23:51 | Charkivo srityje per apšaudymą žuvo žmogus, o dar vienas buvo sužeistas
Rusams apšaudant Kupiansko rajoną, nukentėjo civiliai: vienas taikus gyventojas žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Tyrimo duomenimis, 2024 metų vasario 21 d., apie 12 val. 40 min., Rusijos ginkluotosios pajėgos iš minosvaidžių ir artilerijos apšaudė Petropavlivkos bendruomenės Ivanivkos kaimą, dėl to buvo sužeistas 52 metų civilis“, – rašoma pranešime.
Kaip pažymima, apie 14 val. priešo artilerija apšaudė Dvoričnos kaimą, ten žuvo civilis. Jo tapatybė tikslinama.
Apie 15 val. Rusijos kariškiai taip pat apšaudė Vilchuvatkos kaimą, ten sugriauti ir apgadinti gyvenamieji namai. Nukentėjusiųjų nėra. Preliminariai nustatyta, kad priešas panaudojo dvi valdomąsias aviacines bombas.
Prokurorai kartu su policijos tyrėjais rinko įrodymus ir dokumentavo šiuos naujus Rusijos karo nusikaltimus.
Pažymima, kad, Charkivo srities Kupiansko apygardos prokuratūrai vadovaujant, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 str.).
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad vasario 20 d. Rusijos kariškiai Kupiansko rajone bepiločiu orlaiviu atakavo civilinį automobilį, du žmonės žuvo, vienas buvo sužeistas.
23:24 | Atskleistos į Ukrainą Mi-8 atgabenusio rusų piloto mirties detalės
Rusų pilotą Maksimą Kuzminovą, 2023 m. vasarą pavogusį sraigtasparnį Mi-8 ir atskraidinusį jį į Ukrainą, nužudė „profesionalai“, skelbia Ispanijos žiniasklaida.
Pranešama, kad M. Kuzminovą nužudė jį Alikantėje sekusi „profesionalų grupė“. Jie sekė jį naudodamiesi vaizdo stebėjimo kameromis.
Vietos policija nuo pat pradžių žmogžudystę Alikantėje tyrė kaip sąskaitų suvedinėjimą, mat į auką buvo šauta kelis kartus. Automobilis, kuriuo pabėgo žudikai, rastas sudegęs už kelių kilometrų nuo nusikaltimo vietos, El Campello miestelyje.
Pas mirusįjį rasti asmens dokumentai neatitiko M. Kuzminovo tapatybės – juose buvo nurodyta, kad jie priklauso 33 metų Ukrainos piliečiui. Tačiau Ukrainos gynybos ministerija patvirtino, kad mirusysis buvo 28-erių M. Kuzminovas.
22:43 | Ursula von der Leyen atmeta galimybę po EP rinkimų sudaryti koaliciją su „Putino draugais“
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį atmetė galimybę po rinkimų Europos Parlamente sudaryti jos atstovaujamų centro dešiniųjų ir Rusijos prezidento Vladimiro „Putino draugų“ koaliciją.
„Tie, kurie gina mūsų vertybes nuo Putino draugų, yra tie, su kuriais noriu dirbti“, – spaudos konferencijoje Briuselyje kartu su Europos liaudies partijos frakcijos vadovu Manfredu Weberiu (Manfredu Vėberiu) sakė ji.
U. von der Leyen, prieš keletą dienų paskelbusi, kad sieks antros kadencijos EK vadovo poste, buvo paklausta, ar ją užsitikrinusi ji bendradarbiautų su parlamentine dauguma, kurią sudarytų dešinieji Europos konservatoriai ir reformistai.
Pažymėdama, kad rinkimai pakeis Europos Parlamento frakcijų sudėtį, ji nubrėžė raudoną liniją prorusiškomis laikomoms partijoms.
„Svarbu, kad dirbčiau su proeuropietiškomis, NATO palankiomis, proukrainietiškomis, aiškiai remiančiomis mūsų demokratines vertybes, grupėmis“, – atsakė ji.
„Putino draugai: neįmanoma“, – pridūrė U. von der Leyen.
Rinkimai į EP vyks birželio 6–9 dienomis.
Apklausos rodo, kad kraštutinių dešiniųjų partijos per rinkimus smarkiai įsiverš į priekį.
Vienam iš dviejų parlamento griežtai dešiniųjų blokų – Identiteto ir demokratijos (ID) – priklauso kelios Rusijai palankiomis laikomos partijos. Tarp jų – Marine Le Pen „Nacionalinis sambūris“ (RN) Prancūzijoje ir Matteo Salvini „Lyga“ Italijoje.
Antrasis dešiniųjų blokas, Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija, iki šiol laikėsi prieš Maskvą nukreiptos pozicijos, tačiau ji gali sušvelnėti, jei po rinkimų prie jos prisijungs Rusijai palankaus Vengrijos lyderio Viktoro Orbano partija „Fidesz“, išreiškusi tokį norą.
22:29 | Ekspertai: Putinas nusiteikęs ryžtingiau nei prieš metus – jis bet kokia kaina sieks pergalės
Praėjus beveik dvejiems metams nuo invazijos, per kurią žuvo daugiau kaip pusė milijono žmonių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau siekia nugalėti Ukrainą bet kokia kaina, „The Guardian“ teigė Vakarų pareigūnai, pateikdami naują karo vertinimą.
Teigiama, kad Rusijos prezidentas nusiteikęs optimistiškiau nei prieš metus, nes JAV nesugebėjo patvirtinti 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) karinės pagalbos ir neseniai pasiekė nedidelių laimėjimų mūšio lauke, t. y. užėmė Avdijivkos miestą.
„Nemanome, kad Rusija atsisakė savo maksimalistinių tikslų užimti Ukrainą“, – su anonimiškumo sąlyga leidiniui kalbėjo Vakarų pareigūnai, praėjus dienai po to, kai V. Putinas gynybos ministrui Sergejui Šoigu nurodė tęsti puolimą.
Ekspertai taip pat apskaičiavo, kad Rusijos kariuomenė Avdijivkoje ir kitur palei fronto liniją kartais prarasdavo daugiau kaip 1 tūkst. karių. Manoma, kad įprastinis kasdienių Rusijos aukų skaičius yra arti 900.
Vis tik manoma, kad V. Putinas neturi jokios aiškios vidutinės trukmės strategijos.
„Nemanome, kad Rusija turi prasmingą planą, išskyrus tolesnę kovą, tikintis, kad Rusijos karių ir technikos skaičius galiausiai atsilieps“, – sakė pareigūnai.
Esant minimaliam judėjimui mūšio lauke, V. Putinas beveik neabejotinai tikisi, kad į Baltuosius rūmus sugrįš Donaldas Trumpas – politikas, kuris kartais pagiria dabartinį Kremliaus vadovą ir kuris, kaip teigiama naujausiuose pranešimuose, gali sustabdyti būsimą pagalbą Ukrainai, kad priverstų ją derėtis dėl taikos susitarimo.
Taip pat yra požymių, kad Rusijos žvalgybos tarnybos persigrupavo po to, kai paaiškėjo, kad Ispanijoje buvo nušautas dezertyras, atgabenęs Mi-8 į Ukrainos teritoriją. Nors nėra jokių įrodymų, kad už šio nužudymo stovi Rusija, manoma, kad tai buvo valstybės užsakymas.
21:20 | Žiniasklaida: tyrimo metu nustatytos apie 45 tūkst. Ukrainoje žuvusių rusų karių tapatybės
Britų transliuotojo BBC Rusijos redakcija ir nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“ trečiadienį patvirtino maždaug 45 tūkst. rusų karių, žuvusių Ukrainoje nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 metų vasario mėnesį, tapatybes.
Tiek Kyjivas, tiek Maskva aštriai reaguoja į klausimą, kiek karių žuvo šiame konflikte.
Netrukus po to, kai Maskva beveik prieš dvejus metus pasiuntė karius į Ukrainą ir uždraudė tai, ką valdžia laiko Rusijos kariuomenės menkinimu ar „melagienų“ apie karą Ukrainoje skleidimu, oficialūs žuvusių karių skaičiai neskelbiami.
2022-aisiais, netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, rusų įstatymų leidėjai patvirtino teisės aktą, kuriuo uždraudė tai, ką valdžia laiko Rusijos kariuomenės menkinimu arba „melagienų“ apie karą Ukrainoje skleidimu.
„BBC kartu su „Mediazona“ (...) ir savanorių komanda pavyko nustatyti 45 123 Rusijos kariškių, žuvusių kare Ukrainoje nuo 2022 metų vasario mėnesio, pavardes“, – teigiama išplatintame pranešime.
Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis skaičius apima tik viešuose šaltiniuose, daugiausia nekrologuose, paskelbtas karių pavardes, ir įspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti dvigubai didesnis.
„Du trečdaliai žuvusiųjų, kuriuos nustatėme, iki invazijos nebuvo susiję su kariuomene: savanoriai, mobilizuotieji, belaisviai ir privačių kompanijų samdiniai“, – nurodė BBC Rusijos redakcija.
Po daugiau nei metus vykusių įtemptų kautynių, kurios nei Maskvai, nei Kyjivui neatnešė teritorinių laimėjimų, Kremlius didina karių dislokaciją fronte.
V. Putinas retai kalba apie nesėkmes fronte ir beveik dvejus metus trunkantį karą vaizduoja kaip kovą už Rusijos išlikimą, siekdamas sutelkti patriotizmą.
Ukraina taip pat slepia karo metu patirtus nuostolius ir aukas, nors analitikai mano, kad po beveik dvejus metus trunkančių kovų aukų skaičius siekia dešimtis tūkstančių.
20:22 | Narystės NATO siekianti Švedija pareiškė, kad Rusija kelia grėsmę jos teritoriniam saugumui
Švedijos saugumo tarnyba „Sapo“ trečiadienį pareiškė, kad Rusija kelia grėsmę šalies teritoriniam saugumui.
Prie tokios išvados prieita stebint padidėjusį susidomėjimą Arktimi, taip pat tuo metu, kai Švedija ruošiasi stoti į NATO.
Pristatydama kasmetinę grėsmių vertinimo ataskaitą, „Sapo“ nurodė, kad Maskva taip pat kelia vis didesnį pramoninio šnipinėjimo pavojų, nes Švedija fiksuoja didėjantį slaptųjų agentų iš keleto valstybių skaičių.
Prasidėjus Rusijos visapusiškai invazijai į Ukrainą, Švedija atsisakė savo ilgus metus puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir pasiprašė priimama į NATO. Stokholmas tikisi, kad pirmadienį jo narystę ratifikuos paskutinė to dar nepadariusi šalis Vengrija.
„Sapo“ pažymėjo, kad Rusija, taip pat Kinija, „šiauriausioje Švedijos dalyje vykdo grėsmę saugumui keliančią veiklą“.
„Rusijos susidomėjimas Švedijos šiaure pirmiausiai susijęs su Švedijos kariniais pajėgumais“, – nurodė žvalgybos agentūra.
„Sapo“ vadovė Charlotte von Essen žurnalistams sakė, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą Švedijos saugumo padėtis pablogėjo.
„Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą tęsiasi, padėtis Artimuosiuose Rytuose po „Hamas“ atakos prieš Izraelį spalio 7-ąją yra rimta, o Švedijoje per pastaruosius metus buvo pereita nuo padidėjusio terorizmo grėsmės lygio prie didelio“, – žurnalistams teigė ji.
„Sapo“ tvirtino, kad grėsmę Švedijos saugumui kelianti veikla buvo „vykdoma plačiu frontu, o užsienio jėgos veikia agresyviai“.
Tarnyba kaip pavyzdį išskyrė neteisėtą technologijų, kurios vėliau gali būti panaudotos Rusijos karinėje pramonėje, įgijimą.
Grėsmę taip pat kelia Kinija ir Iranas
2023 m. sausį vienam buvusiam Švedijos žvalgybos pareigūnui už šnipinėjimą Rusijos naudai buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
O rugsėjį į teisiamųjų suolą sėdo Rusijos ir Švedijos pilietybę turintis asmuo, kuris kaltinamas perdavęs Rusijos kariuomenei Vakarų technologijų. Stokholmo teismas nustatė, kad jis eksportavo tokias medžiagas, tačiau nusprendė, jog jo veiksmai neprilygsta žvalgybos duomenų rinkimui.
„Sapo“ ataskaita pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai Švedijos karinės žvalgybos tarnyba MUST taip pat įvardijo Rusiją pagrindine grėsme šiai Šiaurės šaliai.
„Sapo“ dar atkreipė dėmesį į Kinijos ir Irano žvalgybinės veiklos grėsmę.
Kinija laikoma ekonomine grėsme, kuri „iš pramonės ir universitetų įgyja Švedijos naujovių bei su technologijomis susijusių ir pažangiausių žinių“.
„Sapo“ taip pat priminė, kad Švedija per pastaruosius metus tapo „prioritetiniu“ ekstremistų taikiniu.
„Švedijos vertinimas tapo mūsų saugumo klausimu“, – nurodė Ch. von Essen.
20:12 | Aleksejus Navalnas – tik vienas iš daugybės Rusijos kalėjimuose mirusių aktyvistų: kai kurie išgyveno vos parą
Visame pasaulyje žinomo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno mirtis atokiame Arkties kalėjime „Poliarinis vilkas“ atkreipė dėmesį į Rusijos įkalinimo įstaigų sistemos žiaurumą.
JAV valstybės departamentas 2022 m. žmogaus teisių praktikos ataskaitoje sąlygas Rusijos kalėjimuose apibūdino kaip „žiaurias ir keliančias pavojų gyvybei“, pažymėdamas, kad kalinius sistemingai išnaudoja kalėjimų prižiūrėtojai, o politiniai kaliniai paprastai laikomi sudėtingomis sąlygomis ir jiems „taikomos bausmės“.
Nors A. Navalnas yra bene garsiausias, jis nėra pirmasis aktyvistas, miręs kalinamas šioje sistemoje, kurią stebėtojai dažnai lygina su liūdnai pagarsėjusia jos pirmtake – sovietinio gulago lagerių sistema.
Leidinys „Moscow Times“ atrinko penkių garsių kalinių, kurie per daugelį metų mirė Rusijos kalėjimuose, istorijas: Kraują stingdančios istorijos iš Rusijos kalėjimų: Navalnas – tik vienas iš daugybės ten mirusių aktyvistų
19:52 | Žvalgyba: Rusija laiko Ukrainos teritorijoje 470 tūkst. žmonių sausumos kariuomenės grupuotę
Ukrainos teritorijoje esančią Rusijos sausumos kariuomenės grupuotę sudaro apie 470 tūkst. kariškių.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis tai pareiškė interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“.
„Dabar sausumos komponentą, grupuotės sausumos dalį Ukrainos teritorijoje sudaro apie 470 tūkst. kariškių. Ir tai yra tik sausumos komponentas, aš čia neįtraukiu aviacijos, karinio jūrų laivyno, kuris taip pat dalyvauja rengiant operacijas, smogiant smūgius“, – pažymėjo V. Skibickis.
Be to, anot jo, atsirado naujas komponentas, kurio nebuvo agresijos pradžioje.
„Šiuo metu laikinai okupuotose teritorijose dislokuota Rusijos gvardijos kariuomenės grupuotė. Tai – beveik 33 tūkst. kariškių. Šie žmonės užtikrina okupacinės valdžios veiklą, strateginių objektų apsaugą ir, esant reikalui, gali atlikti gynybines užduotis būtent laikinai okupuotose teritorijose“, – sakė žvalgybos viršininko pavaduotojas.
V. Skibickis pridūrė, kad papildomai atsirado ir grupuotė, dengianti Rusijos valstybinę sieną. Ji dislokuota trijų Rusijos regionų, kurie tiesiogiai ribojasi su Ukraina, teritorijoje: Belgorodo, Kursko ir Briansko srityse.
„Rusai bijo, kad būsime aktyvesni, imsimės atsakomųjų veiksmų Rusijos teritorijoje. Galbūt to ir reikia – perkelti karą į Rusijos teritoriją. Ten jie sutelkė maždaug 30 tūkst. kariškių grupuotę. Pastaruoju metu juos sustiprino ir ten permestos Rusijos gvardijos 116-osios brigados daliniai. Trys batalionai iš mūsų Mariupolio buvo permesti į Belgorodo srities teritoriją, kaip pripažįsta ir jie patys, siekiant užtikrinti amžinai gyvo Putino saugumą ir rinkimų organizavimą“, – pabrėžė V. Skibickis.
Kaip jau buvo pranešta, V. Skibickis informavo, kad Rusijos kariuomenė palei Ukrainos sieną dislokavo 48 raketų paleidimo įrenginius „Iskander“.
18:00 | „Reuters“: Iranas Rusijai perdavė šimtus balistinių raketų, galinčių smogti 700 km. atstumu
Iranas Rusijai perdavė šimtus balistinių raketų, praneša „Reuters“, remdamasi šaltiniais.
Trys anonimais norėję likti Irano šaltiniai leidiniui teigė, kad šalis Rusijai parūpino apie 400 raketų, tarp kurių yra daug trumpojo nuotolio balistinių „Fateh-110“ grupės raketų, pavyzdžiui, „Zolfaghar“. Ekspertai teigia, kad jos gali smogti taikiniams 300-700 km atstumu.
Tiekimas pradėtas sausio pradžioje po to, kai praėjusių metų pabaigoje per Irano ir Rusijos karinių ir saugumo pareigūnų susitikimus Teherane ir Maskvoje buvo galutinai suderintas sandoris, sakė Irano šaltinis.
Kitas aukšto rango pareigūnas „Reuters“ teigė, kad kai kurios raketos į Rusiją buvo gabenamos Kaspijos jūrą, o kitos – lėktuvais.
17:31 | Žvalgyba: Rusija palei Ukrainos sieną dislokavo 48 raketų paleidimo įrenginius „Iskander“
Rusijos kariuomenė palei Ukrainos sieną dislokavo 48 raketų paleidimo įrenginius „Iskander“.
Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis tai pareiškė interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“.
„Pridėti dar du paleidimo įrenginiai. Didelių permainų negali būti. Jų gaminama nedaug. Buvo 46, dabar yra 48. Pridėti du paleidimo įrenginiai, sudaryta papildoma taktinė grupė, kuri naudojama paleidžiant balistines raketas iš Rusijos teritorijos“, - pažymėjo pareigūnas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Aukščiausiosios Rados deputatas, Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis pareiškė, kad Ukraina per dvejus karo metus pademonstravo precedento neturinčią visų savo pajėgų sinergiją, tačiau Rusija turi pakankamai išteklių karui tęsti.
16:42 | Ukrainoje pradėti rengti valstybinės kalbos kursai kariškiams
Valstybinės kalbos gynimo įgaliotinis Tarasas Kreminis kartu su projektu „Jedini“ surengė pirmuosius Ukrainoje valstybinės kalbos kursus kariškiams.
Tai pranešė įgaliotinio spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Pažymima, kad pirmasis praktinis užsiėmimas įvyko vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Teritorinės gynybos pajėgų vadovybės 150-ajame mokymo centre. Jį vedė Kyjivo Ivano Bohuno karo licėjaus mokytojas, konkurso „Global Teacher Prize Ukrainе“ finalininkas, Kyjivo nacionalinio kalbotyros universiteto aspirantas, projekto „Jedini“ kalbos klubų moderatorius Oleksandras Čerkasas.
„Už tokių kursų atsiradimą esu dėkingas visiems kariškiams, kurie, tobulindami savo kalbos įgūdžius, demonstruoja atsakingą požiūrį į tautinio tapatumo pagrindus. Tikiu, kad tokios iniciatyvos bus įgyvendintos visuose šalies kampeliuose, nes tokių kalbų kursų tinklo plėtra, nepaliaujamas ukrainiečių kalbos vartojimas visose visuomenės gyvenimo srityse, asmeninis pagarbos nacionalinio saugumo ir gynybos pamatams pavyzdys yra mūsų tvirto žengimo į Pergalę laidas“, – sakė T. Kreminis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną jau šeštą kartą nuotoliniu būdu bus rašomas diktantas Krymo totorių kalba. Jo teksto autorius – politinis kalinys Asanas Achtemovas.
15:55 | Budanovas įvardijo, kada Ukraina pajėgs surengti naują kontrpuolimą
Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadas Kyryla Budanovas interviu „The Wall Street Journal“ pareiškė, kad Ukraina būtų pajėgi vykdyti kontrpuolimą ne šiais, o kitais metais.
„Jei Ukraina sugebės vykdyti kompetentingą gynybą, susilpnindama Rusijos pajėgas ir kartu atkurdama savąsias, tai 2025 m. ji galės pradėti naują kontrpuolimą prieš susilpnėjusį priešą“, – interviu leidiniui sakė jis.
Londone įsikūrusio analitinio centro „Royal United Services Institute“ atliktame tyrime teigiama, kad Rusijos pajėgos iki šių metų pabaigos greičiausiai pasieks aukščiausią pasirengimo lygį, o 2025 m. vis labiau trūks šaudmenų ir šarvuotos technikos.
14:59 | Latvijos prezidentas Rinkevičius išjuokė Vakarų paramą: „Mes žlugdome Ukrainą“
Latvijos prezidentas Edgars Rinkevičius išsakė priekaištus Vakarų politikams dėl nepakankamos karinės paramos Ukrainai.
Savo X paskyroje šalies vadovas paskelbė latvių dailininko Gačio Šliukos sukurtą karikatūrą ir pažymėjo, kad taip menininkas mato „dabartinę Vakarų paramą Ukrainai“.
This is how one of the best Latvian cartoonists Gatis Šļūka sees the currrent Western support for Ukraine. Unfortunately, he is right. We are failing Ukraine, we are failing ourselves. We must act now #StandWithUkraine pic.twitter.com/GUZwX9Lwn6
— Edgars Rinkēvičs (@edgarsrinkevics) February 20, 2024
14:07 | J. Ihnatas: Rusija turi apie 1500 kovinių lėktuvų
Rusija turi apie 1500 kovinių lėktuvų, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos nuolat naikina Rusijos aviaciją.
Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.
„Lėktuvai įvairūs – kariniai transporto lėktuvai, strateginė aviacija, naikintuvai, šturmo lėktuvai ir kt. Skaičiuojame ir tuos, kurie buvo sunaikinti žemėje. Ar pamenate, kiek sraigtasparnių vienu metu buvo sunaikinta Čornobajivkoje? Rusija turi daug aviacijos.
Maždaug 1500 kovinių lėktuvų, kuriuos Rusija laiko visoje savo teritorijoje, tarp jų yra ir pasenusių. Sraigtasparnių jie taip pat turi pakankamai. Bet jei net iš 1500 apie 300 buvo sunaikinta, tai jau didelis procentas. Jūs kasdien matote, kaip naikinama jų aviacija“, – sakė J. Ihnatas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija kasmet patiekia naujų orlaivių, tačiau jų nėra tiek daug, kiek giriasi jos ekspertai.
„Pavyzdžiui, pernai buvo pristatyti keturi lėktuvai Su-30SM ir keli lėktuvai Su-34. Tai tikrai ne tiek, kiek jie iškilmingai skelbia. Bet mes, kaip matote, taip pat daug sunaikinome“, – sakė atstovas.
13:21 | Navalną galėjo nužudyti vienu smūgiu į širdies plotą, tvirtina ekspertas
Rusijos kalėjimų gyvenimo ekspertas Vladimiras Osečkinas tikina, kad Aleksejų Navalną Kremliaus režimo parankiniai galėjo nužudyti „senu KGB kankintojų metodu“ – stipriu smūgiu į širdies plotą, rašoma „The Times“.
13:07 | Drastiška permaina: vos 10 proc. europiečių tiki Ukrainos pergale
Europiečiai ir toliau plačiai remia Ukrainą, tačiau praėjus beveik dvejiems metams po plataus masto invazijos vos 10 proc. europiečių tiki, kad ji gali nugalėti Rusiją, rodo ES atlikta apklausa, o labiausiai tikėtinu galutiniu tašku laikomas tam tikras „kompromisinis susitarimas“, skelbia „The Guardian“.
Apklausos autoriai teigia, kad dėl pasikeitusių nuotaikų (pernai tokiu metu daugiau europiečių teigė, kad Ukraina turi susigrąžinti visą prarastą teritoriją) politikai turės laikytis „realistiškesnio“ požiūrio ir sutelkti dėmesį į tai, ką iš tikrųjų turi reikšti priimtina taika.
„Norėdami įtikinti, kad Europa ir toliau rems Ukrainą, ES lyderiai turės pakeisti savo požiūrį į karą“, – sakė vienas iš ataskaitos autorių Markas Leonardas iš Europos užsienio santykių tarybos (ECFR), kuri užsakė apklausą.
Dauguma europiečių „desperatiškai trokšta užkirsti kelią Rusijos pergalei“, tačiau netiki, kad Kyjivas gali laimėti kariniu būdu, sakė M. Leonardas.
Apklausa buvo atlikta sausio mėnesį 12 ES valstybių narių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Vengriją, Italiją, Nyderlandus, Lenkiją, Ispaniją ir Švediją.
11:52 | Triuškinantis nuostolis Rusijai: nuo karo pradžios neteko daugiau nei 200 pilotų
Iš viso nuo karo pradžios Rusija neteko mažiausiai 216 pilotų. Kiekvienam jų parengti prireikia mažiausiai šešerių metų ir daugiau nei 3 mln. dolerių, skaičiuoja BBC.
BBC duomenimi, vien per 2023 m. Rusija neteks mažiausiai 62 pilotų. Dar 13 Rusijos karinių pilotų žuvo 2023 m. pačios Rusijos teritorijoje per „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino maištą. Remiantis pateiktais duomenimis, daugiau vienkartinių nuostolių Rusijos aviacija patyrė tik pirmąją plataus masto invazijos į Ukrainą dieną.
11:19 | ES susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai paketo
Europos Sąjunga trečiadienį, antrųjų Maskvos invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse, susitarė dėl 13-ojo sankcijų Rusijai paketo, pranešė blokui pirmininkaujanti Belgija.
Dokumento projekte, su kuriuo anksčiau susipažino agentūra AFP, numatyti eksporto apribojimai trims žemyninės Kinijos įmonėms už tiekimus Rusijos kariuomenei ir Šiaurės Korėjos gynybos ministro įtraukimas į juodąjį sąrašą už raketų tiekimą Maskvai.
10:48 | O. Scholzas kartoja: Baltijos šalių saugumas yra ir Vokietijos saugumas
Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas renginyje Hamburge, kuriame dalyvavo ir Estijos premjerė Kaja Kallas, antradienio vakarą pažadėjo Baltijos šalims karinę paramą Rusijos užpuolimo atveju. Vokietija pasirengusi ginti kiekvieną NATO teritorijos metrą, sakė jis, pabrėždamas, kad Estijos ir Baltijos šalių saugumas yra ir Vokietijos saugumas. O. Scholzas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietija 2025 m. nuolatinai dislokuos Lietuvoje karinę brigadą, praneša agentūra „Reuters“.
Savo „imperialistiniu, žudikišku karu“ prieš Ukrainą Rusija nori perrašyti Europos istoriją ir jėga pakeisti sienas, kalbėjo O. Scholzas Hamburgo rotušėje 400 politikos, ekonomikos ir mokslo atstovų. „Mums, kaip demokratijoms, kaip europiečiams, kaip laisvės draugams, negali būti kitos alternatyvos, kaip tik toliau remti Ukrainą. Tiek, kiek reikės“, – pažymėjo jis.
10:17 | Ukrainos generolas atskleidė, kaip pavyko pirmosiomis karo dienomis suklaidinti Rusijos puolimo organizatorius
Naujasis Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas atskleidė, kad jau 2021-ųjų rudenį kariuomenė suvokė sulauksianti Rusijos plataus masto puolimo ne tik Luhansko ir Donecko kryptimis, bet ir ir Rusijos teritorijos.
Jis taip pat papasakojo, kad pasirengimo metu pavyko suklaidinti Rusijos pajėgas, kurios pirmosiomis dienomis smogė ten, kur ukrainiečių jau nebuvo ir tai padėjo išsaugoti kariuomenės pajėgas.
09:42 | Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 13 rusų dronų, raketą ir numušusios orlaivį
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė sunaikinusios 13 rusų dronų, vieną raketą ir numušusios naikintuvą-bombonešį.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ nurodoma, kad rusai praėjusią naktį Ukrainą atakavo zenitine valdoma raketa S-300, valdoma aviacine raketa Ch-59, keturiomis sparnuotosiomis raketomis Ch-22 bei 19 atakos dronų „Shahed“.
Pasak oro pajėgų, virš Poltavos srities pavyko numušti raketą Ch-59 ir 13 dronų. Pastarieji sunaikinti virš Charkivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Donecko sričių. Dalis dronų, kurių sunaikinti nepavyko, savo taikinių visgi nepasiekė, sakoma pranešime.
Kiek vėliau pranešta, kad numuštas rusų orlaivis Su-34.
09:19 | BBC: Ukraina smogė rusų poligonui Donecko srityje, žuvo mažiausiai 60 žmonių
BBC Rusijos naujienų tarnyba savo „Telegram“ kanale praneša, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos antradienio popietę smogė rusų poligonui netoli Volnovachos, Donecko srityje. Žuvo mažiausiai 60 žmonių.
BBC šaltinio teigimu, Ukrainos pajėgos tikriausiai smogė dviem raketomis HIMARS.
„Vasario 20 d. vidury dienos Ukrainos pajėgos tikriausiai paleido dvi raketas HIMARS į poligoną netoli Trudivskio kaimo Donecko srities Volnovachos rajone“, – pranešė BBC.
BBC taip pat skelbia, kad tuo metu kariai išsirikiavo prie poligono ir laukė atvykstant vado generolo majoro. Įvairiais skaičiavimais, įskaitant ir pačių brigados karių, dėl smūgio galėjo žūti mažiausiai 60 žmonių.
08:25 | 11 Rusijos pagrobtų vaikų grįžo į Ukrainą
Vienuolika nuo savo artimųjų atskirtų ukrainiečių vaikų, Kyjivo duomenimis, vėl grįžo į Ukrainą. Tai šešios mergaitės ir penki berniukai, kurių amžius nuo dvejų iki šešiolikos metų, antradienį tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis Dmytras Lubinecas.
Vaikai, anot duomenų, grąžinti iš rusų okupuotų teritorijų Ukrainoje ir iš Rusijos. Dėl vaikų grąžinimo į vyriausybės kontroliuojamą teritoriją tarpininkavo Kataras ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF). D. Lubinecas pabrėžė, kad dalis vaikų jau buvo gavę rusiškus pasus ir turėjo globėjus rusus.
Ukraina beveik dvejus metus priešinasi Rusijos invazijai. Kyjivo duomenimis, į rusų kontroliuojamas teritorijas arba į Rusiją be artimųjų išvežta beveik 20 000 ukrainiečių vaikų ir jaunuolių.
07:58 | Šoigu pričiuptas meluojantis Putinui: rusų pajėgos neužėmė Krynkų
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pamelavo šalies prezidentui Vladimirui Putinui, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja Krynkus, kaimą Chersono srityje, kairiajame Dniepro upės krante.
07:24 | Ukraina neigia, kad Rusija visiškai užėmė Krynkų kaimą
Ukraina paneigė, kad Rusija visiškai užėmė Krynkų kaimą Chersono srityje. Rusų pajėgos rytiniame Dnipro krante nepasiekė pažangos, „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos kariuomenė, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu teiginiai esą yra „faktų klastojimas“. Šis prieš tai pareiškė, kad rusų daliniai kontroliuoja visą kaimą.
Rusijos pajėgos vakarinį upės krantą paliko 2022 m. pabaigoje. Tačiau jų dar likę teritorijose rytiniame krante, kur Ukrainos kariuomenei lapkritį pavyko dalį žemių atsikovoti.
06:50 | Rusija paskelbė „Laisvosios Europos radiją“ „nepageidaujama organizacija“
„Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“ (RFE/RL), iš JAV transliuojantis šalims, kuriose, jo teigimu, ribojama žiniasklaidos laisvė, antradienį pranešė, kad Rusijoje yra paskelbtas „nepageidaujama organizacija“.
Rusijos žiniasklaidos pranešimuose cituojamas atitinkamas įrašas Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.
RFE/RL, privati ne pelno siekianti organizacija, finansuojama JAV Kongreso, iš savo bazės Prahoje transliuoja radijo programą rusų kalba „Radio Svoboda“ ir televizijos kanalą „Current Time“.
„Šis bandymas mus užgniaužti tik privers RFE/RL dar labiau stengtis, kad Rusijos žmonėms būtų pateikiama laisva ir nepriklausoma žurnalistika“, – sakė RFE/RL prezidentas Stephenas Capusas pareiškime, kurį citavo transliuotojas.
Rusijoje asmenims, bendradarbiaujantiems su „nepageidaujamomis“ organizacijomis, gresia didelės baudos ir net įkalinimas.
Anksčiau Kremlius RFE/RL buvo paskelbęs „užsienio agentu“ – tokia etiketė uždedama asmenims, žiniasklaidos priemonėms ir organizacijoms, gaunančioms finansavimą iš užsienio.
RFE/RL žurnalistė Alsu Kurmaševa, turinti dvigubą Rusijos ir JAV pilietybę, šiuo metu Rusijoje yra suimta iki teismo ir, be kita ko, kaltinama tuo, kad neužsiregistravo kaip „užsienio agentė“.
„Laisvosios Europos radijas“ buvo įkurtas 1949 metais šaltojo karo įkarštyje ir dešimtmečius transliavo iš Miuncheno. 1995 metais tuometinio Čekijos prezidento Vaclavo Havelo kvietimu radijo stotis persikėlė į Prahą.
