Svarbiausi įvykiai:
23:48 | Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus.
Gynybos ministerijos atstovas spaudai Wu Qianas teigė, kad Informacinės paramos pajėgos bus „pagrindinė parama koordinuotam tinklo informacinių sistemų kūrimui ir taikymui“.
Kinija pastaraisiais metais skyrė milijardus dolerių savo ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, išaugus įtampai su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis regiono galiomis.
Prezidentas Xi Jinpingas nuo pat atėjimo į valdžią prieš dešimtmetį taip pat siekia labiau kontroliuoti kariuomenę.
Naujosios kibernetinės pajėgos yra „strateginis žingsnis kuriant naują tarnybų ir ginkluotės sistemą ir tobulinant [Kinijos] modernią karinių pajėgų struktūrą“, sakė Wu Qianas.
Jis nepateikė išsamios informacijos apie korpuso vaidmenį, tačiau teigė, kad jam „tenka didelė atsakomybė skatinant aukštos kokybės vystymąsi ir gebėjimą kovoti ir laimėti šiuolaikiniame kare“.
Penktadienį Pekine vykusioje iškilmingoje ceremonijoje Xi Jinpingas sveikino pajėgų įkūrimą, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Kinijos vadovas, apsirengęs chaki spalvos karine apranga, kreipiasi į būrį karininkų.
Pasak CCTV, Xi Jinpingas sakė, kad pajėgų įkūrimas buvo „svarbus valdančiosios Komunistų partijos aukščiausiųjų vadovų sprendimas“, kuriuo siekiama „patobulinti šiuolaikinę karinių pajėgų sistemą kiniškais bruožais“.
„Turime ryžtingai paklusti partijos įsakymui ir visapusiškai įgyvendinti pagrindinius principus ir sistemas, pagal kurias partija absoliučiai vadovauja kariuomenei“, – sakė jis.
22:44 | D. Tuskas: jokio atlaidumo rusų kolaborantams
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sureagavo į pranešimus, kad dėl spėjamo bendradarbiavimo su Rusijos žvalgybos tarnybomis buvo suimti trys lenkai.
Ketvirtadienį Lenkijos prokuratūra pranešė, kad sulaikytas vyras, įtariamas dalyvavęs sąmoksle nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o penktadienį buvo sužinota, kad sulaikyti du žmonės, įtariami velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno padėjėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje.
Komentuodamas sulaikymus, D. Tuskas penktadienį X platformoje parašė: „Potencialus pasikėsintojas į prezidento Zelenskio gyvybę, lenkas, bendradarbiaujantis su Rusijos tarnybomis – suimtas prieš 2 dienas. Rusams dirbantis baltarusis, davęs nurodymą dviem lenkams užpulti Navalno bendražygį – sulaikytas.
Užpuolikai taip pat jau sulaikyti. Jie susiję su futbolo ultrų grupuotėmis. Tai tik balandį. Rusijos tarnybų kolaborantams atlaidumo nebus. Mes geležimi išdeginsime kiekvieną išdavystę ir mėginimą destabilizuoti padėtį“.
22:35 | Putiną šlovinusį amerikietį nužudė rusų kariai: įtarė, kad yra šnipas
Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną šlovinusį amerikietį Russellą Bentley, dar žinomo „Teksasas“ pravarde, nužudė rusų kariai po to, kai kilo įtarimų, kad jis yra amerikiečių šnipas.
„Reuters“ naujienų agentūra rašo, kad Rusijos kontroliuojamame Donecko mieste, kuris yra Ukrainoje, žuvo JAV pilietis R. Bentley. Būtent apie šio amerikiečio mirtį „Telegram“ socialiniame tinkle pranešė Kremliaus propagandos ruporė Margarita Simonian.
Pasak jos, R. Bentley „ten kovojo už mūsų vaikinus“. Tiesa, M. Simonian tiksliai neįvardijo, kaip žuvo amerikietis, kurį rusai laikė karo korespondentu.
Tuo metu „The Daily Beast“ skelbia, kad R. Bentley kartu su rusų kariais bendradarbiavo beveik 10 metų, o savo gimtuosiuose namuose jis taip pat buvo teistas už narkotikų disponavimą.
Kaip minima publikacijoje, dar 2014 m. R. Bentley pasirodė tarptautinių žiniasklaidos priemonių puslapiuose, kur jis su savo kaubojiška skrybėle buvo užfiksuotas kartu su rusų kovotojais. Negana to, „Teksasas“ skleidė Kremliaus propagandą apie neva Ukrainoje esančius „nacius“. Be to, pastebima, kad R. Bentley Rusijos pilietybę gavo dar 2020 m.
Tačiau šį mėnesį buvo paskelbta žinia apie R. Bentley dingimą. Tuo metu jo žmona Liudmila Bentley viešai pareiškė, kad amerikietį pagrobė ir paėmė įkaitu rusų kariai.
„Rusellas buvo žiauriai sulaikytas balandžio 8 d. Aš kreipiuosi į visus daryti viską, kas yra įmanoma, tam, kad mano vyras būtų išgelbėtas. <...> Tikriausiai nebėra daug laiko“, – sakė ji, užsimindama, kad R. Bentley yra Donbaso bei visos Rusijos draugas.
Rusijos propagandistai savo ruožtu tvirtino, kad Bentley dingo priartėjęs prie vienos iš apšaudytų vietų. O gandai apie galima jo šnipinėjimą JAV naudai pasklido po to, kai vienoje iš internetinių svetainių buvo teigiama, kad R. Bentley fotografavo apgadintus pastatus.
Tačiau R. Bentley draugai, įskaitant ir jo žmoną, tokius gandus bandė skubiai paneigti.
Visgi publikacijoje pastebima, kad amerikietį, kuris buvo pasišventęs Rusijai, nužudė rusų kariai, kurie jį palaikė amerikiečių šnipu.
21:16 | S. Lavrovas: Šveicarija – „atvirai priešiška šalis“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“.
Kaip rašo portalas „eurointegration“, tokiais samprotavimais Rusijos diplomatijos vadovas pasidalijo interviu Rusijos propagandistams.
Pasak S. Lavrovo, Šveicarija „tiesiog netinka“ Rusijai kaip derybų proceso Ukrainos klausimu platforma.
„Ji nėra neutrali šalis, ji iš neutralios virto atvirai priešiška“, – pridūrė jis.
Rusijos URM vadovas vėl atmetė Ukrainos pasiūlytą 10 punktų „taikos formulę“, bet pareiškė, kad Maskva „gerbia“ Kinijos poziciją – Pekinas pasiūlė sušaukti Rusijai ir Ukrainai „priimtiną“ taikos konferenciją, nepatikslindamas, kokia ji galėtų būti.
Birželio 15-16 dienomis Šveicarijoje vyks aukšto lygio konferencija dėl karo Ukrainoje sureguliavimo – inauguracinis Taikos viršūnių susitikimas.
Rusija pareiškė nedalyvausianti derybose.
20:59 | „Financial Times“: pasikeitė ne tik ukrainiečių, bet ir Ukrainos vadovybės tonas
Ukrainiečiai pervargo ir yra apimti neigiamų emocijų dėl tvyrančios nežinomybės – kas bus toliau ir kiek ilgai truks karas šalyje, rašo „Financial Times“.
Viltis, kad JAV Atstovų Rūmai priims įstatymo projektą dėl pagalbos Ukrainai Vašingtone didėja. Bet karo nualintoje Ukrainoje gyventojų nuotaikos gerokai skiriasi.
V. Zelenskis ir kiti atstovai tikina, kad mūšio lauke Rusija paleidžia daugiau kaip 10 sviedinių, atsakydami į Ukrainos suduodamą ataką. Nepaisant to, manoma, kad Kyjivas vis turės rmtų problemų, sprendžiant karių siuntimo į frontą klausimą.
„Financial Times“ pastebi, kad ukrainiečių nuotaiką kaskart sužadindavo šalies gynėjų pasiekti kariniai laimėjimai – atremtas bandymas užimti Kyjivą, išlaisvintas Charkivas ir Chersonas, taip pat sunaikinta trečdalis Rusijos Juodosios jūros laivyno. Būtent šie laimėjimai, kaip teigiama publikacijoje, leido gyventojams išgyventi sunkius laikus.
Tačiau dabar Rusijos oro pajėgos, suvokdamos, kad Ukraina neturi pakankamai priešlėktuvinės gynybos ir šaudmenų, vėl vykdo intensyvius puolimus, suduodant smūgius Ukrainos miestams, svarbiai infrastruktūrai.
Be to, pažymima, kad Maskvos pajėgos artėja prie strategiškai svarbaus miesto Časiv Jaro, esančio už 15 kilometrų nuo Bachmuto.
Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iki tol girdimas Ukrainos vadovybės tonas irgi pasikeitė – štai šalies prezidento Volodymyro Zelenskio optimizmą pakeitė perspėjimai dėl Ukrainos likimo, kaskart paminint tai, kad sąjungininkai neskiria pakankamos paramos.
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atliktos viešosios nuomonės apklausos taip pat rodo, kad gyventojų pesimizmas didėja.
Nors du trečdaliai ukrainiečių vis dar tiki, kad karas turėtų baigtis Ukrainai atkūrus Rusijos okupuotų Donbaso ir Krymo kontrolę, padidėjo gyventojų skaičius, kurie galvoja, kad Kyjivas bus priverstas padaryti tam tikrų nuolaidų dėl teritorijos. Palyginti su 2022 m. gegužės mėnesiu, tokių asmenų skaičius padidėjo nuo 6 proc. iki 19 proc.
20:23 | V. Zelenskis sako, kad Rusijos pranašumas ore varžo Ukrainą
Rusija šiuo metu turi pranašumą ore, kuris riboja Ukrainos galimybes pažengti į priekį fronto linijoje, penktadienį virtualiame NATO gynybos ministrų susitikime pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Akivaizdu, kad dabar, kol Rusija turi pranašumą ore ir gali kliautis savo dronų ir raketų teroru, mūsų galimybės ant žemės, deja, yra ribotos“, – sakė V. Zelenskis.
19:59 | J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„NATO gynybos ministrai susitarė ... teikti tolesnę karinę paramą, įskaitant daugiau oro gynybos priemonių“, – sakė J. Stoltenbergas po virtualių derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – pareiškė jis.
Ukraina primygtinai ragina Vakarų sąjungininkus atsiųsti daugiau oro gynybos priemonių, nes šaliai sunkiai sekasi atremti pastarosiomis savaitėmis padažnėjusias Rusijos atakas prieš jos infrastruktūrą.
Kyjivas visų pirma ragina perduoti daugiau JAV sukurtų sistemų „Patriot“, galinčių numušti Rusijos hipergarsines raketas.
J. Stoltenbergas sakė, kad NATO šalių atsargose yra „Patriot“, taip pat Prancūzijos ir Italijos SAMP/T sistemų, kurios gali būti perduotos Ukrainai.
Tačiau jis negalėjo pasakyti, ar NATO gynybos ministrai per susitikimą prisiėmė konkrečių įsipareigojimų.
Vokietija anksčiau šią savaitę paskelbė, kad be dviejų jau pristatytų sistemų „Patriot“, Ukrainai papildomai perduos dar vieną tokią sistemą.
Pareigūnai teigia, kad Aljanse sistemų „Patriot“ turi JAV, Vokietija, Nyderlandai, Ispanija, Graikija, Rumunija ir Lenkija.
JAV įstatymų leidėjai šeštadienį balsuos dėl ilgai atidėlioto beveik 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketo, kuris, kaip tikisi sąjungininkai, atnaujins Vašingtono paramos srautą.
„Tikiuosi, kad įstatymo projektas [dėl pagalbos Ukrainai paketo] bus priimtas be tolesnio delsimo“, – sakė J. Stoltenbergas.
Jis pažymėjo, kad ministrai taip pat aptarė „daugelį kitų neatidėliotinų Kyjivo poreikių“, įskaitant artilerijos sviedinius, ilgesnio nuotolio raketas ir bepiločius orlaivius.
„Kiekviena NATO sąjungininkė nuspręs, ką suteikti. Keletas sąjungininkių per susitikimą prisiėmė konkrečius įsipareigojimus ir baigia rengti įnašus, apie kuriuos, tikiuosi, netrukus bus paskelbta“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
19:26 | Buvęs Ukrainos URM vadovas: jei JAV Atstovų Rūmai balsuos už pagalbą Ukrainai, Rusijos pelkėse kils kauksmas
Jei JAV Atstovų Rūmai pritars pagalbos Ukrainai įstatymo projektui, Rusijos pelkėse kils kauksmas su naujais branduoliniais grasinimais.
Tai išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras, Rusijos tyrimų centro vadovas Volodymyras Ogryzka.
„Kai dėl Rusijos... Jei Atstovų Rūmai pritars pagalbos Ukrainai įstatymo projektui, Rusijos pelkėse kils kauksmas su naujais branduoliniais grasinimais. Ir čia staugs visi, pradedant Medvedevu bei Zacharova ir baigiant Šoigu bei Putinu. Ne tik tokie propagandistai, kaip Solovjovas, Kiseliovas, Simonian ir t. t.“, – sakė V. Ogryzka.
Diplomatas išreiškė viltį, kad Vakarai pagaliau nustos to bijoti. „Nors baimė ten, mano nuomone, vis dar maniakiška. Ir tai liūdina“, – pridūrė jis.
V. Ogryzka taip pat pažymėjo, jog nors beveik aštuonis mėnesius besitęsiantis nestabilumas Jungtinėse Valstijose turi šansų netapti lėtiniu, Ukraina tikrai sulauks karinės pagalbos, tačiau europiečius ši situacija vis dėlto pakeitė.
„Dabar jie daugiau galvos apie savo saugumą. Ir tai yra geras ženklas. Tai reiškia, jog daugiau nebebus to infantilizmo, kad esą Amerika mus visada apsaugos. Europiečiai turi suprasti, kad priešas Rusijos asmenyje yra šalia ir kad jis bet kurią akimirką gali pulti, žudyti, naikinti. Todėl europiečiai, vienaip ar kitaip, vis tiek pradės kur kas intensyviau rūpintis savo gynybą, taigi, ir pagalba Ukrainai. Ir tai, manau, yra didelis teigiamas poslinkis partnerių europiečių sąmonėje“, – pabrėžė diplomatas.
„Ukrinform“ primena, kad šeštadienį JAV Kongreso Atstovų Rūmai balsuos dėl ilgai atidėliojamo JAV karinės pagalbos Ukrainai atnaujinimo.
19:01 | Zelenskis kreipėsi į NATO atstovus: Putinas turėtų būti nuleistas ant žemės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į NATO atstovus, teigdamas, kad dabartinė Vakarų parama Ukrainai yra „ribota“.
Pasak Ukrainos vadovo, Izraelis nebuvo paliktas gintis vienas, kai šeštadienį Iranas sudavė smūgius į šią teritoriją, rašo „SkyNews“.
Būtent Irano suduotų smūgių metu Vakarų sąjungininkai suteikė pagalbą Izraeliui ir apgynė oro erdvę nuo Irano dronų.
„[Vladimiras] Putinas turėtų būti nuleistas ant žemės, o mūsų dangus vėl turėtų tapti saugus. Ir tai visiškai priklauso nuo jūsų pasirinkimo... [nuo] pasirinkimo, ar mes iš tiesų esame sąjungininkai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainiečių pajėgoms.
„Mums reikia dar septynių „Patriot“ arba panašių oro gynybos sistemų – ir tai yra minimalus skaičius“, – sakė V. Zelenskis NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje.
„Šiais metais negalime laukti, kol bus priimti sprendimai“, – pridūrė jis ir paragino Ukrainos rėmėjus paspartinti sprendimų priėmimą.
Virtualiame NATO gynybos ministrų susitikime V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusija šiuo metu turi pranašumą ore, o tai riboja Ukrainos galimybes žengti į priekį fronto linijoje.
„Akivaizdu, kad dabar, kai Rusija turi pranašumą ore ir gali remtis savo dronų ir raketų teroru, mūsų galimybės ant žemės, deja, yra ribotos“, – sakė V. Zelenskis.
Anot jo, Aljansas turėtų nuspręsti, „ar mes iš tiesų esame sąjungininkai“.
„Mūsų dangus turi vėl tapti saugus“, – tvirtino V. Zelenskis per vaizdo konferenciją su NATO gynybos ministrais.
„Ir tai visiškai priklauso nuo jūsų pasirinkimo. Pasirinkimo, ar gyvybė iš tiesų visur vienodai vertinga. Pasirinkimo, ar turite vienodą požiūrį į visus partnerius. Pasirinkimo, ar mes iš tiesų esame sąjungininkai“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas kiek anksčiau penktadienį pareiškė, kad, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, aljanso šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių.
„NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – pareiškė J. Stoltenbergas po virtualių NATO gynybos ministrų ir Ukrainos prezidento derybų.
18:41 | L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„Šiuo metu peržiūrime savo prioritetus, kad kuo greičiau galėtume prisidėti oro erdvės radarų sistemomis. Praėjusią savaitę lankiausi Ukrainoje ir įsitikinau, kad oro gynybos sistemų ir amunicijos poreikis yra itin didelis“, – NATO-Ukrainos tarybos posėdyje sakė L. Kasčiūnas.
Nuo Rusijos agresijos pradžios 2022 metais, Lietuva prisidėjo prie Ukrainos oro gynybos. Kariaujančiai šaliai atidavė sovietinio tipo P-18 išankstinio perspėjimo oro erdvės stebėjimo radiolokacinės sistemas, „Stinger“ sistemas, NASAMS paleidimo įrenginius, karinio jūrų laivyno radarus, priešlėktuvinius ginklus L-70 su amunicija, Mi-8 sraigtasparnius ir kitą įrangą.
Lietuva šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, antidronų sistemas, tūkstančius prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1.
Nuo karo pradžios Lietuva Ukrainai suteikė karinės paramos, kuri siekia apie 610 mln. eurų. Šiemet jau suteikta paramos už maždaug 84 mln. eurų.
18:25 | J. Stoltenbergas: NATO sąjungininkės ketina nusiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO sąjungininkės ketina suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų, po vaizdo ryšiu surengto krizinio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu paskelbė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
18:16 | A. Blinkenas: Pekinas kursto karą Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį apkaltino Kiniją, kad ši kursto karą Ukrainoje, rašo UNIAN.
Pasak JAV atstovo, Kinija savo ruožtu netiesiogiai kursto tebesitęsiančią karinę situaciją Ukrainos teritorijoje.
A. Blinkenas tikina, kad Pekinas tiekia Rusijai komponentus, kurie vėliau panaudojami gynybos pramonėje. O tai, pasak jo, būtent ir „leidžia Rusija tęsti agresiją prieš Ukrainą“.
17:43 | V. Zelenskis: šiame kare nėra pustonių
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos ir Ukrainos kare nėra pustonių, ir padėkojo visiems, kurie dirba valstybės labui.
Jis tai pareiškė penktadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi, praneša „Ukrinform“.
„Šis karas – juodas ir baltas, jame nėra pustonių, viskas akivaizdu. Mes esame savo žemėje. Mes giname žmonių gyvybes. Mes stabdome okupantą, kuris gali tik griauti, smurtauti ir sėti blogį. Ir mes turime sustabdyti blogį. Turime sunaikinti okupantą rusą“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis padėkojo „visiems, kurie kovoja ir dirba dėl mūsų valstybės, dėl žmogaus gyvybės, dėl to, kad kiekvienas žmogus būtų tikrai gerbiamas“.
„Dėkoju visiems, kurie prisimena ir neleidžia kitiems pamiršti mūsų didvyrių vardų. Visų mūsų žmonių, kurie atidavė savo gyvybes, gindami Ukrainą. Tegul priartėja Ukrainos pergalė“, – pridūrė valstybės vadovas.
Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis penktadienį lankėsi Donecko srityje.
17:31 | D. Tuskas: sulaikytas baltarusis, įtariamas užsakęs L. Volkovo užpuolimą Vilniuje
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pranešė, kad sulaikytas asmuo, kuris įtariamas užsakęs Vilniuje sumušti Rusijos opozicijos veikėją Leonidą Volkovą.
„Rusams dirbęs baltarusis, nurodęs dviem lenkams surengti ataką prieš [Aleksejaus] Navalno sąjungininką, buvo sulaikytas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė D. Tuskas.
„Užpuolikai jau buvo sulaikyti“, – pridūrė jis, bet daugiau detalių nepaskelbė.
Kiek anksčiau pranešta, kad Varšuvos apygardos teismas nusprendė Lietuvai išduoti įtariamus L. Volkovo užpuolikus.
Pasak teismo atstovės Joannos Adamowicz, teismas sutiko perduoti įtariamuosius Lietuvai dėl čia vykdomo tyrimo su sąlyga, kad juos nuteisus įkalinimo bausme, sulaikytieji ją atliktų Lenkijoje.
J. Adamowicz teigimu, sulaikytųjų advokatai nusiuntė skundus apeliaciniam teismui, tačiau neaišku, kiek gali užtrukti jų nagrinėjimas.
Apie Lenkijoje sulaikytus du asmenis, įtariamus Rusijos opozicijos veikėjo L. Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį žurnalistams pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.
Kaip vėliau paskelbė prokuroras Justas Laucius, L. Volkovo užpuolimu įtariami du Lenkijos piliečiai sulaikyti balandžio 3 dieną Varšuvoje, jų perdavimo Lietuvai tikimasi gegužę.
Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.
Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
17:11 | Ukraina: sunaikintas Rusijos bombonešis smogė dviem miestams
Penktadienį Ukraina pranešė, kad tolimojo nuotolio Rusijos bombonešis, kurį ji numušė, anksčiau sudavė mirtinus smūgius Dnipro ir Kryvyj Riho miestams.
„Tai buvo lėktuvas, kuris bombardavo Dniprą ir Kryvyj Rihą. Mes atkeršijome už savo miestus ir civilius“, - naujienų agentūrai AFP sakė oro pajėgų atstovas Ilja Jevlašas.
16:56 | Lenkijos teismas nutarė leisti perduoti Lietuvai L. Volkovo užpuolimu įtariamus asmenis
Varšuvos apygardos teismas nutarė leisti perduoti Lietuvai Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolimu įtariamus du asmenis.
Tai agentūrai „The Asociated Press“ patvirtino teismo atstovė Joanna Adamowicz. Anot jos, sprendimas perduoti įtariamuosius Lietuvai su sąlyga, kad šie asmenys, jei teismas jiems paskirs bausmę, ją atliks Lenkijoje.
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad „Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos lyderio L. Volkovo sumušimu.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius pranešė, kad Rusijos opozicionieriaus užpuolimu įtariami Lenkijos Respublikos piliečiai balandžio pradžioje sulaikyti Varšuvoje. Anot jo, tikimąsi, kad gegužę minimi asmenys bus perduoti Lietuvai.
„Jų veiksmai kvalifikuoti kaip tyčinis L. Volkovo nesunkus sveikatos sutrikdymas, veikiant organizuotoje grupėje dėl įsitikinimų ir (ar) pažiūrų. Jiems abiem skirti suėmimai už akių ir manau, kad jei viskas klostysis taip, kaip mes viliamės, šiuos abu sulaikytuosius didelė tikimybė, kad gegužės mėnesį mes matysime Lietuvoje ir galėsime su jais atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmus“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė prokuroras.
ELTA primena, kad kovą Vilniuje buvo užpultas ir sužalotas Rusijos kalėjime mirusio Kremliaus opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas.
Į pranešimą apie Vilniuje užpultą ir sužalotą Rusijos pilietį reagavo gausios policijos pajėgos, buvo iškviesti „Aro“ ir specialiosios paskirties pareigūnai. Svarstoma, kad užpuolimas gali būti susijęs su politine nukentėjusiojo veikla.
Po suteiktos medicinos pagalbos ligoninėje A. Volkovas buvo gydomas ambulatoriškai. Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Rusijos opozicijos atstovas sako, kad specialiu plaktuku namo kieme žmogus jam smogė apie 15 kartų į koją ir sulaužė ranką. Įvykį jis pavadino „tipišku banditišku sveikinimu nuo Putino iš banditų Peterburgo“.
L. Volkovas iš Rusijos pasitraukė kilus arešto grėsmei. Šiuo metu L. Volkovas gyvena Lietuvoje
15:54 | Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų.
Jis tai pareiškė per televizijos maratoną, praneša „Ukrinform“.
Anot A. Jusovo, jau ne pirmą kartą mėginama surengti pasikėsinimus į Ukrainos vadovus.
„Tai vyksta ne pirmą kartą. Tai, kad priešas ir šį sykį bandė įvykdyti pasikėsinimą į vyriausiąjį vadą, Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, vis bando organizuoti pasikėsinimus į mūsų šalies karinę ir politinę vadovybę, ypač – generolą Budanovą, reiškia, kad Ukraina priešinasi. O šalies lyderiai ir Volodymyras Zelenskis – tai didelė grėsmė priešui“, – sakė žvalgybos atstovas.
15:21 | Ukraina nepaiso JAV įspėjimo: sukūrė droną, galinti smogti net Sibirui
„The Economist“ skelbia apie ukrainiečių sukurtus superdronus, galinčius smogti net 3 tūkst. km nuo Ukrainos sienų, nepaisant JAV nuogąstavimų dėl Ukrainos smūgių Rusijos gilumoje.
„Nuo tada, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis šiai technologijai suteikė prioritetą, Ukraina investavo šimtus milijonų dolerių į tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, galinčius ieškoti ir smogti tolimiems taikiniams. Dabar juos gamina pusė tuzino bendrovių“, – rašo „The Economist“.
Geriausio iš naujųjų modelių skrydžio nuotolis siekia 3 tūkst. km ir gali pasiekti Sibirą, skelbia leidinys. Kartu pažymima, kad tokių dronų gamybos programa „gimė iš būtinybės“ – Vakarams nepakankamai aprūpinant Ukrainą – ir jau pakenkė nemažai Rusijos naftos ir karinės infrastruktūros daliai.
„Tačiau Baltieji rūmai nėra patenkinti. Jis spaudžia ukrainiečius nutraukti atakas. Amerikiečiai nerimauja dėl įvairių priežasčių – nuo kylančių naftos kainų iki nekontroliuojamo titaniško konflikto, kuriame Ukraina gali pralaimėti, perspektyvos“, – rašo „The Economist“.
14:52 | Lavrovas: Rusija nenutrauks ugnies Ukrainoje net prasidėjus taikos deryboms
Net prasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos, Rusija nenutrauks karo veiksmų, penktadienį propagandinėms Rusijos radijo stotims pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
14:28 | Kyjive viešintis Vokietijos vicekancleris dėl apšaudymo pavojaus pusantros valandos praleido slėptuvėje
Ukrainoje viešintis Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienio naktį dėl Rusijos atakos grėsmės turėjo leistis į slėptuvę.
Pavojaus sirenos Kyjive ėmė gausti 4.40 val., R. Habeckas ir jo delegacija turėjo beveik pusantros valandos praleisti požeminiame viešbučio garaže.
13:58 | Lenkija pakėlė į orą naikintuvus, kol Rusija apšaudė Ukrainos teritoriją
Lenkija išsiuntė savo naikintuvus patruliuoti Rusijai paleidus raketas į Ukrainos teritoriją. Šalis daug intensyviau saugo savo oro erdvę po kelių pasikartojančių incidentų su vis į teritoriją „užklystančiomis“ Rusijos raketomis.
13:32 | G-7 šalys pažadėjo sustiprinti Ukrainos oro gynybą
Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį susitikime Italijos Kaprio saloje įsipareigojo sustiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus.
„Esame pasiryžę stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus, kad būtų išsaugotos gyvybės ir apsaugota svarbi infrastruktūra. Šiuo tikslu taip pat bendradarbiausime su partneriais“, – sakoma Italijos, Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kanados ir Vokietijos ministrų baigiamajame pareiškime.
13:00 | V. Zelenskis sako aplankęs karius rytiniame Donecko regione
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė susitikęs su kariais rytiniame Donecko regione, kur Rusija pastaraisiais mėnesiais intensyvina savo puolimą.
„Šiandien – Donecko sritis. Kalbėjausi su kariais ir įteikiau jiems apdovanojimus. Mūsų šalis didžiuojasi turėdama tokius karius“, – sakoma jo įraše platformoje „Telegram“.
Prezidentas aplankė karius, kurie prižiūrimi medikų, ir padėkojo pastariesiems, kad šie deda visas pastangas gelbėti karių gyvybes ir tarnauja Ukrainai.
Donecko srityje jis taip pat aptarė su vietos pareigūnais saugumo padėtį regione ir žmonių apsaugą, sakoma V. Zelenskio pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
12:38 | Ukraina numušė Rusijos strateginį bombonešį, nešusį sparnuotąsias raketas
Ukrainos karinių oro pajėgų vadas, generolas leitenantas Mykola Oleščukas penktadienio rytą „Telegram“ pranešė, kad Ukraina numušė Rusijos tolimojo nuotolio strateginį bombonešį „Tu-22M3“, nešusį sparnuotąsias raketas „Ch-22“.
„Pirmą kartą Karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai, bendradarbiaudami su Vyriausiąja žvalgybos valdyba, sunaikino tolimojo nuotolio strateginį bombonešį Tu-22M3 - sparnuotųjų raketų „Ch-22“, kurias Rusijos teroristai naudoja taikiems Ukrainos miestams atakuoti, nešėją. Per šiandienos ataką dvi tokios raketos buvo sunaikintos pirmą kartą“, – rašė M. Oleščukas.
Vienas iš lėktuvo pilotų žuvo.
11:49 | Ekspertai: NATO ateitis priklausys nuo Ukrainos, nesvarbu ar ji priklausys aljansui
Dabartiniai JAV ginčai dėl papildomos karinės pagalbos Ukrainai iš dalies grindžiami prielaida, kad karas, nepaisant JAV veiksmų, baigsis aklaviete. Tačiau ši prielaida yra klaidinga, skelbiama amerikiečių analitinio centro ISW (Karo tyrimų institutas) ataskaitoje. Ataskaitoje taip pat pažymima, jog laisvos ir demokratinės Ukrainos išsaugojimas turi strateginės svarbos NATO aljansui.
11:01 | Rusų nuostoliai
Visi rusų kariuomenės nuostoliai Ukrainoje jau pasiekė 457 830 – vien per pastarąją parą buvo sunaikinta ar sužeista 870 rusų okupantų.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 7 205 priešo tankus (+9 per pastarąją parą), 13 852 šarvuotąsias kovos mašinas (+17), 11 658 artilerijos sistemas (+21), 1 046 raketų paleidimo sistemas, 762 oro gynybos sistemas (+2), 347 karo lėktuvus, 325 sraigtasparnius, 9 311 bepiločių orlaivių (+27), 2 096 sparnuotąsias raketas (+3), 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 15 671 transporto priemonę (+53), 1 915 specialiosios įrangos vienetų.
10:38 | Ukraina pranešė numušusi 29 iš 36 naktį Rusijos paleistų raketų ir dronų
Penktadienį Ukraina pranešė, kad naktį Rusijos pajėgos paleido į šalį 22 raketas ir daugiau nei dešimt nepilotuojamų orlaivių, per atakas žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.
„Iš viso priešas panaudojo 36 oro atakos ginklus – 22 įvairaus tipo raketas ir 14 kovinių dronų (...) 29 oro taikiniai buvo sunaikinti“, – sakoma Ukrainos oro pajėgų pranešime.
10:19 | Rusija: sudužus kariniam bombonešiui žuvo įgulos narys
Rusija penktadienį pranešė, kad pietiniame Stavropolio regione sudužus kariniam bombonešiui žuvo įgulos narys, ir pridūrė, kad ieško dar vieno piloto.
„Mano dideliam apgailestavimui, žuvo trečias įgulos narys. Ketvirtojo piloto paieškos tęsiamos“, – sakė Stavropolio krašto gubernatorius Vladimiras Vladimirovas.
Dar du įgulos nariai buvo paguldyti į ligoninę.
09:48 | Per rusų ataką Dnipropetrovsko srityje žuvo 8, sužeisti dar 29 žmonės
Rusų pajėgoms penktadienio rytą raketomis atakuojant Ukrainos Dnipropetrovsko sritį, žuvo aštuoni civiliai, o dar 29 žmonės buvo sužeisti, pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka ir gelbėtojai.
Pasak ministro, Dnipre nukentėjo penkiaaukštis ir civilinės infrastruktūros objektai.
Naujausiais duomenimis, žuvo du žmonės, dar 20 buvo sužeista.
Synelnykovės rajone nukentėjo daugiau kaip 10 privačių namų, kilo gaisrų. Žuvo šeši asmenys, tarp kurių yra vaikų, Dar šeši žmonės sužeisti.
Pasak I. Klymenkos, aukų skaičius tikriausiai augs.
Platformoje „Telegram“ Dnipropetrovsko regiono vadovas Serhijus Lysakas taip pat parašė, kad per ataką kilo gaisras penkių aukštų pastate Dnipre, kad buvo apgadinti du infrastruktūros objektai.
Dnipro meras Borysas Filatovas per „Telegram“ pranešė, kad buvo smogta pačiam miesto centrui.
09:18 | D. Trumpas: JAV svarbu, kad Ukraina išliktų
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, jog Jungtinėms Valstijoms yra svarbu, kad Ukraina išliktų, bei papriekaištavo sąjungininkėms Europoje, kad Kyjivui teikia per mažai pagalbos.
Apie tai ketvirtadienį jis rašė savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“.
„Kodėl Europa negali skirti tiek pinigų, kiek Jungtinės Amerikos Valstijos, kad padėtų Šaliai, kuriai desperatiškai reiškia pagalbos? Visi sutinka, kad Ukrainos Išlikimas ir Jėga Europai turėtų rūpėti labiau nei mums, bet tai svarbu ir mums! JUDINKIS, EUROPA!“, – rašė D. Trumpas.
Šis D. Trumpo pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai jis Niujorke susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir pagyrė Lenkiją. Buvęs prezidentas ir Lenkijos vadovas aptarė A. Dudos siūlymą, kad NATO narės gynybai turėtų skirti ne 2, o mažiausiai 3 proc. savo BVP.
08:53 | CŽA direktorius: Ukraina karą pralaimėti gali dar 2024 m., jei negaus paramos
„Politico“ cituoja JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorių Williamą Burnsą, kuris įspėja Amerikos įstatymų leidėjus, kad finansinės pagalbos nesulaukusi Ukraina karą pralaimėti gali dar šiemet.
Ketvirtadienį kalbėdamas G. W. Busho prezidentiniame centre, W. Bernsas paragino įstatymų leidėjus patvirtinti papildomą programą, pagal kurią Ukrainos karo veiksmams būtų skirti milijardai. Ši parama, pasak jo, leistų ukrainiečiams pasipriešinti okupantams.
„Gavę postūmį, kurį karinė pagalba suteiks tiek praktiškai, tiek psichologiškai, ukrainiečiai yra pasirengę išsilaikyti iki 2024 m. ir įveikti arogantišką Vladimiro Putino nuomonę, kad laikas yra jo pusėje“, – sakė W. Burnsas.
CŽA direktorius perspėjo, kad „vaizdas bus kur kas liūdnesnis“, jei Kongresas nepalaikys iniciatyvos. Pasak jo, rizika yra gana reali, nes iki 2024 m. pabaigos ukrainiečiai gali pralaimėti mūšio lauke arba bent jau pastatyti V. Putiną į tokią padėtį, kad jis iš esmės galėtų diktuoti politinio susitarimo sąlygas.
08:14 | Rusija teigia virš Belgorodo numušusi dešimtis oro taikinių
Rusijos oro gynyba virš pietinės Belgorodo srities numušė 25 oro taikinius, penktadienio rytą tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Pagrindinis tikslas esą buvo Belgorodo miestas, informuoja agentūra „Reuters“.
Apgadinta virtinė privačių namų ir kitų pastatų. Nedidelį gaisrą viename sandėlyje pavyko greitai užgesinti.
07:39 | Rusijoje po kovinės užduoties sudužo karinis lėktuvas
Rusijos Federacijos Stavropolio krašte sudužo karinis lėktuvas, „Telegram“ pranešė gubernatorius Vladimiras Vladimirovas.
07:00 | Ukrainiečiai dronais sunaikino rusų karius gabenusį laivą
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos spaudos biuras pranešė, kad Ukrainos pasieniečiai viename iš pietinių šalies regionų susekė karius plukdžiusį rusų laivą ir dronais kamikadzėmis sėkmingai jį sunaikino.
