Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:48 | Ukrainos karo ekspertas: rusų puolimas nesėkmingas jau antrą savaitę
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Olegas Ždanovas teigė, kad Rusijos kariuomenė nebeturi reikiamų pajėgumų tam, kad galėtų pradėti puolimą, rašo UNIAN.
„[Rusijos kariuomenės] puolimas nebuvo sėkmingas jau antrą savaitę. Mes išlaikome gynybinę poziciją. Suprantama, kad mums tai padaryti yra sudėtinga, patiriame tam tikrų nuostolių, tačiau vis tiek išlaikome gynybą. Jie [rusų kariai] negali išpildyti politinės užmačios – užimti Donecko regioną“, – kalbėjo O. Ždanovas.
Anot karo eksperto, Rusijos Federacijos grasinimai dėl Zaporižės AE gali būti susiję su Ukrainos kariuomenės kontrpuolimu šalies pietinėje dalyje.
O. Ždanovas mano, kad vykdomos rusų kariuomenės provokacijos Zaporižės AE teritorijoje yra paskutinis Rusijos argumentas, kadangi nieko kito daugiau nebeliko.
23:39 | Ukrainiečiai šluoja rusų kariuomenę: kai kuriose teritorijose okupantai buvo priversti atsitraukti
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainos kariuomenė sugebėjo ne tik atremti Rusijos kariuomenės puolimus rytuose, bet taip pat dalį okupantų nustumti tolyn iš užimtų Ukrainos teritorijų, rašo CNN.
„Okupantai nesėkmingai bandė įsitvirtinti taktinėse pozicijose netoli Kramatorsko miesto, tačiau karinės pajėgos buvo atstumtos“, – teigiama pranešime.
Ukrainos kariškiai taip pat teigė, kad galėjo atremti Rusijos pajėgas, besiveržiančias link Bachmuto ir Avdijivkos.
Priduriama, kad ketvirtadienį visoje rytinėje fronto linijoje vyko itin intensyvus apšaudymai, buvo suduodami oro smūgiai.
22:45 | „McDonald's“ skelbia: atidarys savo restoranus Ukrainoje
JAV greitojo maisto tinklas „McDonald's“ pranešė, kad dalis restoranų, esančių Ukrainoje, ir vėl bus atidaryti, rašo „The Guardian“.
Rusijos pradėtai karinei invazijai Ukrainoje, dalis verslų buvo priversti užsidaryti, siekiant užtikrinti ne tik įmonės darbuotojų, bet ir klientų saugumą.
Visgi dabar, prabėgus beveik 6 mėnesiams nuo invazijos pradžios, „McDonald's“ greitojo maisto tinklas skelbia, kad per atimiausiu mėnesius dalis restoranų Ukrainoje ir vėl bus atidaryti.
Nors „McDonald's“ restoranai Ukrainoje ir buvo uždaryti, bendrovė pasiryžo daugiau kaip 10 tūkst. savo darbuotojų Ukrainoje mokėti atlyginimus.
Teigiama, kad pirmiausiai restoranai atsidarys Ukrainos sostinėje Kyjive, kur taip pat veikia ir kitos amerikiečių bendrovės, tokios kaip KFC, „Nike“.
„Pokalbio metu darbuotojai išreiškė didelį norą sugrįžti atgal į darbą ir tai, kad mūsų restoranai, esantys Ukrainoje, vėl būtų atidaryti“, – teigė įmonės atstovas Paulas Pomroy.
22:03 | Lietuvos prašymas: į Ukrainą perduoti naują ginkluotę
Lietuva ieško galimybių Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai siųsti papildomos ginkluotės ir teigia, kad tai įvyktų greičiau, jeigu sąjungininkai sutiktų perduodamus ginklus pakeisti naujais.
Tokią poziciją išsakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, ketvirtadienį dalyvavęs Kopenhagoje vykusioje paramos Ukrainai konferencijoje.
„Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius (...) pabrėžė, kad Lietuva vis dar ieško galimybių remti Ukrainos kariuomenę papildoma ginkluote. Pasak viceministro, tai įvyktų greičiau, jei sąjungininkai sutiktų Lietuvos Ukrainai perduodamus pajėgumus pakeisti naujais“, – teigiama Krašto apsaugos ministerijos išplatintame pranešime.
Lietuva Ukrainai yra perdavusi karinių sunkvežimių, išminavimo darbams naudojamų visureigių, priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, minosvaidžių bei kitos karinės paramos.
Ministerija taip pat pranešė, kad rugpjūčio antroje pusėje Lietuva rengs papildomus penkis kursus ukrainiečiams įvairiose srityse ir per šešis mėnesius bus apmokiusi apie 150 specialistų.
Į Danijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos organizuotą konferenciją buvo suburtos Šiaurės Europos valstybės, remiančios Ukrainą. Prie šių šalių gynybos ministrų Kopenhagoje prisijungė Jungtinių Valstijų, Kanados ir Europos Sąjungos atstovai.
Konferencijoje aptartos visos pagrindinės paramos Ukrainai temos – ilgalaikio finansavimo įsipareigojimas, ginkluotės, artilerijos ir amunicijos gamybos didinimas, Ukrainos karių mokymo plėtojimas ir stiprinimas bei tęstinė pagalba išminuoti šalies teritorijai.
21:36 | Britų atstovas: Putinas pralošė, rusų tikslai žlunga
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino siekis okupuoti Ukrainą vargu, ar gali būti įgyvendintas. B. Wallace'o nuomone, Rusijos karinės invazija Ukrainoje susilpnėjo ir pradėjo žlugti.
Savo ruožtu britų atstovas pažadėjo, kad Ukrainai ir toliau bus teikiama finansinė pagalba, ginklai tam, jog ši valstybė sugebėtų apsiginti nuo agresoriaus.
„[Rusų kariuomenė] neįgyvendina karinių tikslų, tad vargu, ar kada nors [rusams] pavyks okupuoti Ukrainą.
Karinė invazija susilpnėjo, karinės strategijos yra keičiamos, o šiuo metu sutelkiamas didžiausias dėmesys pietinėse ir rytinėse [Ukrainos teritorijose], kaip reikiant atitolstant nuo tariamos 3 dienų „specialiosios operacijos“.
3 dienos dabar tapo 150 dienų, tad tai jau beveik 6 mėnesiai, per kuriuos Rusija ne tik masiškai praranda karinį personalą, bet ir įrangą“, – kalbėjo jis.
B. Wallace'as pridūrė, kad V. Putinas tikėjosi, jog Vakarai, prabėgus kuriam laikui, Ukrainai nebesuteiks tokios paramos kaip karo pradžioje.
„V. Putinas pralošė, kadangi jis manė, kad, atėjus rūgpjūčiui, prabėgus keliems mėnesiams, kad tarptautinė bendruomenė nebeskirs tokio didelio dėmesio suteikiant pagalbą Ukrainai. Tačiau šiandien matome priešingą reiškinį“, – pridūrė britų atstovas.
20:59 | O. Scholzas ragina dujotiekiu sujungti Europos pietus ir centrinę dalį
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį sakė siekiantis sudominti partnerius Europoje dujotiekiu, kuriuo dujos tekėtų iš žemyno pietų į jo centrinę dalį, Berlynui stengiantis mažinti rusiškos energijos importą.
„Labai aktyviai derėjausi su savo dviem kolegomis Ispanijoje ir Portugalijoje, taip pat su Prancūzijos prezidentu ir Europos Komisijos pirmininke, įtikinėjau, kad turėtume imtis tokio projekto“, – sakė jis.
„Krinta į akis“, kad nėra dujotiekio per Portugaliją, Ispaniją ir Prancūziją į centrinę Europą, žurnalistams sakė kancleris.
Anot jo, jei toks dujotiekis būtų, jis dabar „labai smarkiai prisidėtų prie tiekimo situacijos lengvinimo“.
Energijos eksportuotojos Rusijos invazija į Ukrainą labai sutrikdė rinką ir nepaprastai padidino kainas, o šalys yra priverstos ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių.
Vokietija visame pasaulyje dairosi tiekėjų, galinčių panaikinti energijos trūkumą, atsiradusį Rusijai sumažinus eksportą į šią Europos ekonomikos milžinę, labai priklausomą nuo rusiškų gamtinių dujų.
Sąskaitos už energiją Vokietijos namų ūkiams artimiausiais mėnesiais turėtų padvigubėti, o pramonė įspėja, kad energijos krizė paveiks pajamas.
O. Scholzas nepateikė daugiau detalių dėl jo siūlomo dujotiekio.
2013 metais buvo pradėtas projektas „Midcat“ Portugalijai, Ispanijai ir Prancūzijai sujungti, bet jam priešinosi aplinkosaugos grupės ir 2019-aisiais darbai buvo sustabdyti žlugus finansavimui.
Rusijai užpuolus Ukrainą, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ragino atnaujinti šį projektą ir sakė, kad jis turi geopolitinę reikšmę.
Ispanijos vyriausybė taip pat palankiai vertina šio dujotiekio projekto gaivinimą, tačiau netrokšta prisidėti prie jo finansavimo, nes jis nebus Ispanijai tiesiogiai naudingas. Prognozuojama, kad projektui gali reikėti maždaug 440 mln. eurų.
20:28 | Vakarai pažadėjo skirti daugiau ginklų ir kitokios paramos Ukrainai
Vakarų šalys ketvirtadienį įsipareigojo pasiųsti daugiau ginklų ir suteikti kitokios paramos Ukrainai, visiškai įsigaliojus draudimui importuoti rusiškas anglis į Europos Sąjungą ir žvalgybai pranešant, kad sankcijos daro poveikį su gynybos sektoriumi susijusiam Maskvos eksportui.
Vokietija, Rusijos invazijos pradžioje laikyta vangia Ukrainos sąjungininke, anot kanclerio Olafo Scholzo, iš pagrindų keičia savo poziciją dėl ginkluotės siuntimo karo krečiamai šaliai.
O. Scholzas sakė, kad Vokietija „siunčia ginklus – ir labai daug, sparčiai ir labai veiksmingai. Ir toliau tai darysime artimiausiu laiku.“
Vokietijos vyriausybė patvirtino mažiausiai 710 mln. JAV dolerių (694 mln. eurų) vertės karinį eksportą ir planuoja toliau teikti Ukrainai finansinę pagalbą, sakė kancleris.
Jungtinė Karalystė ir Danija paskelbė panašių įsipareigojimų padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos, smarkiai nuniokojusios šalį ir sukėlusią atgarsių visame pasaulyje.
„Mes jūsų nenuvilsime“, – sakė Danijos premjerė Mette Frederiksen, Kopenhagoje atidarydama tarptautinę donorų konferenciją.
Danija sakė, kad jos naujausias indėlis bus 113 mln. dolerių (110 mln. eurų) vertės ir kad bendra Ukrainai skirtos paramos vertė viršys 500 mln. dolerių (489 mln. eurų). Premjerė sakė, kad 5,8 mln. gyventojų turinčiai šaliai tai yra „didžiulė auka“.
Pagrindinė Ukrainos donorė – Jungtinės Valstijos – nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną jau yra pažadėjusi skirti Ukrainai saugumo pagalbos, kurios vertė – 9,1 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų).
Kad padidintų spaudimą Rusijai, Britanija paskelbė pasiųsianti Ukrainai daugiau salvinių raketų ugnies sistemų ir valdomų raketų. Pasak JK vyriausybės, šios raketos gali itin tiksliai smogti taikiniams iki 80 km spinduliu.
Nauji ginklai, kurių skaičius nebuvo nurodytas, papildys anksčiau Britanijos perduotas kelias salvinės raketų ugnies sistemas.
Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad sustiprinta karinė parama, įskaitant beveik 300 mln. dolerių (293 mln. eurų) papildomą JK indėlį, rodo, jog Vakarai „stovės petys į petį, teikdami gynybos karinę pagalbą Ukrainai, kad padėtų jiems apsiginti nuo [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino invazijos“.
Per konferenciją Kopenhagoje 26 donorės pažadėjo iš viso 1,5 mlrd. eurų vertės papildomą pagalbą Ukrainos pajėgoms technikos ir mokymų pavidalu, sakė Danijos gynybos ministras Mortenas Bodskovas.
„Šiandien ant stalo buvo paklota 1,5 mlrd. eurų, – per spaudos konferenciją sakė jis. – Šie pinigai bus panaudoti 2022-aisiais, šiemet ir ateinančiais metais.“
„Mūsų partnerės žino, kad mums reikalingas finansavimas, ir jie išreiškė pasirengimą palaikyti mus finansiškai“, – sakė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, sveikindamas pranešimus apie papildomą paramą.
„Tai – maratonas, ir per maratoną reikia energijos. Kalbant atvirai, šiuo atveju pagrindinė energija yra pinigai“, – pridūrė jis.
Donorės susitarė vėl susitikti kitą mėnesį.
Per ankstesnę donorių konferenciją, gegužę surengtą Varšuvoje, Kyjivui buvo surinkta daugiau kaip 6 mlrd. eurų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vaizdo ryšiu prašė susitikimo dalyvių skirti daugiau pagalbos.
„Juo greičiau sustabdysime Rusiją, juo greičiau galėsime jaustis saugūs“, – sakė jis.
19:44 | JAV pasisako už demilitarizuotą zoną Ukrainos Zaporižios AE ir jos apylinkėse
Jungtinės Valstijos palaiko Jungtinių Tautų ir kitų raginimus nustatyti demilitarizuotą zoną Ukrainos pietryčiuose esančioje Zaporižios atominėje elektrinėje ir jos apylinkėse, kurias šiuo metu yra okupavusios Rusijos pajėgos, ketvirtadienį pranešė Valstybės departamentas.
„Toliau raginame Rusiją sustabdyti visas karines operacijas Ukrainos branduoliniuose objektuose arba netoli jų ir grąžinti visą kontrolę Ukrainai, taip pat palaikome ukrainiečių raginimus nustatyti aplink atominę elektrinę demilitarizuotą zoną“, – sakė Valstybės departamento atstovė.
19:27 | Estijos pasieniečiai už agresijos prieš Ukrainą pateisinimą atšaukė Rusijos piliečio vizą
Estijos pasieniečiai šios savaitės pradžioje atšaukė vyro, per Estijos sieną vykusio į Rusiją, vizą, nes jis per pokalbį su pareigūnais ėmė teisinti Maskvos agresiją prieš Ukrainą.
Rusijos pilietis, keliavęs atgal į Rusiją, antradienį vakare atvyko į Narvos sienos perėją. Ten dirbantys pareigūnai atliko įprastus patikrinimus ir nusprendė išsamiau pasikalbėti su šiuo asmeniu. Pokalbio metu greit paaiškėjo, kad vyras pateisina ir remia valstybę agresorę bei jos karą Ukrainoje, o jo paaiškinimai apie kelionę į Estiją buvo migloti.
„Savo kasdieniame darbe ir toliau skiriame didelį dėmesį karinės simbolikos naudojimo atvejams ir... agresijos pateisinimui bei rėmimui... tarp tų, kas kerta sieną, taip pat įprastai prižiūrėdami judėjimą keliuose. Estijos Respublikoje nėra vietos šalies agresorės simboliams ar karingai nusiteikusiems asmenims, keliantiems tikslą provokuoti ir savo žodžiais ar darbais reiškiantiems paramą Putino režimui“, – sakoma pasieniečių pranešime.
Po nuodugnaus patikrinimo ir pokalbio su minimu asmeniu pasieniečiai nusprendė paskelbti jo turistinę vizą negaliojančia ir išsiųsti jį per sieną į Rusiją.
19:00 | Kyjivas: naujausias Zaporižios AE apšaudymas apgadino radiacijos matuoklius
Rusijos pajėgoms vėl apšaudžius Zaporižios atominės elektrinės kompleksą Ukrainos pietryčiuose buvo pažeisti „keli radiacijos matuokliai“, ketvirtadienį pranešė Kyjivo branduolinės energetikos agentūra.
Agentūra „Enerhoatom“ pabrėžė, kad nauji smūgiai pataikė arti vieno iš šešių reaktorių jėgainėje, kurią šiuo metu tebekontroliuoja Rusijos pajėgos. Pranešime sakoma, kad buvo pataikyta į nutekamųjų vandenų siurblinę ir pastebėtas „didelis uždūmijimas“. Be to, buvo apgadinti keli spinduliuotės matuokliai, informavo tarnyba.
18:48 | Prieš V. Putiną protestavusiai Rusijos televizijos žurnalistei skirtas namų areštas
Rusijos teismas ketvirtadienį skyrė namų areštą žurnalistei Marinai Ovsianikovai, tiesioginiame televizijos eteryje pasmerkusiai įsiveržimą į Ukrainą.
Namų areštas paskirtas iki spalio.
Trečiadienį tyrėjai sulaikė 44 metų M. Ovsianikovą, dviejų vaikų motiną, ir apkaltino ją „melagingos“ informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimu.
Jei teismas pripažins jos kaltę, jai grės įkalinimas iki 10 metų.
Kovą M. Ovsianikova, tuomet valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ redaktorė, išgarsėjo dėl tiesioginiame eteryje, per žiūrimiausią vakaro žinių laidą „Vremia“, surengtos protesto akcijos prieš V. Putino pradėtą karą Ukrainoje. Ji įsiveržė į studiją, laikydama plakatą su anglišku užrašu „No War“ („Karui – ne“).
Tačiau jai skirtas namų areštas yra susijęs ne su šiuo protestu, o su liepos viduryje surengtu vieno asmens piketu netoli Kremliaus, kai ji laikė plakatą, kuriuo kritikavo karinę intervenciją Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną. „Putinas yra žudikas, jo kareiviai yra fašistai“, – skelbė plakatas, o ant žemės priešais buvo padėtos trys „krauju permirkusios“ lėlės.
Ketvirtadienį Maskvos Basmano rajono teisme ji sėdėjo narve, ją saugojo keli policininkai. M. Ovsianikova laikė užrašą „Tegu žuvę vaikai persekioja jus sapnuose“.
Jos advokatas Dmitrijus Zachvatovas per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pareiškė, kad „net“ žiauriausias Sovietų Sąjungos žudikas maniakas Andrejus Čikatila nebuvo taip budriai saugomas.
Per posėdį už uždarų durų teismas nusprendė skirti M. Ovsianikovai namų areštą iki spalio 9 dienos.
„Net nežinau, ką pasakyti. Gerai, kad ne kalėjimas? Tikrai gerai“, – sakė D. Zachvatovas.
„Tačiau tai vis tiek atgrasu“, – pridūrė jis.
Pasiuntusi karius į Ukrainą, Maskva priėmė drakonišką įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą. Tokiu būdu V. Putino sprendimo užpulti Ukrainą kritika buvo praktiškai uždrausta.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė M. Ovsianikovai, kuri Rusijos valstybinėje televizijoje dirbo 19 metų, prieglobstį ar kokios nors kitos formos konsulinę apsaugą.
Anksčiau šiais metais garsūs V. Putino kritikai Ilja Jašinas ir Vladimiras Kara-Murza atsidūrė tardymo izoliatoriuje už Maskvos puolimo Ukrainoje pasmerkimą.
Baudžiamasis tyrimas M. Ovsianikovos atžvilgiu buvo pradėtas dviem Maskvos teismams nurodžius žurnalistei sumokėti baudas už Rusijos kariuomenės diskreditavimą įvairiomis progomis.
Po kovą surengto protesto ji tris mėnesius praleido užsienyje ir dar tris mėnesius dirbo Vokietijos laikraščiui „Die Welt“.
Liepos pradžioje ji paskelbė grįžtanti į Rusiją, kad išspręstų ginčą dėl dviejų savo vaikų globos.
Sugrįžusi ji teisme išreiškė paramą opozicijos politikui I. Jašinui, internete paskelbė antivyriausybinių įrašų. Liepos viduryje ji buvo trumpam sulaikyta.
18:10 | Ukrainietės, padėjusios šalies kariuomenei, paimtos į nelaisvę
131 moteris, padėjusi šalies kariuomenei Mariupolio geležies ir plieno gamykloje „Azovstal“ šiuo metu yra paimtos į rusų nelaisvę.
Šią žinią patvirtino Ukrainos viceministrė Irina Vereščiuk.
„Tarp moterų yra ir tų, kurios tarnavo „Azov“ pulke, taip pat daktarių, pasieniečių, 36-osios jūrų pėstininkų brigados narių, priklausė šalies gvardiečiams, ginkluotosioms pajėgoms“, – sakė jis.
I. Vereščiuk pažymėjo, kad Ukraina dės visas pastangas tam, kad šios moterys būtų išlaisvintos, taip pat prašė atkreipti kitų valstybių visuomenės dėmesį į tai, kokius neteisėtus veiksmus prieš karo belaisvius atlieka Rusija.
17:55 | Ukrainos URM vadovas ragina šalis sekti Latvijos parlamento pavyzdžiu
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sveikino Latvijos parlamento sprendimą pripažinti Rusiją valstybe, remiančia terorizmą, ir paragino kitas šalis bei organizacijas pasekti šiuo pavyzdžiu.
„Esu dėkingas Latvijos parlamentui ir jo nariams už Rusijos pripažinimą šalimi, remiančia terorizmą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Kuleba.
„Tai savalaikis sprendimas – Rusija jau seniai nusipelno šio statuso savo veiksmais Ukrainoje ir kitur“, – pažymėjo ministras. Jis paragino kitas šalis pasekti Latvijos pavyzdžiu.
Latvijos Saeima ketvirtadienį priėmė oficialų pareiškimą, kuriuo pripažino Rusijos prievartą taikių Ukrainos ir kitų šalių gyventojų atžvilgiu terorizmu, o pačią Rusiją – terorizmą remiančia valstybe.
Dokumente siūloma ir kitoms taip pat galvojančioms valstybėms išreikšti poziciją, kad Rusija yra terorizmą remianti valstybė.
Saeimai priėmus minimą dokumentą, parlamento serveriai tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu. Ataką surengė kibernetiniai įsilaužėliai, palaikantys Rusijos karą Ukrainoje, pranešė šalies kibernetinio saugumo agentūra.
17:18 | Ukraina: apie 13 tūkst. baltarusių sutiko kariauti Ukrainoje
Rusija ir toliau bando įtraukti Baltarusiją į karą Ukrainoje. UNIAN skelbia, kad iki 13 tūkst. Baltarusijos karo tarnybą atliekančių ir jau baigusių kariškių pasirašė sutartį, kuri įpareigotų dalyvauti kare Ukrainoje.
Šią žinią paskelbė Ukrainos kariuomenės atstovas Oleksijus Hromovas. Pasak jo, Rusija visais įmanomais būdais stengiasi įtraukti Baltarusiją į karą Ukrainoje.
„Bendrai kalbant, turimi duomenys rodo, kad Rusija ir toliau stengiasi įtraukti Baltarusiją į plataus masto karą Ukrainoje“, – teigė jis.
O. Hromovas paaiškino, kad pagrindinė baltarusių motyvacija dalyvauti kare atsiranda dėl rusų siūlomo materalinio atlygio.
16:57 | Prieš Latvijos parlamento serverius surengta didelė kibernetinė ataka
Latvijos Saeimos serveriai ketvirtadienį tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu, surengtos kibernetinių įsilaužėlių, palaikančių Rusijos karą Ukrainoje, pranešė šalies kibernetinio saugumo agentūra.
Agentūros CERT.LV atstovė Madara Krutova naujienų agentūrai BNS sakė, kad dėl serverių apsaugos sistemų ir bendradarbiavimo su technologijų bendrove „Tet“ Saeimos sistemų darbas nebuvo sutrikdytas.
Pasak M. Krutovos, kibernetinės atakos prieš kitas valstybės institucijas gali padaryti daugiau žalos, nes ne visų jų sistemos yra lygiai taip pat gerai apsaugotos.
Anksčiau ketvirtadienį Latvijos parlamentas pripažino Rusijos smurtą prieš civilius Ukrainoje ir kitose šalyse terorizmu, o Rusiją – terorizmą remiančia valstybe.
16:41 | Užfiksuoti smūgiai Zaporižės AE regione
Enerhodaro, miestelio Zaporižės AE pašonėje, gyventojai praneša, kad į miestą pataikė raketos, tačiau kol kas nėra aišku, kas tiksliai dega.
Rusijos statytinių administracija skelbia, kad „buvo 5 pataikymai stoties komendatūros rajone“ – netoli suvirinimo teritorijos ir apšvitinimo šaltinių saugyklos užsidegė žolė.
Dar 5 smūgiai teko gaisrinės teritorijai netoli AE.
15:21 | Maskva: Šveicarija negali atstovauti Kyjivui Rusijoje
Maskva ketvirtadienį sakė, kad Šveicarija dėl įvestų sankcijų Rusijai prarado savo neutralų statusą ir todėl negali atstovauti Ukrainai kaip ginančioji valstybė.
Bernas trečiadienį patvirtino, kad Ukraina paprašė Šveicarijos tapti jos diplomatine atstove Rusijoje.
„Deja, Šveicarija prarado neutralios valstybės statusą ir negali būti nei tarpininkė, nei interesų atstovė“, – reporteriams sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Ivanas Nečiajevas.
Jis patvirtino, jog Bernas paklausė Rusijos, ar ji sutiktų, kad Šveicarija atstovautų Ukrainos interesams Rusijoje ir atvirkščiai.
I. Nečiajevas pabrėžė, kad Šveicarija remia Kyjivo vyriausybę ir įvedė sankcijų Rusijai.
„Visiškai nesuvokiama, kaip galima taip elgiantis siūlyti tarpininkavimą, atstovavimą ar kitas geranoriškas paslaugas“, – pridūrė jis.
Nuo vasario 24-osios, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, neutralumu pagarsėjusi Šveicarija sako, kad yra pasirengusi teikti diplomatinę pagalbą ir būti tarpininke.
Maskva pasipiktino Berno sprendimu pasekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir paskelbti sankcijų Rusijai.
Šveicarijai ginančiosios valstybės vaidmuo – ne naujiena. Tokį mandatą ji pirmąsyk prisiėmė per 1870–1871 metų Prancūzijos ir Prūsijos karą.
Ši turtinga Alpių šalis yra jau šimtus kartų prisiėmusi tokį mandatą ir šiuo metu atstovauja virtinės šalių, patekusių į panašią sudėtingą padėtį, diplomatiniams interesams.
Pavyzdžiui, Šveicarija atstovauja JAV interesams Irane ir Irano interesams Kanadoje.
Šveicarija taip pat atstovauja Rusijos interesams Sakartvele ir Tbilisio interesams Maskvoje.
15:07 | Podoliakas: „Karma jus suras visur“
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas ketvirtadienį pareiškė, kad techninių avarijų „epidemiją“ kariniuose aerodromuose okupuotame Kryme ir Baltarusijoje Rusijos kariuomenė turėtų vertinti kaip „perspėjimą iš aukščiau“.
„Techninių avarijų epidemiją kariniuose aerodromuose Kryme ir Baltarusijoje rusų kariai turėtų vertinti kaip perspėjimą iš aukščiau: pamirškit Ukrainą, nusivilkit uniformas ir išeikit. Nei okupuotame Kryme, nei okupuotoje Baltarusijoje nesijausite saugiai“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Podoliakas.
„Karma jus suras visur“, – pridūrė jis.
Antradienį keli sprogimai driokstelėjo netoli Rusijos karinių oro pajėgų bazės aneksuotame Krymo pusiasalyje, Sakų kariniame aerodrome Novofedorivkos apylinkėse.
Būtent iš šios bazės rusų lėktuvai kildavo bombarduoti Ukrainos Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių.
14:29 | Estija uždraudė atvykti Šengeno vizas gavusiems Rusijos piliečiams
Estijos vyriausybė ketvirtadienį nutarė uždrausti atvykti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas atvykti į Šengeno erdvę, taip pat apriboti tokių vizų išdavimą, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.
„Šio sankcijos reiškia, kad vizos liks galioti, bet jų turėtojams nebus leista atvykti į Estiją“, – per spaudos konferenciją sakė užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Pasak jo, šis draudimas nebus taikomas asmenims, kuriems taikomos išlygos dėl sankcijų, Rusijos ambasados darbuotojams ir jų šeimų nariams, asmenims, betarpiškai susijusiems su prekių ir keleivių pervežimu, taip pat asmenims, turintiems judėjimo laisvę pagal Europos Sąjungos įstatymus arba kurių atvykimas yra pagrįstas humanitarinėmis priežastimis. Taip pat galės atvykti norintys aplankyti Estijoje gyvenančius sutuoktinius ar kitus giminaičius ir gavusius kvietimą.
13:47 | Rusija per ataką Kryme patyrė didžiulius nuostolius
Peteris Laytonas, Grifito Azijos instituto mokslininkas ir buvęs Australijos oro pajėgų pilotas, peržiūrėjęs palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuoti oro atakos Kryme padariniai, CNN sakė, kad Maskva per išpuolį neteko šturmo lėktuvų Su-24 ir naikintuvų Su-30.
Eksperto skaičiavimu, rusai neteko bent septynių lėktuvų ir apgadinti dar du koviniai lėktuvai. Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas rugpjūčio 9 dieną pranešė apie devynių priešo lėktuvų sunaikinimą.
Jei tai tiesa, CNN teigimu, tai reikštų, kad išpuolis Kryme gali būti didžiausias Maskvos karinės aviacijos nuostolis, patirtas per vieną dieną, nuo Antrojo pasaulinio karo.
Ukrainos gynybos ministerija pranešė negalinti nustatyti tikslios sprogimų oro bazėje, esančioje 225 km nuo fronto linijos, priežasties. Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu tvirtina, kad sprogimus esą sukėlė orlaivių amunicijos detonacija.
Liudininkų užfiksuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad beveik vienu metu įvyko du sprogimai, trečiasis – kiek vėliau.
Anot P. Laytono, palydoviniai vaizdai rodo tyčinį išpuolį, o ne avariją dėl trijų didelių kraterių.
13:26 | Lukašenka savo valdininkams liepė „išsiaiškinti su Lietuva“
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka prisiminė, kad valstybei priklauso dalis Klaipėdoje bankrutavusio „Birių krovinių terminalo“ akcijų ir pasipiktino, kad iš „Belaruskalij“ jas norima atimti.
„Maža to, kad tos sankcijos neteisėtos paskelbtos, tai dar ir faktiškai nuosavybę paėmė, – piktinosi A. Lukašenka. – Todėl tai neturėtų be pasekmių praeiti. Apgalvokite ir man praneškite, kokių priemonių mes galime imtis ir imsimės dabar ar vidutinės trukmės laikotarpiu“.
12:42 | Romanenka: Rusija kare naudoja seną taktiką
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas Ihoris Romanenka sako, kad rusai kare Ukrainoje naudoja seną taktiką, skelbia „Freedom“.
Anot jo, rusai naudoja seną puolimo būdą – smūgiuoja viskuo, ką turi. I. Romanenko pridūrė, kad įsibrovėlių pajėgos ir galimybės nebėra tos pačios, nors jie ir bando tobulinti taktiką.
12:23 | Latvijos parlamentas paskelbė Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“
Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė pareiškimą, kuriuo Rusija paskelbta „terorizmą remiančia valstybe“, o jos veiksmai Ukrainoje vadinami „sąmoningu ukrainiečių tautos genocidu“.
Saeimos pareiškime sakoma, kad parlamentarai „pripažįsta Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir ragina kitas panašiai mąstančias šalis pareikšti tokią pačią nuomonę“.
12:07 | Rusų pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 43 000 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 232 lėktuvus, 193 sraigtasparnius, 1846 tankus, 4100 šarvuočių, 974 artilerijos pabūklus, 261 raketų sistemą, 15 laivų, 3018 mašinų, 772 bepiločius orlaivius, 134 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 90 specialiosios įrangos vienetų bei 186 sparnuotąsias raketas.
11:42 | Pamaskvėje – liepsnos Rusijos kariuomenės dalinio teritorijoje
Rusijos žiniasklaidoje skelbiama, kad Maskvos srities Dolgoprudno mieste degė pastatas, esantis kariuomenės šauktinių dalinio teritorijoje.
Vietos gelbėtojų tarnyboje skelbiama, kad naktį liepsnojo 1,2 tūkst. kvadratinių metrų pastato dalis. Atvykus gaisrininkams dūmai jau veržėsi iš po stogo.
Tikinama, kad gaisras buvo sėkmingai užgesintas. Vietos žiniasklaidos duomenimis, šiuo adresu yra įsikūręs karinis dalinys, o sudegė medinis pastatas, kuriame buvo įrengti barakai. Pastate buvo šauktiniai ir administracija, tačiau pirminiais duomenimis jie visi buvo evakuoti. Apie nukentėjusius nėra praneša.
11:17 | Tarptautiniai kreditoriai sutiko iki 2024-ųjų įšaldyti 20 mlrd. dolerių Ukrainos skolą
Tarptautiniai kreditoriai sutiko patenkinti Ukrainos prašymą iki 2024-ųjų atidėti beveik 20 mlrd. JAV dolerių vertės Ukrainos skolos už išplatintus skolos vertybinius popierius grąžinimą, pranešė agentūra „Reuters“.
„Užsienio kreditoriai atsižvelgė į Ukrainos prašymą ir dvejiems metams įšaldė mokėjimus už beveik 20 mlrd. dolerių vertės tarptautines obligacijas. Atidėjimo laikotarpiu palūkanos bus toliau skaičiuojamos pagal atitinkamų obligacijų emisijų sąlygose nustatytas normas, taip pat bus skaičiuojamos jose numatytos papildoms palūkamos“, – teigiama pranešime.
„Dėkojame už solidarumo žingsnį. Taip pat esame dėkingi Didžiojo septyneto šalims už tai, kad jos tai palaikė“, – sakė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, pridurdamas, jog skolos atidėjimo laikotarpis gali būti pratęstas dar vieneriems metams.
Premjeras pabrėžė, kad tai leis Ukrainai sutaupyti beveik 6 mlrd. JAV dolerių, kurie bus panaudoti šalies makrofinansiniam ir ekonominiam stabilumui užtikrinti, karinėms pajėgoms stiprinti.
Pasak D. Šmyhalio, tarptautiniai kreditoriai taip pat sutiko atidėti valstybės įmonių „Ukrenergo“ ir „Ukravtodor“ skolų grąžinimą.
10:29 | Rusai susidūrė su vyrų fronte trūkumu
Donbaso žiniasklaida skelbia, kad regione nebeliko vyrų, kuriuos Rusijos pajėgos galėtų siųsti į frontą. Šią informaciją patvirtino ir patvirtino Rusijos parlamentaras Olegas Cariovas.
„Karo korespondentai rašo, kad fronte trūksta žmonių. Tačiau Donecke ir Luhanske vyrų jau neliko. Nėra ką šaukti. Daugelis gamyklų sustojo dėl to, kad visi vyrai fronte. Gaila Donbaso“, – pareiškė buvęs Ukrainos parlamentaras, dar prieš karą pasirinkęs išduoti tėvynę ir dirbti Kremliui.
Rusijai dabar dirbantis politikas citavo prokremlišką „Telegram“ kanalą, kuriame skelbiama apie „žmonių badą fronte prie Donecko“. Kanalo autorių teigimu, dėl šios priežasties nepavyksta pralaužti Ukrainos pajėgų pasipriešinimo šiame rajone.
„Netektys? Taip. Karas. Pasiima kuopomis. Ištisomis kuopomis. Toks jau niekšingas karo įstatymas. Trūkstam žmonių būriuose ir batalionuose. Deja, taip yra. Ir situacija, švelniai tariant, nepaprasta. Jokio panikavimo ir dvasinio nuopolio. Kas buvo, tas supranta“, – aiškinama prokremliškame kanale. – Paprasčiausiai būna, kad nėra kam žygiuoti pirmyn. Viskas paprasta. Sudirba artilerija, prigesina ukrus (taip dažnai Rusijoje vadinami ukrainiečiai, – red. past.) spaudžia juos gilyn. Praretėjusios kuopos atakuoja, tačiau banaliai neužtenka pėstininkų. Ir priešas turi galimybę ne tik vėl pakelti galvą, tačiau kandžiotis, ir kontratakuoti. Todėl niekada neskubėkite iš anksto kabinti „vėliavų ant bokštų“, bent jau tam, kad vėliau netektų tylėti“.
„Donbase yra visko – specnazo, asmens sargybinių, ministrų ir jų pavaduotojų, pirmininkų, karo korespondentų ir savanorių padėjėjų. Tačiau pėstininkai retėja taip, kad kartais tampa tylu ten, kur dar prieš savaitę stovėjo nemažas būrys nejaunų vyrų su kamufliažu“, – skundžiasi prorusiškas karo korespondentas iš Donbaso, pridūręs, kad tikisi išvysti „didelį visos Rusijos koncertą“.
09:41 | JT: pirmoji ukrainietiškų kviečių siunta turi būti išgabenta kitą savaitę
Pirmieji kviečiai iš karo draskomos Ukrainos turėtų būti išgabenti kitą savaitę pagal su Rusija pasirašytą svarbų susitarimą, skirtą palengvinti pasaulinę maisto krizę, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnas.
Pasak susitarimą prižiūrinčio jungtinio centro Stambule laikinojo JT koordinatoriaus Frederico Kenney, pirmieji 12 laivų iš Juodosios jūros uostų išgabeno 370 tūkst. tonų kukurūzų ir kitų maisto produktų.
Tačiau krovinys turėtų pasikeisti, kai iš uostų išplauks laivai, prisišvartavę Ukrainoje vasarį, kai prasidėjo Rusijos invazija į kaimyninę šalį, ir atplauks nauji laivai, kurie paims kviečius, susikaupusius su šių metų derliumi, žurnalistams sakė F. Kenney.
„Dirbame trijuose uostuose, kurie iš esmės buvo įšaldyti laike, – kalbėjo pareigūnas. – Saugyklos buvo pilnos kukurūzų, o ten prisišvartavę laivai buvo pakrauti kukurūzais.“
„Būtina tuos laivus išplukdyti ir atgabenti naujus... kurie leistų kovoti su maisto krize“, – pridūrė jis.
Susitarimas, kurį praėjusį mėnesį Stambule pasirašė Ukrainos, Rusijos ir JT bei Turkijos pareigūnai, buvo pasveikintas kaip veiksminga priemonė karo sukeltai pasaulinei maisto krizei spręsti.
09:04 | Nausėda įspėja: „Jei Putinui pasiseks Ukrainoje, jis ateis belstis į mūsų duris“
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusiją reikia nugalėti mūšio lauke, nes derėtis su šia valstybe nėra prasmės. Prezidentas tvirtina, kad, jei Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiseks Ukrainoje, jis pasibels į Lietuvos duris.
„Putinas tikėjosi, kad Kyjivą jie užims per kelias dienas ir šis karas neturės didelių politinių ir ekonominių pasekmių Rusijai. Bet mes matome, kad taip nėra. Konflikto nepavyks išspręsti sėdint prie derybų stalo. Konfliktas bus išspręstas karo lauke...
Nematau kitų alternatyvų ir turime dėti visas pastangas, kad šiame kare pasiektume Ukrainos pergalę. Visi kiti scenarijai gali būti labai tamsūs Ukrainai, Lietuvai ir visam demokratiniam pasauliui“, – interviu „Amerikos balsui“ sakė G. Nausėda.
Kartu jis įspėjo, kad kitas V. Putino taikinys, jei Ukrainai nepavyktų atremti Rusijos, tikėtina, būtų Lietuva.
„Labai svarbu pažymėti, kad Vladimiro Putino apetitas neturi ribų. Jei jam pasiseks Ukrainoje, jie ateis belstis į mūsų duris. Nežinau, kas bus kitas jų taikinys – Baltijos šalys, gal Lenkija, gal Rumunija, bet tai ne pats svarbiausias klausimas: pagrindinis iššūkis yra padaryti kažką NATO ir Europos Sąjungos formatu, kas sustabdytų Putiną“, – kalbėjo prezidentas.
08:33 | Per ataką Dniepropertrovske žuvo 13-metė
Dniepropetrovsko srityje per naktinį Nikopolio apšaudymą žuvo 2 žmonės, dar 7 buvo sužeisti, tarp jų 13-metė mergaitė.
Apie tai pranešė Dniepropetrovsko regioninės karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka per „Telegram“. Jo teigimu, Rusijos pajėgos atakavo keturis srities rajonus, užfiksuota 120 raketų smūgių.
07:46 | ISW: Sprogimai Kryme sutrikdė Kremlių
JAV Karo studijų institutas (ISW) savo naujausioje ataskaitoje praneša, kad Rusijos pareigūnai tebėra sutrikę dėl rugpjūčio 9 dieną įvykdytos atakos karinėje oro bazėje Kryme. Išpuolio metu buvo sunaikinti mažiausiai aštuoni Rusijos pajėgų lėktuvai ir keli pastatai.
Palydovinės nuotraukos patvirtino Ukrainos oro pajėgų pranešimus, kad ataka sunaikino mažiausiai aštuonis Rusijos orlaivius, ir prieštarauja Rusijos teiginiams, kad sprogimai nepadarė žalos nė vienam orlaiviui ir išvis neturėjo padarinių.
Taip pat, anot analitikų, pasikeitę Kremliaus planai rodo, kad okupacinės pajėgos greičiausiai nukels vadinamųjų aneksijos referendumų okupuotoje Ukrainoje datą.
„Dėl aneksijos tampa sunkiau įsivaizduoti bet kokį derybomis pagrįstą karo sureguliavimą bet kokiomis sąlygomis, kurias galėtų priimti Ukraina ar Vakarai, o tai rodo, kad Kremlius iš esmės nepritaria karo užbaigimui bet kokiomis kitomis sąlygomis, išskyrus Ukrainos pasidavimą“, – pridūrė analitikai.
Sprogimų Kryme priežastis lieka mįsle net Didžiajai Britanijai, šalies gynybos sekretorius Benas Wallace‘as teigia, kad Londonas vis dar nėra išsiaiškinęs sprogimų priežasčių, tačiau netiki Rusijos pateikiama versija apie detonuotus sprogmenis.
„Akivaizdu, kad tai neįvyko nuo išmestos cigaretės nuorūkos“, – BBC sakė jis.
Tuo pat metu B. Wallace‘as sakė, kad versija, jog sprogimus sukėlė Vakarų raketos, yra „neįtikėtina“.
Jis taip pat pridūrė, kad Rusijos karinė oro bazė Kryme yra teisėtas Ukrainos kariuomenės taikinys.
07:28 | „Belaruskyj Gajun“: kariniame aerodorome Baltarusijoje nuaidėjo „mažiausiai aštuoni“ sprogimai
Ketvirtadienio naktį Baltarusijoje, Gomelyje, esančiame Ziabrovkos kariniame aerodrome nugriaudėjo sprogimai, skelbia Baltarusijos stebėtojų grupė.
Apie tai pranešė Baltarusijos stebėtojų grupės „Belaruskyj Gajun“ „Telegram“ kanalas.
„Yra informacijos, kad Ziabrovkos aerodromo teritorijoje girdimi sprogimai ir matomi blyksniai. Duomenis patvirtina keli šaltiniai iš karto“, – rašoma „Telegram“ pranešime, skelbia UNIAN.
Jie skaičiuoja, kad nuo ketvirtadienio nakties 00.30 val. kariniame objekte nuaidėjo bent 8 sprogimai.
Apie sprogimus savo „Twitter“ paskyroje pranešė ir Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka.
❗️At least 8 explosions in the Homiel region near the border with Ukraine. According to witnesses, explosions took place near Ziabrauka airfield. Russian military aircraft are often stationed there.
— Franak Viačorka (@franakviacorka) August 10, 2022
Anksčiau Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė apie Oro gynybos pajėgų ir Karinių oro pajėgų gyvosios ugnies pratybas, tačiau nežinoma, ar jos susijusios su sprogimais Ziabrovkos rajone.
06:49 | Britai Ukrainai tieks daugiau raketų paleidimo sistemų
Jungtinė Karalystė nusprendė padvigubinti Ukrainai tiekiamų M270 raketų paleidimo sistemų skaičių. Londonas pasiruošęs perduoti dar tris šias sistemas ir jų amuniciją.
Kaip BBC sakė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace‘as, Britanija labai patenkinta tuo, kaip Ukraina naudojasi Vakarų jau suteiktomis M270, sakė jis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos įrodė, kad jos kur kas geriau atskiria, į kuriuos taikinius taikyti, kad greitai nepritrūktų šovinių.
„Didžioji Britanija ir tarptautinė bendruomenė tebeprieštarauja šiam neteisėtam karui ir stovės greta teikdamos gynybinę pagalbą Ukrainai, kad padėtų jai apsiginti nuo Putino invazijos“, – pabrėžė B. Wallace‘as.
06:19 | JT Saugumo Taryba aptars krizę Ukrainos Zaporižios branduoliniame komplekse
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį surengs neeilinį posėdį, kuriame bus aptariama krizė Ukrainos Zaporižios branduoliniame komplekse – elektrinėje, kurią Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą atakavus, pranešė diplomatiniai šaltiniai.
Šaltinis iš JT Saugumo Tarybos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Kinija, naujienų agentūrai AFP sakė, kad posėdis įvyks ketvirtadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.
Kitas diplomatinis šaltinis JT būstinėje Niujorke teigė, kad 15 Tarybos narių susirinks Rusijos, vienos iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, turinčių veto teisę JT rezoliucijoms, prašymu. Be Rusijos, šią teisę dar turi Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos.
Didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę nuo pirmųjų karo dienų yra užėmusi Rusijos kariuomenė. Pastarosiomis savaitėmis ji vėl atsidūrė kovų centre. Antradienio naktį rusams sudavus smūgių netoli elektrinės žuvo mažiausiai 14 žmonių.
Svarbiausios trečiadienio naujienos
► Ieškodama ginklų kruvinam karui Ukrainoje, Rusija gali juos nelegaliai importuoti prisidengdama komerciniais laivais iš Sirijos, mat karinių laivų Turkija nepraleidžia per Bosforo sąsiaurį, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“.
► Rusijos Užsienio reikalų ministerijos vyriausiasis ambasadorius Aleksejus Isakovas pareiškė, kad situacija su prekių tranzitu į Kaliningradą per Lietuvą dar toli gražu „nėra normali“. Jo teigimu, yra „parengtos priemonės, kurių būtų galima imtis, jei situacija su tranzitu į Kaliningradą komplikuotųsi“.
► Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas praneša, kad Rusija pradėjo įgyvendinti planą prijungti Zaporižios atominę elektrinę prie Rusijos energetikos sistemos ir atjungti ją nuo Ukrainos.
► Nuo karo pabėgusius ukrainiečius priėmusioms savivaldybėms Lietuvos Vyriausybė trečiadienį skyrė daugiau nei pusę milijono eurų kompensuoti patirtoms išlaidoms.
► Per Rusijos smūgius Dnipropetrovsko regione centrinėje Ukrainoje žuvo 13 civilių gyventojų, trečiadienį pranešė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.
► Latvija oficialiai paprašė prisijungti prie Ukrainos bylos prieš Rusiją Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl Maskvos invazijos, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
