Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:40 | Arestovyčius: Ukraina artimiausiu metu išvaduos Chersoną
Ukrainos ginkluotosios pajėgos artimiausiu metu išvaduos Chersoną, tai gali būti 5-7 dienų, o gal 2-3 savaičių reikalas, sako Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
Anot jo, okupantų gynybos planai nežinomi, tačiau miesto atgavimas – neišvengiamas.
O. Arestovyčius mano, kad Chersono netektis yra strateginis, moralinis ir politinis lūžis Ukrainos naudai.
„Įvyko strateginis lūžis. Taip kaip vyko Stalingrado mūšis dėl Rytų fronto Antrajame pasauliniame kare. Tai štai, po to Rusijoje niekas nebetikės šio karo sėkme", – pabrėžė jis.
23:24 | Ukraina: Rusijos daliniams Baltarusijoje išduoti II pasaulinio karo modelio šalmai ir neveikiantys ginklai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad Rusijos daliniams Baltarusjoje buvo išduoti Antrojo pasaulinio karo modelio šalmai ir kita įranga. Taip pat buvo išduotos praėjusio amžiaus 60–70-ųjų apsaugos priemonės, skelbia UNIAN.
Ginkluotosios pajėgos pažymi, kad Kursko ir Briansko srityse besimokančių mobilizuotų Rusijos piliečių moralinė ir psichologinė būklė prastėja dėl Rusijos propagandos ir realios situacijos skirtumo, nežmoniškų sąlygų ir žadėtų išmokų nebuvimo.
„Rusijos daliniams buvo išduota pasenusi ginkluotė ir įranga – metaliniai Antrojo pasaulinio karo modelio šalmai ir praėjusio amžiaus 60–70-ųjų apsaugos priemonės. Didelė dalis ginklų, būtent AK-74, nebenaudojami dėl netinkamų laikymo sąlygų“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.
22:47 | Zelenskis sureagavo į žinią dėl Chersono
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į šiandien pasirodžiusią žinią, kad Rusija priėmė sprendimą palikti Chersoną, sakė, kad tai – ne okupantų geros valios gestas, o pačių ukrainiečių pasiekimas.
Informacinėje erdvėje šiandien daug džiaugsmo – ir aiškut, kodėl. Tačiau mūsų emocijos turi būti suvaržytos karo metu.
„Tikrai nemaitinsiu priešo visomis mūsų operacijų smulkmenomis. Ar tai būtų pietuose, ar rytuose, ar kur kitur – kai turėsime rezultatą, visi jį pamatys.
Galbūt tai skamba ne taip, kaip tikimasi. Galbūt tai neskamba kaip žinia.
Tačiau reikia suprasti: niekas niekur neina, jei nesijaučia stiprus. Priešas mums nedovanoja dovanų, nedaro „geros valios gestų“. Mes visa tai pasirenkame patys.
Ir kai kovojate, turite suprasti, kad kiekvienas žingsnis visada yra priešo pasipriešinimas, tai visada yra mūsų herojų gyvybių praradimas.
Todėl judame labai atsargiai, be emocijų, be nereikalingos rizikos. Visos mūsų žemės išlaisvinimo labui – ir kad būtų kuo mažiau nuostolių.
Taip užtikrinsime Chersono, Kachovkos, Donecko ir kitų mūsų miestų išvadavimą.
Bet tai bus mūsų pastangų, mūsų gynybos operacijų rezultatas. Tie, kurie šiuo metu vyksta, tie, kuriuos dar planuojame“, – kalbėjo V. Zelenskis.
22:17 | Politologo prognozė dėl karo baigties: pasakė, kada galima tikėtis lūžio
Žymus Rusijos politologas, istorijos mokslų daktaras Valerijus Solovejas mano, kad karas Ukrainoje artimiausiu metu nesibaigs. Pasak jo, kovos tęsis dar bent iki pavasario.
Politologas sako, kad greičiausiai tik atėjus pavasariui įvyks lūžis ir viskas ims spręstis, skelbia UNIAN.
„Sakyčiau, kad akistata tęsis ir pavasarį. Na, greičiausiai, tai ims spręstis pavasarį. Tikriausiai pasieksime piką, prasidės ariergardo mūšiai“, – svarstė ekspertas.
Ariergardo mūšiais vadinami tokie mūšiai, kurių metu dalinys arba padalinys dengia atsitraukiančias pagrindines jėgas.
21:44 | Kryvyj Rihe nugriaudėjo sprogimai
Trečiadienio vakarą pranešta, kad Rusijos pajėgos apšaudė Kryvyj Rihą.
Pranešama, kad rusų okupantai galėjo išsklaidyti kasetinius šaudmenis, taip pat galėjo šaudyti iš „Smerč“ ar „Tornado S“ daugkartinių raketų sistemų.
Apie tai pranešė Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Aleksandras Vilkul.
„Apie sprogimus. Svarbu! Lozovatkos rajonas, spindulys iki 10 km nuo šios gyvenvietės. Greičiausiai „Smerč“ arba „Tornado S“, – sakė A. Vikul.
Jis taip pat pažymėjo, kad yra galimas didelis kasetinės amunicijos išsisklaidymas.
„Žiūrime po kojomis, stebime vaikus, blizgančių cilindrų nerenkame! Turint informacijos – skambinkite pagalbos telefonais“, – sakė A. Vilkul.
21:05 | Ukrainą „tvirtai palaiko abi“ JAV partijos – NATO vadovas
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį nesutiko, kad respublikonų laimėjimai JAV vidurio kadencijos rinkimuose galėtų pakenkti Vakarų karinei paramai Ukrainai.
Be to, Rusijai liepus savo pajėgoms pasitraukti iš Chersono, jis pažadėjo, kad aljansas „ir toliau rems [Ukrainą] aplink“ šį Pietų Ukrainos miestą.
NATO generalinis sekretorius pareiškė negalįs išsamiai komentuoti antradienį įvykusių JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimų, kurių rezultatai tebeskaičiuojami.
„Tačiau yra visiškai aišku, kad tolesnę paramą Ukrainai Jungtinėse Valstijose tvirtai remia abi partijos“, – pareiškė jis žurnalistams.
„Dėl Jungtinėse Valstijose įvykusių rinkimų tai nesikeičia.“
19:28 | Kyjivas sako nematantis „jokių ženklų“, kad Rusijos pajėgos trauktųsi iš Chersono
Kyjivas nemato „jokių ženklų“, kad Rusijos pajėgos trauktųsi iš Chersono, pareiškė ukrainiečių prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas netrukus po to, kai Maskva savo pajėgoms trečiadienį liepė palikti šį miestą Ukrainos pietinėje dalyje.
„Nematome jokių ženklų, kad Rusija trauktųsi iš Chersono be mūšio“, – parašė M. Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“.
Anot jo, dalis Rusijos karių tebėra Chersone.
„Ukraina teritorijas išlaisvina remdamasi žvalgybos duomenimis, o ne surežisuotais pareiškimais per televiziją“, – pabrėžė jis.
19:19 | Apšaudymas Dnipropetrovske: okupantai pataikė į namą, pranešama apie žuvusį
Trečiadienį rusai apšaudė Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną, žuvo vietos gyventojas.
Apie tai praneša Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka, skelbia UNIAN.
„Po pietų rusai vėl apšaudė Nikopolio rajoną. <...> Jie pražudė vieną vietos gyventoją", – sakė jis.
V. Rezničenka pridūrė, kad okupantai pataikė tiesiai į gyvenamąjį namą.
„Ukrinform“ skelbia, kad Rusija per šią dieną rusai paleido aštuonis raketų ir 10 oro smūgių, įvykdė daugiau nei keturias atakas iš raketinių salvinių sistemų.
Apie tai pranešė Generalinis štabas.
Generalinis štabas skelbia, kad nuo okupantų per dieną nukentėjo daugiau nei 15 rajonų Dnipropetrovsko, Donecko, Mykolajivo ir Sumų srityse.
19:00 | Zelenskis suformavo 4 karines administracijas Chersono regione
Prezidentas Volodymyras Zelenskis dekretu suformavo keturias karines gyvenviečių administracijas Chersono regione.
Įsteigti šias karines administracijas buvo pavesta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniam štabui ir Chersono regiono valstybės administracijai.
18:44 | Podoliakas apie žinią dėl rusų pasitraukimo iš Chersono: Rusijos žodžiai ir veiksmai skiriasi
Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Mychailo Podoliakas, vertindamas žinią apie Rusijos karių pasitraukimą iš Chersono, sako, kad Rusijos žodžiai skiriasi nuo veiksmų.
„Ukraina nekreipia dėmesio į Rusijos pareiškimus, žodžiai ir veiksmai skiriasi, Ukrainos ginkluotosios pajėgos dirba pagal savo planą – žvalgyba, rizikos įvertinimas, efektyvi kontrataka. Kol virš Chersono neplevėsuoja Ukrainos vėliava, nėra prasmės kalbėti apie Rusijos traukimąsi“, – sakė M. Podoliakas.
18:30 | Putinas planavo užgrobti Baltijos šalis, bet prisirišo prie Ukrainos ir pasigailėjo – rusų politologas
2019–2020 metų sandūroje daugeliui Rusijos Federacijoje tapo aišku, kad prezidentas Vladimiras Putinas ruošia didelę karinę kampaniją. Tačiau, kaip sako žymus Rusijos politologas, istorijos mokslų daktaras Valerijus Solovejus, turėjo būti puolamos Baltijos šalys.
Politologas sako, kad jose V. Putinas suplanavo hibridinę karinę operaciją su aukščiausiu efektyvumo lygiu. Tačiau V. Putinas apsistojo ties Ukraina, nors šių metų kovą dėl to ir apgailestavo.
Šias mintis V. Solovejus išsakė „Groši“ laidoje, skelbia UNIAN.
Pasak politologo, NATO žinojo apie šiuos V. Putino planus. Būtent todėl Baltijos šalyse prasidėjo didžiausios istorijoje karinės pratybos. Kaip pažymi V. Solovejus, sąjungininkai ruošėsi susitikti su Rusijos kariuomene.
Vėliau V. Putinas atidėjo savo planus, o 2021-aisiais sugrįžo prie minties pasitraukti su didžiausio ir neįveikiamo valstybės veikėjo titulu. Krymo ir Donbaso jam nepakako. V. Putinas nusprendė užgrobti visą Ukrainą.
V. Solovėjus kalba, kad tai, jog nuo 2020-ųjų jis buvo izoliuotas, taip pat turėjo neigiamą įtaką V. Putinui. Tai buvo ne tik dėl koronaviruso pandemijos, bet ir dėl sunkios operacijos, kurią Rusijos prezidentas išgyveno.
2021 metų pabaigoje V. Putinui artimas šaltinis politologui V. Solovejui patvirtino, kad karas tikrai bus. V. Putinas nusprendžia dėl datos ir yra įsitikinęs, kad Ukrainą užgrobs labai greitai.
Kaip aiškino ekspertas, V. Putinas planą užgrobti Ukrainą iš tikrųjų sugalvojo pats. Šios agresyvios idėjos jam nebuvo primestos. Rusijos prezidentas sugebėjo pagaliau palaužti tuos, kurie jį atkalbinėjo nuo invazijos.
Pagal V. Putino planą Odesa ir Mykolajivas turėjo kristi po dviejų savaičių, o tada rusai turėjo vykti į Moldovą. Beje, V. Putinas savo kariuomenei davė dieną, kad užgrobtų Moldovą, kalbėjo politologas.
17:34 | Rusija priėmė sprendimą palikti Chersoną
Rusija priėmė sprendimą palikti Chersoną ir persikelti į kairįjį Dniepro krantą, skelbia UNIAN.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė pradėti kariuomenės išvedimą per Dniepro upę.
Rusijos kariuomenės Ukrainoje vadas Sergejus Surovikinas trečiadienį kalbėjo:
„Sprendimas gintis kairiajame Dniepro krante nėra lengvas, tuo tarpu mes išgelbėsime savo kariškių gyvybes ir karių grupės kovinį pajėgumą“, – sakė jis.
S. Šoigu sutiko su jo išvadomis ir pritarė kariuomenės išvedimui į kairįjį Dniepro krantą.
„Karių manevrai bus atlikti kuo greičiau“, – pridūrė S. Surovikinas.
16:53 | Rusų politologas įspėja, kad Putinas ruoš katastrofą Ukrainoje
Kai diktatoriai gauna kumščius į veidą, jie paprastai pradeda derėtis, interviu UNIAN sakė Rusijos opozicijos lyderis, politologas Leonidas Gozmanas.
„Kai Putinas (Rusijos prezidentas – red. past.) kalba apie derybas, jo žmonės sako, kad derybose atsižvelgiama į naujas teritorines realijas, bet, žinoma, derybos neva galimos Maskvos sąlygomis.Tai, matyt, norima pasakyti, kad viską, ką užfiksavome, pasiliekame, o dėl viso kito norima nutraukti ugnį“, – kalbėjo politologas.
Jo nuomone, „tokios paliaubos bus pasirengimas katastrofai Ukrainoje“.
„Nes jei ugnis nutrūks dabar, Putinas galės persigrupuoti, gauti naujų ginklų, aprūpinti naujus karius ir judėti į priekį su naujomis pajėgomis“, – aiškino L. Gozmanas.
16:26 | Ukrainos Chersono regionui Maskvos primesta valdžia skelbia apie vieno iš pareigūnų mirtį
Ukrainos Chersono sričiai Maskvos primesta valdžia trečiadienį pranešė apie regiono administracijos vadovo pavaduotojo Kirilo Stremousovo mirtį.
„Mirė Kirilas Sergejevičius Stremousovas“, – per platformą „Telegram“ pranešė Rusijos aneksuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas ir pavadino jį „tikru kovotoju“ ir „Rusijos patriotu“.
S. Aksionovas nenurodė K. Stremousovo mirties priežasties.
Pasak Ukrainos naujienų agentūros „Unian“, Maskvos primestos valdžios pareigūnas žuvo per avariją Chersono srityje.
Kyjivo pajėgos, pasiekusios didelių laimėjimų Ukrainos rytuose ir pietuose, ruošiasi įnirtingam mūšiui, kad susigrąžintų pagrindinį regiono miestą Chersoną ir aplinkines vietoves dešiniajame Dnipro krante.
Miestas, kuriame iki karo gyveno apie 288 000 žmonių, buvo vienas pirmųjų, užimtų Maskvos pajėgų po to, kai Vladimiras Putinas vasario mėnesį pasiuntė karius per sieną. Jo susigrąžinimas būtų svarbi pergalė Kyjivui.
16:12 | Briuselis pristatė 18 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai planą
Europos Komisija trečiadienį paskelbė išsamią informaciją apie 18 mlrd. eurų vertės ekonominės paramos Ukrainai paketą 2023 metams, kuriam, kaip tikimasi, pritars Bendrijos valstybės narės.
Pagal šį planą blokas kas mėnesį Kyjivui siųstų po 1,5 mlrd. eurų 35 metų trukmės paskolomis, kurių palūkanas padengtų Europos Sąjunga, kad paremtų Ukrainos vyriausybę Rusijos invazijos akivaizdoje.
„Šį naują finansinį paketą Ukrainai pristatome tuo metu, kai šaliai to labai reikia, nesiliaujantiems Rusijos išpuoliams toliau kenkiant svarbiausiai infrastruktūrai“, – sakė EK pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis.
„Mūsų finansinė parama turi būti stabili, struktūrizuota ir nuspėjama“, – pabrėžė jis.
Paskolų paketą dar turės patvirtinti ES valstybės narės, o kai kurios iš jų skeptiškai vertina galimybę prisiimti atsakomybę už didėjančią Ukrainos skolą. Vis dėlto Europos Komisija tikisi, kad pirmasis mokėjimas bus atliktas sausį.
Šiais metais blokas jau nusiuntė Ukrainai 4,2 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos ir iki šio mėnesio pabaigos planuoja išmokėti dar 2,5 mlrd. eurų.
Tačiau Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad kitais metais Kyjivui reikės 3–4 mlrd. eurų per mėnesį.
Briuselis tikisi, kad jo įnašą papildys Vašingtonas ir kiti pagrindiniai tarptautiniai donorai, kad parama su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai pasiektų reikiamą lygį.
„Užtikrinsime, kad Ukraina iš šio karo išeitų kaip klestinti šalis, kuri eina Europos integracijos keliu. Palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
13:56 | Pentagonas: rusai patiria didžiulius nuostolius kare
Pasak JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo Colino Kahlo, Kremlius kare Ukrainoje patyrė didelę strateginę nesėkmę – neteko pusės savo tankų bei beveik išnaudojo modernią ginkluotę.
Anot jo, V. Putinas jau patyrė nesėkmę kare prieš Ukrainą. C. Kahlas taip pat pažymėjo, kad Rusija iš šio karo išeis silpnesnė nei prieš invaziją.
JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas palygino Rusijos Federacijos nuostolius dabartiniame kare ir Sovietų Sąjungos kare prieš Afganistaną. C. Kahlas pabrėžė, kad nuo karo pradžios vasarį Rusija neteko dešimčių tūkstančių karių, o tai reikšmingai didesnis nuostolis nei per 10 karo metų Afganistane.
„Jie galėjo netekti pusės savo pagrindinių visos Rusijos kariuomenės tankų. Jie yra įstrigę Ukrainoje su daugiau nei 80 proc. sausumos pajėgų. Jie Ukrainoje išnaudojo didžiąją dalį tiksliai valdomos amunicijos. Dėl sankcijų ir eksporto kontrolės jiems bus labai sunku atstatyti savo kariuomenę iki ankstesnio lygio“, – CNN cituoja C. Kahlą.
13:37 | Zelenskis: Rusijos karas kenkia pastangoms kovoti su klimato kaita
Sparčiai šylantis pasaulis „negali sau leisti nė vieno šūvio“, antradienį Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, teigdamas, kad Rusijos invazija kelia grėsmę tarptautinėms pastangoms kovoti su klimato kaita.
Egipte vykstančiose COP27 derybose dėl klimato kaitos V. Zelenskis, kalbėdamas vaizdo ryšiu, papunkčiui išdėstė Rusijos išpuolio prieš jo šalį padarinius aplinkai – nuo priverstinio šalių skatinimo naudoti daugiau akmens anglies iki grūdų tiekimo sutrikdymo, paaštrinusio sausros sukeltą maisto krizę.
„Turime sustabdyti tuos, kurie savo beprotišku ir nelegaliu karu griauna pasaulio galimybes vieningai dirbti dėl bendro tikslo“, – sakė jis.
Ukrainos vadovas pridūrė, kad pasaulio lyderiai privalo rimtai nežiūrinčius į klimato kaitą perspėti, jog „jie daro katastrofišką klaidą“.
„Būtent jie pradeda agresijos karus, kai planeta negali sau leisti nė vieno ginklo šūvio, nes jai reikia bendrų visuotinių veiksmų“, – užbaigė jis.
V. Zelenskio teigimu, Raudonosios jūros kurorte Šarm aš Šeiche vykstančioje konferencijoje Ukraina pristatė planą, kaip įvertinti karinių veiksmų poveikį klimatui ir aplinkai.
Pasak jo, nuo vasario besitęsiančios kovos Ukrainoje sunaikino mažiausiai 2 mln. hektarų miškų ir kelia „radiacinės katastrofos“ grėsmę iš okupuotos Zaporižios elektrinės, didžiausio Europoje branduolinio objekto.
13:00 | Kremlius: ryšiai su JAV po kadencijos vidurio rinkimų išliks blogi
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Maskvos ryšiai su Vašingtonu tikriausiai išliks blogi nepriklausomai nuo JAV kadencijos vidurio rinkimų rezultatų.
JAV ir Rusijos santykiai yra itin prasti dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.
„Šie rinkimai nepadarys jokio reikšmingo poveikio. Dabartiniai mūsų ryšiai yra blogi ir jie išliks blogi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.
12:31 | Didžioji Britanija: Krymo tilto atstatymas užtruks iki kitų metų pabaigos
Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba savo naujausioje ataskaitoje apžvelgia Rusijos pastangas suremontuoti Krymo tiltą – Rusijos pasididžiavimą, kuris sprogimo metu buvo kritiškai suniokotas. Anot britų žvalgų, mažai tikėtina, kad jis visiškai pradės veikti bent iki 2023 m. rugsėjo mėnesio.
Lapkričio 8 d. tiltas turėjo būti uždarytas, kad būtų galima įrengti pakaitinį 64 metrų tarpatramį. Birtų teigimu, sugadintoms kelio atkarpoms pakeisti prireiks dar trijų tarpatramių.
„Nors Krymo pareigūnai teigė, kad šie papildomi tarpatramiai bus įrengti iki gruodžio 20 d., prezidentui Putinui pateiktoje informacijoje buvo pridurta, kad darbai kitoje važiuojamojoje tilto dalyje sukels kelių eismo sutrikimų iki 2023 m. kovo mėnesio“, – teigiama britų žvalgų ataskaitoje.
„Sutarta, kad sugadinto geležinkelio tilto keitimas bus baigtas iki 2023 m. rugsėjo mėnesio, nors Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas pareiškė, kad remonto laikas bus paspartintas. Vienas bėgių kelias atidarytas, tačiau geležinkelių transportas tebėra ribojamas. Remonto veikla labai priklausys nuo oro sąlygų žiemos mėnesiais“, – pridūrė britų žvalgai.
Krymo tilto ataka sutrikdė Rusijos logistikos tiekimą Krymui ir pietų Ukrainai, sumažindama Rusijos galimybes perkelti karinę techniką ir karius į teritoriją geležinkeliu ar keliais.
„Tiltui padaryta žala, neseniai įvykęs Juodosios jūros laivyno puolimas Sevastopolyje ir tikėtinas pasitraukimas iš Chersono – visa tai apsunkina Rusijos vyriausybės gebėjimą nupiešti karinės sėkmės paveikslą“, – konstatuojama ataskaitoje.
11:52 | Planuojamas JAV ir Rusijos susitikimas dėl objektų inspektavimo atnaujinimo
Artimiausiu metu planuojamas Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitikimas, kuriame bus aptariamas galimas patikrinimų atnaujinimas pagal naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį – svarbų abiejų šalių branduolinio nusiginklavimo susitarimą, antradienį pranešė Valstybės departamentas.
„Sutarėme, kad BCC (dvišalis koordinacinis komitetas) artimiausiu metu susitiks pagal naujosios START sutarties sąlygas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price‘as.
Komiteto darbas „yra konfidencialus, tačiau tikimės konstruktyvaus posėdžio“, sakė N. Price‘as ir pridūrė, kad, nepaisant Rusijos invazijos į Ukrainą, JAV „šiuose pokalbiuose daugiausia dėmesio skiria rizikos mažinimui“.
N. Price‘as atsisakė nurodyti komisijos posėdžio, kuris bus pirmasis toks nuo 2021 metų spalio, datą ar vietą.
11:04 | Netoli Chersono susprogdintas Darjevskio tiltas
Vietos gyventojai praneša, kad tiltą sugriovė rusų pajėgos, praneša Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Taip nutrauktas susisiekimas tarp Chersono ir Nova Kachovkos.
10:16 | JAV prispaudė Zelenskį – jis nebeišsižada derybų su Putinu: „Politico“
Apie tai pranešė „Politico“, remdamasis dviem šaltiniais, susipažinusiais su situacija.
Leidinys pabrėžia, kad pirmadienį V. Zelenskis nurodė penkias derybų sąlygas, pagal kurias Ukraina sutiktų derėtis su Rusija. Tarp jų – Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas, bausmės už karo nusikaltimus ir reparacijos. Priešingai nei skelbė praeityje, V. Zelenskis nesakė, kad V. Putinas turi atsistatydinti prieš įvykstant tokioms deryboms.
Šis pasikeitimas, pasak vieno iš „Politico“ šaltinių, įvyko po kelias dienas trukusių Kyjivo ir Vašingtono derybų, ypač po J. Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake‘o Sullivano asmeninio vizito pas V. Zelenskį.
09:28 | Partizanai sudegino bažnyčią su ten įsikūrusiais rusų kariais – okupuoto Melitopolio meras
Rusijos okupuoto pietryčių Ukrainos miesto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas viešai pranešė, kad miesto apylinkėse aktyviai veikia pasipriešinimo prieš rusų pajėgos. Jis skelbia, kad partizanai Voznesenkos kaime padegė bažnyčią, kurioje buvo Rusijos kariuomenės būstinė.
Partizanų kerštas rusams įvyko Zaporižios srityje.
„Net devintą okupacijos mėnesį gyventojų pasipriešinimas toks galingas, kad rašistai tiesiogine to žodžio prasme nuo jo uždūsta.
Šiandien, apie 14 val., Voznesenkos kaime, Melitopolio rajone, buvo apkeptas įsibrovėlių guolis. Pagal geriausias rašistų tradicijas jie įkūrė savo būstinę vienoje iš užgrobtų bažnyčių“, – „Telegram“ rašė okupuoto mieto meras.
Taip pat jis pasidalino degančios bažnyčios vaizdo įrašu:
Tai ne pirmas kartas, kai Melitopolyje su okupantais bando susidoroti partizanai. Mieste buvo platinamos prieš okupaciją nukreiptos žinutės, būta išpuolių prieš rusų karių būstines.
09:00 | Ukrainiečiai skaičiuoja pergales – 11 smūgių rusų gynybai ir 2 supleškinti ginklų sandėliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša apie sėkmingą savo karių pasirodymą šalies pietuose. Per antradienį ukrainiečių kariai pietuose nukovė 55 Rusijos karius ir sunaikino Rusijos kariuomenės amunicijos sandėlius.
Savo ruožtu rusų pajėgos keturis kartus iš oro atakavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, rašoma Operatyvinės vadovybės „Pietūs“ pranešime „Facebook“.
„Reaguodamos į tai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė 11 smūgių į oro gynybos sistemas ir užpuolikų pajėgų ir įrangos koncentracijos zonas. Iš viso Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai atliko 290 ugnies misijų“, – skelbia OV „Pietūs“.
Nustatyta, kad Rusijos kariuomenė per parą pietuose prarado: 55 karius, 4 tankus, priešlėktuvinių raketų kompleksą „Tor-M2“, savaeigę haubicą „Akacija“, du minosvaidžius ir 9 transporto priemones.
„Be to, buvo sunaikinti 2 priešo amunicijos sandėliai prie Snihurivkos ir Kostromkos. Likę nuostoliai tikrinami“, – pridūrė OV „Pietūs“.
08:37 | ISW: Kremlius mainosi su Teheranu
Rusijos amunicijos aruodai senka, todėl ji priversta ieškoti pagalbos užsienyje. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų, Kremlius ir toliau stengiasi slapta įsigyti ginklų, skirtų naudoti Ukrainoje, kad sušvelnintų tarptautinių sankcijų padarinius ir užpildytų Rusijos vidaus amunicijos atsargas.
„Lapkričio 8 d. britų kanalas „Sky News“ pranešė, kad rugpjūčio 20 d. Kremlius į Teheraną išskraidino 140 milijonų eurų grynųjų ir pagrobtų britų gamybos prieštankinių raketų NLAW, JAV pagamintų prieštankinių raketų „Javelin“ ir priešlėktuvinę raketą „Stinger“ mainais į 160 papildomų „Shahed-136“ dronų, skirtų naudoti Ukrainoje“, – rašo ISW analitikai savo naujausioje analizėje.
Lapkričio 8 d. Ukrainos pasipriešinimo centras pranešė, kad Teheranas ir toliau tiekia Maskvai „Mohajer“, „Arash“ ir „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius oru ir jūra per Irano valstybinius ir privačius subjektus.
„Ukrainos pasipriešinimo centras papildomai pranešė, kad dėl Rusijos karinio-pramoninio komplekso gedimų Rusijos kariuomenės lyderiai ir toliau stengiasi įsigyti dvejopo (karinio ir nekarinio) paskirties prekių, tokių kaip kompiuterių lustai, keturračiai, naktinio matymo prietaisai, ir neperšaunamas liemenes iš Turkijos, ir tam naudoja kriptovaliutų operacijas, kad išvengtų pirkimo sekimo.
Šie pranešimai rodo, kad Kremlius siekia apeiti sankcijas įsitraukdamas į quid-pro-quo ir užkulisines derybas su užsienio veikėjais“, – konstatuoja analitikai.
08:04 | Okupantų teritorijoje aidėjo sprogimai
Vietiniai „Telegram“ kanalai skelbia, kad trečiadienio naktį Luhansko srityje laikinai užimtoje Kadyjivkoje pasigirdo sprogimų garsai.
Viešai paviešinta filmuota medžiaga taip pat rodo, kad mieste kilo didelio masto gaisras.
07:22 | Naktinis išpuolis Irano dronais Dnipre: keturi sužeisti
Dnipropetrovsko srities gubernatorius Valentinas Rezničenka praneša, kad naktį Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais apšaudė Dniprą. Ir nors Ukrainos oro gynyba sunaikino penkis iš jų, smūgių išvengti nepavyko.
Dronai smogė logistikos įmonei, kur buvo sužeisti keturi darbuotojai. Visi išgabenti į ligoninę, trijų iš jų būklė sunki, praneša V. Rezničenka.
06:54 | Rytuose rusai kasdien netenka apie 100 karių
Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis Rusijos kariuomenė patyrė „rimtų nuostolių“, o tai paveikė jų moralę, pareiškė Ukrainos Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatijus.
„Donbasas išlieka pagrindiniu mūsų priešo puolimo epicentru. Labiausiai puolamos Bachmuto ir Avdijivkos kryptys. Priešas dirba su visokiomis artilerijos sistemomis, minosvaidžiais ir tankais, tačiau jie vis tiek patiria didelių nuostolių, o mes, kaip taisyklė, neleisti jiems žengti į priekį“, – S. Čerevatijų cituoja „Ukrinform“.
Jo teigimu, Rusija per dieną praranda apie 100 karių Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis.
„Ten jie patiria rimtų nuostolių. Ir tai turi įtakos jų moralei. Pagal mūsų perimtus duomenis, mes žinome, kad Avdijivkos kryptimi jie planavo atgabenti karininkus-instruktorius iš Ramiojo vandenyno laivyno, kad nuramintų karius, (pagerintų jų) moralę ir pasiūlytų pagalbą“, – pridūrė S. Čerevatijus.
06:15 | Zelenskis: kova fronte nesumažėjo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažįsta, kad naujienų iš fronto, palyginti su rudens pradžia, sulaukiame mažiau, tačiau tai, jo teigimu, nereiškia, kad sumažėjo kovų intensyvumas.
„Situacija sunki visame fronte. Įnirtingos pozicinės kovos tęsiasi, ypač sunku yra Donecko srityje. Okupantai patiria didžiulius nuostolius, bet jiems duotas įsakymas nesikeičia – pasiekti Donecko srities administracinę sieną. Mes neatsisakome nė vieno centimetro savo žemės. Dėkoju visiems mūsų herojams, užimantiems pareigas Donbase.
Chersonas – aiškiai matome priešo planus ir atitinkamai elgiamės. Atsargiai, apgalvotai ir siekdami išlaisvinti visą savo teritoriją, stipriname savo pozicijas, žlugdome Rusijos logistiką, nuosekliai žlugdome okupantų galimybes išlaikyti mūsų šalies pietų okupaciją. Rytai – palaipsniui grąžiname Ukrainos vėliavą visiems mūsų miestams ir bendruomenėms. Taip pat aktyviai stipriname sieną“, – savo naujausioje naktinėje kalboje sakė V. Zelenskis.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Jungtines Valstijas išlaikyti vienybę, iškilus klausimų dėl Amerikos paramos jo šaliai po kadencijos vidurio rinkimų, per kuriuos bus nustatyta JAV Kongreso kontrolė.
► Ukrainos valstybės įmonė „Avtonov“ patvirtino planus pastatyti antrąjį didžiausio ir galingiausio pasaulyje krovininio lėktuvo An-225 „Mrija“ egzempliorių, kurio pirmasis buvo nepataisomai sugadintas per Rusijos oro antpuolį pirmosiomis karo dienomis.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus vėliau šį mėnesį vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Balyje Indonezijoje, antradienį vietos žiniasklaidai sakė jo atstovas Serhijus Nykyforovas.
► Ukrainiečių karinės žvalgybos atstovai antradienį skelbia aptikę informacijos, kad iranietiški dronai, kuriuos Rusija naudoja atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir civilinius taikinius, galėjo būti rusams pristatyti po vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo invaziją.
► Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų parama Ukrainos karo veiksmams bus „nepajudinama“ net ir tuo atveju, jei respublikonai, kurie išreiškė susirūpinimą dėl išlaidų dydžio, laimės kadencijos vidurio rinkimus.