Svarbiausi įvykiai:
22:58 | ES Taryba žengė pirmą žingsnį dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai
Pirmadienį Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą, kuriuo žengiamas pirmas žingsnis į priekį kuriant mechanizmą, pagal kurį perteklinis pelnas, gautas iš ES įšaldyto Rusijos turto, būtų panaudotas Ukrainos naudai. Apie tai pranešta ES Tarybos interneto svetainėje.
Pranešime nurodoma, kad 2022 m. vasario mėn. Rusijai pradėjus neteisėtą ir nepagrįstą plataus masto invaziją į Ukrainą, ES, koordinuodama veiksmus su tarptautiniais partneriais, nusprendė uždrausti bet kokias operacijas, susijusias su Rusijos Federacijos centrinio banko atsargų ir turto valdymu. Dėl šio draudimo buvo įšaldytas atitinkamas ES valstybių narių finansų įstaigų turtas.
Pažymėtina, kad šis sprendimas sudaro sąlygas Tarybai priimti sprendimą dėl galimo finansinio įnašo į ES biudžetą, surinkto iš šių grynųjų pajamų, siekiant paremti Ukrainą, jos atsigavimą ir atstatymą.
Ukraina jau palankiai įvertino šį ES Tarybos sprendimą. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba visų pirma pažymėjo, kad jis „atveria kelią perteklinio pelno, gauto iš įšaldyto Rusijos turto, panaudojimui“.
21:40 | Įspėjo Rusiją dėl agresijos prieš Baltijos šalis: dabar viskas kitaip nei iki 2022-ųjų
Švedijai įstojus į NATO, bet kokia Rusijos agresija prieš Baltijos šalis būtų „beprotybė“. Tokią nuomonę „Espresso“ išreiškė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pavaduotojas, karo ekspertas Viktoras Jagunas.
Pasak jo, Švedijai įstojus į NATO, „Baltijos šalys Rusijai bus uždarytos visiems laikams“, o Rusijai priklausantis Baltijos laivynas taps „nenaudingu žaislu“. V. Jaguno teigimu, surengus puolimą prieš Baltijos šalis, rusams ateitų „galas“.
„Pirmiausia jie patys save demaskuotų. Manau, kad Kaliningrado sritis būtų tiesiog sunaikinta“, – aiškino SBU atsargos generolas majoras.
„Jei jie tam ryžtųsi, tai būtų beprotiška. Juk jie tam ruošiasi, ir ruošiasi labai rimtai. Jei anksčiau koncepcija buvo iki 2022 m.: Rusija puola, o maždaug po mėnesio NATO pajėgos įžengia išlaisvinti užimtų teritorijų – tai jokiu būdu nėra jokie prevenciniai smūgiai.
Todėl čia kalbama apie stiprų prevencinį smūgį ne tik į pozicijas, kuriose jie gali susitelkti, bet ir į vadinamuosius sprendimų priėmimo centrus. Prevencinis smūgis: 500 didelio tikslumo raketų vienu metu. Ar Rusija atlaikytų tokią ataką?“ – klausimą kelia V. Jagunas.
19:35 | Macronas ragina plėsti Europos ginklų pramonę
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakartojo savo reikalavimą plėsti Europos gynybos pramonę. „Viskas, ką daro ES, kad tiektų Ukrainai ginklus ir amuniciją, turi kartu padėti kurti Europos gynybos pramonę“, – sakė jis pirmadienį Paryžiuje susitikęs su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku.
„Tai padės mums didinti savo gamybos pajėgumus, o Europai – tapti gynybine galia, kuri papildo NATO“, – kalbėjo E. Macronas.
Jis, be to, paskelbė apie naują dvišalį susitarimą tarp Prancūzijos ir Lenkijos, kuris apims ir glaudesnį bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje. „Tai gali būti postūmis Europai“, – pabrėžė E. Macronas.
Prancūzija ir Lenkija yra tarp šalių, aktyviai rengiančių programas dėl naujų branduolinių reaktorių statybos. Jomis siekiama padidinti energetinį saugumą ir iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą.
18:32 | Vokiečių analitikas: Avdijivka gali kristi jau artimiausiomis dienomis
Avdijivkoje padėtis itin sudėtinga – Rusijos daliniai į miestą bando veržtis dviem kryptimis. Vokiečių leidinio „Bild“ atvirų duomenų analitikas prognozuoja, kad iki visiško Avdijivkos apsupimo liko ne daugiau kaip kelios savaitės.
„Bild“ analitikas Julianas Ropke pažymi, kad padėtis miesto centre yra ypač pavojinga.
„Ten Rusijos ginkluotosios pajėgos yra maždaug už 200 metrų nuo vieno iš paskutinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo kelių“, – rašo jis.
Ekspertas paaiškino, kad yra dar vienas kelias, kuris veda į gyvenvietę netoli Pivničės kaimo, tačiau net ir ten Rusijos Federacija yra „už šimtų metrų“.
„Jei šie keliai bus atkirsti, miestas bus apsuptas ir gynyba žlugs. Kol kas taip nėra, bet kai kurie žmonės mano, kad tai įvyks po kelių dienų ar savaičių“, – rašo J. Ropke.
Analitikas aiškina, kad Rusija šioje srityje daro pažangą dėl karių kiekio persvaros, kuri šiuo metu yra maždaug penki prieš vieną. Be to, Rusija turi pranašumą ore. Į miestą nuolat smogia didelės sprogstamosios galios bombos.
Tuo pat metu, „Bild“ duomenimis, Ukraina neturi pakankamai oro gynybos sistemų šioms atakoms atremti.
„Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms taip pat trūksta karių ant žemės, todėl dažnai prieš besiveržiančias Rusijos pėstininkų grupes veikia patys dronai“, – rašo „Bild“.
17:55 | Norvegijos žvalgyba paragino Europą pasirengti pokyčiams
Norvegijos gynybos žvalgybos tarnybos vadovas viceadmirolas Nilsas Andreasas Stensonas pareiškė, kad per praėjusius metus Rusija gerokai sustiprino savo pozicijas ir, nepaisydama tarptautinių sankcijų, sėkmingai vykdė karo veiksmus prieš Ukrainą.
Pasak Norvegijos žvalgybos vadovo, Ukraina nepajėgi pati pasigaminti reikiamų ginklų ir yra „visiškai priklausoma nuo materialinės paramos iš Vakarų“, o didžioji dalis jau gautos vakarietiškos įrangos yra „prarasta arba panaudota“.
Tuo pat metu Rusija, pasak jo, „įgyja karinį pranašumą“ ir jau yra pajėgi didinti šaudmenų ir tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų gamybą.
N. A. Stensonas išvardijo keletą priemonių, kurias Rusija sėkmingai įgyvendino:
• Maskva geriau nei tikėtasi susidoroja su Vakarų sankcijomis, o Rusijos ginklų gamyba vyksta sparčiau;
• Rusijos ginklų gamyba vyksta sparčiau;
• Rusija gali pašaukti maždaug tris kartus daugiau žmonių nei Ukraina.
„Matome, kad Rusijai atsigauti po karo prireiks mažiau laiko, nei manėme pernai“, – teigia Norvegijos žvalgybos tarnybos vadovas.
16:35 | Ukrainos žvalgyba: Rusija gauna „Starlink“ terminalų kontrabanda per trečiąsias šalis
Rusijos pajėgos neteisėtai iš trečiųjų šalių įsigyja „Starlink“ palydovinio ryšio terminalus ir vis dažniau juos naudoja fronto linijoje Ukrainoje.
Apie tai „Reuters“ sakė Ukrainos karinės šnipinėjimo agentūros atstovas spaudai Andrijus Jusovas.
„Kontrabanda iš trečiųjų šalių. Padidėjo naudojimas fronto linijoje“, – sakė A. Jusovas, paklaustas, kaip Rusijos pajėgos gauna šiuos prietaisus.
Paklaustas, ar Ukraina bando sustabdyti Rusijos naudojimąsi šiais terminalais, A. Jusovas atsakė: „Taip, darbas vyksta“.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija anksčiau patvirtino, kad Rusijos okupantai fronte vis dažniau naudoja „Starlink“ terminalus. Žvalgybos duomenimis, perimtas okupantų pokalbis rodo, kad prieigai prie interneto „Starlink“ terminalai įrengti Rusijos ginkluotųjų pajėgų 83-iosios oro desanto brigados daliniuose, kurie veikia Donecko regione netoli Kliščijivkos ir Andrijivkos.
„Starlink“ teigia, kad nevykdo jokios veiklos su Rusijos vyriausybe ar kariuomene.
Elono Musko bendrovei ‚SpaceX“ priklausantis „Starlink“ yra žemoje Žemės orbitoje esančių palydovų tinklas, kuris gali teikti internetą atokiose vietovėse arba ten, kur neveikia įprasta ryšių infrastruktūra.
15:57 | Vakarų gyventojai nebebijo Rusijos: kaip pasikeitė požiūris į karo grėsmę
Šiuo metu Miunchene vykstančios Miuncheno saugumo konferencijos metu pristatyti apklausų, kurias sociologai atliko praėjusių metų pabaigoje, rezultatai. Ataskaitos rodo, kad daugeliui Vakarų šalių gyventojų Rusija daugiau nebėra „pavojus Nr. 1“. G7 šalių gyventojai, išskyrus britus ir japonus, dabar labiau susirūpinę kibernetinių išpuolių, klimato kaitos ir islamistų keliamu pavojumi negu galimu Rusijos puolimu, rašoma „Deutsche Welle“.
„Faktiškai visi rodikliai, susiję su Rusijos karu Ukrainoje, krito, įskaitant ir galimą agresoriaus branduolinio ginklo panaudojimą ar energijos šaltinių trūkumą“, – skelbiama ataskaitoje.
Ypač šie pokyčiai akivaizdūs Vokietijoje. Per metus vokiečių požiūris į Rusiją, pagal šios grėsmės lygį, krito nuo pirmosios vietos metais anksčiau iki septintosios vietos apklausos darymo metu (2023-ųjų pabaiga). Pirmąsias vietas užėmė tokios grėsmės kaip masinė migracija dėl karų ir klimato kaita, o taip pat radikalus islamo terorizmas ir kibernetiniai išpuoliai.
Panašaus pobūdžio nuotaikų kaita matyti ir Prancūzijoje, o Italijoje „Rusijos grėsmė“ nukrito net į 12 vietą bendrame grėsmių sąraše.
JAV gyventojai Rusiją, kaip grėsmę saugumui, mato tik ketvirtoje vietoje – po Kinijos (trečioji vieta), visuomenės susiskaldymo ir kibernetinių išpuolių.
Išsiskiria šiame kontekste iš didžiųjų Vakarų valstybių tik Didžioji Britanija ir Japonija. Tik šiose „globalių Vakarų“ šalyse Rusija iki šiol užima pirmąją vietą pagrindinių grėsmių sąraše.
Kinijoje, Indijoje ir Pietų Afrikoje apklaustieji į Rusiją žiūri kaip į sąjungininkus, o ne grėsmę. Brazilijoje visuomenė šiuo klausimu nesutaria, ten yra ryškius „neapsisprendimas“ Rusijos atžvilgiu.G7 šalių gyventojai taip apklausose taip pat demonstruoja pastaruoju metu dažnai linksniuojamą „nuovargį nuo karo Ukrainoje“. „Krinta visuomeninis palaikymas dėl pagalbos Ukrainai tęstinumo, sunkiosios ginkluotės tiekimo ar papildomų sankcijų Rusijai įvedimo“, – aiškinama ataskaitoje.
15:25 | Vokietija griežtai pasmerkė D. Trumpo grasinimą NATO sąjungininkėms
JAV kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo kvietimas Rusijai daryti „ką tik nori“ finansinių įsipareigojimų nevykdančioms NATO narėms sulaukė aštrios Vokietijos politikų ir ekspertų kritikos.
„Šie pareiškimai yra neatsakingi ir netgi žaidžia Rusijos naudai, – pirmadienį lankydamasis Kipro sostinėje Nikosijoje sakė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. – Ir niekas mūsų aljanse negali būti tuo suinteresuotas“.
14:58 | Pavojaus lygis labai aukštas: Rusija Juodojoje jūroje padidino raketnešių skaičių
Rusijoje bendrą „Kalibr“ tipo raketų salvę gali sudaryti 24 raketos. Tai „Telegram“ kanale pranešė Pietų gynybos pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
„Juodojoje jūroje priešas padidino raketnešių skaičių. Prie dviejų fregatų prisijungė vienas mažasis raketinis laivas. Bendrą „Kalibr“ salvę gali sudaryti 24 raketos“, - sakoma pranešime.
Gynybos pajėgų atstovai pabrėžė, kad raketų pavojaus lygis yra labai aukštas, ir paragino atidžiai klausytis oro pavojaus signalų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į vasario 12-ąją Oro gynybos pajėgos įvairiose šalies srityse numušė vieną aviacinę raketą ir 14 „Shahed-136/131“ tipo dronų, kuriuos paleido agresoriai rusai.
14:26 | Vokietijos diplomatas įspėja: kiti Putino taikiniai – Baltijos šalys ir Moldova
Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės Ukrainoje, jis nesustos ir bandys užgrobti šalis, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, interviu laikraščiui „Rheinische Post“ sakė Miuncheno tarptautinės saugumo konferencijos vadovas Christophas Heusgenas.
13:59 | Baltijos šalys nepatikėjo Putino pažadu nepulti: palei sieną su Rusiją rengia spąstus
NATO pajėgos pasimokė iš pernai Ukrainos kontrpuolimą stabdžiusios vadinamosios Surovikino gynybinės linijos – Rusijos minų laukų, apkasų, prieštankinių kliūčių ir spygliuotų vielų. Dabar gi Baltijos šalys prieš rusus ketina panaudoti jų pačių taktiką.
13:07 | Rusijoje – įtarinėjimai savų sabotažu: 59 lėktuvai ir sraigtasparniai parduoti į užsienį, dalis jų jau atsidūrė Ukrainoje
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) iškėlė baudžiamąją bylą Rusijos aviacijos vadovybei dėl „neteisėto 59 lėktuvų ir sraigtasparnių išvežimo į užsienį“, skelbiama „Izvestija“. Manoma, kad „Rossaviacija“ darbuotojai nelegaliai į užsienį išgabeno beveik 60 orlaivių, dalis kurių jau pastebėti Ukrainoje.
12:03 | Donecke išdygo 30 km ilgio „caro traukinys“ – nauja rusų gynybinė linija
Rusijos kariuomenė okupuotoje Donecko srities dalyje nutiesė 30 kilometrų ilgio barjerą, pramintą „caro traukiniu“, kuris gali būti gynybos nuo būsimų Ukrainos atakų linija. Tai savo ataskaitoje pranešė Karo studijų institutas (ISW), kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„2023 m. gegužės 10 d. ir 2024 m. vasario 6 d. ir 10 d. palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusijos kariuomenė per pastaruosius devynis mėnesius nutiesė ilgą vagonų eilę nuo okupuotos Olenivkos (į pietus nuo Donecko) iki Volnovachos (į pietryčius nuo Vuhledaro ir į šiaurę nuo Mariupolio)“, – rašoma pranešime.
Vasario 11-ąją vienas Ukrainos šaltinis pranešė, kad Rusijos kariuomenė į 30 kilometrų ilgio sąstatą surinko daugiau nei 2100 krovininių vagonų. Šaltinis sakė, kad Rusijos pajėgos traukinį pradėjo rinkti 2023 metų liepą, ir neatmetė galimybės, kad Rusijos kariuomenė ketina jį panaudoti kaip gynybos nuo būsimų Ukrainos atakų liniją.
Geležinkelio atkarpa tarp Olenivkos ir Volnovachos, ISW vertinimu, yra už maždaug šešių kilometrų nuo fronto linijos į pietryčius nuo Novomychailivkos artimiausiame taške ir yra tame fronto ruože, kuris buvo santykinai neaktyvus, kai Rusijos pajėgos, kaip pranešama, pradėjo statybos darbus.
„Rusijos kariuomenė pastaruoju metu pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų šiame rajone. Rusai galėjo surinkti traukinį ir kitiems tikslams“, – mano ISW analitikai.
11:35 | Buvęs Mongolijos prezidentas pašiepė imperines Putino ambicijas: Nepergyvenkite, mes taiki tauta
Rusijos prezidento Vladimiro Putino savotiška pasaulinės istorijos interpretacija, ypač po jo pokalbio su Tuckeriu Carlsonu, kelia nerimą ir pavojų. Būtent jo pseudoistoriniuose postringavimuose atsiskleidžia dabartinės Rusijos revanšizmas ir noras perrašyti istoriją. Į tai sureagavo ir buvęs ilgametis Mongolijos prezidentas Cachiagijinas Elbegdoržas, savo žinutėje priminęs, jog kadaise didžioji Rusijos teritorijos dalis priklausė būtent mongolams.
10:48 | J. Bidenas pasmerkė D. Trumpo komentarus apie NATO
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pasibaisėtinais ir pavojingais pavadino respublikono Donaldo Trumpo komentarus, kuriais jis sumenkino savo įsipareigojimus NATO, ir sekmadienį perspėjo, kad buvęs prezidentas ketina suteikti Rusijos vadovui Vladimirui Putinui „žalią šviesą dar didesniam karui ir smurtui“.
J. Bidenas kalbėjo po to, kai D. Trumpas šeštadienį sakydamas kalbą pareiškė, kad skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares. Tai buvo radikaliausias jo išpuolis prieš karinį aljansą, kurį jis jau seniai vertina skeptiškai.
Po rinkimų kampanijos mitingo Pietų Karolinoje, kai buvo išsakyti šie komentarai, šalyje ir užsienyje pasigirdo griežtų perspėjimų, kad D. Trumpas stato Aljansą į pavojų, ir atsinaujino abejonės dėl JAV įsipareigojimo laikytis savitarpio gynybos sutarties, jei buvęs prezidentas ir dabartinis Respublikonų partijos favoritas laimės lapkričio rinkimus.
„Donaldo Trumpo prisipažinimas, kad jis ketina uždegti Putinui žalią šviesą dar didesniam karui ir smurtui, brutaliam išpuoliui prieš laisvą Ukrainą tęsti ir agresijai išplėsti prieš Lenkijos ir Baltijos šalių gyventojus, yra pasibaisėtinas ir pavojingas“, – pareiškime sakė J. Bidenas.
10:00 | Pagalbos Ukrainai paketas atlaikė svarbų procedūrinį balsavimą JAV Senate
Didžiulis Jungtinių Valstijų užsienio pagalbos paketas, įskaitant 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) Ukrainai, sekmadienį atlaikė svarbų procedūrinį balsavimą, nors dešiniojo sparno respublikonų pasipriešinimas gali sutrukdyti jam įsigalioti.
Į 95 mlrd. dolerių (88 mlrd. eurų) paketą įtrauktas finansavimas Izraelio kovai su islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojais ir svarbiam strateginiam sąjungininkui Taivanui, tačiau liūto dalis būtų skirta padėti provakarietiškai Ukrainai papildyti išsekusias šaudmenų, ginklų ir kitų svarbių dalykų atsargas.
Senatas, kuriame demokratai turi nedidelę persvarą, 67 balsais „už“ ir 27 „prieš“ nutraukė procedūrinį įstatymo projekto sustabdymą, todėl beveik neabejotina, kad maždaug savaitės viduryje jis bus priimtas per galutinį balsavimą, paprasta balsų dauguma.
09:44 | Rusų pajėgos veržiasi gilyn: užėmė 40 proc. gyvenvietės Donecke
BILD atvirų duomenų analizės eksperto Juliano Ropckes duomenimis, Rusijos karinės pajėgos įsiveržė ir kontroliuoja beveik 40 proc. Donbaso Pervomaiskės kaimo.
„Rusijos invazinės pajėgos toliau (lėtai) žengia į Pervomaiskės miestelį ir šiuo metu kontroliuoja maždaug 40 proc. to, kas liko iš nedidelio kaimo (anksčiau jame gyveno 2 200 žmonių) į vakarus nuo Donecko“, – informuoja J. Ropcke, rašo BILD.
Sekmadienio vakarą Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad gynybos pajėgos atrėmė 16 rusų atakų į pietus nuo Tonenkos, netoli Pervomaiskės ir Nevelsko, Donecko srityje. Čia rusų pajėgos, remiamos aviacijos, nesėkmingai bandė pralaužti Ukrainos karių gynybą.
Pervomaiskės kaimas yra į vakarus nuo Piskų kaimo ir Vodjanės kaimo Donecko srityje.
08:59 | Ministras: Estija netiki V. Putino pareiškimais ir toliau stiprina gynybą
Estija toliau statys gynybos liniją pasienyje su Rusija, nors jos prezidentas Vladimiras Putinas patikino, kad neketina pulti Lenkijos ar Baltijos šalių.
Tai interviu Vokietijos žiniasklaidai pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras, praneša UNIAN.
H. Pevkuras perspėjo, kad V. Putino pareiškimais negalima pasitikėti, primindamas, kad Kremliaus šeimininkas kategoriškai neigė tokius ketinimus likus kelioms dienoms iki plataus masto invazijos į Ukrainą.
"Mes nekeisime savo planų tik todėl, kad V. Putinas davė interviu žurnalistui. Ar tikite V. Putinu po to, ką jis sakė ir kaip jis elgėsi daugelį metų?", - retoriškai klausė Estijos gynybos ministras.
Pasak H. Pevkuro, Estija didina savo pasirengimą, „ir tai turėtų daryti visi“.
Interviu amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui Rusijos prezidentas V. Putinas teigė nesvarstantis galimybės pulti Lenkiją, Lietuvą, Latviją ar Estiją, nes esą jos „jo nedomina“.
08:11 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariai skelbia per pastarąją parą sunaikinę dar 790 rusų karių. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 12 d. Rusijos armija Ukrainoje, kaip skaičiuoja ukrainiečiai, jau neteko apie 395 990 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį rusų pajėgos, ukrainiečių teigimu, neteko 6 416 tankų (+10), 11 977 šarvuotųjų kovos mašinų (+21), 9 481 artilerijos sistemos (+6), 981 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (+0), 666 oro gynybos priemonių (+0), 332 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 7 302 dronų (+45), 1 882 sparnuotųjų raketų (+1), 24 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 12 599 automobilių (+7), 1 514 specialiosios technikos vienetų (+1).
07:33 | Ukrainiečiai numušė 14 rusų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį į pirmadienį įvairiose šalies srityse numušė rusų paleistą aviacinę raketą ir 14 „šahedų“. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos tai pranešė „Telegram“ kanale.
„2024 metų vasario 12-osios naktį priešas atakavo Ukrainą 17 „Shahed-136/131“ tipo smogiamųjų dronų iš Primorsko Achtarsko rajono (RF), valdomąja aviacine raketa Ch-59 (iš laikinai okupuotos Zaporižios srities teritorijos) ir zenitinėmis valdomosiomis raketomis S-300 (iš Belgorodo srities)“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad Ukrainos kariai Chmelnyckio, Vinycios, Kirovohrado, Mykolajivo, Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse sunaikino 14 „šahedų“ ir vieną valdomąją aviacinę raketą Ch-59.
„Oro atakai atremti buvo pasitelktos Ukrainos oro pajėgų ir Gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės“, – pridūrė kariai.
07:00 | Kremlius gąsdina branduoliniais ginklais: Lietuvos ekspertai paaiškino, ką tai reiškia
Per pastarąjį mėnesį iš Kremliui ištikimo Rusijos elito pasipylę grasinimai apie branduolinio ginklo panaudojimą Vakarus privertė sunerimti. Tačiau ekspertai ramina – tai tušti grasinimai, kurių tikslas yra kurstyti baimę Europoje. Anot ekspertų, tai yra sena taktika, kurią Rusija naudoja ilgus dešimtmečius.