri verslui“, – teigė jis.
W. Burnsas neužsiminė apie neseniai įvykusią kelionę į Ukrainą, kur jis susitiko su žvalgybos atstovais ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vizitas įvyko prieš J. Prigožino maištą.
Savo kalboje žvalgybos vadovas taip pat daug dėmesio skyrė Kinijai, kurią jis pavadino „vienintele šalimi, ketinančia pakeisti tarptautinę tvarką ir įgyjančia vis daugiau ekonominės, diplomatinės, karinės ir technologinės galios tai padaryti“.
W. Burnsas perspėjo dėl Kinijos prezidento Xi Jinpingo „didėjančių represijų namuose ir jo agresyvumo užsienyje“ ir sakė, kad CŽV įsteigė misijų centrą, skirtą tik šiai Azijos valstybei, bei daugiau nei dvigubai padidino bendro biudžeto, skirto veiklai Kinijoje, procentinę dalį.
09:25 | Rusai atakavo Ukrainą dronais ir sistemomis „Kalibr“
Okupantai vėl paleido į Ukrainą šalį dronus ir sparnuotąsias raketas. 24 kanalas skelbia, kad visus oro taikinius sunaikino Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.
Sekmadienį karinės oro pajėgos pranešė, kad Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema sunaikino 8 bepiločius atakos lėktuvus „Shahed“ ir 3 sparnuotąsias raketas „Kalibr“.
08:45 | Ukrainos pajėgos atrėmė okupantų puolimą keturiomis kryptimis
Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė Rusijos okupantų puolimo veiksmus keturiomis kryptimis, rašo „Unian“. Tai teigiama AFU generalinio štabo operatyvinėje informacijoje socialiniame tinkle „Facebook“.
Okupantai puolė Limano, Bachmuto, Avdejevo ir Mariinsko kryptimis.
Taip pat, Avdijivkos kryptimi, remiami oro pajėgų, okupantai vykdė nesėkmingas puolamąsias operacijas netoli Avdijivkos, Donecko srityje. Marinkos kryptimi Ukrainos gynėjai skelbia atrėmę visas priešo atakas netoli Marinkos miesto.
08:38 | Kyjive ir keliuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus
Ukrainos sostinėje ir visuose kituose regionuose, išskyrus Vakarų Ukrainą, paskelbtas pavojus dėl oro antskrydžių. Žmonės buvo raginami nedelsiant pasislėpti, praneša 24 kanalas.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad iš Mozdoko aerodromo Šiaurės Osetijoje pakilo rusų lėktuvas Tu-22m3. Liepos 2 d. apie 7.21 val. ryto pasigirdo sirenos, o apie 8.09 val. ryto prasidėjo apšaudymas.
Sirenos buvo girdimos Ukrainos rytuose, šiaurėje, pietuose ir centre. Telegramų kanalas "Monitor" pranešė, kad pavojaus signalą sukėlė strateginių lėktuvų Tu-22m3 aktyvumas palei rytinę sieną.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
► Naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) šeštadienį išnagrinėtose palydovinėse nuotraukose matyti, regis, Baltarusijoje naujai pastatyta karinio tipo stovykla, o iš vienos baltarusių partizanų grupės ir pareigūnų pareiškimų galima spėti, kad joje gali būti apgyvendinti samdinių grupės „Wagner“ kovotojai.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį įsakė sustiprinti saugumą pasienyje su Baltarusija. Šių veiksmų buvo imtasi po to, kai privati karinė bendrovė „Wagner“ prakalbo apie savo planus persikelti į Baltarusiją.
► Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pranešė, kad ankstų šeštadienio rytą atvyko į Kyjivą ir susitinka su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Dėkoju už jūsų svarbų vizitą ir paramą mūsų žmonėms!“ – parašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.
► Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūra į juodąjį sąrašą įtraukė mažiausiai penkias žiniasklaidos priemones, susijusias su „Wagner“ samdinių vadu Jevgenijumi Prigožinu, ir užblokavo jų interneto svetaines Rusijoje.
