Jau trečius metus Ukrainą griaunantys ir jos žmones žudantys rusų okupantai bent artimiausiu metu sustoti neketina.
„Rusija skiria milžiniškus išteklius karui Ukrainoje ir, deja, nerodo jokio noro deeskaluoti karo“, – sako Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.
Lietuvos žvalgybos vadai teigia, kad Rusija išsilaižė pirmųjų plataus masto karo metų Ukrainoje žaizdas, išmoko pamokas ir pasidarė išvadas, o atremtas Ukrainos kontrpuolimas ir fronte perimta iniciatyva leis V. Putinui karą tęsti ir toliau.
„Praėjusiais metais prognozavome, kad Rusija yra pasiruošusi karą tęsti dar mažiausiai dvejus metus. Šiemet šį vertinimą galiu pakartoti. Situacija Rusijai yra dar palankesnė, todėl vertiname, kad konfliktą Rusija yra pasiruošusi tęsti iki 2025 pabaigos“, – teigė karinės žvalgybos direktorius Elegijus Paulavičius.
Karas Ukrainoje V. Putino režimo nesusilpnino taip, kaip to tikėjosi Vakarai. Priešingai – karas ir karo pramonė tampa Rusijos ekonomikos varomąja jėga.
„Maskva, deja, kol kas turi pakankamai tiek finansinių, tiek žmogiškųjų resursų, tiek materialinių ir techninių resursų kovos veiksmų tęsimui bent jau artimoje perspektyvoje. Ir, kaip minėjau, turi labai daug valios tai tęsti“, – teigė Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.
Šių metų kariniam biudžetui V. Putino režimas numatė mažiausiai trečdalį viso biudžeto lėšų, t. y. 102 milijardus eurų, nors tikroji suma, neabejojama, didesnė, nes apima įslaptintus biudžeto išlaidų punktus.
Be to, matyti, kad jei pernai Rusija savo gynybai skyrė. Reikiamas lėšas gynybai Rusija irgi atrado: 2024 metais kariniam biudžetui paskirta mažiausiai trečdalis biudžeto lėšų, tai yra apie 102 mlrd. eurų ir tai dar nebūtinai tikroji suma, nes egzistuoja įslaptinti biudžeto išlaidų punktai.
Rusijos karo biudžetas vis auga
Akivaizdu ir tai, kad Rusijos ekonomika laikosi geriau, nei buvo galima tikėtis – ir dėl aukštų naftos kainų, ir dėl Kremliaus atsukto pinigų kranelio karo pramonei. Gynybai šiemet Rusija skyrė apie 102 milijardus eurų – mažiausiai trečdalį visų biudžeto lėšų.
Palyginus su praėjusiais metais, Rusijos karo biudžetas išaugo beveik du kartus. Ir tai dar nebūtinai tikroji suma, nes egzistuoja įslaptinti biudžeto išlaidų punktai.
„Rusijos karo pramonė sugeba ir toliau būti efektyvi ir didinti gamybos apimtis, lyginat su praėjusiais metais. Aprūpinti karo mašiną, kurios skaičius žvalgybos tarnybos pateikia. Tai nereiškia, kad mes, Vakarai esame bejėgiai. Tai turbūt reiškia, kad jėgos naudojame per mažai tiek užkardant sankcijų apeidinėjimą, tiek einant gilyn į atskiras schemas“, – tvirtino Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Rusija turi ne tik valios ir pinigų, bet ir milžiniškų pajėgumų tęsti karą Ukrainoje. Dar gruodį Jungtinių Valstijų žvalgyba skelbė, kad Ukrainoje žuvo arba buvo sužaloti 315 tūkstančių rusofašistų, o šiuo metu į Ukrainos karo mėsmalę V. Putinas yra pasiuntęs dar maždaug pusę milijono okupantų. Karių – nei žūstančių, nei į karo lauką siunčiamų – V. Putinas, akivaizdu, neskaičiuoja ir, pasirodo, turi naujų planų. Rusija jau pradėjo įgyvendinti milžiniško masto ginkluotųjų pajėgų reformą.
„Rusijai užtenka išteklių dviem procesams. Ji vienu metu ir tęsia didelio masto agresiją prieš Ukrainą, ir pradėjo realiai įgyvendinti stambiausią per pastaruosius dešimtmečius ginkluotųjų pajėgų reformą, anonsuotą dar 2021 m. gruodį. sujungti. Kuriami nauji daliniai Rusijos vakarinėje dalyje, perbraižomos valdymo grandinės, integruojamos Ukrainos karo pamokos“, – teigė karinės žvalgybos direktorius Elegijus Paulavičius.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
