Svarbiausios dienos naujienos:
23:53 | JAV skiria Ukrainai daugiau karinės paramos
Jungtinės Valstijos vėl skiria Ukrainai karinės įrangos, kad šalis galėtų priešintis Rusijos agresijai. Paketo apimtis siekia 275 mln. dolerių (261 mln. eurų), pranešė Gynybos departamentas. Į jį, be kita ko, įtraukta šaudmenų „Himars“ raketų paleidimo sistemai, kurios veikimo nuotolis yra 80 km. Taip pat bus pristatyta dronų, 155 ir 105 mm artilerijos amunicijos bei prieštankinių ginklų.
JAV yra didžiausia ginklų tiekėja Ukrainai. Pentagono duomenimis, JAV nuo karo pradžios skyrė Kyjivui karinės paramos už daugiau kaip 60,4 mlrd. JAV dolerių (apie 55,7 mlrd. eurų).
23:17 | Ukraina numojo ranka į perspėjimą dėl masinio antskrydžio, pavadindama jį „psichologine rusų operacija“
Po to, kai keletas Kyjive įsikūrusių užsienio šalių ambasadų pranešė laikinai užsidarančios dėl plataus masto raketinės atakos grėsmės, Ukraina trečiadienį perspėjimus dėl tokių smūgių pavadino Maskvos „psichologine operacija“.
Kyjivo karinė žvalgyba paaiškino, kad Rusija vykdo „prieš Ukrainą nukreiptą psichologinę ataką“, perspėdama dėl socialiniuose tinkluose plintančių žinučių apie neva išaugusią raketinių smūgių grėsmę ir teigdama, kad tokie pranešimai – tai dalis rusų „psichologinės operacijos“.
22:52 | Kremliaus atstovas atmetė galimybę įšaldyti karą Ukrainoje
Maskva trečiadienį atmetė spėliones apie galimą karo Ukrainoje įšaldymą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „jau pasakė, kad šio konflikto įšaldymas nėra išeitis“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jo teigimu, nors V. Putinas ne kartą yra pareiškęs norą dalyvauti derybose, Maskva vis tiek nori pasiekti savo karo tikslų.
Šie komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį savo kalboje parlamentui užsiminė, kad laikina Rusijos kontrolė Ukrainos teritorijoje gali būti neišvengiama, kol V. Putinas tebėra valdžioje.
Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė spekuliacijų, kad karas Ukrainoje gali būti įšaldytas palei fronto liniją, Kyjivui teisiškai neperleidžiant teritorijos Rusijai.
Šiuo metu Maskva kontroliuoja maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymo pusiasalį.
22:38 | Po antskrydžių pavojaus JAV ir kitų Vakarų ambasados Kyjive trečiadienį lieka uždarytos
JAV ir kelios kitos Vakarų šalių ambasados Kyjive trečiadienį paskelbė, kad saugumo sumetimais liks uždarytos po to, kai amerikiečių delegacija buvo informuota apie didelių antskrydžių pavojų Ukrainos sostinėje.
Sprendimas saugumo sumetimais priimtas atsižvelgiant į Kremliaus anksčiau šią savaitę išsakytus grasinimus imtis atsakomųjų veiksmų dėl JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) sprendimo leisti Ukrainai smogti amerikietiškomis ilgojo nuotolio raketomis Rusijos kariniams objektams.
JAV ambasada Kyjive pranešė, kad trečiadienį nedirbs, nes gavo įspėjimą apie galimą Rusijos dronų ir raketų ataką prieš Ukrainos sostinę. Ji pridūrė, kad tikisi kuo greičiau grįžti prie įprasto darbo grafiko.
Trečiadienį Kyjive taip pat nedirba Italijos ir Graikijos ambasados, o Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė kol kas tokio sprendimo nepriėmė.
Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei tūkstantį dienų, jis įgauna vis platesnį tarptautinį mastą. Rusija kovai su Ukrainos pajėgomis pasitelkė tūkstančius Šiaurės Korėjos karių, o tai, skelbiama, paskatino J. Bideną priimti sprendimą dėl raketų.
Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Maskvai leidžiama panaudoti branduolinius ginklus prieš jų neturinčią valstybę, jei ją remia branduolinės galios.
Manoma, kad šios doktrinos nuostatos turi aiškią nuorodą į Ukrainą ir ją remiančias valstybes.
Vakarų lyderiai pareiškė, kad šis Maskvos žingsnis neatgrasys jų nuo tolimesnės paramos Kyjivui.
21:54 | Serbijos lyderis gegužę lankysis Rusijoje – pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius antradienį patvirtino, kad gegužę Maskvoje dalyvaus Antrojo pasaulinio karo paminėjime. Tai bus pirma jo kelionė į Rusiją nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį.
A. Vučičius apie būsimą vizitą paskelbė gavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimą.
„Jei pasaulio pabaigos nebus – nors nebesu dėl to labai tikras, bet tikiuosi, kad nebus – man bus didelė garbė būti Raudonojoje aikštėje per 80-ąsias išvadavimo nuo fašizmo metines“, – sakė Serbijos vadovas.
Pasak jo, jis aptarė šį renginį ir su „taip pat dalyvausiančiu“ Slovakijos premjeru Robertu Fico.
21:24 | Zelenskis: JAV priešpėstinės minos bus labai svarbios, siekiant sustabdyti rusų atakas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas suteikti Kyjivui priešpėstinių minų yra labai svarbus, siekiant sustabdyti Rusijos atakas.
Tarptautinės labdaros organizacijos šį JAV sprendimą kritikavo dėl galimos jų rizikos civiliams gyventojams.
V. Zelenskis padėkojo Jungtinėms Valstijoms už naują gynybos priemonių paketą, į kurį įtrauktos „labai svarbios minos Rusijos išpuoliams sustabdyti“, sakydamas, kad tai „tikrai sustiprins mūsų karius fronte“.
Vašingtonas netrukus aprūpins Ukrainą priešpėstinėmis sausumos minomis, anksčiau pranešė vienas JAV pareigūnas.
Sprendimas priimtas JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) stengiantis padidinti karinę pagalbą Ukrainai paskutiniais kadenciją baigiančios administracijos mėnesiais. Šis žingsnis taip pat žengtas baiminantis, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sumažins paramą Kyjivui, kai sausį sugrįš į valdžią.
Vėlai antradienį vienas amerikiečių pareigūnas sakė, kad Vašingtonas nori, jog Ukraina priešpėstines minas naudotų tik savo teritorijoje ir tik negyvenamose teritorijose. Taip siekiama sumažinti riziką civiliams gyventojams.
Šios minos yra nepatvarios. Po tam tikro laiko išsikrovus jų baterijoms, jos tampa neveiklios.
Sekmadienį J. Bidenas pirmą kartą leido Ukrainai naudoti ilgo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius objektus Rusijoje.
20:54 | Rusų pajėgos Kursko regione įvykdė į apsiaustį patekusių Ukrainos karių egzekuciją
Rusų pajėgos Kursko regione įvykdė į apsiaustį patekusių ir nelaisvėn pasidavusių Ukrainos karių egzekuciją.
Apie tai remdamasis socialiniuose tinkluose pasirodžiusia informacija platformoje „Telegram“ pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
Žmogaus teisių kontrolierius nurodė dėl šio karo nusikaltimo jau išsiuntęs oficialius raštus Jungtinėms Tautoms ir Tarptautiniam Raudonojo kryžiaus komitetui.
„Tarptautinė bendruomenė privalo nedelsdama imtis veiksmų. Šalis okupantė dar kartą pažeidė Ženevos konvencijos nuostatas dėl elgesio su karo belaisviais. Rusiją būtina sustabdyti“, – rašė jis.
20:42 | Britų ekspertas: Trumpas gali suteikti Ukrainai branduolinių ginklų, kad užbaigtų karą
D. Trumpas, siekdamas kuo greičiau užbaigti karą, gali suteikti Ukrainai branduolinių ginklų, teigia britų gynybos ekspertas Nicholas Drummondas.
Apie tai jis kalbėjo leidiniui „Daily Express“, cituoja UNIAN.
„Per artimiausius ketverius metus Rusija atsigaus, bet Ukraina taip pat atsigaus, persitvarkys ir pasiruoš. Šis pasirengimas galėtų būti Jungtinių Valstijų branduolinių ginklų tiekimas Ukrainai“, – sakė N. Drummondas.
Jo nuomone, susitarimas dėl branduolinių ginklų perdavimo Ukrainai gali būti sudarytas slaptai, o vėliau, jei reikės, Kyjivas gali paskelbti įspėjimą: „Mes turime branduolinių ginklų, ir jei jūs mus bombarduosite, mes bombarduosime Maskvą“.
„Ar galite įsivaizduoti, ką tai reikš [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui? Tai gali būti Trumpo koziris. Viena vertus, suteikti Ukrainai branduolinį ginklą gali būti beatodairiška, kita vertus, tai atkurtų taikos ir galios pusiausvyrą regione. Jungtinės Valstijos gali sakyti, kad duos Ukrainai branduolinių ginklų, bet kartu pranešti, kad Ukraina negali prisijungti prie NATO“, – sakė N. Drummondas.
19:55 | Vokietija perduoda Ukrainai šarvuočių ir dronų
Vokietija Rusijos užpultai Ukrainai perdavė daugiau karinės paramos – šarvuočių, artilerijos ir dronų. Tarp jų yra dar keturios savaeigės haubicos 2000 bei septynios haubicos M109, nurodoma atnaujintame vyriausybės paramos sąraše. Taip pat pristatyta 41 000 vienetų 155 mm kalibro artilerijos amunicijos.
Paketas apima ir dar 47 minoms atsparias transporto priemones MRAP, skirtas vežti pėstininkus fronto teritorijoje, bei aštuonias desantines transporto priemones „Caracal“. Ukraina, be to, gavo du tiltų tiesimo tankus „Biber“, tris išminavimo mašinas „Wisent“ bei aštuonis sunkiasvorius šarvuotus sunkvežimius „Oshkosh“. Į paketą įtraukta ir daugiau kaip 300 įvairių tipų žvalgybinių dronų, daugiau kaip 100 000 vienetų šaudmenų rankiniams šaunamiesiems ginklams bei medicinos priemonių.
Vokietija yra antra didžiausia po JAV Ukrainos rėmėja – šalis jau 1 001 dieną priešinasi Rusijos agresijai. Tačiau matuojant pagal ekonominę galią, Šiaurės ir Rytų Europos šalys skyrė daugiau.
19:30 | Kyjivas nesureikšmina sprendimo uždaryti ambasadas, sakydamas, kad raketų grėsmė yra „kasdienybė“
Ukraina trečiadienį sumenkino neišvengiamo ir didelio masto raketinio smūgio grėsmę, po to, kai tą dieną Kyjive dėl „galimo“ smūgio buvo uždaryta keletas užsienio šalių ambasadų.
„Primename jums, kad valstybės agresorės smūgių grėsmė, deja, Ukrainoje jau daugiau nei 1 000 dienų yra realybė“, – socialiniuose tinkluose pranešė ukrainiečių ministerija.
19:00 | Žiniasklaida: V. Putinas yra pasirengęs kalbėti su D. Trumpu apie paliaubas Ukrainoje, tačiau savomis sąlygomis
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pasirengęs aptarti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu paliaubų Ukrainoje sutartį, tačiau atmeta galimybę padaryti kokių nors reikšmingų nuolaidų teritorijos prasme ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų savo ketinimo įstoti į NATO.
Apie tai cituodama penkių esamų ir buvusių Rusijos pareigūnų žodžius pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Pašnekovų teigimu, V. Putinas iš esmės galėtų sutikti įšaldyti konfliktą ties esama fronto linija. Tuo pat metu trys šaltiniai atkreipė dėmesį, kad būdai pasidalinti Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus, kuriuos Rusija dabar laiko savo teritorijos dalimi, nors jų visiškai ir ne kontroliuoja, dar gali būti svarstomi.
Rusija taip pat galėtų svarstyti galimybę pasitraukti iš sąlyginai nedidelių jos valdomų teritorijų Charkivo ir Mykolajivo regionuose, pasakė du oficialūs asmenys. Tuo pat metu Rusijos pozicija dėl Krymo nesikeičia, kadangi Maskva primygtinai teigia, kad jokių derybų dėl šio pusiasalio negali būti, paaiškino Rusijos pareigūnai.
Be to, Kremlius taip pat gali reikalauti, kad Ukraina apribotų savo ginkluotųjų pajėgų dydį ir leistų šalyje nevaržomai kalbėti rusų kalba.
„Nors Rusija netoleruos, kad Ukraina įstotų į NATO arba Ukrainoje būtų NATO karių, penkių esamų ir buvusių pareigūnų teigimu, ji yra pasirengusi aptarti saugumo garantijas Kyjivui“, – rašo „Reuters“.
Tačiau, šaltinių teigimu, JAV leidus Ukrainai naudoti raketas ATACMS pulti Rusijos viduje esančius taikinius, bet koks susitarimas gali užtrukti, o Maskva gali pareikalauti didesnių nuolaidų.
Nesusitarus dėl ugnies nutraukimo, Rusija kariaus toliau, paaiškino du iš šaltinių.
Tuo pat metu Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas komentuodamas naujienų agentūros „Reuters“ pranešimą rusų žiniasklaidai pasakė, kad įšaldyti karą Ukrainoje Rusijai yra „nepriimtina“. Jo teigimu, V. Putinas „tikrai ne kartą sakė, o tiksliau nuolat sako, kad yra pasirengęs palaikyti ryšį ir derėtis“.
„Prezidentas (V. Putinas) taip pat pasakė, kad kokiais nors būdais įšaldyti šį konfliktą mums netinka – mums svarbu pasiekti savo tikslą, kurį visi gerai žino“, – kalbėjo D. Peskovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Ukrainos ir Rusijos taikos derybos galėtų vykti tik tuo atveju, jei Ukraina būtų tvirta ir nestovėtų viena priešais Rusiją, todėl tarptautinių partnerių ir ypač Jungtinių Valstijų pagalba yra gyvybiškai svarbi.
V. Zelenskis taip pat mano, kad V. Putinui būtų naudinga derėtis tik dėl Ukrainos kapituliacijos, tačiau niekas neleis, kad tai įvyktų.
JAV valstybės departamentas pakartojo, kad JAV ir sąjungininkų bei partnerių pozicija dėl galimų taikos derybų yra tokia, jog būtent Kyjivas turėtų nuspręsti, kada jas pradėti ir kokiomis sąlygomis jos turėtų vykti.
17:15 | „Bloomberg“: Ukraina pirmą sykį smogė Rusijos gilumai britų raketomis „Storm Shadow“
„Bloomberg“, remiantis vieno Vakarų valdininko komentaru, skelbia, kad Ukraina pirmą sykį panaudojo Didžiosios Britanijos raketą „Storm Shadow“ Rusijos teritorijoje, Kursko srityje.
Ši informacija nėra patvirtinta kitų šaltinių.
Anksčiau buvo paskelbta apie Ukrainos įvykdytą apšaudymą Kursko srityje, netoli Marijinos ir Ivanovsko. Rusijos informacinės priemonės tvirtina, kad „Storm Shadow“ raketomis buvo apšaudytas XIX a. kunigaikščių Bariatinskių dvaras.
UNIAN pažymima, jog kol kas ši istorija gana painiai atrodo: vargu, ar Ukrainos kariuomenė eikvotų, kaip skelbiama, 12 itin vertingų „Storm Shadow“ raketų, keltų į orą bent 6 naikintuvus joms paleisti, jeigu toje dvaro teritorijoje nebūtų kažko „vertingo“.
Gandų lygyje skelbiama, kad tikslu galėjo būti Rusijos kariuomenės valdymo centras, įsikūręs bunkeryje, kurio įprasta ginkluote nepasieksi. „Storm Shadow“ raketos gali būti paruoštos spec. kovinėmis galvutėmis, kurios skirtos požeminių betoninių įtvirtinimų naikinimui.
16:43 | Ukraina numojo ranka į perspėjimą dėl masinio antskrydžio, pavadindama jį „psichologine rusų operacija“
Po to, kai keletas Kyjive įsikūrusių užsienio šalių ambasadų pranešė laikinai užsidarančios dėl plataus masto raketinės atakos grėsmės, Ukraina trečiadienį perspėjimus dėl tokių smūgių pavadino Maskvos „psichologine operacija“.
Kyjivo karinė žvalgyba paaiškino, kad Rusija vykdo „prieš Ukrainą nukreiptą psichologinę ataką“, perspėdama dėl socialiniuose tinkluose plintančių žinučių apie neva išaugusią raketinių smūgių grėsmę ir teigdama, kad tokie pranešimai – tai dalis rusų „psichologinės operacijos“.
14:48 | Niūri „The Economist“ prognozė 2025-iesiems: Putinas diktuos sąlygas derybų metu
„The Economist“ apžvalgoje skelbiama, kad derybų tarp Rusijos ir Ukrainos galima tikėtis 2025-aisiais.
Leidinio redaktorius Europos temomis Christopheris Lockwoodas prognozuoja, kad taikos derybos vyks tokiomis sąlygomis: Krymas ir Donbasas liks Rusijos kontrolėje, galimai dar ir kelios kitos teritorijos, kurias ji užgrobė; D. Trumpui užėmus valdžią taip pat tikėtina, kad Ukraina neįstos į NATO ir negaus tokios galimybės dar metų metus; karą gali būti įšaldytas, o V. Putinas reikalaus iš Ukrainos neutraliteto, NATO šalių instruktorių išvykimo, didelės kariuomenės atsisakymo, lėktuvų skaičiaus ribojimo ir pan.
14:35 | Po grėsmingo JAV ambasados perspėjimo – oro pavojus Ukrainoje
Kijeve ir dešimtyje Ukrainos regionų paskelbtas oro pavojus dėl raketų atakų grėsmės, rašo „Sky news“.
Trečiadienį kelios ambasados Kyjive vienai dienai sustabdė darbą dėl galimos Rusijos oro atakos grėsmės.
Po Jungtinių Valstijų apie savo ambasadų Kyjive uždarymą paskelbė Ispanija, Italija ir Graikija.
13:48 | Erdoganas: JAV sprendimas leisti Ukrainai raketomis smogti į Rusiją yra „didelė klaida“, galinti „paaštrinti konfliktą“
Vašingtono leidimas Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius taikinius Rusijoje yra „didelė klaida“, galinti nustumti pasaulį prie „didelio karo“ slenksčio, sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, jo pasisakymas buvo paskelbtas trečiadienį.
„Šis (JAV prezidento Joe) Bideno žingsnis ne tik paaštrins konfliktą, bet ir sukels didesnę Rusijos reakciją (...) ir gali nuvesti regioną ir pasaulį prie didelio naujo karo slenksčio“, – sakė jis žurnalistams, skrisdamas iš G20 viršūnių susitikimo Rio de Žaneire.
13:01 | Ukraina sako numušusi 56 rusų dronus ir dvi raketas
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 56 rusų dronus ir dvi raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai paleido į įvairius Ukrainos regionus šešias raketas, valdomų aviacinių bombų ir 122 dronus.
Pavyko numušti dvi valdomas aviacines raketas Ch-59/69 ir 56 dronus. Dar 58 dronai nukrito nepasiekę taikinių, šeši nuskriejo Rusijos ir Baltarusijos link.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Čerkasų, Černihivo, Poltavos, Kirovohrado, Žytomyro, Chmelnyckio, Sumų, Mykolajivo, Chersono, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Donecko ir Charkivo srityse.
12:15 | Pasaulinė grupė smerkia JAV sprendimą suteikti Ukrainai priešpėstinių minų
Sausumos minų uždraudimo siekianti pasaulinė grupė trečiadienį pasmerkė JAV sprendimą nusiųsti Ukrainai priešpėstinių sausumos minų gintis nuo įsiveržusių Rusijos pajėgų.
Tarptautinė sausumos minų uždraudimo kampanija (ICBL) „smerkia šį baisų JAV sprendimą“, pareiškime naujienų agentūrai AFP nurodė grupė.
„JAV sausumos minų uždraudimo kampanija ir visa ICBL sieks, kad JAV jį atšauktų. (Ukraina) privalo aiškiai pareikšti, kad negali priimti ir nepriims šių ginklų“, – sakoma pareiškime.
Vašingtonas netrukus aprūpins Ukrainą priešpėstinėmis sausumos minomis, anksčiau pranešė vienas JAV pareigūnas.
Sprendimas priimtas JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) stengiantis padidinti karinę pagalbą Ukrainai paskutiniais kadenciją baigiančios administracijos mėnesiais. Šis žingsnis taip pat žengtas baiminantis, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sumažins paramą Kyjivui, kai sausį sugrįš į valdžią.
Vėlai antradienį vienas amerikiečių pareigūnas sakė, kad Vašingtonas nori, jog Ukraina priešpėstines minas naudotų tik savo teritorijoje ir tik negyvenamose teritorijose. Taip siekiama sumažinti riziką civiliams gyventojams.
Šios minos yra nepatvarios. Po tam tikro laiko išsikrovus jų baterijoms, jos tampa neveiklios.
Sekmadienį J. Bidenas pirmą kartą leido Ukrainai naudoti ilgo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius objektus Rusijoje.
11:22 | Putinas jau pasirengęs aptarti paliaubas Ukrainoje su Trumpu: iškėlė sąlygas
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau yra pasirengęs aptarti paliaubas Ukrainoje su išrinktu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, skelbia „Reuters“. Anot leidinio, V. Putinas atmeta bet kokias teritorines nuolaidas ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų ambicijų įstoti į NATO.
11:09 | Rusija deportavo arba priverstinai perkėlė 19 546 ukrainiečių vaikus
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai deportavo arba priverstinai perkėlė 19 546 ukrainiečių vaikus. Ukrainai pavyko susigrąžinti 1 012 vaikų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Lapkričio 20-ąją visame pasaulyje kasmet minima Pasaulinė vaikų diena. Būtent šią dieną JT Generalinė Asamblėja priėmė Vaiko teisių deklaraciją ir Vaiko teisių konvenciją. Tačiau Rusija jas šiurkščiai pažeidinėja“, – pažymėjo pareigūnas.
Ombudsmenas informavo, kad, oficialiais duomenimis, nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo 592 vaikai, dar 1 702 buvo sužeisti, o 1 934 laikomi dingusiais be žinios.
Per tą patį laiką Rusija deportavo arba priverstinai perkėlė 19 546 jaunuosius ukrainiečius.
D. Lubinecas pabrėžė, jog jo biuras dirba, kad apgintų vaikų teises, šiuo tikslu institucijoje įsteigtas atskiras skyrius. Tuo pat metu Ukraina susigrąžina vaikus iš laikinai okupuotų teritorijų ir Rusijos pagal prezidento veiksmų planą „Bring Kids Back UA“ ir ketvirtąjį Taikos formulės punktą.
„Valstybinių įstaigų, tarptautinių partnerių ir visuomeninių organizacijų pastangomis iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų ir Rusijos jau susigrąžinta 1 012 vaikų“, – pranešė pareigūnas.
Kaip rašė „Ukrinform“, rusai stengiasi išvežti iš laikinai okupuotų teritorijų kuo daugiau ukrainiečių vaikų, pirmiausia grobiami tie, kurie turi gabumų įvairiose srityse.
10:40 | Zelenskis apie Trumpo galimybes užbaigti karą: „Jis yra daug stipresnis“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad diplomatija yra vienintelis būdas užbaigti karą. Kartu jis pareiškė manantis, kad išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pavyks priversti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną sudaryti taiką.
10:29 | Ukrainiečiai smogė Rusijos kariuomenės grupuotės vadavietei Belgorodo srityje
Belgorodo srities Gubkino mieste sėkmingai smogta Rusijos kariuomenės grupuotės „Šiaurė“ vadavietei.
Tai feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Miesto gyventojai matė tirštus juodus dūmus, užuodė jų kvapą, girdėjo garsius sprogimus, pažymėjo Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovai ir priminė, kad už kiekvieną ukrainiečių tautai padarytą nusikaltimą bus sulaukta atitinkamo ir teisingo atpildo.
Anksčiau Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pranešė, kad bepiločiai orlaiviai atakavo arsenalą Rusijos Naugardo srityje, kur laikomi artilerijos sviediniai, raketos reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms „Grad“, „Smerč“ ir „Uragan“, raketos „Iskander“, Šiaurės Korėjos raketos KN23, raketos sistemoms S-300 ir S-400, amunicija kompleksui „Tor“.
Be to, Belgorodo srityje buvo smogta kompanijos EFKO įmonei, kuri oficialiai yra maisto produktų gamintoja, bet iš tikrųjų gamina ir Rusijos kariuomenės naudojamus krovininius dronus.
9:47 | Žiniasklaida: Kim Jong Unas į Rusiją siunčia paslaptingą generolą
Vienas iš trijų Šiaurės Korėjos kariams Rusijoje vadovaujančių generolų yra generolas pulkininkas Kim Yong-bok, kuris retai pasirodo viešumoje, o tai labai nebūdinga Šiaurės Korėjos kariniam elitui, skelbia „The Wall Street Journal“, rašo UNIAN.
Anot leidinio, nepaisant to, kad jis yra vienas iš dešimties svarbiausių Šiaurės Korėjos karinių veikėjų, apie jį beveik nieko nežinoma.
Manoma, kad generolas bus atsakingas už Šiaurės Korėjos karių integraciją su rusais, kovinės patirties įgijimą ir kanalo būsimam dislokavimui sukūrimą.
„Nesitikima, kad generolas pulkininkas Kimas dalyvaus kovinėse operacijose. Tačiau vieno svarbiausių Šiaurės Korėjos karinių pareigūnų siuntimas rodo, kad KLDR yra suinteresuota padėti Rusijai kitais metais“, – rašo leidinys.
9:00 | Iki Trumpo kadencijos pradžios JAV nusiųs Ukrainai naujų ginklų už 275 mln. dolerių
Darbą baigiančiai Joe Bideno administracijai skubant iki Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus kuo labiau padėti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, Pentagonas nusiųs Kyjivui naujų ginklų už mažiausiai 275 mln. dolerių (260 mln. eurų), antradienį sakė amerikiečių pareigūnai.
Naujausia siunta rengiama augant susirūpinimui dėl karo Ukrainoje esakalacijos, abiem šalims stengiantis įgyti kuo didesnį pranašumą tam atvejui, jei D. Trumpas, kaip ir žadėjo, pareikalautų greitai užbaigti karą.
Šią savaitę JAV prezidentas J. Bidenas davė leidimą Ukrainai didesnio nuotolio raketomis smogti toliau į Rusijos teritoriją, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai pažemino branduolinių ginklų panaudojimo slenkstį.
JAV pareigūnai tvirtina, kad Rusijos branduolinės doktrinos pokyčio tikėtasi, bet Maskva įspėja, kad Ukrainai antradienį panaudojus JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas ATACMS smūgiams Rusijos teritorijoje galimas griežtas atsakas.
Vienas amerikiečių pareigūnas sakė, jog Vašingtonas nemato jokių požymių, kad Rusija rengiasi Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą. Minėti JAV pareigūnai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes apie naują pagalbos paketą oficialiai dar neskelbiama.
Antradienį paklaustas, ar ukrainiečių ataka panaudojant didesnio nuotolio amerikietiškas raketas galėtų išprovokuoti sprendimą panaudoti branduolinius ginklus, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė teigiamai.
Vienas JAV pareigūnas sakė, kad Ukraina antradienį į Rusiją paleido maždaug aštuonias ATACMS raketas ir kad tik dvi buvo perimtos. Pareigūno teigimu, JAV vis dar vertina padarytą žalą, bet aišku, kad raketos smogė amunicijos tiekimo objektui Karačeve Briansko srityje.
Į naująjį pagalbos Ukrainai paketą įtraukta priemonių oro gynybai, įskaitant sistemas HIMARS, 155 mm ir 105 mm artilerijos sviedinių, prieštankinių raketų „Javelin“, kitos įrangos ir atsarginių dalių, nurodo JAV pareigūnai.
Šie ginklai bus skirti specialiu prezidento įsaku, sudarant sąlygas Pentagonui greitai paimti juos iš savo atsargų ir nusiųsti į Ukrainą.
8:46 | JAV laikinai uždaro ambasadą Kyjive: sulaukė rimto perspėjimo
JAV laikinai uždaro savo ambasadą Kyjive, gavusi, kaip pati teigia, „konkrečią informaciją apie galimą didelę oro ataką lapkričio 20 d.“, rašo „Sky news“.
8:21 | Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 690 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 690 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų lapkričio 20 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 725 740 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 390 tankų (+8), 19 119 šarvuotųjų kovos mašinų (+27), 20 681 artilerijos sistemos (+49), 1 252 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 1 001 oro gynybos priemonės (+2), 369 lėktuvų (+0), 329 sraigtasparnių (+0), 19 202 dronų (+91), 2 756 kruizinių raketų (+2), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 29 648 automobilių (+100), 3 674 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
7:40 | Ukrainos sostinėje suaktyvinta oro gynyba
Ukrainos sostinėje Kyjive buvo suaktyvinta oro gynyba, pranešė miesto karinė administracija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Sostinėje veikia oro gynyba. Likite slėptuvėse, kol bus atšauktas oro pavojus!“ – teigiama paskelbtame pranešime.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido puolamuosius bepiločius orlaivius. Oro pavojus buvo paskelbtas keliuose regionuose.
7:04 | Zelenskis perspėja: jei JAV sumažins paramą – pralaimėsime
Ukraina pralaimės karą, jei Jungtinės Valstijos sumažins karinę paramą Kyjivui, antradienį kanalui „Fox New“ pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jei jie sumažins (karinę paramą), mes manau, kad mes pralaimėsime, – interviu metu sakė Ukrainos prezidentas. – Mes kovosime. Turime savo gamybą, bet to nepakanka, kad nugalėtume. Ir manau, kad to nepakanka, kad išliktume.“
Donaldas Trumpas, postą perimsiąs sausio 20-ąją, teigė, jog karą užbaigtų „per 24 valandas“ ir kvestionavo daugiau nei 60 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) karinę paramą, kurią JAV jau suteikė Ukrainai nuo didelio masto invazijos pradžios.
Anksčiau šią savaitę D. Trumpo sąjungininkai taip pat sukritikavo JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos sprendimą leisti Ukrainai naudoti JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas Rusijos kariniams objektams atakuoti.
Interviu metu V. Zelenskis pabrėžė, kad šiuo metu itin svarbi Ukrainos ir JAV vienybė.
Pasak jo, D. Trumpas galėtų paspausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis nutrauktų beveik trejus metus trunkantį karą Ukrainoje. V. Zelenskis nurodė, kad išrinktasis JAV prezidentas, jo nuomone, turi daugiau įtakos nei V. Putinas.
V. Zelenskis pridūrė, kad Rusijos prezidentas „gali būti pasiryžęs ir užbaigti šį karą, tačiau tai daug labiau priklauso ir nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Putinas yra silpnesnis už Jungtines Amerikos Valstijas.“
