Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:10 | Ukrainai – 1 mlrd. JAV dolerių vertės karinė pagalba
JAV perduos Ukrainai 1 mlrd. JAV dolerių vertės karinę pagalbą.
Teigiama, kad Ukrainos kariuomenei Pentagonas perduos dar daugiau karinės amunicijos, technikos.
The Pentagon announced the allocation of additional security assistance to #Ukraine in the amount of $1 billion.
The new Pentagon aid package includes additional HIMARS ammunition and 75,000 155mm rounds. pic.twitter.com/KVFijuF0PZ— NEXTA (@nexta_tv) August 8, 2022
23:54 | Pasakė, kokių veiksmų gali griebtis okupantai
Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas tikina, kad artimiausiu metu rusų karinės pajėgos bandys vykdyti atsakomuosius puolimus keliose skirtingose teritorijose, skelbia UNIAN.
Pasak jo, didelio masto rusų karinės atakos, apšaudymai raketomis Ukrainos teritorijoje yra neatistiktinės.
„Tikriausiai, tai gali būti susiję su gresiančiu [rusų kariuomenės] puolimų, o atakos gali būti surengtos jau šią savaitę. Rusų kariuomenė gali pradėti vykdyti karines operacijas skirtingomis kryptimis, ypač Charkive. Dėl šios priežasties [okupantai] intensyvina rakėtų smūgius“, – kalbėjo karo ekspertas.
O. Ždanovas pridūrė, kad Rusijos Federencija nebegali delsti, tad, jei rusų kariuomenė šią savaitę nesigriebs atsakomųjų karinių veiksmų, jų pajėgų kovinė galia gerokai sumenks.
„Šiandien mes [Ukraina] kare su Rusija įveda naujas taisykles“, – teigė jis.
Be to, karo ekspertas pridūrė, kad artimiausiu metu tikėtis ukrainiečių kontrpuolimo Chersono regione taip pat nevertėtų.
“[Puolimas] vilkinamas dėl to, kad Rusija ruošiasi surengti karinę operaciją. Mes iš tiesų vykdome aktyvų karinės operacijos etapą, įskaitant ir Pietų Ukrainos teritoriją“, – sakė jis.
Ekspertas taip pat paaiškino, kad rusų kariuomenės vykdomos karinės atakos Zaporižės atominės elektrinės teritorijoje ir naudojamas šantažas, kad elektrinės zona neva gali būti užminuojama ar susprogdinama, tik dar kartą parodo, jog yra bandoma sustabdyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas nuo tolimesnio kontrpuolimo. O. Ždanovas įsitikinęs, kad Rusija suvokia, jog mūšio lauke pranašumą šiuo metu turėtų Ukraina.
Visgi O. Ždanovas priduria, kad branduoliniai reaktoriai Zaporižės atominėje elektrinėje yra itin apsaugoti, todėl juos susprogdinti nebūtų taip paprasta.
23:36 | Paskelbtas įrašas iš mūšio lauko
Paviešintas trumpas vaizdo įrašas, kuriame matyti, ką tenka patirti Ukrainos kiaruomenei mūšio lauke.
A short cut from the video diary of one of the Ukrainian fighters
There is a hard frame of fixation inside the car of a close explosion or the moment of shelling the car. We hope everyone is alive and not hurt. pic.twitter.com/OBRtiTBYkdREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) August 8, 2022
23:03 | Melitopolyje – dešimtys sprogimų
Melitopolio, esančio Zaporižės srityje, meras Ivanas Fiodoravas pranešė, kad pirmadienį vakare mieste nugriaudėjo 10 galingų sprogimų, rašo „Ukrinform“.
22:53 | Buvo bandoma nužudyti Ukrainos gynybos ministrą, dar du asmenis
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė apie suimtus du rusų žvalgybos atstovus, kurie planavo nužudyti Ukrainos gynybos ministrą ir karinės žvalgybos agentūros vadovą, taip pat vieną žinomąaktyvistą, rašo „Skynews“.
Pirmadienį paskelbta, kad SBU pareigūnai sužlugdė Rusijos karinės žvalgybos agentūros (GRU) rengtą sąmokslą, siekaint nužudyti tris asmenis.
Sulaikytiems asmenims buvo žadama sumokėti iki 150 tūkst. JAV dolerių už kiekvieną nužudytą asmenį.
22:23 | Nukentėjo apie 70–80 tūkst. karių
Karinė invazijos metu mūšio lauke nukentėjo nuo 70 iki 80 tūkst. rusų karių, pirmadienį sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas. Į minėtą statistiką yra įtraukti ne tik sužeisti, bet ir žuvę rusų kariai mūšio lauke Ukrainoje, rašo CNN.
„Manau, galima tvirtai sakyti, kad per mažiau kaip šešis mėnesius nukentėjo apie 70–80 tūkst. karių. <...> Šie skaičiai gali būti šiek tiek didesni, šiek tiek mažesni, tačiau, manau, kad tai parodo [rusų kariuomenės] nesėkmę“, – sakė jis.
Pasak C. Kahlo, įvardytas sužeistųjų ir žuvusių rusų karių skaičius vertas dėmesio, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškelti tikslai karinės invazijos metu vis dar nebuvo įgyvendinti.
„Ukrainiečių moralė ir atsidavimas kovai nėra abejotinas. Manau, kad [atsidavimas] kovai yra daug didesnis nei rusų [kariuomenės], taigi tai ukrainiečiams suteikia stulbinantį pranašumą“, – pridūrė C. Kahlas.
22:02 | Rusijos žurnalistei M. Ovsianikovai skirta nauja bauda už „kariuomenės diskreditavimą“
Maskvos teismas pirmadienį nurodė žurnalistei Marinai Ovsianikovai, pasmerkusiai Rusijos invaziją į Ukrainą, sumokėti naują baudą už rusų „kariuomenės diskreditavimą“.
Kovą M. Ovsianikova išgarsėjo dėl valstybinės televizijos tiesioginiame eteryje surengtos protesto akcijos prieš karą. Pirmadienį žurnalistės advokatas neatmetė galimybės, kad ateityje jai gali būti iškelta baudžiamoji byla.
Praėjusią savaitę kitas teismas nurodė 44 metų M. Ovsianikovai sumokėti 50 tūkst. rublių (apie 800 eurų) baudą už Rusijos kariuomenės diskreditavimą.
Pirmadienį ši buvusi valstybinio kanalo „Pervyj kanal“ redaktorė pranešė, kad Maskvos Čeriomuškų rajono teismas liepė jai sumokėti 40 tūkst. rublių (apie 600 eurų).
M. Ovsianikovos advokatas Dmitrijus Zachvatovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo klientė buvo nubausta už „Facebook“ įrašą. Rusijoje už du nuteisimus per pusmetį gali būti iškelta baudžiamoji byla.
Teisme M. Ovsianikova teigė traukusi per dantį teisėją, bet šis, panašu, jos ironiškų pastabų nesuprato.
„Amerika ir Europa kaltos dėl to, kad Rusijoje nebėra žodžio laisvės, teisingų teismų ir sąžiningų rinkimų. Žmonės sodinami į kalėjimą už raginimus siekti taikos“, – teisme sakė žurnalistė, remiantis jos pareiškimu platformoje „Telegram“.
Dviejų vaikų motina M. Ovsianikova buvo trumpam sulaikyta liepą. Kelios dienos prieš tai ji viena demonstravo prie Kremliaus politiką – laikė plakatą, kuriuo kritikavo karinę intervenciją Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną.
Pasiuntusi karius į Ukrainą, Maskva priėmė įstatymus, numatančius iki 15 metų nelaisvės už informacijos apie kariuomenę, kurią valdžia laiko melaginga, skleidimą.
Rusijos teisėsauga nepaskelbė apie jokios bylos iškėlimą M. Ovsianikovos atžvilgiu.
Po kovą surengto protesto buvusi televizijos redaktorė tris mėnesius praleido užsienyje ir dar tris mėnesius dirbo Vokietijos laikraščiui „Die Welt“.
Liepos pradžioje ji paskelbė grįžtanti į Rusiją, kad išspręstų ginčą dėl dviejų savo vaikų globos.
Žurnalistė, valstybinėje televizijoje dirbusi 19 metų, neseniai duodama interviu AFP sakė, kad turėjo parduoti savo automobilį, kad gautų papildomų pinigų. Nuolatinio darbo šiuo metu neturinti M. Ovsianikova dirba laisvai samdoma reportere užsienio žiniasklaidai.
21:39 | JAV per Pasaulio banką skyrė Ukrainai dar 4,5 mlrd. dolerių
Pasaulio bankas pirmadienį pranešė pervesiantis dar 4,5 mlrd. JAV dolerių (4,42 mlrd. eurų) Vašingtono skirtos paramos karo krečiamai Ukrainai.
Šios lėšos padės Kyjivui apmokėti už paslaugas ir išmokėti pensijas, stengiantis sušvelninti Rusijos karinės invazijos poveikį, sakoma Pasaulio banko pranešime.
„Ši ekonominė pagalba kritiškai svarbi palaikant Ukrainos žmones, ginančius savo demokratiją nuo neišprovokuoto Rusijos agresyvaus karo“, – sakoma JAV iždo sekretorės Janet Yellen pranešime.
Vėliausia pagalbos išmoka, kurios didžioji dalis bus pervesta šį mėnesį, yra dalis 8,5 mlrd. dolerių (8,35 mlrd. eurų) JAV paramos paketo, „padedančio Ukrainos vyriausybei išlaikyti ligonines, mokyklas ir kitas kritiškai svarbias valstybės paslaugas Ukrainos žmonėms“.
Pasaulio bankas nurodė, kad lėšos pervedamos projektui „Viešosios išlaidos administracinių pajėgumų tvarumui Ukrainoje“ (Public Expenditures for Administrative Capacity Endurance in Ukraine, PEACE).
„Ukrainai reikia valstybinių paslaugų, įskaitant sveikatos apsaugą, švietimą ir socialinę apsaugą, kad būtų išvengta tolesnio gyvenimo sąlygų blogėjimo ir skurdo“, – sakė Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas.
Ukrainos biudžeto deficitas šiuo metu per mėnesį padidėja apie 5 mlrd. dolerių, Kyjivui neturint daug galimybių surinkti lėšų arba prieiti prie išorinių rinkų.
Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į kaimyninę šalį, Kyjivo sąjungininkės skubiai ėmė teikti pagalbą. Didysis septynetas ir Europos Sąjunga taip pat paskelbė skirsiantys Ukrainai dar 29,6 mlrd. dolerių (29,1 mlrd. eurų).
21:12 | JAV ragina Rusiją nutraukti karinius veiksmus Ukrainos branduoliniuose objektuose
Baltieji rūmai pirmadienį paragino Rusiją nutraukti visas karines operacijas aplink Ukrainos branduolinius objektus.
„Kautynės netoli atominės jėgainės yra pavojingos“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer). Ji kalbėjo JAV prezidento Joe Bideno lėktuve, valstybės vadovui skrendant į Kentukį aplankyti potvynių nuniokotų teritorijų.
„Toliau raginame Rusiją nutraukti visas karines operacijas Ukrainos branduoliniuose objektuose ir aplink juos bei visiškai sugrąžinti kontrolę Ukrainai“, – pridūrė K. Jean-Pierre.
Zaporižios elektrinę – didžiausią Europoje atominę jėgainę – Rusija užėmė vasario pabaigoje pradėtos invazijos pirmosiomis savaitėmis.
Pastarosiomis dienomis komplekso teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti.
K. Jean-Pierre sakė, kad Jungtinės Valstijos toliau „atidžiai stebi“ padėtį jėgainėje, bet radiacijos matuokliai, „laimei“, neparodė neįprasto spinduliuotės padidėjimo.
„Mums taip pat žinoma apie netinkamą elgesį su [elektrinės] darbuotojai, ir giriame Ukrainos tarnybas bei operatorius už jų įsipareigojimą branduolinei saugai ir saugumui šiomis sunkiomis aplinkybėmis“, – kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė.
Pasak jos, Jungtinės Valstijos remia Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pastangas padėti Ukrainai spręsti branduolinės saugos ir saugumo klausimus.
Kyjivas pirmadienį paragino nustatyti demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios elektrinę Ukrainos pietryčiuose.
„Būtina išvesti okupacines pajėgas iš elektrinės ir jėgainės teritorijoje sukurti demilitarizuotą zoną“, – paragino Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas.
Dėl pastarojo meto kovų prie elektrinės Jungtinėms Tautoms pavaldi TATENA įspėjo apie „labai realų branduolinės katastrofos pavojų“.
Kremlius savo ruožtu pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę ir įspėjo apie galimas „katastrofiškas pasekmes“ Europai.
Ukraina anksčiau teigė, kad Rusijos kariai smogė objektui raketomis. Be to, Kyjivas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskvos pajėgos jėgainės teritorijoje sandėliuoja sunkiąją ginkluotę.
20:42 | ES svarsto pritaikyti sankcijas Rusijai
Europos Sąjunga (ES) svarsto įvesti sankcijas Turkijai po to, kai ši pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su agresore Rusija, rašo „Financial Times“.
Teigiama, kad ES pareigūnai šiu ometu nerimauja dėl palaikomų draugiškų dvišalių santykių tarp Rusijos ir Turkijos, kai šių šalių lyderiai sutarė bendradarbiauti dėl energetikos tiekimo, finansų ir prekybinių klausimų.
Tiesa, oficialios derybos dėl galimų sankcijų Turkijai dėl šios valstybės palaikomų glaudžių santykių su agresore kol kas neaptarė. Tačiau, remiantis „Financial Times“ šaltiniais, jau yra žinoma, kaip būtų galima „nubausti“ Ankarą, pavyzdžiui, daryti spaudimą Vakarų verslo bendrovėms ir bankams, kad šios paliktų Turkijos rinką.
Kiek anksčiau „The Washington Post“ skelbė, kad Rusija derybų metu su Turkija prašė susitarti dėl galimybė pirktiTurkijos naftos perdirbimo gamyklų, naftos terminalų ir cisternų akcijas.
Visgi bent jau kol kas nėra ženklų, kad Ankara sutiktų su šiuo Kremliaus prašymu, mat Turkija bijo, kad Vakarai pritaikys sankcijas šios šalies bankams, įmonėms.
20:10 | Rusija įšaldė branduolinių objektų inspektavimą pagal START sutartį su JAV
Rusija pirmadienį pranešė perspėjusi Vašingtoną, kad įšaldo branduolinių objektų inspektavimą pagal strateginės ginkluotės mažinimo sutartį su Jungtinėmis Valstijomis.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šalies objektai, kurie turėtų būti tikrinami pagal naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį, bus "laikinai" neprieinami tokioms inspekcijoms.
19:55 | Nori apriboti vizų išdavimą rusams
Suomijos ministrės pirmininkė Sanna Marin pareiškė, kad turistinių vizų išdavimas rusams dėl pradėtos nusikalstamos invazijos Ukrainos teritorijoje turėtų būti apribotas.
„Nėra teisinga, kad rusai gali keliauti po Europą, nesvarbu, kad šiuo metu vyksta brutalus karas Ukrainoje“, – sakė ji.
19:21 | Rusų kareivis už grotų praleis 10 metų
Kaip rašo „Skynews“, rusų kareivis Michailas Kulikovas, kuris invazijos metu su tanku apšaudė gyvenamąjį namą Ukrainoje, už grotų praleis 10 metų.
Teigiama, kad Ukrainos teismo atstovai priėmė šį sprendimą po to, kai pripažino, kad rusų kareivio įvykdyti žiaurumai pažeidė ne tik šalies įstatymus, bet taip pat toks elgesys buvo pripažintas karo nusikaltimu,.
M. Kalikovas, kuris vėliau buvo paimtas į nelaisvę, vasario 26 d. Černihovo srityje iš tanko paleido šūvius į gyvenamąjį pastatą, teigė Ukrainos vidaus reikalų ministro padėjėjas Antonas Heraščenka.
Ukrainos generalinė prokuratūra taip pat teigė, kad rusų kareivis teismo posėdžio pripažino savo kaltę ir prašė sušvelntinti bausmę, kadangi, jo teigimu, jis laikėsi visų nurodymų. švelnesnės bausmės, nes teigė vykdęs įsakymus, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Karinės invazijos metu Ukrainoje, Rusija savo ruožtu skleidžia propagandinius pranešimus apie tai, kad Kremliaus kariuomenė taikosi tik į tuos pastatus, kuriuos neva naudoja Ukrainos kariuomenė.
❗️Russian tankman sentenced to 10 years in prison for shelling residential buildings in #Ukraine
The tanker himself fully admitted his guilt. In his last word, the man asked for forgiveness "from all Ukrainians who were affected." pic.twitter.com/R4WkKYxMHPREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) August 8, 2022
18:46 | Estijos premjerė: sovietiniai paminklai bus perkelti su pagarba visiems
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pirmadienį pažadėjo, kad sovietinių paminklų perkėlimas šalyje vyks su pagarba visiems ir kad niekas nebus sunaikinta.
„Džiaugiuosi, kad Narvos miesto tarybos nariai taip pat supranta tokių sprendimų būtinybę, nes situacija iš esmės pasikeitė“, – sakė premjerė per vizitą šiame šiaurės rytiniame pasienio mieste, kur sprendžiamas viešai eksponuojamo SSRS laikų tanko likimas.
Pasak K. Kallas, vasarį prasidėjęs Rusijos įsiveržimas į Ukrainą atvėrė Estijos visuomenėje egzistuojančias žaizdas, o karas vėl išryškino sovietų okupacijos metu Estijoje padarytus nusikaltimus.
Premjerės nuomone, sovietinių paminklų likimas yra vidaus saugumo klausimas, todėl šiuos objektus būtina greitai perkelti, kol neišaugo įtampa visuomenėje.
„Svarbu, kad ši problema būtų išspręsta vieną kartą ir visiems laikams. Dėl to su Narvos miesto tarybos nariais buvo pasiektas bendras sutarimas“, – sakė K. Kallas.
Anot jos, buvo sutarta, kad minėtas tankas T-34 būtų perkeltas iš dabartinės eksponavimo vietos.
„Taip pat galiu patvirtinti, kad paminklų su sovietine simbolika perkėlimas bus vykdomas gerbiant tų žmonių, kurie gali būti su jais susiję, atminimą. Istorija turi būti ne tik prisimenama, bet ir aiškinama – tai padeda mums suprasti vieniems kitus“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Pasak jos, vyriausybė pasirūpins, kad istorinę ir kultūrinę vertę turintys paminklai keliautų į muziejus.
„Nesiruošiame nieko naikinti – tai darysime oriai“, – patikino K. Kallas.
Jos teigimu, kad ir kaip Estijos žmonės suprastų savo praeitį, visi šalies piliečiai turi bendrą ateitį.
„Estija yra mūsų visų bendri namai. Niekas nenori, kad namuose kiltų problemų ir kad namuose kiltų sumaištis ar destrukcija. Taigi, neturime leisti, kad mus provokuotų, kad kiltų įtampa“, – pabrėžė K. Kallas.
Narvos merė Katri Raik savo ruožtu sakė, kad pastaruoju metu mieste buvo agituojama už kontroversiško monumento nukėlimą.
„Narvos miesto taryba nori išvengti konfrontacijos“, – sakė K. Raik ir pridūrė, kad dar prieš dvi savaites merijai nebūtų užtekę politinio sutarimo tankui pašalinti.
Miesto vadovė patikino, kad nukėlimo procesas bus įvykdytas artimiausiu metu.
„Tai nėra dalykas, kurį mes tebespręsime spalio ar lapkričio mėnesį, – teigė merė ir pridūrė, kad kol kas tankas bus eksponuojamas. – Narvos gyventojams svarbu, kad tankas liktų Narvoje.“
Ji išreiškė viltį, kad įtampa mieste nedidės, ir pridūrė, kad tankas nebeturėtų būti saugomas. Pasak merės, tai būtų įmanoma, jei gyventojai būtų tikri, kad po nakties priedanga tankui niekas neatsitiks.
18:17 | A. Blinkenas: JAV nesistengia „pranokti“ kitų pasaulio galybių Afrikoje
Jungtinės Valstijos siekia „tikros partnerystės“ su Afrikos šalimis ir nesistengia „pranokti“ kitų pasaulio galybių, besivaržančių dėl įtakos šiame žemyne, pirmadienį teigė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
A. Blinkenas sekmadienį atvyko į Pietų Afriką su oficialiu vizitu per kelionę po tris šio žemyno šalis. Kiek anksčiau virtinę Afrikos valstybių aplankė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Kalbėdamas Pretorijoje A. Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos nelaiko šio regiono „naujausia žaidimų aikštele varžantis galingosioms valstybėms“.
„Jokiu būdu mes to šitaip nevertiname. Mes čia angažuosimės ne tokiu būdu“, – A. Blinkenas sakė per spaudos konferenciją su Pietų Afrikos užsienio reikalų ministre Naledi Pandor.
„Mūsų įsipareigojimai tvirtesnei partnerystei su Afrika nereiškia, kad mėginame pranokti ką nors kitą“, – tvirtino jis.
Savo kelionės pirmąja stotele JAV diplomatijos vadovas pasirinko Pietų Afriką – besivystančio pasaulio lyderę, besilaikančią neutralios pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu.
Pretorija nepaisė Vakarų raginimų pasmerkti Maskvą, kuri buvo įnirtinga apartheido priešininkė iki baltųjų valdymo Pietų Afrikoje pabaigos 1994 metais.
JAV ruošiasi artimiausiu metu paskelbti savo naują strategiją Afrikos atžvilgiu. Tikėtina, kad A. Blinkenas ją apžvelgs vėliau pirmadienį sakydamas kalbą Pretorijos universitete.
„Visų labiausiai siekiame tikros partnerystės tarp Jungtinių Valstijų ir Afrikos. Nenorime nesubalansuotų ar sandoriais grindžiamų ryšių“, – kalbėjo A. Blinkenas.
Neturtingos šalys Afrikoje ir kitur buvo smarkiai paveiktos karo Ukrainoje, dėl kurio pasaulyje sparčiai kyla degalų ir maisto kainos.
Pietų Afrika priklauso kylančių ekonomikų blokui BRICS.
Birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ragino BRICS šalis – Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją ir Pietų Afriką – glaudžiau bendradarbiauti susiduriant su Vakarų „savanaudiškais veiksmais“.
17:49 | Ukraina pasiekė trys vokiškos priešlėktuvinės sistemos
Pirmadienį pranešta, kad Ukrainos kariuomenė gavo pirmąsias tris savaeiges priešlėktuvines sistemas „Gepard“, kurias perdavė Vokietija, rašo „Skynews“.
Teigiama ,kad oro gynybos sistema, kurią turi kontroliuoti trys kariškiai, bus naudojama, siekiant apsaugoti itin svarbius infrastruktūros objektus nuo Rusijos kariuomenės vykdomų atakų.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas V. Zelenskis minėjo, kad Vakarų tiekiama ginkluotė šalies kariuomenei padeda nusitaikyti į strateginius taikinius.
17:06 | Rusijos primesta valdžia pradeda rengtis referendumui Ukrainos Zaporižios srityje
Maskvos remiama Ukrainos pietrytinės Zaporižios srities valdžia pirmadienį pareiškė, kad pradeda rengtis referendumui dėl prisijungimo prie Rusijos.
„Pasirašiau įsakymą... pradėti dirbti prie pasirengimo referendumui dėl Zaporižios srities susijungimo su Rusijos Federacija“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Maskvos neteisėtai primestos administracijos okupuotoje Zaporižios srities dalyje vadovas Jevhenas Balyckis.
J. Balyckis anksčiau leido suprasti, kad toks balsavimas galėtų būti surengtas rudenį.
Pastarosiomis dienomis didžiausios Europoje Zaporižios atominėje elektrinės teritorijoje buvo ne kartą surengta smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai ir teko išjungti vieną reaktorių.
Kyjivas ir Maskva dėl tų išpuolių kaltina vienas kitą, tvyrant nuogąstavimams, kad gali įvykti branduolinė avarija.
Nuo pirmųjų Maskvos karinės kampanijos savaičių Ukrainos pietiniai Chersono ir Zaporižios regionai daugiausia kontroliuojami Kremliaus.
Dabar abi sritys prievarta integruojamos į Rusijos ekonomiką.
2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto referendumo.
Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultato nepripažino.
16:24 | Ukraina ragina demilitarizuoti okupuotą Zaporižios atominę elektrinę
Kyjivas pirmadienį paragino nustatyti demilitarizuotą zoną aplink atominę elektrinę Ukrainos pietryčiuose, kur dėl pastarojo meto kautynių su Rusijos pajėgomis kilo branduolinio incidento pavojus.
Zaporižios elektrinę – didžiausią Europoje atominę jėgainę – Rusija užėmė vasario pabaigoje pradėtos invazijos pirmosiomis savaitėmis.
Pastarosiomis dienomis komplekso teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti.
„Būtina išvesti okupacines pajėgas iš elektrinės ir jėgainės teritorijoje sukurti demilitarizuotą zoną“, – paragino Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas.
„Faktas, kad jų ten esama, yra didžiausias pavojus, galintis nuvesti iki radiacinio incidento ar net branduolinės katastrofos“, – pridūrė jis agentūros išplatintame pareiškime.
Dėl pastarojo meto kovų prie elektrinės JT pavaldi Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) įspėjo apie „labai realų branduolinės katastrofos pavojų“.
P. Kotinas pareiškime nurodė, jog Rusija Zaporižios AE yra dislokavusi apie 500 karių ir 50 vienetų karinės technikos. „Enerhoatom“ vadovo vertinimu, padėtis komplekse pastarosiomis dienomis „prastėja“.
„Turėtų būti sudaryta taikos palaikymo misija, kurioje dalyvautų TATENA ir kitų saugumo organizacijų ekspertai. Jų buvimas ir kontrolės perdavimas iš pradžių jiems, o paskui Ukrainos pusei būtų išsprendęs šią problemą“, – pabrėžė P. Kotinas.
Kremlius pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę ir įspėjo apie galimas „katastrofiškas pasekmes“ Europai.
Ukraina anksčiau teigė, kad Rusijos kariai smogė objektui raketomis. Be to, Kyjivas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskvos pajėgos jėgainės teritorijoje sandėliuoja sunkiąją ginkluotę.
15:55 | Ukrainiečių diplomatas atskleidė, kodėl nutrūko derybos
Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vosylis Bodnaras atskleidė sunkią derybų pradžią, Turkijos įtaką joms ir Rusijos veiksmus jau pasiekus susitarimą.
„Iš tiesų tai kovo mėnesio pabaigoje mes tikėjomės, kad aptikome kažkokią platformą sureguliavimui, ir tie signalai, kurie pasirodė po derybų Stambule, iš tiesų atspindėjo progresą derybose. Tačiau šie susitarimai faktiškai niveliavosi dėl masinių Rusijos nusikaltimų Bučoje, Irpinėje, ir daugelyje kitų Ukrainos miestų“, – pažymėjo diplomatas. – Derybų procesą sustabdė Rusija, kuri pradėjo naują puolimą Donbase, nes pagrindinė sąlyga – būtent tai pasiekė abi pusės Stambule – buvo tai, kad karo veiksmų nutraukimas turi remtis kariuomenės atitraukimo pagrindu. Tačiau tai nebuvo paranku Putinui, kaip ir, jeigu taip galima pasakyti, Rusijos visuomenei, tai masei, kuri nori karo, kraujo ir kuri tik sveikina tuos nusikaltimus“.
14:05 | Ukraina įspėja dėl Zaporižios AE
UNIAN cituojamas Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pranešė, kad jų tarnyba gavo patvirtintos informacijos apie užminuotas Zaporižios atominės elektrinės jėgaines.
„Savo pranešime Rusijos radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadas, generolas-majoras Valerijus Vasiljevas, šiuo metu vadovaujantis Zaporižios AE garnizonui, pareiškė, kad „čia bus arba rusų žemė, arba išdeginta dykuma“, – skelbiama ukrainiečių „Energoatom“ pranešime.
UNIAN skelbė, kad rugpjūčio 5-ąją Rusijos pajėgos apšaudė Zaporižios AE teritoriją. Buvo pataikyta į transformatorinę šalie pačios jėgainės, dėl to viename iš jėgainės blokų suveikė avarinė apsauga. Trys sprogmenys pataikė į AE aikštelę netoli energijos bloko, kuriame yra branduolinis reaktorius. Okupavę jėgainės teritoriją rusai deguonies ir azoto stotį, pagalbinių patalpų korpusą.
Taip pat buvo pažeisti trys radiacinės taršos jutikliai, šiuo metu tikslus ir laiku aptinkamas pablogėjusio radiacinio fono nustatymas yra neįmanomas.
Ukrainos žiniasklaidoje taip pat skelbiama, kad okupacinės pajėgos AE teritorijoje dislokavo amunicijos ir ginkluotės sandėlius.
Rusija kaltinimus neigia ir tvirtina, kad Ukrainos pajėgos apšaudo Zaporižios AE.
13:30 | Turkijos bendrovė „Baykar“ Ukrainoje statys „Bayraktar“ bepiločių orlaivių gamybos gamyklą
„Baykar“ jau sukūrė įmonę Ukrainoje, įsigijo žemės sklypą gamyklos statybai ir parengė jos projektą, sakė Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vasilijus Bodnaras, skelbia Ukrainos žiniasklaida.
Jis pridūrė, kad „Bayraktar“ gamyboje Ukrainoje dalyvaus Ukrainos variklių, ratų ir atsarginių dalių gamintojai.
13:00 | Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomijoje užregistruota rekordiškai daug pabėgėlių
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Suomijoje užregistruota rekordiškai daug prieglobsčio prašytojų, jų skaičius viršija ankstesnį rekordą, užfiksuotą per 2015 metų migracijos krizę, pirmadienį paskelbė suomių pareigūnai.
„Iki rugpjūčio 4-osios iš Ukrainos dėl Rusijos karinio puolimo bėgantys žmonės pateikė 35 074 paraiškas dėl laikinos apsaugos“, – sakoma Suomijos imigracijos tarnybos pareiškime.
Šiuo metu priėmimo sistemoje užregistruota per 37 tūkst. žmonių, o „tai daugiau, nei kada nors yra buvę“.
Ankstesnis rekordas šioje Šiaurės šalyje buvo 32 tūkst. per 2015-ųjų Europos migracijos krizę.
„Trečdalis iš Ukrainos bėgančių žmonių yra vaikai“, – nurodė Imigracijos tarnyba.
Ji jau išnagrinėjo 33 480 paraiškų dėl apsaugos, ir tai reiškia, kad maždaug 95 proc. pareiškėjų jau sulaukė sprendimo.
Apsauga buvo suteikta 33 231 pareiškėjui, vadinasi, prieglobstis nebuvo suteiktas mažiau nei 1 proc. jo prašiusių asmenų.
„Neigiamo sprendimo sulaukę pareiškėjai yra kitų šalių, ne Ukrainos, piliečiai“, – sakoma pranešime.
12:48 | Laivas su žemės ūkio produkcija pasiekė Turkiją
Laivas su Ukrainos žemės ūkio produkcija pasiekė Turkiją, praneša NEXTA.
Laivas, gabenęs 12 000 tonų kukurūzų, praėjo patikrinimą Stambule ir pasiekė galutinę paskirties vietą Turkijoje.
12:40 | Į Ukrainą atgabenti trys priešlėktuviniai tankai „Gepard“
Pirmieji trys vokiečių priešlėktuviniai tankai „Gepard“ buvo atgabenti į Ukrainą, skelbia UNIAN.
Apie tai praneša operatyvinė vadovybė „Pietūs“.
11:51 | Rusų pajėgoms apšaudžius Charkivą žuvo vienas žmogus
Rusų pajėgoms pirmadienio rytą apšaudžius Ukrainos šiaurės rytinio Charkivo miesto tankiai apgyvendintą rajoną žuvo vienas žmogus, pranešė pareigūnai.
Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad smūgiai prieš miestą tęsiasi, apšaudytas Ševčenkos rajonas, ten nukentėjo vienas žmogus.
Charkivo meras Ihoris Terechovas nurodė, kad rusai apšaudė ir kitą gyvenamąjį rajoną.
„Šioje ramioje ir tankiai apgyvendintoje vietovėje karinės infrastruktūros tikrai nėra. Prašau visų būti slėptuvėse – apšaudymas gali pasikartoti. Yra informacijos apie bent vieną sužeistą civilį“, – sakė meras.
Netrukus I. Terechovas pranešė, kad patvirtinta vieno civilio žūtis.
„Informacija apie vieną žuvusįjį pasitvirtino. Civilis. Jis paprasčiausiai išėjo iš namų ir papuolė į apšaudymą. Užjaučiu jo artimuosius“, – pridūrė meras.
11:31 | Jeilio ekspertų ataskaita: Putinas bando nuslėpti artėjančią ekonominę katastrofą
Rusijos prezidentas tikisi, kad ES ekonominės netektys dėl dujų eksporto nutraukimo sugriaus Vakarų palaikymo Ukrainai vienybę dar iki tol, kai vakarietiška ginkluotė sulaužys jo kariuomenę. Vakarų sankcijos kelia pavojų 40 proc. Rusijos BVP, o ekspertai pažymi, kad V. Putino pareiškimai apie „pasisukimą į Rytus“ tėra apgaulė.
Jeilio ekonomistų tyrime pažymima, kad V. Putino planai „sukti į Rytus“ neturi nei ekonominio, nei praktinio pagrindo. 2021-aisiais Rusija į Kiniją eksportavo vos 16,5 mlrd. kubinių metrų dujų, lyginant su 170 mlrd. kubinių metrų į Europą.
„Nepaisant Putino manijos savęs pačių aprūpinimo ir importo pakeitimo klausimais, Rusijos vidaus gamyba visiškai sustojo, neturėdama kuo pakeisti išėjusių gamyklų, produkcijos ir talentų. Finansinė Kremliaus situacija yra gerokai blogesnė, negu yra priimta galvoti“, – teigiama Jeilio universiteto tyrime.
Nuo 2022-ųjų karo Ukrainoje pradžios Rusijos valiutų rezervai susitraukė 75 mlrd. dolerių. Ir nors tiesioginės Rusijos karo išlaidos nėra viešinamos, SOFREP karybos ekspertai paskaičiavo, kad Kremlius kiekvieną karo mėnesį išleidžia apie 900 mln. dolerių.
„Putinas tikisi, kad ekonominiai nuostoliai dėl atjungtų dujų sugriaus Vakarų pagalbos Ukrainai tinklą dar iki to laiko, kai vakarietiška ginkluotė palauš jo kariuomenę. Tačiau sankcijos atvėrė ir kitą – ekonominį – frontą, kur Rusija kenčia daug labiau, negu buvo manoma anksčiau. Putinas gali ir neigia šį ekonominį skausmą. Tačiau ši iliuzija turi kainą. Ekonominė krizė netrukus taps politine“, – UNIAN cituojamos amerikiečių ekspertų išvados.
10:59 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 42 340 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 223 lėktuvus, 192 sraigtasparnius, 1811 tankų, 4070 šarvuočių, 960 artilerijos pabūklų, 261 raketų sistemą, 15 laivų, 2993 mašinas, 754 bepiločius orlaivius, 132 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 86 specialiosios įrangos vienetus bei 182 sparnuotąsias raketas.
10:32 | Ukraina atakavo rusams gyvybiškai svarbų Antonivkos tiltą, sunaikintos ir kelios rusų bazės
Ukraina skelbia naktį atakavusi Rusijos pajėgoms strategiškai svarbius Antonivkos ir Kachovkos tiltus. Antonivkos tiltas – pietų Ukrainos miestą Chersoną okupavusiems rusams ypač svarbus, nes be jo jie negalės aprūpinti savo pajėgų.
„Įvykdyta ta pati kontrolė ugnimi, kurią mes šia kryptimi išlaikėm jau keletą parų. Pasiekta gana rimtų rezultatų – smūgiai tiek Antonivkos, tiek Kachovkos tiltams“, – Ukrainos televizijai sakė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinuojančio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.
Jos teigimu, taip pat pietuose Ukrainos kariai sunaikino kelias Rusijos pajėgų bazes.
„Ir mes aiškinamės, kurie pasiekimai yra mūsų, nes suprantame, kad okupuotose teritorijose veikia gana galingas pasipriešinimo judėjimas“, – pridūrė N. Humeniuk.
Apie naujausią išpuolį pranešė ir Rusijos spauda.
Atakuoti Antonivkos tiltą Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo dar liepos 27 dieną. Po pirmųjų smūgių tiltas nebuvo sugriautas, tačiau stipriai apgadintas, sunaikinti logistikos ir transporto maršrutai.
Liepos 31 d. rusai paskelbė pradėję remontuoti tiltą. 1,4 km ilgio tiltas yra pagrindinė pervaža per Dniepro upę Chersono srityje. Jei jis taptų netinkamas naudoti, Rusijos kariuomenei būtų sunku toliau aprūpinti savo pajėgas šiame regione, tęsiantis ukrainiečių atakoms.
09:42 | Rusija pasitelkė Afganistano kare naudotus ginklus
Rusija pasitelkė priešpėstines „drugelių minas“, kad apsaugotų ir apribotų judėjimo laisvę palei gynybines linijas Donbase, skelbia Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgyba. Čia pat įspėjama, kad naujosios minos gali pareikalauti daug karių ir civilių gyvybių.
Žvalgybos ataskaitoje pranešama, kad Rytų Ukrainoje – Donecke ir Kramatorske – Rusija bandė panaudoti priešpėstines minas PFM-1 ir PFM-1S.
PFM-1 serija, paprastai vadinama „drugelių mina“, yra labai prieštaringas vertinamas ginklas.
Sovietų ir Afganistano karo metu naudotos PFM-1 minos suluošino daugybę vaikų, kurie palaikė sprogstamuosius įtaisus žaislais.
„Tikėtina, kad sovietmečio atsargos, kurias naudojo Rusija, laikui bėgant prastėja ir dabar yra labai nepatikimos ir neprognozuojamos. Tai kelia grėsmę tiek vietos gyventojams, tiek humanitarinėms išminavimo operacijoms“, – teigiama žvalgybos ataskaitoje.
08:55 | Griežta Zelenskio žinutė Kremliui – įspėjo, kokiu atveju Kyjivas niekada nebegrįš prie derybų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina neketina atsisakyti savo teritorijų, o jei Rusija bandys aneksuoti laikinai okupuotus regionus šalies pietuose, pasitelkdama pseudoreferendumus, Kyjivas nebegrįš prie derybų stalo su Maskva.
„Vis dažniau pasigirsta pranešimų, kad okupantai ruošiasi pseudoreferendumams mūsų valstybės pietų teritorijose, kurias jie užėmė. Noriu pasakyti labai paprastą dalyką: visi, kurie padės okupantams kažkaip įgyvendinti šį ketinimą, bus atsakingi prieš Ukrainą“, – savo tradiciniame vakariniame kreipimesi sekmadienį, rugpjūčio 7 d., sakė V. Zelenskis.
Prezidento teigimu, valstybės pozicija šiuo klausimu nepasikeitė. Jei Rusija nuspręs surengti vadinamuosius „referendumus“, ji uždarys galimybę deryboms su Ukraina.
„Nieko iš savo žemių neatsisakysime, o jei okupantai įvykdys šiuos pseudoreferendumus, jie uždarys sau bet kokias derybų galimybes su Ukraina ir laisvuoju pasauliu, o derybų Rusijos pusei kažkada tikrai prireiks“, – pridūrė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, rusai iki rugsėjo pabaigos planuoja surengti suklastotus referendumus laikinai okupuotose pietinėse Ukrainos teritorijose.
Kol kas Ukraina oficialiai yra nutraukusi derybų su Rusijos Federacija procesą, nenorėdama derėtis jos sąlygomis.
08:25 | Zelenskis svarstys peticiją, kuri 50 metų draustų rusams atvykti į Ukrainą
Ukrainos piliečiai, surinkę pakankamai parašų, įpareigojo šalies lyderį Volodymyrą Zelenskį svarstyti ukrainiečių sukurtą peticiją, kuria prašoma ateinančius 50 metų drausti Rusijos piliečiams atvykti į šalį.
Daugiau nei 25 tūkst. parašų surinkusios peticijos autorius siūlo uždrausti visiems rusams lankytis Ukrainos teritorijoje, išskyrus tuos, kurie kovojo ukrainiečių pusėje.
„Deja, per šiuos 8 metus valdžia nesugebėjo apsaugoti Ukrainos nuo diversantų, agentų ir žvalgų, kurie visą tą laiką atvykdavo į Ukrainą dėl bevizio režimo su Rusija. Už tai sumokėjome tūkstančiais gyvybių.
Kiekvieno ukrainiečio saugumui dabar ir ateityje siūlome per ateinančius 50 metų visiškai uždaryti atvykimą į Ukrainą visiems rusams ir neišduoti rusams leidimų gyventi, išskyrus tuos, kurie kovojo Ukrainos pusėje Rusijos invazijos metu“, – peticijos autorių cituoja UNIAN.
Šį kreipimąsi į prezidentą palaikė 25 370 žmonių. Pagal Ukrainos konstituciją, prezidentas privalo svartyti kiekvieną peticiją, kuri surenka daugiau nei 25 tūkst. parašų.
07:43 | Okupacinė valdžia bando supirkti balsus
Chersono regiono administracija sk elbia, kad okupacinė rusų valdžia Chersono srities gyventojams siūlo po 10 000 rublių (162 eurus) už balsą pseudoreferendume dėl srities prisijungimo prie Rusijos Federacijos.
„Įsibrovėliai nori nupirkti „Chersono srities gyventojų balsus prieš surengdami netikrą referendumą. Regiono teritorijoje atsidaro vis daugiau įstaigų, kuriose kiekvienam žadama teikti materialinę pagalbą, kurios dydis siekia 10 000 rublių“, – „Telegram“ skelbė Chersono administracija.
Chersono srityje okupacinė valdžia sukūrė „rinkimų komisiją“, kuri turėjo surengti „referendumą dėl stojimo į Rusijos Federaciją“. „Referendumas“ planuojamas rugsėjo 11 d.
07:11 | ISW: Rusija ėmėsi karinės vadovybės pokyčių
Rusijai nepavykstant įgyvendinti savo karinių tikslų Ukrainoje, JAV karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad dėl nesėkmių karo lauke nuo vasario 24-osios iš pareigų greičiausiai buvo atleisti mažiausiai šeši Rusijos vadai.
Tarp jų – Rytų karinės apygardos vadas generolas pulkininkas Aleksandras Čaiko, taip pat Vakarų karinės apygardos vadas generolas pulkininkas Aleksandras Žuravlevas, rašoma naujausioje ISW analizėje, priduriant, kad šiuo duomenis patvirtino ir Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija.
Tiesa, ministerija priduria, kad nuo balandžio mėnesio Rusijos kariuomenei Ukrainoje vadovavęs generolas Aleksandras Dvornikovas buvo likviduotas, o kariuomenės generolas Sergejus Surovikinas perėmė karinių operacijų valdymą Ukrainos pietuose.
Britai padarė išvadą, kad Rusijos vadovybės struktūros darnos trūkumas ir nuolatinės karinės vadovybės netektys mūšio lauke trukdo vadovavimui ir kontrolei, taip pat bendram operacijų Ukrainoje efektyvumui.
06:41 | A. Guterresas: bet kokia ataka prieš branduolinę elektrinę yra „savižudiška“
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį perspėjo, kad bet kokia ataka prieš branduolinę jėgainę yra „savižudiška“; tai jis pareiškė po naujų smūgių didžiuliam atominės elektrinės kompleksui Pietų Ukrainoje.
Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą dėl naujausio smūgio Zaporižios atominei elektrinei, kuri yra didžiausia Europoje ir kurią rusai kontroliuoja nuo pirmųjų karo dienų.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi šeštadienį įspėjo dėl „labai realios branduolinės katastrofos grėsmės“.
A. Guterresas per spaudos konferenciją Tokijuje pirmadienį pasmerkė tokias atakas, bet nenurodė, kuri pusė už jas atsakinga.
„Mes palaikome TATENA pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos stabilizuoti [padėtį] šioje elektrinėje“, – sakė jis.
„Bet koks išpuolis prieš branduolinę jėgainę yra savižudiškas dalykas. Tikiuosi, kad šios atakos baigsis, ir kartu tikiuosi, kad TATENA galės patekti į elektrinę“, – teigė JT vadovas.
06:10 | Nuo vasario 24 d. Charkivo srityje žuvo daugiau nei 1000 civilių
„Charkivo srities teritorijoje jau žuvo daugiau nei 1000 civilių, dvigubai daugiau sužeista. Tarp žuvusiųjų yra 50 vaikų. Jauniausias, žuvęs nuo agresoriaus veiksmų, yra 5 mėnesių kūdikis“, – „Ukrainska Pravda“ cituoja apygardos prokuratūros vadą Oleksandrą Filčakovą.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Ukrainos valstybinė agentūra „Enerhoatom“, šalies pietryčiuose esančios Zaporižios atominės elektrinės operatorė, pranešė, kad vėlai šeštadienį buvo dar kartą smogta šiai jėgainei.
► Iš Ukrainos sekmadienį leista išplaukti dar keturiems laivams, gabenantiems žemės ūkio produktų krovinį, tačiau analitikai perspėja, kad Rusija, siekdama atremti ukrainiečių kontrpuolimą, perkelia karių ir įrangos arčiau uostų.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apkaltino Rusiją naudojantis Zaporižios atomine elektrine „terorui“, elektrinės operatorei paskelbus apie padarytą didelę žalą.
► Rusijos primestos okupacinės administracijos Ukrainos pietinėje Chersono srityje vienas iš pareigūnų šeštadienį buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą jį nužudyti, pranešė Maskvos remiama vietos valdžia.
► Dalis pietryčių Ukrainoje esančios Zaporižios atominės elektrinės statinių buvo „smarkiai apgadinti“ karinių smūgių, dėl kurių teko išjungti vieną reaktorių, šeštadienį pranešė jėgainės operatorė.
► Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ padalinio Ukrainoje vadovė atsistatydino, apkaltinusi šią grupę atkartojant Kremliaus propagandą kontraversiškoje ataskaitoje, kurioje kritikuojamas Kyjivo pajėgų atsakas į Rusijos karinę invaziją.
