Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:59 | Šalia Bachmuto – tikras pragaras
Bachmute ir jo apylinkėse nuolat vyksta kovos, sako Ukrainos nacionalinės gvardijos atstovas Vladimiras Nazarenko, rašo UNIAN. Anot jo, rusai bando perimti greitkelio Konstantinovka-Bachmutas kontrolę.
„Jau penkis ar šešis mėnesius šalia Bachmuto – tikras pragaras. Priešas nuolat puola. Ir dar daugiau galime stebėti, kaip keičiasi orai, kurie, beje, labai veikia kiekvieno kario kovinę parengtį, moralę ir išgyvenimo sąlygas“, – teigia jis.
Kartu V. Nazarenko pabrėžė, kad Ukrainos gynėjai „atlieka neįtikėtiną darbą ir yra tikri didvyriai“.
„Priešas bando perimti greitkelio Konstantinovka-Bachmutas kontrolę. Tai nepavyksta. Mūsų kovotojai stengiasi iš visų jėgų: ginkluotosios pajėgos ir nacionalinė gvardija atlieka neįtikėtiną darbą, jie yra tikri didvyriai. Priešas patiria didžiulių nuostolių“, – sako jis.
23:28 | Raudonosios linijos tiekiant ginkluotę Ukrainai privalo būti peržengtos, sako Nausėda
Raudonosios linijos dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai privalo būti peržengtos, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Žinote, aš mačiau daug raudonųjų linijų, kurios buvo nubraižytos, ir kartais net susidaro įspūdis, kad tas raudonąsias linijas nubraižome ne mes, Vakarų valstybės, demokratinės valstybės, o jas, pasitelkdama baimę ir grasinimus, bando nubraižyti teroristinė valstybė Rusija. Ir bando jas primesti“, – pirmadienį LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė jis.
Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad ne viena raudonoji linija šioje srityje jau peržengta.
„Priminsiu ne tik tankų istoriją, bet kažkada kandidatės statusas Ukrainai Europos Sąjungoje irgi buvo tabu, irgi raudonoji linija, puikiai tą prisimenu. Net ir, sakykime, karui prasidėjus, Vokietija iš pradžių kategoriškai sakė, kad siųs tik liemenes, šalmus ir panašią įrangą, bet jokiu būdu ne ginklus. Tačiau ta raudonoji linija taip pat jau senokai praeita, šitas rubikonas peržengtas“, – tvirtino G. Nausėda.
„Šitas rubikonas peržengtas taip, kad labai tikiuosi, kad ir ši raudonoji linija – jeigu ji tokia tikrai egzistuoja, manau, ji egzistuoja tiktai galvose, – kad ji taip pat bus peržengta. Nes naikintuvai, ilgo nuotolio raketos yra esminė karinė pagalba, ir šiuo metu, kai karas yra tokioje lemiamoje fazėje, kurioje turi įvykti lūžis, nepaprastai svarbu, kad mes nevėluotume, nedelstume. Taip kad mano atsakymas į jūsų klausimą būtų: tos raudonosios linijos privalo būti peržengtos“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukrainai reikia daugiau NATO sąjungininkių sunkiosios ginkluotės, įskaitant naikintuvus ir tolimojo nuotolio raketas.
23:12 | JAV nesuteiks Ukrainai naikintuvų F-16
JAV nesiųs Ukrainai naikintuvų F-16, pareiškė prezidentas Joe Bidenas, rašo „Sky news“.
Ukrainos pareigūnai vis dažniau ragina Vakarų sąjungininkus siųsti ukrainiečiams karo lėktuvų, kurie padėtų kovoti su Rusijos pajėgomis.
Anksčiau pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad jo šalis neatmeta galimybės siųsti naikintuvus Ukrainai, tačiau pridūrė, kad prieš tai reikės įvykdyti tam tikras sąlygas.
Dar kiek anksčiau Ukrainos prezidento patarėjas pareiškė, kad Lenkija davė „teigiamų signalų“, jog galėtų būti pasirengusi siųsti naikintuvus Ukrainai.
22:35 | Macronas „neatmeta“, kad Ukrainai galėtų būti perduota naikintuvų
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė neatmetantis galimybės, kad Ukrainai galėtų būti perduota naikintuvų, bet įspėjo apie konflikto eskalacijos riziką.
„Iš principo niekas neatmetama“, – pareiškė jis po susitikimo su Nyderlandų ministru pirmininkui Marku Rutte, paklaustas apie galimybę prieš Rusijos invaziją kovojančiam Kyjivui atsiųsti naikintuvų.
22:13 | Vokietijos bendrovė siųs Ukrainai pažangių žvalgybinių dronų
Vokietijos bendrovė „Quantum-Systems“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tieks daugiau kaip 100 pažangių žvalgybinių bepiločių orlaivių „Vector“, praneša UNIAN.
Šie dronai skraido tyliai, filmuoja iki 30 km atstumu ir pasižymi naujausiomis technologijomis.
22:01 | Ukraina įspėja: jei rusai gautų Irano raketų, ukrainiečiai nepajėgtų nuo jų apsiginti
Jei Rusija gautų Irano balistinių raketų ir jas pradėtų naudoti prieš Ukrainą, Ukraina nepajėgtų nuo jų apsisaugoti. Anot Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovo spaudai Jurijaus Ihnato, Ukraina neturi tam priemonių, rašo CNN.
„Rusija vis dar nori iš Irano gauti bepiločių orlaivių ir raketų „Fateh“ bei „Zolfaghar“. Tai yra balistinės raketos. Neturime priemonių joms nugalėti“, – pareiškė jis.
Anot CNN, lapkritį Iranas ruošėsi siųsti Rusijai dar apie tūkstantį ginklų, tokių kaip trumpojo nuotolio balistinių raketų ir daugiau dronų.
Spalį „Reuters“ pranešė, kad Teheranas pažadėjo suteikti Rusijai šių ginklų.
„Rusai prašė daugiau bepiločių orlaivių ir tų Irano balistinių raketų, kurių tikslumas yra didesnis, ypač „Fateh“ ir „Zolfaghar“ šeimos raketų“, – tuomet agentūrai sakė vienas iš Irano diplomatų.
Lapkritį Iranas pripažino, kad likus keliems mėnesiams iki rusų invazijos į Ukrainą pradžios Rusijai siuntė bepiločių, tačiau neigė, kad tiekė karinę įrangą, skirtą naudoti kare Ukrainoje.
„Rusija turi „Kinzhal“ tipo raketų, kurios smogia balistine trajektorija“, – teigia J. Ihnatas.
„Jie turi Kh-22 tipo raketų, kurios smogia balistine trajektorija, taip pat turi S-300 ir S-400 raketų, kurios smogia balistine trajektorija. Tai iššūkiai ir grėsmės, su kuriomis šiuo metu susiduriame“, – pabrėžia jis.
Siekiant „įveikti balistines grėsmes“ Ukrainai reikia tokių oro gynybos sistemų, kaip naujausios kartos amerikiečių „Patriot PAC-3“ ir prancūzų gamybos SAMP/T, pabrėžė J. Ihnatas.
21:39 | Ukrainos pareigūnams, įstatymų leidėjams uždrausta keliauti į užsienį
Ukrainos vyriausybė aukšto rango valstybės tarnautojams ir įstatymų leidėjams, įskaitant moteris, uždraudė keliauti į užsienį, kol tęsiasi karas su Rusija.
Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka naujienų agentūrai AFP pirmadienį pareiškė, kad ši priemonė, kuri buvo patvirtinta praėjusią savaitę, jau įsigaliojo.
„Dabar jie gali išvykti tik vykdydami darbo užduotis“, – pareiškė jis.
Nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams vyrams neleidžiama palikti savo šalies, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus.
Pagal naująją priemonę, aukšto rango pareigūnai į užsienį galės keliauti tik tuo atveju, jeigu vyksta aplankyti savo vaikų arba jiems reikia gydymo, arba mirus artimam žmogui, pareiškė A. Demčenka.
Draudimas taikomas ir valstybės tarnautojoms, taip pat vietos valdžios deputatams.
Ukrainiečių įstatymų leidėja Iryna Geraščenko pasmerkė šį sprendimą, kurį pavadino populistiniu, ir pabrėžė, kad apie 15 tūkst. vietos valdžios deputatų yra moterys ir dalis jų dirba savanoriais.
„Iš pradžių valdžia visus, kas tik gali, ragino žiemai išvykti su savo vaikais, dabar gi jiems neleidžiama išvykti“, – parašė ji socialiniame tinkle „Facebook“.
„Valdžia ir toliau imasi neapgalvotų veiksmų, kurie neturi nieko bendro su kova su piktnaudžiavimu.“
Šios priemonės buvo imtasi po to, kai keli pareigūnai buvo apkaltinti surengę sau atostogas užsienyje. Tarp šių pareigūnų buvo ir Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas Oleksijus Symonenka, atostogavęs viename populiariame Ispanijos kurorte.
O. Symonenka buvo vienas iš kelių Ukrainos aukšto rango pareigūnų, kurie praėjusią savaitę paskelbė apie atsistatydinimą, šalies gynybos ministeriją supurčius maisto įsigijimo skandalui, o prezidentūrai įspėjus dėl kovos su korupcija priemonių.
Viena įtakinga žiniasklaidos priemonė penktadienį pranešė, kad buvusi ministrė pirmininkė Julija Tymošenko praleido atostogas prabangioje viloje Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
21:28 | Zelenskis: rusų kerštas Donbase dar nesibaigė
Rusijos kerštas rytiniame Donbaso regione dar nesibaigė, komentuodamas galimą naują rusų puolimą rytuose pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
„Pasakysiu jums atvirai, jau dabar manome, kad kerštas Donbase nesibaigė. Ir jis nuolat stiprėja, kasdien vis intensyvėja. Kiekvieną dieną jie turi naujų karių grupių arba mes matome, kad „Wagner“ karių skaičius didėja“, – spaudos konferencijoje su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen sakė jis.
V. Zelenskis pabrėžia, kad prašymas padidinti paramą Ukrainai yra susijęs su rusų veiksmais fronte, todėl labai svarbu, kad parama nebūtų atidėliojama.
21:17 | Kroatijos prezidentas: „Aišku, kad Krymas niekada nebebus Ukrainos dalis“
Krymas „niekada nebebus Ukrainos dalis“, pareiškė Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius, rašo „The Guardian“.
Jis taip pat sukritikavo Vakarų šalis už tai, kad jos tiekia Ukrainai tankus bei kitą ginkluotę.
„Esu prieš bet kokių letalinių ginklų siuntimą į šią šalį, – sakė Z. Milanovičius. – Tai prailgina karą.“
Kalbėdamas apie rusų dar 2014 m. aneksuotą Krymą jis pareiškė, kad pusiasalis niekada nebebus Ukrainos.
„Aišku, kad Krymas niekada nebebus Ukrainos dalis“, – įsitikinęs jis.
Z. Milanovičius laimėjo 2019 metų Kroatijos prezidento rinkimus kaip kairiųjų pažiūrų liberalus kandidatas, kuris yra priešprieša šiuo metu Europos Sąjungai ir NATO priklausančią šalį valdančiai konservatyviai vyriausybei. Tačiau nuo to laiko jis pasuko populistinio nacionalizmo link ir kritikavo Vakarų politiką Rusijos bei Balkanų atžvilgiu.
Z. Milanovičius yra pelnęs prorusiškos figūros reputaciją, tačiau jis ne kartą neigė besilaikąs tokių pažiūrų. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais jis atvirai prieštaravo Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO, taip pat Ukrainos karių mokymui Kroatijoje, kuris yra ES pagalbos kovojančiai šaliai dalis.
21:00 | Zaporižios srityje rusai siunčia civilius į minų laukus
Zaporižios srityje rusai siunčia civilius gyventojus į minų laukus, kad išsiaiškintų maršrutus iki ukrainiečių pozicijų, praneša Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras.
„Remiantis mūsų kariuomenės turima informacija, žmonės sąmoningai siunčiami per minų laukus, kad nustatytų galimus būdus, kaip praeiti pro minų laukus. Informacija apie maršrutus gaunama stebint civilius gyventojus“, – rašoma pranešime.
Anot centro, tai galima prilyginti dar vienam rusų vykdomam nusikaltimui.
20:39 | Norvegija „kuo greičiau“ atsiųs Ukrainai tankų „Leopard 2“ – gynybos ministras
Norvegija dalį turimų Vokietijoje pagamintų kovinių tankų „Leopard 2“ Ukrainai atsiųs „kuo greičiau“, galbūt jau kovo pabaigoje, pirmadienį pareiškė šalies gynybos ministras.
Po kelias savaites trukusio Ukrainos ir kitų sąjungininkių spaudimo Berlynas galiausiai sutiko atsiųsti Ukrainai 14 savo tankų „Leopard 2“, kurie laikomi vienais geriausių pasaulyje.
Šis žingsnis atvėrė kelią kitoms tankus „Leopard“ eksploatuojančioms Europos valstybėms siųsti tankus iš savo flotilių į Ukrainą, taip dar labiau padidinant jungtinės ginkluotės arsenalą, kurio Kyjivui reikia kontrpuolimui pradėti.
Tarp kelių Europos šalių, praėjusią savaitę pažadėjusių atsiųsti Ukrainai šių tankų, buvo ir Norvegija.
Šalis turi 36 tankus „Leopard 2“, tačiau ji kol kas nesako, kiek bus perduota Kyjivui.
„Dėl skaičiaus dar neapsisprendėme“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.
„Svarbu glaudžiai koordinuoti veiksmus su partneriais, kad ši pagalba duotų realios naudos Ukrainai“, – sakė jis.
„Žinoma, mes tikimės, kad tai bus padaryta kuo greičiau“, – pridūrė ministras.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius praėjusią savaitę pareiškė, kad Berlynas taip pat siekia 14 tankų „Leopard 2“ Ukrainai atsiųsti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.
19:35 | JK paskelbė, kada Ukrainą pasieks tankai „Challenger 2“
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace‘as paskelbė, kad britų tankai „Challenger 2“ Ukrainą pasieks iki šių metų vasaros, rašo CNN.
JK yra pažadėjusi Ukrainai nusiųsti 14 kovos tankų „Challenger 2“.
„Pradedama nuo individualaus platformų eksploatavimo mokymų, paskui nuo mokymų, kaip prisijungti prie formuojamų padalinių, kad būtų galima kovoti kaip suformuotam vienetui, nes tai svarbu“, – pabrėžia B. Wallace‘as.
„O tada iš ten tie tankai bus pradėti naudoti“, – teigia jis.
Anot jo, tankai Ukrainą pasiekti turėtų iki šios vasaros, tikėtina, gegužės mėnesį, Velykų laikotarpiu.
Kiek anksčiau buvo skelbta, kad „Challenger 2“ Ukrainą turėtų pasiekti kovo mėnesį.
Ukraina nuo pat karo pradžios prašo sąjungininkų papildomos ginkluotės apsiginti. Praėjusią savaitę po ilgų svarstymų Vokietija paskelbė siųsianti Ukrainai „Leopard 2“, o JAV vėliau patvirtino siųsianti 31 tanką „Abrams“.
19:08 | Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje įvardijo Ukrainos pergalės formulę
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas tikisi tęsti karą Ukrainoje tiek, kad susilpnintų sąjungininkų paramą, komentare „Foreign Affairs“ sako buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas.
Anot jo, daugiau ginkluotės, sankcijų ir ekonominės paramos Kyjivui gali padėti laimėti karą dar šiais metais.
„Palaipsniui plečiant karinę ir ekonominę pagalbą, karas bus pratęstas neribotam laikui. Vietoj to 2023 m. JAV, NATO ir demokratinis pasaulis turėtų stengtis paremti proveržį. Tai reiškia daugiau pažangių ginklų, daugiau sankcijų Rusijai ir daugiau ekonominės pagalbos Ukrainai. Visa tai neturėtų būti dalijama palaipsniui“, – diplomato komentarą cituoja UNIAN.
M. McFaulo įsitikinimu, Ukrainą pirmiausia turėtų pasiekti ginklai, kurie leistų ukrainiečiams pereiti į puolimą.
„Ukrainai reikia daugiau visko, kas jau pristatyta: daugiau HIMARS, daugiau GMLRS. Kuo daugiau bombonešių amunicijos bus pristatyta Ukrainai, tuo geriau“, – tikina jis.
Diplomatas taip pat mano, kad Ukrainai turėtų būti siunčiami kokybiškesni ir modernesni ginklai, o ukrainiečių kariai turėtų būti mokomi skraidyti F-16.
M. McFaulo vertinimu, NATO vasario 24-ąją, per karo metines, turėtų paskelbti apie tam tikrus sprendimus dėl ginkluotės Ukrainai pristatymo.
18:50 | Ukraina tikisi sukurti dronų armiją
Ukrainos kariuomenė dronams šiemet išleis apie 505 mln. eurų, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, rašo „Sky news“.
Anot jo, su Ukrainos gamintojais jau pasirašyta 16 tiekimo sutarčių.
„2023 m. didiname bepiločių orlaivių pirkimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – teigė jis.
„Šiam segmentui planuojame skirti apie 20 mlrd. grivinų (505 mln. eurų – red. past.)“ – informavo jis.
Ukraina yra gavusi dronų iš savo partnerių, tačiau dabar tikisi sukurti „bepiločių orlaivių armiją“.
18:32 | Naujoji JAV ambasadorė Rusijoje susitiko su rusų užsienio reikalų viceministru
Naujoji JAV ambasadorė Maskvoje Lynne Tracy pirmadienį susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju, pranešė pareigūnai.
L. Tracy atvyko į Maskvą praėjusią savaitę ir užėmė postą tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje ir JAV paramos Kyjivui, įskaitant neseniai prezidento Joe Bideno priimtą sprendimą atsiųsti pažangių kovinių tankų. Rusija kaltina Vašingtoną, kad šis iš esmės įsitraukė į karą su Maskva.
JAV ambasados pareiškime nepateikta detalių apie tai, ką L. Tracy aptarė su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu.
Jame teigiama, kad ji „savo kadenciją Maskvoje pradeda sutelkusi dėmesį į dialogo tarp mūsų sostinių palaikymą precedento neturinčios įtampos metu. Ji taip pat pasisakys už visų Rusijoje sulaikytų JAV piliečių saugumą ir teisingą elgesį su jais.“
Buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas 2018-aisiais buvo areštuotas Rusijoje ir nuteistas 16 metų kalėti dėl kaltinimų šnipinėjus. Jis tebėra kalėjime. J. Bideno administracija mano, kad jis sulaikytas neteisėtai, tačiau praėjusiais metais nepavyko pasiekti, kad jis būtų išlaisvintas mainais į ginklų prekeivį Viktorą Butą. Per tuos mainus namo grįžo amerikiečių krepšinio žvaigždė Brittney Griner.
Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pranešė, kad „pokalbio metu kai kuriais aktualiais dvišalių santykių klausimais, kurie pastaruoju metu smarkiai paaštrėjo dėl Vašingtono kaltės, Amerikos diplomatinės misijos vadovei buvo pabrėžtas dabartinio JAV konfrontacinio kurso... neproduktyvumas“.
„Rusijos pusė tikisi, kad ambasadorė griežtai laikysis Rusijos įstatymų reikalavimų,.. laikysis mūsų normų ir papročių, laikysis nesikišimo į priimančiosios šalies vidaus reikalus principo“, – teigė ministerija.
18:09 | Melitopolio meras: Zaporižios srityje pastebėti baltarusių kariai
18:00 | Zelenskis su Danijos premjere lankėsi Mykolajive
Ukrainos prezidentas kartu su Danijos ministre pirmininke lankėsi Mykolajive, kur apžiūrėjo karinės administracijos pastatą. Jis buvo iš dalies sugriautas rusų raketų atakos metu.
Anot V. Zelenskio, susitikimo metu taip pat buvo aptarti miesto infrastruktūros atkūrimo poreikiai.
„Esame dėkingi už viską, ką Danija daro mūsų šaliai ir ypač Mykolajivui“, – savo „Telegram“ kanale rašo prezidentas.
17:46 | Prancūzija ir Australija bendradarbiaus gaminant sviedinius Ukrainai
Prancūzija ir Australija susitarė bendradarbiauti gaminant sviedinius Ukrainai, pranešė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu, rašo „Sky news“.
Pasak jo, abi šalys dirbs kartu, kad pagamintų „kelis tūkstančius“ 155 mm sviedinių Ukrainai.
Apie tai S. Lecornu pranešė po susitikimo su Australijos kolega Richardu Marlesu.
17:39 | Žuvo šimtus okupantų likvidavęs Ukrainos pilotas
16:49 | Rusai minosvaidžiais apšaudė Černihivo ir Sumų sritis
Rusijos pajėgos pirmadienį apšaudė Černihivo ir Sumų sričių ribas, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos šiaurės operatyvinės vadovybės, užfiksuota daugiau nei 30 minosvaidžių smūgių.
Daugiausiai atakų užfiksuota nuo 12:30 iki 12:40.
Pranešama, kad ukrainiečių pajėgos nuostolių nepatyrė, informacija apie civilių aukas ir žalą civilinei infrastruktūrai kol kas tikslinama.
16:19 | Stoltenbergas: NATO mato, kad Rusija ruošiasi naujam puolimui
NATO neįžvelgia pokyčių Rusijos politikoje Ukrainos klausimu, atvirkščiai, matomi ženklai rodo, kad Rusija ruošiasi naujam didelio masto puolimui Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Mes matome, kad rusai ruošiasi naujam puolimui, kad jie mobilizuoja daugiau karių, daugiau nei 200 tūkst. žmonių, o gal ir dar daugiau. Kad jie aktyviai didina ginkluotės ir amunicijos kiekį“, – pareiškė J. Stoltenbergas.
Jis taip pat pažymėjo, kad V. Putinas nepakeitė savo pirminio tikslo kontroliuoti kaimyninę valstybę.
„Svarbiausia čia yra tai, kad mes nematome jokių požymių, kad prezidentas Putinas būtų pakeitęs bendrą šio puolimo tikslą, kurio esmė yra kontroliuoti kaimyną, kontroliuoti Ukrainą. Taigi, kol taip yra, mes turime būti pasirengę ilgam keliui“, – pažymėjo J. Stoltenbergas, pridūręs, kad Vakarai turi teikti karinę pagalbą Ukrainai, nes tai yra geriausias būdas pasiekti taikų susitarimą šiame kare.
15:55 | Kremliaus grasinimai tęsiasi
Kruviną karą prieš Ukrainą pradėjusi Maskva toliau svaidosi grasinimais. Kaip rašo „The Guardian“, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vakarų tiekiama ginkluotė Ukrainai tik skatina „konflikto eskalaciją“.
Kiek anksčiau šią savaitę Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrijus Melnikas „Twitter“ parašė, kad ragina Vokietiją siųsti Ukrainai povandeninį laivą.
Hi guys, I know I’m gonna get a new shit storm, but I have another creative idea. Germany (ThyssenKrupp) produces one of the world’s best submarines HDW Class 212A. The Bundeswehr has 6 such U-boats. Why not to send one to Ukraine? Then we’ll kick 🇷🇺fleet out of the Black Sea💪 pic.twitter.com/qy75sRVZ76
— Andrij Melnyk (@MelnykAndrij) January 28, 2023
Komentuodamas tai D. Peskovas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Kyjivas „reikalauja vis daugiau ir daugiau ginklų“, o Vakarai neva „skatina“ tokius „reikalavimus“ ir „pripažįsta savo pasirengimą suteikti tokių ginklų“.
„Tai aklavietė: ji veda į didelę eskalaciją, NATO šalys vis labiau ir labiau įsitraukia į konfliktą, tačiau tai negali pakeisti įvykių eigos ir to nepadarys“, – cituojamas D. Peskovas.
Ukraina jau beveik metus ginasi nuo rusų agresijos ir prašo Vakarų atsiųsti daugiau ginkluotės, kuri padėtų apsaugoti Ukrainą nuo žiaurių Rusijos išpuolių.
15:32 | Stoltenbergas: žinome apie Šiaurės Korėjos karinę pagalbą Rusijai
„Mums taip pat yra žinoma, kad Šiaurės Korėja teikia karinę pagalbą Rusijai – raketomis ir amunicija, ir tai tik atskleidžia, kaip viskas yra tarpusavyje susiję“, – paaiškino J. Stoltenbergas.
14:47 | Ukraina: Rusija ėmėsi naujos taktikos
Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk teigia, kad rusai kare ėmėsi naujos taktikos – jie pasitelkė nedideles oro atakas ir psichologinį ukrainiečių sekinimą bei spaudimą.
„Juodojoje jūroje jau yra 11 laivų, tačiau raketnešių skaičius išliko nepakitęs – jų vis dar yra trys ir budi 20 „Kalibr“ tipo raketų. Tai rodo, kad jie ir toliau taiko spaudimą gyventojams, o tikslų raketų smūgiai yra visiškai neatmestini“, – Ukrainos televizijai sakė N. Humeniuk, rašo „Obozrevatel“.
N. Humeniuk teigia, kad dėl prastų oro sąlygų Rusijos pajėgos kol kas greičiausiai negalės panaudoti bepiločių orlaivių-kamikadzių atakoms prieš Ukrainą. Tačiau Rusijos Federacijos oro atakų grėsmė visada išlieka.
„Nereikėtų atsipalaiduoti, nes būna, kad naktį vėjo gūsiai atslūgsta, o būtent naktį jie dabar naudojasi šahedais (Irano gaminami bepiločiai orlaiviai-kamikazės – red.)“, – pridūrė N. Humeniuk.
14:22 | Ministras: Suomija tikisi prisijungti prie NATO su Švedija, nepaisant turkų pareiškimų
Suomija vis dar tikisi įstoti į NATO kartu su Švedija, pirmadienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano savaitgalį išsakytų pastabų, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos paraišką be jos kaimynės.
„Suomija labai norėjo ir tebenori prisijungti prie NATO kartu su Švedija“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto ir pridūrė: „Mūsų pozicija išlieka tokia pati“.
13:43 | Zelenskis atvyko į Mykolajivą
„Išvyka į Mykolajivo sritį. Regionas didvyriškai atlaiko visus teroristų išpuolius. Vizito metu surengiau pasitarimą dėl esamos padėties regione. Aptarėme operatyvinę situaciją Ukrainos pietuose, Rusijos raketų ir dronų atakų pasekmes.
Taip pat apžvelgėme regiono energetikos infrastruktūros būklę, jos apsaugos priemones ir atsigavimo tempus.
Taip pat diskutavome apie Mykolaivo srities švietimo įstaigų rekonstrukciją, ilgalaikį regiono ekonomikos atgaivinimą ir naujų darbo vietų kūrimą“, – „Telegram“ rašė V. Zelenskis.
13:29 | Kyjivas atmeta Maskvos tvirtinimus, kad jos pajėgos stumiasi į priekį prie Vuhledaro
Maskvos primesta valdžia pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos žengia į priekį netoli Vuhledaro – miesto rytinėje Donecko srityje, kuri šiuo metu yra kovų epicentras Ukrainoje, tačiau Kyjivas atmeta tokį tvirtinimą.
„Mūsų daliniai toliau žengia Vuhledaro link“, – sakė Maskvos paskirtas Donecko regiono lyderis Denisas Pušilinas, nurodė Rusijos naujienų agentūros.
„Dabar galime pasakyti, kad pajėgos įsitvirtino rytinėje Vuhledaro teritorijoje, taip pat vykdomi darbai netoliese“, – pridūrė jis.
Tačiau už šią teritoriją atsakingas Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai sakė, kad Rusijos bandymai surengti atakas nebuvo sėkmingi.
„Mūsų duomenimis, priešas buvo apšaudytas iš šaunamųjų ginklų ir artilerijos. Priešas nepatyrė sėkmės ir atsitraukė“, – agentūrai AFP sakė Jevhenas Jerinas.
„Mes nepraradome savo pozicijų“, – pridūrė jis.
12:43 | Kas sakė, kad sankcijos neveikia? Rusijos biudžete atsivėrė didelė skylė, bankai fiksavo „rekordinį“ 12 kartų sumažėjusį pelną
11:39 | DB: rusai nenutraukė mobilizacijos
Rusijos Federacijos valdžia, tikėtina, pasiliko galimybę surengti dar vieną šaukimų bangą, tebetęsdama savo „dalinę mobilizaciją“, kurią pradėjo dar rugsėjį, skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba.
„2023 m. sausio 22 d. žiniasklaida pranešė, kad Rusijos pasieniečiai iš Rusijos neleidžia išvykti darbuotojams migrantams iš Kirgizijos, turintiems du pasus, sakydami, kad jų pavardės įtrauktos į mobilizacijos sąrašus.
Sausio 23 d. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dekretas dėl „dalinės mobilizacijos“ tebegalioja, teigdamas, kad dekretas tebėra būtinas siekiant paremti ginkluotųjų pajėgų darbą. Stebėtojai suabejojo, kodėl priemonė nebuvo oficialiai atšaukta“, – naujausioje savo ataskaitoje rašo britų žvalgai.
Jų teigimu, tikėtina, kad Rusijos vadovybė ir toliau ieško būdų, kaip užtikrinti didelį karių skaičių, reikalingą bet kokiam būsimam dideliam puolimui Ukrainoje.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 30 January 2023
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) January 30, 2023
Find out more about the UK government's response: https://t.co/vyFi04elmi
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/YuoAMeW7LQ
10:53 | Kyjivas Tarptautinį olimpinį komitetą pavadino „karo kurstytoju“
Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas pirmadienį pavadino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) „karo kurstytoju“ po to, kai sporto organizacija pareiškė svarstanti būdus, kaip Rusijos sportininkai galėtų dalyvauti varžybose.
„TOK yra karo, žudymo ir destrukcijos kurstytojas. TOK su malonumu stebi, kaip Rusija naikina Ukrainą, o paskui suteikia Rusijai platformą genocidui propaguoti ir skatina ją toliau žudyti. Akivaizdu, kad Rusijos pinigai, už kuriuos perkama olimpinė veidmainystė, neturi Ukrainos kraujo kvapo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė M. Podoliakas.
10:10 | Vakarų lyderiai nerimauja, kad pirminis planas dėl Rusijos gali nepasiteisinti
09:31 | Scholzas: Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą, nors Kyjivas vis dažniau ragina Vakarus suteikti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją.
Po kelias savaites trukusių intensyvių diskusijų ir didėjančio sąjungininkų spaudimo O. Scholzas tik trečiadienį sutiko nusiųsti 14 tankų „Leopard 2“ į Ukrainą ir leisti juos taip pat siųsti kitoms Europos šalims.
„Galiu tik patarti nesivelti į nuolatinį prašymų karą dėl ginklų sistemų“, – duodamas interviu laikraščiui „Tagesspiegel“ sakė O. Scholzas.
„Jei vos tik priėmus sprendimą (dėl tankų) Vokietijoje prasideda kitos diskusijos, tai neatrodo rimta ir pakerta piliečių pasitikėjimą vyriausybės sprendimais“, – pridūrė jis.
09:02 | Lemiamas mūšis vyks dėl Krymo
Leidiniui „Insider“ atsargos generolas leitenantas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas sakė, kad esminė kova kare Ukrainoje vyks dėl Krymo.
„Lemiamas šio karo reljefas yra Krymas. Ukrainos vyriausybė žino, kad negali pasitenkinti tuo, kad Rusija išlaikys Krymo kontrolę“, – sakė B. Hodgesas.
Anot jo, Ukraina „niekada nebus saugi, nepajėgs atstatyti savo ekonomikos tol, kol Rusija išlaikys Krymą“. Atsargos generolo teigimu, artimiausius kelis mėnesius Ukraina nustatys sąlygas galutiniam Krymo išvadavimui.
B. Hodgesas pabrėžė, kad norint sėkmingai išstumti Rusiją iš Krymo, Ukrainai prireiks didelio nuotolio tikslaus smūgio ginklų, tokių kaip ilgesnio nuotolio ATACMS raketos, kurios gali būti šaudomos iš HIMARS paleidimo įrenginio.
Išlaisvinti Krymą būtų galima izoliuojant pusiasalį oro ir sausumos atakomis, siekiant atkirsti ir nutraukti pagrindinius Rusijos ryšius su Krymu, įskaitant Kerčės tiltą, pažymėjo B. Hodgesas.
Jo teigimu, kai Krymas bus izoliuotas, Ukrainai reikės panaudoti „įvairias tolimojo nuotolio sistemas prieš atvirus Rusijos objektus ir grupuotes Kryme, todėl [rusams] tai taptų nepakeliama ir priverstų išvykti“.
08:27 | NATO vadovas prašo Pietų Korėjos didinti karinę paramą Ukrainai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį paprašė Pietų Korėjos padidinti karinę paramą Ukrainai ir pasiūlė jai persvarstyti savo politiką neeksportuoti ginklų į šalis, kuriose vyksta konfliktai.
J. Stoltenbergas Seule pradėjo savo kelionę po Aziją, kurios metu taip pat aplankys Japoniją, siekdamas stiprinti ryšius su regiono demokratinėmis sąjungininkėmis vykstant karui Ukrainoje ir didėjant Kinijos konkurencijai.
J. Stoltenbergas sekmadienį susitiko su Pietų Korėjos aukščiausio rango pareigūnais, o pirmadienį paragino Seulą labiau padėti Kyjivui, sakydamas, kad „skubiai reikia daugiau šaudmenų“.
Jis atkreipė dėmesį į tokias valstybes kaip Vokietija ir Norvegija, kurios „ilgą laiką vykdė ginklų neeksportavimo į šalis, kuriose vyksta konfliktai, politiką“, bet peržiūrėjo ją po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusių metų vasario mėnesį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.
„Jei tikime laisve, demokratija, jei nenorime, kad nugalėtų autokratija ir totalitarizmas, jiems (ukrainiečiams) reikia ginklų“, – sakė jis kalbėdamas privačioje organizacijoje „Chey Institute“ Seule.
07:39 | Johnsonas sako, kad V. Putinas jam grasino raketos smūgiu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grasino asmeniškai pulti Borisą Johnsoną raketomis, prieš pat įsakydamas Rusijos pajėgoms įžengti į Ukrainą, teigė buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.
Kaip teigiama naujame transliuotojo BBC dokumentiniame filme, kuris turi būti parodytas pirmadienį, toks grasinimas nuskambėjo telefonu prieš pat vasario 24 dienos invaziją.
B. Johnsonas ir kiti Vakarų šalių vadovai skubėjo į Kyjivą parodyti paramos Ukrainai ir bandyti atgrasyti Rusiją nuo puolimo.
„Vienu metu jis man tarsi pagrasino ir pasakė „Borisai, nenoriu tavęs įžeisti, bet su raketa tai užtruktų tik minutę“ ar kažką panašaus“, – atpasakodamas V. Putino žodžius sakė B. Johnsonas.
B. Johnsonas tapo vienu tvirčiausių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio rėmėjų Vakaruose.
Tačiau prieš invaziją, jo žodžiais, jis stengėsi pasakyti V. Putinui, jog nėra jokių perspektyvų, kad Ukraina greitu laiku prisijungs prie NATO, ir įspėjo jį, kad bet kokia invazija reikštų „daugiau NATO, o ne mažiau NATO“ prie Rusijos sienų.
„Jis sakė: „Borisai, jūs sakote, kad Ukraina artimiausiu metu neįstos į NATO. Ką reiškia artimiausiu laiku?“ Aš atsakiau: „Na, artimoje ateityje ji neįstos į NATO. Jūs tai puikiai žinote,“ – prisiminė B. Johnsonas.
Dėl grasinimo paleisti raketą B. Johnsonas pridūrė: „Dėl labai atsipalaidavusio jo tono, iš to, kad jis atrodė abejingas, manau, kad jis tiesiog pažaidė su mano bandymais įtikinti jį derėtis.“
07:00 | Zelenskis kreipėsi į E. Macroną dėl rusų dalyvavimo Paryžiaus olimpiadoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną dėl būtinybės neleisti Rusijai Paryžiaus olimpiada pasinaudoti agresijos propagandai.
Sekmadienio vakaro vaizdo kreipimesi V. Zelenskis priminė, kad anksčiau tą pačią dieną rusai kelis kartus apšaudė Chersoną, kur žuvo ir buvo sužeista žmonių.
„Tokiomis sąlygomis, kai rusai nuolat... smogia mūsų miestams, mūsų kaimams... net šokiruoja, kad tenka įtikinėti tarptautinius sporto biurokratus atsisakyti bet kokios paramos valstybei teroristei“, – sakė jis.
V. Zelenskis pabrėžė, jog Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) bandymai sugrąžinti rusų sportininkus į olimpines žaidynes yra „bandymas pasakyti... esą teroras gali būti priimtinas, esą galima nematyti to, ką Rusija daro su Chersonu, Charkivu, Bachmutu, Avdijivka“.
„Šiandien (sekmadienį) nusiunčiau laišką ponui prezidentui Macronui – kaip tik dėl šito ir tęsdamas mūsų pokalbį, įvykusį sausio 24 dieną. Rengdamiesi Paryžiaus olimpiadai turime būti tikri, kad Rusija negalės ja ar bet kokiu kitu tarptautiniu sporto renginiu naudotis agresijos ar savo valstybinio šovinizmo propagandai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jo teigimu, XX amžiaus pirmojoje pusėje Europoje „buvo padaryta per daug klaidų, nulėmusių labai baisias tragedijas“.
„Buvo ir svari olimpinė klaida. Olimpinio judėjimo ir valstybių terorisčių [keliai] tikrai neturi kirstis“, – pridūrė ukrainiečių prezidentas.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos stojimo į NATO dokumentus be jos kaimynės Švedijos.
► Rusams sekmadienį apšaudžius Chersoną žuvo trys žmonės, dar šeši buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
► Rusijos pajėgoms apšaudžius Kostiantynivkos miestą Ukrainos rytinėje dalyje, žuvo trys žmonės, o dar 14 buvo sužeisti, šeštadienį pranešė Donecko srities administracijos vadovas.
