Apie tai apžvalgoje rašo „Bloomberg“.
Vakarų reakcija
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausį perspektyva ir jo pažadas artimiausiu metu užbaigti karą Ukrainą ir jos sąjungininkus paskatino skubėti imtis veiksmų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo daugiau ginklų, kad sustiprintų savo pozicijas, todėl J. Bideno administracija siunčia Kyjivui kuo daugiau pagalbos prieš jam pasitraukiant iš pareigų.
Tuo tarpu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusią savaitę paskambino V. Putinui paskatinti pradėti derybas. Vis dėlto Rusijos lyderis neparodė jokio susidomėjimo kompromisu, pranešė O. Scholzas.
„Dabartinė situacija suteikia Putinui didelę pagundą eskaluoti padėtį“, – įraše socialiniame tinkle „X“ sakė Rusijos politologė Tatjana Stanovaja.
Pasak jos, toks žingsnis duoda prielaidą tiek V. Putinui, tiek D. Trumpui kaltinti Joe Bideną dėl besitęsiančio konflikto ir tampa prielaida tiesioginėms deryboms.
„Tai žymi nepaprastai pavojingą situaciją“, – pridūrė politologė.
„Bloomberg“ rašo, kad tokiu atveju V. Putinas gali bandyti įtikinti Vakarų lyderius, kad jie turi rinktis tarp branduolinio konflikto ar susitarimo Rusijos sąlygomis.
Vis dėlto Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas bandė malšinti nerimą dėl branduolinės eskalacijos, bet nepraleido progos ir apkaltinti Vakarus konflikto eskalavimu.
„Mes tvirtai pasisakome už tai, kad būtų daroma viskas, kad neįvyktų branduolinis karas“, – sakė jis G-20 susitikime. „Branduolinis ginklas visų pirma yra ginklas, užkertantis kelią bet kokiam branduoliniam karui“, – kalbėjo S. Lavrovas.
JAV pranešė, kad nekoreguos savo branduolinės doktrinos, reaguodamos į Rusijos sprendimą pakeisti savąją. Su „Bloomberg“ anonimiškai kalbėjęs JAV pareigūnas teigė, kad šis žingsnis nebuvo staigmena.
Sabotažas Baltijos jūroje
Nerimą kelia ir tai, kad Baltijos jūroje netoli Kaliningrado pirmadienį buvo pažeisti du povandeniniai telekomunikacijų kabeliai. Švedija įvertino tai kaip sabotažą.
Baltijos valstybės ne kartą pranešė apie kibernetines ir dezinformacijos atakas, Rusijos lėktuvų oro erdvės pažeidimus ir perspėjo, kad joms kils grėsmė, jei V. Putinas pasieks pergalę Ukrainoje.
Šios savaitės įvykių ištakas galima sieti su Pchenjano įsikišimu į karą praėjusį mėnesį – žingsniu, žengtu nepaisant Vašingtono perspėjimų.
Tai buvo poslinkis, įtikinęs J. Bideną atsisakyti savo pasipriešinimo ilgojo nuotolio smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje su raketomis ATACMS. Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje pakėlė situaciją į „kitą lygį“, pirmadienį interviu sakė Ukrainos ambasadorius Indijoje Oleksandras Poliščiukas.
Ukraina spėjo pasinaudoti JAV leidimu
Ukraina jau spėjo suduoti pirmąjį smūgį į Rusijos teritoriją naudojant JAV raketas.
Pirmuoju taikiniu Ukraina pasirinko amunicijos sandėlį Rusijos pasienyje esančioje Briansko srityje, pranešė Ukrainos žiniasklaida.
Vėliau šiuos pranešimus patvirtino Rusijos gynybos ministerija. Rusai pranešė, kad numušė penkias iš šešių paleistų raketų, aukų nebuvo. Nei Ukrainos generalinis štabas, nei Rusijos gynybos ministerija nekomentuoja, kokios sistemos buvo naudojamos.
Netrukus po pirmųjų Ukrainos smūgių V. Putinas pasirašė įsaką, išplečiantį Rusijos branduolinę doktriną, pagal kurią Maskva galėtų svarstyti galimybę panaudoti atominį ginklą, pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pagal naujas gaires, Kremlius galėtų panaudoti branduolinį ginklą, reaguodamas į Kyjivo atakas Rusijoje naudojant Vakarų ginklus. Naujojoje doktrinoje pažymima, kad Rusija taip pat vertins nebranduolinės valstybės, kurią remia branduolinė valstybė, puolimą kaip bendrą puolimą.
„Tai yra tipiškas Putino žingsnis – eskalavimas prieš derybas“, – sako britų istorikas, apžvalgininkas Timothy Ash. „Putinas daro prielaidą, kad per ateinančius kelis mėnesius jam teks sėsti ir pasikalbėti apie taiką su Trumpu“, – pridūrė istorikas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Europos Parlamentą Briuselyje, paragino sąjungininkes „nebijoti padaryti dar daugiau“, kad padėtų Kyjivo gynybai nuo Rusijos.
V. Zelenskis neužsiminė apie ATACMS naudojimą, nors ir pasiūlė akivaizdžiai pasišaipyti iš Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, kuris atsisakė sekti J. Bideno pavyzdžiu ir nedavė leidimo naudoti Vokietijos ilgojo nuotolio raketas. O. Scholzo vasarį laukia rinkimai po to, kai žlugo jo trišalė koalicija, V. Zelenskis nepraleido progos tai pašiepti.
„Nors kai kurie Europos lyderiai galvoja apie rinkimus, Putinas yra susitelkęs į šio karo laimėjimą“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
