Svarbiausi įvykiai:
22:37 | Vokietijoje – siekis ukrainiečiams panaikinti išmokas
Ukrainiečių pabėgėliams Vokietijoje turėtų būti panaikintos socialinės išmokos, o jų prašymai turėtų būti nagrinėjami per prieglobsčio sistemą, tvirtina keli vadovaujantys šalies politikai, argumentuodami, kad dabartinė padėtis tampa „sunkiai suprantama“ rinkėjams.
Anot jų, Vokietija yra pernelyg patraukli Ukrainos piliečiams, nes moka jiems daugiau nei kaimyninės šalys, praneša „The Guardian“.
Nuo 2022 m. vasario mėnesio Vokietijoje prieglobstį rado apie 1,1 mln. ukrainiečių. Šiuo metu jie turi teisę gauti 563 eurų per mėnesį socialinę išmoką.
Vokietijos valstybė taip pat padengia tokias išlaidas kaip nuoma, šildymas ir sveikatos priežiūra.
Finansų ministerijos duomenimis, per šiuos metus Vokietijos valstybė ukrainiečiams finansuoti sumokės nuo 5,5 mlrd. iki 6 mlrd. eurų.
„Visai įmanoma, kad Vokietijoje, priešingai nei kitose kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, ypač daug ukrainiečių gyvena dėl to, kad mes turime tokias dideles socialines išmokas, kurių niekas kitas Europoje neturi“, – kalbėjo Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemės vidaus reikalų ministras Thomas Stroblas.
Kritikai kaltina konservatyviųjų krikščionių demokratų partijos narį T. Stroblą ir kitus šios idėjos šalininkus populizmu prieš svarbius rinkimus trijose rytinėse Vokietijos žemėse, kur kraštutinių dešiniųjų populistinė „Alternatyva Vokietijai“, kaip tikimasi, pasieks didelių laimėjimų.
22:18 | Ukraina teigia, kad netrukus pasirašys saugumo susitarimą su ES
Ukraina trečiadienį pranešė, kad netrukus pasirašys saugumo susitarimą su Europos Sąjunga.
Tai būtų naujausias iš daugelio susitarimų, kurie, kaip tikisi su Rusijos invazija kovojanti Ukraina, užtikrins karinę pagalbą ne vieniems metams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pasveikino ir beprecedenčiu pavadino 10 metų saugumo susitarimą su JAV. Pasak ukrainiečių lyderio, šis susitarimas yra tiltas į Ukrainos narystę NATO.
Ukrainos žiniasklaida teigia, kad Kyjivas jau pasirašė saugumo susitarimus su 17 šalių, įskaitant ES valstybes nares, ir derasi dėl susitarimų su dar 10 valstybių.
„Ukrainos ir ES derybų grupės baigė rengti saugumo sutarties tekstą ir susitarė ją pasirašyti artimiausiu metu“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pareiškime.
Saugumo susitarimai sudaromi sunkiu Ukrainai metu. Ukrainiečių pajėgoms, trūkstanti ginklų ir personalo, sunkiai sekasi išlaikyti fronto liniją šalies rytuose ir pietuose bei atremti rusų atakas.
22:00 | Ukraina atsisveikino su karinių oro pajėgų asu, vienu iš „Kyjivo vaiduoklių“
Auksiniai Šv. arkangelo Mykolo vienuolyno kupolai atsispindėjo blizgiame karsto paviršiuje, kai naikintuvo piloto pulkininko leitenanto Valentyno Korenčuko – vieno iš legendinių „Kyjivo vaiduoklių“ – bendražygiai nešė jo palaikus į amžinojo poilsio vietą.
Laidotuvių dalyviai verkė išnešant iš katedros karstą su ant viršaus padėta oro pajėgų pulkininko kepure.
Vežant karstą Ukrainos sostinės gatvėmis į Maidano aikštę, palei maršrutą susirinkę žmonės klaupdavosi.
V. Korenčukas, kariuomenėje vadintas „Bitininku“, 40-ojoje taktinės aviacijos brigadoje pilotavo sovietinių laikų naikintuvą MiG-29.
Oro pajėgų pareiškime, kuriuo šią savaitę patvirtinta, kad asas žuvo mūšio metu, jis vadinamas geriausiu šalies pilotu.
Nuo pat pirmos Rusijos invazijos dienos skraidęs V. Korenčukas numušė keliolika taikinių, įskaitant rusų bombonešį, nurodė oro pajėgos.
Daugelis antradienio laidotuvių dalyvių ant rankovių buvo prisisiuvę ženklus su balta kaukole juodame fone – „Kyjivo vaiduoklio“ legendos simbolį.
V. Korenčukas buvo palaidotas karių kapinėse Kyjive.
21:27 | Kinija po Blinkeno komentaro apie karą Ukrainoje kaltina JAV skleidžiant dezinformaciją
Kinija trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas „melagingos informacijos skleidimu“ po JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno komentaro, kad Kinijos parama Rusijos gynybos pramonei turi liautis.
Kinija teikia itin svarbią paramą, kuri leidžia „Rusijai išlaikyti gynybos pramonės bazę, finansuoti karo mašiną ir tęsti karą. Todėl tai ilgiau tęstis nebegali“, antradienį bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė A. Blinkenas.
Kinija tvirtina, kad yra neutrali karo Ukrainoje ir teigia, kad nesiunčia mirtinos pagalbos nė vienai iš konflikto pusių – kitaip nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės.
„Ryžtingai nepritariame Jungtinių Valstijų skleidžiamai melagingai informacijai, nepagrįstai jokiais įrodymais, ir kaltės suvertimui Kinijai“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
„Kalbant apie krizę Ukrainoje, Kinija niekada nepylė alyvos į ugnį ir nesiekė pasipelnyti iš susidariusios situacijos, ji visada siekė taikos derybų“, – teigė jis.
„Kinija netiekia ginklų nė vienai kariaujančiai šaliai, griežtai kontroliuoja bendrų civilinių ir karinių prekių eksportą ir sulaukia didelių tarptautinės bendruomenės pagyrų“, – pridūrė Lin Jianas.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė. Visgi Pekinas atmeta Vakarų šalių teiginius, kad šis remia Maskvos karo veiksmus.
Kinija taip pat tapo Rusijos ekonominio gelbėjimosi ratu, nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiai išaugus dvišalei prekybai.
J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją sakė, kad Kinija susidurs su pasekmėmis, jei ji ir toliau rems Rusiją.
„Kinija negali remti abiejų pusių. Ji negali toliau palaikyti normalių prekybos santykių su Europos šalimis ir tuo pačiu metu kurstyti didžiausio karo, kokį matėme Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – teigė J. Stoltenbergas.
Praėjusią savaitę Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Kinija siunčia į Rusiją dvejopo naudojimo medžiagas, įskaitant ginklų komponentus, padedančias Maskvai kariauti Ukrainoje.
Kinija nedalyvavo savaitgalį Šveicarijoje vykusiame taikos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame buvo dar kartą patvirtinti Kyjivo reikalavimai Rusijai palikti Ukrainos teritoriją, kad būtų sudaryta taika.
20:45 | Rusija ketina stabdyti savo narystę ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje
Rusija ketina stabdyti savo narystę ESBO Generalinėje Asamblėjoje ir mokėjimus šiai institucijai. Rusijos Federacijos Tarybos vadovė Valentina Matvijenko trečiadienį sakė, kad kartu su Valstybės Dūma rengiamas atitinkamas sprendimas.
ESBO Parlamentinė Asamblėja yra priešiška Rusijai, jai vienašališkai daro įtaką Ukraina, kalbėjo V. Matvijenko.
Maskva mėgino išvengti šio žingsnio, tęsė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė. Tačiau Rumunija, rengianti ESBO Parlamentinės Asamblėjos metinį susitikimą, neseniai atsisakė išduoti vizas Rusijos delegacijai, kad ji galėtų dalyvauti posėdžiuose. Taip peržengta riba, pažymėjo Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino patikėtinė. Rusija esą nebesirengia to toleruoti. Anot V. Matvijenko, organizacija dėl to pralaimi, nes saugumo Europoje klausimai negali būti diskutuojami be Rusijos.
Federacijos Tarybos Užsienio reikalų komiteto vadovas Grigorijus Karasinas prieš tai kritikavo, kad Rumunija dėl Maskvos karo prieš Ukrainą nė vienam Rusijos delegacijos nariui neišdavė vizos. 31-oji ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesija birželio 29-liepos 3 dienomis vyks Bukarešte.
Pernai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dalyvavo ESBO užsienio reikalų ministrų susitikime Skopjėje Šiaurės Makedonijoje ir savo dalyvavimą išnaudojo organizacijos kritikai.
19:30 | NYT: karas Ukrainoje užsitęsė, todėl Rusija ėmėsi desperatiško žingsnio
Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas pradėjo dviejų dienų vizitą į Šiaurės Korėją, kur susitiks su vienu iš pagrindinių ginklų, skirtų karui Ukrainoje, tiekėjų. Kaip rašo „The New York Times“, karas užsitęsė, todėl Rusijai labai reikia įprastinės ginkluotės, įskaitant artilerijos sviedinius, kuriuos galėtų tiekti Šiaurės Korėja.
Kas žinoma apie ankstesnius ginklų perdavimus?
Jungtinės Valstijos pirmą kartą apkaltino Šiaurės Korėją pardavus artilerijos sviedinius Rusijai 2022 m. rugsėjį, praėjus septyniems mėnesiams nuo karo pradžios. Šiaurės Korėja visus šiuos kaltinimus iki šiol neigia.
Praėjusių metų rugpjūtį Baltieji rūmai dar kartą perspėjo, kad V. Putinas ir diktatorius Kim Jong Unas derasi dėl ginklų. Rugsėjį Kim apsilankė pas Putiną. Vos po kelių savaičių JAV pareigūnai pareiškė, kad Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė daugiau kaip 1000 konteinerių su ginklais, kurie turėjo būti panaudoti kare prieš Ukrainą. Iki kovo mėnesio Rusijai buvo išsiųsta apie 7000 konteinerių su ginklais, teigė pareigūnai.
Tiek Maskva, tiek Pchenjanas neigia prekybą ginklais, kurią draudžia Šiaurės Korėjai įvestos JT sankcijos.
Vizito Šiaurės Korėjoje išvakarėse V. Putinas paskelbė straipsnį, kuriame padėkojo diktatoriui už paramą Rusijai kare ir pareiškė, kad jie yra pasirengę „glaudžiai bendradarbiauti, kad tarptautiniai santykiai taptų demokratiškesni ir stabilesni“.
19:15 | Kyjivas: Šiaurės Korėja padeda Rusijai vykdyti civilių „masines žudynes“
Vyresnysis Ukrainos prezidento padėjėjas trečiadienį pasakė, kad Šiaurės Korėja padeda Rusijai žudyti civilius ukrainiečius ir paragino šias abi šalis labiau izoliuoti nuo tarptautinės bendruomenės.
„Nėra jokių abejonių, kad Šiaurės Korėja šiandien aktyviai bendradarbiauja su Rusija karinėje sferoje ir sąmoningai teikia išteklius masinėms ukrainiečių žudynėms“, – naujienų agentūrai sakė prezidento padėjėjas Mychailo Podolyakas.
18:37 | Žvalgyba: Rusija išvedė savo karius iš pasienio su Suomija
Rusija į Ukrainą perkėlė didžiąją dalį savo karių ir įrangos, anksčiau sutelktos pasienyje su Suomija. Nepaisant Rusijos grasinimų trečiuoju pasauliniu karu, prie Suomijos esančios karinės bazės šiuo metu yra tuštesnės nei prieš metus, praneša leidinys „Yle“, remdamasis žvalgybos šaltiniu.
Leidinyje paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti tuščios bazės, kuriose buvo dislokuota Rusijos karinė įranga. Be to, skelbiama, kad Maskva į karą Ukrainoje perkėlė 80 proc. savo personalo.
Neįvardytas Suomijos žvalgybos pareigūnas „Yle“ teigė, kad Rusija savo kariuomenę ir techniką „krauna“ ne tik prie Suomijos sienos, bet ir visoje šalyje, išskyrus Maskvos regioną. Vis dėlto didžiausi pokyčiai įvyko Petrovskio bazėje, kur gegužės mėn. buvo pastatyta nauja įrangos patalpa.
17:15 | Ukraina teigia, kad netrukus pasirašys saugumo susitarimą su ES
Ukraina trečiadienį pranešė, kad netrukus pasirašys saugumo susitarimą su Europos Sąjunga.
Tai būtų naujausias iš daugelio susitarimų, kurie, kaip tikisi su Rusijos invazija kovojanti Ukraina, užtikrins karinę pagalbą ne vieniems metams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pasveikino ir beprecedenčiu pavadino 10 metų saugumo susitarimą su JAV. Pasak ukrainiečių lyderio, šis susitarimas yra tiltas į Ukrainos narystę NATO.
Ukrainos žiniasklaida teigia, kad Kyjivas jau pasirašė saugumo susitarimus su 17 šalių, įskaitant ES valstybes nares, ir derasi dėl susitarimų su dar 10 valstybių.
„Ukrainos ir ES derybų grupės baigė rengti saugumo sutarties tekstą ir susitarė ją pasirašyti artimiausiu metu“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pareiškime.
Saugumo susitarimai sudaromi sunkiu Ukrainai metu. Ukrainiečių pajėgoms, trūkstanti ginklų ir personalo, sunkiai sekasi išlaikyti fronto liniją šalies rytuose ir pietuose bei atremti rusų atakas.
16:26 | Kyjivas: Rusija po „tylos“ ėmė intensyviau pulti vieną pafrontės miestą
Rusų pajėgos ėmė rengti intensyvesnes atakas netoli Torecko – pafrontės miesto rytų Ukrainoje, kuriame pastaraisiais kovų mėnesiais buvo santykinai ramu, trečiadienį pranešė oficialūs asmenys ir naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Priešui karių ir ginklų skaičiumi nusileidžiančioms ukrainiečių pajėgoms sunkiai sekėsi išlaikyti fronto liniją rytiniame Donecko regione, kuris, anot Kremliaus, priklauso Rusijai.
Per antradienį vakare surengtą spaudos konferenciją Ukrainos kariuomenės atstovai sakė, kad Rusija pradėjo „intensyviau“ pulti Torecko apylinkes ir „vienu metu pradėjo penkias puolimo operacijas“, kurių taikiniu yra netoli miesto esantys kaimai ir gyvenvietės.
Kariuomenės analitikai pranešė, kad rusai pasistūmėjo pirmyn link Torecko, kuriame iki karo gyveno maždaug 32 000 žmonių.
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį taip pat pranešė, kad jos pajėgos „pagerino“ savo pozicijas netoli Torecko.
Maskvos kariuomenė pastaraisiais mėnesiais perėmė iniciatyvą mūšio lauke į savo rankas ir pasistūmėjo pirmyn į šiaurę ir į pietus nuo Torecko, tačiau fronto linija netoli šio kalnakasių miesto iš esmės išliko santykinai stabili.
Ukrainos kariuomenės teigimu, intensyvesnės rusų atakos prasidėjo „po ilgesnį laiką trukusios tylos“.
15:33 | Partizanai: okupantai rengiasi Ukrainos karių išsilaipinimui Kryme
Rusų kariuomenė laikinai okupuotame Kryme rengiasi Ukrainos karių desantui.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė partizaninis judėjimas „ATEŠ“.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos rengiasi Ukrainos karių išsilaipinimui Kryme. Vienas judėjimo „ATEŠ“ agentas atliko Jevpatorijos žvalgybą ir aptiko naujų ugnies taškų, kurių skaičius yra ženkliai išaugęs. Be to, aktyviai modernizuojamos ir stiprinamos senos pozicijos, o tai savo ruožtu reiškia, kad rusų ginkluotosios pajėgos šiame fronte rengiasi blogiausiam scenarijui“, – teigiama partizanų pranešime.
Pastebėtina, kad rusų 68-ojo atskirojo jūrų inžinierių būrio kariai, dalyvaujantys įrenginėjant įtvirtinimus ir rezervines pozicijas, vis dažniau kalba apie tai, kad pusiasalyje Ukraina gali naudoti naikintuvus „F-16“ ir raketas.
Pranešama, kad partizanai Kryme pastebėjo aktyvų rusų karių judėjimą.
14:53 | Ukrainiečiai per dieną sunaikino tris rusų laivus
Per pastarąją parą Ukrainos karinės jūrų pajėgos sunaikino tris rusų laivus, praneša pajėgų atstovas Dmytro Pletenčiukas, rašo „RBK-Ukraina“.
„Mūsų tradicinė rubrika „kiek laivų nuskendo vakar“ šį kartą sustoja ties skaičiumi 3“, – sakė jis.
Be to, pasak D. Pletenčiuko, Ukrainos gynybos pajėgos Ukrainos pietuose sunaikino 11 Rusijos kovos mašinų.
Ukraina skaičiuoja, kad nuo visiškos invazijos pradžios Rusija jau neteko daugiau kaip 529 000 karių ir tūkstančių vienetų technikos.
14:09 | Ukraina: per Rusijos išpuolius apgadinta energetikos objektų
Rusija praėjusią naktį į Vakarų Ukrainą paleido keliolika atakos dronų ir padarė žalos energetikos objektams netoli sienos ir šalies centre, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Pareigūnai anksčiau paskelbė, kad visą dieną įvairiose vietose bus nutrauktas elektros tiekimas, siekiant sumažinti spaudimą elektros tinklui po pražūtingų Rusijos atakų prieš Ukrainos elektrines.
„Naktį priešas atakavo energetikos objektą centriniame regione. Buvo apgadinta dalis įrangos“, – teigė Energetikos ministerija. Ji pridūrė, kad į įvykio vietą buvo iškviesta policija ir gelbėjimo tarnybos.
13:28 | Ukraina nustatė rusų nukirsdinto belaisvio tapatybę
Ukrainos teisėsaugininkai nustatė Ukrainos kario, kuriam rusai nukirto galvą, tapatybę.
Generalinis prokuroras Andrijus Kostinas feisbuke paskelbė, kad atliekant tyrimą dėl žiauraus Ukrainos gynėjo nužudymo Donecko srityje, apie kurį buvo pranešta vakar, nužudytojo tapatybė buvo nustatyta, bet jis kol kas negali įvardyti kario, nes laukiama galutinio patvirtinimo.
13:00 | „Taip, mes pralaimime šį karą“ – Ukrainos brigados vadas įvertino valdžios klaidas
Ukrainos valdžios institucijos turėtų pakeisti požiūrį į mobilizaciją, ir tada kariuomenė neturės problemų verbuojant naujus žmones. Jei tai nebus padaryta, regionai ir toliau bus prarandami, žmonės žus, o Ukrainai kils pavojus pralaimėti karą. Taip interviu leidiniui „Ukrainska Pravda“ sakė Ukrainos atskirosios šturmo brigados 3-iojo bataliono vadas Dmytro Kucharčiukas.
12:04 | NATO nerimauja dėl šių Putino veiksmų: keturios šalys siekia Vakarų pralaimėjimo
Per bendrą spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Vašingtone NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas yra susirūpinęs dėl pagalbos, kurią Rusija gali suteikti Šiaurės Korėjos raketų ir branduolinei programai.
Aljanso vadovo teigimu, Rusijos karą Ukrainoje remia Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas, kurie nori Vakarų sąjungininkų pralaimėjimo.
„Mums, žinoma, taip pat kelia susirūpinimą galima parama, kurią Rusijos Federacija teikia Šiaurės Korėjai, kai kalbama apie jos raketų ir branduolinių programų rėmimą“, – sakė J. Stoltenbergas.
Jis atkreipė dėmesį į karinę paramą, kurią Rusija gauna iš Šiaurės Korėjos ir Irano, taip pat į tai, kaip Kinija remia Rusijos Federacijos karinę ekonomiką.
„(Kinijos Liaudies Respublika) negali toliau palaikyti normalių prekybos santykių su Europos šalimis ir tuo pat metu kurstyti didžiausią karą, kokį matėme Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad tam tikrame etape Pekinas turi pajausti pasekmes.
NATO generalinis sekretorius nurodė, kad dar per anksti kalbėti apie tai, kokios galėtų būti šios pasekmės, „tačiau tai turi būti klausimas, kurį turime išspręsti, nes tęsti tai, kas vyksta šiandien, nėra perspektyvus sprendimas“.
11:25 | Rusija sako laukianti JAV atsakymo į idėjas dėl apsikeitimo kaliniais
Rusija trečiadienį pareiškė laukianti Jungtinių Valstijų atsakymo į jos pasiūlymus dėl apsikeitimo kaliniais.
Pareiškimas pasirodė likus savaitei iki JAV leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovicho teismo Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu.
„Dabar spręsti Jungtinėms Valstijoms; mes laukiame, kol jie atsakys į jiems pateiktas idėjas“, – interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
10:52 | Putinas ir Kim Jong Unas sukirto rankomis: pasirašė strateginės partnerystės sutartį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas po trečiadienio derybų Pchenjane pasirašė strateginės partnerystės sutartį, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Lyderiai pasirašė „Visapusės strateginės partnerystės sutartį“, sakoma naujienų agentūros „RIA Novosti“ pranešime.
10:27 | Ukraina: Kyjive pašautas ir sunkiai sužeistas Kazachstano opozicijos veikėjas
Kyjive antradienį buvo pašautas ir sunkiai sužeistas daugiau kaip milijoną „YouTube“ prenumeratorių turintis Kazachstano opozicijos veikėjas ir žymus tinklaraštininkas.
2014 metais Ukrainoje prieglobstį gavęs Aydosas Sadykovas buvo užpultas netoli savo namų.
09:59 | Kim Jong Unas: Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykiai įžengia į naują erą
Pchenjano ir Maskvos santykiai įžengia į naują erą, o prezidento Vladimiro Putino vizitas dar labiau sustiprins ryšius, trečiadienį pareiškė Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas.
„Mūsų šalių santykiai įžengia į naują klestėjimo erą, kurios negalima lyginti net su praėjusio šimtmečio Korėjos ir sovietų santykių laikotarpiu“, – sakė jis. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.
Šiaurės Korėjos lyderis pridūrė, kad šis V. Putino vizitas dar labiau sustiprins Pchenjano ir Maskvos ryšius.
09:21 | „Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo“ – Ukrainos atsargos pulkininkas sako, kad dabar kartojame 1939-ųjų istoriją
„Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, norime mes to ar ne. Jaltos tarptautinių santykių sistema buvo sugriauta. Tad ar penktoji sistema brėžiama kitaip, be didžiulės pasaulinės konfrontacijos?“ – taip Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Petro Černykas.
Eksperto teigimu, viskas priklauso nuo to, kur konkrečiai vyks pagrindiniai mūšiai.
„Mano asmenine nuomone, dabar esame kažkur 1939 m. spalyje. Jei britai, prancūzai ir ypač amerikiečiai tada būtų tikrai parodę tikrą politinę valią, Hitleris galėjo būti uždusintas. 1938 m., 1936 m., 1936 m., 1923 m., kai naciai aiškiai parodė, kad išeis į areną. Jie to nepadarė. Aš tuo abejoju“, – tęsė P. Černykas.
Ekspertas pabrėžė, kad Trečiasis pasaulinis karas bus demokratijų ir tironijų kova dėl valdžios. Laimės tie, kurie geriausiai pasirengs.
08:55 | O. Synjehubovas: Vovčanske tebėra apie 50 civilių, žuvusiųjų skaičius gali siekti dešimtis
Vovčanske tebėra apie 50 gyventojų, o žuvusiųjų per apšaudymą ir Rusijos kareivių nužudytų žmonių skaičius gali siekti kelias dešimtis, interviu „Ukrinform“ sakė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Jo žodžiais, beveik visi gyventojai išvažiavo iš vyriausybės kontroliuojamos teritorijos. Nacionalinė policija vykdo vizitus iš namo į namą, bendradarbiaudama su kariškiais. „Labiau nerimaujame dėl okupacinių pajėgų kontroliuojamos teritorijos, nes ten tikrai yra žmonių, jie yra labai sudėtingoje padėtyje ir sąlygose, nes dėl įvairių priežasčių nepanoro laiku išvykti. (...) Visą informaciją turėsime tik po deokupacijos“, – sakė O. Synjehubovas.
Pasak jo, žuvusiųjų skaičius gali siekti kelias dešimtis, atsižvelgiant į miesto sunaikinimo laipsnį. Taip manyti verčia ir kariuomenės vaizdo įrašai, padaryti iš sraigtasparnių. Miesto daugiaaukščiai pastatai beveik visiškai sunaikinti.
08:24 | Rusija per socialinius tinklus verbuoja ukrainiečių vaikus, kad padegtų karines transporto priemones
Rusija verbuoja ukrainiečių vaikus padegti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų transporto priemones, siūlydama kelių tūkstančių dolerių atlygį, „Telegram“ kanale pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
08:08 | Ukrainos Lvivo srityje naktį numušti penki dronai „Shahed“
Birželio 19-osios naktį Ukrainos Lvivo srityje buvo perimti ir sunaikinti penki iš penkių priešo dronų „Shahed“. Apie tai pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis, remdamasis oro pajėgų Vakarų vadaviete.
„Oro gynybos pajėgos sunaikino penkis iš penkių „Shahedų“, kurie naktį puolė Lvivo sritį“, – rašė jis.
Pažymima, kad per pirmąjį oro pavojų, kuris truko nuo 2.32 val. iki 3.35 val., į Lvivo srities oro erdvę įskriejo keturi priešo dronai.
Per antrąjį oro pavojų, trukusį nuo 4.27 val. iki 5.24 val., regioną bandė pulti dar vienas „Shahed“ dronas.
07:35 | V. Putinas atvyko į Šiaurės Korėją stiprinti gynybos ryšių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas trečiadienį Pchenjane surengs aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame, kaip manoma, aptars būdus, kaip sustiprinti sankcijas pažeidžiančius karinius ryšius.
Kim Jong Unas pasveikino V. Putiną oro uoste ir abu tarptautinėje izoliacijoje atsidūrę lyderiai apsikabino ant raudono kilimo, rodo Šiaurės Korėjos valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtos nuotraukos, pabrėžiančios vis glaudesnius santykius, kurie kelia susirūpinimą Seului ir Vašingtonui.
07:00 | „Žmonija vaikšto peilio ašmenimis“: JT vadas įspėja, kaip pavojingai išaugo branduolinio ginklo panaudojimo rizika
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėjo pasaulį neleisti dirbtiniam intelektui (DI) dalyvauti priimant sprendimus dėl branduolinių ginklų paleidimo.
Kalbėdamas Ginklų kontrolės asociacijos (ACA) posėdyje, A. Guterresas perspėjo, kad „žmonija vaikšto peilio ašmenimis“, o branduolinių ginklų panaudojimo rizika yra tokioje „aukštumoje, kokios nebuvo nuo Šaltojo karo laikų“.
