Tai rodo, kad pasikeitė Ukrainos vadovo bendravimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu taktika, italų leidiniui „Espresso“ sakė užsienio politikos ekspertas, buvęs Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Valerijus Čalyj.
OPCW vėl rado draudžiamų dujų Ukrainos pateiktuose mėginiuose, bet Rusijos jų naudojimu neapkaltino
Tarptautinė cheminių ginklų priežiūros organizacija ketvirtadienį pranešė, kad septyniuose mėginiuose, kuriuos pateikė Ukraina, kaltinanti Rusiją naudojant riaušių malšinimo priemonę fronto linijoje, rado uždraustų ašarinių dujų.
Tai buvo trečias kartas, kai Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) patvirtino CS dujų naudojimą teritorijose Ukrainoje, kuriose vyksta kovos veiksmai.
Hagoje įsikūrusi OPCW teigė, kad nuodingosios medžiagos rasta granatų, dirvožemio, augmenijos ir drono liekanų mėginiuose.
Be to, ji surinko dokumentų, skaitmeninių bylų ir tiesioginių liudijimų.
Ataskaitoje nei Ukraina, nei Rusija nekaltinama dėl šios medžiagos, kuri yra uždrausta karo zonose, naudojimo.
Cheminio ginklo konvencija draudžia naudoti riaušių malšinimo medžiagas, įskaitant CS dujas, „kaip karo metodą“.
Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą cheminių ginklų naudojimu per ilgiau kaip trejus metus trunkantį plataus masto karą.
Kyjivo sąjungininkai Vakaruose taip pat teigia, kad Maskva naudojo uždraustus ginklus.
Anksčiau OPCW buvo pranešusi, kad 2024 metų lapkritį ir šių metų vasarį Ukrainos pateiktuose mėginiuose patvirtintas CS dujų buvimas.
„Pakartotinai aptiktos riaušių malšinimo priemonių granatos netoli aktyvių konflikto zonų Dnipropetrovsko regione kelia didelį susirūpinimą“, – sakė OPCW generalinis direktorius Fernando Ariasas, pažymėdamas, kad „skubiai reikia stiprinti Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos laikymąsi“.
Robotai kovos prieš robotus? Ukraina demonstruoja novatoriškumą fronte
Ukrainos ginkluotojų pajėgų 3-ioji šturmo brigada atlieka bepiločių antžeminių transporto priemonių bandymus, kurie, kaip tikisi Ukraina, padės perkelti dalį karinės naštos nuo karių, kovojančių ant žemės.
Šie bepiločiai jau veikia fronto fronto linijoje, o 3-ioji brigada yra viena iš šios srities pradininkių. Kol kas jų nėra daug, tačiau netrukus tai gali pasikeisti: pavasarį Ukraina paskelbė apie planus dislokuoti 15 000 antžeminių robotų, rašo „The Economist“, kurį cituoja UNIAN.
Kai kurie pramonės dalyviai prognozuoja, kad mūšio laukas šią vasarą sparčiai keisis, kaip ir 2023 m. pradėjus masinę bepiločių orlaivių gamybą.
„Neturime žmonių, kurie galėtų sulaikyti Rusijos „mėsos bangą“. Taigi siųsime savo „zombius“ prieš jų zombius", – sako vienas robotų gamintojas.
Pranešama, kad šiuo metu apie 40 daugiausia privačių Ukrainos bendrovių gamina apie 200 robotų modelių, kurie skirstomi į tris tipus: logistikos (degalai, vanduo, evakuacija), inžineriniai (minų klojimas ir nukenksminimas, ryšiai), kovinės transporto priemonės (granatsvaidžiai, medžioklinių dronų bokšteliai).
Dauguma šių robotų prieš siunčiant į frontą yra sustiprinami: pridedamos kameros, papildomas ryšys arba apsauga nuo elektroninio karo.
„Killing House“ akademijos (vadinamojo „antžeminių robotų universiteto“) vadovas sako, kad šios mašinos tam tikrose situacijose jau pakeičia ištisas karių grupes.
Rusija pareiškė nepaisysianti naujojo specialaus tribunolo sprendimų
Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad nepaisys naujojo specialaus tribunolo, skirto patraukti Rusiją atsakomybėn už jos karo nusikaltimus Ukrainoje, sprendimų. Susitarimą įsteigti tokį tribunolą trečiadienį Strasbūre pasirašė Europos Taryba ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šio organo darbas ir sprendimai mums bus bereikšmiai. Bet kurios valstybės prisijungimą prie jo laikysime priešišku veiksmu“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Trečiadienį Strasbūre V. Zelenskis ir Europos Tarybos generalinis sekretorius Alainas Berset pasirašė susitarimą įsteigti specialųjį tribunolą, skirtą baudžiamajam persekiojimui už Rusijos agresijos nusikaltimus prieš Ukrainą.
„Kiekvienas karo nusikaltėlis turi žinoti, kad teisingumas bus, tai taikoma ir Rusijai“, – po pasirašymo sakė V. Zelenskis.
Rytų Prancūzijos mieste Strasbūre įsikūrusi Europos Taryba yra nuo Europos Sąjungos (ES) nepriklausoma, demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises ginanti institucija. Pastaraisiais mėnesiais ji vykdė parengiamąjį darbą įsteigti tribunolą, kuris bus įsikūręs Hagoje ir kurio tikslas – patraukti atsakomybėn aukštus Rusijos vadovybės pareigūnus.
ES užsienio ir saugumo politikos įgaliotinė Kaja Kallas pareiškė, kad V. Zelenskio ir Europos Tarybos susitarimas įsteigti specialųjį tribunolą dėl Rusijos agresijos nusikaltimų „siunčia aiškią žinią: nė vienas Rusijos vadovybėje nėra neliečiamas“.
Vis dėlto mažai tikėtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsidurtų ant teisiamųjų suolo. Tribunolas leis nagrinėti bylas už akių, tačiau Europos Taryba pabrėžė, jog pagal tarptautinę teisę pareigas einantys valstybių vadovai, ministrai pirmininkai ir užsienio reikalų ministrai turi teisinį imunitetą. Tai reiškia, kad jie negali būti teisiami, kol eina pareigas ir jų neliečiamybė nėra panaikinta.
Vis dėlto Europos Taryba mano, kad tribunolas yra svarbus vien jau dėl to, kad renka įrodymus ir gali pateikti kaltinimus. Kitas žingsnis bus suinteresuotoms valstybėms ir ES nuspręsti, ar nori prisidėti prie tribunolo.
Sakydamas kalbą Strasbūre V. Zelenskis pabrėžė, kad be teisingumo teisme nebus tikros karo pabaigos, todėl kiekvienas Rusijos karo nusikaltėlis, įskaitant V. Putiną, turi būti patrauktas atsakomybėn. Jis pareiškė įsitikinimą, kad visi Rusijos nusikaltimai turi būti užregistruoti, kaltininkai – nubausti, o „Haga tam – puiki vieta“.
Ukraina ir Rusija apsikeitė karo belaisviais
Ukraina ir Rusija ketvirtadienį apsikeitė nauja į nelaisvę paimtų karių grupe – tai naujausias įvykis belaisvių mainų, dėl kurių buvo susitarta anksčiau šį mėnesį Stambule vykusiose taikos derybose, serijoje.
Nė viena pusė nepasakė, kiek kalinių buvo išlaisvinti per naujausią apsikeitimą.
Abi šalys birželio 2 d. per tiesioginį susitikimą Stambule įsipareigojo iškeisti po mažiausiai 1 000 kariškių, tačiau tolesnės derybos nebuvo suplanuotos. Karo belaisvių grąžinimas ir per karą žuvusių asmenų repatrijavimas yra viena iš nedaugelio sričių, kuriose kariaujančios pusės bendradarbiauja nuo tada, kai Maskva 2022 m. įsiveržė į Ukrainą.
„Šiandien namo grįžta ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pasidalino vaizdais, kuriuose užfiksuoti mėlynai geltonomis nacionalinėmis vėliavomis apsisiautę, besišypsantys ir ašarodami apsikabinantys Ukrainos kariai.
Ukrainos Elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas pažymėjo, kad „didžioji dauguma šiandien paleistų gynėjų buvo laikomi nelaisvėje daugiau nei trejus metus“. „Daugybė jų buvo paimti į nelaisvę ginant Mariupolį“, – pridūrė štabas.
Tuo metu Rusija nurodė, kad jos kariai buvo perkelti į Baltarusiją ir gauna „psichologinę ir medicininę pagalbą“.
„Iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinta dar viena Rusijos karių grupė“, – pareiškime teigė gynybos ministerija. Ji paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip nacionalinėmis vėliavomis apsigaubę išlaisvinti Rusijos kariškiai skanduoja „Rusija, Rusija, Rusija!“
Ukrainos kariuomenės vadas teigia, kad Rusijos puolimas Sumų srityje sustabdytas
Ukrainos pajėgos sustabdė Rusijos puolimą Sumų pasienio srityje šiaurės rytų Ukrainoje, ketvirtadienį „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
„Rusijos kariuomenės puolimas Sumų srities pasienio ruože sustabdytas, mūšio kontaktinė linija stabilizuota“, – teigė O. Syrskis. Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos susigrąžino anksčiau Rusijos pajėgoms prarastą teritoriją, taip pat paskelbė, kad Ukraina plečia įtvirtinimus regione.
Rusijos pajėgos įsiveržė į Sumų sritį, atkovojusios iš ukrainiečių prieš tai jų užimtas teritorijas Rusijos vakarinėje Kursko srityje. Sumų sritis laikoma pagrindine Rusijos vasaros puolimo kryptimi, ten sutelktos didelės rusų pajėgos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė sukurti buferinę zoną Ukrainoje ir neseniai per Sankt Peterburge vykusį tarptautinį ekonomikos forumą neatmetė galimybės užimti srities sostinę Sumus.
Stebėtojų teigimu, Rusijos pajėgos tebėra maždaug už 20 kilometrų nuo miesto, ten įstrigusios.
Ukraina atremia plataus masto Rusijos invaziją nuo 2022 m. vasario.
Seulas: Šiaurės Korėja siunčia daugiau savo karių padėti Rusijai Ukrainoje
Šiaurės Korėja nusprendė nusiųsti daugiau savo karių padėti Rusijai Ukrainoje, galbūt jau šią vasarą, ketvirtadienį pranešė vienas pietų korėjiečių parlamentaras, remdamasis Pietų Korėjos žvalgybos agentūros informacija.
Tai patvirtinta praėjus vos savaitei po to, kai Rusijos Saugumo tarybos vadovas Sergejus Šoigu lankydamasis Pchenjane pareiškė, kad Šiaurės Korėja atsiųs kariuomenės išminuotojų ir statybininkų, padėsiančių atstatyti Rusijos vakarinę Kursko sritį.
„Šiaurės Korėja toliau siunčia karius ir tiekia ginklus Rusijai ir, kaip matome, jos parama suvaidino svarbų vaidmenį Maskvos pastangose atgauti Kurską“, – žurnalistams po Pietų Korėjos žvalgybos komiteto spaudos konferencijos sakė parlamentaras Lee Seong-kweunas.
„Nuo tada, kai pernai spalį išsiuntė 11 tūkst. karių, Rusija jau paskelbė apie antrą 4 tūkst. karių ir 6 tūkst. statybininkų, kurie padės atstatyti Kurską, dislokavimą“, – teigė Lee Seong-kweunas.
Remiantis Nacionalinės žvalgybos tarnybos vertinimais, papildomas dislokavimas „gali įvykti jau liepą arba rugpjūtį“.
Taip galima teigti, atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės Korėja anksčiau išsiųsdavo karius į Rusiją, likus maždaug mėnesiui iki S. Šoigu vizito Pchenjane, sakė Lee Seong-kweunas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į „naujausius pranešimus apie tai, kad Šiaurės Korėja pradėjo atrinkti personalą siuntimui“, kurie „rodo, kad pasirengimas jau vyksta“.
Šiaurės Korėja tapo viena pagrindinių Rusijos sąjungininkių per daugiau nei trejus metus trunkantį Maskvos karą prieš Ukrainą, pasiųsdama tūkstančius karių padėti Kremliui išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities.
„Manoma, kad Šiaurės Korėja pateikė Rusijai apie kelis milijonus artilerijos sviedinių, raketų ir tolimojo nuotolio raketų sistemų, atgabentų laivais ir kariniais orlaiviais“, – tvirtino Lee Seong-kweunas.
Pernai per retą Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į branduolinių ginklų turinčią Šiaurės Korėją šalys pasirašė plataus masto karinį susitarimą, apimantį abipusės gynybos sąlygą.
Lee Seong-kweunas sakė, kad žuvo apie 600 Šiaurės Korėjos karių, kovojusių Rusijos pusėje prieš Ukrainą, o dar tūkstančiai buvo sužeisti.
Balandį Pchenjanas pirmą kartą patvirtino, kad dislokavo savo karius Rusijoje, kad paremtų Maskvą jos kare Ukrainoje, ir pripažino, kad dalis jo karių žuvo mūšiuose.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida teigė, kad jos lyderis Kim Jong Unas patvirtino tolesnio bendradarbiavimo planus, tačiau detalių nepateikė.
Slovakija reikalaus atidėti balsavimą dėl sankcijų Rusijai
Slovakija neketina pritrati naujam Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketui, praneša agentūra „Reuters“.
Ministras pirmininkas Robertas Ficas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis reikalaus atidėti planuojamą balsavimą. Pradžioje turi būti išsklaidytas Slovakijos susirūpinimas dėl dujų tiekimo saugumo, sakė jis, turėdamas omenyje rusiškų energijos išteklių importą.
Planuojamas rusiškų dujų importo nutraukimas nuo 2028 m. kelia pavojų Slovakijos apsirūpinimui dujomis. Be to, gresia kainų didėjimas.
R. Ficas įspėjo ir dėl finansinių nuobaudų, jei bus sulaužytos ilgalaikės sutartys su Rusijos dujų tiekėja „Gazprom“.
Šiaurės Korėja gali siųsti į Rusiją papildomus karius karui Ukrainoje
Šiaurės Korėja gali nusiųsti į Rusiją papildomas pajėgas dalyvauti kare prieš Ukrainą liepos arba rugpjūčio mėnesiais. Maža to, „Ukrinform“ praneša, jog Pchenjanas toliau tiekia ginklus Rusijai.
Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) mano, kad Rusija gali ruoštis didelio masto puolimui prieš Ukrainą liepos arba rugpjūčio mėnesiais, pareiškė Pietų Korėjos parlamento narys Li Son Kven.
„Papildomų pajėgų dislokavimas gali įvykti liepos arba rugpjūčio mėnesiais“, – įspėjo jis.
Li Son Kven pridūrė, kad NIS savo vertinime rėmėsi neseniai vykusio aukšto rango Rusijos prezidento saugumo tarnybos pareigūno vizito į Pchenjaną rezultatais.
Buvęs Ukrainos gynybos inžinierius – pagrindinė Rusijos raketų programų figūra
Ukrainos kariuomenės vadas ketvirtadienį įsakė greičiau įrengti gynybines linijas šiaurės rytiniame Sumų regione, kur pastaraisiais mėnesiais veržiasi Rusijos pajėgos.
Sumai ribojasi su Rusijos Kursko sritimi, kur Ukrainos pajėgos pernai surengė sausumos puolimą, kurį Maskva, padedama Šiaurės Korėjos pajėgų, atrėmė tik po kelių mėnesių.
Kyjivas teigia, kad Rusija, kuri įsiveržė į Ukrainą daugiau nei prieš trejus metus, dabar yra sutelkusi 50 tūkst. karių, kurių tikslas – įžengti gilyn į Sumų regioną.
„Darbai vyksta, bet juos reikia paspartinti, atsižvelgiant į šiuolaikinio karo reikalavimus“, – sakė Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis po kelionės į regioną.
O. Syrskis sakė, kad Ukrainos karių ir logistikos maršrutų apsaugai reikalingi „antidroniniai koridoriai“. Jis pridūrė, kad šio darbo atlikimo greitis „turi būti gerokai paspartintas“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį mėnesį sakė, kad jo kariuomenė gali bandyti užimti Sumų miestą, regiono sostinę, esančią maždaug už 30 km nuo sienos.
Rusijos pajėgos nuolat žengia į priekį palei ilgą fronto liniją Ukrainoje, tačiau joms tai nemažai kainuoja.
Trumpas pažadėjo, kad Rusija nepuls NATO, kol jis bus prezidentas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija niekada nepuls NATO, kol jis bus prezidentu, rašo „Washington Post“.
Apie tai leidiniui patvirtino trys su diskusijomis susipažinę Europos pareigūnai.
Anot leidinio, NATO viršūnių susitikimo pagrindinėje sesijoje D. Trumpas pradėjo nuo teigiamų žodžių apie gynybos išlaidas ir „pažadėjo, kad Rusija niekada nepuls NATO, kol jis bus prezidentu“.
Susitikimas, manoma, praėjo sklandžiai, jame netrūko meilikavimo D. Trumpui.
Perspėja Baltijos valstybes: šie požymiai rodo, kad Putinas ruošiasi naujai agresijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija gali turėti teritorinių ambicijų už Ukrainos ribų. JAV karo studijų institutas (ISW) sako, kad tokią pat išvadą daro remdamiesi ilgalaikiais stebėjimais. Anot analitikų, Rusija kuria sąlygas, kurios pateisintų būsimą agresiją prieš buvusias Sovietų Sąjungos valstybes, nepriklausančias NATO.
Žurnalistas per spaudos konferenciją NATO viršūnių susitikime birželio 25 d. paklausė D. Trumpo, ar įmanoma, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas turi teritorinių ambicijų už Ukrainos ribų, ir D. Trumpas atsakė, kad „tai įmanoma“.
„ISW jau seniai vertina, kad Rusija rengia savo kariuomenę ir visuomenę galimiems ateities konfliktams su NATO po karo Ukrainoje pabaigos, įskaitant karines reformas, veteranų integravimą į visus Rusijos vietos, regionų ir federalinės valdžios lygmenis bei retorinių sąlygų, pateisinančių būsimą agresiją prieš NATO, nustatymą“, – rašoma naujausioje analitikų ataskaitoje.
Ant analitikų, Kremlius naudoja tą pačią retoriką, kurią naudojo prieš Ukrainą prieš pradėdamas invaziją 2022 m. vasarį. Kremlius taip pat specialiai panaudojo „užsienio tautiečių“ – už Rusijos ribų gyvenančių rusakalbių gyventojų, kuriuos Rusija teigia turinti apsaugoti – sąvoką, kad pateisintų agresiją prieš buvusias Sovietų Sąjungos valstybes.
Kremlius taip pat propaguoja „Russkiy Mir“ („Rusų pasaulis“) koncepciją, apimančią visas buvusias Rusijos teritorijas.
„Kremlius kuria informacines sąlygas, kad pateisintų galimą agresiją prieš Moldovą ir Baltijos valstybes, remdamasis tariamu poreikiu apsaugoti savo „užsienio tautiečius“ ir teiginiu, kad šios šalys yra „Russkiy Mir“ dalis – tai tie patys naratyvai, kuriais Kremlius pateisino visapusišką invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį.
Todėl Trumpo pareiškimai atitinka ISW pagrindinį vertinimą, kad Rusija turi teritorinių ambicijų už Ukrainos ribų ir toliau sieks šių ambicijų, kol Putinas nebus priverstas persvarstyti savo pergalės teorijos“, – pabrėžia ISW.
Trumpas jautriai pasikalbėjo su ukrainiete: „Perduokite savo vyrui linkėjimus. Gerai?“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudos konferencijos Nyderlanduose metu jautriai pasikalbėjo su BBC žurnaliste, kurios vyras kovoja Ukrainoje, rašo „Fox News“.
Ukrainietė žurnalistė papasakojo D. Trumpui, kad jos vyras yra likęs Ukrainoje, o ji su vaikais šiuo metu gyvena Varšuvoje.
Per Rusijos antskrydžius Ukrainos pietuose žuvo vienas žmogus
Per Rusijos antskrydžius pietinėje Ukrainos Chersono srityje žuvo vienas žmogus ir dar du buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.
Vienas žmogus žuvo per smūgį Tavrijskės kaime, platformoje „Telegram“ nurodė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Valdomos bombos pataikė į gyvenamąjį namą ir sužeidė dar vieną 34-erių vyrą, sakė Chersono karinė administracija.
Per rusų naktinį bombardavimą Korabelno rajone buvo sužeista į aštuntą dešimtį įkopusi moteris, „Telegram“ pranešė Chersono taryba.
Rusija kasdien bombarduoja Ukrainos miestus ir miestelius, o Maskvos pajėgos jau kelias savaites veržiasi į priekį šiaurės rytinėje Sumų srityje.
Nepaisant Jungtinių Valstijų spaudimo, diplomatinės pastangos užbaigti karą įstrigo.
Kyjivas kaltina Maskvą, kad ji sąmoningai sabotuoja taikos pastangas, siekdama pratęsti plataus masto puolimą ir užgrobti daugiau teritorijos.
Rusai šiuo metu yra užėmę maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos ir teigia nuo invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį aneksavę keturias šios šalies sritis. 2014-aisiais Rusija taip pat aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasirašė susitarimą su Europos Taryba dėl specialiojo tribunolo, kuris teistų aukščiausio rango pareigūnus dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, įsteigimo.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 100 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų birželio 26 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 015 750 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 100 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 968 (+1) priešo tankus, 22 892 (+7) šarvuotas kovos mašinas, 29 617 (+48) artilerijos sistemų, 1 425 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 188 (+0) oro gynybos sistemas, 416 (+0) karo lėktuvų, 337 (+0) sraigtasparnius, 42 153 (+107) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 388 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 53 195 (+111) automobilius ir degalų cisternas, 3 921 (+1) specialiosios įrangos vienetą.
Marco Rubio nustebino NATO partnerius: prakalbo apie priemones prieš Rusiją
JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio žodžiai trečiadienį nustebino NATO užsienio reikalų ministrus, rašo „Politico“.
Antradienio vakarą per uždarą vakarienę, kurioje buvo aptariama Ukrainos padėtis, M. Rubio užsiminė, kad Senatas greičiausiai priims įstatymą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo.
Nerami naktis Rusijoje: prie Maskvos – virtinė sprogimų
Naktis iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijoje buvo nerami, rašo „Kanal 24“. Rusai skelbia, kad juos puolė dronai, griaudėjo sprogimai.
Pranešimai apie sprogimus ir dronus pirmiausia pasirodė „Telegram“ kanaluose. Taganroge ir kaimyniniuose rajonuose per valandą nugriaudėjo apie 15 sprogimų. Informacijos apie tai, ar kažkas buvo sugriauta, ar yra nukentėjusiųjų, kol kas nėra.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad oro gynybos pajėgos numušė du dronus, skridusius prie Maskvos. Avarinių tarnybų specialistai dirba nuolaužų kritimo vietoje.
Sprogimai griaudėjo net keliuose netoli Maskvos esančiuose miestuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu olandai beprotiškai norėjo susitikti su Zelenskiu-tikru vakarų lyderiu, bet jų neprileido griežta apsauga. Suprantama, juk Lenkijoje į jo gyvybę kėsinosi kacapas, tad Dieve, saugok Zelenskį!
Slava Ukraini, Šalom Izrael, smert kacapam!
Emocinės diplomatijos pabaiga: Zelenskis keičia bendravimo su Trumpu taktiką
Trečiadienį Nyderlanduose vykusiame NATO viršūnių susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą po ilgo laiko pasirodė vilkėdamas drabužiu, kuris daugiau ar mažiau panašus į oficialų dalykinį kostiumą.
Tai rodo, kad pasikeitė Ukrainos vadovo bendravimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu taktika, italų leidiniui „Espresso“ sakė užsienio politikos ekspertas, buvęs Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Valerijus Čalyj.
Komentuodamas 12 dienų trukusio Irano ir Izraelio karo ir JAV smūgių Iranui rezultatus, diplomatas pareiškė, kad šiandien pasaulis valdomas „jėgos teise“, ir būtent ja turėtų vadovautis Ukraina, kovodama už savo egzistenciją.
„Ukrainai nebereikia emocijų. Nes, deja, emocijos neveikia. Mums reikia parodyti savo rezultatus ir sėkmę. Suprantu, kad Ukrainos prezidentas dabar persitvarko ne tik išoriškai – pakeitė aprangos kodą – bet ir parodė Ukrainos sėkmes, parodė, kad Rusija nejuda taip, kaip ji pati skelbia", – sakė Čalys, turėdamas omenyje D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo momentą, kai Ukrainos prezidentas savo pašnekovui paaiškino, kas iš tikrųjų vyksta fronto linijoje pasitelkdamas nuotraukas.
Pasak diplomato, tai teisingas požiūris: Ukraina turi parodyti, kad ji „tikrai laimės“.
„Toks turėtų būti mūsų naratyvas. O Putino blefas – kad jis vis dar gali daug ką užimti Ukrainoje – mes turime visa tai atlaikyti, išgyventi ir kažkur rudenį parodyti pasauliui, kad įvykių eiga bus ne tokia, kokios nori Putinas", – pridūrė V. Čalyj.
V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas Hagoje
Dar prieš susitikimą su V. Zelenskiu, į kurį jis atvyko vilkėdamas juodą, o ne pastaraisiais metais tradicinį „karišką“ kostiumą, D. Trumpas pavadino Ukrainos prezidentą „geru vyruku“.
Per uždarą NATO vadovų susitikimą D. Trumpas taip pat sakė, kad bandys „kažką daryti dėl Ukrainos“, nes karas yra „nekontroliuojamas“.
Jis taip pat gana griežtai atsiliepė apie V. Putiną, leisdamas suprasti, kad jis gali turėti teritorinių ambicijų už Ukrainos ribų.