Svarbiausi įvykiai:
23:58 | Maliukas pasakė, kodėl Rusija nusitaikė į Ukrainą: tai jo gyvenimo kredo
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadas Vasylis Maliukas atsakė, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sumanė pulti Ukrainą.
Pasak V. Maliuko, artėjant V. Putino gyvenimo saulėlydžiui, jis ryžosi žutbūt perrašyti istoriją.
„Rusija yra netikra šalis. Tai visiškos propagandos šalis. Turime pažvelgti giliau į istoriją. Apskritai, kodėl Putinas čia siekia savo čiuptuvais? Tai jo gyvenimo kredo, suprantame, kad senatvėje jis suvokia apie ką jis visą gyvenimą svajojo ir galvojo. Paaiškinsiu. Nes čia Kyjivo Rusia buvo pakrikštyta 988 metais. Kas ten, Maskvoje, buvo 988 metais? Varlės kurkė“, – interviu kalbėjo V. Maliukas.
Pasak jo, pirmasis paminėjimas apie bet kokias gyvenvietes toje teritorijoje pasirodė praėjus 160 metų po to.
„Nuolat norima perrašyti šią istoriją. Žemėlapiuose iki XVII amžiaus net nebuvo tokio pavadinimo kaip Rusija – buvo Maskva. Viskas buvo perrašyta, nors pirminiai šaltiniai kalba apie kitus dalykus, tik reikia pasigilinti. Ir Putinas dirba prie šito, ir visos jo propagandos mašinos – nuolat prie to dirba“, – pareiškė jis.
23:43 | JAV tikina, kad NATO įsipareigojimai Lenkijai yra nepajudinami
Lenkijai pranešus apie šalies oro erdvę savaitgalį pažeidusią Rusijos sparnuotąją raketą, Jungtinės Valstijos pirmadienį pabrėžė, kad jų NATO įsipareigojimai Varšuvai yra „nepajudinami“.
„Mūsų įsipareigojimas NATO ir mūsų NATO sąjungininkų, tarp kurių, žinoma, yra ir Lenkija, saugumui yra nepajudinamas ir jis nesvyruos“, – žurnalistams pareiškė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.
Lenkijos kariuomenė sekmadienį pranešė, kad rusų sparnuotoji raketa, paleista į vakarinę Ukrainą, buvo pažeidusi Lenkijos oro erdvę.
„Lenkijos oro erdvę pažeidė viena iš sparnuotųjų raketų, kurias naktį paleido [...] Rusijos Federacijos oro pajėgos“, – kariuomenė parašė socialiniame tinkle „X“.
23:29 | Ukraina paskelbė nuo karo pradžios numušusi 2 000 rusų raketų
Ukrainos oro gynyba per daugiau nei dvejus metus nuo plataus masto Maskvos invazijos pradžios numušė 2 000 rusų sparnuotųjų ir kitokių raketų, pirmadienį pranešė Kyjivo gynybos ministerija.
„Tai – titaniško Ukrainos oro gynėjų darbo rezultatas. Mūsų partnerių pristatytos modernios oro gynybos sistemos išgelbėjo tūkstančius gyvybių“, – socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė ministerija.
Tačiau ministerija nenurodė, kiek raketų visgi pavyko prasmukti pro Ukrainos oro gynybos sistemas. Be to, nebuvo paskelbtas ir numuštų kare svarbų vaidmenį vaidinančių kovinių dronų skaičius.
Ministerija dar kartą pakartojo prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininkams Vakaruose ne kartą išsakytą prašymą suteikti daugiau oro gynybos sistemų, kad būtų galima geriau apsaugoti Ukrainos gyventojus.
„Ukrainai vis dar reikia daugiau oro gynybos sistemų, kad galėtų apsaugoti savo gyventojus nuo rusų teroro. Nes civilių infrastruktūra tebėra pagrindiniu rusų atakų taikiniu.“
23:06 | Rusijos rakta Lenkijos teritorijoje: sąmoningas Kremliaus veiksmas ar nukrypimas nuo trajektorijos?
Lenkiijos generalinis štabas mano, kad Rusijos raketa į šalies oro erdvę galėjo įskrieti tyčia.
Apie tai pirmadienį kalbėjo Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Wieslawas Kukula, skelbia „Ukrinform“.
„X-101 yra gerai žinoma raketa, šiandien ji yra pagrindinė atakų prieš Ukrainą priemonė, o rezultatus matome. Tai buvo tokio tipo raketa“, – pažymėjo W. Kukula.
W. Kukula pastebi, kad Ukrainos ir Lenkijos pasienyje atsirandančių taikinių sunaikinimas yra sudėtinga dilema. Taip yra todėl, kad raketos numušimas iš šalies teritorijos gali sukelti padarinių kitoje pusėje.
„Ir tas pats gali nutikti, jei Ukraina numuštų tokią raketą. Ji gali nukristi į Lenkijos teritoriją ir sukelti tam tikras pasekmes. Todėl šiandien, visų pirma, manome, kad tai didele dalimi buvo sąmoningas veiksmas“, – sakė W. Kukula.
Generalinio štabo viršininkas pažymėjo, kad galimi du variantai. Pasak jo, Rusijos pajėgos galėjo tyčia suprogramuoti raketą taip, kad ji pažeistų Lenkijos oro erdvę. Tačiau taip pat raketa galėjo nukrypti nuo savo trajektorijos.
„Rusijos raketos yra gana mažo tikslumo, todėl galimi bet kokie variantai: tiek tyčinis raketos užprogramavimas, tiek tai, kad ji tiesiog nukrypo nuo tam tikro užprogramuoto kelio“, – sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas.
Atsižvelgiant į tai, kad rakta Lenkijos oro erdvėje išbuvo gana trumpą laiką ir neskrido giliai į šalies teritoriją, galima svarstyti ir antrąjį variantą.
Tačiau, pasak W. Kukulos, sąmoningai užprogramuodama raketą Rusija taip pat gali provokuoti panaudoti oro gynyba, kuri pasienyje gali sukelti tam tikrus padarinius. W. Kukula pastebi, kad Ukrainos ir Lenkijos pasienyje atsirandančių taikinių sunaikinimas yra sudėtinga dilema. Taip yra todėl, kad raketos numušimas iš šalies teritorijos gali sukelti padarinių kitoje pusėje.
„Ir tas pats gali nutikti, jei Ukraina numuštų tokią raketą. Ji gali nukristi į Lenkijos teritoriją ir sukelti tam tikras pasekmes. Todėl šiandien, visų pirma, manome, kad tai didele dalimi buvo sąmoningas veiksmas“, – sakė W. Kukula.
22:28 | Partizanai: Kryme okupantai perkelia karinius sandėlius
Rusijos pajėgos, laikinai okupavusios Krymą, pradėjo masiškai perkelinėti karinius sandėlius.
Apie tai praneša ukrainiečių ir totorių partizaninis judėjimas „Atesh“, skelbia „Ukrinform“.
„Pastaruoju metu stebime labai įdomų vaizdą – masinį lauko artilerijos sandėlių judėjimą“, – rašoma partizaninio judėjimo pranešime.
Pasak judėjimo „Atesh“, tokių veiksmų Rusija veikiausiai ėmėsi po sėkmingų Ukrainos gynybos pajėgų smūgių Sevastopoliui ir Hvardijskui.
22:10 | Ukraina paskelbė nuo karo pradžios numušusi 2 000 rusų raketų
Ukrainos oro gynyba per daugiau nei dvejus metus nuo plataus masto Maskvos invazijos pradžios numušė 2 000 rusų sparnuotųjų ir kitokių raketų, pirmadienį pranešė Kyjivo gynybos ministerija.
„Tai – titaniško Ukrainos oro gynėjų darbo rezultatas. Mūsų partnerių pristatytos modernios oro gynybos sistemos išgelbėjo tūkstančius gyvybių“, – socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė ministerija.
Tačiau ministerija nenurodė, kiek raketų visgi pavyko prasmukti pro Ukrainos oro gynybos sistemas. Be to, nebuvo paskelbtas ir numuštų kare svarbų vaidmenį vaidinančių kovinių dronų skaičius.
Ministerija dar kartą pakartojo prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininkams Vakaruose ne kartą išsakytą prašymą suteikti daugiau oro gynybos sistemų, kad būtų galima geriau apsaugoti Ukrainos gyventojus.
„Ukrainai vis dar reikia daugiau oro gynybos sistemų, kad galėtų apsaugoti savo gyventojus nuo rusų teroro. Nes civilių infrastruktūra tebėra pagrindiniu rusų atakų taikiniu.“
21:40 | Ukraina teigia užjaučianti teroristinio išpuolio Maskvoje aukas, bet ne V. Putino režimą
Ukraina užjaučia Maskvoje įvykdyto teroristinio išpuolio aukas, tačiau pabrėžia, kad negalima užjausti režimo, kuris leido, o gal net ir pats organizavo kruvinas žudynes.
Ukrainos gynybos ministerijos pažymoje, su kuria susipažino ELTA, teigiama, kad atsakomybė už teroristinį išpuolį Maskvoje tenka tik Vladimiro Putino režimui, ir primenama, kad Vakarų specialiosios tarnybos anksčiau įspėjo apie galimus teroristinius išpuolius, tačiau Rusijos valdžios institucijos šiuos įspėjimus viešai atmetė.
Be to, pažymoje pastebima, kad Rusijos saugumo tarnyba FSB ir praeityje rengė teroristinius išpuolius, kad padėtų V. Putinui siekti politinių tikslų, nesiskaitant su žmonių, taip pat ir rusų, gyvybėmis.
„Rusija naudojo ir naudoja pasaulinį terorizmą savo interesams: palaiko glaudžius ryšius su Talibanu, pateisina „Hamas“, kuri teroristiniu išpuoliu pradėjo karą Izraelyje, veiklą, yra viena iš pagrindinių Jemeno hučių sukilėlių, kurie destabilizuoja padėtį Raudonojoje jūroje, gynėjų, taip pat Rusijos samdiniai aktyviai dalyvauja konfliktuose įvairiose Afrikos šalyse, be kita ko, ir teroristinių organizacijų pusėje“, – teigia Ukrainos gynybos ministerija.
Pasak jos, V. Putinas jau dveji metai kasdien žudo ukrainiečius, raketomis smogdamas Ukrainos miestams, o teroristinis išpuolis Maskvoje parodo, jog V. Putinas žudys rusus taip pat, kaip žudo ukrainiečius, jei manys, kad tai būtina.
Rusija yra vienas iš pasaulinio terorizmo ramsčių, o teroras yra V. Putino įrankis. Tai reikėtų prisiminti net tada, kai patys rusai tampa teroro aukomis, teigia Ukraina.
Terorą reikia sustabdyti. Tačiau jis bus sustabdytas tik tada, kai bus sustabdytas V. Putinas, o jei jis ir toliau liks valdžioje, tokios tragedijos kaip ta, kuri įvyko „Crocus City Hall“, kartosis, pabrėžia Ukrainos gynybos ministerija.
21:34 | JAV kartoja, kad Ukraina nesusijusi su teroro ataka koncertų salėje pamaskvėje
Baltieji rūmai atmetė Rusijos vadovybės teiginius, kad Ukraina esą susijusi su mirtinu teroristiniu išpuoliu koncertų salėje pamaskvėje, pavadindama tai „Kremliaus propaganda“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo draugužiai Kremliuje mėgina rasti būdą, kaip suversti kaltę Ukrainai, pirmadienį Vašingtone sakė Nacionalinės saugumo tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby‘is.
„Nėra jokio ryšio su Ukraina“, – pabrėžė jis. Tai esą išpuolis, kurį įvykdė teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) kovotojai. „Taškas. Sakinio pabaiga. Istorijos pabaiga – nėra ryšio su Ukraina“, – kalbėjo J. Kirby‘is. V. Putinas, anot jo, tik mėgina pateisinti savo karą prieš Ukrainą.
Per išpuolį koncertų salėje „Crocus City Hall“ prie Maskvos penktadienio vakarą žuvo daugiau kaip 130 žmonių. Atsakomybę už ataką prisiėmė „Islamo valstybė“. V. Putinas tuo tarpu kalbėjo apie „ukrainietišką pėdsaką“, tačiau to įrodymų nepateikė. Kyjivas neigia bet kokias sąsajas su išpuoliu.
21:22 | V. Putino teigimu, išpuolį Maskvoje įvykdė „radikalūs islamistai“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasakė, kad už praėjusią savaitę Pamaskvio koncertų salėje įvykdytą išpuolį, kurio metu žuvo daugiau nei 130 žmonių, buvo atsakingi „radikalūs islamistai“, tačiau užsiminė, kad su juo kažkaip susijusi ir Ukraina.
Jau yra sulaikyta vienuolika asmenų, siejamų su šiuo išpuoliu, per kurį maskuojamųjų spalvų drabužiais vilkintys ginkluoti asmenys įsiveržė į koncertų salę „Crocus City Hall“, pradėjo šaudyti į žiūrovus ir nušovė mažiausiai 137 iš jų.
„Mes žinome, kad nusikaltimas įvykdytas radikalių islamistų, su kurių ideologija jau šimtmečiais kariauja pats Islamo pasaulis, rankomis“, – per televiziją transliuoto posėdžio metu kalbėjo V. Putinas.
„Šis baisus įvykis tėra viena grandis ištisoje serijoje pasikėsinimų, kuriuos įvykdė tie, kurie nuo 2014 m. neonacistinio Kyjivo režimo rankomis kariauja su mūsų šalimi“, – sakė jis, omenyje turėdamas Ukrainą.
„Žinoma, būtina atsakyti į klausimą, kodėl, įvykdę šį nusikaltimą, teroristai mėgino pasprukti į Ukrainą? Kas jų ten laukė?“, – klausė V. Putinas.
Islamo valstybės džihadistai po praėjusio penktadienį ne kartą prisiėmė atsakomybę už šį išpuolį, o su šia grupuote siejami žiniasklaidos kanalai publikavo nepagražintų vaizdo įrašų, kuriuose matyti koncertų salėje siaučiantys smogikai.
20:45 | A. Blinkenas Baltijos šalis vadina NATO lyderėmis dėl karinių biudžetų, paramos Ukrainai
Su Baltijos valstybių diplomatijos vadovais pirmadienį susitikęs Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pagyrė Baltijos šalis dėl jų skiriamų lėšų gynybos biudžetams ir paramos Ukrainai, pavadindamas jas „NATO lyderėmis“.
„Šios trys sąjungininkės yra NATO lyderės, skiriančios reikšmingą indėlį savo gynybos biudžetams (...), taip pat lyderės remiant Ukrainą tuo metu, kai ši parama yra gyvybiškai svarbi“, – prieš susitikimą Vašingtone sakė A. Blinkenas.
Jis pabrėžė, kad reikia „padaryti dar daug darbo“ dėl Ukrainos paramos bei kuriant NATO ateitį.
Baltijos šalys ateinančiais metais siekia skirti 3 proc. BVP gynybos biudžetus, Lietuva šiuo metu tam skiria 2,75 proc. BVP, tačiau baigiant galioti vadinamajam bankų solidarumo įnašui, šiuo metu gynybos finansavimui ieškoma papildomų finansavimo šaltinių.
Baltijos valstybės taip pat yra vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų vertinant indėlį pagal skiriamą dalį nuo biudžeto.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys mini 75-ąsias sovietų deportacijų metines, pabrėžė, jog šie prisiminimai leidžia geriau suprasti pastarųjų dienų vertybes: saugumą bei „klestėjimą, kurį pavyko pasiekti per dešimtmečius“.
„Taip pat – žvelgti į ateitį, kad tai nenutiktų ir vėl: nei mūsų valstybėse, nei kitose šalyse, kurios kovoja už savo saugumą, laisvę šiandien, kaip Ukraina ir Moldova, laukiančios priėmimo į Europos Sąjungą, ir Sakartvelas, kuris buvo užpultas 2008-aisiais“, – sakė G. Landsbergis.
19:35 | Rusija dėl išpuolio Pamaskvėje suėmė dar tris vyrus – agentūros
Rusijos teismas pirmadienį leido suimti dar tris vyrus dėl praėjusią savaitę Pamaskvėje įvykdyto išpuolio „Crocus City Hall“ koncertų salėje, per kurį žuvo daugiau kaip 130 žmonių.
Rusijos naujienų agentūros, remdamosi teismo atstovais spaudai, pranešė, kad kaltinimai terorizmu pareikšti dar trims vyrams ir jie bus laikomi suimti iki gegužės 22 dienos.
Maskvos teismas anksčiau buvo pranešęs, kad gavo prokurorų prašymą sulaikyti tris vyrus. Teismo atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, kad įtariamieji yra tos pačios šeimos nariai.
19:22 | Rusijos ambasadorius Lenkijoje nemato prasmės vykti į URM aiškintis dėl raketos įskridimo
Lenkijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusijos ambasadorius Varšuvoje neatvyko, nors buvo iškviestas po to, kai savaitgalį Rusijos sparnuotoji raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę.
Ambasadorius Sergejus Andrejevas Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad, jo nuomone, „nėra prasmės aptarinėti šią temą nepateikus jokių įrodymų, ir aš atsisakiau vykti į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją“.
S. Andrejevas teigė nusprendęs ignoruoti „šį rytą“ gautą kvietimą.
„Paklausus apie pokalbio temą, man buvo pasakyta, kad tai susiję su vakarykščiu incidentu... Atsakydamas paklausiau, ar Lenkijos pusė ketina pateikti mums kokių nors šių kaltinimų įrodymų“, – sakė jis „RIA Novosti“.
„Nesulaukiau aiškaus atsakymo ir atkreipiau dėmesį į faktą, kad vis dar laukiame įrodymų iš Lenkijos pusės dėl teiginio, kad praėjusių metų gruodžio 29 dieną į Lenkijos oro erdvę įskrido tariama Rusijos sparnuotoji raketa. Kol kas negavome jokių šių teiginių įrodymų“, – sakė jis.
Jis turėjo omenyje panašų incidentą, kai Rusijos raketa kelioms minutėms įskrido į Lenkijos oro erdvę ir grįžo į Ukrainą.
„Man atrodė, kad nėra prasmės diskutuoti šia tema nepateikus jokių įrodymų, ir aš atsisakiau vykti į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją“, – sakė ambasadorius.
18:49 | Rusų pajėgoms apšaudžius Vovčanską Charkivo srityje žuvo civilis
Rusijos pajėgoms pirmadienį apšaudžius Vovčanską Charkivo srityje žuvo civilis. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
„Apie 13 val. okupantai puolė Vovčansko miestą Čuhujivo apskrityje. Per apšaudymą žuvo 65 metų civilis“, – sakoma pranešime.
18:05 | Ministras: atstatyti Ukrainos energetikos objektams prireiks milijardų
Ukrainos energetikos ministras pirmadienį pareiškė, kad dėl didelių Rusijos išpuolių prieš šalies energetikos objektus padaryta žala gali siekti milijardus.
Praėjusią savaitę Rusija surengė, Kyjivo teigimu, didžiausią kada nors vykdytą naktinį puolimą – paleido apie 90 raketų ir 60 dronų į energetikos objektus visoje šalyje, žuvo mažiausiai penki žmonės.
„Mums reikia daugiau laiko (žalai įvertinti), nes yra daug nuolaužų“, – pirmadienį žurnalistams sakė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.
Kalbant apie remonto išlaidas, „tikrieji skaičiai bus pateikti įvertinus žalą, tačiau manau, kad jos tikrai sieks milijardus“, sakė jis.
H. Haluščenka nepatikslino, kokią valiutą turi galvoje.
Pasaulio bankas apskaičiavo, kad bendros atstatymo išlaidos, su kuriomis Ukraina susiduria praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo plataus masto karo pradžios, siekia mažiausiai 486 mlrd. dolerių (448,5 mlrd. eurų).
17:52 | ES atstovas: nėra jokių įrodymų, kad Ukraina būtų susijusi su masinėmis šaudynėmis Maskvoje
Europos Sąjungai nerimą kelia Kremliaus bandymai kaltę už teroristinį išpuolį koncertų salėje „Crocus City Hall“ netoli Maskvos suversti Ukrainai, Briuselyje pirmadienį per pietus surengtoje spaudos konferencijoje pasakė ES atstovas Peteris Stano.
„Mums kelia nerimą ryšį tarp šio išpuolio ir Ukrainos sukurti mėginančių Maskvos režimo atstovų teiginiai. Žinoma, mes su tuo visiškai nesutinkame. Nėra jokių ženklų, visiškai jokių įrodymų, kad Ukraina būtų kaip nors susijusi su tomis atakomis“, – pabrėžė P. Stano.
Jis taip pat paprašė rusų valdžios atstovų nesinaudoti šiuo teroristiniu išpuoliu kaip priežastimi eskaluoti agresiją prieš Ukrainą arba didinti žmonių priespaudą pačioje Rusijoje.
Šiuo metu patvirtintais duomenimis, per išpuolį 137 žmonės žuvo, dar 152 buvo sužeisti.
Atsakomybę už šią ataką prisiėmė Afganistane ir Pakistane veikianti Islamo valstybės grupuotė.
17:31 | Pasakė, kodėl Rusija ėmėsi Ukrainos energetikos: pakeitė taktiką
Rusija ir vėl ėmėsi atakuoti Ukrainos energetikos sektorių. Pasak Ukrainos energetikos ministro Hermano Haluščenkos, Rusija ėmėsi šio sektoriaus pakeitę taktiką.
Kaip teigia ministras, Rusija pradėjo atakuoti ne tik atskirus Ukrainos pramonės regionus, bet ir visą energetikos sistemą, siekdama paveikti Ukrainos ekonomiką.
Anot H. Haluščenkos, 2022-2023 metų žiemą rusai atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą, siekdami priversti Ukrainos žmones šalti ir palikti juos be elektros.
Tačiau šįkart Rusija nori paveikti Ukrainos ekonomiką.
„Esu visiškai tikras, kad viena iš priežasčių [kodėl Rusija vėl ėmėsi energetikos sektoriaus] yra ta, kad pradėjome eksportuoti elektrą į Europos Sąjungą. Manau. Manau, kad tai geopolitinis klausimas. Nes tai taip pat leidžia ES šalims pabėgti nuo Rusijos“, – sakė jis.
Pasak H. Haluščenkos, Rusija pakeitė taktika ir siekia daryti ekonominį poveikį Ukraiinos pramonei. Taip pat okupantai išpuoliais prieš energetiką nori sustabdyti šalies gamybą.
„Dabar jie renkasi tokį būdą pulti visą šalį, atakuoti visą energetikos sistemą, kad paveiktų pramonę ir mūsų ekonomiką“, – pabrėžė ministras.
17:10 | Kuleba kartoja raginimą skirti daugiau oro gynybos sistemų
Po naujų atakų Kyjive pirmadienio rytą Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba paragino tarptautinius partnerius skirti šaliai daugiau oro gynybos sistemų. Nėra žiaurumų, kurių neįvykdytų Rusija, rašė jis tinkle X, pridurdamas, kad tai apima ir raketų smūgį į milijoninio miesto širdį, praneša agentūra „Reuters“.
Todėl Ukraina esą primena, kad jai skubiai būtina plėsti oro gynybą. Šaliai ypač reikia sistemų „Patriot“ ir raketų, galinčių atremti bet kokį rusų puolimą.
Per naujas rusų atakas Kyjive, mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, sužeisti mažiausiai septyni žmonės. Du jų nugabenti į ligoninę. Krentančios nuolaužos smarkiai apgadino trijų aukštų pastatą Ukrainos sostinės centre. Raketų nuolaužų nukrito ir kitose miesto dalyse.
Į Kyjivą buvo paleistos dvi balistinės raketos, pranešė Ukrainos karinės pro pajėgos. Anot JAV ambasadorės Bridget Brink, Rusija panaudojo hipergarsines raketas. „Per praėjusias penkias dienas Rusija į suverenią valstybę paleido šimtus raketų ir dronų“, – sakė ji.
Jau praėjusią savaitę Kyjivas du kartus tapo Rusijos atakų taikiniu. Be kita ko, buvo apgadinta energetikos infrastruktūra. Be elektros liko šimtai tūkstančių žmonių.
16:56 | JK žvalgyba: planuodama 2024 m. suformuoti dvi naujas armijas, Rusija susidurs su problemomis dėl naujos įrangos ir infrastruktūros
Planuodama šiais metais suformuoti dvi naujas armijas, Rusija susidurs su problemomis dėl naujos įrangos ir infrastruktūros, socialiniame tinkle „X“ publikuotoje žvalgybinėje informacijoje prognozavo JK gynybos ministerija.
Ministerijos pranešime nurodoma, kad 2024 m. kovo 20 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, jog 2024 m. Rusijoje bus suformuotos dvi naujos armijos.
Teigiama, kad jas sudarys 14 divizijų ir 16 brigadų. Tiksli jų rūšis, dislokavimo vieta ir sudėtis nebuvo nurodyta, nors tarp jų greičiausiai bus mechanizuotų, šarvuotųjų, artilerijos ir logistikos dalinių.
„Visai įmanoma, kad šie nauji dariniai yra susiję su pirmiau pasirodžiusiais pranešimais apie naujus dalinius bei planus brigadas pertvarkyti į divizijas“, – paaiškino ministerija.
Kaip rašoma pranešime, atsižvelgiant į tai, kad Rusijai puikiai sekasi verbuoti naujus karius, šie daliniai greičiausiai bus aprūpinti pakankamu personalo kiekiu.
„Tačiau, turint omenyje tai, kad Rusijos kariuomenė yra prastai apmokyta, naudoja daugybę pasenusios technikos bei patiria infrastruktūros problemų, gali būti, kad šie daliniai susidurs su panašaus pobūdžio problemomis dėl išteklių“, – nurodė britų žvalgyba.
16:41 | V. Putinas susitiks su saugumo pareigūnais, kad aptartų papildomas priemones po išpuolio
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja pirmadienį susitikti su savo saugumo pareigūnais, kad aptartų papildomas priemones, kurios bus taikomos po Maskvoje įvykdyto 137 žmonių gyvybes nusinešusio teroristinio išpuolio, cituodama Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžius pranešė agentūra „Interfax“.
Susitikimo metu taip pat bus sprendžiama, kokią pagalbą būtų galima suteikti nukentėjusiesiems ir jų artimiesiems.
Kremliaus atstovas atsisakė komentuoti daugybės pasirodžiusių pranešimų, neva keturis sulaikytus įtariamuosius kankino rusų saugumo pajėgos.
Vienam žurnalistui atkreipus dėmesį, kad teisme buvo aiškiai matyti, jog vyrai buvo sužaloti, be to, internete pasirodė vaizdo įrašų su kankinimais, D. Peskovas atšovė: „Į šiuos klausimus neatsakinėsiu“.
Apie koncertų salėje „Crocus City Hall“ penktadienį įvykdyto išpuolio aplinkybes jis nekalbėjo, tačiau rėmėsi Rusijos teisėsaugos institucijų pateikta informacija.
Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė Islamo valstybės teroristų grupuotė – Vakarų saugumo tarnybų ir ekspertų manymu, šis jos pareiškimas yra įtikimas.
Tuo tarpu V. Putinas ir kitų Rusijos atstovai pareiškė, kad su šiuo nusikaltimu yra susijusi Ukraina, tačiau jokių to įrodymų nepateikė. Ukrainos vadovai atsakomybę už šį išpuolį tvirtai neigia.
16:29 | Rusijos ambasadorius Lenkijoje ignoravo iškvietimą į URM dėl raketos įskridimo
Lenkijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusijos ambasadorius Varšuvoje neatvyko, nors buvo iškviestas po to, kai savaitgalį Rusijos sparnuotoji raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę.
Ambasadorius „šiandien neatvyko į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl incidento su Rusijos sparnuotąja raketa, kuri kovo 24 dieną pažeidė Lenkijos oro erdvę“, – žurnalistams sakė ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis.
16:20 | Po teroristinio išpuolio Maskvoje 97 žmonės tebegydomi ligoninėse
Praėjus trims dienoms po teroristinio išpuolio Maskvos koncertų salėje, ligoninėse vis dar gydomi 97 žmonės, pirmadienį pranešė Maskvos regiono sveikatos apsaugos administracijos vadovė.
Pacientai išsibarstę po sostinės ir Maskvos srities ligonines, sakė Liudmila Bolatajeva.
Rusijos naujienų agentūrų duomenimis, jų patirti sužalojimai – įvairaus sunkumo.
Naujausiais Rusijos valdžios duomenimis, per penktadienio vakaro išpuolį žuvo 137 žmonės ir daugiau kaip 180 buvo sužeista. Neatmetama, kad sudegusios salės griuvėsiuose bus rasta daugiau kūnų.
Keturi ginkluoti vyrai prieš roko muzikos koncertą renginių centre „Crocus City Hall“ be atrankos šaudė į lankytojus. Sekmadienio vakarą jie buvo pristatyti į Maskvos teismą ir uždaryti į areštinę. Ant vyrų veidų matėsi sužalojimai, kaip įtariama, tai gali būti kankinimų pėdsakai.
Pasak žiniasklaidos, pirmadienį gedintieji vis dar dėjo gėles prie improvizuoto memorialo šalia „Crocus City“ tvoros.
Atsakomybę už išpuolį prisiėmė teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“, apie tai paskelbusi kelis pranešimus.
Vakarų saugumo institucijos ir ekspertai šį pareiškimą laiko patikimu ir įtaria, kad už išpuolio slypi IS atšaka „Islamo valstybės Chorasano provincija“ (ISPK).
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė apie Ukrainos sąsajas su išpuoliu, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Jis taip pat teigė, kad išpuolio vykdytojai bandė bėgti Ukrainos kryptimi. Ukraina griežtai neigia bet kokią savo atsakomybę dėl išpuolio.
15:47 | Landsbergis kategoriškas: rusų raketas virš NATO valstybių teritorijos reikia numušinėti
„Vienas kartas gali būti klaida. Bet jei leisime toliau tam vykti, tai jau skambės kaip pakvietimas. Todėl turime pakeisti savo poziciją, laikyseną ir pasiųsti labai aiškią žinutę, kad jei tai nutiks darkart, raketos ar dronai bus numušti“, – amerikiečių televizijai „Fox News“ komentavo G. Landsbergis.
„Tai ne pirmas kartas. Jau prieš tai yra buvę keli Rumunijos oro erdvės pažeidimo atvejai, taip pat ne pirmą kartą pažeidžiama ir Lenkijos oro erdvė“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
ELTA primena, kad sekmadienį Lenkija apkaltino Rusiją rytą pažeidus jos oro erdvę. Viena į taikinius Vakarų Ukrainoje nutaikyta sparnuotoji raketa 4.23 val. įskriejo į Lenkijos oro erdvę netoli Oserdovo ir buvo ten 39 sekundes, pranešė Lenkijos ginkluotosios pajėgos. Raketa viso skrydžio metu buvo stebima kariniais radarais.
Esą imtasi visų reikalingų priemonių Lenkijos oro erdvės saugumui užtikrinti. Be kita ko, buvo aktyvuotos lenkų ir sąjungininkų oro pajėgos.
Užsienio reikalų ministerija Varšuvoje dėl incidento išsikvietė Rusijos ambasados reikalų patikėtinį ir perdavė jam protesto notą. Joje Rusija raginama „paaiškinti incidentą dėl oro erdvės pažeidimo ir nedelsiant nutraukti tokią veiklą“.
15:33 | E. Macronas perspėjo Rusiją „nesinaudoti“ išpuoliu Maskvoje siekiant apkaltinti Ukrainą
Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Prancūzija turi informacijos, jog penktadienio išpuolį Maskvos koncertų salėje įvykdė džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IV) padalinys. Jis perspėjo Rusiją nemėginti pasinaudoti šia ataka, kad būtų apkaltinta Ukraina.
Prancūzija turi žvalgybos duomenų, kad „išpuolį suplanavo ir įvykdė „Islamo valstybės“ padalinys“, – žurnalistams sakė E. Macronas, atvykęs į Prancūzijos Gvianą, Prancūzijos užjūrio regioną Pietų Amerikoje. Jis pridūrė, kad ši konkreti grupė kelis kartus mėgino surengti atakas Prancūzijoje.
14:43 | „Bild“: Ukraina Rusijai sudavė galingiausią smūgį nuo karo pradžios
Vokietijos leidinio „Bild“ analitikas Julianas Röpke skelbia, kad kovo 24-osios naktį Ukraina surengė plataus masto puolimą prieš Sevastopolį, dėl kurio nukentėjo dideli Rusijos desantiniai laivai „Jamal“ ir „Azov“, taip pat Rusijos Juodosios jūros laivyno ryšių centras ir infrastruktūros objektai.
„Tai buvo didžiausias Sevastopolio puolimas nuo karo pradžios. Ji pranoko rugsėjo mėnesio operaciją, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Juodosios jūros laivyno štabui“, – teigia analitikas.
Pasak jo, Ukraina smūgiui panaudojo mažiausiai penkias vakarietiškas sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ ir „Scalp“. Mažiausiai dvi iš jų pataikė į didžiules palydovines antenas, radarų sistemas ir administracinius pastatus. Teigiama, kad buvo perimta tik viena raketa.
14:09 | Scholzas padėjo išvengti Rusijos branduolinio smūgio Ukrainai – Vokietijos politikai
Vokietijos premjero Olafo Scholzo bendrapartiečiai pareiškė, kad „turėtume būti dėkingi jam už tai, kaip jis savo vizitu į Kiniją padėjo išvengti galimo branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainoje“. Vokiečių „Bild“ suabejojo tokiais teiginiais, tačiau priminė O. Scholzo vizitą į Kiniją, po kurio Kinijos valdžia paragino nenaudoti branduolinio ginklo.
13:36 | Saugumo tarnybos įspėja dėl teroro išpuolių grėsmės Europoje: įvardijo galimus taikinius Vokietijoje ir Prancūzijoje
Europos saugumo pareigūnai baiminasi, kad artimiausiu metu per Europą gali nusiristi terorizmo banga. Labiausiai nerimauja Vokietija ir Prancūzija, šią vasarą rengsiančios masinius renginius, kurie gali tapti patraukliu taikiniu teroristams.
12:56 | Kyjive per Rusijos raketų ataką nukentėjo 7 žmonės
Rusija pirmadienį surengė naują raketų ataką Kyjivo centre, kur nugriaudėjo keli sprogimai, o miesto meras pranešė apie mažiausiai septynis nukentėjusiuosius.
„Sprogimai Kyjive. Nedelsdami eikite į slėptuves“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Kyjive po Rusijos raketų atakos centriniame Pečersko rajone užfiksuotos krintančios nuolaužos.
12:44 | Kremlius turi naują taikinį Ukrainoje: ekspertai teigia, kad rusai ten neprasilauš ir per kelis mėnesius
Rusijos pajėgos bando žengti Časiv Jaro kryptimi Donecko srityje, tačiau mažai tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais joms pavyks grasinti gyvenvietei apsupimu ar okupacija, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų instituto analitikai.
2023 m. lapkritį Rusijos kariuomenė pradėjo lokalią puolamąją operaciją Bachmuto kryptimi, siekdama susigrąžinti teritoriją, kurią Ukraina atsikovojo pernai vasarą, ir užimti Časiv Jarą. Tačiau per pastaruosius keturis mėnesius Rusijos pajėgos į šiaurės vakarus ir vakarus nuo Bachmuto pasiekė tik nedidelių taktinių laimėjimų.
Turimi vaizdai, kurių ISW analitikai šiuo metu neskelbs ir išsamiau neaprašys, siekdami išsaugoti ginkluotųjų pajėgų operatyvinį saugumą, rodo, kad Ukrainos pajėgos Časiv Jaro rajone pastatė nemažus žiedo formos įtvirtinimus, ir Rusijos pajėgos tikriausiai labai stengsis juos pralaužti.
Šaltinių Ukrainoje ir Rusijoje teigimu, vasario viduryje Rusijos pajėgos planavo perkelti papildomas pajėgas į Bachmuto rajoną iš Avdijivkos krypties, tačiau galimybė pasinaudoti taktiniais pažeidžiamumais tiesiai į vakarus nuo Avdijivkos paskatino Rusijos pajėgas išlaikyti puolamųjų operacijų tempus šiame rajone.
Pasak ISW ekspertų, tai taip pat galėjo gerokai sutrukdyti Rusijos vadovybei sutelkti papildomas pajėgas Bachmuto kryptimi. Neaišku, ar okupantų pajėgos Bachmuto srityje yra pakankamos galimam puolimui Časiv Jare. Kartu Rusijos kariuomenė, prieš pradėdama bandymus apsupti gyvenvietę, tikriausiai turės pasiekti reikšmingų taktinių laimėjimų į pietryčius ir šiaurės vakarus nuo miesto.
12:13 | Kyjive per Rusijos raketų ataką nukentėjo 5 žmonės
Rusija pirmadienį surengė naują raketų ataką Kyjivo centre, kur nugriaudėjo keli sprogimai, o miesto meras pranešė apie mažiausiai penkis nukentėjusiuosius.
„Sprogimai Kyjive. Nedelsdami eikite į slėptuves“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Kyjive po Rusijos raketų atakos centriniame Pečersko rajone užfiksuotos krintančios nuolaužos.
Miesto vadovo duomenimis, raketos nuolaužų buvo apgadintas negyvenamasis triaukštis pastatas – vienos ugdymo įstaigos sporto salė.
11:39 | Kryme – ryšio problemos dėl smūgio Rusijos karinių jūrų pajėgų bazei Sevastopolyje
Dėl smūgio Rusijos karinių jūrų pajėgų bazei Sevastopolyje kilo ryšio problemų laikinai okupuotame Kryme.
Tai pirmadienį per televizijos maratoną pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų atstovas 3-iojo rango kapitonas Dmytro Pletenčukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Tiesą sakant, situacija jiems gali būti dar blogesnė, nes karinių jūrų pajėgų bazė yra ta struktūra, kuri užtikrina laivyno veiklą apskritai. Todėl gali paaiškėti, kad problemų kilo ne tik dėl ryšio, bet ir dėl tiekimo, dėl einamojo remonto ir dėl daugelio kitų klausimų, kuriuos tiesiogiai sprendžia karinių jūrų pajėgų bazė. Vėliau informaciją dar kartą patikslinsime, tačiau šiuo metu galime konstatuoti, kad darbas buvo sėkmingas, smūgis buvo skaudus ir padaryta didelė žala“, – pažymėjo D. Pletenčukas.
11:30 | Kyjive per Rusijos raketų ataką nukentėjo 4 žmonės
Rusija pirmadienį surengė naują raketų ataką Kyjivo centre, kur nugriaudėjo keli sprogimai, o miesto meras pranešė apie mažiausiai keturis nukentėjusiuosius.
„Sprogimai Kyjive. Nedelsdami eikite į slėptuves“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Kyjive po Rusijos raketų atakos centriniame Pečersko rajone užfiksuotos krintančios nuolaužos.
Miesto vadovo duomenimis, raketos nuolaužų buvo apgadintas negyvenamasis triaukštis namas. Gelbėtojai dirba incidento vietoje.
Pečersko rajone nukentėjo keturi asmenys, o dvi moterys, įskaitant 16-metę, buvo hospitalizuotos, sakė V. Klyčko.
10:59 | Ukraina skelbia numušusi 8 rusų dronus
Ukrainos karinės oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad pernakt numušė aštuonis rusų paleistus atakos dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai iš okupuoto Krymo pusiasalio iš viso paleido devynis dronus „Shahed“.
Aštuonis iš jų pavyko numušti pietinėse Mykolajivo ir Odesos srityse.
10:35 | Kyjive girdimi sprogimai
Kyjivo centre pirmadienį nugriaudėjo keli sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, Ukrainos sostinėje aidint sirenoms, o pareigūnams raginant gyventojus eiti į slėptuves.
„Sprogimai Kyjive. Nedelsdami eikite į slėptuves“, – socialiniuose tinkluose parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Kyjive dėl raketų atakos Pečersko rajone užfiksuotos krintančios nuolaužos
Miesto administracijos duomenimis, buvo apgadintas gyvenamasis namas.
Taip pat yra iškvietimų į Solomjankos ir Dnipro rajonuose, sakė meras V. Klyčko.
Keliomis valandomis anksčiau buvo pranešta, kad per Rusijos dronų ataką pietų Ukrainoje buvo sužeisti keli žmonės.
10:03 | Ukrainos žvalgyba: Rusijos desantinis laivas „Jamal“ patyrė didelę žalą
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba feisbuke pranešė, kad per ataką kovo 23 d. laikinai okupuotame Kryme nukentėjo didelis Rusijos Juodosios jūros laivyno desantinis laivas „Jamal“.
Per ataką smogta į kelis objektus, tarp jų į 13-ąją Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų statyklą, kurioje švartavosi desantinis laivas „Jamal“. Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) duomenimis, laivas patyrė didelę žalą: dėl skylės viršutiniame denyje jis nuvirto ant dešiniojo šono. Įsibrovėliai nuolat siurbia vandenį iš apgadinto laivo. Laivas dalyvavo Krymo okupacijoje, jis buvo remontuojamas nuo 2017 iki 2023 metų.
Tikslinamos kitos detalės apie agresorės nuostolius, patirtus per Ukrainos raketų smūgius į Rusijos karinius objektus, pranešė HUR. Anksčiau pranešta, kad Ukrainos gynybos pajėgos smogė dviem dideliems Rusijos desantiniams laivams „Jamal“ ir „Azov“, ryšių centrui ir keliems Rusijos Juodosios jūros laivyno infrastruktūros objektams laikinai okupuotame Sevastopolyje, Krymo pusiasalyje.
09:27 | Dronai smogė didžiausiai Rostovo šiluminei elektrinei: nuskambėjo sprogimai, kilo galingas gaisras
Rusijos Federacijos energetikos ministerija ir Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas „Telegram“ patvirtino, kad pirmadienio naktį nukentėjo Novočerkasko šiluminė elektrinė. Manoma, kad ją atakavo bepiločiai orlaiviai.
Vietos gyventojai pranešė, kad virš teritorijos girdėjo dronus, jų buvo mažiausiai dešimt, rašo „Ukrainska Pravda“.
Paskui Novočerkasko valstybinės rajoninės elektrinės rajone pasigirdo sprogimai.
Vaizdo įraše matyti sprogimai, po kurių kilo gaisras. Dėl gaisro automatiškai išsijungė dvi 330 kV aukštos įtampos linijos.
У Росії безпілотники атакували Новочеркаську ДРЕС
— Українська правда ✌️ (@ukrpravda_news) March 25, 2024
Джерело: Telegram "Это Ростов" pic.twitter.com/B1ZFz0rjht
Novočerkasko valstybinė rajoninė elektrinė (valstybinė rajoninė elektrinė) yra didžiausia šiluminė elektrinė ir antra pagal galingumą elektrinė Rostovo srityje po Rostovo atominės elektrinės.
08:58 | Atsistatydina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rengimo vadas
Generolas majoras Viktoras Nikoliukas atsistatydina iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rengimo vadovybės vado pareigų.
Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis jo įrašu „Facebook“ paskyroje.
Generolas pažymėjo, jog dabar kiekvienas ukrainietis, ypač kariškiai, turi dėti visas pastangas, kad priešas būtų nugalėtas.
„Ir visa tai planuoju daryti, vadovaudamas vienai iš fronto krypčių. Atsistatydinu iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rengimo vadovybės vado pareigų ir linkiu savo įpėdiniui toliau plėtoti tą potencialą, kurį kartu sukūrėme per metus“, – sakė V. Nikoliukas.
Jis taip pat pridūrė, kad visiems yra dėkingas už vaisingą bendradarbiavimą.
V. Nikoliukas Sausumos pajėgų rengimo vadu buvo paskirtas praėjusių metų kovo 13 d.
08:22 | Ukraina: Mykolajive krintančios bepiločio orlaivio nuolaužos sužeidė 11 žmonių
Naktį į pirmadienį Mykolajive krintančios numušto „Shahed-131/136“ tipo rusų drono nuolaužos sužeidė 11 žmonių.
Tai feisbuke pranešė Mykolajivo srities valstybinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
Kovo 25-osios naktį Oro pajėgų numušto „Shahed-131/136“ tipo drono nuolaužos nukrito privataus sektoriaus teritorijoje, nuo jų užsiliepsnojo gyvenamasis namas ir du automobiliai. Gaisras buvo operatyviai užgesintas. Taip pat nukentėjo aplinkiniai privatūs namai.
Sužeista 11 žmonių. Devyniems iš jų medikų pagalba suteikta vietoje, du žmonės nugabenti į ligoninę.
Naktį į pirmadienį Oro gynyba Mykolajivo srityje sunaikino keturis „Shahed-131/136“ tipo rusų dronus.
Sekmadienį priešas smogė kelis artilerijos smūgius Očakivo bendruomenės akvatorijai. Žmonės nenukentėjo.
07:42 | Apklausa: 65 proc. prancūzų yra už privalomosios karo tarnybos grąžinimą
Prancūzijos visuomenė iš esmės pritaria privalomosios karo tarnybos grąžinimui – reguliaraus šaukimo į armiją įvedimą palaiko beveik du trečdaliai šalies gyventojų.
Kaip rašo „Ukrinform“, tokią išvadą leidžia daryti leidinio „Le Journal du Dimanche“ surengtos apklausos rezultatai.
Pažymima, kad privalomosios karo tarnybos grąžinimui pritaria 65 proc. vyrų ir 63 proc. moterų.
Šią idėją palaiko 58 proc. jaunesnių nei 35 metų amžiaus apklaustų prancūzų, o tarp vyresnių nei 65 metų žmonių jai pritaria 70 proc. respondentų.
Privalomosios tarnybos populiarumas taip pat svyruoja priklausomai nuo apklaustųjų politinių simpatijų. Tarp kairiųjų jėgų šalininkų šaukimui į kariuomenę pritaria kas antras apklaustasis, o tarp dešiniųjų – 82 proc.
Reguliarus vyrų šaukimas į kariuomenę Prancūzijoje buvo panaikintas 1997 metais prezidentaujant Jacques'ui Chiracui.
07:09 | Ukraina: dėl kovo 22 d. atakos DTEK grupė prarado 50 proc. gamybos pajėgumų
Dėl masinės Rusijos kariuomenės raketų atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą kovo 22 d. bendrovė DTEK neteko maždaug pusės savo gamybos pajėgumų.
Tai pareiškė kompanijos „Yasno“ generalinis direktorius Serhijus Kovalenka, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Laisvės radiju“.
„DTEK grupė prarado 50 proc. savo gamybos pajėgumų. Šią informaciją galima jau oficialiai pateikti“, – sakė jis per televizijos maratoną.
Anot S. Kovalenkos, rusai atakavo dvi Ukrainos energetikos sistemos dalis – gamybos ir skirstymo.
„Nukentėjo kelių tipų gamybos pajėgumai, nukentėjo daug šiluminių elektrinių ir hidroobjektas. Antra dalis – priešas smogė daugybei „Ukrenerho“ tinklo mazgų, transformatorių... Ši ataka vienu metu atima galimybes perduoti elektrą ir mažina gamybos galimybes“, – paaiškino generalinis direktorius.
Jis patikslino, kad prireiks kelių dienų „atstatymo terminams ir tam reikalingoms lėšoms įvertinti“.
Pats atstatymas, anot S. Kovalenkos, truks „ne dieną, ne savaitę ir net ne mėnesį, tai truks mėnesius“.
