Svarbiausios dienos naujienos:
23:47 | Zelenskis patvirtino: į kitą taikos viršūnių susitikimą lapkritį bus kviečiama ir Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad į kitą taikos viršūnių susitikimą, kuris numatytas 2024 metų lapkritį, ketinama pakviesti ir Rusiją.
Apie tai V. Zelenskis pranešė penktadienį. Jis taip pat patvirtino, kad susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir pristatys savo „pergalės planą“, kaip užbaigti Rusijos pradėtą karą.
Pažymima, kad į jo pasiūlymą bus įtraukta „susietų sprendimų sistema, kuri suteiks Ukrainai pakankamai galios nukreipti šį karą taikos link“.
23:20 | Per Rusijos ataką Ukrainos Sumų srityje žuvo du žmonės
Per Rusijos ataką prieš Jampilio gyvenvietę Sumų srityje Ukrainos šiaurės rytuose penktadienį žuvo du civiliai gyventojai ir šeši buvo sužeisti, įskaitant ketverių metų vaiką, pranešė regiono valdžia.
Pareigūnai socialiniame tinkle „Telegram“ skelbia, kad apie 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo užfiksuoti keturi sprogimai.
Per išpuolį buvo apgadinti daugiaaukščiai pastatai ir ligoninė, taip pat sutriko elektros tiekimas.
Tarp žuvusiųjų buvo 60 metų vyras, kuris atakos metu važiavo automobiliu per kaimą, ir 54 metų vyras, kuris vėliau mirė ligoninėje, nurodė prokurorai.
„Visos atitinkamos tarnybos dirba vietoje“, – sakė regiono karinė administracija.
Jampilis, kuriame prieš karą gyveno daugiau kaip 4 tūkst. gyventojų, yra maždaug už 20 km nuo Rusijos sienos ir maždaug už 130 km nuo regiono centro Sumų.
22:48 | „Šimtai taikinių Rusijoje“: ką galėtų pasiekti raketos ATACMS ir „Storm Shadow“ – „The Times“ analizė
Jei tik Vakarai pasiryš pakeisti esamą politiką ir leis Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio ginklus taikiniams Rusijoje, Ukraina turės nemažai taikinių.
Kaip analizėje rašo leidinys „The Times“, tokiais taikiniais galėtų tapti Rusijos aviacijos bazės, amunicijos sandėliai ir kiti kariniai taikiniai, kurie kelia grėsmę Ukrainai.
Kaip pažymėjo JAVKaro studijų instituto (ISW) tyrėjas George'as Barrosas, be aviacijos, kurią Rusija galėtų patraukti nuo pasienio, yra „šimtai kitų didelės vertės objektų“, kurių rusai negali patraukti už ATACMS pasiekiamumo zonos.
Taip pat nurodoma, kad raketos „Storm Shadow“ yra ypač naudingos prasiskverbiant į bunkerius, gali smogti į degalų sandėlius, transporto priemonių remonto ir restauravimo bazes, karių postus ir kitus logistikos centrus.
„Šių bazių eliminavimas gali pabloginti Rusijos logistikos mastą ir sumažinti Rusijos galimybes tiekti resursus į frontą Ukrainoje“, – pridūrė J. Barrosas.
Priduriama, kad Vakarų politikos pakeitimas užkirstų kelią Rusijos smūgiams ir suteiks reikiamą atgrasymą: „Visa tai tam, kad priartėtume prie karo pabaigos“.
JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro specialistas Benas Barry sakė, kad amerikiečių raketos vis dar yra veiksmingesnės prieš daugelį taikinių mūšio lauke:
„Jie turi kovinę galvutę, kuri yra skirta sprogti paviršiuje, todėl labai tinka tokiems taikiniams kaip divizijų štabai, amunicijos sandėliai ir priešlėktuvinių raketų aikštelės. Tačiau ATACMS nėra tokios naudingos prieš taikinius, prieš kuriuos puikiai pasitarnauja „Storm Shadow“. Tai panašu į peilį ir šakutę: galite naudoti bet kurį, bet geriau juos naudoti kartu.“
22:03 | ES žada sankcijas Iranui dėl įtariamo balistinių raketų tiekimo Rusijai
Penktadienį Europos Sąjunga (ES) bendrame pareiškime pasmerkė Iraną dėl įtariamo balistinių raketų perdavimo Rusijai, kad panaudotų jas Ukrainoje.
27 valstybės narės pareiškė, kad šis pristatymas kelia „tiesioginę grėsmę Europos saugumui“ ir yra reikšmingas eskalavimas po ankstesnių Irano amunicijos ir bepiločių orlaivių siuntų Rusijai.
Aukščiausias ES diplomatas Josepas Borrellis socialiniame tinkle X sakė, kad blokas reaguos greitai naujomis sankcijomis Irano balistinių raketų ir dronų programoms.
Irano režimas atkakliai neigia Ukrainos Vakarų sąjungininkių, įskaitant JAV, kaltinimus. Anksčiau Teheranas neigė ir tai, kad tiekia Rusijai kovinius dronus.
ES „ne kartą griežtai įspėjo Iraną dėl balistinių raketų perdavimo Rusijai“, sakoma bendrame pareiškime.
Iranas tampa vis labiau politiškai izoliuotas dėl savo prieštaringai vertinamos branduolinės programos, žmogaus teisių pažeidimų ir Artimųjų Rytų politikos. Vadovybė į tai atsakė stiprindama ryšius su Rusija ir Kinija.
Anksčiau šią savaitę atskirame pareiškime Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pažadėjo naujas sankcijas Iranui dėl balistinių raketų perdavimo Rusijai. Sankcijos įvestos laivams ir įmonėms, įtariamoms dalyvavimu tiekiant Rusijai Irano ginklus, įskaitant oro linijas „Iran Air“, skraidinančias į kelias vietas Europoje.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat paskelbė apie naujas JAV sankcijas Iranui, prieš tai įspėjęs Iraną, kad tokių ginklų tiekimas „reikš didelę eskalaciją“.
21:32 | Zelenskis partneriams: kol kas Rusijos dronus numušinėja tik Baltarusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino tarptautinius partnerius būti ryžtingesnius ir padėti Ukrainai apsaugoti dangų, bendrai atremiant Rusijos raketų atakas.
Valstybės vadovas tai pasakė kreipdamasis į 20-ojo kasmetinio Jaltos Europos strategijos susitikimo dalyvius.
„Kai girdime, kad į Rusiją iš Irano atkeliavo naujos raketos, tai juk tas pats blogis, kurį sąjungininkams jau teko numušinėti Artimųjų Rytų danguje. Galbūt skiriasi raketų žymėjimas, bet ne Irano teroristinis motyvas, dėl kurio šie ginklai platinami ir naudojami. Jei sąjungininkai bendrai numušinėja raketas ir dronus danguje virš Artimųjų Rytų, kodėl vis dar nėra panašaus sprendimo kartu numušinėti Rusijos raketas ir Irano „šahedus“ virš Ukrainos? Ir tai nedaroma net tada, kai raketos ir dronai įskrenda į mūsų kaimynų teritoriją“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pasak prezidento, kai derybose keliamas klausimas dėl raketų ir dronų numušimo Ukrainos danguje partnerių oro gynybos priemonėmis, pašnekovai vengia atsakymų.
„Ir kai mes šį klausimą keliame savo partneriams, o tai darome nuolat, tiesą sakant, visi bando jį apeiti... Jie net bijo pasakyti, kad „mes prie to dirbame“. Jie bijo net šių žodžių. Tokia yra tiesa. Kol kas tik Baltarusija buvo pastebėta numušinėjanti rusų „šahedus“. Negalėjau įsivaizduoti, kad taip bus... Manau, kad tai tikrai žemina stiprų demokratinį pasaulį“, – sakė prezidentas.
Kaip pranešama, rugsėjo 5-osios naktį Baltarusijos naikintuvai numušė kelis rusų „šahedus“, įskridusius į šalies oro erdvę Gomelio srityje iš Ukrainos Černihivo srities.
21:05 | „Bloomberg“: Putinas gali sustiprinti sabotažo atakas reaguodamas į Vakarų ginklus Rusijos teritorijoje
JAV ir JK diskutuoja apie galimybę leisti Ukrainai panaudoti britų sparnuotąsias raketas atakuoti karinius taikinius Rusijoje.
Reaguodama į tai, Rusija greičiausiai sustiprins sabotažo ir kibernetines atakas, taip pat gali smogti amerikiečių kariams kituose regionuose, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose, rašo leidinys „Bloomberg“, cituoja UNIAN.
„Dėl sprendimo panaudoti Vakarų raketas Rusijos grasinimai greičiausiai pasireikš kaip padažnėjusios hibridinės atakos“, – sako „Bloomberg“ kalbinti JAV ir Europos pareigūnai.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris aptars šį klausimą dėl leidimo Ukrainai naudoti raketas atakuojant taikinius Rusijoje, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Visgi V. Putinas jau perspėjo, kad dėl tokio sprendimo NATO šalys taps „tiesioginėmis konflikto dalyvėmis“.
Be to, Rusija šią situaciją gali panaudoti propagandai Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Straipsnyje pažymima, kad pastaruoju metu padaugėjo sabotažo incidentų, susijusių su Rusija, įskaitant padegimus, GPS signalų trukdymą ir pasikėsinimą į aukšto rango žmonių gyvybes Europoje.
20:22 | Rusija JT Saugumo Taryboje įspėja NATO
Nurodydama į savo branduolinę ginkluotę, Rusija įspėjo Jungtines Valstijas ir NATO dėl Ukrainos siekio ilgojo nuotolio vakarietiškus ginklus naudoti smūgiams prieš taikinius giliai Rusijos teritorijoje.
„Tai ne žaidimas. Faktas yra tas, kad NATO tiesiogiai dalyvaus priešiškuose veiksmuose prieš branduolinę valstybę. Manau, kad neturėtumėte to pamiršti, reikėtų pagalvoti apie padarinius“, – JT Saugumo Taryboje sakė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia.
„NATO kariškiai programuos raketų sistemas. Čia kalbame ne apie leidimą Kyjivui rengti ilgojo nuotolio atakas prieš Rusiją, o veikiau apie sprendimą dėl tiesioginių atakų iš Vakarų“, – teigė diplomatas. NATO esą taps tiesiogine karo šalimi. Panašiai prieš tai jau kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau jis apie branduolinių ginklų arsenalą neužsiminė.
„Niekada nesakiau, ir mes niekada nesakysime, kad pono V. Putino grasinimų nevertiname rimtai“, – pažymėjo JAV Nacionalinės saugumo tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby‘is. Tai, kad V. Putinas grasina atominiais ginklais, esą vertinama rimtai. V. Putinas, anot J. Kirby‘io, įrodė gebantis imtis eskalacijos ir agresijos. „Taigi šiuos teiginius vertiname rimtai. Tačiau tai nėra tai, ko nesame girdėję. Turime tai omenyje“, – sakė jis.
19:50 | Vokietija tvirtina nesiųsianti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį dar kartą pareiškė, kad Berlynas atsisako siųsti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų, net ir tuo metu, kai kitos Vakarų valstybės diskutuoja apie galimybę suteikti Kyjivui daugiau laisvės naudoti tokius ginklus.
„Vokietija yra priėmusi aiškų sprendimą, ką darysime ir ko nedarysime. Šis sprendimas nesikeis“, – spaudos konferencijoje paklaustas apie tai atsakė O. Scholzas.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį Vašingtone tarsis, ar leisti Kyjivui naudoti prieš Rusiją tolimojo nuotolio raketas.
Kyjivas spaudžia Vašingtoną ir Londoną panaikinti apribojimus amerikietiškų ir britiškų ginklų naudojimui, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, jog toks leidimas reikštų, kad NATO „kariauja“ su Maskva.
Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija suteikė Ukrainai atitinkamai ATACMS ir „Storm Shadow“ ilgojo nuotolio raketų.
Tačiau Vokietija ne kartą atsisakė perduoti Kyjivui savo ilgojo nuotolio raketų „Taurus“, baimindamasi konflikto paaštrėjimo.
Anksčiau penktadienį paklaustas apie derybas Vašingtone, O. Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas) atsakė, jog „ginklai, apie kuriuos dabar diskutuoja JAV ir Didžioji Britanija“, yra ilgesnio nuotolio nei bet kokie Vokietijos patiekti ginklai.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, jog tai, dėl ko susitaria Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija, „yra jų reikalas“, ir pridūrė, kad leidimas Ukrainai smogti taikiniams Rusijoje „visiškai atitiktų tarptautinę teisę“.
Pagal Ukrainai teikiamos karinės pagalbos apimtį Vokietija nusileidžia tik Jungtinėms Valstijoms, tačiau Berlynas planuoja kitąmet perpus sumažinti šiai pagalbai skiriamą biudžetą.
Visgi vyriausybė tvirtina esanti „visiškai įsipareigojusi“ remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“.
19:28 | Zelenskis: Vakarai bijo net užsiminti apie pagalbą numušant Rusijos raketas
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Vakarus, kad jie per daug bijo net užsiminti apie galimybę numušti į Ukrainą nukreiptas Rusijos raketas ir dronus, nors padeda Izraeliui tai padaryti
„Jei sąjungininkai kartu numuša raketas ir dronus Viduriniuose Rytuose, kodėl vis dar nėra panašaus sprendimo kartu numušti Rusijos raketas ir (Irano dronus) „Shahed“ Ukrainos danguje?“ – V. Zelenskis kalbėjo konferencijoje Kyjive.
Jis pridūrė, kad „jie bijo net pasakyti „mes dirbame ties tuo“.
19:00 | Indija susigrąžino 45 savo piliečius iš Rusijos kariuomenės gretų
Indija pasiekė, kad būtų paleisti 45 jos piliečiai, kurie buvo neteisėtai verčiami stoti į Rusijos kariuomenę ir kariauti prieš Ukrainą.
Apie tai pranešė Indijos užsienio reikalų ministerija, rašo „Ukrinform“, remdamasi NDTV.
URM pridūrė, kad dar mažiausiai 50 indų yra Ukrainos fronte Rusijos kariuomenės gretose. Šiuo metu dedamos pastangos juos paleisti iš mūšio lauko, sakė URM atstovas spaudai.
Per neseniai vykusį Indijos ministro pirmininko Narendros Modi vizitą į Maskvą Rusijos vadovas Vladimiras Putinas patikino jį, kad Maskva paleis visus indus, kurie buvo suklaidinti ir „pašaukti“ į Rusijos kariuomenę.
Pažymima, kad Rusijos kariuomenėje atsidūrė apie šimtas Indijos piliečių, keturi indai žuvo kare prieš Ukrainą. Indijos policija suėmė mažiausiai keturis asmenis, susijusius su Indijos piliečių verbavimu į Rusijos kariuomenę.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 7 dieną Indijoje buvo atskleistas „didelis prekybos žmonėmis tinklas“, per kurį jaunuoliai būdavo siunčiami į Rusiją, žadant darbą, o po to jie būdavo verčiami eiti kariauti prieš Ukrainą.
Keliose Indijos valstijose veikę prekeiviai žmonėmis verbavo žmones per socialinę žiniasklaidą ir padedami vietos agentų.
Iš viso iš prekybos žmonėmis tinklo narių jau konfiskuota 50 mln. rupijų (605 000 JAV dolerių) grynaisiais, taip pat kai kurie dokumentai ir elektroniniai įrašai.
18:18 | NYT: Ukraina ir Rusija pradėjo paskutinį mūšį fronte prieš derybas lapkritį
Ukraina tvirtai pareiškė ketinanti surengti antrąjį taikos viršūnių susitikimą šį rudenį, kad pasiūlytų galutinę karo užbaigimo formulę. Apie tai žinodami, Ukraina ir Rusija dabar bando pasiekti kuo daugiau sėkmės fronte, siekdamos turėti tvirtesnes pozicijas taikos derybose.
Apie tai rašo „New York Times“, cituoja UNIAN.
„Skubia diplomatija“, kuri šiuo metu vyksta tarp Ukrainos ir jos partnerių, siekiama suteikti ukrainiečiams galimybę suformuoti mūšio lauką savo naudai, rašoma leidinyje.
Tai reikšminga ir dėl to, kad Kremlius derybomis neatrodo suinteresuotas, tačiau keičiantis situacijai fronte jo nuomonė gali pasikeisti.
Svarbu ir tai, kad diplomatinės diskusijos šia tema suaktyvėjo prasidėjus Ukrainos operacijai Kursko srityje ir intensyvėjant Ukrainos atakoms prieš Rusijos naftos objektus. Tame pačiame kontekste tęsiasi diplomatinės diskusijos dėl Vakarų leidimo raketomis smūgiuoti į taikinius Rusijos teritorijoje.
Kyjivo ekonomikos mokyklos prezidentas ir buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ministras Timofejus Milovanovas pažymėjo, kad sustiprėjęs Ukrainos karinis potencialas ir jos gebėjimas greitai smogti strateginei Rusijos naftos infrastruktūrai gali atvesti V. Putiną prie derybų stalo.
„Putinas netiki jokia diplomatija, jis tik žaidžia žaidimą. Bet aš manau, kad jis taip pat nori pamatyti įrodymus" - pasakė ponas Milovanovas.
JAV atsargos admirolas Williamas Harry McRavenas prisipažino, kad prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją Kurske geriausiu įmanomu taikos variantu Ukrainai laikė paprastas paliaubas su sąjungininkų saugumo garantijomis ir įšaldytais Rusijos pinigais. Tačiau įsiveržimas į Kursko sritį jį nustebino ir suteikė Ukrainai kozirį.
18:00 | Murmanske vėl buvo paskelbtas dronų pavojus
Šiaurės Rusijos Murmansko srityje vėl buvo pranešta apie Ukrainos dronų pavojų. Saugumo sumetimais uždaroma oro erdvė, tinkle „Telegram“ rašė gubernatorius Andrejus Čibisas. Šis regionas nuo Ukrainos nutolęs per maždaug 1 900 km.
Jau trečiadienį A. Čibisas skelbė apie ataką prieš Murmansko sritį – esą buvo numušti trys bepiločiai. Oro transporto agentūra „Rosaviacija“ saugumo sumetimais laikinai sustabdė lėktuvų pakilimus ir nusileidimus Murmansko ir Apatitų oro uostuose.
Rusijos šiaurėje yra įsikūręs Šiaurės laivynas bei viena karinių oro pajėgų bazė, iš kurios strateginiai bombonešiai kyla smūgiams prieš Ukrainą. Rusijos Šiaurės flotilė nuo pirmadienio dalyvauja strateginiuose karinio laivyno manevruose Arkties vandenyse.
Liepos pabaigoje Ukrainos karinė žvalgyba prisiėmė atsakomybę už ataką prieš rusų karinių oro pajėgų bazę prie Murmansko. Ukraina pastaruoju metu ne kartą koviniais dronais atakavo taikinius Rusijos teritorijoje.
17:20 | Londonas: Iranas pristatė Rusijai raketų „Fath-360“
Britų gynybos ministerija paskelbė detalių apie, Vakarų duomenimis, Rusijai Irano pristatytas raketas. Tai esą yra „Fath-360“ tipo trumpojo nuotolio balistinės raketos, dar žinomos kaip „BM-120“.
Raketos, kurios pirmą kartą buvo pristatytos 2020 m., gali iki 120 km atstumu nešti 150 kg svorio sprogstamąjį užtaisą ir smogti taikiniui 30 metrų tikslumu.
Tai pagerins Rusijos galimybes suduoti tikslius smūgius Ukrainos kariuomenei ar civilinei infrastuktūrai netoli fronto., sakoma kasdien Gynybos ministerijos Londone skelbiamoje žvalgybos ataskaitoje apie karo eigą.
Anot britų, Iranas iki šiol pristatė Rusijai šimtus vadinamųjų dronų kamikadzių ir artilerijos amunicijos bei suteikė paramą dronų kamikadzių gamybai. „Balistinių raketų tiekimas dar labiau pagilina Irano ir Rusijos karinius ryšius“, – sakoma pranešime.
JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas šią savaitę lankydamasis Londone pareiškė, kad Rusija, amerikiečių duomenimis, gavo iš Irano balistinių raketų. Vokietija, Didžioji Britanija ir kitos sąjungininkės tada paskelbė apie naujas sankcijas Iranui. Vyriausybė Teherane griežtai atmetė kaltinimus ir išsikvietė kelių Europos šalių diplomatus.
Britų gynybos ministerija reguliariai skelbia informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną dezinformacija.
16:40 | Ekspertas: JAV sandėliuose turi šimtą dronų „Reaper“, kurie galėtų padėti Ukrainai atmušti Rusijos bombonešius
JAV galėtų suteikti Ukrainai dronų MQ-9 „Reaper“, nereikalaujančių tiek daug mokymų, kiek reikia išmokyti lakūnus valdyti naikintuvus F-16, ir raketų AMRAAM. Šie ginklai padėtų „atstumti“ Rusijos bombonešius, mėtančius mirtinas sklendžiančias bombas.
Tokią nuomonę išsakė Kyjivo Amerikos universiteto prezidentas ir buvęs ankstesnio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno specialusis patarėjas Danas Rice'as, Kyjive kalbėjęs su žiniasklaida, pranešė „Ukrinform“.
Jis paaiškino, kad šiuo metu didžiausią grėsmę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kelia Rusijos strateginiai bombonešiai ir naikintuvai, numetantys sklendžiančias bombas ant Ukrainos kariuomenės priešakinių pozicijų. Ginkluotosios pajėgos turi nustumti šiuos bombonešius per 50 kilometrų, tačiau yra dvi problemos: reikia pakankamo skaičiaus raketų ir ginklų platformų joms paleisti – lėktuvų arba dronų. „Taigi reikia raketų, ilgesnio nuotolio nei „oras-oras“ tipo raketos. Raketos AMRAAM smogia labai toli ir gali būti paleistos iš naikintuvų F-16 arba dronų MQ9 „Reaper“. Turime šimtą MQ9 „Reaper“, gulinčių dėžėse ir nieko nedarančių. Ne kartą apie tai pasisakiau, rašiau, kalbėjausi su Kongresu, Senato ginkluotųjų tarnybų komitetu. Tai galėtų būti F-16 papildymas ir pastiprinimas“, – sakė D. Rice‘as.
Ekspertas pabrėžė, kad Ukraina galėtų greitai gauti dronų MQ9 ir „atstumti“ bombonešius, o naikintuvų F-16 skaičius ribotas, ginkluotosioms pajėgoms reikia daug laiko išmokyti savo pilotus, jų irgi trūksta.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija kasdien paleidžia į Ukrainą apie 100 valdomų bombų ir jokia priešlėktuvinė sistema negali susidoroti su tokiu kiekiu.
16:16 | Zelenskis paskelbė apie 49 ukrainiečių karo belaisvių grąžinimą iš Rusijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad iš Rusijos į savo šalį buvo sugrąžinti 49 ukrainiečiai karo belaisviai, ir paskelbė į Ukrainos vėliavas įsisupusių vyrų ir moterų nuotraukas.
„Keturiasdešimt devyni ukrainiečiai yra namuose“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė V. Zelenskis. „Jie yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, nacionalinės policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai, taip pat mūsų civiliai“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad tarp jų yra kovotojų, 2022 m. gynusių Mariupolį.
14:58 | Putino bendražygis apkaltino NATO: „Jie kariauja su mūsų šalimi“
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis apkaltino NATO jau prisidėjus prie karinių veiksmų Ukrainoje, rašo „Newsweek“.
14:49 | ES žada sankcijas Iranui dėl įtariamo balistinių raketų tiekimo Rusijai
Penktadienį Europos Sąjunga (ES) bendrame pareiškime pasmerkė Iraną dėl įtariamo balistinių raketų perdavimo Rusijai, kad panaudotų jas Ukrainoje.
27 valstybės narės pareiškė, kad šis pristatymas kelia „tiesioginę grėsmę Europos saugumui“ ir yra reikšmingas eskalavimas po ankstesnių Irano amunicijos ir bepiločių orlaivių siuntų Rusijai.
Aukščiausias ES diplomatas Josepas Borrellis socialiniame tinkle X sakė, kad blokas reaguos greitai naujomis sankcijomis Irano balistinių raketų ir dronų programoms.
Irano režimas atkakliai neigia Ukrainos Vakarų sąjungininkių, įskaitant JAV, kaltinimus. Anksčiau Teheranas neigė ir tai, kad tiekia Rusijai kovinius dronus.
ES „ne kartą griežtai įspėjo Iraną dėl balistinių raketų perdavimo Rusijai“, sakoma bendrame pareiškime.
Iranas tampa vis labiau politiškai izoliuotas dėl savo prieštaringai vertinamos branduolinės programos, žmogaus teisių pažeidimų ir Artimųjų Rytų politikos. Vadovybė į tai atsakė stiprindama ryšius su Rusija ir Kinija.
Anksčiau šią savaitę atskirame pareiškime Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pažadėjo naujas sankcijas Iranui dėl balistinių raketų perdavimo Rusijai. Sankcijos įvestos laivams ir įmonėms, įtariamoms dalyvavimu tiekiant Rusijai Irano ginklus, įskaitant oro linijas „Iran Air“, skraidinančias į kelias vietas Europoje.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat paskelbė apie naujas JAV sankcijas Iranui, prieš tai įspėjęs Iraną, kad tokių ginklų tiekimas „reikš didelę eskalaciją“.
14:33 | Taiklus ukrainiečių smūgis HIMARS: apgadino rusų tiltą Kursko srityje
Ukrainos pajėgos pranešė, kad per HIMARS ataką smogė pontoniniam tiltui per Seimo upę Rusijos Kursko srityje, rašo „Newsweek“.
Ketvirtadienį Ukrainos dronų pajėgų paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip HIMARS raketos šaudmenys pataikė į laikiną pontoninį tiltą ant Seimo upės kranto Kursko srityje.
Ukrainos kariuomenė kare dažnai naudojo JAV tiekiamas raketas HIMARS, dažniausiai nukreipia jas prieš pažangiausias Rusijos priešlėktuvines raketų sistemas.
Įnirtingi susirėmimai Kurske, kuris ribojasi su Ukrainos šiaurės rytine Sumų sritimi, prasidėjo po to, kai rugpjūčio 6 d. Ukraina į šią teritoriją dislokavo karius ir šarvuotąją techniką. Kyjivo pajėgos greitai perėmė Rusijos teritorijos kontrolę, o Maskva suskubo dislokuoti papildomus išteklius į šį regioną iš fronto regionų Ukrainoje.
14:22 | Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 49 belaisvius
Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino dar 49 ukrainiečius, pranešė Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
„49 ukrainiečiai ir ukrainietės grįžo namo. Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, Nacionalinės policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai, taip pat mūsų civiliai. Lenija Umerova - mergina, kurią rusai paėmė įkaite, kai ji atvyko slaugyti sergančio tėvo. Mums taip pat pavyko išlaisvinti dar keletą „Azovstalio“ gynėjų ir saugotojų. Ukrainos didvyris, karo medikas Viktoras Ivčiukas yra namuose“, – pranešė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas padėkojo komandai, kuri užtikrina kalinių ir įkaitų išlaisvinimą iš Rusijos nelaisvės.
13:42 | Bombų smūgis Jampiliui: du žmonės žuvo, šeši sužeisti, tarp jų – vaikas
Sumų srities Jampilio gyvenvietėje per rytinį rusų smūgį sužeistų žmonių skaičius išaugo iki šešių.
Tai feisbuke pranešė Sumų srities karinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Preliminariais duomenimis, per apšaudymą žuvo du žmonės, šeši buvo sužeisti, tarp jų – vienas vaikas“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad nukentėjo daugiabučiai gyvenamieji namai ir ligoninė. Gyvenvietėje nėra elektros.
Kaip „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, „ligoninėje mirė 54 metų vyras , kuris rugsėjo 13 d. apie 9 val. ryto Jampilio gyvenvietėje buvo sužeistas per rusų ataką valdomosiomis aviacinėmis bombomis“.
Sužeistam vaikui – ketveri metai.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad penktadienio rytą Rusijos kariuomenė trimis valdomosiomis aviacinėmis bombomis vėl atakavo Sumų srities Šostkos rajono Jampilio gyvenvietę, žuvo civilis, dar trys žmonės, tarp jų – vaikas, buvo sužeisti.
12:44 | Rusai susirūpino Krymo tilto saugumu: sparčiai dygsta tvoros, jūroje – įtvirtinimai
Laikinai okupuotame Kryme, netoli Krymo tilto, rusai įrenginėja metalines tvoras, skelbia investigator.org.ua. Rusai taip pat įrenginėja oro gynybos sistemas.
Apie statomas tvoras buvo pranešta jau rugsėjo pradžioje. Buvo sukalti poliai, o tarp jų įrenginėjama tvora iš metalinių grotelių. Manoma, kad ši „tvora“ yra skirta apsaugoti tiltą nuo dronų atakų.
Darbai tęsiami, konstrukcijų ilgis jau siekia 500–600 metrų.
Be to, okupantai jūroje lygiagrečiai tiltui išrikiavo betoninius tetrapodus ir suvirino metalines konstrukcijas, panašias į prieštankinius „ežius“.
Tuzlos salos pietinėje pusėje aptikta Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos vieta. Savaeigė priešlėktuvinės gynybos sistema „Pancir-S1“ buvo pastebėta po tiltu, pakrantėje, ir turi dar kelias įrengtas pozicijas.
Priešingoje salos pusėje yra kampinių atšvaitų linija, kuri pagerina priešo elektroninės kovos sistemų veikimą. Metaliniai tetraedrai tarnauja kaip Ukrainos raketų ir bepiločių orlaivių viliokliai.
Iš viso palei visą pietinę Krymo tilto pusę rusai įrengė apie dešimtį stebėjimo postų, kulkosvaidžių lizdų ir priešlėktuvinės gynybos pozicijų, dengtų maskuojamaisiais tinklais.
12:11 | Rusai numetė tris bombas ant gyvenvietės Sumų srityje, yra aukų
Penktadienio rytą Rusijos kariuomenė trimis valdomosiomis aviacinėmis bombomis vėl atakavo Sumų srities Šostkos rajono Jampilio gyvenvietę, žuvo civilis, dar trys žmonės, tarp jų – vaikas, buvo sužeisti.
Tai feisbuke pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„2024 m. rugsėjo 13 d. apie 9.00 val., naudodami tarptautinės teisės draudžiamus kariavimo būdus, okupantai numetė, preliminariais duomenimis, tris valdomąsias aviacines bombas ant Šostkos rajono Jampilio gyvenvietės civilinės infrastruktūros“, - rašoma pranešime.
Prokuratūros duomenimis, priešo auka tapo per kaimą automobiliu važiavęs 60 metų vyras. Medikų pagalbos prireikė trims civiliams, tarp jų – vaikui.
Be to, nukentėjo privatūs namai ir vaistinės patalpos.
Prokurorai kartu su kitais teisėsaugininkais dokumentuoja atakos padarinius.
Šostkos apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad rugsėjo 13-osios naktį ir rytą Rusijos kariškiai septynis kartus smogė Sumų srities pasienio teritorijoms ir gyvenvietėms, užfiksuota 14 sprogimų.
11:38 | Trumpo partneris pristatė planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje
JAV respublikonų kandidatas į viceprezidentus J. D. Vance'as išdėstė galimą Donaldo Trumpo administracijos požiūrį į karo Ukrainoje pabaigą, rašo „European Pravda“.
Anot jo, planas galėtų apimti „demilitarizuotos zonos“ sukūrimą Ukrainos teritorijoje ir Ukrainos narystės NATO atsisakymą. J. D. Vance'as apie tai kalbėjo laidoje „Sean Ryan Show“.
11:26 | Chersono srityje rusai iš drono numetė sprogmenų, sužeisti du žmonės
Rusijos kariškiams iš drono numetus sprogmenų ant Chersono srities Veletenskės kaimo buvo sužeisti du civiliai.
Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Chersono srities karinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Rytą Veletenskei smogė rusų dronas. Gatvėje buvusius 75 metų moterį ir 60 metų vyrą sužeidė iš bepiločio orlaivio numesti sprogmenys“, – rašoma pranešime.
Nukentėjusieji patyrė sprogimo sukeltų traumų ir skeveldrinių sužeidimų. Jie buvo nuvežti į ligoninę, kur jiems teikiama medicininė pagalba.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 12 d. per Rusijos smūgius Chersono srityje žuvo vienas žmogus, o dar dešimt buvo sužeista.
11:09 | Rusijos saugumo tarybos vadovas Šoigu Šiaurės Korėjoje susitiko su Kim Jong Unu
Rusijos saugumo tarybos vadovas Sergejus Šoigu penktadienį susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, pranešė Maskva. Prieš kelias savaites Kremlius pasirašė gynybos paktą su Pchenjanu.
„Susitikimai Pchenjane vyko išskirtinio pasitikėjimo ir draugiškumo atmosferoje, atitinkamai susitarimams, kuriuos abiejų šalių vadovai pasiekė per prezidento Vladimiro Putino valstybinį vizitą birželį“, – sakoma pranešime, paskelbtame Rusijos saugumo tarybos tinklalapyje.
10:11 | Kare iškilo nauja „pigi grėsmė“: įvardijo, svarbiausią dalyką, kurį jau dabar turi padaryti Vakarai
Dronai Rusijos kare prieš Ukrainą pakeitė žaidimo taisykles, o šalys buvo priverstos iš naujo svarstyti, kaip prisitaikyti prie naujų karo realijų, sako „The Wall Street Journal“, rašo UNIAN.
Anot leidinio, anksčiau karo lauke karaliavo tankai. Tačiau dabar atsirado dronai, galintys tankus akimirksniu paversti juos metalo krūva.
Reaguodamos į aktualijas, kariuomenės tankus pildo apsaugos nuo dronų technologijomis, galvoja, kaip tankus padaryti manevringesnius.
Mūšio taktika jau keičiasi, o į mokymus įtraukiama Ukrainos patirtis.
„Artimiausiu metu mums būtinai reikia skubiai atlikti tam tikrus pakeitimus, kad mūsų šarvuotosios formuotės išliktų gyvybingos“, – sako JAV kariuomenės generolas Jamesas Rainey.
Šarvuočių ateities permąstymas – tai ženklas, kaip dronai keičia karybą. Anot leidinio, pritaikyti tankus dronų erai yra gyvybiškai svarbu, jei Vakarų kariuomenės nori išlaikyti pranašumą kare.
Ukraina, įsiverždama į Kurską, naudojo britų tankus. Tai įrodymas, kad mašina, kurią britų kariuomenė pirmą kartą išvydo 1916 m., vis dar atlieka svarbų vaidmenį greituose manevruose, nors šiuo atveju Kyjivo pajėgas pasitiko lengvai ginkluoti šauktinių kariai, kuriuos dengė mažai dronų.
Didžiąją karo dalį Ukrainos pajėgos, aprūpintos geriausiais vakarietiškais tankais, juos išvesdavo iš rikiuotės per kelias valandas. 47-oji ukrainiečių brigada tikėjosi, kad „Abrams“ pralauš rusų gynybą. Tačiau jų viltys neišsipildė. Iš 31 „Abrams“ tanko, kurį JAV atsiuntė Ukrainai, šeši buvo sunaikinti. Likusieji dabar naudojami labai retai.
Tarp kitų į Ukrainą atsiųstų Vakarų tankų 12 iš 18 naujesnių Vokietijoje pagamintų „Leopard“ modelių buvo sunaikinti arba apgadinti, pranešė „Oryx“. Rusija taip pat patyrė didelių tankų nuostolių, teigė analitikai.
„Vos tik išvažiuoji į kelią, tave pastebi dronas, o tada tave bombarduoja artilerija, minos, prieštankinės raketos, dronai, valdomos bombos“, – sakė vieno iš „Abrams“ vairuotojas.
Karo pradžioje vadai dažnai slėpdavo savo tankus ir kitas šarvuotas transporto priemones kasdami tranšėjas ir jas maskuodami. Tuomet jie išlįsdavo, kad galėtų apšaudyti priešą, kai būdavo bandoma pulti. Tačiau šiandien pasislėpti nuo dronų beveik neįmanoma.
„Kadaise tankų vado įgūdžius lėmė jo gebėjimas vadovauti tankų mūšiui ir apsaugoti pėstininkus, o dabar – gebėjimas vesti paslėptą ugnį ir greitai atsitraukti“, – sako tankistų kuopos vadas Antonas Gavrišas.
Tankai iš esmės tapo pažeidžiami.
Ukrainos kariai modifikuoja savo tankus, kad apsaugotų juos nuo dronų. Įgulos dažnai aplink tanko bokštelį stato metalinius narvus, kai kurie jų iškilę kaip miniatiūrinės tvirtovės.
Tankai yra labiau pažeidžiami dronų nei kitos šarvuotos transporto priemonės dėl savo dydžio ir didelių bokštelių, kurių viršuje yra ploni šarvai. Tankų patrankos taip pat nepritaikytos numušinėti dronus, o transporto priemonėse paprastai būna tik 30-40 šovinių.
Dronai yra pigi grėsmė.
9:48 | Sikorskis atvyko į Ukrainą su vizitu
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis atvyko į Ukrainą su vizitu.
Lenkijos diplomatijos vadovas kartu su Lvivo meru apsilankė neseniai smogto rusų raketų smūgio vietoje ir pareiškė, kad lenkai padės atkurti sunaikintą infrastruktūrą, rašo „Ukrinform“, remdamasi Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pranešimu socialiniame tinkle X.
„Po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Anthony`iu Blinkenu ministras Radosławas Sikorskis išvyko su vizitu į Ukrainą. Ministras Sikorskis kartu su Lvivo meru Andrijumi Sadovijumi padėjo gėlių prie atminimo lentos, skirtos rugsėjo 4 d. Rusijos raketų atakos aukoms“, – sakoma Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Prie pranešimo pridėtame vaizdo įraše Lenkijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Rusijos smūgis Lvivo civilinei infrastruktūrai yra „dar vienas karo nusikaltimas“, o Ukrainoje yra kur kas daugiau tokių taikinių, ko tarptautinė visuomenė netgi nežino.
„Noriu pranešti, jog mes patvirtiname savo įsipareigojimą, Ministrų Tarybos vadovo Donaldo Tusko pasiūlymą, kad mes atstatysime Lvivo merijos nurodytą pastatą ir mokyklą Lenkijos lėšomis, solidarizuodamiesi su didvyriškai kovojančia Ukraina“, - pareiškė R. Sikorskis.
Jis taip pat paragino NATO ir visą demokratinį pasaulį spartinti ginklų, ypač oro gynybos sistemų, „kurių čia skubiai reikia“, tiekimą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per bendrą spaudos konferenciją Varšuvoje Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis ir JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas pareiškė, jog Vakarai turi toliau teikti pagalbą Ukrainai, kovojančiai su agresore Rusija, taip pat daryti spaudimą Kremliui, kad šis nutrauktų karą.
9:37 | Rusija dėl įtariamo šnipinėjimo naikina šešių JK diplomatų akreditaciją
Rusijos saugumo tarnyba FSB penktadienį paskelbė, kad dėl įtariamo šnipinėjimo ir „grėsmės Rusijos saugumui kėlimo“ buvo panaikinta šešių Jungtinės Karalystės (JK) diplomatų akreditacija.
„Atsakydama į daugybę nedraugiškų Londono poelgių, Rusijos užsienio reikalų ministerija (...) panaikino šešių JK ambasados Maskvoje politikos skyriaus darbuotojų akreditaciją“, – pranešime nurodė tarnyba, apkaltindama juos vykdžius ardomąją veiklą ir rinkus žvalgybinius duomenis.
9:16 | Praėjusią parą Rusijos kariuomenė pražudė keturis ir sužeidė 10 Donecko srities gyventojų
Praėjusią parą, rugsėjo 12-ąją, Rusijos kariškiai pražudė keturis Donecko srities gyventojus, o dar 10 sužeidė.
Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rugsėjo 12 d. rusai nužudė 4 Donecko srities gyventojus: 3 Viroliubivkoje ir 1 Krasnojarske. Dar 10 žmonių regione buvo sužeisti“, – rašoma pranešime.
Kaip pažymėjo V. Filaškinas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje pražudė 2 754 žmones, o dar mažiausiai 6 031 sužeidė. Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad rugsėjo 12 d. Rusijos kariuomenė apšaudė Donecko srities Viroliubivkos gyvenvietę, žuvo trys Raudonojo kryžiaus darbuotojai.
8:39 | Podoliakas: Irano balistinių raketų perdavimas Rusijai paspartins draudimų smogti jai panaikinimą
Iranas perdavė Rusijai balistinių raketų. Tai gali paspartinti partnerių sprendimą leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms smogti Rusijos teritorijos gilumai.
Tai portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas.
Anot jo, Iranas gali neigti faktą, kad Rusija gavo balistinių raketų. Panašiai buvo ir su „Shahed“ tipo dronų perdavimu bei jų gamyklos statyba.
„Be abejo, bet kuri šalis supranta, kad, perduodama vieną ar kitą ginklų kiekį šaliai-agresorei, ji tikrai pažeidžia tarptautinę teisę ir patirs vis griežtesnes sankcijas. Iranas tai suvokia. Todėl, žinoma, jie neigs šią informaciją“, - sakė M. Podoliakas.
Jis pažymėjo, jog yra duomenų, kad Rusija gauna trumpojo nuotolio balistinių raketų – 120 km – per Kaspijos jūrą. Ir tai, žinoma, turės skaudžių padarinių Iranui. Pirmiausia omenyje turimos JAV ir Europos Sąjungos sankcijos Teheranui.
„Antra, tai skatina greičiau priimti sprendimus perduoti Ukrainai papildomų oro gynybos sistemų ir panaikinti visus šiuos neformalius draudimus dėl smūgių Rusijai, nes mes vėlgi kalbame apie trumpojo nuotolio balistines raketas. Paleidimo įrenginiai bus išdėstyti palei fronto liniją, kad jas būtų galima efektyviai naudoti. Todėl smūgiai Rusijos teritorijos gilumai – tai labai netolimos ateities klausimas“, - teigė M. Podoliakas.
Neseniai buvo sužinota, kad Rusija gavo iš Irano trumpojo nuotolio balistinių raketų. Tačiau Teheranas šią informaciją neigia.
Europos Sąjunga pareiškė, jog turi duomenų, patvirtinančių, kad Iranas tiekia balistines raketas Rusijai. JAV taip pat patvirtino, kad Rusija gavo balistinių raketų iš Irano.
7:59 | Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 220 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 220 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų rugsėjo 13 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 631 420 kareivių.
Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 8 671 tanko (+18), 17 003 šarvuotųjų kovos mašinų (+48), 18 061 artilerijos sistemos (+52), 1 185 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 945 oro gynybos priemonių (+0), 369 lėktuvų (+0), 328 sraigtasparnių (+0), 15 113 dronų (+80), 2 591 sparnuotosios raketos (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 24 560 automobilių (+79), 3 071 specialiosios technikos vieneto (+10).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
7:12 | Rusijos kontrataka Kursko srityje: įvertino, su kokiais sunkumais susidurs rusai
JAV karo studijų instituto (ISW) ekspertai atkreipia dėmesį į nedidelį Rusijos pajėgų pasistūmėjimą į priekį Kursko srityje, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Rugsėjo 12 d. Rusijos pajėgos tęsė kontratakas per Ukrainos iškyšulį Kursko srityje, tačiau pasiekė tik nedidelių laimėjimų, greičiausiai dėl to, kad Ukrainos puolamosios operacijos ir gynybiniai kontrpuolimai šiame rajone tęsėsi“, – rašoma analizėje.
Rugsėjo 12 d. paskelbta medžiaga rodo, kad Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų į vakarus nuo Višnevkos (į pietvakarius nuo Korenevojės) ir į šiaurę nuo Krasnooktiabrskio (į pietvakarius nuo Korenevojės).
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo kontratakų pradžios naktį iš rugsėjo 10 d. į 11 d. Rusijos pajėgos atkovojo 10 gyvenviečių į pietus ir pietvakarius nuo Korenevojės. Analitikai pažymi, kad visos šios vietovės patenka į dabartines paskelbtas Rusijos kariuomenės žygio ribas, o ISW dar nematė vizualaus patvirtinimo, kad Rusijos pajėgos būtų atkovojusios kurią nors iš šių vietovių, išskyrus Snagosto ir Krasnooktiabrskojės dalis.
Rugsėjo 12 d. paskelbta geolokacinė medžiaga rodo, kad Ukrainos pėstininkai peržengė sieną ties Tetkinu (apie 40 km į pietvakarius nuo dabartinės Ukrainos fronto linijos Kursko srityje).
Rugsėjo 12 d. paskelbta papildoma geolokacinė medžiaga rodo, kad Ukrainos šarvuočiai ir pėstininkai laisvai apeina Rusijos „Drakono dantų“ prieštankines užtvaras Rusijos ir Ukrainos pasienyje į pietvakarius nuo Gluškovo, o tai rodo, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į priekį šioje teritorijoje ir kad Rusijos pajėgos nepasirengusios naudoti šių užtvarų Ukrainos tarpvalstybinėms atakoms atremti. Rusijos šaltiniai teigia, kad Ukrainos pajėgos toliau žengia į priekį Novy Puto, Medvežės (į pietryčius nuo Gluškovo), Snagošto, Olgovkos (į rytus nuo Korenevo) ir Fanašejevkos (į pietryčius nuo Sujos) rajonuose.
Skaičiai irgi kalba patys už save, pirdylos Trampo soc tinklas Truth social tąnakt patyrė 300mln+ dolerių nuostolį
turbūt jis dabar sapnuoja košmarus, tik neaišku ar kaip Kamala jį botagu vanoja, ar Pucinas, kad jo marionetė nuvylė šeimininką
KAM47A 2024!