Nors daugelis propaganda tikinčių rusų palaiko jo karinius veiksmus, vis didėja noras žinoti, kada gi šis konfliktas baigsis. Tai palieka svarbių klausimų ir neapibrėžtumo Rusijos ir jos lyderio ateityje, ypač artėjant kovo mėnesį vysiantiems prezidento rinkimams.
Nuo taikos ir tolerancijos simbolio iki šūvio pistoletu
Pasaulio lyderiai iš savo VIP salių stebėjo, kaip buvusi dailiojo čiuožimo žvaigždė Irina Rodnina įžiebė olimpinę ugnį ir pradėjo 2014 m. Sočio žiemos žaidynes, skelbia portalas „The Guardian“.
Atidarymo deglo ceremonija, persmelkta varžybų „taikos ir tolerancijos“ kalba, turėjo tapti Rusijos prisikėlimo kulminacija, nes Vladimiras Putinas, siekdamas sužavėti pasaulį, pasitelkė švelniąją galią.
Po dešimties metų I. Rodninai vėl buvo patikėta atidaryti žiemos sporto renginį. Šį kartą ji šovė starto pistoletą, kai šimtai Rusijos slidininkų, kuriems buvo uždrausta varžytis Vakaruose, Maskvos pakraštyje kasmetinių bėgimo varžybų pradžioje suformavo milžinišką raidę „Z“.
Šis ryškus kontrastas atspindėjo dešimtmetį, per kurį V. Putinas aneksavo Krymo pusiasalį, o po aštuonerių metų sukėlė didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Jis atidarė antrąjį frontą savo šalyje, kurstydamas nacionalistines nuotaikas ir nostalgiją Rusijos imperinei ir sovietinei praeičiai.
Prisistatydamas kaip vienintelis Rusijos suvereniteto ir tradicinių vertybių garantas, V. Putinas tvirtai stojo prieš Vakarus, kuriuos vadina „šėtoniškais“.
Vaikams skiepijamos „patriotinės vertybės“
Žinia apie Aleksejaus Navalno mirtį kalėjime sudavė skaudų smūgį ir taip slopinamai šalies opozicijai. Atrodo, kad V. Putinas visiškai kontroliuoja vidaus politiką. A. Navalno mirtis taip pat priminė, kad V. Putinas kariauja dviem frontais – užsienyje prieš Ukrainos piliečius ir namuose prieš tuos, kurie drįsta mąstyti kitaip nei jis.
Artėjant antrosioms invazijos metinėms rusai pastebi, kad prezidentas beprecedenčiu tempu keičia daugelį jų gyvenimo aspektų.
Vaikai skaito ką tik išspausdintas istorijos knygas, kuriose ginama Rusijos invazija į Ukrainą, ir mokosi, kaip elgtis su kariniais dronais. Karo veteranai, dažnai buvę nuteistieji iš liūdnai pagarsėjusios sukarintos Wagner grupuotės, lankosi mokyklose ir skelbia „patriotines vertybes“.
Teatruose ir muziejuose, kadaise buvusiuose nepriklausomos kultūrinės scenos centre, kritinių spektaklių rodymas buvo apribotas, o menininkai ir režisieriai įkalinti arba ištremti. Kai kurie muziejai dabar rengia parodas, kuriose eksponuojami mūšio lauke žuvusių Ukrainos karių asmeniniai daiktai.
Vadovaujamas militaristinės stačiatikių bažnyčios, Kremlius praktiškai uždraudė homoseksualumą ir nuteisė savo piliečius už varlės formos auskarų su vaivorykštės atvaizdu nešiojimą arba LGBTQ+ vėliavos nuotraukų skelbimą.
Net šeimos nariai skundžia vieni kitus
Gruodžio mėnesį valdžios institucijos nuslopino Maskvoje vykusį audringą garsenybių vakarėlį, taip parodydamos, kad politinių laisvių mažėja net ir turintiems gerus ryšius. Vienas žymiausių Rusijos popmuzikos dainininkų Filipas Kirkorovas pradėjo ašaringą atsiprašymo turą, kurio metu koncertavo okupuotos Ukrainos kariams.
Stebėtojai teigia, kad valstybės spaudimas sukūrė baimės ir pasmerkimo atmosferą – kaimynai, draugai ir net šeimos nariai praneša vieni apie kitus, dažnai anonimiškai, ir tai primena tamsiausias Stalino represijas.
Viena neseniai atlikta apklausa parodė, kad net 30 proc. rusų bijo išsakyti savo nuomonę apie karą net draugams ir šeimos nariams.
„Matome aiškų nacionalistinį ir patriotinį susitelkimą aplink karą“, – sakė Denisas Volkovas iš nepriklausomos apklausų agentūros „Levada Centr“, atkreipdamas dėmesį į apklausas, kurios rodo, kad rusai itin palaiko invaziją.
Vakarų sankcijos rusų neišgąsdino
V. Putinas taip pat sutelkė politinį ir verslo elitą, kurio dauguma buvo sukrėsti pirmosiomis invazijos dienomis, kai Vakarai įšaldė jų turtą Rivjeroje ir banko sąskaitas. Nors vasarą sužlugdytas Jevgenijaus Prigožino sukilimas laikinai susilpnino V. Putino pozicijas šalies viduje, po dviejų mėnesių įvykus lėktuvo katastrofai, per kurią žuvo „Wagner“ lyderis, jis greitai susigrąžino negailestingo ir nekvestionuojamo Rusijos vadovo reputaciją.
„Mes nustojome fantazuoti apie ateitį po Putino. Jis yra mūsų realybė, ir mes turime joje gyventi“, – sakė vienas stambus Maskvos verslininkas.
Tačiau Rusijos elitą aplink V. Putiną sieja ne tik lazda. Prezidentas įvykdė savo ankstyvą pažadą turtingiesiems ir galingiesiems: pasilikite su manimi ir praturtėkite.
Kremlius pavertė šimtų Vakarų bendrovių pasitraukimą netikėtu laimėjimu ištikimam Rusijos elitui, kuris noriai perėmė brangų turtą, vykdydamas istorinį turto perdavimą, panašų į tą, kuris buvo stebimas pirmosiomis dienomis po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Tarptautinių tinklų paliktą tuštumą užpildė nauji Rusijos verslininkai, tarp jų – Putiną palaikantis reperis Timati (tikrasis vardas Timuras Junusovas), kuris visoje šalyje įsigijo šimtus „Starbucks“ ir „Domino‘s Pizza“ parduotuvių ir pakeitė jų prekės ženklą.
Rusijos ekonomikos atsparumas leido V. Putinui tęsti karą Ukrainoje ir tuo pat metu pasiūlyti savo piliečiams didelį vartojimo prekių pasirinkimą. Importas per Turkiją ir Kazachstaną užtikrino, kad maskviečiai gali įsigyti naujausių technologinių prietaisų, pavyzdžiui, „Apple Vision Pro“ išmaniuosius akinius.
Žmonės bando priešintis
Kovo mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, kurie jam turėtų suteikti dar šešerius metus prezidentavimo, V. Putinas nesulaukia rimto varžovo.
Pasak buvusio prezidento patarėjo Marato Gelmano, jo pergalė bus vertinama kaip viešas pritarimas invazijai. Nepaisant to, kad 2004 m. pavaldiniams sakė, jog po septynerių metų valdymo kiekvienas „gali išprotėti“, V. Putino kadencija gali pralenkti net Stalino, kuris Sovietų Sąjungą valdė 29 metus, kadenciją.
Vis dėlto ne visi tuo įsitikinę. Kiekvieną savaitgalį prie Kremliaus renkasi nedidelė, bet atkakli moterų grupė, reikalaujanti, kad jų vyrams, pašauktiems kariauti Ukrainoje, būtų leista grįžti namo.
„Kai kurie vis dar tiki valstybės propaganda. Tačiau daugelis keičia savo nuomonę apie specialiąją karinę operaciją“, – sakė neoficiali judėjimo vadovė Marija Andrejeva.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijoje vis didesnį pagreitį įgauna paprastų žmonių judėjimas, kuris griauna V. Putino kuriamą visuomenės, vieningai palaikančios karo veiksmus, įvaizdį.
Kai Kremlius užsimojo leisti mažai žinomam antikariniam kandidatui Borisui Nadeždinui dalyvauti kovo mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, tūkstančiai rusų susirinko į ilgas eiles, kad parašais palaikytų šį ilgametį politiką.
Pagrindinis klausimas „Kada baigsis karas?“
„Nemažai daliai žmonių nepatinka tai, kas vyksta, ir jie priešinasi karui. Jie tiesiog laukia progos parodyti savo nusivylimą“, – sakė Maskvos socialinių ir ekonominių mokslų mokyklos politinės filosofijos profesorius Gregas Yudinas, atkreipdamas dėmesį į netikėtai parodytą paramą B. Nadeždinui, kuriam po to visgi buvo uždrausta kandidatuoti.
G. Yudinas, kaip ir kiti ekspertai, mano, kad „tylioji dauguma“ rusų trokšta grįžti į prieškarinę normalią padėtį, o vietoj to pasirinko tam tikrą pabėgimo nuo karo formą ir iš esmės ignoruoja įvykius mūšio lauke.
„Atrodo, kad visuomenėje dominuoja garsūs balsai už karą, tačiau iš tikrųjų jie sudaro mažumą“, – sakė G. Yudinas.
Naujausios apklausos rodo, kad kai kurie šalies agresorės gyventojai vis labiau pavargsta nuo karo.
„Levada Centr“ apklausoje apie tai, ko rusai norėtų paklausti V. Putino, populiariausias klausimas buvo toks: „Kada baigsis invazija į Ukrainą?“