Svarbiausi įvykiai:
21:56 | Ukrainiečiai galimai peržengė Dnipro upę
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos galimai perėjo Dnipro upę ir yra jos kairiajame krante. Tai kol kas nėra patvirtinta ir oficiali informacija.
Išanalizavę vadinamųjų rusų karo korespondentų platinamą informaciją, ISW analitikai daro išvadą, kad ukrainiečiai užėmė poziciją netoli Aleškų miesto, kuris yra netoli Chersono, kairiajame Dnipro krante.
Russian milbloggers have provided enough geolocated footage and textual reports to confirm that Ukrainian forces have established positions in east (left) bank #Kherson Oblast as of April 22 though not at what scale or with what intentions.
Our latest: https://t.co/YAKaIqJ5AE pic.twitter.com/g0LwdWNhnfREKLAMAREKLAMA— ISW (@TheStudyofWar) April 23, 2023
16:55 | Putino marionetė Lukašenka pratrūko ir eilinį kartą pradėjo kaltinti Ukrainą
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka puolė kaltinti Ukrainą, kad dėl vykstančio „konflikto“ Baltarusija buvo „įtraukiama“ į Trečiąjį pasaulinį karą.
„Esu įsitikinęs, kad jiems nepasisekė tada, nepasiseks ir šį kartą“, – pralemeno diktatorius.
Negana to, Rusijos diktatoriaus marionetė A. Lukašenka eilinį kartą pradėjo vadinti ukrainiečius fašistais ir naciais.
16:44 | Ukrainos atstovė: Rusija gavo iranietiškų dronų
Ukrainos kariuomenės operatyvinės grupės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk pranešė, kad Rusija sulaukė iranietiškų dronų „Shaded“ siuntos.
„Mes pastebėjome, kad pagal ženklinimą – tai dar viena dronų partija. Matome, kad ši slampinėjanti ginkluotė beveik kiekvieną naktį nukreipiama į Ukrainos regionus. Akivaizdu, kad jų atsargos buvo papildytos ir dabar jie bando susekti mūsų oro gynybos sistemas“, – sakė Ukrainos atstovė.
16:11 | Į Kinijos ambasadoriaus pareiškimus sureagavo ir G. Landsbergis
Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye interviu Prancūzijos televizijos LCI žurnalistui Dariui Rochebinui sakė, esą buvusios sovietinės šalys neturi statuso pagal tarptautinę teisę.
Be to, paklaustas, ar mano, kad Krymas priklauso Ukrainai, kinų ambasadorius Prancūzijoje atsakė, kad „tai priklauso nuo to, kaip jūs suvokiate problemą“, ir pridūrė, kad esą „tai nėra taip paprasta“.
„Jeigu kas nors vis dar stebisi, kodėl Baltijos šalys nepasitiki Kinija „tarpininkaujant taikai Ukrainoje“, štai čia Kinijos ambasadorius įrodinėja, kad Krymas yra Rusijos ir mūsų šalių sienos neturi teisinio pagrindo“, – tviteryje šeštadienį teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Ukraina šio klausimo kol kas nekomentavo.
15:13 | Latvija Ukrainai siųs raketas „Stinger“, Portugalija – šarvuočius
Latvija atsakė į Ukrainos prašymą dėl priešlėktuvinių raketų ir priėmė sprendimą padovanoti visas likusias Latvijos kariuomenės turimas priešlėktuvines sistemas „Stinger“, sakė Latvijos gynybos ministrė Inara Murniece Ramšteine, Vokietijoje vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje.
Tuo tarpu Portugalija nusprendė suteikti Ukrainai penkis gelbėjimo ir medicininius šarvuočius. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Portugalijos krašto apsaugos ministrė Helena Carreiras.
„Portugalija siųs Ukrainai penkis gelbėjimo ir medicininius šarvuočius – tris M113 tipo ir dvi M577 tipo“, – rašė H. Carreiras.
Susitikime Ramšteine gynybos ministrai išreiškė pasirengimą toliau teikti Ukrainai reikalingą paramą.
„Latvija atsakė į Ukrainos prašymą pristatyti priešlėktuvines raketas ir priėmė sprendimą paaukoti visas likusias sistemas „Stinger“. Padarysime viską, kad jos būtų pristatytos kuo greičiau“, – teigė I. Murniece.
Be to, Latvija toliau įgyvendina plataus masto Ukrainos karių mokymo programą.
„Mūsų tikslas buvo padvigubinti Ukrainos karių, kuriuos mokome, skaičių, palyginti su 2022 metais. Šiandien matome, kad mums pavyks apmokyti dar daugiau įvairaus lygio karių. Esu tikra, kad iki šių metų pabaigos Latvija bus parengusi beveik 3 000 Ukrainos karių“, – sakė ministrė.
Kartu I. Murniece pažymėjo, kad Latvija kartu su kitomis sąjungininkėmis rengia naują iniciatyvą dėl Ukrainos karių mokymo Latvijoje.
„Labai svarbu, kad visas demokratinis pasaulis neleistų, jog visuomenė pavargtų nuo šio karo, nes būtent to tikisi Rusija“, – teigė ji.
Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas sujungė daugiau nei 50 pasaulio šalių, remiančių Ukrainos gynybą ir siunčiančių karinę įrangą, reaguodamos į 2022 metų Rusijos invaziją.
15:05 | JAV atstovas: Rusijos kariuomenė – itin blogoje parengtyje
Pasaulis pervertino Rusijos karinį potencialą ir tuo pat metu nuvertino Ukrainos kariuomenės galimybes, teigė Buvęs JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris.
K. Volkeris teigė, kad po 14 mėnesių ir vis dar tebesitęsiančios karinės invazijos Rusijos kariuomenė yra itin blogoje parengtyje, tačiau gyrė Ukrainos ginkluotojų pajėgų pasiruošimą sėkmingam konrpuolimui.
„Panašu, kad tai bus rimtas kontrpuolimas“, – sakė jis.
Primenama, kad Ukrainos kariuomenė jau kurį laiką rengiasi įvykdyti sėkmingą kontrpuolimą ir atsikovoti savo žemes. Visgi nutekinti Pentagono kariuomenės dokumentai rodo, kad JAV gana skeptiškai vertino Ukrainos galimybes pasiekti ryškių pergalių karo fronte.
Nepaisant to, Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis tvirtino, kad tai nepakeis Ukrainos plano atsikovoti savo prarastas žemes, be to, data, kada bus pradėtas puolimas, nėra viešai skelbiamas, nepaisant paplitusios informacijos internetinėje erdvėje.
Tuo metu NATO atstovai viliasi, kad Ukrainai pavyks atsikovoti eikšmingą savo šalies teritorijos dalį kontrpuolimo metu.
14:23 | M. Podoliakas: nekartokite Rusijos autsaiderių propagandos
Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimai, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys tarptautinėje teisėje neturi efektyvaus statuso, apstulbino daugelį valstybių.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas savo ruožtu sekmadienį pabrėžė, kad buvusių sovietinių šalių statusas yra įtvirtintas tarptautinėje teisėje.
„Keista girdėti absurdišką „Krymo istorijos“ versiją iš šalies, kuri skrupulingai žiūri į savo tūkstantmetę istoriją, atstovo“, – sakė M. Podoliakas, turėdamas omenyje Kiniją.
Nepaisant tvirtų ryšių su Rusija, Kinija stengiasi vaizduoti save kaip neutralią šalį karo Ukrainoje klausimu. Ji yra pasiūliusi miglotą politinį konflikto sprendimą.
„Jei norite būti svarbia politine žaidėja, nekartokite Rusijos autsaiderių propagandos“, – sakė M. Podoliakas.
2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, surengusi vadinamąjį referendumą, kurio nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.
„Jis neigia patį tokių šalių kaip Ukraina, Lietuva, Estija, Kazachstanas ir t. t. egzistavimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Paryžiuje įsikūrusio analitinio centro „Foundation for Strategic Research“ Kinijos ekspertas Antoine'as Bondaz.
1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai, jai priklausiusios šalys vėliau buvo priimtos į Jungtines Tautas kaip suverenios narės.
Visų trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos savaitgalį paskelbė, kad iškvies pasiaiškinti Kinijos reikalų patikėtinius.
13:58 | Paryžius sako esąs apstulbintas kinų ambasadoriaus pasisakymų dėl buvusių SSRS šalių
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ją abstulbino Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimai, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys tarptautinėje teisėje neturi efektyvaus statuso.
Penktadienį kalbėdamas per prancūzų naujienų kanalą LCI ambasadorius Lu Shaye (Lu Šaje) teigė, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys „tarptautinėje teisėje net neturi faktinio statuso, nes nėra jokio tarptautinio susitarimo, kuris materializuotų jų suverenitetą“.
Šie jo komentarai liečia ne tik Ukrainą, į kurią Rusija įsiveržė praėjusių metų vasarį, bet ir visas tuometinei Sovietų Sąjungai priklausiusias šalis, kurios po SSRS žlugimo tapo nepriklausomomis valstybėmis, įskaitant daugelį Europos Sąjungos narių.
Vėlai šeštadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, kad ją abstulbino Kinijos ambasadoriaus pareiškimai.
„Kinija pati turi pasakyti, ar šie pareiškimai atspindi jos poziciją, o mes tikimės, kad taip nėra“, – priduriama pareiškime.
13:02 | JK žvalgyba: Rusija bando reklama pritraukti savanorius į karą Ukrainoje
Socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį paskelbtoje JK gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje sakoma, kad reklama pasirodė Rusijos socialiniuose tinkluose, reklaminiuose stenduose ir televizijoje.
„Naujosiose reklamose apeliuojama į potencialių savanorių vyriškąjį pasididžiavimą, kreipiamasi į „tikrus vyrus“, taip pat pabrėžiama finansinė prisijungimo nauda“, – sakė žvalgyba.
Britų žvalgybos duomenimis, po to, kai samdinių grupė „Wagner“ baigė kampaniją, kuria siekė į savo gretas pritraukti kalinių, ši privati karinė bendrovė taip pat turi konkuruoti su oficialia kariuomene dėl riboto skaičiaus karinei tarnybai tinkamo amžiaus vyrų.
„Mažai tikėtina, kad [reklaminė] kampanija padės pasiekti aptariamą Gynybos ministerijos tikslą – 400 tūkst. savanorių“, – mano britų žvalgyba.
Jos nuomone, „valdžia beveik neabejotinai stengiasi kuo toliau atidėti naują privalomą mobilizaciją, kad minimizuotų protesto nuotaikas“.
12:55 | J. Prigožinas siekia įtikinti Putiną imtis kitų veiksmų karo fronte
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai sako, kad karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas, reaguodamas į Ukrainos kontrpuolimo veiksmus, greičiausiai, siekia įtikinti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną liepti savo kariuomenei išlaikyti gynybines pozicijas ir stengtis neprarasti okupuotų Ukrainos teritorijų, rašo „Ukrinform“.
„Pastaruoju metu Prigožino retorika atspindi vis didesnį nerimą po to, kai jis išsakė savo pareiškimus dėl neaiškios Rusijos puolimo operacijų Donbase ateities. Prigožinas raginimas stiprinti Rusijos gynybą okupuotose teritorijose ir dažnas kalbėjimas apie Ukrainos kontrpuolimo tikimybę tarsi įrodo, kad jis bando paskatinti diskusijas Rusijos vidinėje informacijos erdvėje“, – kalbėjo analitikai.
Pasak ISW, J. Prigožinas pasisako, kad rusų pajėgos išlaikytų dabartines fronto linijas, o ne vykdytų naujus puolimus. Manoma, kad tokiu būdu esą Rusijos kariuomenė vėliau galėtų būti pajėgesnė vykdyti naujas atakas.
12:18 | Kinijos ambasadoriaus pasisakymai sukėlė ažiotažą
Atsižvelgdama į Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimus, esą buvusios sovietinės respublikos nebūtinai yra suverenios, Latvijos užsienio reikalų ministerija iškvietė kinų ambasados Rygoje reikalų patikėtinį pasiaiškinti, savo „Twitter“ paskyroje šeštadienį parašė užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Jis nurodė, kad šis žingsnis koordinuotas su Lietuva ir Estija.
Estijos dienraštis „Postimees“ išvakarėse pranešė, kad estų diplomatijos vadovas Margusas Tsahkna iškvietė Kinijos atstovą Estijoje.
„Kinijos diplomato pareiškimai yra nesuprantami, ir mes smerkiame tokius komentarus nepriklausomos ir suverenios šalies atžvilgiu“, – sakė M. Tsahkna.
„Estijos užsienio reikalų ministerija planuoja išsikviesti Kinijos Liaudies Respublikos atstovą Estijoje ir, jei reikės, informuosime jį apie mūsų istoriją. Mūsų tikslas – aiškiai parodyti, kad tokios pažiūros nepriimtinos ir kad Estija yra suvereni šalis“, – pridūrė jis.
Kaip pranešama, Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye interviu Prancūzijos televizijos LCI žurnalistui Dariui Rochebinui sakė, esą buvusios sovietinės šalys neturi statuso pagal tarptautinę teisę.
„Tarptautinėje teisėje šios buvusios Sovietų Sąjungos šalys net neturi faktinio statuso, nes nėra jokio tarptautinio susitarimo, kuris materializuotų jų suverenitetą“, – sakė jis.
„Jis neigia patį tokių šalių kaip Ukraina, Lietuva, Estija, Kazachstanas ir t. t. egzistavimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Paryžiuje įsikūrusio analitinio centro „Foundation for Strategic Research“ Kinijos ekspertas Antoine'as Bondaz.
Be to, paklaustas, ar mano, kad Krymas priklauso Ukrainai, kinų ambasadorius atsakė, kad „tai priklauso nuo to, kaip jūs suvokiate problemą“, ir pridūrė, kad esą „tai nėra taip paprasta“.
Dėl Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimų, jog buvusios Sovietų Sąjungos šalys tarptautinėje teisėje neturi efektyvaus statuso, Užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį kviečia pasiaiškinti Kinijos laikinąjį reikalų patikėtinį.
„Dėl nepriimtinų Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimų apie Baltijos šalių nacionalinį suverenitetą, pirmadienį kviesime pasiaiškinti Kinijos ambasados Vilniuje laikinąjį reikalų patikėtinį. Šis žingsnis derinamas su Latvija ir Estija“, – šeštadienio vakarą tviteryje pranešė URM.
Apie tai BNS sekmadienį patvirtino URM atstovė Paulina Levickytė.
Ukraina šio klausimo kol kas nekomentavo.
2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, surengusi vadinamąjį referendumą, kurio nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.
11:20 | Rusija paleido raketas į Charkivą
Šeštadienio naktį Rusijos kariuomenė paleido raketas į Charikvo miestą ir aplinkinius rajonus, pranešė „SkyNews“.
At night, the #Russian invaders attacked #Kharkiv with C-300 missiles. There were five arrivals in total, the mayor of the city said.
— NEXTA (@nexta_tv) April 23, 2023
Also, simultaneously with the shelling in Kharkiv, a gas station caught fire. Investigators are investigating the cause of the fire. pic.twitter.com/ABmMKlfgZm
Pranešama, kad okupantai paleido mažiausiai 5 raketas.
Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinehubovas socialiniame tinkle „Telegram“ teigė, kad viena iš rusų kariuomenės paleistų raketų pataikė į gyvenamąjį pastatą, tuo metu kita raketa sukėlė didelį gaisrą miesto teritorijoje.
Apie aukas bent jau kol kas nepranešama.
10:55 | JK žvalgyba: Rusija atšaukia Pergalės dienos eitynes, baimindamasi kritikos dėl Ukrainos
Socialiniame tinkle „Twitter“ šeštadienį paskelbtoje JK gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje sakoma, kad Rusijos valdžia nesėkmingai stengiasi išlaikyti nuoseklumą pagrindiniame naratyve, kurį ji naudoja karui Ukrainoje pateisinti – kad invazija yra analogiška sovietų patirčiai Antrajame pasauliniame kare.
Atšaukusi eitynes, „labai tikėtina, kad valdžia nerimavo, jog dalyviai išryškins pastarojo meto Rusijos nuostolių mastą“, tvirtino žvalgyba.
Tai įvyko po to, kai samdinių grupės „Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas viešai suabejojo, ar Ukrainoje iš tikrųjų yra „nacių“, prieštaraudamas Rusijos pateisinimui dėl karo.
„Valdžia ir toliau bando suvienyti Rusijos visuomenę, remdamosi poliarizuojančiais mitais apie 1940-uosius“, – teigė britų žvalgyba.
Balandžio 12 dieną valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė apie esą unikalius dokumentus iš FSB archyvų, kuriuose naciai kaltinami dėl 22 000 Lenkijos piliečių nužudymo per 1940 metų Katynės žudynes. JK gynybos ministerija primena, kad iš tikrųjų už šias žudynes buvo atsakinga FSB pirmtakė NKVD. 2010 metais Rusijos Valstybės Dūma oficialiai pasmerkė Josifą Staliną už įsakymą įvykdyti šias žudynes.
10:19 | Suintensyvėjęs šnipinėjimas
Vokietija daug metų palaikė glaudžius ekonominius ryšius su Maskva, ypač energijos sektoriuje. Tačiau santykiai pašlijo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą.
Berlynas didina savo finansinę ir karinę paramą Kyjivui.
Vokietija buvo kritikuojama, kad delsia tiekti Ukrainai ginklus ir nenori leisti siųsti šiai šaliai vokiečių gamybos tankus „Leopard“. Sausį Berlynas galiausiai sutiko leisti siųsti „Leopardus“ ir pažadėjo kažkiek šių tankų iš pačios Vokietijos atsargų.
Vokietijos saugumo tarnyba tai pat padidino Rusijos šnipinėjimo pavojaus laipsnį ir sakė, kad nuo Maskvos karo Ukrainoje pradžios rusų šnipinėjimas pasiekė beprecedentį lygį.
Žvalgybos teigimu, Rusija taikosi į vokiečių kompanijas ir strateginę infrastruktūrą, ypač energetikos objektus, geležinkelius ir kelius.
Praėjusių metų pradžioje Vokietija išvarė 40 rusų diplomatų, nurodydama, kad jie kėlė grėsmę saugumui.
Spalį buvo atleistas Vokietijos kibernetinio saugumo vadovas Arne Schonbohmas, gavus pranešimų apie jo ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
09:36 | Belgorode nugriaudėjo sprogimai
NEXTA skelbia, kad naktį Belgorodo regione nugriaudėjo galingi sprogimai.
Vaizdo įrašai, kuriuose girdimi sprogimai, išplito ir socialiniame tinkle „Telegram“.
Pastebima, kad detalės dėl įvykusių sprogimų vis dar lieka neaiškios.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Belgorode, kur rusų karo lėktuvas netyčia numetė bombą, šeštadienį suradus sprogmenį buvo evakuoti 17 daugiabučių gyventojai.
Ketvirtadienį vakare po Belgorodą sudrebinusio bombos sprogimo liko didelis krateris. Buvo sužeisti trys žmonės. Rusijos gynybos ministerija greit pripažino, kad sprogimą sukėlė ginklas, per klaidą paleistas iš pačių rusų bombonešio Su-34. Ministerija nurodė, kad atliekamas tyrimas, bet detalių apie ginklą neskelbė. Kariniai ekspertai sako, kad tai tikriausiai buvo galinga 500 kg bomba.
Šeštadienį Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad ketvirtadienio sprogimo vietą tikrinę sprogmenų ekspertai visai šalia gyvenamųjų pastatų surado sprogstamą objektą ir nusprendė jį susprogdinti.
Saugumo sumetimais buvo evakuoti aplinkiniai gyventojai. „Bomba paimta iš gyvenamojo rajono.
„Gyventojai vežami atgal į jų namus“, – vėliau per platformą „Telegram“ pranešė Belgorodo meras Valentinas Demidovas.
Rusų pareigūnai nesakė, ar susprogdintas užtaisas buvo netyčia numestas ketvirtadienį ir jei taip, ar tai buvo tądien sprogusios bombos likutis, ar atskiras sprogmuo.
Nuo to laiko, kai Rusija praėjusių metų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, už maždaug 40 km nuo sienos su Ukraina esantis Belgorodas patiria dronų atakas. Rusų pareigūnai dėl šių smūgių kaltina Ukrainos kariuomenę, bet ji tiesiogiai atsakomybės neprisiima.
08:49 | Per parą nukauta beveik 700 rusų karių
Ukrainos ginkluotosios pajėgos per pastarąją parą nukovė 690 rusų karių, skelbia UNIAN.
Be to, skelbiama, kad taip pat buvo sunaikinti 3 tankai (3675 iš viso), 1 šarvuota kovos mašina (7131), 1 sraigtasparnis (294) ir kita technika.
Teigiama, kad iš viso nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos pradžios ukrainiečiai nukovė daugiau kaip 186 tūkst. rusų karių.
08:04 | ISW: Ukrainos kariuomenė artėja prie Chersono centro
JAV Karo studijų institutas (ISW) pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengė į kairįjį Chersono srities krantą, kuris yra už 7 kilometrų nuo miesto administracinio centro, rašo UNIAN.
Pasak analitikų, tai liudija paviešinta rusų vaizdinė medžiaga, kuri atskleidžia, kad Ukrainos gynėjai užmėmė pozicijas Dniepro upės pakrantėje ar netgi galėjo žengti tolyn.
„Paviešinta filmuota medžiaga taip pat rodo, kad Rusijos pajėgos galimai nebekontroliuoja Konkos bei Čaikos upių salų, esančių mažiau kaip už kilometro nuo Ukrainos kariuomenės pozcijų netoli Antonivkos tilto“, – teigė analitikai.
07:47 | Aršiausios kovos verda 2 kryptimis
UNIAN skelbia, kad Rusijos kariuomenės atakos gerokai sulėtėjo, tačiau okupantai ir toliau siunčiami į karo mėsmalę“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, didžiausios kovos vyksta dėl Bachmuto ir Marijinkos.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad rusų kariuomenės mažiausiai 6 kartus paleido bombas Į Vuhledarą.
07:38 | Maskva skelbia išvaranti daugiau kaip 20 Vokietijos diplomatų
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė šeštadienį paskelbė, kad iš šalies išvaroma daugiau kaip 20 Vokietijos diplomatų ir kad tai yra atsakas į Rusijos ambasados Berlyne darbuotojų išvarymą.
Marija Zacharova valstybinei televizijai „Zvezda“ sakė, kad Maskva nusprendė išvaryti daugiau kaip 20 diplomatų. Kiek anksčiau ministerija pasmerkė tai, ką pavadino Rusijos diplomatinių misijų Vokietijoje darbuotojų masiniu išvarymu.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija nurodė atkreipusi dėmesį į Rusijos pareiškimus. Naujienų agentūrai AFP ji sakė, kad federalinė vyriausybė ir Rusija pastarosiomis savaitėmis kontaktavo personalo jų atstovybėse užsienyje klausimais. Ministerija pridūrė, kad šeštadienį įvyko su tuo susijęs skrydis, bet plačiau nekomentavo.
Vokietijos oro pajėgos anksčiau pranešė, kad šeštadienį į Berlyną su diplomatiniu leidimu atskrido rusų lėktuvas, tačiau nenurodė, kas juo skrido. Specialaus leidimo reikėjo todėl, kad Europos Sąjunga netrukus po to, kai Rusija prieš daugiau kaip metus užpuolė Ukrainą, uždarė savo oro erdvę rusų lėktuvams.
Maskva apkaltino Berlyną toliau demonstratyviai griaunant Rusijos ir Vokietijos santykius.
„Atsakydama į priešiškus Berlyno veiksmus Rusija nusprendė veidrodiniu principu atsakyti į šį sprendimą ir išsiųsti vokiečių diplomatus iš Rusijos“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Maskva taip pat apribos Vokietijos diplomatinių misijų darbuotojų skaičių ir balandžio 5 dieną informavo apie priemones vokiečių ambasadorių Gezą Andreas von Geyrą.
07:13 | Brazilijos prezidentas deklaruoja paramą Rusijos ir Ukrainos deryboms
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva šeštadienį vėl paragino Maskvą ir Kyjivą rasti suderėtą sprendimą dėl Rusijos karo Ukrainoje.
L. I. Lula da Silva, bandantis atgaivinti Brazilijos, kaip sandorius sudarančios ir tarpininkaujančios šalies, vaidmenį, neseniai supykdė Ukrainą pareiškimu, kad ji yra iš dalies kalta dėl karo.
Brazilija taip pat neprisijungė prie Vakarų sankcijų Maskvai, netiekia šaudmenų Kyjivui.
„Nors mano vyriausybė smerkia Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą, mes remiame suderėtą politinį konflikto sprendimą“, – Lisabonoje po susitikimo su Portugalijos prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa žurnalistams sakė L. I. Lula da Silva.
„Mums skubiai reikia, kad aplink stalą susėstų šalių grupė su Ukraina ir Rusija, – sakė jis. – Brazilija nenori dalyvauti šiame kare. Brazilija nori kurti taiką.“
Portugalijos prezidentas pasakė: „Prezidentas Lula mano, kad kelias į teisingą ir ilgalaikę taiką reiškia prioriteto suteikimą deryboms. Portugalijos pozicija kitokia. Mes galvojame, jo tam, kad kelias į taiką būtų įmanomas, Ukraina iš pradžių turi turėti teisę atsakyti į invaziją.“
77 metų L. I. Lula da Silva, kuris anksčiau prezidento pareigas ėjo nuo 2003 iki 2010 metų, o sausį sugrįžo į šį postą, vasarį Vašingtone susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu. Anksčiau šį mėnesį Brazilijos lyderis lankėsi didžiausioje šalies prekybos partnerėje Kinijoje.
Pekine L. I. Lula da Silva pareiškė, kad Vašingtonas turėtų liautis skatinti karą ginklų tiekimu Kyjivui ir kad JAV bei ES turi pradėti kalbėti apie taiką.
„Jei nekalbi apie taiką, prisidedi prie karo“, – šeštadienį tvirtino jis.
