• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kyjive ir keliuose šiauriniuose bei centriniuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus dėl Rusijos balistinių ginklų panaudojimo grėsmės, praneša „Ukrinform“.

Kyjive ir keliuose šiauriniuose bei centriniuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus dėl Rusijos balistinių ginklų panaudojimo grėsmės, praneša „Ukrinform“.

REKLAMA

Svarbiausi įvykiai:

23:00 | ❗ Kyjive – skubūs perspėjimai dėl Rusijos atakų

Kyjive ir keliuose šiauriniuose bei centriniuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus dėl Rusijos balistinių ginklų panaudojimo grėsmės, praneša „Ukrinform“.

„Balistinių ginklų panaudojimo grėsmė iš šiaurės, regionuose, kuriuose paskelbtas oro pavojus!“ – rašoma pranešime.

22:03 | Ukrainoje sulaikyti du asmenys, įtariami padegimu „priešo įsakymu“

Ukrainos vakariniame Ivano Frankivsko mieste pirmadienį sulaikyti du asmenys, kaltinami tuo, kad Rusija jiems sumokėjo už transporto priemonės padegimą, o Kyjivas įtaria, kad tai platesnio masto sabotažo operacija.

Policija paskelbė tamsiai žalios spalvos mikroautobuso, kurio priekis apgadintas, nuotraukas, taip pat neryškius vaizdus, kuriuose matyti saugumo tarnybos SBU sulaikoma moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Policija nurodė, kad dėl padegimo buvo sulaikyti 24 metų moteris ir jos 40 metų kaimynas, kurie, kaip įtariama, veikė vykdydami „priešo specialiosios tarnybos nurodymus“.

REKLAMA

„Moteris internete ieškojo lengvo darbo ne visai darbo dienai. Netrukus su ja susisiekė priešo specialiosios tarnybos atstovas ir pasiūlė pinigų už tai, kad ji padegtų remontuojamas karines transporto priemones“, – sakoma Ivano Frankivsko policijos pareiškime.

Jame teigiama, kad į šį nusikaltimą taip pat buvo įsivėlęs vyras ir kad „abu anksčiau buvo teisti už nusikaltimus, susijusius su narkotikais“.

REKLAMA
REKLAMA

Už „tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą padegant“ jiems gresia iki 10 metų kalėjimo.

Kyjivas įtaria, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja ukrainiečius gadinti karinę techniką, naujienų agentūrai AFP vėliau pareiškė Ukrainos nacionalinė policija ir pridūrė, kad ši kampanija yra „suintensyvėjusi“.

Policija teigė, kad šiais metais keliuose regionuose užregistravo „daugiau kaip 200“ panašių nusikaltimų. Jos teigimu, ketvirtadalis sulaikytųjų buvo „nepilnamečiai, kurie nesuvokia tokių veikų socialinio pavojingumo ir savo atsakomybės“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Priešas žada didelius ir lengvus pinigus“, – sakė policija.

Tačiau ji įspėjo, kad „bendradarbiavimo su priešo specialiosiomis tarnybomis kaina yra ilgalaikis įkalinimas arba įkalinimas iki gyvos galvos“.

Tuo tarpu Rusija nuolat kaltina Ukrainos slaptąsias tarnybas, kad šios internetu verbuoja jos piliečius vykdyti sabotažo aktus Rusijoje.

21:10 | Ukrainos pareigūnai: Baltarusijos kariuomenės parengties patikrinimu Kremlius stengiasi didinti įtampą pasienyje

Plataus masto Baltarusijos kariuomenės kovinės parengties patikrinimas yra Kremliaus politikos, kuria siekiama didinti įtampą Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje, dalis.

REKLAMA

Tai sakoma Kovos su dezinformacija centro pranešime, rašo „Ukrinform“.

Pranešime pažymima, kad šiuo metu didžiausia Baltarusijos grėsmė Ukrainai - informacinė.

„Nuolatiniais kariuomenės patikrinimais Baltarusijos pareigūnų karingų pareiškimų fone Kremlius stengiasi didinti įtampą pasienyje ir išlaikyti mūsų pajėgas Baltarusijos kryptimi. Šiuo metu Baltarusija pasienyje neturi pajėgų įsiveržimui į Ukrainos teritoriją“, – pabrėžiama pranešime.

REKLAMA

Kaip jau buvo pranešta, Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad rugsėjo 30 d. prasidėjo aviacijos ir oro gynybos pajėgų kovinės parengties patikrinimas.

20:59 | Dar trys vaikai grąžinti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją

 Įgyvendinant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvą „Bring Kids Back UA“ į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją iš laikinai okupuotos Donecko srities pavyko grąžinti dar tris vaikus ir jų mamą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai pirmadienį socialiniame tinkle X pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Pasak jo, „daugiau nei metus šeima gyveno okupacijoje, kur vaikai buvo priversti mokytis rusiškoje mokykloje. Motina sulaukdavo nuolatinių okupacinės valdžios grasinimų, jai buvo grasinama, kad vaikai bus prievarta išsiųsti į internatą. Tai paskatino šeimą ryžtis išvykti iš laikinai okupuotos Donecko srities“.

REKLAMA

„Esu nuoširdžiai dėkingas Prezidento biuro komandai ir Ombudsmeno biurui už darnų darbą, taip pat mūsų partneriams už pagalbą. Prezidento užduotis bus įvykdyta – visi vaikai grįš namo“, – pridūrė A. Jermakas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, įgyvendinant iniciatyvą „Bring Kids Back UA“ į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grąžinti dar devyni vaikai nuo 13 iki 17 metų amžiaus.

REKLAMA

19:33 | Trumpas prakalbo apie Putino grėsmes ir paminėjo Lietuvą karo Ukrainoje kontekste

Respublikonų kandidatas į JAV prezidento postą Donaldas Trumpas interviu įtakingam amerikiečių leidiniui pareiškė, kad jis yra vienintelis pastarųjų metų Amerikos lyderis, kuriam valdant Rusija „nepuolė“ savo kaimynių, įskaitant Ukrainą, ir prakalbo apie savo santykius su pastarosios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Per pokalbį su amerikiečių rašytoju ir žurnalistu Marcu Thiessenu leidiniui „The Washington Post“ D. Trumpas dar kartą pakartojo, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas neva nebūtų pradėjęs karo Ukrainoje, jei jis būtų buvęs valdžioje.

„V. Putinas nebūtų žengęs į Ukrainą. Mes apie tai kalbėjomės, ir tai buvo jam labai svarbu, bet jis niekada nebūtų įžengęs, jei aš būčiau [vadovavęs],“ – leidiniui sakė D. Trumpas.

REKLAMA

Anot jo, V. Putinas apie invaziją į Ukrainą pradėjo galvoti po to, kai 2021 m. iš Afganistano bus išvesti JAV kariai.

D. Trumpas pokalbio metu taip pat sukritikavo Europos Sąjungą (ES) už per menką paramą Ukrainai, palyginus su JAV, ir pabrėžė, kad NATO sąjungininkės, ypač tos, kurios yra arčiau konflikto zonų, turėtų prisidėti labiau.

Respublikonas taip pat buvo paklaustas apie Lenkiją ir Lietuvą – šalis, kurios, skaičiuojant procentais nuo BVP, suteikė daugiau pagalbos Ukrainai nei Jungtinės Valstijos.

REKLAMA

„Tos, kurios yra arti, – sakė D. Trumpas, – jei kas nors atsitiks, jos turės bėdų.

Lenkijos padėtis yra kitokia nei kai kurių kitų. Kai kurios kitos yra... Daug toliau. Jos turėtų mokėti tiek pat, kiek ir mes“.

18:57 | Rusų dronas atakavo kaimą Chersono srityje, sužeisti du žmonės

Pirmadienį per rusų drono ataką Chersono srities Stanislavo kaime buvo sužeisti du žmonės.

Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Chersono srities karinė administracija.

„Po pietų Stanislavą atakavo rusų dronas“, – sakoma pranešime.

Kaip pažymima, per priešo bepiločio ataką nukentėjo namuose buvę 44 metų moteris ir 46 metų vyras. Jie patyrė sprogimo sukeltų traumų.

REKLAMA
REKLAMA

Greitosios medicinos pagalbos brigada nukentėjusiesiems pagalbą suteikė vietoje.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersono priemiestyje per apšaudymą buvo sužeisti trys civiliai – dvi moterys ir vyras.

17:56 | ❗ Iš Kremliaus – dar vienas pareiškimas dėl branduolinių ginklų

Praėjusią savaitę grasinęs „branduoliniu atsaku“, Kremlius šiandien pareiškė, kad Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimai neturėtų būti perdėtai sureikšminami.

Šalies agresorės prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigia, kad vadinamoji „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje vyksta „pagal planą“, tačiau esą nereikėtų nuolat jos sieti su branduolinio ginklo panaudojimo kontekstu.

„Sprendimas dėl branduolinės doktrinos korekcijų yra reikšmingas, visi pakeitimai bus oficialiai įforminti, tačiau nereikia kiekvieną kartą ieškoti kokių nors sąsajų“, – sakė D.Peskovas Rusijos žiniasklaidai.

Primename, jog rugsėjo 25 dieną Rusija atnaujino savo branduolinio atgrasymo doktriną, leidžiančią Maskvai smogti branduolinį smūgį nebranduolinei valstybei, net ir dėl dronų paleidimo.

17:25 | Orbanas nori surengti Ukrainos ir Rusijos „taikos viršūnių susitikimą“

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas vedė intensyvias derybas su Kinijos ir Brazilijos atstovais, siekdamas surengti Ukrainos ir Rusijos „taikos viršūnių susitikimą“.

REKLAMA

Tai pirmadienį pranešė leidinys „Euronews“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Praėjusią savaitę JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Vengrijos lyderis tyliai dirbo salėje, prašydamas Kiniją ir Braziliją prisijungti prie jo organizuojant taikos viršūnių susitikimą, kad Maskvą ir Kyjivą būtų galima susodinti prie derybų stalo“, – sakoma pranešime.

V. Orbánas užsibrėžė tikslą surengti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino „taikos viršūnių susitikimą“ su tarptautinių partnerių pagalba.

Esą jo planus parėmė 15 šalių. Šiuo metu tariamasi dėl galimo „taikos viršūnių susitikimo“ vietos. Pažymima, kad jame, be Vengrijos, Kinijos ir Brazilijos, taip pat dalyvaus Prancūzija ir Šveicarija.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Charles'is Michelis priekaištavo V. Orbánui dėl jo „taikos misijos“ Ukrainai ir priminė, kad ES Tarybai pirmininkaujanti Vengrija neatlieka jokio vaidmens atstovaujant Europos Sąjungai tarptautinėje arenoje ir negavo jokio mandato vesti derybas ES vardu.

16:04 | Ukrainos URM vadovas lankosi Budapešte ir surengė derybas su vengrų kolega

Naujasis Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pirmadienį lankosi Budapešte, kur susitiko su savo vengrų kolega Peteriu Szijjarto, pranešė ministerija. 

REKLAMA

Kaip teigiama socialiniame tinkle „Telegram“ išplatintame pranešime, apie valandą trukusiame susitikime dalyvavo tik ministrai, o vėliau prie jų prisijungė delegacijos. 

Kaip pranešama, susitikime planuota aptarti Vengrijos ir Ukrainos santykių plėtojimą, bendrų projektų įgyvendinimą, įskaitant tautinių mažumų teisių apsaugą, Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą ir NATO bei kitus klausimus.

Budapeštas ne kartą prieštaravo Ukrainos stojimui į NATO ir ES, sankcijoms Rusijai ir trukdė Vakarų pastangoms teikti pagalbą Kyjivui bei toliau palaiko glaudžius santykius su Maskva nuo 2022 metų, kai ši pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą.

Birželį Ukraina įvedė sankcijas, kuriomis uždraudė vienai didžiausių Rusijos naftos bendrovių „Lukoil“ naudotis naftotiekio „Družba“ atšaka Ukrainoje naftos tiekimui į Vidurio Europą.

Šiuo žingsniu siekiama atkirsti vieną iš Kremliaus pajamų šaltinių, naudojamų karui prieš Ukrainą finansuoti.

14:42 | Paliaubos nebūtų naudingos Ukrainai. Putinas laužo duotą žodį, jeigu jam tai naudinga – „Bloomberg“

Nors Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „pergalės plano“ detalės neatskleistos, pagrindinė jo idėja aiški: tik stipri Ukraina gali priversti V. Putiną sėsti prie derybų stalo.

REKLAMA

Leidinys pažymi, kad tai iš dalies tiesa. Kol V. Putinas tikėsis, kad gali atsilaikyti prieš Vakarų paramą Ukrainai, tol jo „sekinimo karas“ tęsis. Pagrindinis klausimas lieka, kaip pakeisti šią jo strategiją.

Karas ne tik sukėlė geopolitinį nestabilumą, bet ir pakenkė pasaulio ekonomikai. Impulsas užbaigti konfliktą ir priimti Putino sąlygas yra aiškus.

V. Putinas kartkartėmis rodo norą derėtis, tačiau jo keliamos sąlygos, ypač Ukrainos atsisakymas pretenzijų į keturis aneksuotus regionus ir Krymą bei siekio prisijungti prie NATO, rodo jo nenuoširdumą. Visa Rusijos ekonomika sutelkta karui, Kremlius toliau perka ginklus iš nesąžiningų valstybių, o V. Putino tikslas nesikeičia: Ukraina turi tapti Rusijos vasale.

Paliaubos kelia didelę riziką Ukrainai. Karo veiksmų pertrauka suteiks Rusijos kariuomenei galimybę pasitelkti naujas pajėgas, kompensuoti nuostolius, ginkluotės trūkumą ir ištaisyti taktinius trūkumus. Tikėtina, kad V. Putinas pasinaudos šia pertrauka, kad pasiruoštų naujoms atakoms, kaip jau padarė po 2014 m. invazijos.

Šią grėsmę didina tai, kad paliaubos gali pakenkti tarptautinei paramai Ukrainai. Vakarų sąjungininkės jau ieško preteksto sumažinti finansinę pagalbą, o kai kurios, pavyzdžiui, Vokietija, planuoja mažinti kitų metų biudžetą. Ugnies nutraukimas galėtų tapti patogia dingstimi.

REKLAMA

V. Putinas tikisi, kad Vakarai pavargs remti Ukrainą, o jo kariuomenė ir toliau gaus finansavimą kovai. Nepavykusios paliaubos gali patvirtinti šiuos lūkesčius ir, atnaujinus kovas, Ukraina ir jos sąjungininkai atsidurs blogesnėje padėtyje.

Atsižvelgdami į tai, Vakarai prieš bet kokias derybas turėtų padėti Ukrainai įgyti kuo daugiau svertų.

Per visą savo kruviną valdymą V. Putinas visada buvo pasirengęs sulaužyti paliaubas, pažeisti susitarimus ir nesilaikyti duoto žodžio, kai tik įžvelgdavo strateginę naudą. Yra pagrindo manyti, kad ir šį kartą jis pasielgs taip pat. Nesiėmus tinkamų atsargumo priemonių, paliaubos neužbaigtų karo, neišgelbėtų gyvybių ir nebūtų naudingos paprastiems ukrainiečiams. Būtų priešingai, pažymima „Bloomberg“.

12:05 | Trumpo pergalė keistų Europos politinį žemėlapį, skelbia „Politico“

D. Trumpo pergalė turės didelių pasekmių Europai, ypač sustiprins kraštutinių dešiniųjų populistų partijas, įsitikinę kalbinti ekspertai. Europos pareigūnai jau ruošiasi galimam JAV paramos Ukrainai ir NATO susilpnėjimui, taip pat protekcionistinėms ekonominėms priemonėms, rašoma straipsnyje.

Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia D. Trumpo įtaka Europos politikai. Jo pergalė gali normalizuoti kraštutinių dešiniųjų partijų propaguojamas neliberalias vertybes, pažymima straipsnyje.

REKLAMA

Auganti tokių partijų įtaka Europoje jau akivaizdi, o D. Trumpo pergalė tik sustiprins jų pozicijas, pastūmėdama tradicines partijas bendradarbiauti su jomis. Rinkimai JAV yra daugiau nei Amerikos problema – jie nulems demokratijos ir Europos politikos ateitį, pabrėžia žurnalistai.

Austrijos kraštutiniai dešinieji sekmadienį laimėjo visuotinius rinkimus, pasiekdami istorinę pergalę, tačiau manoma, kad ši partija sunkiai ras partnerių, su kuriais galėtų valdyti.

Nors Austrijos kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe) anksčiau yra dalyvavusi koalicinėse vyriausybėse, visuotinius rinkimus ji laimėjo pirmą kartą. Visoje Europoje kraštutinių dešiniųjų partijos pastaruoju metu pasiekia laimėjimų.

11:39 | Putino numylėtinis paaiškino, kodėl važinėja BMW ir naudoja „iPhone“: jie buvo kuriami įkvėpti Rusijos klasikų

V. Putino vėliavnešys Rusijos pop muzikos scenoje, atlikėjas „Šaman“ paaiškino, kodėl būdamas „tikru patriotu“ naudoja amerikietišką telefoną ir važinėja vokiška mašina. Jo teigimu, „kas galėtų paneigti“, kad „Apple“ ar BMW produkcijos kūrėjai nebuvo įkvėpti „rusiškos kultūros“.

10:53 | Zelenskio pergalės planas ukrainiečiams bus pristatytas ne visas

Ukrainos pergalės planas visuomenei bus pristatytas be tam tikrų detalių, kad iš to naudos negautų Rusija, sako prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

REKLAMA

08:59 | Kyjive vyko masinė dronų ataka, veikė oro gynybos sistemos

Kyjive aidėjo sprogimai – oro gynybos sistemų taikiklyje buvo miestą puolę „Šahedai“, platformoje „Telegram“ pranešė karinė Kyjivo miesto administracija (KKMA).

08:18 | Norvegija planuoja atsitverti nuo Rusijos milžiniška siena

Norvegijos valdžia svarsto galimybę pasistatyti sieną pasienyje su Rusija, kuri turėtų atgrasyti nuo įvairaus pobūdžio provokacijų, pareiškė šalies teisingumo ministrė Emily Mehl. Jos teigimu, šalis gali sekti Suomijos sprendimu, kuri nusprendė pasistatyti 200 kilometrų ilgio ir 3,5 metro aukščio sieną su Rusija.

07:41  | Karas Ukrainoje. Ekspertai: Rusijoje kitąmet numatoma ženkliai didinti karines išlaidas

Rusija ir kitąmet ženkliai didins savo karinį biudžetą, skelbiama „Bloomberg“ ataskaitoje, kurią cituoja Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.

Kremliaus valdininkai tuo metu akcentuoja suplanuotas socialines išlaidas, vengdami karinių išlaidų aptarimo visuomenėje.

Rusijos ministrų kabinetas rugsėjo 29-ąją patvirtino 2025-2027 metų federalinį biudžetą ir pateiks jį svarstyti Rusijos Dūmai iki spalio 1-osios.

Biudžeto projekte nurodyta, kad 2025-aisiais federalinės išlaidos išaugs beveik 12 proc., lyginant su 2024 metais, o naftos ir dujų pajamos jame išaugs iki 73 proc.

REKLAMA

„Bloomberg“ skelbiama, kad projekte karybai numatyta išleisti 13,2 trln. rublių (125 mlrd. eurų), kai šiemet buvo suplanuota tik daugiau nei 10,4 trln. (apie 100 mlrd. eurų).

Kremlius taip pat tradiciškai didina išlaidas „įslaptintiems reikalams“, tai yra neviešinamoms valstybės išlaidoms, nuo 11,1 trln. iki 12,9 trln. rublių (nuo 106 iki 123 mlrd. eurų).

ISW ekspertai pažymi, jog Kremliaus valdininkai kalbėdami akcentuoja socialines programas ir stengiasi mažiau kalbėti apie karo mašinos finansavimą. Manoma, kad rusų valdžia baiminasi visuomenės nuovargio nuo karo ir bando įrodyti, jog Kremliui rūpi socialinis gyvenimas šalyje.

senas pirdyla Pucinas prikrovė iš baimės naują porciją į lagaminą:pamatęs kaip savaitgalį Izraelio žvalgyba Mosadas Hezbollah žiurkes, įskaitant patį vadą Nasrallah(iš rusų k. apsišikėlis) išgaudė visus kaip Pokemonus, įsakė kasti bunkerį dar giliau kol pasieks patį Žemės branduolį, galbūt ten bus saugiau.
Pucinui tikrai didžiulė paranoja nes SBU ir Budanovas neabejotinai bendrauja su Mosadu ir renka patarimus kaip naikinti tunelio žiurkes.
Tuo tarpu susitiko Zelenskis ir Trampas ir jo reakcija buvo tokia lyg senas pirdyla smirdėtų. Žmonės jau seniai sako kad iš Trampo burnos smirda tai česnakinis padažas tai srutos, jam reikia tiktak'o
KAM47A 2024!
CCCP irgi taip darė
CCCP irgi taip darė
Ginklavimosi varžybų grėblys, kurį renkasi Putinas.
Putinas didins išlaidas karui iki 40% biudžeto pajamų. Jis pernelyg kvailas, kad atsiverstų istoriją, kur Sovietų Sąjunga bankrutavo, nors jos karinės išlaidos neviršijo 30%. Rusijai ateina didelis "pisec".
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų