Paskelbė Ukrainai skirtų ir Lenkijoje įstrigusių JAV ginklų sąrašą
Karo žurnalistas Tomas Bowmanas paskelbė Ukrainai skirtų ir Lenkijoje įstrigusių JAV ginklų sąrašą:
- 92 AIM-7 raketos;
- 30 raketos „Patriot“ (PAC3MSE);
- 8496 155 mm haubicų šoviniai;
- 142 AGM-114 „Hellfire“ raketos;
- 252 GMLRS raketos;
- 25 „Stinger“ raketos;
- 125 AT-4 granatsvaidžiai.
Skelbia naujų detalių: kai JAV sustabdė siuntas su pagalba Ukrainoje, siuntos jau buvo Lenkijoje
Kai JAV sustabdė kai kurias karinės pagalbos Ukrainai siuntas, dalis jų jau buvo Lenkijoje, skelbia „Wall Street Journal“.
„Kai siuntos buvo sustabdytos, jos buvo Lenkijoje; jas sudarė oro erdvės gynybos sistemos „Patriot“, raketos „oras-oras“, raketos „oras-žemė“ „Hellfire“ ir raketos „žemė-oras“, artilerijos sviediniai ir raketos „Stinger“, – rašo leidinys.
Ukraina sako, kad aiškinasi su JAV dėl paramos gynybai tiekimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad Ukraina aiškinasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl paramos gynybai tiekimo po to, kai Vašingtonas pareiškė stabdantis kai kurių svarbių siuntų pristatymą.
„Ukraina ir Jungtinės Valstijos aiškinasi visas detales dėl paramos gynybai, įskaitant oro gynybos sistemų komponentus, tiekimo“, – teigė V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi.
Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrijus Sybiha po kelių minučių socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „mums reikia daugiau perėmėjų ir sistemų. Esame pasirengę jas įsigyti arba išsinuomoti.“
Žyromyro sprogimo metu žuvo du žmonės
Per sprogimą netoli Žytomyro žuvo mažiausiai du žmonės, dar 15 buvo sužeisti, skelbia UNIAN. Anot agentūros, apgadinta degalinė, tačiau, panašu, kad sprogimo epicentras buvo kitur.
Apie sprogimą prie Žytomyro pranešta trečiadienio vakarą.
Ukrainoje – galingas sprogimas: į dangų pakilo dūmų stulpas, į vietą išskubėjo 25 greitosios
Trečiadienio vakarą, apie 18:00 Ukrainos Žytomyro pakraštyje nugriaudėjo galingas sprogimas, praneša Ukrainos žiniasklaida.
Kol kas nėra tiksliai skelbiama, kokiame objekte sprogimas nugriaudėjo.
Rutte pakomentavo JAV sprendimą dėl Ukrainos: „Visa tai susiję dalykai“
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad supranta JAV administracijos norą pirmiausia rūpintis savo interesais, tačiau kartu ragina toliau teikti karinę paramą Ukrainai.
Apie tai jis kalbėjo „Fox News“, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Tačiau kalbant apie Ukrainą, trumpuoju laikotarpiu Ukraina negali apsieiti be visos paramos, kurią ji gali gauti, kai kalbama apie šaudmenis ir oro gynybos sistemas“, – sako jis.
„Taip, suprantu, kad JAV turi pasirūpinti savo ginklų atsargomis. Kartu turėtume leisti tam tikrą lankstumą“, – mano jis.
M. Rutte taip pat pabrėžė, kad Europos valstybės šiuo metu didina išlaidas gynybai ir pagalbą Ukrainai, „tačiau mes negalime apsieiti be praktinės JAV paramos“.
„JAV taip pat suinteresuotos užtikrinti, kad Ukraina nepralaimėtų šio karo. <...> O saugi Europa reiškia ir JAV saugumą. Visa tai visiškai susiję dalykai“, – sako jis.
Lenkijos policija išardė ukrainiečių gaują, Lenkijoje ir Latvijoje grobusią migrantus iš Afrikos
Lenkijos policija išardė žiauriais metodais veikusią ukrainiečių gaują, kaltinamą migrantų iš Afrikos grobimu Lenkijoje ir Latvijoje, vėliau reikalaujant išpirkos ir grasinant nužudyti, pranešė Lenkijos žiniasklaida.
Keturi įtariamieji buvo sulaikyti per koordinuotą Lenkijos Centrinio tyrimų biuro (CBSP) operaciją, pabėgus dviem vyrams iš Etiopijos, laikytiems nelaisvėje vakarų Lenkijoje. Įtariama, kad grobikai išrengė vyrus, surišo ir pervežė automobilio bagažinėje. Aukos sugebėjo nuo jų pabėgti birželio 14 dieną.
„Dėl ryžtingo tarnybų atsako ir tarptautinio bendradarbiavimo mums pavyko sustabdyti smurtinę nusikalstamos grupuotės, veikusios be skrupulų ir grasinusios atimti aukų gyvybę, veiklą“, – sakoma Lenkijos policijos pranešime spaudai.
Lenkijos pareigūnai kelis įtariamuosius identifikavo kaip ukrainiečius migrantus, atvykusius į Lenkiją prieš kelerius metus, tačiau tyrimui pasistūmėjus, šie asmenys jau buvo išvykę į Lietuvą.
Pareigūnai mano, kad ta pati grupuotė atsakinga už kitą smurtinį pagrobimą Latvijoje. Birželio 24 d. buvo pagrobti ir panašiomis sąlygomis laikomi trys vyrai iš Malio.
„Viena iš aukų buvo pririšta prie medžio ir žiauriai sumušta medine lazda. Šeimai buvo išsiųstas kankinimo vaizdo įrašas su išpirkos reikalavimu“, – pranešė policija.
Pasak Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“, tyrėjai nustatė, kad gauja už atlygį vežė migrantus į Vakarų Europą, įskaitant Vokietiją, Angliją ir kitas šalis.
Birželio 25 d. įtariamieji vėl atvyko į Lenkiją, tris iš jų policija sulaikė greitkelyje netoli šiaurės vakarų Mazovijos Ostruvo miesto, padedama kovos su terorizmu padalinių. Ketvirtasis asmuo buvo sulaikytas vakarų Lenkijoje už įtariamą pagalbą vežant pagrobtus asmenis.
Trims iš keturių įtariamųjų, dėl Lenkijos privatumo įstatymų įvardijamų tik kaip Vladyslavas M., Oleksandras S. ir Jelizavetą S., pateikti keli kaltinimai, įskaitant naryste organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje, pagrobimu už išpirką ir pagalba neteisėtai kirsti sieną.
NYT: Ginklų tiekimo sustabdymas yra akivaizdus signalas, kad JAV pasitraukia iš karo
Parlamento gynybos ir žvalgybos komiteto narė Solomija Bobrovska pareiškė, jog Ukraina nebėra prioritetas, nebėra JAV užsienio politikos centre.
Pasak jos, Ukraina turi 8 „Patriot“ sistemas, iš kurių 6 gina Kyjivą, tačiau šaudmenų atsargos baigiasi, o tiekimo sustabdymas apsunkins miesto gynybą.
Vis dėlto artilerijos šaudmenų tiekimo sustabdymas bus mažiau kritiškas dėl gamybos augimo ir Europos paramos.
Kremlius patenkintas JAV sprendimu sumažinti karinės pagalbos tiekimą Ukrainai
Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad jei Ukrainai bus tiekiama mažiau ginklų, karas baigsis greičiau, rašo „Unian“.
„Kiek mums žinoma, šį sprendimą lėmė tušti sandėliai, šių ginklų trūkumas sandėliuose. Bet kuriuo atveju, kuo mažiau ginklų bus tiekiama Ukrainai, tuo greičiau baigsis specialioji karinė operacija“, – pažymėjo jis.
„Bloomberg“: Macronas susisiekė su Zelenskiu iškart po pokalbio su Putinu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susisiekė su Volodymyru Zelenskiu ir informavo jį apie savo antradienio pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, teigia su tuo susipažinę asmenys, rašo „Bloomberg“.
Prancūzijos prezidentas V. Zelenskiui pasakė, kad V. Putino pozicija dėl karo Ukrainoje užbaigimo nepasikeitė ir jis toliau nepritaria paliauboms, sakė vienas iš asmenų, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes pokalbiai yra privatūs.
Macrono pokalbis su Putinu
Rusijos naujienų agentūra TASS skelbia, kad pokalbio metu V. Putinas apkaltino Vakarus vilkinant karo Ukrainoje veiksmus, skatinant antirusiškas pažiūras ir apskritai apkaltino Vakarus, neva „kad Ukrainos konfliktas yra tiesioginė Vakarų valstybių politikos pasekmė“.
Eliziejaus rūmai skelbia, kad E. Macronas paragino V. Putiną kuo greičiau susitarti dėl paliaubų Ukrainoje.
E. Macronas „pabrėžė, kad Prancūzija tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“ ir „paragino kuo greičiau nutraukti ugnį ir pradėti Ukrainos ir Rusijos derybas dėl tvirto ir ilgalaikio konflikto sureguliavimo“, teigė Eliziejaus rūmai.
Ukraina nėra gavusi išankstinio pranešimo apie JAV ginklų tiekimo mažinimą
Ukrainos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad negavo išankstinio pranešimo apie JAV ginklų tiekimo mažinimą, ir teigė, kad Rusijos invazijai nutraukti reikalinga nuosekli parama.
„Ukraina nėra gavusi jokių oficialių pranešimų apie sutartos paramos gynybai tiekimo grafikų sustabdymą ar peržiūrą“, – sakoma ministerijos pareiškime.
„Pabrėžiame, kad kelias į karo pabaigą veda per nuoseklų ir bendrą spaudimą agresoriui, taip pat per nuolatinę paramą Ukrainai“, – pridūrė ministerija.
Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad stabdo kai kurias svarbias ginklų siuntas Ukrainai, kurias Joe Bideno (Džo Baideno) administracija buvo pažadėjusi skirti Kyjivo kovai su Rusijos invazija.
Ukrainos žvalgybos vadas: Rusija bandė sukurti savo jūrinius dronus
Rusija bandė sukurti savo jūrinius dronus, tačiau bandymai buvo nesėkmingi. Tai pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas, rašo UNIAN.
Pasak jo, paskutinį kartą okupantai bandė naudoti savo eksperimentinius modelius vasaros pradžioje.
„Paskutinį kartą jie bandė panaudoti savo eksperimentinius modelius birželio pradžioje. Jie nedavė jokių rezultatų. Jie sprogo dar nepasiekę mūsų teritorinių vandenų. Mūsų duomenimis, jie judėjo link Južnės miesto ir ten ieškojo taikinių“, – sakė K. Budanovas.
CNN: Šiaurės Korėja stiprina Maskvos pajėgumus – į Rusiją siųs dar 30 tūkst. karių
Šiaurės Korėja ketina patrigubinti savo karių, kovojančių už Rusiją prie fronto linijos su Ukraina, skaičių ir, remiantis Ukrainos pareigūnų žvalgybos vertinimu, nusiųsti į pagalbą Maskvai dar 25-30 tūkst. karių, skelbia CNN.
Leidinys, remdamasis išnagrinėtu žvalgybos vertinimu, teigia, kad šie kariai gali atvykti į Rusiją artimiausiais mėnesiais ir papildyti lapkričio mėn. atsiųstus 11 000 karių, kurie padėjo atremti Ukrainos įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį.
Vakarų pareigūnų teigimu, maždaug 4 000 šių Šiaurės Korėjos karių žuvo arba buvo sužeisti, tačiau nuo to laiko Pchenjano bendradarbiavimas su Maskva suklestėjo.
Ukrainos vertinime, kurį matė CNN, teigiama, kad Rusijos gynybos ministerija gali tiekti „reikiamą įrangą, ginklus ir šaudmenis“, siekiant „tolesnės integracijos į Rusijos kovinius dalinius“.
Dokumente priduriama, kad „yra didelė tikimybė“, jog Šiaurės Korėjos kariai dalyvaus koviniuose veiksmuose Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje, „kad sustiprintų Rusijos kontingentą, įskaitant didelio masto puolamąsias operacijas“.
Vertinime taip pat teigiama, kad yra požymių, jog Rusijos kariniai orlaiviai pertvarkomi personalui gabenti, o tai rodo, kad dešimčių tūkstančių užsienio karių perkėlimas per Rusijos Sibirą, kuris turi bendrą sieną su Šiaurės Korėja jos tolimuosiuose pietvakariuose, yra didžiulė užduotis.
Galimas pasirengimas naujam dislokavimui, įskaitant laivo, susijusio su praėjusių metų dislokavimu, atvykimą į Rusijos uostą ir krovininių lėktuvų atvykimą į Šiaurės Korėjos Sunano oro uostą, buvo pastebėtas CNN gautose palydovinėse nuotraukose.
Kyjivas sako bandantis išsiaiškinti JAV sprendimą stabdyti kai kurios ginkluotės siuntimą
Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad bando gauti konkrečios informacijos iš Vašingtono apie Baltųjų rūmų pranešimą, kad Jungtinės Valstijos sustabdys kai kurių ginklų tiekimą Ukrainai.
„Aiškinamės situaciją. Manau, kad artimiausiomis dienomis viskas bus išsiaiškinta“, – žurnalistams sakė prezidento padėjėjas Dmytro Lytvynas, netrukus po to, kai Kyjivas išsikvietė JAV diplomatą, kad pabrėžtų „lemiamą amerikiečių karinių tiekimų svarbą“ ginantis nuo Rusijos invazijos.
Ukraina išsikvietė JAV diplomatą ir įspėjo, kad pagalbos vėlavimas paskatins Rusiją
Ukraina trečiadienį iškvietė JAV ambasados Kyjive vadovo pavaduotoją į susitikimą ir perspėjo jį, kad bet koks JAV karinės pagalbos Ukrainai vėlavimas „paskatintų“ Rusiją, pranešė užsienio reikalų ministerija.
„Johnas Ginkelis buvo pakviestas į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją (…) Ukrainos pusė pabrėžė, kad bet koks vėlavimas ar delsimas paremti Ukrainos gynybos pajėgumus tik paskatintų agresorių tęsti karą“, – pareiškime teigė ministerija.
Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad stabdo kai kurių svarbių ginkluotės siuntų, pažadėtų valdant prezidento Joe Bideno administracijai, pristatymą Rusijos užpultai Ukrainai.
„Šis sprendimas buvo priimtas siekiant teikti pirmenybę Amerikos interesams po to, kai DOD (Gynybos departamentas) peržiūrėjo mūsų šalies karinę paramą ir pagalbą kitoms pasaulio šalims“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniame laiške sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorės pavaduotoja Anna Kelly.
Pentagono peržiūros metu nustatyta, kad kai kurių anksčiau pažadėtų šaudmenų atsargos tapo pernelyg mažos ir kad kai kurios numatytos siuntos dabar nebus išsiųstos, pareiškė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV pareigūnas, informavo žurnalas „Politico“, kuris pirmasis pranešė apie karinės pagalbos stabdymą.
„Jungtinių Valstijų Ginkluotųjų pajėgų stiprumas išlieka neabejotinas – paklauskite Irano“, – teigė A. Kelly, omenyje turėdama pastarojo meto JAV bombardavimą ir raketų smūgius, nukreiptus prieš Islamo Respublikos branduolinius objektus.
„Politico“ ir kitos JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad tarp sulaikytų prekių – „Patriot“ oro gynybos sistemoms skirtos raketos, preciziško tikslumo artilerija ir raketos „Hellfire“.
Kremlius: mažiau ginklų Ukrainai padės greičiau užbaigti karą
Kremlius trečiadienį palankiai įvertino Jungtinių Valstijų sprendimą sustabdyti kai kurias ginklų siuntas į Ukrainą, sakydamas, esą ginklų srauto į Kyjivą sumažinimas padės greičiau užbaigti konfliktą.
„Bet kuriuo atveju, kuo mažiau ginklų bus tiekiama Ukrainai, tuo arčiau bus specialiosios karinės operacijos pabaiga“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pavartodamas Rusijos terminą daugiau kaip trejus metus trunkančiam puolimui pavadinti.
Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad stabdo kai kurias svarbias ginklų siuntas Ukrainai, kurias Joe Bideno administracija buvo pažadėjusi skirti Kyjivo kovai su Rusijos invazija.
Pentagonas patikrino, kad kai kurių anksčiau pažadėtų šaudmenų atsargos tapo per mažos ir kad kai kurios planuotos siuntos nebus išsiųstos, sakė vienas JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, rašo leidinys „Politico“, kuris pirmasis pranešė apie karinės pagalbos sustabdymą.
Po JAV sprendimo – nusivylimas Ukrainoje: „Be amerikietiškų šaudmenų mums bus sunku“
Vašingtonui paskelbus, kad sustabdys kai kurias ginkluotės siuntas, aukšto rango šaltinis Ukrainos kariuomenėje sako, kad šalis sunkiai apsigintų nuo puolančių Rusijos pajėgų be JAV pagalbos.
„Dabar esame labai priklausomi nuo amerikietiškų ginklų tiekimo, nors Europa daro viską, ką gali, tačiau be amerikietiškų šaudmenų mums bus sunku“, – trečiadienį sakė šaltinis naujienų agentūrai AFP.
Lukašenka pratrūko prieš Baltijos šalis: jūs – kitas poligonas po Ukrainos
Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka pagrasino Baltijos valstybėms ir Lenkijai, kad jos išnyks iš pasaulio žemėlapio, jei tęs dabartinę politiką, pranešė internetinis leidinys „Pozirk“.
Per iškilmingą susitikimą Nepriklausomybės dienos proga liepos 1 d. A. Lukašenka sakė, kad Lietuva ir Lenkija uoliai ginkluojasi.
„Lenkijos vyriausybė visame pasaulyje perka karinę įrangą. Visos išlaidos – savo piliečių mokesčių ir paskolų, teikiamų amerikiečių arba jų nurodymu, sąskaita. Skuba į naujas karines sąjungas, kurios iš esmės yra mums priešiškos“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Jis pabrėžė, kad Prancūzija ir Lenkija pasirašė sutartį, numatančią glaudų bendradarbiavimą karinėje srityje. Tokią pačią sutartį Lenkija artimiausiu metu planuoja sudaryti su Didžiąja Britanija, taigi su dviem branduolinėmis valstybėmis.
„Niekas nenori prisiminti, kuo baigėsi „hitlerinės Europos Sąjungos“, kaip dabar madinga sakyti, žygis į Rytus", – pridūrė A. Lukašenka.
NYT: Trumpo atsitraukimas nuo sankcijų padeda Putinui kariauti
Nuo sausio mėnesio, kai Donaldas Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, JAV neskelbė jokių naujų sankcijų Rusijai, susijusių su plataus masto invazija į Ukrainą. Kai kuriais atvejais administracija sušvelnino apribojimus. O be naujų, analitikų teigimu, esamos priemonės praranda savo galią, rašo „New York Times“.
Leidinys rašo, kad duomenys rodo, jog dabar yra galimybė naujoms fiktyvioms įmonėms pervesti lėšas į Rusiją bei tiekti Kremliui svarbias prekes, kaip kompiuterių lustus ir karinę įrangą.
„D. Trumpo požiūris į ekonominę politiką – daryti spaudimą, įgyti įtakos ir stengtis sudaryti kuo geresnį sandorį. Dėl kažkokių priežasčių, kalbant apie Rusiją, jis nenori turėti jokių svertų V. Putinui“, – sakė Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Edwardas Fishmanas.
Analitikai mano, kad nesiėmus naujų sankcijų, esamos priemonės praras savo veiksmingumą.
Leidinys, peržiūrėjęs ataskaitas, internetinius sąrašus ir įmonių dokumentus nustatė, kad daugiau kaip 130 žemyninės Kinijos ir Honkongo įmonių skelbia parduodančios kompiuterių lustus Rusijai. Nė vienai iš šių bendrovių nebuvo pritaikytos sankcijos.
Staigus JAV posūkis sankcijų klausimu pabrėžia D. Trumpo požiūrį į Rusiją – atsisakyti konfrontuoti su V. Putinu nepaisant karo veiksmų eskalavimo.
Nuo metų pradžios Rusija suintensyvino savo kampaniją Ukrainoje, surengdama dronų ir raketų atakas, per kurias žuvo dešimtys žmonių ir buvo padaryta didelė žala civilinei infrastruktūrai. Analitikai teigia, kad Kremlius greitai pasinaudojo didėjančiu JAV atsitraukimu, kad padidintų savo pranašumą mūšio lauke.
Vokietija sugriežtino kovos su Rusijos „šešėliniu laivynu“ priemones
Kovodama su Rusijos „šešėliniu laivynu“ Baltijos jūroje Vokietija nuo liepos 1-osios pradėjo reikalauti, kad per jos teritorinius vandenis plaukiantys tanklaiviai būtų apdrausti nuo galimos žalos dėl naftos išsiliejimo, trečiadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
Toks reikalavimas bus taikomas tanklaiviams, plaukiojantiems į rytus nuo Fėmarno salos. Jei bus nustatyti pažeidimai, laivams bus pritaikyti ribojimai - nuo sustiprintos stebėsenos iki įtraukimo į sankcijų sąrašą, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.
Šiuo metu Europos Sąjungos ribojamosios priemonės taikomos 342 Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivams.
Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministro Johanno Wadephulo (Johano Vadefulo), naujos kontrolės priemonės sustiprins Vokietijos koordinavimą su partneriais regione.
„Mūsų tikslas yra visiškai aiškus – didiname spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“ ir saugome Baltijos jūros ekosistemą“, – pabrėžė Vokietijos ministras.
Ukrainos oro gynyba sunaikino 79 iš 114 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 79 iš 114 Rusijos bepiločių orlaivių, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Nuo antradienio, liepos 1 d., 21 val. rusai puolė Ukrainą pasitelkdami keturias valdomas priešlėktuvines raketas S-300, paleistas iš Kursko srities, ir 114 „Shahed“ tipo smogiamųjų bepiločių orlaivių bei įvairaus tipo imitacinių bepiločių, paleistų iš Briansko, Šatalovo, Kursko, Milerovo ir Primorsko Achtarsko krypčių.
Iki trečiadienio, liepos 2 d., 9 val. oro gynybos pajėgos Šiaurės, Rytų ir Pietų Ukrainoje sunaikino 79 bepiločius orlaivius. 40 buvo numušti ugnimi, o 39 buvo prarasti/nuslopinti pasitelkiant elektroninę karybą. Bepiločių orlaivių pataikymai fiksuoti 14-oje vietų, o dviejose vietose fiksuoti sudužimai.
„Taikiniu tampa viskas, kas juda“: NYT – apie situaciją Rytų Ukrainoje
Net ir toli nuo fronto linijos viskas, kas juda Rytų Ukrainoje, yra taikinys. Per vasaros puolimą Rusija vis dažniau naudojo visų rūšių dronus, kad įgytų Ukrainos teritorijos kontrolę, rašo „The New York Times“ (NYT).
„Atakuojami bepiločių lėktuvų, Ukrainos kariai stengiasi išlaikyti tiekimo linijas aplink Kostantynivkos, Pokrovsko ir Kupjansko miestus. Dar didesnis pavojus gresia namuose likusiems civiliams ir juos evakuoti bandančioms humanitarinėms organizacijoms. Kai kurie Rusijos bepiločiai orlaiviai gali pataikyti į taikinius iki 38 kilometrų atstumu“, – rašoma straipsnyje.
Pasak 28-osios atskirosios mechanizuotosios brigados atstovo spaudai Jevheno Alchimovo, judėjimas į pozicijas ir iš jų šiuo metu kelia didžiausią pavojų jo brigados kariams. Jis pabrėžė, kad pavojingiau darosi naktį, nes dauguma rusiškų dronų turi termovizorines kameras.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 110 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 2 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 022 090 karių, įskaitant dar 1 110 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nuo visapusiškos invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 10 985 Rusijos tankus (+2), 22 931 šarvuotąją kovos mašiną (+3), 29 794 artilerijos sistemas (+40), 1 427 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 1 191 oro gynybos sistemą (+1) ir 3 436 kruizines raketas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 420 lėktuvų, 340 sraigtasparnių, 43 013 bepiločių orlaivių (+73), 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 53 786 automobilių (+90) ir 3 921 specialiosios technikos vieneto.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Per Rusijos smūgį Ukrainos Charkivo srityje žuvo žmogus
Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką Ukrainos Charkivo srityje žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius.
Per smūgius pataikyta į ūkį Borivskės kaime, dėl to užsidegė sandėliai ir transporto priemonės, tinkle „Telegram“ parašė Charkivo gubernatorius Olegas Synegubovas. „Deja, vienas žmogus žuvo, o vienas buvo sužeistas“, – sakė jis.
Rusijos apšaudymo taikiniu dar tapo kitas ūkis Voloska Balaklijos kaime, užsiliepsnojo sandėlis, tačiau aukų nebuvo, pridūrė O. Synegubovas.
Per Rusijos ataką Charkivo miesto Novobavarskio rajone žmonės nenukentėjo, „Telegram“ kanale parašė meras Igoris Terechovas.
Tuo metu Ukrainos kariuomenė informavo, kad Rusijos vakarinėje Saratovo srityje smogė į naftos perdirbimo gamyklą. Pasak jos, Maskva naudojasi šia gamykla, kad „aprūpintų Rusijos karinius dalinius kuru ir tepalais“.
Rusijos valdžia kol kas nepatvirtino informacijos apie šią ataką.
Praėjus daugiau kaip trejiems metams po Rusijos invazijos į kaimyninę šalį 2022 m. vasario mėnesį, Ukrainoje tęsiasi mūšiai, o pastangos susitarti dėl paliaubų įstrigo.
JAV stabdo svarbias ginklų siuntas Ukrainai
Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad stabdo kai kurias svarbias ginklų siuntas Ukrainai, kurias Joe Bideno administracija buvo pažadėjusi skirti Kyjivo kovai su Rusijos invazija.
Šaudmenų ir kitos karinės pagalbos, įskaitant oro gynybos sistemas, tiekimo sustabdymas greičiausiai bus didelis smūgis Ukrainai, kuri kovoja su didžiausiomis Rusijos raketų ir dronų atakomis per ilgiau kaip trejus metus trunkantį plataus masto karą.
„Šis sprendimas buvo priimtas siekiant pirmiausia atsižvelgti į Amerikos interesus po to, kai Gynybos departamentas peržiūrėjo mūsų šalies karinę paramą ir pagalbą kitoms pasaulio šalims“, – naujienų agentūrai AFP sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus pavaduotoja Anna Kelly.
Karinės pagalbos sumažinimas rodo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris ragino Rusiją ir Ukrainą paspartinti įstrigusias taikos derybas, galbūt pakeitė savo prioritetus.
Respublikonas perėjo prie didesnio vaidmens organizuojant galimas paliaubas Gazos Ruože ir mažinant įtampą tarp Irano ir Izraelio po 12 dienų trukusio mirtino konflikto tarp aršių priešų.
Pentagonas patikrino, kad kai kurių anksčiau pažadėtų šaudmenų atsargos tapo per mažos ir kad kai kurios planuotos siuntos nebus išsiųstos, sakė vienas JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, rašo leidinys „Politico“, kuris pirmasis pranešė apie karinės pagalbos sustabdymą.
„Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotųjų pajėgų galia neabejojama – paklauskite Irano“, – sakė A. Kelly, turėdama omenyje neseniai įvykdytus JAV bombardavimus ir raketų smūgius prieš iraniečių branduolinius objektus.
„Politico“ ir kitos JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad tarp sulaikytų prekių yra raketos, skirtos oro gynybos sistemoms „Patriot“, precizinė artilerija ir raketos „Hellfire“.
Praėjusią savaitę Nyderlanduose vykusiame NATO viršūnių susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su D. Trumpu ir, atrodo, sulaukė migloto JAV vadovo atsakymo į prašymą suteikti oro gynybos sistemų „Patriot“.
„Mes pažiūrėsime, ar galėsime keletą jų atsiųsti“, – sakė D. Trumpas apie raketas, kurių Kyjivui itin reikia, kad atremtų Rusijos atakas.
„Jų labai sunku gauti“, – pridūrė D. Trumpas.
AFP paprašytas pakomentuoti siuntų Ukrainai sustabdymą ir jo priežastis, Pentagonas tiesiogiai neatsakė.
Tačiau jo vyriausiasis atstovas spaudai Seanas Parnellas sakė, kad „Amerikos kariuomenė dar niekada nebuvo labiau pasirengusi ir pajėgesnė dėl prezidento Trumpo ir sekretoriaus (Pete'o) Hegsetho vadovavimo“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu senas pirdyla Trampas Japonijos premjerą pavadino ''ponas Japonija''(mr japan) pirdyla nebeturi net 5 sekundžių rasti google Japonijos premjero pavardę. Senio smegeninė seniai jau bulvių košė. Taip pat JAV patvirtino ''big beautiful bill'' įstatymą kuriame oligarchai dar labiau klestės o mužikai grauš sausą duoną.
Slava Ukraini, Šalom Izrael, smert kacapam!
Įvardijo, kiek laiko turi Ukraina: po JAV sprendimo perspėja apie pavojų mūšio lauke
Ukrainai raketų atsargų atremti Rusijos atakoms užteks iki vasaros pabaigos, skaičiuoja Vokietijos politologas, profesorius Carlo Masala. Anot jo, po to situacija gali tapti kritiška.
Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad stabdo kai kurias svarbias ginklų siuntas Ukrainai, kurias Joe Bideno administracija buvo pažadėjusi skirti Kyjivo kovai su Rusijos invazija.
„Šis sprendimas buvo priimtas siekiant pirmiausia atsižvelgti į Amerikos interesus po to, kai Gynybos departamentas peržiūrėjo mūsų šalies karinę paramą ir pagalbą kitoms pasaulio šalims“, – naujienų agentūrai AFP sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus pavaduotoja Anna Kelly.
„Bild“ sako, kad be kita ko ypatingai dramatiškas yra PAC-3 raketų tiekimo sustabdymas, rašo UNIAN. Šiuo metu tai vienintelės raketos, kuriomis galima perimti Rusijos balistines raketas.
Valdomų daugkartinio paleidimo raketų sistemų šaudmenų trūkumas taip pat kelia grėsmę. Kyla rizika, kad be šaudmenų HIMARS sistemos netrukus taps praktiškai nenaudojamos.
Skaudus smūgis Kyjivui bus ir raketų AIM-7, skirtų naikintuvams F-16, tiekimo sustabdymas. Be jų Ukraina, rašo „Bild“, praras pagrindinę priemonę kovai su Rusijos „Shahed“, kurie kasdien terorizuoja jos civilius.
„Gali atsirasti kritinė spraga, kol Europa nebandys jos kažkaip užpildyti“, – perspėja C. Masala.